Civilinė byla Nr. 2A-1893-413/2015

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12321-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.2.4; 2.6.2.8.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-2714-896/2015 pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, trečiasis asmuo - AB Nordea Bank.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nutraukti santuoką, sudarytą su atsakovu A. V. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės ir priteisti iš jo 4 344,30 Eur (15 000 Lt) neturtinę žalą; 2) padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti ieškovei asmeninėn nuosavybėn gyvenamąjį namą su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); atsakovui A. V. priteisti nuosavybėn automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir 7511,54 Eur (25 935,85 Lt) kompensaciją už ieškovei natūra tenkančią nekilnojamojo turto dalį; 3) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo kreditoriniai įsipareigojimai nesikeičia, t. y. D. V. ir A. V. lieka solidariai atsakingi trečiajam asmeniui AB Nordea Bank pagal 2007 m. spalio 22 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/10/38K;

Ieškovė nurodė, kad  santuoka nutrūko dėl atsakovo neištikimybės. Santuokos metu ieškovė su atsakovu pasistatė gyvenamąjį namą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ginčo namas pastatytas ant ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, ant kurio stovi ir kiti ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai. Namo statybai buvo panaudota trečiojo asmens suteikta paskola, kurios dalis šiuo metu dar nėra grąžinta, namas įkeistas. Anot ieškovės, dėl konfliktiškų tarpusavio santykių gyventi su atsakovu viename name nėra galimybės, atsakovas faktiškai gyvena užsienyje, todėl gyvenamasis namas natūra turėtų būti priteistas ieškovei, įpareigojant ją sumokėti atsakovui už jai tenkančią natūra turto dalį piniginę kompensaciją.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes nesutapo charakteriai. Su kita moterimi (K. B.) jis pradėjo gyventi tik 2014 m. pavasarį, kai šeima buvo faktiškai iširusi, ieškovė jau buvo pateikusi pasiūlymą dėl skyrybų. Pažymėjo, kad pati ieškovė buvo neištikima atsakovui, ką patvirtina byloje esančios telefono žinutės. Atsakovas nesutiko su turto (gyvenamojo namo) padalinimo būdu, nurodydamas, kad į ginčo turtą investavo daug piniginių lėšų ir asmeninio darbo, kitos gyvenamosios vietos neturi, o ieškovės siūloma piniginė kompensacija yra per maža, nes turto rinkos vertė yra didesnė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

1) nutraukė D. V. ir A. V. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo A. V. kaltės;

2) po santuokos nutraukimo paliko ieškovei D. V. pavardę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui A. V. – „(duomenys neskelbtini)“;

3) padalino šalių santuokoje įgytą turtą ir prievoles tokiu būdu:

3.1. Priteisė ieškovei D. V. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį gyvenamojo namo su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

3.2. Priteisė atsakovui A. V. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį gyvenamojo namo su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini);

3.3. Priteisė ieškovei D. V. iš atsakovo A. V. 98 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį.

3.4. Nustatė, kad po santuokos nutraukimo D. V. ir A. V., lieka solidariai atsakingi trečiajam asmeniui AB Nordea Bank pagal 2007 m. spalio 22 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/10/K. L. dalyje ieškinį atmetė.

Paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir priteisė iš atsakovo A. V. 41,70 Eur žyminį mokestį ieškovei D. V. ir 747,20 Eur žyminį mokestį bei 19,99 Eur pašto išlaidas valstybei. Priteisė valstybei iš ieškovės D. V. 457,58 Eur žyminį mokestį ir 6,66 Eur  pašto išlaidas.

Pasisakydamas dėl santuokos nutraukimo pagrindų ir vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais (liudytojų parodymais, telefonų žinutėmis) teismas sprendė, kad nuo 2013 m. vasaros atsakovas turėjo neformalius santykius su kita moterimi K. B. ir ieškovei buvo neištikimas. Teismas taip pat nustatė, kad ir pati ieškovė nuo 2014 m. pavasario susirašinėjo ir bendravo telefonu su kitu vyru, vardu „Ramūnas“. Kadangi ieškovė pradėjo bendrauti su kitu vyru jau po to, kai nutrūko šalių santuokiniai ryšiai, teismas pažymėjo, kad šie ieškovės santykiai nebuvo pagrindine santuokos iširimo priežastimi, dėl ko priėjo išvados, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Įvertinęs santuokos iširimą lėmusius atsakovo veiksmus ir iš karto po to sekusius ieškovės santykius su kitu vyru, teismas konstatavo, kad pačios ieškovės veiksmai rodo, jog atsakovo elgesys, jos supratimu, nebuvo ypatingai nemoralus ir nedorovingas, dėl ko teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas.

Pasisakydamas dėl santuokinio turto padalinimo, teismas nustatė, kad santuokos metu šalys įgijo gyvenamąjį namą su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas W(duomenys neskelbtini); automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad ieškovė prašė gyvenamąjį namą priteisti jos asmeninėn nuosavybėn motyvuodama tuo, kad ji name nuolat gyvena, namas pastatytas ant ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, aplink namą yra kiti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantys statiniai, šalių santykiai yra konfliktiški, dėl ko viename name ji negalėtų gyventi kartu su atsakovu. Vertindamas šiuos ieškovės argumentus, teismas konstatavo, kad paskyrus kiekvienam iš sutuoktinių po ½ dalį namo natūra, namu galės naudotis abu sutuoktiniai, nes jo naudingas plotas (230,98 kv. m) yra pakankamas kiekvienam iš sutuoktinių turėti atskirą erdvę. Pažymėjo, kad byloje nebuvo keliami klausimai dėl šeimoje panaudoto fizinio ar psichologinio smurto, šalių pilnametė dukra, gyvenanti tame pačiame name, patvirtino, kad su kiekvienu iš tėvų bendrauja normaliai. Todėl turto padalijimas natūra, teismo vertinimu, geriausiai užtikrins abiejų sutuoktinių interesų pusiausvyrą. Be to, spręsdamas dėl turto padalinimo būdo, teismas atsižvelgė į ieškovės teisminio nagrinėjimo metu duotus paaiškinimus, kad šiuo metu ji neturi galimybės išmokėti atsakovui piniginę kompensaciją už jai natūra tenkančią turto dalį, taip pat į tai, kad atsakovas neturi kito nekilnojamojo turto, kuriame galėtų gyventi. Nesant ginčo dėl šalims bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančių automobilių padalinimo ir įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus apie automobilių vertes, kurių atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė, teismas sprendė, kad ieškovės pateikti įrodymai dėl automobilių kainų yra pakankami ir objektyvūs, dėl ko ieškovės reikalavimą šioje dalyje tenkino ir priteisė jai automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 715 Eur (2468 Lt) vertės, o atsakovui automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 911 Eur (3145 Lt) vertės. Kadangi atsakovui tenkančio turto (automobilio) dalis buvo vertingesnė, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 98 Eur kompensaciją.

Nusprendęs nekilnojamąjį daiktą, kurio įsigijimui šalys gavo banko kreditą ir kuris įkeistas hipoteka, padalinti sutuoktiniams lygiomis dalimis natūra, teismas sprendė, kad šalių prievolė AB B. B. pagal 2007 m. spalio 22 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/10/38K išlieka solidari.

Tenkinęs ieškinį iš dalies, teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 96 straipsnio taisykles.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė D. V. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisiant atsakovui A. V. asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį gyvenamojo namo su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovės D. V. ieškinio reikalavimas po santuokos nutraukimo įpareigoti ją asmeniškai atsiskaityti su trečiuoju asmeniu pagal 2007 m. spalio 22 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/10/3 8K, ir ieškinį šiose dalyse tenkinti, t. y. priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise gyvenamąjį namą su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti ieškovę D. V. po santuokos nutraukimo asmeniškai atsiskaityti pagal 2007 m. spalio 22 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/10/38K; priteisti atsakovui iš ieškovės 7 511,54 Eur (25 935,85 Lt) kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį. Apeliacinį skundą grindė tokiais argumentais:

1. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas santuokoje įgyto turto (gyvenamojo namo su garažu) padalinimo klausimą, neatsižvelgė į bylai reikšmingas aplinkybes - šalių tarpusavio santykių konfliktiškumą, ir į tai, kad ginčo nekilnojamasis turtas yra pastatytas ant ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto 2008 m. liepos 9 d. dovanojimo sutarties Nr. 2-6804 pagrindu. Be to, skundžiamu sprendimu priteisus atsakovui asmeninės nuosavybės teise ½ dalį gyvenamojo namo su garažu, teismas nenusprendė, kokiais gi pagrindais atsakovas naudosis ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Ieškovės nuomone, toks minėto nekilnojamojo turto padalinimo būdas sąlygotų naujus ieškovės ir atsakovo konfliktus ateityje, kadangi tarp šalių turėtų būti nustatinėjama naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka ir kelio servitutas tam, kad atsakovas turėtų galimybę patekti į jam asmeninės nuosavybės teise priteistą gyvenamojo namo su garažu dalį. Todėl, apeliantės nuomone, turto padalinimas natūra nėra tikslingas, kadangi ieškovės ir atsakovo santykiai ir toliau išliktų konfliktiški, o jų galimybės bendrai valdyti, naudotis ir disponuoti minėtu nekilnojamuoju turtu būtų suvaržytos.

2.  Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė neturi galimybių išmokėti atsakovui kompensaciją už jai tenkančią turto dalį natūra. Apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė gauna pajamas iš kelių darbo šaltinių, kad planuoja vykti į užsienį ir papildomai ten užsidirbti. Be to, piniginę kompensaciją atsakovui padėtų išmokėti ieškovės tėvai, ką įrodo po skundžiamo sprendimo sudaryta ir notariškai patvirtinta dovanojimo sutartis, kuria ieškovės tėvai padovanojo apeliantei 12 000 Eur. Šios aplinkybės, apeliantės nuomone, patvirtina, kad ji yra pajėgi sumokėti atsakovui 7 511,54 Eur (25 935,85 Lt) kompensaciją.

3. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų ir nepagrįstai vadovavosi atsakovo argumentais, kad jis Lietuvoje neturi kito nekilnojamojo turto, kuriame galėtų gyventi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog aplinkybė, kad vienas iš sutuoktinių praranda turėtą gyvenamąją vietą ir neturi kitos, nėra lemiama teisminio ginčo dėl turto padalijimo baigčiai, nes pirmenybę teismas teikia šalių ginčui išspręsti ir užkirsti kelią naujų ginčų atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008). Apeliantės vertinimu, atsakovui nėra būtinybės asmeninės nuosavybės teise turėti 1/2 dalį ginčo gyvenamojo namo su garažu natūra, kadangi atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Norvegijoje, o į Lietuvą jis grįžta tik trumpam ir išimtiniais atvejais. Todėl turto padalijimas natūra sąlygotų naujų ginčų atsiradimą ateityje, kadangi atsakovui nuolat gyvenant Norvegijoje, gyvenamojo namo su garažu priežiūra ir tvarkymu turės rūpintis viena ieškovė.

4. Apeliantės nuomone, tenkinus apeliacinį skundą ir pakeitus sprendimo dalį dėl ginčo turto padalinimo, keistina ir sprendimo dalis dėl prievolės bankui padalinimo, tenkinant ieškinio reikalavimą po santuokos nutraukimo įpareigoti ieškovę asmeniškai atsiskaityti pagal 2007 m. spalio 22 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/10/K. P., kad trečiasis asmuo AB Nordea Bank atsiliepime į ieškinį tokiam ieškovės ieškinio reikalavimui neprieštaravo, su juo sutiko ir atsakovas.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Bylos duomenimis, ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 14). Gyvendamos santuokoje, šalys ant ieškovei jos tėvų padovanoto ir asmeninės nuosavybės teise valdomo 0,1803 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2007-2009 metais pasistatė gyvenamąjį namą su garažu, plane pažymėtu Nr. 4A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio inventorizacinė rinkos vertė 72 694 Eur (251 000 Lt), turto vertintojo nustatyta vertė, kuria vadovautasi teisme sprendžiant šalių ginčą, - 55 172 Eur (190 500 Lt) (t. 1, b. l. 64, 78-81, 85).

Byloje kilo ginčas dėl santuokoje įgyto minėto gyvenamojo namo padalijimo būdo, t. y. ieškovė prašė priteisti turtą natūra jai, kartu įpareigojant ieškovę kompensuoti atsakovui jo dalį pinigais; atsakovas su tokiu padalinimo būdu nesutiko ir prašė padalyti turtą šalims natūra, lygiomis dalimis. 

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, laikomasi nuoseklios pozicijos, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tačiau praktikoje taip pat pripažįstama, kad tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011; 2015 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-248/2015; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą. Taigi, turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu ir vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai santuokos nutraukimo metu, nesant kitų minėtoje kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

Bylos duomenimis, ginčo gyvenamasis namas su garažu ir mansardinėmis patalpomis yra didelis (274,20 kv. m ploto), turi atskiras patalpas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jis (namas) negalėtų būti pertvarkytas ir pritaikytas dviejų šeimų gyvenimui, užtikrinant tinkamą bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą į jiems tekusias namo dalis, net ir įvertinus jų galimų nesutarimų ir konfliktų egzistavimo faktą. Byloje nustačius, kad ginčo objektas yra dalus, dėl ko gali būti dalijamas ir natūra, yra pagrindas teigti, kad šalių skyrybų proceso metu paaštrėję subjektyvios prigimties ir pobūdžio nesutarimai negali būti sureikšminami ir įtakoti turto padalijimą ieškovės nurodomu būdu. Kadangi abi šalys pageidavo ginčo namą gauti natūra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vienam iš sutuoktinių priteisus kompensaciją, o kitam – turtą natūra, būtų pažeista jų poreikių ir interesų pusiausvyra.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad atsakovui išvykus dirbti ir gyventi į kitą šalį, jo poreikis natūriniam turto padalijimui yra mažesnis, nes pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką aplinkybė, jog vienas iš sutuoktinių yra išvykęs gyventi ir dirbti į kitą vietovę, savaime nelemia objektyvaus reikalingumo visą daiktą natūra priteisti kitam sutuoktiniui, nesant galimybės turto dalies kompensuoti kitu sutuoktinių turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2009).

Nėra pagrindo sutikti ir su kitu apeliacinio skundo argumentu, kad ginčo namas yra pastatytas ant ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kas apsunkins naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog gyvenamasis namas yra pastatytas ieškovei nuosavybės teise priklausančiame sklype, nesuteikia jai pranašumo vertinant namo priskyrimo jai natūra klausimą, nes, pvz., šalys gali nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nebuvo nagrinėjamas ginčas dėl naudojimosi turtu, tame skaičiuje ir apeliantės nurodomu žemės sklypu, tvarkos nustatymo, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas dėl šio klausimo turėjo pasisakyti savo iniciatyva yra teisiškai nepagrįsti (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant vienam iš sutuoktinių priteisti ginčo turtą natūra, o kitam – už jam tenkančią dalį kompensaciją pinigais, būtina aiškintis, ar antrasis sutuoktinis yra finansiškai pajėgus sumokėti iš jo priteistą kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2009). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pati ieškovė teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog ji šiuo metu neturi galimybių išmokėti atsakovui prašomą priteisti iš jos kompensaciją, todėl teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visetą, turėjo pagrįstą pagrindą ieškinį atmesti ir dėl paminėtos aplinkybės. Tai, kad ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė duomenis, kurie, anot apeliantės, patvirtina aplinkybę, kad ji yra pajėgi sumokėti kompensaciją, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui reikšmės neturi ir apeliacinės instancijos teismui nėra aktualūs, kadangi aukščiau aptartais argumentais yra konstatuota, kad ginčo gyvenamasis namas gali būti padalytas natūra.

Vadovaujantis tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė ginčo santykį reglamentuojančių materialinės teisės normų, tinkamai taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, todėl panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                       Evaldas Burzdikas

Gintautas Koriaginas

Arūnas Rudzinskas