Civilinė byla Nr. e2-840-996/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10055-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4; 2.1.2.6; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei,

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ atstovams advokatei Milenai Juškaitienei, nemokumo administratoriui Arūnui Virkučiui,

atsakovėms N. B., A. B.–G., jų atstovui advokatui Martynui Pečiuliui,

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovėms J. B., J. R.,

atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei J. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ ieškinius atsakovėms N. B., A. B.–G., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sandorių pripažinimo tariamais ir negaliojančiais bei restitucijos taikymo.

Teismas

n u s t a t ė :

bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Plienins skydas“ (toliau – įmonė, ieškovė, BUAB „Plieninis skydas“) kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. apyrašo t. I, l. 1–6) N. B. (toliau – N. B.), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), prašydama pripažinti 2008 m. birželio 9 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tariama ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento), taikyti restituciją ir priteisti jai iš N. B. pagal tariamą sandorį neteisėtai gautus 86 378,75 Eur, taikyti restituciją ir priteisti jai iš VSDFV Vilniaus skyriaus 45 823,48 Eur, iš VMI 17 257,04 Eur, taip pat priteisti jai iš N. B. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi iškėlė UAB „Plieninis skydas“ bankroto bylą ir paskyrė bankroto administratorių. Ieškinyje paaiškinta, kad R. G. buvo įmonės vadovas laikotarpiu nuo 2002 m. rugsėjo 30 d. iki bankroto bylos iškėlimo, N. B. yra R. G. sutuoktinės A. B.–G. motina, 2008 m. birželio 9 d. N. B. ir UAB „Plieninis skydas“ sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad N. B. priimta dirbti į vadybininkės pareigas, sulygtas darbo užmokestis 800 Lt, darbo sutartis pasibaigė 2018 m. sausio 5 d. Ieškinyje nurodyta, kad įmonės bankroto administratoriui iš liudytojų paaiškinimų bei surinktų rašytinių įrodymų tapo žinoma, jog N. B. įmonėje faktiškai nedirbo, darbo sutartis yra niekinė ir tariama bei sudaryta tik dėl akių, nesiekiant sukurti realių darbo santykių, o tik sukurti prielaidas N. B. gauti didesnę senatvės pensiją bei pridengti lėšų išmokėjimą (pasisavinimą) iš įmonės. Ieškovės teigimu, darbo sutartis yra tariamas sandoris, todėl pripažintinas negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsnio pagrindu. Ieškinyje nurodyta, kad 2021 m. vasario 1 d. buvo gautas UAB „Plieninis skydas“ darbuotojų atstovo advokato N. V. paklausimas, kuriame prašoma pateikti atsakymus bei išsiaiškinti, ar pagrįsti yra įmonės darbuotojų paaiškinimai, jog N. B. UAB „Plieninis skydas“ buvo įdarbinta fiktyviai, bankroto administratorius, remdamasis gautu paklausimu, pateikė užklausą vadovui R. G., prašydamas paaiškinti, kokias konkrečiai darbo funkcijas bei užduotis atliko N. B., 2021 m. vasario 1 d. buvo gautas R. G. atsakymas, kuriame nurodoma, kad pagrindinės N. B. darbo funkcijos buvo šios: darbas su dokumentacija, naujų klientų paieška ir darbas su užsakovais, komercinių pasiūlymų siuntinėjimas, ISO standartų dokumentų rengimas, sutarčių rengimas, bankroto administratorius pateikė užklausas asmenims, kurie, jo žiniomis, atliko visas pirmiau R. G. nurodytas darbo funkcijas bei surinko tokius įrodymus: kad N. B. nerengė sutarčių patvirtina ankstesnis R. G. paaiškinimas bankroto administratoriui, kuriame nurodoma, jog: „Dirbant kartais nebūdavo laiko net sutarčių perskaityti, buvo juristas įmonėje pasamdytas, tik dėdavau parašą, nes darant per metus 4 mln. apyvartos ir dirbant įmonėje 100 darbininkų, buvo sočiai darbų <...> kai man reikėjo teisinių paslaugų tai už pinigus konsultavo, niekas veltui nekonsultavo.“; be to, pagal paklausimą buvo gautas UAB „Plieninis skydas“ buvusio teisininko paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad jis UAB „Plieninis skydas“ dirbo nuo 2006 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. kovo 1 d. (t. y. visu laikotarpiu, kuomet galiojo ginčijama darbo sutartis) bei nurodė, kad: „Darbo bendrovėje metu atstovavau absoliučiai visuose teisiniuose santykiuose su skolininkais, kreditoriais, užsakovais, klientais, valdžios institucijomis ir teismais. <...> visai nesistebiu tuo, kad bendrovėje buvo fiktyviai įdarbinti joje nedirbantys asmenys, tai greičiau vieša paslaptis <...>“; tai, kad N. B. neatliko ir naujų klientų paieškos, darbo su užsakovais, komercinių pasiūlymų siuntinėjimo, patvirtina UAB „Plieninis skydas“ komercijos direktoriaus M. V. paaiškinimas, kuriame nurodoma, jog: „Man nėra žinoma, kad N. B. būtų atlikusi kokius nors darbus bendrovėje. Man nežinoma jos darbo vieta <...> Su įmonės klientais ji nebendravo.“; ISO standartus rengė individualią veiklą vykdžiusi R. P., kuri nurodė, kad rengdama ISO standartus bendravo su UAB „Plieninis skydas“ darbuotoju V. B., jai darbuotoja N. B. nėra žinoma, ISO standartų persertifikavimo paslaugas 2018 m. suteikė uždaroji akcinė bendrovė „SGS Klaipėda Ltd“ (toliau – UAB „SGS Klaipėda Ltd“), kuri nurodė paslaugų teikimo metu taip pat bendravusi tik su R. G. ir V. B., tačiau ne su N. B. Ieškovės teigimu, iš šių jos surinktų įrodymų pagrįstai galima manyti, kad N. B. realiai neatliko darbo sutartyje nurodytų darbo funkcijų, t. y. neatsirado darbo sutartyje nurodytos teisinės pasekmės, todėl ginčijamas sandoris negalioja CK 1.86 straipsnio pagrindu. Ieškovės manymu, sandorio fiktyvumą pagrindžia tai, kad N. B. ir su ja šeimos ryšiais susijusio UAB „Plieninis skydas“ vadovo R. G. tikslas buvo sudaryti sąlygas N. B., kuri darbo sutarties sudarymo metu buvo beveik 53 metų, pasididinti būsimos senatvės pensijos dydį (darbo sutartis nutraukta netrukus (praėjus apie 4 mėn.) po to, kai N. B. suėjo pensinis amžius), taip pat nuo N. B. išmokėto darbo užmokesčio buvo išvengta pelno mokesčio mokėjimo (darbuotojo darbo užmokestis įtraukiamas į įmonės sąnaudas), taip pat išvengta gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) mokėjimo, jei darbo užmokesčiui mokėti panaudotos lėšos būtų skirstomos dividendų forma. Ieškovės teigimu, tikslą pasididinti senatvės pensijos dydį, o ne sukurti realius darbo santykius patvirtina ir neadekvačiai didelis N. B. mokėtas darbo užmokestis – ekonominio nuosmukio metu nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. jai mokėtas net 5 000 Lt darbo užmokestis, tuo tarpu kitų įmonėje realiai dirbusių vadybininkų darbo užmokesčiai buvo net 3–4 kartus mažesni. Ieškovės vertinimu, darbo sutartis yra tariamas sandoris, sudarytas tik dėl akių, turint kitus neteisėtus tikslus, todėl šis sandoris negalioja CK 1.86 straipsnio pagrindu. Ieškinyje nurodyta, kad pripažinus darbo sutartį tariama ir negaliojančia ab initio ieškovei iš N. B. priteistina jai išmokėta ir jos be mokesčių gauta grynoji darbo užmokesčio suma už visą darbo sutarties laikotarpį – 86 378,75 Eur, taip pat visos UAB „Plieninis skydas“ sumokėtos VSDFV įmokos ir GPM įmokos VMI laikytinos sumokėtomis be teisinio pagrindo, todėl turi būti priteistos iš šių institucijų ieškovės naudai, tokios įmokos nuo darbo sutarties pradžios iki darbo santykių pasibaigimo sudaro: socialinio draudimo įmokos VSDFV – 45 823,48 Eur, GPM įmokos VMI – 17 257,04 Eur.

N. B. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. b. apyrašo t. III, l. 42–50).  

N. B. teigimu, darbo teisėje restitucija pagal kasacinio teismo išaiškinimus yra negalima, todėl, jos manymu, ieškovės reikalavimas taikyti restituciją ir priteisti jai iš jos darbo sutarties pagrindu gautus 86 378,75 Eur negali būti tenkinamas vien dėl šios priežasties, be to, ieškovė jokiu aspektu neįrodė darbo sutarties tariamumo. Teigė, kad buvęs BUAB „Plieninis skydas“ skydas vadovas R. G. savo 2021 m. vasario 1 d. elektroniniame laiške patvirtino, jog ji realiai dirbo įmonėje, o jos darbas, be kita ko, buvo susijęs su sutarčių rengimu; buvusio BUAB „Plieninis skydas“ teisininko V. M. rašte „Dėl informacijos suteikimo“ nėra jokių užuominų apie ją ar jos (ne)darbą įmonėje, taip pat rašte patvirtinama, kad Panevėžyje gyvenantis V. M. įmonėje niekuomet neturėjo darbo vietos, o į įmonės biurą atvykdavo iš anksto sutartu laiku; individualia veikla, susijusia su ISO standartų diegimu ir palaikymu, besiverčiančios R. P., taip pat UAB „SGS Klaipėda Ltd“ raštuose pateikiama informacija, liečianti ją, yra teisinga, kadangi ji iš tiesų, kiek pamena, niekuomet nebendravo nei su R. P., nei su UAB „SGS Klaipėda Ltd“ atstovais, ISO sertifikavimo ir palaikymo procese dalyvavo minimaliai, skaitė tam tikrus dokumentus, išsakė savo pastabas/nuomonę įmonės vadovui ir tiek, todėl tai tikrai nebuvo bent kiek reikšminga jos darbinės veiklos sritis; 2021 m. kovo 24 d. paaiškinimą pateikęs buvęs BUAB „Plieninis skydas“ komercijos direktorius M. V., taip pat buvęs BUAB „Plieninis skydas“ gamybos vadovas V. B., dar veikiančios UAB ,,Plieninis skydas“, vadovaujamos R. G., buvo patraukti atsakovais civilinėje byloje dėl darbuotojų nesąžiningos konkurencijos ir su tuo susijusių reikalavimų (civilinė byla Nr. e2-117-803/2021), M. V. yra tiesiogiai suinteresuotas visomis įmanomomis priemonėmis pakenkti ieškinį dėl to pateikusiam R. G. bei jam artimiems asmenims, esant tokioms aplinkybėms, M. V. paaiškinimai vertintini kritiškai – kaip subjektyvaus pobūdžio, priešiškai (konfliktiškai) nusiteikusio ir suinteresuoto bylos baigtimi asmens paaiškinimai. Kartu paaiškino, kad darbo sutartį su ja pasirašė įstatyminis darbdavės atstovas – įmonės vadovas R. G., kadangi M. V. niekuomet neturėjo jokių įgalinimų įdarbinimo srityje, ji buvo pavaldi išimtinai įmonės vadovui R. G. ir tai buvo jos esminė sąlyga įsidarbinant, kadangi ji nebuvo pavaldi M. V., jo pavedimų nevykdė ir su juo nedirbo, vis tik darbinio pobūdžio prieštaravimų tarp jų yra buvę, ji neturėjo nuolatinės savo darbo vietos įmonės patalpose ir tai nebuvo išimtinis atvejis – nuolatinės darbo vietos neturėjo ir įmonės teisininkas V. M., taip pat kai kurie kiti įmonės darbuotojai, su įmonės klientais (fiziniais asmenimis) ji bendravo, tačiau tai tikrai nebuvo pagrindinė jos darbo funkcija, kadangi už šią sritį didžiąja dalimi buvo atsakingas M. V. vadovaujamas komercijos (pardavimų) padalinys, dokumentų, susijusių su ISO standartų įdiegimu, įmonėje ji nerengė. Nurodė, kad R. G. (buvęs įmonės direktorius) yra jos dukters sutuoktinis ir būtent jis 2008 metais pasiūlė jai įsidarbinti įmonėje, kadangi jam trūko ekonominio/finansinio/mokestinio pobūdžio žinių, o atskiro šios srities specialisto įmonėje nebuvo, be to, kaip jis pats sakė, vienas aprėpti jam tenkančio darbų baro nebespėjo ir jam reikėjo darbuotojo – pagalbininko, kuriuo galėjo visiškai pasitikėti, todėl R. G. kvietimą priėmė ir tai, kad privačiame juridiniame asmenyje dirbo keli šeimos nariai yra visiškai normali ir įprasta praktika, tai jokiu aspektu nėra smerktina ir kitaip ydinga. Paaiškino, kad jos pagrindinės darbo funkcijos buvo šios: įmonės vadovo konsultavimas ekonominio/finansinio/mokestinio pobūdžio klausimais; įmonės sudaromų sandorių (projektų) peržiūra, redagavimas, pildymas, atitinkamų pasiūlymų įmonės vadovui teikimas ir panašaus pobūdžio veiksmai; įmonės atstovavimas bankuose bei draudimo bendrovėse; nestandartinių užsakymų (gaminių) kainos skaičiavimas arba įmonės vadybininkų atliktų kainos skaičiavimų patikrinimas, tam tikrų užsakymų apdorojimas; duomenų apie darbuotojams mokamą darbo užmokestį analizė ir su tuo susijusių konsultacijų/pasiūlymų teikimas įmonės vadovui; rinkos/konkurencinės aplinkos analizė; dalyvavimas parodose bei mokymuose. Pabrėžė, kad darbo sutartimi šalys siekė vienintelio tikslo – sukurti realius darbo santykius; darbo sutarties sudarymo metu jos darbo užmokestis buvo 800 Lt ir tai atitiko tuometinę minimalią mėnesinę algą, toks darbo užmokestis jai buvo mokamas daugiau kaip 3 metus, darbo sutartis buvo sudaryta 2008 m. birželio 9 d., socialinio draudimo senatvės pensija jai buvo paskirta 2017 m. rugsėjo 6 d., taigi, iš šių duomenų matyti, jog darbo sutarties sudarymo metu iki senatvės pensijos paskyrimo buvo likę daugiau kaip 9 metai – aiškiai neadekvatus ir per ilgas laiko tarpas nuo tariamai fiktyvaus sandorio sudarymo iki juo tariamai siekiamų pasekmių, darbo sutartis buvo nutraukta 2018 m. sausio 5 d., t. y. praėjus 4 mėnesiams po senatvės pensijos paskyrimo, taigi, jei iš tiesų, kaip teigia ieškovė, darbo sutartis buvo fiktyvus ir realiai nevykdomas sandoris, tai nebuvo jokios loginės priežasties tęsti jo galiojimą ir po pasiekto tikslo (pasak ieškovės), t. y. po senatvės pensijos paskyrimo, taip pat tai, jog darbo sutartis buvo nutraukta tik po 4 mėnesių (tai buvo padaryta jos iniciatyva, dėl sveikatos būklės), dar kartą įrodo, jog darbo sutartis buvo realus ir vykdomas sandoris, jos gaunama senatvės pensija dėl darbo sutarties sudarymo/vykdymo iš esmės nepadidėjo, iš VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimo matyti, jog jai buvo paskirta 236,62 Eur dydžio pensija, kai tuo tarpu tokia pensija nesiekia net 2017 m. galiojusios vidutinės Lietuvoje mokamos senatvės pensijos dydžio, darbo sutarties sudarymo metu (taip pat ir šiuo metu) Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą, tuo tarpu GPM tarifas darbo sutarties sudarymo metu buvo 24 procentai, negana to, pabrėžtina, jog darbuotojai ir darbdaviai nuo su d

arbo santykiais susijusių pajamų privalėjo papildomai mokėti įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondui pensijų ir socialiniam draudimui, bendrasis valstybinio pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo, sveikatos socialinio draudimo įmokų tarifas darbo sutarties sudarymo metu buvo 30,7 procento, todėl įvertinus šias aplinkybes aiškiai matyti, jog darbo sutartis buvo mažiausiai mokestine prasme palankus instrumentas pelno mokesčiui išvengti, jokia logika nepateisinamas elgesys, kuomet siekiant išvengti 15 procentų mokesčių mokėjimo pasirenkamas instrumentas, apmokestinamas daugiau kaip 50 procentų mokestine našta. 

VSDFV Vilniaus skyrius su ieškiniu jo atžvilgiu nesutiko ir prašė ieškinį toje dalyje atmesti (el. b. apyrašo t. II, l. 184–187, t. III, l. 26–27).  

VSDFV Vilniaus skyrius nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius nėra ginčijamo sandorio šalis ir ieškovės atžvilgiu jokių nesąžiningų veiksmų neatliko, ginčijamos darbo sutarties sudarymo niekaip neįtakojo, o ieškovės ir VSDFV Vilniaus skyriaus santykiai yra susiklostę valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei, reglamentuojamų viešosios teisės normomis, srityje. VSDFV Vilniaus skyrius mano, kad nagrinėjamoje byloje restitucija VSDFV Vilniaus skyriaus atžvilgiu netaikytina, o patenkinus ieškovės reikalavimą dėl darbo sutarties pripažinimo negaliojančia, nuo N. B. darbo pajamų priskaičiuotų ir sumokėtų įmokų grąžinimo draudėjui klausimas turėtų būti sprendžiamas socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Paaiškino, kad draudėjas UAB „Plieninis skydas” 2008 m. birželio 9 d. pateikė socialinio draudimo pranešimą apie N. B. socialinio draudimo pradžią nuo 2008 m. birželio 9 d., o 2018 m. sausio 12 d. apie apdraustosios socialinio draudimo pabaigą nuo 2018 m. sausio 5 d., laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 9 d. iki 2018 m. sausio 5 d. draudėjas VSDFV Vilniaus skyriui teikė socialinio draudimo pranešimus, nurodydamas N. B. draudžiamųjų pajamų ir įmokų sumas, vadovaujantis minėtais pranešimais, į registrą buvo įrašyti N. B. socialinio draudimo duomenys: socialinio draudimo laikotarpio pradžia (2008 m. birželio 9 d.), pabaiga (2018 m. sausio 5 d.), 2008 m. birželio 9 d. – 2018 m. sausio 5 d. laikotarpio 112 246,2 Eur draudžiamosios pajamos (minėta suma nurodyta neįskaitant iš darbdavio ir iš Fondo lėšų mokėtų ligos pašalpų sumų, nuo kurių nėra skaičiuojamos ir mokamos įmokos) ir 44 812,42 Eur nuo šių pajamų priskaičiuotos įmokos. Teigė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti net 1 011,06 Eur didesnę įmokų sumą (45 823,48 Eur) nei priskaičiavo įmokų (44 812,42 Eur) nuo N. B. draudžiamųjų pajamų. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi UAB „Plieninis skydas“ bankroto byloje yra patvirtintas 107 619,59 Eur VSDFV Vilniaus skyriaus kreditoriaus finansinis reikalavimas, 2021 m. balandžio 8 d. BUAB „Plieninis skydas“ sumokėjo 59 559,03 Eur sumą, kuria dalis VSDFV Vilniaus skyriaus kreditoriaus finansinio reikalavimo buvo padengta, teismui pripažinus N. B. darbo sutartį niekine ir tuo pagrindu patikslinus ieškovės teiktus duomenis registre, susidariusi įmokų permoka turėtų būti įskaityta likusiai draudėjo iki 2020 m. rugsėjo 30 d. priskaičiuotų įmokų ir nuo jų priskaičiuotų delspinigių įsiskolinimo sumai, kurią sudaro 36 848,53 Eur įmokų ir 1 246,99 Eur delspinigių, padengti, o ne grąžinta draudėjui.

VMI su ieškiniu jos atžvilgiu nesutiko ir prašė ieškinį toje dalyje atmesti (el. b. apyrašo t. II, l. 134–136). 

VMI nurodė, kad VMI nebuvo ginčo materialiųjų teisinių santykių dalyvis (tiesioginis subjektas), neįtakojo sandorio sudarymo, todėl VMI atžvilgiu ieškinio reikalavimai negali būti reiškiami. Sutiko, kad tuo atveju, jei teismas pripažintų ginčo sandorį neteisėtu, restitucija turėtų būti taikoma ir ieškovės sumokėto GPM atžvilgiu, tačiau ši situacija turi būti sprendžiama ne reiškiant nepagrįstus ieškinio reikalavimus šioje byloje, kadangi tokios galimybės nenumato teisės aktai, o tikslinant ieškovės GPM deklaracijas kaip tai numato Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 80 straipsnio 1 dalis. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad 2021 m. balandžio 20 d. duomenimis ieškovė turi 71 661,33 Eur dydžio skolą valstybės biudžetui, kurios atgavimas mažai tikėtinas, todėl ieškinio reikalavimo patenkinimas pažeistų valstybės interesus. Teigė, kad ieškovė neįrodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių VMI neteisėtus veiksmus; kadangi VMI nedalyvavo 2008 m. birželio 9 d. sandoryje dėl darbo sutarties sudarymo, todėl neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį.      

Ieškovė dublike (el. b. apyrašo t. III, l. 110–113) nurodė, kad restitucija yra galima, nes neegzistuojant darbo sutarčiai (ją pripažinus niekine ab initio) N. B. laikytina nepagrįstai gavusi pagal tariamą sandorį gautas lėšas, priešingas aiškinimas prieštarautų sąžiningumo ir protingumo principams, nes sudarytų sąlygas pagal fiktyvius darbo sandorius bet kam, nevykdančiam įmonėje darbo funkcijų, iš įmonės išmokėti lėšas ir tokių lėšų prisiteisimas (susigrąžinimas) nebūtų įmanomas. Teigė, kad daugelis N. B. nurodytų darbo funkcijų yra abstrakčios ir deklaratyvios, N. B. neįrodė savo teiginių jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Nurodė, kad sutinka su VSDFV Vilniaus skyriaus atsiliepime nurodytais patikslintais įmonės socialinio draudimo įmokų už N. B. skaičiavimais ir laiko juos teisingais (44 812,42 Eur vietoje ieškinyje nurodytų 45 823,48 Eur), taip pat sutinka, kad taikant restituciją teismas pasisakytų ir įskaitytų 37 455,54 Eur į VSDFV Vilniaus skyriaus kreditorinį reikalavimą įmonės bankroto byloje, o įmonei iš VSDFV Vilniaus skyriaus priteistų likusią dalį, t. y. 7 356,88 Eur. Teigė, kad nesutinka su VMI atsiliepime išdėstyta pozicija, jog šioje byloje pripažinus darbo sutartį negaliojančia negalėtų būti taikoma restitucija VMI atžvilgiu, priešingai, CK numato, kad sandorio negaliojimo atveju restitucija privalo būti išsprendžiama, nepaisant to, kad VMI nebuvo sandorio šalimi, tai atitiktų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, nes vienoje byloje ir vienu sprendimu būtų išspręsti visi piniginiai klausimai, liečiantys galimai niekinę darbo sutartį.

N. B. triplike (el. b. apyrašo t. III, l. 141–146) nurodė, kad kasacinio teismo suformuluota teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, jog darbo teisėje restitucija negalima, galioja ir taikoma ginčijant/pripažįstant negaliojančia darbo sutartį visiais CK I knygoje įtvirtintais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 1.78–1.96 straipsniai), todėl ieškovės reikalavimas taikyti restituciją ir priteisti iš jos darbo sutarties pagrindu gautą 86 378,75 Eur sumą negali būti tenkinamas vien dėl šios priežasties. Pabrėžė, kad kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė konkrečius rašytinius įrodymus, patvirtinančius realų darbo sutarties (jos darbo funkcijų) vykdymą: 2014–2015 m. UAB „Plieninis skydas“ jai išduotus įgaliojimus atstovauti įmonę bankuose, kredito įstaigose, pateikti bankams reikiamus dokumentus, balansus, buhalterinius duomenis ir gauti pasiūlymus, vesti derybas dėl kredito sąlygų įmonei, atstovauti įmonę draudimo bendrovėse, gauti pasiūlymus, suderėti dėl draudimo sąlygų automobilių parkui, pastatų draudimui, objektų garantiniam draudimui; UAB „Plieninis skydas“ darbuotojų A. S. ir E. T. raštiškus patvirtinimus apie jos realų darbą įmonėje ir UAB „Plieninis skydas“ verslo partnerių UAB „RDMx“ ir ASSA ABLOY Baltis AS filialo raštiškus patvirtinimus apie jos, kaip įmonės darbuotojos, tiesioginį bendradarbiavimą su minėtomis bendrovėmis. Pabrėžė, kad būtent ieškovei tenka procesinė pareiga įrodyti sandorio tariamumą. Teigė, kad būdama ieškovei pavaldi nuo 2008 m. birželio 9 d. iki 2018 m. sausio 5 d. vykdė darbo funkcijas darbo sutarties pagrindu, todėl akivaizdu, jog visi jos darbo rezultatai ir įrodymai liko pas subjektą, kurio naudai/paliepimu, jie buvo kuriami, t. y. pas ieškovę. Papildomai paaiškino ir tai, kad yra pensinio amžiaus, patyrė mikro insultą, persirgo sunkia COVID-19 forma ir šių sunkių ligų liekamuosius reiškinius jaučia iki šiol, šie sveikatos sutrikimai neišvengiamai įtakoja ir jos atmintį, todėl ji negali prisiminti prieš 5 ar 13 metų nutikusių konkrečių/specifinių darbinių detalių, kaip to reikalauja ieškovė, nes tai objektyviai biologiškai neįmanoma, tai neabejotinai būtų labai sudėtinga ir sveikam, jaunam bei darbingam žmogui. Nurodė, kad su R. G. darbo santykių metu aptarinėjo tam tikrus su ISO susijusius dokumentus ir įmonės vadovas tikrai nesigilino, kas konkrečiai juos ruošė (ISO dokumentų ruošime/procesų diegime dalyvavo apytikriai 4–5 įmonės darbuotojai, turėję skirtingas užduotis). 

VSDFV Vilniaus skyrius triplike (el. b. apyrašo t. III, l. 119–120) nurodė, kad pasisakydama, jog sutinka su 37 455,54 Eur sumos įskaitymu, ieškovė neįvertino aplinkybės, jog atsiliepime nurodyta delspinigių suma 2021 m. gegužės 14 d. VSDFV Vilniaus skyriaus papildomais paaiškinimais, pateiktais teismui, buvo patikslinta (iš 607,01 Eur į 1 264,99 Eur), todėl į VSDF Vilniaus skyriaus kreditorinį reikalavimą įskaitytina iki bankroto bylos įmonės priskaičiuotų įmokų ir delspinigių suma sudaro ne 37 455,54 Eur, o 38 113,52 Eur. Kartu pastebėjo ir tai, kad priklausomai nuo tam tikrų aplinkybių, nurodyta 38 113,52 Eur suma gali keistis.

VMI triplike (el. b. apyrašo t. III, l. 131–132) nurodė, kad VMI nebuvo ginčo materialiųjų teisinių santykių dalyvis (tiesioginis subjektas), neįtakojo sandorio sudarymo, todėl VMI atžvilgiu ieškinio reikalavimai negali būti reiškiami. VMI sutinka, kad tuo atveju, jei teismas pripažintų ginčo sandorį neteisėtu, restitucija turėtų būti taikoma ir ieškovės sumokėto GPM atžvilgiu, tačiau ši situacija turi būti sprendžiama ne reiškiant nepagrįstus ieškinio reikalavimus šioje byloje, o tikslinant ieškovės GPM deklaracijas kaip tai numato MAĮ 80 straipsnio 1 dalis, tokiu atveju ieškovė galėtų pasinaudoti MAĮ 87 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybe susigrąžinti mokesčio permoką, pateikusi atitinkamą prašymą VMI.

Taip pat ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir jo sukonkretinimu (el. b. apyrašo t. XI, l. 1–4, t. XVI, l. 1–4) A. B.–G. (toliau – A. B.–G.), VSDFV Vilniaus skyriui ir VMI, prašydama pripažinti 2003 m. rugpjūčio 22 d. darbo sutartį Nr. 41 tariama ir negaliojančia 2003 m. rugpjūčio 22 d.–2019 m. balandžio 12 d. laikotarpiu, taikyti restituciją ir priteisti jai iš A. B.–G 189 722,80 Eur sumą, gautą 2003 m. rugpjūčio 22 d.–2019 m. balandžio 12 d. laikotarpiu, taikyti restituciją ir priteisti jai iš VSDFV Vilniaus skyriaus 72 426,44 Eur, iš VMI 29 930,30 Eur, taip pat priteisti jai iš A. B.–G  5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi iškėlė UAB „Plieninis skydas“ bankroto bylą ir paskyrė bankroto administratorių. Ieškinyje paaiškinta, kad R. G. buvo įmonės vadovas laikotarpiu nuo 2002 m. rugsėjo 30 d. iki bankroto bylos iškėlimo, A. B.–G  yra R. G. sutuoktinė, 2003 m. rugpjūčio 22 d. A. B.–G. ir UAB „Plieninis skydas“ sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 41, kurioje nurodyta, kad A. B.–G  priimta dirbti į vadybininkės pareigas, sulygtas darbo užmokestis 230 Lt, darbo sutartis pasibaigė 2020 m. birželio 1 d. Ieškinyje nurodyta, kad įmonės bankroto administratoriui iš liudytojų paaiškinimų bei surinktų rašytinių įrodymų tapo žinoma, jog A. B.–G. įmonėje faktiškai nedirbo nuo darbo sutarties pradžios iki iš pareigų buvo atleistas M. V., t. y. iki 2019 m. balandžio 12 d., dėl šios priežasties darbo sutartis laikotarpiu 2003 m. rugpjūčio 22 d.–2019 m. balandžio 12 d. yra niekinė ir tariama bei sudaryta tik dėl akių, nesiekiant sukurti realių darbo santykių, o tik sukurti prielaidas A. B.–G. susikurti darbo stažą senatvės pensijai, motinystės atostogų išmokai gauti bei pridengti lėšų išmokėjimą (pasisavinimą) iš įmonės. Ieškovės teigimu, darbo sutartis yra tariamas sandoris, todėl pripažintinas negaliojančiu CK 1.86 straipsnio pagrindu. Ieškinyje nurodyta, kad bankroto administratorius, pateikęs paklausimą, gavo eilę buvusių UAB „Plieninis skydas“ darbuotojų (I. M., J. Z., M. V., T. M., Z. Z.) paaiškinimų, kuriuose nurodoma, jog A. B.–G. įmonėje buvo įdarbinta fiktyviai ir iki 2019 m. balandžio mėnesio jokių pareigų neatliko, tik 2019 m. balandžio mėn. atleidus komercijos direktorių M. V., kuriam buvo pavaldūs visi įmonės vadybininkai, A. B.–G. pradėjo faktiškai dirbti įmonėje, iki to laiko A. B.–G. ėjo pareigas tik formaliai, o realiai jokių funkcijų neatliko, su klientais nebendravo, leisdavo žiemas Tenerifėje, dalyvaudavo tik įmonės vakarėliuose. Ieškovės teigimu, A. B.–G. ir su ja santuokos ryšiais susijusio UAB „Plieninis skydas“ vadovo R. G. tikslas buvo sudaryti sąlygas A. B.–G. įgyti stažą pensijai gauti, sudaryti sąlygas vaiko priežiūros atostogų išmokai gauti ir pridengti lėšų išmokėjimą iš įmonės, nuo A. B.–G. išmokėto darbo užmokesčio buvo išvengta pelno mokesčio mokėjimo (darbuotojo darbo užmokestis įtraukiamas į įmonės sąnaudas) ir GPM mokėjimo, jei darbo užmokesčiui mokėti panaudotos lėšos būtų skirstomos dividendų forma. Ieškovės vertinimu, darbo sutartis yra tariamas sandoris, sudarytas tik dėl akių, turint kitus neteisėtus tikslus, todėl šis sandoris negalioja CK 1.86 straipsnio pagrindu. Ieškinyje nurodyta, kad pripažinus darbo sutartį tariama ir negaliojančia 2003 m. rugpjūčio 22 d.–2019 m. balandžio 12 d. laikotarpiu įmonei iš A. B.–G. priteistina jai išmokėta ir jos be mokesčių gauta grynoji darbo užmokesčio suma už visą nurodytą tariamo sandorio laikotarpį – 189 722,80 Eur, taip pat 2003 m. rugpjūčio 22 d.–2019 m. balandžio 12 d. laikotarpiu visos UAB „Plieninis skydas“ sumokėtos VSDFV įmokos ir GPM įmokos laikytinos sumokėtomis be teisinio pagrindo, todėl turi būti priteistos iš šių institucijų įmonės naudai, tokios įmokos minėtu laikotarpiu sudaro: socialinio draudimo įmokos VSDFV – 72 426,44 Eur, GPM įmokos VMI – 29 930,30 Eur.

A. B.–G. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. b. apyrašo t. XI, l. 150–159, t. XVI, l. 43–47).  

A. B.–G. teigimu, darbo teisėje restitucija pagal kasacinio teismo išaiškinimus yra negalima, todėl, jos manymu, ieškovės reikalavimas taikyti restituciją ir priteisti jai iš jos darbo sutarties pagrindu gautus pinigus negali būti tenkinamas vien dėl šios priežasties, be to, ieškovė jokiu aspektu neįrodė darbo sutarties tariamumo. Teigė, kad darbo sutartį su UAB „Plieninis skydas“ sudarė 2003 m. rugpjūčio 22 d., kai jai buvo 24 metai, su darbdave sutarė dėl vadybininkės darbo ir sutrumpinto darbo laiko (darbo savaitės trukmė – 20 val. per savaitę), jai buvo nustatytas minimalus darbo užmokestis – 230 Lt per mėnesį, darbą pradėjo nuo pačių paprasčiausių ir elementariausių užduočių vykdymo, apytikriai po metų – 2004 m. liepos 1 d. – su darbdave susitarė dėl pilnos darbo dienos ir 550 Lt darbo užmokesčio, vėliau, iš esmės kasmet, atlyginimas po truputį buvo didinamas – nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. 600 Lt, nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. 650 Lt, atitinkamai sudėtingėjo ir jos atliekamos užduotys, didėjo darbo efektyvumas bei atnešama nauda darbdavei, 2008 m. sausio 1 d. jai buvo nustatytas 1 050 Lt dydžio atlyginimas, o 2009 m. sausio 1 d. 2 200 Lt dydžio atlyginimas. Paaiškino, kad 2014 m. gruodžio 5 d. gimė dukra, todėl nuo 2014 m. spalio 3 d. iki 2015 m. vasario 5 d. ji buvo nėštumo ir gimdymo atostogose, o nuo 2015 m. vasario 20 d. iki 2015 m. gruodžio 5 d. buvo atostogose vaikui prižiūrėti. Nurodė, kad 2016 m. vasario 25 d. pradėjo eiti UAB „Plieninis skydas“ vykdančiosios direktorės pareigas, buvo sutartas 4 200 Eur mėnesinis darbo užmokestis, darbo užmokestis 2018 m. vasario 1 d. buvo sumažintas iki 4 100 Eur, o 2019 m. kovo 1 d. sumažintas iki 2 479,34 Eur; 2020 m. birželio 1 d. buvo atleista iš darbo pagal DK 55 straipsnį (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių). Paaiškino, kad dirbdama vadybininke ji aktyviai ieškojo klientų (UAB „Plieninis skydas“ produkcijos siūlymas, pristatymas, skrajučių ir panašios reklaminės medžiagos kūrimas bei platinimas ir t. t.), nuolat dalyvavo/atstovavo įmonę parodose, kuriose UAB „Plieninis skydas“ pristatydavo/pardavinėdavo savo gaminius, parodose, kuriose ieškodavo įmonės gamybinėje veikloje būtinų įrengimų bei detalių, rengė įmonės dokumentus bei jų projektus (raštus, įsakymus, komercinius pasiūlymus ir kt.), sudarinėjo/derino mėnesinių gamybinių sąnaudų (išlaidų) biudžetus bei vertėjavo įmonės vadovui vokiečių bei anglų kalbomis. A. B.–G. teigimu, jos realų darbą įmonėje aktualiu laikotarpiu (2005 m. liepa–2007 m. balandis; 2003 m. rugpjūčio 22 d.–2017 m.) patvirtina buvusių bendradarbių G. Š. (ankstesnė pavardė S.) ir S. R. rašytiniai paaiškinimai, verslo partnerių ASSA ABLOY Baltic AS filialo buvusio komercijos direktoriaus R. K. bei uždarosios akcinės bendrovės „Progressus Group“ vadovo paaiškinimai, patvirtinantys, jog minėtais įmonės ieškinyje nurodytais laikotarpiais dirbo su ja, kaip su UAB „Plieninis skydas“ darbuotoja/atstove, buvusios klientės J. K. pareiškimas, patvirtinantis, jog būtent ji, kaip UAB „Plieninis skydas“ vadybininkė, rūpinosi šarvuotų durų pardavimu bei pastatymu, jos, kaip UAB „Plieninis skydas“ vykdančiosios direktorės, 2018 m. gruodžio 3 d. pasirašyta Eksploatacinių savybių deklaracija, foto nuotraukos, patvirtinančios dalyvavimą 2004 m. UAB „Plieninis skydas“ darbuotojų kalėdiniame pobūvyje, dalyvavimą 2005 m. kovo 25 d. vykusioje parodoje „Resta“ LITEXPO rūmuose, Vilniuje, be jos dalyvavo UAB „Plieninis skydas“ darbuotojai S. R., M. V., R. ir R. G., tuometinė bendradarbė Ž., po šios parodos buvo surengtas įmonės vadybininkų vakarėlis, dalyvavimą 2006 m. balandžio 29 d. vykusioje UAB „Plieninis skydas“ vadybininkų vakaronėje po „Resta“ parodos LITEXPO rūmuose, be jos dalyvavo UAB „Plieninis skydas“ darbuotojai R. L., S. R., M. V., E. T., A. I., R. ir R. G., dalyvavimą 2007 m. sausio mėn. vykusiame R. G. 36 m. sukakties paminėjime UAB „Plieninis skydas“ administracinėse patalpose, dalyvavo UAB „Plieninis skydas“ darbuotojai G. S., J. Z., S. R., V. B., D. A., I. S., E. T., R. L., R. J., R. ir R. G. bei kt., dalyvavimą 2007 m. birželio 12 d. komandiruotėje (duomenys nesklebtini), staklių gamykloje, šios komandiruotės metu jos dėka buvo suderėtos labai geros šlifavimo staklių pirkimo sąlygos ir UAB „Plieninis skydas“ šias stakles įsigijo, dalyvavimą 2008 m. rugsėjo 6 d. UAB „Plieninis skydas“ gaminamų durų patvarumo bandymuose (duomenys nesklebtini) rajone, kur buvo atliekamas šūvio testas, siekiant įsitikinti UAB „Plieninis skydas“ gaminamų durų kokybe/patvarumu/šūvio sulaikymu, be jos dalyvavo UAB „Plieninis skydas“ darbuotojai M. V., R. G., du profesionalūs šauliai–medžiotojai, taip pat du UAB „Plieninis skydas“ montuotojai, jos ir kitų UAB „Plieninis skydas“ darbuotojų (M. V., R. G., R. G.), verslo partnerių – uždarosios akcinės bendrovės „DREMLER“ atstovų, tai pat įmonės Shield Security Doors direktoriaus dalyvavimą komandiruotėje 2012 metais (duomenys nesklebtini), vienoje didžiausių užraktų gamybos kompanijų ISEO. Pažymėjo, kad vertinant pareikštą ieškinį, būtina atsižvelgti į šios bylos (apskritai – situacijos) kontekstą, t. y. kad tai BUAB „Plieninis skydas“ akcininkų, brolių R. G. ir R. G. nuo 2014 metų besitęsiančio konflikto viena iš dalių/pasekmių. Nurodė, kad įmonėje įsidarbino 2003 m. rugpjūčio 22 d., kai jai buvo 24 metai, todėl tuomet tikrai negalvojo ir neturėjo galvoti apie stažo pensijai gauti įgijimą, be to, įsidarbinimo metu neplanavo motinystės ir neketino artimiausiu metu kurti šeimos, kadangi santuoką su R. G. sudarė tik 2006 m. rugsėjo 23 d., o duktė gimė tik 2014 m. gruodžio 5 d., t. y. daugiau kaip po 11 metų nuo darbo sutarties sudarymo dienos, dar daugiau, darbo sutartį ji pasirašė su G. S. (darbdavės atstove), o ne su R. G., tačiau, bet kuriuo atveju, tai, kad privačiame juridiniame asmenyje dirbo šeimos nariai, yra visiškai normali ir įprasta praktika. Pažymėjo ir tai, kad UAB „Plieninis skydas“ nebuvo maža įmonė, įvairiais laikotarpiais joje dirbo 60, 100, 150 darbuotojų, ieškovė selektyviai pasirinko tik kelis aiškų asmeninį arba darbinį interesą turinčius, priešiškai jos atžvilgiu nusiteikusius buvusius įmonės darbuotojus, tariamam jos darbo sutarties fiktyvumui patvirtinti.

VSDFV Vilniaus skyrius su ieškiniu jo atžvilgiu nesutiko ir prašė ieškinį toje dalyje atmesti (el. b. apyrašo t. XI, l. 77–82, t. XVI, l. 11–12).  

VSDFV Vilniaus skyrius nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius nėra ginčijamo sandorio šalis ir ieškovės atžvilgiu jokių nesąžiningų veiksmų neatliko, ginčijamos darbo sutarties sudarymo niekaip neįtakojo, o ieškovės ir VSDFV Vilniaus skyriaus santykiai yra susiklostę valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei, reglamentuojamų viešosios teisės normomis, srityje. VSDFV Vilniaus skyrius mano, kad nagrinėjamoje byloje restitucija VSDFV Vilniaus skyriaus atžvilgiu netaikytina, o patenkinus ieškovės reikalavimą dėl darbo sutarties pripažinimo negaliojančia, nuo A. B.–G. darbo pajamų priskaičiuotų ir sumokėtų įmokų grąžinimo draudėjui klausimas turėtų būti sprendžiamas socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Paaiškino, kad draudėjas UAB „Plieninis skydas” pateikė socialinio draudimo pranešimus apie A. B.–G. socialinio draudimo pradžią nuo 2003 m. rugpjūčio 25 d. ir apie apdraustosios socialinio draudimo pabaigą nuo 2020 m. birželio 1 d., laikotarpiu nuo 2003 m. rugpjūčio 25 d. iki 2020 m. birželio 1 d. draudėjas VSDFV Vilniaus skyriui teikė socialinio draudimo pranešimus, nurodydamas A. B.–G. draudžiamųjų pajamų ir įmokų sumas, vadovaujantis minėtais pranešimais, į registrą buvo įrašyti A. B.–G. socialinio draudimo duomenys: socialinio draudimo laikotarpio pradžia (2003 m. rugpjūčio 25 d.), pabaiga (2020 m. birželio 1 d.), 2003 m. rugpjūčio 25 d.–2019 m. balandžio 12 d. laikotarpiu 188 424,09 Eur draudžiamosios pajamos (minėta suma nurodyta neįskaitant iš darbdavio lėšų mokėtų ligos pašalpų už pirmas dvi laikinojo nedarbingumo dienas sumų, nuo kurių nėra skaičiuojamos ir mokamos įmokos) ir 72 150,22 Eur nuo šių pajamų priskaičiuotos įmokos (paskutinio ginčijamo laikotarpio mėnesio draudžiamųjų pajamų ir įmokų sumos paskaičiuotos proporcingai 2019 m. balandžio 1 d.–2019 m. balandžio 12 d. laikotarpio darbo dienų skaičiui ir sudaro: draudžiamosios pajamos – 1 180,64 Eur, įmokos – 251,12 Eur). Teigė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti didesnę įmokų sumą nei priskaičiavo įmokų nuo A. B.–G. 2003 m. rugpjūčio 25 d.–2019 m. balandžio 12 d. laikotarpio draudžiamųjų pajamų. Nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimais 2014 m. spalio 14 d. Nr. 6-24-15994 ir 2015 m. liepos 16 d. Nr. 6-24-11157 A. B.–G. buvo paskirtos motinystės, o 2015 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. 6-24-11720 motinystės pašalpos, į minėtų pašalpų apskaičiavimą buvo įtrauktas socialinio draudimo stažas ir draudžiamosios pajamos turėtos UAB „Plieninis skydas“, taigi, teismui patenkinus ieškovės reikalavimą dėl A. B.–G. darbo sutarties ginčo laikotarpiu negaliojimo, draudėjo teikti A. B.–G. duomenys registre, įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu būtų tikslinami, atsižvelgiant į patikslintus registro duomenis, būtų perskaičiuojami ir visų A. B.–G. išmokėtų socialinio draudimo išmokų, į kurių apskaičiavimą buvo įtrauktos ginčijamo laikotarpio draudžiamosios pajamos, dydžiai, todėl susidarytų ne tik draudėjo sumokėtų įmokų, bet ir A. B.–G. išmokėtų socialinio draudimo išmokų permokos. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi UAB „Plieninis skydas“ bankroto byloje yra patvirtintas 107 619,59 Eur VSDFV Vilniaus skyriaus kreditoriaus finansinis reikalavimas, 2021 m. balandžio 8 d. BUAB „Plieninis skydas“ sumokėjo 59 559,03 Eur sumą, kuria dalis VSDFV Vilniaus skyriaus kreditoriaus finansinio reikalavimo buvo padengta, teismui pripažinus darbo sutartį ginčijamu laikotarpiu negaliojančia ir tuo pagrindu patikslinus įmonės teiktus duomenis registre, susidariusi įmokų permoka turėtų būti įskaityta likusiai draudėjo iki 2020 m. rugsėjo 30 d. priskaičiuotų įmokų ir nuo jų priskaičiuotų delspinigių įsiskolinimo sumai, kurią sudaro 36 848,53 Eur įmokų ir 1 264,99 Eur delspinigių, padengti, o ne grąžinta draudėjui.

VMI su ieškiniu jos atžvilgiu nesutiko ir prašė ieškinį toje dalyje atmesti (el. b. apyrašo t. XI, l. 67–69, t. XVI, l. 26). 

VMI nurodė, kad VMI nebuvo ginčo materialiųjų teisinių santykių dalyvis (tiesioginis subjektas), neįtakojo sandorio sudarymo, todėl VMI atžvilgiu ieškinio reikalavimai negali būti reiškiami. Sutiko, kad tuo atveju, jei teismas pripažintų ginčo sandorį neteisėtu, restitucija turėtų būti taikoma ir ieškovės sumokėto GPM atžvilgiu, tačiau ši situacija turi būti sprendžiama ne reiškiant nepagrįstus ieškinio reikalavimus šioje byloje, kadangi tokios galimybės nenumato teisės aktai, o tikslinant ieškovės GPM deklaracijas kaip tai numato MAĮ 80 straipsnio 1 dalis. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad 2021 m. liepos 14 d. duomenimis ieškovė turi 71 661,33 Eur dydžio skolą valstybės biudžetui, kurios atgavimas mažai tikėtinas, todėl ieškinio reikalavimo patenkinimas pažeistų valstybės interesus. Teigė, kad ieškovė neįrodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių VMI neteisėtus veiksmus; kadangi VMI nedalyvavo 2003 m. rugpjūčio 22 d. sandoryje dėl darbo sutarties sudarymo, todėl neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį.    

Teismas 2021 m. gruodžio 10 d. nutartimi aukščiau nurodytus ieškovės du ieškinius (dvi bylas) sujungė nagrinėjimui vienoje byloje.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, papildomai nurodydama, kad byloje svarbus ir viešasis interesas – grąžinta suma būtų paskirstyta kreditoriams.

Teismo posėdžio metu N. B. papildomai paaiškino, kad UAB „Plieninis skydas“ dirbo nuotoliniu būdu, įmonė jai buvo išdavusi kompiuterį, suteikusi darbinį elektroninį paštą, kuriais ji naudojosi vykdydama darbines funkcijas, buvo pavaldi direktoriui, sau pavaldžių darbuotojų neturėjo, dirbo labai įvairų darbą pagal konkrečius direktoriaus pavedimus: išnešiodavo įmonės reklaminius lankstinukus, dalyvavo parodose Litexpo (Resta ir kt.), tyrė konkurentus, siųsdavo pasiūlymus, aiškinosi paskolų suteikimo įmonei galimybes bankuose, ieškodavo informacijos kur pigiau rasti reikiamas dalis gamybai, skambindavo skolininkams, bendravo su draudimo kompanijomis, tikrindavo sutartis lyginamuoju būdu su kitomis sutartimis, teikė pastebėjimus dėl netinkamų priedų skaičiavimo darbuotojams, visą informaciją perduodavo išimtinai tik direktoriui, nes buvo tik jam pavaldi, jos turimos žinios direktoriui buvo reikalingos, nes anksčiau ji buvo dirbusi Mokslo akademijos instituto ekonomiste, vėliau vyr. ekonomiste, vėliau dirbo įvairiose įmonėse, dirbo buhaltere, savaitraštyje „Mokesčių žinios“ dirbo komercijos direktore, tuo metu jos atlyginimas buvo minimumas, tačiau ji priedais gaudavo nuo 3 000 Lt iki 5 000 Lt, jai susirgus, iš darbo išėjo, vėliau ją pakvietė dirbti žentas į UAB „Plieninis skydas“, jam buvo reikalinga jos pagalba, nes įmonėje nebuvo jam lojalių darbuotojų.

Teismo posėdžio metu A. B.–G. papildomai paaiškino, kad į UAB „Plieninis skydas“ perėjo dirbti iš kitos darbovietės, kur taip pat gaudavo darbo užmokestį, tuo metu jai buvo 24 metai, žavėjo didelė įmonė, iki tol nebuvo susidūrusi su tokio pobūdžio produkcija, ją apmokė dirbti S. R., kartu su juo bei Ž., M. V. dalyvavo ir parodoje Litexpo, jos darbo funkcijos buvo labai įvairios, tai buvo šeimos verslas, dirbo kartu ir jos mama, taip pat R. G. brolio R. G. žmonos, kurių buvo ne viena, įmonė klestėjo, viskuo vieni kitiem padėjo, visi dirbo visus darbus, nes tai buvo šeimos verslas, komandiruotėse parodose dar ir vertėjaudavo R. G. anglų, vokiečių, lenkų kalbomims, nes jis užsienio kalbų nemoka, lankėsi komandiruotėse gamyklose, ieškodavo klientų, taip pat dalindavo skrajutes, atrinkdavo nuotraukas įmonės katalogui, kartu su mama taisydavo maketus, jos dalyvavo viskame įmonėje, pradžioje naudojo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), vėliau, (duomenys neskelbtini) taip pat naudodavo ir kitus elektroninius paštus, nes tirdavo rinką, kainas, bendraudavo su tiekėjais dėl geresnių kainų, ieškojo klientams siūlymui gražesnių itališkų furnitūrų, jos idėja buvo A++ durys, medžiagos jau buvo suvežtos, bet tuo metu įmonė bankrutavo, turėjo ir vizitinę kortelę, ruošdavo sutartis, tikrindavo sutartis, ar nėra klaidų, ar ne per didelės įmonei sutartyse baudos, versdavo tekstus, rengdavo įgaliojimus, įsakymus, aktus, buvo pavaldi R. G. ir tik jo pavedimus vykdė, buvo kaip asmeninė R. G. asistentė, nors jos pareigos buvo vadybininkė, bet ji darė daug daugiau ir įvairiausių darbų, kai perėmė M. V. darbus išaugo jos atsakomybė, ji dirbo iš namų, tačiau vykdavo ir (duomenys neskelbtini) patalpas, kur dirbdavo ir R. G. kabinete ir kitame kabinete, ten pat kartais dirbdavo ir jos mama; jos išsilavinimas universitetinis, socialinė pedagogika/psichologija, kas jai labai padėjo derybose.

Teismo posėdžio metu N. B. ir A. B.–G. atstovas advokatas palaikė N. B. ir A. B.–G. procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, papildomai nurodydamas, kad byloje prašo taikyti visą senaties institutą.

Teismo posėdžio metu VSDFV Vilniaus skyriaus atstovė J. B. palaikė VSDFV Vilniaus skyriaus procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindama, kad draudžiamųjų pajamų dydis daro įtaką ligos pašalpos skyrimui.

Teismo posėdžio metu VSDFV Vilniaus skyriaus atstovė J. R. papildomai paaiškino, kad N. B. buvo skirta 15 proc. mažesnė senatvės pensija nei tuo metu buvo senatvės pensijos vidurkis, darbo užmokesčio dydis turi įtaką senatvės pensijos dydžiui, stažas skaičiuotas ir už jos darbą pas ieškovę.

Teismo posėdžio metu VMI atstovė palaikė VMI procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. V. parodė, kad UAB „Plieninis skydas“ dirbo nuo 2013 m. lapkričio 14 d. iki 2016 m. balandžio 25 d. ir vėliau nuo 2018 m. gegužės 29 d. d. iki 2020 m. sausio 17 d., nuo 2013 m. lapkričio 14 d. pusmetį dirbo surinkėju, o vėliau iki 2016 m. balandžio 25 d. dirbo frezuotoju (duomenys neskelbtini) kitas įmonės padalinys buvo (duomenys neskelbtini) užsakymų nepriiminėjo, dirbo prie staklių, nuo 2018 m. gegužės 29 d. dirbo gamybos meistru, vėliau gamybos vadovo pavaduotoju, N. B. jam nežinoma, už statybos rangos sutarčių derinimą buvo atsakingi vadybininkai arba komercijos direktorius, spynas užsakinėjo sandėlininkas, jos būdavo gaunamos į sandėlį, į jo darbo santykių pabaigą spynos jau būdavo pristatomos ir generaliniam direktoriui, įmonėje buvo 3 vnt. staklių, kas jas užsakė jam nežinoma, jo tiesioginis vadovas buvo V. B., su juo daugiausia bendravo, o su R. G. bendravo labai mažai.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta I. M. parodė, kad UAB „Plieninis skydas“ dirbo vadybininke nuo 2011 m. spalio mėn. iki 2019 m. birželio mėn. (duomenys neskelbtini) biure, ją dirbti apmokė S. R., dirbo su didmena, skaičiuodavo, pasiūlymus teikdavo, užsakymus priimdavo ir paleisdavo juos į gamybą, jos skaičiavimų niekas neperskaičiuodavo, skaičiavimai atliekami programoje, nebent netradiciniai gaminiai, tuomet reikia skaičiuoti pačiam vadybininkui, bet jai taip nėra nutikę, visi vadybininkai dirbo kartu ofise (duomenys neskelbtini), vadybininkų būdavo nuo 4 iki 8, galimai buvo vadybininkų dirbančių ir iš namų, vadybininkai buvo pavaldūs komercijos direktoriui, jos darbo užmokesčio suma buvo fiksuota (1 600), priedų oficialiai negaudavo, naudojosi savu automobiliu, mažmenos vadybininkai turėjo darbinius automobilius, į komandiruotes ji nebuvo siunčiama, įmonėje buvo mažiau nei 100 darbuotojų, jai žinomi tik tie, kurie dirbo (duomenys neskelbtini) ofise ir dar keli, tokie darbuotojai kaip V. M., G. P., E. N. jai nežinomi (kito posėdžio metu V. M. jau prisiminė kaip įmonės teisininką), N. B. ofise nebuvo mačiusi, su M. V. vadybininkų tarpe tik pasijuokdavo, kad N. B. dirba įmonėje, A. B.-G. iki 2019 m. balandžio mėn. nebuvo mačiusi, nuo 2019 m. balandžio mėn. A. B.-G. dirbo vietoj M. V., bet ji neturėjo reikiamos kompetencijos, vėliau M. V. atsiuntė elektroninį laišką, galimai, kad mus sukiršinti, nurodydamas, kokį atlyginimą gaudavo A. B.-G. neva dirbdama įmonėje.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta S. J. parodė, kad UAB „Plieninis skydas“ vadybininke dirbo nuo 2003 m., paskui buvo vaiko priežiūros atostogose ir po jų vėl dirbo UAB „Plieninis skydas“ nuo 2009 m. iki 2020 m. balandžio mėn., dirbo su eksportu ir marketingu, dalyvavo 2009 m. parodoje „Resta“ ir 2017 m. parodoje „Super namai“, jose turėjo įmonės skrajutes, su ja kartu parodose dalyvavo mažmenos vadybininkai ir projektų vadovai, 2014 m. dalyvavo parodoje Vokietijoje, 2009 m. du kartus dirbo parodos stende Dižiojoje Britanijoje, pirmą kartą su M. V., antrą kartą su R. G., klausimus dėl parodų spręsdavo M. V., tuomet biudžetą derinadavo su R. G., galutinis sprendimas turėjo būti R. G., N. B. kaip darbuotoja jai nežinoma, tačiau iš neoficialios aplinkos ji jai žinoma, tai R. G. uošvienė, sklido gandai, kad ji įdarbinta, tačiau, kad ji dirba niekas nekalbėjo, taip pat buvo kalbos, kad fiktyviai yra įdarbinta ir A. B.-G., N. B. parodose nedirbo, gal buvo atėjusi kaip lankytoja, parodų stenduose nedirbo ir A. B.-G., 2009–2011/2012 m. įmonės skrajutes platino mažmenos vadybininikai per pašto dėžutes, tai koordinavo M. V., ji (liudytoja) buvo pavaldi komercijos direktoriui M. V., bendravo ir su R. G., didžiąją laiko dalį dirbo nuotoliu iš Kauno, nuo 2015 m. kūrė visus elektroninius paštus (duomenys neskelbtini)), N. B. elektroninio pašto neturėjo, R. G. prašymu ji (liudytoja) buvo sukūrusi elektroninį paštą A. B.-G., tačiau 2019 m. A. B.-G. to nežinojo, jai siuntė prisijungimus iš naujo, užsienio konkurentų analizę vadybininkai darė, ataskaitos buvo teikiamos M. V., ofise (duomenys neskelbtini). dirbo M. V. ir dar iki 8 darbuotojų, gamykla buvo (duomenys neskelbtini), įmonėje dirbo apie 100 darbuotojų, iš jų pažinojo mažiau nei 50 proc., V. M. buvo teisininkas, jo darbas buvo girdimas, G. P., N. M. jai nežinomos; R. G. angliškai nekalba, A. B.-G. anglų kalbos žinios nepakankamos, kad ji galėtų vertėjauti verslo susitikimuose, anglų, vokiečių, rusų kalbomis vertėjaudavo kiti darbuotojai.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. B. parodė, kad UAB „Plieninis skydas“ dirbo nuo 2005 m. lapkričio 7 d. iki 2019 m. balandžio 15 d., pradžioje dirbo gamybos direktoriaus pavaduotoju, tuo metu gamybos direktoriumi dirbo R. G., vėliau nuo 2014 m. jis dirbo gamybos direktoriumi, tačiau faktiškai gamybai jis vadovavo nuo 2008 m., kai R. G. išvyko į Angliją; N. B. įmonėje nedirbo, žino, kad ji yra R. G. uošvienė; nežino, ką A. B.-G. dirbo įmonėje, mano, kad ji buvo fiktyviai įdarbinta; jam nebuvo žinoma, kad įmonėje yra vykdančioji direktorė; įmonėje buvo naudojamos 3 staklės, pirmos buvo įsigytos 2005 m. parodoje Vilniuje, vėliau dar vienos ir po to dar vienos, įsigijimas buvo per A. H. (Vokietijos atstovas), jų atstovai atvyko stakles sumontuoti ir paleisti; įmonėje sutartis sudarydavo direktorius, komercijos skyrius derindavo sąlygas, juristas V. M. peržiūrėdavo sutartis, sutartis peržiūrėdavo kartu ir jis (liudytojas), ir R. G., jis (liudytojas) gaudavo sutarčių originalus arba jas gaudavo elektroniniu paštu, N. B. žymų sutartyse nebūdavo, jis (liudytojas) buvo atsakingas už sutarčių vykdymą, suvedus parametrus skaičiavimus atlieka programa, jei nestandartiniai gaminiai jis prisidėdavo prie kainos skaičiavimo, vadybininkams buvo priskirti konkretūs klientai, spynas užsakydavo sandėlio vedėjas, jos būdavo pristatomos į sandėlį, su draudimo ir finansų įstaigomis bendraudavo R. G., jie kartu dirbo tose pačiose patalpose tik skirtinguose kabinetuose, nėra matęs N. B. ir A. B.-G. įmonės patalpose, N. B. yra matęs tik R. G. gimtadienyje, A. B.-G. nėra matęs parodose, tik vakarėliuose, kuriuose ji dalyvaudavo kaip R. G. žmona, R. G. nekalba anglų kalba, kai į įmonę atvykdavo svečiai iš užsienio jam versdavo įmonės darbuotojai; prieš vežant šaudymo bandymams į užsienį, būdavo atliekami tokie bandymai Lietuvoje; jis (liudytojas) pažinojo visus įmonės darbuotojus, R. G. pats sprendė visus finansinius, ekonominius klausimus, dėl to konsultuodavosi ir su juo, iki sutarties pasirašymo vadybininkai, komercijos direktorius bendravo su juo, jie buvo labai glaudžiai susiję; šiuo metu su R. G. vyksta teisminis procesas, iš jo reikalaujama 1,4 mln. Eur žalos.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. G. parodė, kad turėjo 50 proc. UAB „Plieninis skydas“ akcijų, taip pat dirbo UAB „Plieninis skydas“ generaliniu direktoriumi nuo pat įmonės įsteigimo, buvo įdarbinęs N. B. vadybininke, bet ji dirbo plačiau, ją įdarbino kai ji išėjo iš vadybininkės darbo „Verslo žiniose“, jam tuo metu buvo reikalingas darbuotojas ir jis jai pasiūlė pas jį įsidarbinti, ji sutiko, ji buvo jam atskaitinga, kadangi buvo jo giminaitė, vykdė jo nurodymus, rinko informaciją apie kredito pasiūlymus iš bankų, pasiūlymus iš draudimo bendrovių dėl kasmetinio automobilių draudimo, prie ISO rengimo dirbo 5 darbuotojai, kažkokią dalį rašė ir N. B., taip pat ji jam padėdavo su sutartimis, jam teikdavo dėl jų pastabas, padėdavo buhalterėms, kai I. B. buvo vaiko priežiūros atostogose (apie 4–5 m.), parodose darydavo tyrimus, kasmet vykdavo į parodas „Resta“, padėjo rasti stakles ir jas įsigyti su nuolaida, nes rado dar kitą įmonę, kuri tuo pačiu metu įsigijo tokias pačias stakles, 70 proc. užsakymų buvo nestandartiniai gaminiai, todėl jis po gamybos duodavo tikrinti atliktus vadybininkų skaičiavimus, sąmatas N. B., kuri pateikdavo pastabas jam ir jis su jomis supažindindavo vadybininkus arba komercijos direktorių, kuris tą informaciją perduodavo vadybininkams, kad ateityje išvengti klaidų, nuo 2016 m. įmonė ėmė kurti naują tobulesnę programą, apie N. B. įdarbinimą žinojo R. G., visa administracija ją matydavo, ji dirbo nuotoliu (toks buvo su ja susitarimas įdarbinant), bet kartais atvykdavo pasiimti dokumentų į įmonę, jei kažką turėdavo atlikti vietoje, tai ji darydavo posėdžių salėje, įmonėje nuotoliu dirbo apie 15 darbuotojų, N. B. turėjo įmonės telefoną ir jis jai buvo suteikęs elektroninį paštą (kažkurį iš (duomenys neskelbtini)), jai buvo keltas darbo užmokestis, matyt todėl, kad padidėjo darbo krūvis, po 2014 m. konflikto su broliu jis atleido brolio uošvienę, kuri taip pat buvo įdarbinta vadybininke ir rūpinosi klientų paieška, tuomet pastarasis nurodė jam atleisti ir savo uošvienę bei žmoną, jis to nepadarė ir brolis nori jam pakenkti, o V. B. ir M. V. nutarė įsteigti konkuruojančią gamyklą, perviliojo 50 proc. klientų ir darbuotojų, jis jiems yra iškėlęs bylą dėl 1,5 mln. Eur, kai N. B. 2018 m. ėmė vis sirgti jis ją atleido, įmonės teisininkas dirbo iš Panevėžio, daugiausia su teisminiais procesais, skolomis, kartais sudėtingos sutartys peržiūrai jam buvo teikiamos, teisininkas į įmonę atvykdavo kartą ar du per mėnesį; A. B. įmonėje buvo įdarbinta 2003 m., įmonė augo, iki 2008 m. išaugo iki 160 darbuotojų, tik priimta A. B. buvo apmokyta dirbti pardavimų srityje, su klientų paieška, dalyvaudavo ir parodose, jam vertėjavo, jai duodavo įvairiausius darbus, kadangi įmonė augo, apkrovimai didėjo, jis pavaduotojo neturėjo, vis daugiau darbų perduodavo A. B., ji ruošė ir sutartis, ir jas koregavo, ieškojo vandeniui atsparių plokščių, ji jam buvo pavaldi, todėl jis jai nurodymus duodavo ir ji jam atsiskaitydavo, jam kaip asistentai buvo tiek A. B.–G., tiek N. B., tiek S. J., tiek V. M., ne visais mėnesiais dirbo administratorė, todėl A. B.–G. atlikdavo ir jos darbus, taip pat ne visą laikotarpį įmonė turėjo ir teisininką, A. B.–G. daugiausia dirbdavo nuotoliniu būdu, 2018 m. A. B.–G. darbo užmokestis buvo sumažintas, nes įmonės finansinė padėtis prastėjo, tai buvo šeimos verslas; kai M. V. išėjo su 4 įmonės vadybininkais ir įsisteigė konkuruojančią įmonę, jo darbai buvo perduoti A. B.–G.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. B. parodė, kad N. B. pažįsta nuo R. G. ir A. G. vestuvių, nes buvo jų vestuvėse piršlys, dirba įmonėje, kuri užsiima spynų ir durų priedų pardavimais, jo įmonė dirbo su UAB „Plieninis skydas“, R. G. jam N. B. pristatė kaip UAB „Plieninis skydas“ darbuotoją, kartais jis atvykdavo į UAB „Plieninis skydas“, bendraudavo su sandėlininku, priduodavo prekes, kartais užeidavo ir į UAB „Plieninis skydas“ administracines patalpas, jose yra matęs ir N. B., R. G. jam yra minėjęs, kad ji įmonėje tikrindavo dokumentus, susijusius su klientų užsakymais, galimai apie spynas, komplektavimo detales yra bendravęs su N. B. įmonės patalpose pasitarimų kambaryje, jai aiškino apie tuos dalykus, apmokė, jokių kitų švenčių, be minėtų vestuvių, su N. B. nėra šventęs, su R. G. jokių santykių nebepalaiko.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. S. parodė, kad nuo 2015 m. iki įmonės bankroto dirbo UAB „Plieninis skydas“ suvirintoju, N. B. žino, ji dirbo įmonėje, yra ją matęs keletą kartų (kartą per mėnesį ar du mėnesius) praeinančią ceche, kur pats dirbo, ir įmonės administracinėse patalpose, kai eidavo pas projektuotojus, su N. B. nebendraudavo, tačiau iš kitų bendradarbių girdėjo, kad įmonėje ji dirbo vadybininke ir yra R. G. giminaitė, A. B.-G. yra R. G. žmona, matydavo ją darbe (administracijoje ir ceche einančią su svečiais), darbuotojų tarpe buvo kalbama, kad ji dirba įmonėje, kuo ji dirbo jam nežinoma, šiuo metu jis dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „A“ suvirintoju, darbiniais klausimais su R. G. dabar nebendrauja, su R. G. jokių santykių nepalaiko.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. K. parodė, kad nuo 2002 m. iki 2016 m. dirbo (duomenys neskelbtini)komercijos direktoriumi, ieškovei buvo teikiamos spynos ir vedami jų darbuotojams mokymai ieškovės patalpose, A. B.-G. jam žinoma kaip ieškovės darbuotoja vadybininkė, ji dalyvavo mokymuose.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta Z. Ž. parodė, kad nuo 2018 m. balandžio 23 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. dirbo pas ieškovę eksporto pardavimų vadybininke (duomenys neskelbtini) biure, A. B.-G. su ja nedirbo, nežinojo, kad ji dirba įmonėje, ją matė minint Kalėdas biure kaip R. G. žmoną, tuo metu A. B.-G. buvo nustebusi, kai kalbama buvo apie produkcijos vėlavimą; N. B., V. M. nežino, iš įmonės darbuotojų pažinojo apie 10; po išėjimo iš darbo pas ieškovę 2019 m. balandžio mėn., jau birželio mėn. įsidarbino uždarojoje akcinėje bendrovėje „B“, jai vadovavo M. V., ten dirbo apie 2 metus.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. M. parodė, kad pas ieškovę dirbo nuo 2007 m. iki 2019 m. gruodžio mėn. (duomenys neskelbtini) vadybininku, kartą per mėnesį ar kartą per ketvirtį atvykdavo į biurą (duomenys neskelbtini), kartais į gamyklą, gamybos vadovu visada buvo V. B., tokie darbuotojai kaip G. P., N. M., E. N. jam nežinomi, jam žinoma, kad A. B.-G. pakeitė iš darbo išėjusį M. V., iki tol ją matydavo įmonės vakarėliuose, jam žinoma, kad įmonėje iš projektuotojų kažkas dirbo nuotoliniu būdu.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. Z. parodė, kad nuo 2006 m. iki 2019 m. balandžio mėn. dirbo pas ieškovę pardavimų vadybininku, dirbo su didmena ir eksportu, ką dirbo V. M. jam nežinoma, S. R. apmokydavo naujus vadybininkus, jam (liudytojui) nežinoma, kad A. B.-G. dirbo vadybininke, A. B.-G. nuo 2019 m. pavasario perėmė komercijos direktoriaus darbus, įmonės kalėdiniuose vakarėliuose A. B.-G. dalyvaudavo kaip R. G. žmona, taip pat ji buvo atvykusi į M. V. gimtadienį kaip R. G. žmona, įmonėje vieną ar du kartus buvo A. A. apmokymai, juose A. B.-G. nedalyvavo, dar A. A. atstovas atvykdavo į (duomenys neskelbtini) ofisą naujų produktų pristatymams, jis (liudytojas) dalyvaudavo parodose, galimai vieną kartą parodoje yra buvusi A. B.-G., darbiniais klausimais su A. B.-G. nebendravo, N. B. kaip vadybininkė jam nežinoma, nuotoliniu būdu įmonėje dirbdavo darbuotoja R., kuri dirbo su logistika, S. J., kuri dirbo (duomenys neskelbtini), kur dirbo juristas V. M. jam nežinoma, tokie darbuotojai kaip G. P., N. M., E. N. jam nežinomi, įmonėje buvo apie 100 darbuotojų, iš kurių jis pažinojo apie 15; išėjęs iš darbo pas ieškovę įsidarbino uždarojoje akcinėje bendrovėje „B“, jai vadovauja V. B., ten dirba ir M. V..

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. V. parodė, kad pas ieškovę dirbo nuo 2004 m. iki 2019 m. balandžio 12 d., pradžioje (2004 m., 2005 m.) vadybininkai ir jis dirbo (duomenys neskelbtini) patalpose, vėliau dirbo (duomenys neskelbtini) patalpose, buvo vadybininkų vadovas, jam atskaitingi buvo visi vadybininkai, maždaug 2 kartus per savaitę vykdavo į (duomenys neskelbtini) įmonės patalpas, A. B.-G. su juo nedirbo, jis jai perdavė darbus 2019 m. balandžio mėn., N. B. yra matęs 2–3 kartus gimtadieniuose, A. B.-G. į komandiruotes vykdavo kaip R. G. žmona, jam (liudytojui) komandiruotės užsienyje tai pasilinksminimas, yra buvę pavienių atvejų, kai A. B.-G. nurodydavo jam naujo kliento kontaktą, dėl statybos sutarčių buvo klausiama nuomonės ir R. G., įmonėje vykdančiąja direktore dirbo I. B., jai išėjus iš darbo jam nežinoma, kad A. B.-G. šias pareigas užėmė, vadybininkų darbo užmokesčio dydį spręsdavo R. G., buvo A. A. mokymai vieną ar du kartus 2004 m., buvo vykstama į A. A. patalpas, dar jie atvykdavo į saloną pristatyti naujų gaminių, A. B.-G. atvykdavo į parodas Resta, po parodos pamena kaip R. G. prašė jos surasti restoraną, kur darbuotojai eitų po parodos, tokia darbuotoja kaip G. P. jam nežinoma, įmonėje buvo apie 120 darbuotojų, iš administracijos visus darbuotojus pažinojo; buvo kalbėta, kad A. B.-G. neva dirba įmonėje, neatsimena, kad būtų siuntęs elektroninį laišką I. M., nurodydamas A. B.-G. gautą atlyginimą, dabar dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „B“ su V. B., dėl nesąžiningos konkurencijos jam yra pareikštas ieškinys dėl 1,4 mln. Eur žalos atlyginimo.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. B.–G. (dėl ieškinio atsakovei N. B. iki bylų sujungimo) parodė, kad N. B. yra jos mama ir buvusi bendradarbė dvejose darbovietėse, su mama kartu dirbo „Verslo žiniose“, tuo metu susipažino su R. G., kuris buvo jos vadovas ir vėliau tapo jos sutuoktiniu, mama nuolat patardavo R. G. mokesčių klausimais, nes ji (mama) ekonomistė, buvo kelių įmonių direktorė, R. G. konsultavosi su mama ir vėliau pasiūlė jai įsidarbinti UAB „Plieninis skydas“, mama sutiko, mama buvo išskirtinė darbuotoja įmonėje, kadangi buvo giminaitė, jai darbus R. G. net naktį telefonu perduodavo, kas buvo būtina iki ryto padaryti, mama nenorėjo būti atskaitinga niekam kitam įmonėje, tik R. G., yra sudėtinga su kitais darbuotojais, kai dirba šeimos nariai kartu, šeimoje net per šventes aptarinėdavo visi įmonės probleminius klausimus, mama darė viską, ką R. G. jai duodavo atlikti, mama dirbo labai daug, noriai mokėsi, buvo susipažinusi su naujausiomis technologijomis, reklamavo įmonę kur tik galėjo, dalindavo skrajutes, lankydavosi parodose, nes jos niekas iš klientų nepažindavo, kadangi kitų vadybininkų būdavo viešos nuotraukos, jos ne, padėdavo buhalterijai, R. G. su mama konsultavosi dėl sutarčių, kai užsakovas norėjo teikti savo sutartį, mamai buvo išduotas įgaliojimas gauti informaciją, vesti derybas draudimo kompanijose, bankuose, mama daug dirbo su kainų skaičiavimais, buvo pasirengusi lenteles, perskaičiuodavo užsakymus, tiriamąjį darbą atlikdavo, aiškinosi, ar nedaromos klaidos, pagal tai paskui R. G. tobulino įmonės naudotą programą, mama buvo kaip R. G. konsultantė, mama labai daug įmonėje pakeitė dėl darbo užmokesčio skaičiavimo metodikos, kas labai nepatiko kitiems vadovams, ginčai dėl to buvo su M. V., mama iš darbo įmonėje išėjo dėl sveikatos būklės, R. G. labai pasitikėjo M. V., jie buvo geri draugai, tačiau jis su V. B. įsisteigė konkuruojančią įmonę, perviliojo klientus, išsivedė darbuotojus, dėl ko R. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu jiems dėl didelės pinigų sumos priteisimo, dėl to pastarieji ant jo labai supyko, tai palietė ir ją bei jos mamą, jie sakė, kad keršys, tai dabar ir daro šia byla.

Ieškiniai atmetami. 

Byloje ginčas kilo dėl darbo sutarčių teisėtumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2008 m. birželio 9 d. UAB „Plieninis skydas“, atstovaujama generalinio direktoriaus R. G., ir N. B. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią N. B. įmonėje nuo 2008 m. birželio 9 d. buvo įdarbinta vadybininkės pareigose, nustatant jai 800 Lt mėnesinį darbo užmokestį, šalys buvo sudarę pakeitimą (papildymą) prie darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 5 000 Lt mėnesinio darbo užmokesčio nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. mokėjimo N. B., darbo sutartis su N. B. buvo nutraukta 2018 m. sausio 5 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (el. b. apyrašo t. I, l. 38–39, t. II, l. 188–189), 2003 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Plieninis skydas“, atstovaujama vykdančiosios direktorės G. S., ir A. B. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 41, pagal kurią A. B. įmonėje nuo 2003 m. rugpjūčio 25 d. buvo įdarbinta vadybininkės pareigose, nustatant jai 230 Lt mėnesinį darbo užmokestį, šalys buvo sudarę pakeitimus (papildymus) prie darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbo užmokesčio didinimo ir pareigų keitimo, 2006 m. rugsėjo 23 d. A. B. susituokė su R. G., darbo sutartis su A. B.–G. nutraukta 2020 m. birželio 1 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (el. b. apyrašo t. XI, l. 89, 133, 160–162, 189), Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3004-640/2020 iškėlė UAB „Plieninis skydas“ bankroto bylą, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1699-585/2020 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį paliko nepakeistą (el. b. apyrašo t. I, l. 7–30).

CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. CK 1.86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tokiems sandoriams taikomos šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos.

CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad esminis tariamo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, jog yra šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Tariamas sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu, t. y. turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018). Pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Taigi, šiuo atveju ginčo darbo sutarčių tariamumą turėjo įrodyti ieškovė, tačiau, teismo vertinimu, ji to nepadarė.

Teismas, išsamiai ištyręs ir kompleksiškai įvertinęs bylos medžiagą, šalių paaiškinimus bei aukščiau aptartus liudytojų parodymus byloje, atsižvelgęs į (duomenys neskelbtini) šeimoje tebesitęsiantį ilgalaikį konfliktą tarp brolių R. G. ir R. G., lėmusį ir buvusių UAB „Plieninis skydas“ darbuotojų susiskaldymą, vieniems palaikant R. G., kitiems R. G., papildomai tai atspindi į bylą pateiktas buvusių kertinių įmonės darbuotojų M. V. ir V. B. trumpųjų žinučių, siųstų R. G., turinys (el. b. apyrašo t. III, l. 179–180, t. XVI, l. 171–175), plataus masto bylinėjimąsi tarp jų, kas sudaro pagrindą teismui atitinkamai (kaip šališkus) vertinti ir tokių asmenų, apklaustų kaip liudytojais, parodymus byloje, konstatuoja, kad tiek N. B., tiek A. B.–G. ginčo laikotarpiais dirbo UAB „Plieninis skydas“, kaip tai ir žymėta darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, ginčo laikotarpiais patvirtintais ne tik direktoriaus, bet ir kitų įmonės darbuotojų, tarp šalių buvo susiklostę realūs darbo teisiniai santykiai, priešingai išvadai daryti ieškovė pakankamų įrodymų į bylą nepateikė.

Pastebėtina, kad ieškovė visiškai nepagrįstai ir, teismo vertinimu, teismo posėdžio metu ieškovės atstovė netgi neetiškai atsiliepė (tiek verbaliai, tiek vizualiai) apie atsakovių vykdytą veiklą įmonėje, jų gebėjimus, taip pat teigė verslo praktikai nesuprantamą teiginį, jog gamybos patalpos dėl dulkių ir triukšmo verslo klientams neaprodomos, priešingai, gamybos įmonėse yra nusistovėjusi ir įprasta praktika verslo klientams, partneriams aprodyti gamyklos patalpas, o esant gamybai, susijusiai su metalu, akivaizdu, kad dulkės ir triukšmas yra įprastas reiškinys, todėl A. B.–G. paaiškinimai, kuriuos, beje, patvirtino ir kai kurie byloje apklausti liudytojai, jog ji dalyvavo įmonės verslo klientams, atvykusiems iš užsienio, aprodant gamybos patalpas, laikomi pagrįstais. 

Akivaizdu, kad daugiau kaip dešimtmetį dirbantis darbuotojas ir po to iš darbo išėjęs savo noru (kaip kad atsakovės) nerenka ir nekaupia jo atliekamą darbą patvirtinančių įrodymų, kas ir buvo šiuo atveju, o būtent toks asmuo, kuris būtų sudaręs tariamą sandorį, imtų kurti, rinkti, kaupti tokius įrodymus, kadangi būtų įsitikinęs jų būtinybe teikti juos ateityje kilus ginčui. Kaip ir akivaizdu yra tai, kad ieškovė, suinteresuota bylos baigtimi, neteikia papildomų, be pateiktų pačių atsakovių, jų darbą patvirtinančių rašytinių įrodymų. 

Pastebėtina ir tai, kad VMI, atlikusi mokestinį patikrinimą už 2015–2018 m. konstatavo, jog išanalizavus įmonės pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščius, sutartis, gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo pažeidimų nenustatyta, negauta pakankamai informacijos, kad 2018 m. gegužės 9 d. R. G. pranešime apie slepiamus gyventojų pajamų ir pelno mokesčius nurodyti susiję asmenys (A. G., N. B.) buvo fiktyviai įdarbinti bei nevykdė darbo sutartyse sulygtų pareigų (el. b. apyrašo t. XIV, b. l. 171–175).

Kaip nustatyta byloje, įmonėje ne vien N. B. ir A. B.–G. dažniausiai dirbo nuotoliniu būdu, tą darė ir įmonės teisininkas, gyvenęs Panevėžyje, bei dar keletas darbuotojų (dėl to ginčas byloje nekilo), tuo labiau, įvertinant tai, kad įmonė buvo šeimos verslas, tai tiek toks darbo atlikimo modelis (nuotoliu, esant būtinybei atvykstant į įmonę), tiek įmonės vadovui patikimų šeimos narių priskyrimas (sutuoktinės ir uošvienės) kaip jam asmeniškai pavaldžių, su ypatingomis ir išskirtinėmis užduotimis, yra savaime suprantamas. Todėl teismui kartu nekelia abejonių ir aplinkybė, kad nors jų (N. B. ir A. B.–G.) pareigos buvo vadybininkės, tačiau tiek jų darbo pobūdis, darbo funkcijų vykdymo mastas, tiek darbo užmokesčio nustatymas (be priedų) vyko kita tvarka nei eilinių įmonės pardavimų vadybininkų.

Svarbu pastebėti tai, kad N. B. turimas išsilavinimas, jos darbinė ekonominio, finansinio, mokestinio pobūdžio patirtis (el. b. apyrašo t. III, l. 79–88) buvo svarus indėlis į šeimos verslą. Tiek iš į bylą pateiktų įrodymų apie N. B. išsilavinimą ir turimą darbinę patirtį, tiek iš jos paaiškinimų teismo posėdžio metu, teismui nekyla abejonių dėl tokio asmens gebėjimų tinkamai ir svariai prisidėti prie šeimos vystomo verslo ir jos naudos įmonės vadovui (žentui) sprendžiant tiek kasdieninius įmonės, tiek investicinius, įmonės vystymo, plėtros klausimus. Bylos medžiaga patvirtina, kad N. B. skaičiuodavo, perskaičiuodavo, tikrindavo nestandartinių gaminių kainų skaičiavimus, dėdavo patikrinimo vizas, peržiūrėdavo, įvertindavo sutarčių turinį, dėdavo suderinimo vizas (el. b. apyrašo t. III, l. 151–178), teikdavo pastebėjimus, pasiūlymus, pastabas, įvertinimus įmonės vadovui, atlikdavo užduotis pagal jai įmonės vadovo išduotus įgaliojimus (el. b. apyrašo t. III, l. 89–91), bendraudavo su klientais produktų pardavimo, kainodaros srityse, dalyvavo mokymuose (el. b. apyrašo t. III, l. 94–95, t. IV l. 117). 

Bylos medžiaga patvirtina, kad A. B.–G. bendraudavo su klientais produktų pardavimo, pristatymo, dizaino klausimais, dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje, dalyvavo mokymuose, inicijavo susitarimą dėl transporto paslaugų teikimo, parengė eksploatacinių savybių deklaraciją (el. b. apyrašo t. XI, l. 163–168, 171, 175, 178, t. XVI, l. 139), rūpinosi verslo svečių maitinimo užsakymu, užsakymo apmokėjimu (el. b. apyrašo t. XIV, l. 161–168), atliko užduotį pagal jai įmonės vadovo išduotą įgaliojimą (el. b. apyrašo t. XIV, l. 169–170), jai buvo išduota ir vizitinė kortelė (el. b. apyrašo t. XIV, l. 196).

Pagal aukščiau aptartą N. B. ir A. B.–G. atliktų užduočių mastą, aplinkybę, kad tai artimiausi šeimos nariai, kuriais įmonės vadovas galėjo itin pasitikėti ir patikėti atskiras, išskirtines, išimtines darbines funkcijas, metų skaičius, kuriuos jos išdirbo įmonėje ir kurių metu niekas įmonėje nekėlė klausimo dėl jų darbo sutarčių teisėtumo, nors visi liudytojai (įmonės darbuotojai) tvirtino žinoję apie jų įdarbinimą įmonėje, kas kartu sudaro pagrindą atsakovių prašytam ieškinio senaties taikymui, teismui nekelia abejonių aplinkybė dėl joms palaipsniui didinto darbo užmokesčio ir jo dydžio.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė ginčo darbo sutarčių tariamumo, todėl jos reikalavimai pripažinti 2008 m. birželio 9 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta su N. B., tariama ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) ir 2003 m. rugpjūčio 22 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su A. B.–G., tariama ir negaliojančia 2003 m. rugpjūčio 22 d.–2019 m. balandžio 12 d. laikotarpiu atmetami kaip nepagrįsti, taip pat atmetami išvestiniai ieškovės reikalavimai taikyti restituciją ir priteisti jai iš N. B. 86 378,75 Eur, iš VSDFV Vilniaus skyriaus 45 823,48 Eur, iš VMI 17 257,04 Eur, priteisti jai iš N. B. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taikyti restituciją ir priteisti jai iš A. B.–G. 189 722,80 Eur, iš VSDFV Vilniaus skyriaus 72 426,44 Eur, iš VMI 29 930,30 Eur, priteisti jai iš A. B.–G. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kartu pastebėtina ir tai, kad egzistuoja pagrindas atsakovių prašytam ieškinio senaties taikymui pagal aukščiau teismo padarytas išvadas, kas taip pat sudaro savarankišką pagrindą ieškinių atmetimui (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškovės ieškiniai yra nepagrįsti, todėl juos tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas atsakovių naudai, todėl teismas vertina, kad atsakovės turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovei nėra.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Atsakovė N. B. teismo prašė priteisti jai iš ieškovės jos patirtas ją atstovavusiam advokatui sumokėtas 7 143,86 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, ir 38 Eur sumokėtą žyminį mokestį, iš viso 7 181,86 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė A. B.–G. teismo prašė priteisti jai iš ieškovės jos patirtas ją atstovavusiam advokatui sumokėtas 5 074,75 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, ir 14,52 Eur vertimo išlaidas, iš viso 5 089,27 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, rengtų dokumentų kiekį, išsamumą atsakovės N. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia atsakovei N. B. iš ieškovės 7 181,86 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai; atsakovės A. B.–G. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia atsakovei A. B.–G. iš ieškovės 5 089,27 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai. Teismas kartu pažymi, kad N. B. ir A. B.–G. priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti apmokamos iš BUAB „Plieninis skydas“ bankroto administravimo išlaidų.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ ieškinį atsakovėms N. B., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atmesti.

Ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ ieškinį atsakovėms A. B.–G., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atmesti.

Priteisti atsakovei N. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ (į. k. 126053826) 7 181,86 Eur (septynių tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt vieno euro ir aštuoniasdešimt šešių euro centų) bylinėjimosi išlaidas, kurios apmokamos iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ bankroto administravimo išlaidų.

Priteisti atsakovei A. B.–G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ (į. k. 126053826) 5 089,27 Eur (penkių tūkstančių aštuoniasdešimt devynių eurų ir dvidešimt septynių euro centų) bylinėjimosi išlaidas, kurios apmokamos iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ bankroto administravimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Stanislovaitienė