Civilinė byla Nr. 2-361-752/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14119-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.1; 2.6.11.1; 3.2.6.1; 3.2.6.10.        (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 3 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Agurkienė,

sekretoriaujant Linai Stankūnaitei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Dariui Matulevičiui,

atsakovui R. A.,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lytagra“ ieškinį pareikštą atsakovui R. A., dėl skolos priteisimo.

Teismas,

n u s t a t ė :

1. ieškovė 2020-09-10 pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 6 174,00 Eur skolą, 60,39 Eur palūkanas, 7 proc. metines procesines palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3). Priėmus teismo įsakymą, atsakovas pareiškė prieštaravimus. Ieškovė pareiškė ieškinį (b.l. 4-26).

1.1. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. lapkričio 27 d. tarp šalių buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Pagal sutartį ieškovė įsipareigojo atsakovui parduoti prekes, o atsakovas įsipareigojo už jas apmokėti. Atsakovas iš ieškovės įsigijo prekių už 6 174,00 Eur, jam buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, tačiau atsakovas už prekes neatsiskaitė. Ieškovė, vadovaudamasi tarp šalių sudarytos sutarties 4.2. punktu, už vėlavimą atsiskaityti paskaičiavo 7 proc. dydžio metines palūkanas, viso 60,39 Eur, kurias taip pat prašo priteisti.

1.2. Ieškovės atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus. Dėl atsakovo prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą nurodė, kad su prašymu nesutinka, prašo jo netenkinti. 

2. Atsakovas byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimais dalyje dėl skolos priteisimo sutinka, tačiau nesutinka dėl palūkanų priteisimo bei prašo skolą ieškovui leisti sumokėti dalimis (b. l. 30-31).

2.1.  Nurodė, kad palūkanos yra per didelės. Taip pat nurodė, kad turi įsipareigojimų bankui ir kitiems kreditoriams, dėl sunkios finansinės padėties negali iš kart atsiskaityti su ieškovė, todėl prašo sprendimo vykdytą išdėstyti dalimis, keturiems mėnesiams.

2.2. Teismo posėdyje atsakovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir argumentus. Tačiau prašė išdėstyti skolos mokėjimą ir bylinėjimosi išlaidas ilgesniam laikotarpiui - šešeriems mėnesiams.

Ieškinys tenkintinas.

 3. Atsakovas ieškovės reikalavimus dėl 6 174,00 Eur skolos pripažįsta, ką patvirtina atsakovo pateiktas atsiliepimas, todėl sprendime surašomi sutrumpinti motyvai (Civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalis).

4. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2018 m. lapkričio 27 d. tarp šalių buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis. Atsakovas iš ieškovės įsigijo prekes už 6 174,00 Eur, jam buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, tačiau atsakovas už prekes neatsiskaitė. Ieškovė, vadovaudamasi tarp šalių sudarytos sutarties 4.2. punktu, už vėlavimą atsiskaityti paskaičiavo 7 proc. dydžio metines palūkanas, viso 60,39 Eur, kurias taip pat prašo priteisti.

5. Įstatymas nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). 

5.1.  Kadangi pirmiau aptartais motyvais atsakovas laikomas tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių šalimi, dalyviu bei atsakingu asmeniu už susidariusį įsiskolinimą, todėl jis laikytinas pažeidusiu prievolę. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovo priteistina 6 174,00 Eur įsiskolinimas už ieškovės parduotas prekes (CK 6.4 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis).

6. Ieškovė iš atsakovo taip pat prašo priteisti 60,39 Eur paskaičiuotas palūkanas bei 7 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovas su nurodyto dydžio palūkanomis nesutinka, prašo šį ieškovės reikalavimą atmesti.

6.1. CK 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę laiku neįvykdžius piniginės prievolės. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl paties fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis). Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (6.261 straipsnis).

6.2. Kaip jau nustatyta byloje, atsakovas laiku ieškovei skolos nesumokėjo ir laikomas pažeidusiu prievolę. Tarp šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 4.2. punktas numatė, kad nesumokėjus sutartyje nustatytais terminais, pirkėjas įsipareigoja mokėti 7 proc. metines palūkanas nuo nesumokėtos sumos. Vadovaujantis nurodyta nuostata, ieškovė paskaičiavo palūkanas už 51 praleistą atsiskaityti dieną, už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. Kadangi prievolė tinkamai neįvykdyta, todėl ieškovės reikalavimas priteisti pagal sutartį paskaičiuotas palūkanas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistinos 60,39 Eur palūkanų (6.210 straipsnis).

6.3. Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesines palūkanas). Kaip jau nustatyta byloje, sudarydamos pirkimo - pardavimo sutartį, šalys susitarė, kad neatsiskaičius nustatytais terminais, pirkėjas įsipareigoja mokėti 7 proc. metines palūkanas nuo nesumokėtos sumos (Sutarties 4.2. punktas).  Atsižvelgiant į tai, atsakovas privalo mokėti Sutartyje numatyto 7 proc. dydžio procesines palūkanas.

6.4. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra pasisakęs, kad ieškovo prašomų priteisti procesinių palūkanų tikslas yra apsaugoti kreditoriaus turtinius interesus, skatinant skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę ieškant būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šio kreipimosi į teismą ir taip išvengti prievolės jas mokėti. Pagrindas priteisti minėtas palūkanas yra tai, kad skolininkas kreditoriui prievolės neįvykdė geruoju, kreditorius buvo priverstas dėl to kreiptis į teismą, per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus. Todėl privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas. Atsižvelgiant į tai, procesinės palūkanos turi būti skaičiuojamas visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (LAT 2005-06-29 konsultacija Nr. A3-130, LAT 2008-03-03 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-4/2008, 2008-11-04 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-553/2008).

6.5. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, atsakovui praleidus terminą įvykdyti prievolę atsiskaityti už parduotas prekes ir ieškovei prašant, iš atsakovo ieškovei priteistinos 7 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

7. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, t.y. pagal bendrą principą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese – bylą laimėjusiai šaliai atlyginamos jos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę teisme. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančios normos turi ir prevencinį pobūdį – proceso dalyviai skatinami ieškoti kompromiso, nereikšti nepagrįstų ieškinių, pasinaudoti alternatyviais ginčo sprendimo būdais ir pan. Iš CPK normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą akivaizdu, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas šiuo atveju priklauso nuo šalių elgesio procese. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį. Nagrinėjamu atveju atsakovei neatsiskaitant su ieškove, pastaroji buvo priversta kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių ir interesų gynimo, kreipdamasi į teismą, ieškovė privalėjo mokėti CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto dydžio žyminį mokestį bei kreiptis į profesionalius teisininkus dėl teisinės pagalbos. Atsižvelgiant į tai bei patenkinus ieškinį pilnai, iš atsakovo ieškovui priteistino jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 140,00 Eur žyminis mokestis bei 1 119,25 Eur už teisinė pagalbą, viso 1 259,25 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

8. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2020, Nr. 970)). 

Dėl skolos išdėstymo dalimis.

9. Atsakovas susidariusį įsiskolinimą ieškovei prašo leisti grąžinti dalimis, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo finansinė padėtis nėra gera, jis turi skolų kitiems kreditoriams. Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovas į bylą pateikė skolų žiniaraštį.

10. Ieškovė su atsakovo prašymu nesutiko, nurodė, ieškovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių sunkią turtinę padėtį. Be to, atsakovas neatsiskaito jau ilgą laiką, nors kitiems kreditoriams moka.

11. Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Ši teismo teisė vertintina kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent užtikrinti socialinį teisingumą. Todėl atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima tada, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Atidėdamas ar išdėstydamas sprendimo įvykdymą, teismas pirmiausia turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, nes CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pabrėždamas išimtinį teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo pobūdį, nurodė, kad galima atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Teismas, priimdamas nutartį atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus arba išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Teismas pirmiausia turėtų remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu, pagal kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovas ir taip yra pažeidęs prievolę, taigi ir ieškovo teises, todėl vien blogos atsakovo materialinės padėties aptariamam procesiniam institutui taikyti nepakanka.

12. Teismas, nagrinėdamas sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, įvertino atsakovo nurodytas aplinkybes bei pateiktus dokumentus. Atsakovas nurodė ir pateikė įrodymus, kad turi skolų kitiems kreditoriams. Tačiau nepateikė jokių duomenų apie turimą turtą, gaunamas pajamas, ar pan. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad turi žemės, žemės ūkio technikos, verčiasi gyvulininkyste, turi melžiamų karvių ir gauna grynųjų pajamų. Kas mėnesį moka kitiems kreditoriams įsiskolinimus dalimis, ieškovui taip pat galėtų mokėti po 1200 kas mėnesį, tokiu būdu padengtų skolą per 6 mėn. Iki šiol skolos nemokėjo, kai bus išdėstyta, tada mokės.

13. Teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės, pateikti duomenys apie skolas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovo turtinė padėtis yra ypač bloga. Atsakovas pripažino, kad skolas kitiems kreditoriams dengia, ieškovui taip pat galėtų mokėti kas mėnesį po 1200 Eur kas mėnesį. Įvertinus tai, kad atsakovas, nors ir sutikdamas su ieškiniu, neginčydamas skolos dydžio, ieškovei iki šiol nesumokėjo net dalies skolos, nors pats pripažino, jog tokią galimybę turi, sprendžia, kad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas neproporcingai pažeistų teisėtus ieškovo interesus. Pažymėtina, kad sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, svarbus yra teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principas. Ieškovė nesutiko su skolos išdėstymu, bei pateikė motyvuotus argumentus. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, bei atsižvelgiant į byloje pateiktus dokumentus, atsakovo prašymas išdėstyti skolos mokėjimą dalimis, atmestinas.

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės akcinės bendrovės „Lytagra“, įmonės kodas 133370289, naudai – 6 174,00 Eur (šešių tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt keturių eurų) skolą, 60,39 Eur (šešiasdešimt eurų 39 ct) palūkanas, 7 (septynių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą ( 6 234,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2020 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo turėtas 1 259,25 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 25 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                            Vida Agurkienė