Administracinė byla Nr. I-12258-244/2015
(Proceso Nr. 3-61-3-05700-2015-3)
Procesinio sprendimo kategorija 3.10.3.2.; 3.20
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. gruodžio 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, susipažinusi su pareiškėjų A. Ž. ir UAB „S.“ skundu,
n u s t a t ė :
A. Ž. ir UAB „S.“ skundu prašo priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės: 1) UAB „S.“ naudai 14 517,10 Eur nuostolių; 2) A. Ž. naudai 28 096,20 Eur nuostolių; 3) A. Ž. naudai 4466,64 Eur paskaičiuoto nuomos mokesčio už neperduotas 12,24 kv/m patalpas; 4) UAB „S.“ ir A. Ž. naudai 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Skundą atsisakytina priimti.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą, teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu byla nepriskirtina tam teismui.
Specialioji teisėjų kolegija ne kartą yra išaiškinusi, kad valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę - komercinę veiklą, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Dalyvaudamos šiuose santykiuose, valstybė ar savivaldybės atlieka veiksmus, priima sprendimus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys tam tikrus civilinius teisinius santykius (subjektines civilines teises bei pareigas). Viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, negali būti pripažinta viešuoju administravimu. Administravimo institucija tokiu atveju veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas ir jos priimti aktai (atlikti veiksmai), dalyvaujant tokiuose santykiuose, nepakeičia tų santykių pobūdžio. Jei ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, tai nepriklausomai nuo to, jog viena šio ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės institucija, jis laikytinas civiliniu ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą byloje UAB „Nuaras“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija; 2008 m. liepos 29 d. nutartį, priimtą byloje viešoji įstaiga „Alytaus regioninė televizija“ v. Alytaus miesto savivaldybės taryba; 2007 m. spalio 8 d. nutartį, priimtą byloje Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija v. Utenos apskrities viršininko administracija; 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, priimtą byloje J. B. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, valstybės įmonė Registrų centras).
Specialioji teisėjų kolegija 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje byloje Nr. T-88/2015, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl nekilnojamojo turto nuomos sutarties su trečiuoju suinteresuotu asmeniu nutraukimo ir šio nekilnojamojo turto išnuomavimo uždaro konkurso būdu, t.y. dėl nuomos teisinių santykių, konstatavo, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai A. Ž. ir UAB „S.“ prašomą priteisti žalą kildina iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų (t.y. atsakovė delsė duoti sutikimą pareiškėjams atlikti nuomojamų patalpų rekonstrukcijos darbus, neperdavė raktų nuo dalies nuomojamų patalpų, nuomojamas turtas buvo su trūkumais, nederino nuomojamų patalpų rekonstrukcijos darbų sąmatų ir jų netvirtino) šiai vykdant ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis Nr. A466-2171 ir Nr. A466-2172. Taigi nagrinėjamu atveju ginčas kilo iš ilgalaikio materialiojo turto nuomos teisinių santykių, kurie yra civiliniai teisiniai santykiai, o Vilniaus miesto savivaldybė šiuose teisiniuose santykiuose veikė ne viešojo administravimo srityje, o įgyvendino nekilnojamojo turto savininko teises, todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti turtinės žalos suma viršija 43 500 Eur, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 27 straipsnio 1 punktu, ginčas nagrinėtinas Vilniaus apygardos teisme.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 2 p., 149 str., teismas
n u t a r ė:
Atsisakyti priimti A. Ž. ir UAB „S.“ skundą.
Išaiškinti A. Ž. ir UAB „S.“, kad jie su skundu dėl turtinės žalos atlyginimo gali kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.
Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti A. Ž. ir UAB „S.“.
Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Liudmila Zaborovska