Civilinė byla Nr. 2A-126-340/2012

Teisminio proceso Nr. 2-03-3-00230-2011-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 30.6; 121.14; 121.18; 121.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. spalio 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija,

susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Tatjanos Žukauskienės,

kolegijos teisėjų Jelenos Šiškinos, Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. L. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti gyvenamąjį būstą pripažinimo bei įpareigojimo sudaryti buto pirkimo-pardavimo sandorį.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,             

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl teisės privatizuoti gyvenamąjį būstą pripažinimo.

Ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama pripažinti ją buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinių nuomininkų P. S. ir O. S. (K.) šeimos nare; pripažinti jai teisę privatizuoti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti su ja buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodė, kad jos šeima ginčo bute gyvena nuo 1976 m., butas buvo išnuomotas jos seneliams, jiems mirus pagrindine buto nuomininke tapo motina, kuri nepasinaudojo teise privatizuoti gyvenamąjį būstą. Ieškovė būdama nuomininkų šeimos nare taip pat 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka turėjo teisę privatizuoti ginčo butą, tačiau to nepadarė dėl objektyvių priežasčių – būnant nepilnamete dėl netinkamo ją atstovavusių asmenų jos teisių įgyvendinimo bei studijų metu dėl sunkios finansinės padėties.

Atsakovas atsiliepimu prašė taikyti ieškinio senatį; nutraukti bylą dalyje dėl ieškovės pripažinimo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinių nuomininkų šeimos nare; netenkinus prašymo taikyti ieškinio senatį – ieškinį dėl teisės privatizuoti butą ir įpareigojimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Butų privatizavimo įstatymas, kurio nuostatomis grindžiamas ieškinio reikalavimas, neteko galios 1998 m., todėl negali būti taikomas vėliau susiklosčiusiems teisiniams santykiams. Subjektai, turėję teisę privatizuoti butą, įstatymo galiojimo laikotarpiu nesikreipė dėl šios teisės realizavimo; neįgyta subjektinė teisė negalėjo būti paveldėta. Ieškovės pripažinimas ginčo buto nuomininkų šeimos nare, nesuteikia jai teisės į privatizavimą, be to, toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme pagal CPK 444, 445 str. Įstatymo nustatytu terminu nesikreipta dėl galimai pažeistų teisių gynybos, todėl taikytina ieškinio senatis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-10-04 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ginčo dalykas, butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise Vilniaus miesto savivaldybės tarybai. Ieškovė O. L. yra ginčo buto nuomininkė, remiantis 2007-04-06 socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi; ginčo bute gyvena nuo gimimo kaip pagrindinio buto nuomininko šeimos narys, buvo registruota ginčo bute 1985-04-22; jos teisę į ginčo buto nuomą apsprendžia anksčiau galiojęs teisinis reglamentavimas. Teismas konstatavo, jog ieškovės prašomi sukurti ginčo buto nuosavybės santykiai pagal butų privatizavimo formą reiškiami pasibaigus galioti Butų privatizavimo įstatymui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl teisės privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą reikia nustatyti įstatyme įtvirtintas privatizavimo sąlygas: 1) ieškovė yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą; 2) nurodytas butas yra gyvenama patalpa, galinti būti privatizavimo objektas; 3) ieškovė, kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdama veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti ir tuo pagrindu susiklostė ieškovės ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo. Teismas nustatė, kad ieškovė nebuvo tinkamas prašomo privatizuoti buto, subjektas; galiojant Butų privatizavimo įstatymui ieškovė gyveno ginčo bute, buvo nepilnametė, dėl nepilnametystės savarankiškai negalėjo realizuoti teisės į buto privatizavimą; ginčo bute gyvenę du pilnamečiai asmenys O. S. (K.) (ieškovės senelė) ir L. L. (ieškovės motina) turėjo teisę privatizuoti ginčo butą. Pagrindo pripažinti, kad butų privatizacijos įstatymo galiojimo metu iki O. K. mirties ieškovė buvo pastarosios šeimos nariu, nėra. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog gyvenant viename bute su savo motina L. L. ieškovė buvo ne savo tėvų šeimos nariu, bet kitos šeimos – kartu gyvenusios senelės, šeimos nare. Dėl to nėra pagrindo nustatyti ir kad ieškovės senelė, būdama vienintele ieškovės atstove tinkamai nerealizavo ieškovės teisės privatizuoti butą. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovės pripažinimas jos senelės šeimos nariu nagrinėjamo ginčo atveju neturi reikšmės sukuriant buto privatizacijos teisinius santykius. Siekiant realizuoti teisę į buto privatizaciją, galiojant Butų privatizacijos įstatymui, ginčo bute gyvenę pilnamečiai asmenys turėjo pareigą susitarti kieno vardu bus privatizuotas ginčo butas, tokio susitarimo tarp ginčo buto nuomininkų nėra; todėl nėra pagrindo nustatyti, kad tarp O. K. ir teisėtų kitų ginčo buto nuomininkų (L. L.) buvo susiklostę privatizacijos santykiai. Po O. K. mirties, bute likusi nuomininkė, ieškovės motina L. L., ginčo buto privatizacijos procedūrose nedalyvavo, valios butą privatizuoti nereiškė. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad galiojant Butų privatizacijos įstatymui, ginčo buto nuomininkai kreipėsi į atsakovą siekdami įforminti privatizacijos santykius; kad jie kreipėsi į atsakovą, o atsakovas vengė įforminti privatizacijos santykius ir tuo pažeidė ieškovės teisę pasinaudoti teise privatizuoti ginčo butą. Nenustatyta, kad ginčo butas negalėjo būti privatizuojamas, kad šis butas buvo netinkamas privatizavimo objektas, tačiau nėra jokio pagrindo nustatyti, kad vien buto statusas, suteikęs galimybę galiojant Butų privatizavimo įstatymui jį privatizuoti, lemia ieškovės teisės į buto privatizavimą pažeidimo faktą. Ieškovės pateikti į bylą įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovė ginčo bute atliko remonto darbus nepatvirtina privatizavimo santykių elementų. Šios išlaidos yra susijusios su nuomojamo buto naudojimu, yra skirtos pačios ieškovės gerbūviui. Teismui pripažinti ieškovei teisę privatizuoti ginčo butą remiantis įtvirtintais CK 1.5 str. principais irgi nėra pagrindo. Ieškovė pateikė ieškinį dėl teisės privatizuoti butą pripažinimo suėjus ieškinio senaties terminui. Prašymo atnaujinti praleistą terminą nėra. Nėra pagrindo nustatyti, kad ieškovei ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo datos, kai ieškovė tapo pilnamete. Buto privatizavimo santykius lemia ne buto nuomininko ar jo šeimos nario amžius, bet konkrečiame ginčo santykyje esančių šalių atlikti veiksmai. Pagrindo nustatyti, kad atsakovas klaidino ieškovę, jos senelę O. K. ar kitus ginčo bute gyvenusius nuomininkus irgi nėra. Todėl, suėjus ieškinio senaties terminui, ir šiuo papildomu pagrindu ieškinys atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011-10-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliantės teigimu, teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, ieškinyje nurodytų argumentų, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsisakymas pripažinti apeliantei teisę į buto įsigijimą lengvatinėmis sąlygomis pažeidžia protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantė nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-05-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2008 yra pabrėžęs gyvenamųjų patalpų privatizavimo įstatymų socialinę svarbą, jų pagrindu atsiradusių teisinių santykių sudėtingumą ir specifiką. Ginčo bute jos šeima gyvena nepertraukiamai nuo 1976 m., butą prižiūrėjo, išlaikė, remontavo. Teismas klaidingai nurodo, kad apeliantė nelaikytina pagrindinės nuomininkės O. S. šeimos nare; kadangi apeliantės motina buvo nuomininkų dukra, ji buvo laikoma nuomininko šeimos nare, taip pat ir apeliantė, kaip nepilnametė dukra. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas sudarė su apeliante Buto nuomos sutartį, tuo netiesiogiai patvirtindamas, kad apeliantė buvo ankstesnio nuomininko šeimos nare.
2. Nurodo, kad būdama O. S. šeimos nare, apeliantė pagal 1991-05-28 Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 2 d. turėjo teisę privatizuoti butą. Įstatymas galiojo iki 1998 m., pilnametystė apeliantei suėjo tik (duomenys neskelbtini), todėl iki to laiko pati negalėjo įgyvendinti savo teisių, tačiau negalinti paaiškinti, kodėl motina, kaip įstatyminė atstovė, nepasinaudojo teise privatizuoti gyvenamąjį būstą.
3. Atkreipia dėmesį, kad nei apeliantės senelė, nei motina neprivatizavo jokios kitos gyvenamosios patalpos. Aplinkybė, kad nebuvo sudarytas notariškai patvirtintas susitarimas, kieno vardu bus privatizuojamas būstas, nepatvirtina, kad dėl to buvo kilęs ginčas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011-10-04 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo nuomone, teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Nurodo, jog Butų privatizavimo įstatymas netaikomas asmenims, nepasinaudojusiems teise privatizuoti butus lengvatinėmis sąlygomis galiojant šiam įstatymui. Pagal kasacinio teismo praktiką (2000-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1025/2000) pasibaigus įstatymo galiojimui galima realizuoti tik teisę, kuri buvo įgyta įstatymo galiojimo metu ir pagal įstatymą, ir kuri buvo pažeista. Tam, kad būtų įgyvendintas apeliantės nurodytas Butų privatizavimo įstatymo tikslas, turi būti nustatytos būtinos Butų privatizavimo įstatyme nurodytos sąlygos; tačiau apeliantė, netinkamas subjektas ir nebuvo atlikti būtinieji veiksmai įgyvendinti teisę privatizuoti butą. Pati apeliantė pripažįsta, kad jos šeimos nariai nerealizavo savo teisės privatizuoti ginčo butą. Atkreipia dėmesį, jog neįgyta subjektinė teisė privatizuoti patalpas nėra paveldima. Atsakovo įsitikinimu, byloje yra pagrindas taikyti ieškinio senatį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių civilinio proceso normų, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, nepažeidė teismų praktikos, suformuotos bylose dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis, nuostatų (CPK 185, 263 str.).

Byloje kilo ginčas dėl teisės privatizuoti gyvenamąjį būstą pripažinimo. 1991 m. gegužės 21 d. priimtame Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus, butus daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose. Šio įstatymo 1 str. 1 d. numatyta, kad įstatymas nustato valstybinio ir visuomeninio butų fondo butų pirkimo-pardavimo tvarką nuomininkams, iki 1992 m. gruodžio 1 d. pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas, t. y. nustatė tam tikras sąlygas, kurioms esant įgyjama teisė privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas.

Ieškovė prašo pripažinti jai teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamas patalpas Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 2 d., 1964 m. CK 329 str. 1 d., 330 str. 2 d. bei CK 1.5 str., pagrindais, tačiau Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 2001-01-01, naikinamasis įstatymo galiojimo terminas negali būti pratęstas ar atnaujintas. Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu apeliantė ir jos motina L. L. buvo pagrindinės buto nuomininkės O. K. šeimos nariai. Teisė privatizuoti valstybinio ar visuomeninio fondo butą nėra absoliuti ir nesusijusi su asmeniu; tam, kad ji būtų realizuota, asmuo turėjo būti valstybinio ar visuomeninio buto nuomininku, gyvenamoji patalpa (butas) galėjo būti privatizavimo objektu ir nuomininkas turėjo išreikšti ketinimą įsigyti nuosavybėn nuomojamas gyvenamąsias patalpas iki 1992 m. gruodžio 1 d. arba Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. VIII-206 numatyta tvarka iki 1997 m. gruodžio 31 d. Apeliantės, kaip nepilnametės šeimos narės, teisę į buto privatizavimą turėjo įgyvendinti jos įstatyminė atstovė – motina L. L.; tačiau apeliantė pripažįsta, kad nei motina, nei senelė nebuvo pradėjusios buto privatizavimo procedūros, nepareiškė ketinimų privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, t. y. buto privatizavimo santykiai nebuvo susiformavę. Pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, nėra įstatyminio pagrindo leisti ieškovei privatizuoti butą nebegaliojančio įstatymo numatyta tvarka.

Teismai savo sprendimais pripažindavo teisę privatizuoti butą Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. IX-1188 redakcijos 12 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokios kategorijos bylose yra visiškai suformuota: buvo aiškinama, kad teisė privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis gali būti pripažįstama nuomininkams, kurie Butų privatizavimo įstatymo nustatytu laiku ir tinkama forma išreiškė savo valią privatizuoti nuomojamas patalpas, t. y. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. norma suteikia galimybę apginti Butų privatizavimo įstatymo metu įgytas asmenų subjektines teises į nuomojamos patalpos privatizavimą, kurios buvo pažeistos, atsakovams atsisakius užbaigti pradėtą privatizavimo procedūrą (2002-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002, 2004-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2004, 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006; 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008; 2008-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2008; 2008-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-254/2008; ir pan.). Tačiau šio įstatymo normos apeliantės situacijoje netaikytinos; byloje nėra duomenų, kad buto privatizavimo procedūra pagal Butų privatizavimo įstatymą buvo pradėta, bet neužbaigta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo apeliantės valios. Ji pati pripažįsta, kad galiojant Butų privatizavimo įstatymui pareiškimas dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis jos vardu paduotas nebuvo; nei apeliantė, nei jos motina nebuvo įgijusios subjektinės teises privatizuoti butą, jį nebuvo pažeista ir negali būti ginama.

Savo skunde apeliantė pasirėmė CK 1.5 str., motyvuodama, kad atsisakymas pripažinti jai teisę į Buto privatizavimą lengvatinėmis sąlygomis prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams; toks apeliantės argumentas pagrįstas netinkamu CK 1.5 str. normos aiškinimu. Įstatymas įpareigoja teismą vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais aiškinant ir taikant įstatymus (CK 1.5 str. 4 d.), tačiau nesuteikia teismui teisės nesivadovauti įstatymu ir pripažinti apeliantei teisę privatizuoti butą, kai tokios teises ji nebuvo įgijusi.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r ė :

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                        Tatjana Žukauskienė

                                                                      Jelena Šiškina

                                                                      Vytautas Zelianka