Baudžiamoji byla Nr. 1 – 75 – 581/2014

Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00589-2013-3 Procesinio sprendimo kategorija : 1.1.7.2.7;

(S)

1.2.3.1;2.1.8;2.1.15.1.2;2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 2 d.

Panevėžys

           Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja J. R.,

sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei, Neringai Aukštuolienei,

dalyvaujant:

prokurorei V. B.,

kaltinamajam D. J.,

jo gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams D. L., V. R. ir J. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „SMV Forest“ pagalbiniu miškų ruošos darbininku, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos bauadžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 1 dalį.

      Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas

      n u s t a t ė:

           D. J. 2013 m. rugsėjo 5 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo antrame aukšte, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, suduodamas ne mažiau kaip keturis smūgius rankomis V. L. į galvą ir dešinę ranką, bei mesdamas pilną 1 ltr. talpos plastmasinį alaus „Expert Euro“ butelį  į V. L. ir pataikydamas į jį,  tuo nukentėjusiajam padarė poodines kraujosruvas dešinės alkūnės sąnario srityje ir dešinėje plaštakoje, galvos sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu kairėje kaktos pusėje, kraujosruva ir muštine žaizda viršutinės lūpos vidinio paviršiaus gleivinėje, poodine kraujosruva dešinės ausies kaušelyje, kraujosruvomis dešinio smilkinio ir kaktos kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų ir smegenėlių minkštaisiais dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, dėl ko V. L. mirė, taip tyčia nužudė V. L..

             Kaltinamasis D. J. dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino ir parodė, kad 2013 m. rugsėjo 5 dieną apie 21.30 val. su S. V., A. M., kurį vadina (duomenys neskelbtini), E. T. jo (D. J.) vairuojamu automobiliu važiavo į Vabalininko pusę, sustojo prie V. L. namų, nes norėjo pasakyti, kad V. L. nustotų girtauti ir važiuotų į darbą. Pasibeldė į langą, į namo vidų įleido V. L. sugyventinė V. R.. D. J. parodė, kad jis pirmas laiptais užlipo į antrą aukštą, po pusantros minutės užlipo A. M., o E. T. užlipo paskutinis. V. L. gulėjo lovoje. Pašaukė V. L., nes buvo tamsu. V. L. surėkė, abu keikėsi. Ėjo arčiau V. L. ir V. L. pašoko iš lovos, tada jis (D. J.) V. L. pastūmė kairės rankos delnu į petį ar kaklą, po pastūmimo V. L. atsisėdo ant lovos. V. L. nemušė, tai truko pusantros minutės, V. L. burbuliuodamas atsigulė. Kai atėjo E. T. su A. M., V. L. jau gulėjo ir vartėsi lovoje. E. T. su A. M. sakė V. L. baigti gerti. E. T. rado netoli lovos alų ir jį paėmė. Buvo dar vienas alaus butelis, ir jis (D. J.) pametė tą butelį link V. L., negali pasakyti, pataikė ar nepataikė į V. L., nes buvo tamsu, bet mesdamas butelį, specialiai į V. L. netaikė. Namo antrame aukšte užtruko gal 3 minutes. Nulipo žemyn. S. V. nebuvo užlipęs į antrą namo aukštą, laukė lauke ir bendravo su V. R.. Kai nulipo žemyn, nutarė važiuoti namo, nes reikėjo 22 val. būti namuose. Po to išvažiavo į Gelažius. Kitą dieną sužinojo, kad V. L. mirė.

           N. V. R. parodė, kad žuvusysis V. L. buvo jos sugyventinis. Su vaikais miegojo, kai išgirdo daužymą į langus. Su kaltinamuoju buvo „Rudis“, E. T., S. V.. Jie buvo neblaivūs, tai suprato iš jų elgesio, jie buvo įpykę. Kaltinamasis rėkė, kad reikia su V. L. pasikalbėti dėl darbo, kodėl V. L. neina į darbą. Jie ėjo tiesiai į namo palėpę - pirmas įėjo kaltinamasis, paskui (duomenys neskelbtini), E. T.. Trise užlipo ant namo aukšto, o S. V. į antrą namo aukštą nelipo, virtuvėje su S. V. ji šnekėjo, triukšmo negirdėjo. Po 10-15 minučių visi nulipo iš antro namo aukšto. Pirmas nulipo kaltinamasis, po to (duomenys neskelbtini), V. T.. Kaltinamasis surėkė, kad greičiau važiuotų namo. Visi greitai lėkė laiptais į lauką. Išvažiavo po 10-15 minučių. Ryte ji išėjo į darbą, o kai parėjo, sūnus (duomenys neskelbtini) pasakė, kad tėtis ne darbe, o miega. Prašė kito sūnaus (duomenys neskelbtini), kad jis užliptų ir pakeltų tėtę. (duomenys neskelbtini) nulipo išsigandęs, pasakė, kad tėtė negyvas. 2013 m. gegužės mėnesį V. L. su E. R., būdami girti, buvo susistumdę. O koją V. L. buvo susižalojęs, kai lipo naktį laiptais ir nuo jų krito, nes užkliuvo koja už laiptų užtvaro.

           Nukentėjusysis D. L. parodė, kad rugsėjo 6 dieną paskambino V. L. sugyventinė ir pasakė, kad Vytautas užmuštas. V. L. sūnus sakė, kad buvo atvažiavę kaltinamasis, E. T., ir S. V.. Turėjo E. T. telefono numerį, todėl skambino E. T., klausė, ar buvo (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad V. L. negyvas. E. T. prisiekinėjo, kad jie V. L. neužmušė. E. T. sakė, kad V. L. paburbuliavo, o kaltinamasis vieną kartą trenkė ar metė V. L. alaus butelį ir viskas.

           Nukentėjusioji J. L. parodė, kad yra V. L. motina. Jai paskambino kitas sūnus ir pasakė, kad nebėra gyvo sūnaus V. L.. Apie įvykį nieko nežino. Laidotuvėmis rūpinosi sūnus (duomenys neskelbtini). Dėl sūnaus (duomenys neskelbtini) netekties labai išgyvena.

           Liudytojas E. T. parodė, kad kaltinamasis yra žmonos pusbrolis. Įvykio dieną jis, S. V., D. J. ir (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini). Pravažiuodami sustojo pas V. L.. D. J. su (duomenys neskelbtini) pabeldė į langą, duris atrakino V. L. sugyventinė. Kaltinamasis su (duomenys neskelbtini) užlipo į namo antrą aukštą, labai greitai – po kažkiek sekundžių - užlipo ir jis (E. T.). Kai užlipo, tuo momentu kaltinamasis su V. L. buvo susiginčiję. V. L. gulėjo lovoje. Kaltinamasis stovėjo. (duomenys neskelbtini) stovėjo taip pat.  Prašė kaltinamojo neberėkti, važiuoti į (duomenys neskelbtini). Namo antrame aukšte prabuvo gal 1-2 minutes. S. V. nelipo į namo antrą aukštą, jis laukė lauke. Liudytojas E. T. parodė, kad jis namo antrame aukšte ant žemės rado alų, padavė vieną pakuotę (6 butelius) (duomenys neskelbtini), pasakė V. L., kad kai išsiblaivys, atiduos jam alų. Alaus butelių  - gal 4-5 buteliai - buvo ir ne pakuotėje. E. T. teigė, jog jis nešė pakuotę, o kitus alaus butelius nešė (duomenys neskelbtini). Laiptais nulipo visi vienu metu, kuris pirmas nulipo neprisimena. Visi parvažiavo namo. D. J. jam sakė, kad metė link V. L. alaus butelį, bet nežino, ar pataikė į V. L.. Nukentėjusysis V. L. labai nekęsdavo sugyventinės V. R. sūnaus Edmundo sugyventinės Lauros. Todėl pastoviai V. L. ir E. R. mušdavosi. Kaimynas sakė, kad nusibodo ginti V. L. nuo (duomenys neskelbtini). Mano, jog senesni sužalojimai, kurie buvo rasti ant V. L. kūno, gali būti padaryti E. R..

          L. S. V. parodė, kad kaltinamasis yra jo draugas. Rugsėjo 5 d. vakare po 9 val. jis, D. J., E. T., A. M. važiavo į (duomenys neskelbtini). Sustojo prie V. L. namų. Kaltinamasis ir E. T. nuėjo į antrą namo aukštą, o jis (S. V.)  susitiko V. L. sugyventinę Vitaliją koridoriuje ir kalbėjosi. Visi, kurie užlio į namo antrą aukštą, greitai po kokių trijų minučių kartu nulipo į apačią, pasakė, kad važiuojam. Nulipdami nešė alų, pasakė, kad V. L. girtas guli, kad D. J. metė alaus butelį į V. L., paliko V. L. alaus pagirioms. Iš viso nuo atvažiavimo iki išvažiavimo iš V. L. namų praėjo 10 minučių. Parvažiavo namo ir išsiskirstė. Kitą dieną sužinojo, kad V. L. mirė.  Buvo kaime kalbų, kad V. L. su posūniu pykdavosi. Po įvykio, kai grįžo iš policijos, matė V. L. posūnį - jo kumščiai buvo sutinę, krumpliai – sudaužyti, slėpė sužalotą ranką.

          Liudytojas A. M. parodė, kad D. J. pravardė – (duomenys neskelbtini). Rugsėjo 5 d. jis, E. T., D. J., S. V., važiavo pro V. L. namus ir užsuko paklausti, kada važiuos į darbą. Jis su kaltinamuoju beldė į langą, nes durys buvo užrakintos. Namo duris atrakino V. L. sugyventinė. Į namą įėjo su kaltinamuoju ir užlipo laiptas tokia tvarka – kaltinamasis, jis ir E. T.. S. V. liko pirmame aukšte. V. L. miegojo lovoje. Kaltinamasis bandė pažadinti V. L., paėmė už žasto. Judindamas sakė, kad atsikeltų, žadino neilgai. V. L. kažką sumurmėjo. Kaltinamasis norėjo V. L. pažadinti, E. T. neleido, kaltinamasis patraukė V. L. už rankos. V. L. nepažadino. Einant iš kambario, E. T. užkliuvo už pakuotės alaus, buvo dar ir keturi alaus buteliai. E. T. jam (A. M.) padavė pilną alaus pakuotę, pasakė V. L., kad alų atiduos kai išsiblaivys ir atvažiuos į darbą. Palėpėje buvo 5-10 minučių. Nulipo pirmas jis (A. M.), antras E. T., o kaltinamasis nulipo paskutinis. Kiek praėjo laiko, kai nulipo kaltinamasis, nepamena. Kaltinamasis į automobilį atsisėdo paskutinis. Ryte paskambino E. T., kvietė ateiti. Nuėjus pas E. T., pasakė, kad nebėra V. L.. Apie butelio metimą į V. L. galvą nieko nežino, tokios šnekos nebuvo, to nematė.

          Liudytoja L. T. parodė, kad kaltinamasis yra jos pusbrolis. Žino, kad D. J. metė alaus butelį į V. L., nes kitą dieną pats kaltinamasis jai tai sakė. Po įvykių L. M. sakė, kad įvykio naktį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kartu baliavojo prie tilto, ji pabėgo, nes (duomenys neskelbtini) grasino sumušti. Žino, kad iki įvykio trys, keturi mėnesiai V. L. buvo sulaužyta koja. V. L. sugyventinė sakė, kad V. L. nugriuvo nuo laiptų. O jai V. L. buvo sakęs, kad (duomenys neskelbtini) su V. R. broliu jam sulaužė koją. Liudytoja tvirtino, jog kai po įvykio, pirmadienį atvažiavo E. R., jo rankos buvo ištinusios, nubrozdintos. E. R. klausė kelio, nes L. M. pabėgo. 

          Liudytoja D. T. parodė, kad visos aplinkybės nurodytos ir surašytos apklausos protokole yra tos, kurias nurodė E. T., jis perskaitė protokolą ir pasirašė. Apklausos metu žinojo, kad nukentėjusiajam buvo galvos traumos ir turėjo tik pirminę pažymą apie nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, bet specialisto išvados dar neturėjo.

          Liudytojas E. R. parodė, kad kaltinamasis yra pažįstamas, mirusysis buvo mamos V. R. sugyventinis. Įvykio metu gyveno pas močiutę, (duomenys neskelbtini) kaime. Dieną pirko alaus iš V. L.. Paskutinį kartą V. L. matė 9 val. vakare. Tą vakarą grįžęs iš ūkio, su mamos Audi automobiliu kartu su G. G. ir L. nuvažiavo iki V. L. nusipirkti alkoholio. V. L. buvo lauke, grįžęs iš (duomenys neskelbtini) kaimo ir parsivežęs alaus. Užtruko apie tris minutes, bendravo kieme. G. G. padavė 10 litų, alų nupirko G. G., alus buvo ant laiptų. Daugiau tą dieną pas motiną užvažiavęs nebuvo. Nusipirkę alaus, važiavo atgal į močiutės namus, ten buvo trise - jis, L. ir G. G. - iki kol atvažiavo A. G. su K. V.. Tada visi pabuvo apie pusę valandos ir visi  - jis, A. G., K. V., G. G., L. - išvažiavo į Gelažių kaimą, kur pirko alkoholį - brendį ar degtinę. A. G. vairavo savo automobilį. Tada nuvažiavo prie tilto ir gėrė iki dvyliktos ar pusę pirmos nakties. A. G. jį, G. G., Laurą parvežė namo apie pusę pirmos nakties. Tą naktį močiutės namuse su juo buvo ir L. Ryte prikėlė mažasis brolis ir pasakė, kad numirė V. L.. Nuėjo pas mamą, užlipo į antrą namo aukštą ir pamatė, kad V. L. buvo miręs. Paskambino policijai. Tą naktį trenkė ranką į mikrobangę krosnelę, dužo stiklas ir susižalojo dešinės rankos pirštą buvo apsibintavęs ranką. Nežino, ar galėjo matyti sužalotą ranką L. T., S. V., nes nebuvo pas juos sustojęs paklausti kelio. Liudytojas E. R. parodė, kad konfliktų tarp V. L., L. ir jo nekildavo. L. V. L. neįžeidinėdavo. Neneigia, kad pasistumdydavo su V. L. išgertuvių metu. V. L. kojos nebuvo sulaužęs.

          Liudytojas G. G. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Su E. R. ir L., V. R. automobiliu nuvažiavo pirkti alaus. L. ir E. R. buvo mašinoje. Jis (G. G.) padavė V. L. 10 litų ir nusipirko tris butelius alaus, tai buvo ant kiemo laiptų ir užtruko apie 3 minutes, tada visi išvažiavo ir V. L. nebematė. Nuvažiavo pas E. R. močiutę, kur buvo apie pusę valandos, paskui atvažiavo A. G. su K. V., ir visi – A. G., L., K. V., E. R. ir jis (G. G.) - važiavo į Geležių kaimą dar pirkti alkoholio. Paskui visi nuvažiavo ant Pruselių tilto, kur pasėdėjo, išgėrė alkoholį ir važiavo namo, o apie dvyliktą -  pusę pirmos nakties grįžo į Sodelius. Prie E. R. močiutės namų iš automobilio išlipo jis (G. G.), E. R. ir L., L. nuėjo su E. R., o jis (G. G.) parėjo namo. Žino, kad E. R. santykiai su V. L. buvo geri, būdavo, kad jie apsižodžiuodavo.

          Liudytojas A. G. parodė, kad E. R. yra jo draugas, kuris gyvena pas savo močiutę už kelių namų. V. L. gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Ryte vežė V. L. į (duomenys neskelbtini) kaimą, kaime V. L. pirko alaus, dar gal kažkokio gėrimo. Paskutinį kartą V. L. matė vakare apie 6 val., kai vežė į Gelažių kaimą, į parduotuvę, kur V. L. pirko tris pakuotes litrinių alaus butelių. Iš Gelažių kaimo į namus V. L. atvežė apie pusę septynių - septintą valandą vakaro. Tą patį vakarą susitiko su E. R. apie devintą - pusę dešimtos valandos vakaro pas E. R. močiutę namuose. A. G. parodė, kad jis atvažiavo su K. V.. Pabuvo pas E. R., buvo L. ir G. G.. Visi gal po pusvalandžio išvažiavo į G. Jie nusipirko butelį, nežino iš kur, po to, sustojo ant Pruselių tilto, ten visi pabuvo kelias valandas, gal iki dvyliktos valandos nakties, tiksliai nepamena. K. V. išėjo pėsčiomis namo, nes jis nuo tilto netoli gyvena, o E. R., G. G. ir L. parvežė į namus. E. R. nuėjo su L. namo pas bobutę, G. G. irgi nuėjo, o jis nuvažiavo.

          L. P. B. parodė, kad kaltinamasis yra jo pažįstamas. Kai ryte atėjo į darbą, kaltinamasis sėdėjo, gėrė kavą, sakė, kad vakare buvo nuvažiavęs pas V. L., kad V. L. buvo girtas, todėl iš V. L. paėmė alų, kad išsiblaivytų. V. L. ėmė rėkauti dėl to, kad išsineša alų. Kaltinamasis sakė, kad metė alų ir išėjo. V. L. ne kartą buvo sumuštas - su mėlynėmis po akimis, koja buvo sužalota, V. L. yra sakęs, kad sugyventinės sūnus su keptuve yra jį (V. L.) sudaužęs.

          Liudytoja L. M. parodė, kad kaltinamąjį yra mačiusi kelis kartus. E. R. buvo jos draugas. Tą dieną kai mirė V. L. nuo pietų ar po pietų pradėjo girtauti, apie 8 val. vakaro E. R. pirko alų pas V. L.. Buvo trise su E. R. ir G. G., paskui prisijungė K. ir A. G.. Iš pradžių gėrė prie pieninės Sodeliuose, paskui ėjo pas E. R. į namus, kai atvažiavo K. G., važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, ten kažkur nusipirko likerio, kurį išgėrė prie (duomenys neskelbtini) tilto po 9 val. vakaro, tiksliai neatsimena, buvo ji, G. G., A. G., E. R., K. V.. Grįžo namo pas E. R. paryčiais, buvo išgėrę alkoholio. Gerokai po dvyliktos valandos nakties A. G. savo automobiliu parvežė ją, E. R. ir G. G.. Antrą valandą atsigulė miegoti, nes dar sėdėjo, šnekėjo su E. R.. G. G. miegojo tame pačiame kambaryje, nes buvo labai girtas. Ryte atėjo V. R. vaikas ir pasakė, kad V. L. mirė. Nuėjo į V. L. namus, E. R. užlipo į antrą namo aukštą ir nulipęs, pasakė, kad V. L. miręs. Tą naktį E. R. iš namų niekur nebuvo išėjęs. E. R. rankos krumpliai buvo sužaloti, kai jis su močiute susipyko, trenkė ranką į sieną. Tai buvo prieš įvykį. E. R. buvo sudaužęs mikrobangų krosnelę, kuri yra pas močiutę, - metė į ją dubenėlį. Ar mikrobangų krosnelę sudaužė prieš įvykį, ar po įvykio negali pasakyti. E. R. su mirusiuoju pykdavosi, nes V. L. apie ją blogai pasakydavo, tai jie pasikoliodavo ir tiek, nematė, kad muštųsi. Nebijojo E. R., jos nemušdavo. Įvykio dienos ryte, jai paskambino mama ir liepė grįžti.

          Iš 2013-09-06 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta buvo (duomenys neskelbtini). Palėpės rytinėje sienoje yra langas. Prie lango 1 m atstumu viena nuo kitos stovi dvi lovos. Lovos dalinai demontuotos, paremtos lentomis. Ant lovos, arčiau pietinės sienos, ant nugaros gulintis V. L. lavonas, galva nukreipta į šiaurės rytų pusę, nežymiai pasukta veidu į rytų pusę. Lavonas guli skersai lovos, kojos sulenktos per kelius, remiasi į palėpės grindis. Dešinė ranka iš dalies priglausta prie šono, kairė ranka pusiau sulenkta per alkūnę, abi lavono rankų plaštakos nežymiai suspaustos į kumščius. Apžiūros metu nustatyti sužalojimai: nedidelė žaizda dešinės ausies kaušelyje, bei kraujosruva nosyje. Kraunas iš nosies nutekėjęs per kairiąją veido pusė link pakaušio. Ant lovos rasta paklodė ir rankšluostis, ant kurio matomos rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują. Šalia lovos, kairėje jos pusėje tiesiai po langu, stovi nedidelė spintelė, ant spintelės guli trys cigarečių pakeliai, prie spintelės, ant grindų kairėje gulėjo 1 ltr. talpos plastikinis butelis su etikete „Euro alus“. Butelyje buvo skysčio turinčio alkoholio kvapą, likutis. Ant kiliminės dangos, esančios šalia abiejų lovų, 2, 57 m nuo rytinės sienos ir 4,28 m nuo pietinės sienos matomos rusvos spalvos, tikėtina biologinės kilmės, avalynės pėdsako fragmentas(1 t. b.l.  3-15).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus Specialisto išvados Nr. M 356/13(05) matyti, kad V. L. mirė nuo galvos sumušimo, išsiliejus kraujui po galvos smegenų ir smegenėlių minkštaisiais dangalais ir į galvos smegenų skilvelius. Mirtis galėjo įvykti 3-3,5 paros iki lavono tyrimo pradžios 2013-09-09 9.00 val. Lavono kraujyje rasta 3,09 promilių, šlapime – 3,97 promilių etilo alkoholio. V. L. lavono tyrimo metu nustatyti šie sužalojimai:

a) Galvos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva ausies kaušelyje, odos nubrozdinimu kairėje kaktos pusėje, kraujosruva ir muštine žaizda viršutinės lūpos vidinio paviršiaus gleivinėje, kraujosruvomis dešinio smilkinio ir kaktos kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų ir smegenėlių minkštaisiais dangalais ir į galvos smegenų skilvelius. Sužalojimai susiformavo nuo ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių, galimai smūgiuojant kumščiais ar panašiai, keliolikos valandų laikotarpyje iki mirties, į ką nurodo melsvai violetinė poodinių kraujosruvų ir rusva nubrozdinimo spalva. Šiems sužalojimams buvus mirties priežastimi, sveikatos sutrikdymo mastas kvalifikuojamas sunkiu;

b) Poodinės kraujosruvos dešinės alkūnės sąnario srityje ir dešinėje plaštakoje. Sužalojimai susiformavo nuo ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių, galimai smūgiuojant kumščiais ar panašiai, keleto-keliolikos valandų laikotarpyje iki mirties, į ką nurodo melsvai violetinė poodinių kraujosruvų spalva. Mirčiai šie sužalojimai įtakos neturėjo, gyviems asmenims dėl tokių sužalojimų sveikata sutrikdyta nežymiai;

c) Odos nubrozdinimai dešinės plaštakos II-ame tarpupirštyje, 3-ame piršte, kairiame dilbyje, kairėje blauzdoje, odos įdrėskimas kairės pėdos vidiniame paviršiuje. Sužalojimai susiformavo nuo devynių trauminių poveikių kietais bukais daiktais ir vieno trauminio poveikio aštriabriauniu daiktu 1-2 parų laikotarpyje iki mirties, į ką nurodo tamsiai rusva nubrozdinimų ir įdrėskimo spalva, galimai atsitiktinai į tokius daiktus atsitrenkiant, užkliūvant už jų ar panašiai. Mirčiai šie sužalojimai įtakos neturėjo, gyviems asmenims dėl tokių sužalojimų sveikata sutrikdyta nežymiai;

d) Odos nubrozdinimai kairiame skruoste ir dešinėje šlaunyje. Šie sužalojimai susiformavo nuo trijų trauminių poveikių kietais bukais daiktais, 5-7 paros iki mirties, į ką nurodo besilupantys šašai nubrozdinimų srityse, galimai atsitrenkiant, už jų užkliūnant ar panašiai. Mirčiai šie sužalojimai įtakos neturėjo, gyviems asmenims dėl tokių sužalojimų sveikata sutrikdyta nežymiai.

Tikėtina, kad V. L. mirtis įvyko dėl trauminio poveikio į dešinę galvos pusę – tam neprieštarauja didžiausias kraujosruvos intensyvumas dešinio smilkinio minkštuosiuose audiniuose. (1 t., b. l. 23-30)

          Specialistas N. R. teisme tvirtino specialisto išvadą ir paaiškino, kad V. L. mirė nuo galvos sumušimo išsiliejus kraujui po smegenų minkštaisiais dangalais. Tikėtina, kad nuo trauminio poveikio į dešinę galvos pusę, nes sužalojimų galvoje buvo ir daugiau, bet mirties tikimybė dėl šio sužalojimo didesnė todėl, kad kraujosruvos intensyvumas galvos dešinėje pusėje yra didžiausias. Trauminių poveikių buvo ne mažiau trijų: į kaktos kairę pusę, į galvos dešinę pusę, į viršutinę lūpą. Neatmestina galimybė, kad mirtis įvyksta nuo sužalojimų į galvos sritį visumos. Bet šiuo atveju galima daryti prielaidą, kad sužalojimas didžiausias į dešinę galvos pusę, nes tam neprieštarauja kraujosruvos pobūdis. Nėra pagrindo atmesti, kad muštinė žaizda  lūpoje gali būti padaryta smūgiuojant 1 ltr. talpos alaus plastmasiniu buteliu. Kaktoje sužalojimas yra su odos nubrozdinimu, kas būdinga šiukštų paviršių turinčio daikto poveikiui, ko plastmasinis butelis neturi. Tik prikraujavus į galvos smegenų skilvelius, prasideda sąmonės netekimas. Nesant smegenų suardymo, tas laikotarpis tęsiasi ir žmogus po smūgio gali būti aktyvus, nes vienmomentiškai žmogus neturėjo prarasti sąmonės iš karto. Tam tikrą laikotarpį asmuo galėjo judėti.

          2014-01-14 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad butelis yra plastikinis, rudos spalvos. Ant jo yra etiketė su užrašu „Expert Euro“ 5,0 alk. 1 ltr. Butelio viduje, ant dugno yra skysčio likučiai. Ant butelio rankų pėdsakų, tinkamų asmenims identifikavimui, nerasta (1 t., b.l. 128-129).  

          Iš VŠĮ „Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika“ pažymos Nr. P-326 matyti, kad D. J. psihikos sveikatos centro apskaitoje neregistruotas, priklausomybės ligų kabinetas duomenų apie asmenį neturi (1 t. b.l. 149).

          Iš Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2013-11-06 specialisto išvados Nr. 97TPK-172/2013 matyti, kad D. J. diagnozuota psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas. Skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę D. J. netikslinga (1 t., b.l. 152).

           Iš asmens blaivumo testo Nr. 18888 matyti, kad D. J. 2013-09-06, 15 val. 57 min. nustatytas 1,84 promilės girtumo (1 t. b.l. 164).

            Iš 2013-09-17 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė sofą-lovą, kur gulėjo V. L., kai jis užlipo į palėpę, po to parodė vietą tarp lovos ir sofos-lovos, kur stovėjo V. L., kai atsikėlė iš lovos. D. J. parodė, kaip jis kaire ranka sudavė V. L. į dešinę galvos pusę, paaiškindamas, kad jis su V. L. stovėjo vienas prieš kitą atsisukę veidais, stovėjo per nedidelį atstumą ir, nenorėdamas, kad V. L. pirmas suduotų, kaire ranka mostelėjo, t. y. sudavė V. L. į dešinę galvos pusę, po ko V. L. atsisėdo ant sofos-lovos. D. J. parodė vietą palėpėje, kur jis užkliuvo už grindų gulėjusio plastmasinio butelio su alumi, kurį po to metė į V. L. pusę. (1 t., 173-177).

Teismas, išnagrinėjęs visus įrodymus baudžiamojoje byloje ir juos sugretinęs juos tarpusavyje, konstatuoja:

Kaltinamojo D. J. parodymų, kad jis gindamasis tik stūmė V. L., o kitų kaltinime nurodytų smurto veiksmų prieš jį neatliko, nepatvirtina surinkti įrodymai, o priešingai teisme duoti nukentėjusiųjų V. R., D. L., liudytojų D. T., E. R., L. M., A. M., liudytojų S. V., iš dalies E. T., P. B., ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų E. T. ir A. M. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, paaiškinimai, parodymų patikinimo vietoje protokolas, teisme duotus kaltinamojo D. J. parodymus paneigia ir patvirtina, kad D. J. suduodamas ne mažiau kaip keturis smūgius rankomis V. L. į galvą ir dešinę ranką, bei mesdamas pilną 1 ltr. talpos plastmasinį alaus „Expert Euro“ butelį  į V. L. ir pataikydamas į jį,  tuo nukentėjusiajam padarė poodines kraujosruvas dešinės alkūnės sąnario srityje ir dešinėje plaštakoje, galvos sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu kairėje kaktos pusėje, kraujosruva ir muštine žaizda viršutinės lūpos vidinio paviršiaus gleivinėje, poodine kraujosruva dešinės ausies kaušelyje, kraujosruvomis dešinio smilkinio ir kaktos kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų ir smegenėlių minkštaisiais dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, dėl ko V. L. mirė, taip tyčia nužudė V. L..

Teismo medicinos specialistas N. R. teisme patvirtino duotą išvadą ir teismas neturi pagrindo abejoti specialisto kompetencija ir patirtimi, kuria remdamasis jis konstatavo, jog V. L. mirė nuo galvos sumušimo, išsiliejus kraujui po galvos smegenų, smegenėlių minkštaisiais dangalais, į galvos smegenų skilvelius ir V. L. nustatyti sužalojimai buvo padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių - į kaktos kairę pusę, į galvos dešinę pusę, į viršutinę lūpą ir žaizda lūpoje galėjo būti padaryta smūgiuojant 1 ltr. talpos alaus plastmasiniu buteliu. Teismo specialisto išvada abejoti nėra jokio pagrindo, nes nustatytų sužalojimų lokalizacija ir pobūdis iš esmės atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus paties D. J. parodymus dėl prieš V. L. pavartoto smurto, įvykio vietos apžiūros protokole fiksuotus duomenis, liudytojų parodymus. N. R. paaiškino, kad tyrimo metu atidalinus galvos minkštuosius audinius, ausies kaušelio srityje, apimant dešinio smilkinio sritį, pasirodė gana stambi kraujosruva, kurios matmenys, 8 ant 7 cm, tai dešinėje galvos pusėje. Intensyvumas ir matmenys rodo didžiausią trauminį intensyvumą šioje srityje. Sužalojimo pobūdis ir lokalizacija leiždia teigti, kad tokį sužalojimą galima padaryti ribotą paviršių turinčiu daiktu, pavyzdžiui kumščiu ar batu apauta koja. Paprastai tokie sužalojimai padaromi smūgiuojant kumščiu. Toks sužalojimas nebūdingas griuvimui. Šiuo atveju buvo kraujosruva, kuri paaiškėjo tik padalinus galvos minkštuosius audinius, išoriškai nebuvo odos pažeidimų, išskyrus ausies kaušelio srityje kraujosruva. N. R. nurodė, jog kraujo išsiliejimą į smegenis skatina alkoholis, nes plečia kraujagysles, tačiau šiuo atveju suvartoto alkoholio kiekis nėra esminis. Šiuo atveju mestu alaus buteliu galėjo būti sužalota lūpa, bet ne galva. Sužalojimai, kurie išvardinti specialisto išvados c ir d papunkčiuos, yra senesni, padaryti atitinkamai 1-2 paros, 5-7 paros iki mirties. Didesnė alkoholio koncentracija šlapime rodo, kad jau buvo prasidėjusi alkoholio eliminacija, kad alkoholio vartojimas nutrauktas keletą valandų iki mirties. Padarius tokį sužalojimą ranka, gali jokių sužalojimų rankoje nelikti, bet gali lūžti ranka. Specialisto išvadoje konstatuota, kad V. L. mirtis galėjo įvykti 3-3,5 paros iki tyrimo – 2013-09-09 9.00 val., t. y. nuo 2013-09-05 21 val. iki rugsėjo 6 d. 9 val. Be to, specialisto išvadoje aiškiai konstatuota, jog mirtini sužalojimai padaryti keliolikos valandų (aštuonių-dvylikos b. l. 92, 1 tomas) laikotarpyje iki mirties, t. y. nuo rugsėjo 5 d. 21 val. iki rugsėjo 6 d. 1 val.

Jokių įrodymų, kad D. J. mirtinus sužalojimas būtų patyręs anksčiau nei jo namuose apsilankė kaltinamasis D. J. ir liudytojai E. T., S. V. bei A. M., byloje nėra.

Kaltinamasis D. J. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu neneigė 2013-09-05 apie 22 val. buvęs V. L. namuos ir su juo konfliktavęs, tačiau neigia, sudavęs V. L. smūgius į galvą ir teigia, jog V. L. pastūmė kaire ranka į petį ar kaklą, V. L. atsisėdo, tada pametėjo link V. L. alaus butelį ir negali pasakyti, ar pataikė ar ne, nes buvo tamsu, bet tyčia į V. L. mesdamas butelį netaikė, mano, kad jo atlikti nurodyti veiksmai nebuvo V. L. mirties priežastis. Tokius kaltinamojo D. J. parodymus teismas atmeta, nes jie prieštarauja visetui bylos įrodymų, yra nenuoseklūs. Kaltinamasis D. J. savo parodymų nenuoseklumo priežasčių negalėjo įtikinamai paaiškinti, todėl teismas kaltinamojo parodymų nenuoseklumą vertiną siekimu sušvelninti savo padėtį. Kaltinamasis D. J. teisme teigė, jog ikiteisminio tyrimo metu jo pirminiuose parodymuose tyrėja užrašė tą, ką norėjo, nes nebuvo advokato ir todėl protokole parodymai užfiksuoti netiksliai, o būtent: jis tyrėjai ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad sudavė smūgį V. L.. Tokius D. J. parodymų pakeitimo motyvus teismas atmeta kaip nepagrįstus. D. L. parodymai teisme, nepaneigia jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką. Pirmosios apklausos metu D. J. aiškiai nurodė, kad kaire ranka mostelėjo ir pataikė kažkur V. L. į galvą, kai sudavė smūgį į galvą, V. L. stovėjo prie lovos, atsisukęs veidu į jį (V. L.), į kurią galvos vietą pataikė, nesuprato, nuo suduoto smūgio V. L. atsisėdo ant lovos, bet  nenugriuvo, pripažįsta, kad V. L. sudavė vieną smūgį ranka į galvą (b. l. 171, 1 tomas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pačios pirmosios apklausos metu, t. y. 2013-09-09, D. J. minėtus parodymus davė dalyvaujant gynėjui (b. l. 170-171, 1 tomas), apklausos protokolą pasirašė D. J. ir apklausoje dalyvavęs jo gynėjas, jokių prierašų prie apklausos protokolo nei jis, nei gynėjas neatliko, todėl nėra pagrindo manyti, kad pirminiai D. J. parodymai buvo užfiksuoti netinkamai ar neišsamiai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodomos aplinkybės apie tai, kad sakė tyrėjai savo pastabas, bet tyrėja jokių prierašų nepadarė, o jis nežinojo, kad galima atlikti prierašus prie protokolo (b. l. 130, 2 tomas), teismo visiškai neįtikina, nes nė viename apklausos protokole ar parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 173-177, 1 tomas)  D. J. neparodė, jog V. L. stūmė, priešingai minėtų procesinių veiksmų atlikimo metu parodė, kad V. L. sudavė smūgį į galvą (b. l. 171, 1 tomas), parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kaip ranka sudavė stovinčiam V. L. į dešinę galvos pusę (b. l. 176, 1 tomas). Be to,  nuo ikiteisminio tyrimo pradžios praėjus keliems mėnesiams, 2014-02-04 papildomos įtariamojo apklausos metu (b. l. 181, 1 tomas), dalyvaujant gynėjai, D. J. parodė, kad prisipažįsta sudavęs vieną smūgį ranka V. L. į dešinę galvos pusę kažkur ties ausimi (b. l. 181, 1 tomas). Minėtas protokolas taip pat pasirašytas D. J. ir jo gynėjos. Jeigu policijos pareigūnai būtų dirbtinai kūrę baudžiamosios bylos medžiagą, D. J. nebūtų buvę prasmės atsisakyti tai paaiškinti bylos ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant gynėjai. Tačiau jis aplinkybes apie neteisingai užrašytus jo parodymus aiškino tik teisme, kai susipažino su byla ir kai jau žinojo, kokie įrodymai prieš jį yra surinkti. Tokį D. J. elgesį teismas vertina siekimu sušvelninti savo padėtį. Be to, nustatyta, jog iš karto po įvykio liudytojams E. T., L. T., S. V., P. B. D. J. pasakojo, kad metė į V. L. alaus plastmasinį butelį, o E. T. pasakė sudavęs ir smūgį kumščiu (b. l. 79, 1 tomas). Nors ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau jie nėra ir niekiniai, todėl, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, kitų įrodymų patikimumui patikrinti buvo perskaityti net tik D. J., bet ir liudytojo E. T. (b. l. 79, 1 tomas), S. V. (b. l. 83, 1 tomas), A. M. parodymai (b. l. 87, 1 tomas) ir būtent liudytojo E. T. apklausos protokole nurodytos aplinkybės, jog D. J. E. T. nurodė, kad sudavė kumščiu smūgį V. L. į nosį. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos D. T. parodymais, kad liudytojai E. T., S. V., A. M. parodymus davė laisva valia ir visos liudytojų nurodytos aplinkybės buvo įrašytos į apklausos protokolus, su protokolais liudytojai buvo supažindinti, protokolus pasirašė. Byloje nėra jokių duomenų, jog policijos pareigūnai būtų suinteresuoti dirbtinai sukurti D. J. kaltinančius įrodymus ar būtų suinteresuoti bylos baigtimi.

           Teisminio nagrinėjimo metu liudytojai L. T., E. T. nurodė aplinkybes, jog V. L. ir E. R. buvo konfliktiškuose santykiuose, o tą dieną, kai buvo rastas miręs V. L., E. R. užvažiavo paklausti kelio ir E. R. buvo sužalota ranka, kurią jis slėpė. Tokiais liudytojų parodymais buvo siekiama sukelti abejonių dėl kaltinamojo D. J. atliktų smurtinių veiksmų prieš V. L., bandant tvirtinti, jog galimai E. R. sužalojo V. L..  Šiame kontekste tiek D. J., tiek liudytojų L. T. ir E. T. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, teismo vertinami kaip bandymas įtikinti teismą, kad galimai kitas asmuo atliko smurtinius veiksmus prieš V. L.. Bet teismo ištirti įrodymai niekaip neleidžia padaryti išvados, jog ne D. J., o E. R. 2013-09-05 atliko smurtinius veiksmus prieš V. L.. Visų pirma tokių aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu neparodė nė vienas proceso dalyvis, nė vienas rašytinis įrodymas tokios aplinkybės nepatvirtina, o antra - liudytojai G. G., A. G., L. M. patvirtino E. R. parodymus apie tai, kad jie visi nuo pat 21 val. vakaro vartojo alkoholį ir grįžo į namus apie vidurnaktį. Liudytoja L. M. patvirtino E. R. parodymus, jog įvykio naktį E. R. iš namų niekur nebuvo išėjęs. Nors liudytoja L. M. kai kurias įvykio aplinkybes nurodė skirtingai nei liudytojai G. G., A. G., tačiau šios liudytojos parodymai apie E. R. buvimo vietą ir laiką niekaip neprieštaravo E. R. ir kitų apklaustų liudytojų parodymams, todėl teismui nekyla jokių abejonių, kad E. R. tuo metu, kai buvo sužalotas V. L. buvo savo namuose ir jokių smurtinių veiksmų prieš V. L. įvykio naktį neatliko. Liudytoja L. T., būdama kaltinamojo pusseserė, ir jos sutuoktinis liudytojas E. T. yra suinteresuoti švelninti kaltinamojo D. J. padėtį. Be to, teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji V. R. kategoriškai tvirtino, kad iki to momento, kada V. L. buvo rastas negyvas jokių kitų asmenų namuose nebuvo – naktį iki pat 6 valandos ryto, kada ji išėjo į darbą, joks žmogus užėjęs į namus nebuvo (b. l. 105, 2 tomas), o kai ji išėjo į darbą namuose iki 8 valandos ryto buvo sūnus Nerijus, o po to vienas namuose buvo sūnus M. (b. l. 105, 2 tomas).

         Byloje surinktų ir aptartų įrodymų – nukentėjusiųjų, liudytojų, paties D. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, parodymų patikrinimo vietoje protokolo, teismo medicinos specialisto išvadų analizė leidžia daryti išvadą, kad būtent D. J. sudavė smūgius V. L. į galvos sritį ir jo suduoti smūgiai buvo būtina sąlyga sukėlusi V. L. mirtį.

         Esant tokiems įrodymams, daroma išvada, jog D. J. veika atitinka BK 129 straipsnio 1 dalį. Nors iš kaltinamojo D. J. parodymų matyti, kad jis V. L. nenorėjo sužaloti, tuo labiau nužudyti, tačiau bylos įrodymai patvirtina, jog D. J. suduodamas smūgius V. L. į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą, suprato, kad tokiais savo veiksmais kėsinasi į V. L. gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę V. L. ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padarinimas atsirasti, t. y. nužudė V. L., veikdamas netiesiogine tyčia. 

         Nėra jokio pagrindo išvadai, kad D. J. veikė būtinosios ginties sąlygomis ar peržengdamas jos ribas, nes V. L. kaltinamajam negrasino, jokių smūgių nesudavė ir todėl akivaizdu, kad jokios realios grėsmės nekėlė, o tai, kad V. L. atsistojo priešais D. J. būdamas neblaivus (kraujyje rasta 3,09 promilių, šlapime – 3,97 promilių etilo alkoholio), kaip parodė, pas kaltinamasis V. L. mosikavosi rankomis, keikėsi, nesuteikė pagrindo D. J. gintis.  

Nukentėjusysis D. L. prašė priteisti 3522 litų turtinės žalos civilinį ieškinį, kurį sudaro laidojimo išlaidos. Su pareikšta civilinio ieškinio suma sutiko ir kaltinamasis D. J. (b. l. 131, 2 tomas). Pagal nukentėjusiojo D. L. teismui pateiktus dokumentus ir paašikinimus (b. l. 36-42, 1 tomas, b. l. 105, 2 tomas), brolio V. L. laidotuvėms jis išleido 4562 Lt. Dalis išlaidų buvo kompensuota, t. y. išmokėta 1040 litų dydžio laidojimo pašalpa. Nukentėjusiojo D. L. 3522 litų civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas visiškai, kadangi žala padaryta neteisėtais kaltinamojo D. J. veiksmais ir todėl iš D. J. nukentėjusiajam D. L. priteistina 3522 Lt.

            Nukentėjusioji J. L. pareiškė 30 000 Lt neturtinės žalos civilinį ieškinį (b.l. 47, 1 tomas), prašydama žalą priteisti iš kaltinamojo. Nukentėjusioji nurodė, kad ji patyrė neturtinę žalą, neteko savo sūnaus V. L. ir tai jai sukėlė ypač sunkius dvasinius išgyvenimus. Sūnus V. L. nors kartu su ja ir negyveno, nesimatydavo dažnai, kadangi ji gyvena Kupiškio rajone, tačiau jos santykiai su sūnumi buvo artimi – bendraudavo, susiskambindavo kas savaitę, nukentėjusioji teigė, kad ji padėdavo sūnui, kai jam pritrūkdavo pinigų. Dėl sūnaus netekties pablogėjo sveikata, žlugo jos lūkesčiai, jog sūnus ją prižiūrės. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis, t.y. kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. L. nužudė nukentėjusios J. L. sūnų V. L.. Dėl patirtų dvasinių išgyvenimų nukentėjusioji patyrė moralinę žalą. Esant teismo ištirtiems įrodymams, teismas pripažįsta, jog nukentėjusios J. L. išgyvenimai dėl sūnaus V. L. netekties – yra ypač dideli. Atsižvelgiant į nukentėjusios ir kaltinamojo šeimines, materialines padėtis, kitas išdėstytas aplinkybes bei į nukentėjusios patirtų dvasinių išgyvenimų pobūdį, nusikalstamos veikos pasekmes, prieinama prie išvados, jog nukentėjusios civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo nukentėjusiajai J. L..  

Nukentėjusioji V. R. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė  30 000 litų neturtinės žalos civilinį ieškinį (b. l. 59, 1 tomas) ir prašė priteisti iš kaltinamojo, motyvuodama tuo, kad dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų sūnus M. liko našlaitis, kiti du sūnus taip pat dėl V. L. netekties stipriai išgyvena, pablogėjo jų psichinė sveikata. Teisminio bylos nagrinėjimo metu civilinį ieškinį prašė tenkinti visiškai ir patikslino, jog 30 000 Lt prašo priteisti sūnaus Manto naudai (b. l. 104, 2 tomas). Nukentėjusioji V. R. nurodė, jog M. R. yra bendras jos ir V. L. vaikas, nors gimimo liudijime nurodyta R. pavardė, kiti jos sūnus yra iš ankstesnių santuokų. Teigė, jog sūnus M. labai išgyvena, jis labai gerai sutarė su tėvu, dabar nuolat verkia, ieško tėvo. Nustatyta, jog M. R., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 61, 1 tomas). Ikiteisminio tyrimo metu duotuose D. L. (b. l. 34, 1 tomas), J. L. (b. l. 45, 1 tomas), liudytojo P. B. parodymuose nurodyta, kad Manto tėvas buvo V. L. (b. l. 89, 1 tomas).

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis, t.y. kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusiems buvo padaryta neturtinė žala. Nukentėjusioji V. R. neprašė priteisti neturtinės žalos civilinį jos naudai, o akcentavo, jog didelė moralinė žala padaryta sūnui M., kuris liko našlaitis. Akivaizdu, jog, esant tokiems V. R. paaiškinimams, mažamečio M. R. patirti psichiniai išgyvenimai turi ilgalaikius padarinius, todėl reiškiamas neturtinės žalos civilinio ieškinio dydis yra pagrįstas. Pagal BPK 53 straipsnio 2-4 dalis, jei žmogaus amžius, socialinė branda, psichinės sveikatos būklė neužtikrina reikiamo baudžiamo proceso eigos supratimo ir procesinių teisių panaudojimo savo interesams apginti, toks asmuo savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą. Nors ikiteisminiam tyrime V. R. užpildžiusi ieškininio pareiškimo formą ir reikšdama ieškinį nenurodė kieno naudai prašo priteisti civilinį ieškinį, tačiau ji teisiamojo posėdžio metu buvo tiksli ir, kaip jau paminėta, prašė civilinį ieškinį priteisti sūnaus Manto naudai. Visais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo naudai. Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusios neturtinės žalos civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl iš kaltinamojo D. J. M. R. priteistina 30 000 Lt.

Teismas nepripažįsta kaltinamojo D. J. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kuri buvo nurodyta kaltinamajame akte - tai, kad jis veiką padarė būdamas, apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į bylos įrodymus. Nukentėjusioji V. R. teigė, kad D. J. jai pasirodė neblaivus, ikiteisminio tyrimo metu pats kaltinamasis D. J. buvo nurodęs, jog vartojo alkoholį (b. l. 170, 1 tomas), tačiau tokie duomenys negali būti pakankamu pagrindu pripažinti, kad D. J. nusikalto, būdamas neblaivus. Objektyvių duomenų apie kaltinamojo girtumą nusikaltimo padarymo metu nėra, o teisme liudytojai tvirtino, kad įvykio naktį D. J. alkoholio nevartojo, vairavo automobilį, pats D. J. tolimesnio bylos nagrinėjimo metu neigė vartojęs alkoholį. Esant tokiems įrodymams ir nesant kitų objektyvių įrodymų, vien tik paminėtų duomenų nepakanka pripažinti D. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, jog nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

         Lengvinančių ir sunkinančių D. J. atsakomybę aplinkybių byloje nėra.

         Skirdamas bausmę D. J., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryta veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta, sukeliantį didžiulį pavojų visuomenei. Šiuo nusikaltimu sukeltos pasekmės itin sunkios ir jau nebepataisomos – D. J. tyčiniais veiksmais nužudytas žmogus. Kaltinamasis D. J. neteistas, (b. l. 155-156, 1 tomas), baustas administracine tvarka pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį (b. l. 154, 1 tomas). Nors iki šios veikos padarymo neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų nėra - jis iki suėmimo dirbo, darbdavių charakterizuojamas teigiamai (b. l. 158, 1 tomas, 97, 2 tomas), tačiau teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir motyvus, pasekmes, viso proceso metu nei pats, nei per artimuosius nesiėmė jokių priemonių nusikaltimo pasekmėms sušvelninti – neatlygino nė dalies padarytos žalos, neatsiprašė nė vieno nukentėjusiojo, nėra jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir prieina prie išvados, kad kaltinamajam D. J. už labai sunkų nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina trumpesnė nei vidurkis, tačiau artima vidurkiui.

         Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, paklodė su raudonos spalvos dėmėmis, paklodė - užtiesalas su raudonos spalvos dėmėmis, 1 ltr. talpos plastmasinis butelis, kiliminės dangos dalis su avalinės pėdsako fragmentu, dvi baltos spalvos užuolaidos su raudonos spalvos dėmėmis, V. L. biologiniai pėdsakai, išdžiovintas marlėje, V. L. rūbai: rusvos spalvos megztinis, baltos spalvos marškinėliai, juodos spalvos sportinės kelnės, juodos spalvos trumpikės – sunaikinami.

          Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 - 303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

         D. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų.

         Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2013-09-09 iki 2014-09-02.

        Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2014 m. rugsėjo 2 d.

       Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

       N. V. R. 30 000 Lt neturtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. J. 30 000 (trisdešimt tūkstančių) Lt M. R. neturtinei žalai atlyginti.

       Nukentėjusios J. L. 30 000 (trisdešimt tūkstančių) Lt civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. J. 30 000 (trisdešimt tūkstančių) Lt J. L. neturtinei žalai atlyginti.

       Nukentėjusiojo D. L. 3522 (trijų tūkstančių penkių šimtų dvidešimt dviejų) Lt civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. J. nukentėjusiajam D. L. 3522 (tris tūkstančius penkis šimtus dvidešimt du) Lt turtinei žalai atlyginti

         Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus - paklodę su raudonos spalvos dėmėmis, paklodę-užtiesalą su raudonos spalvos dėmėmis, 1 ltr. talpos plastmasinį butelį, kiliminės dangos dalis su avalinės pėdsako fragmentu, dvi baltos spalvos užuolaidas su raudonos spalvos dėmėmis, V. L. biologinius pėdsakus, V. L. rūbus: rusvos spalvos megztinį, baltos spalvos marškinėlius, juodos spalvos sportines kelnes, juodos spalvos trumpikes – sunaikinti.

           Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėja                                                                                           Jolanta Raščiuvienė