Civilinė byla Nr. e2S-1402-924/2023
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01163-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.6.6.3; 3.3.2.3; 3.3.2.5
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 21 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KADO AUTO“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KADO AUTO“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-5714-399/2023 pagal ieškovo E. Z. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KADO AUTO“ dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. gegužės 30 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-5714-399/2023, kuriuo ieškovo E. Z. (toliau – ir ieškovas) patikslintą ieškinį tenkino visiškai. Teismas pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2022 m. rugpjūčio 3 d. pažymą–sąskaitą, serija KAD Nr. 238, nutraukė ieškovo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,KADO AUTO“ (toliau – ir atsakovė) sudarytą sutartį, taikė restituciją ir priteisė iš atsakovės ieškovui 46 000 Eur sumokėtus už transporto priemonę, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. gegužės 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 915 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. 2023 m. birželio 9 d. teisme gautas pareiškėjos UAB „KADO AUTO“ (toliau – ir pareiškėja) pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašoma panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
3. Pareiškėja nurodė, kad teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti 2023 m. gegužės 9 d. vadybininkui D. J., kuris nėra nei vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalyje išvardintų asmenų, t. y. nei atsakovės, kaip juridinio asmens, vadovas, nei valdymo organų narys, nei atsakovės atstovas teisme, nei atsakovės raštinės darbuotojas. D. J. priimtų dokumentų neišsaugojo ir neperdavė, tačiau bet kuriuo atveju atsakovės vadovas apie procesinius dokumentus būtų galėjęs sužinoti ne anksčiau kaip 2023 m. gegužės 17 d., kadangi iki tol buvo kasmetinėse atostogose.
4. 2022 m. spalio 7 d. Europos Sąjungos Tarybai papildžius Tarybos reglamentą (ES) Nr. 269/2014 ir 2014 m. liepos 31 d. reglamentą (ES) Nr. 833/2014, buvo išplėstas paslaugų, kurių Rusijos Federacijai teikti nebegalima, ratas, tarp kurių įtrauktos ir teisinio konsultavimo paslaugos. Ieškovas negalėjo naudotis teisinio konsultavimo paslaugomis, t. y. advokato teisine pagalba ir pateikti ieškinį teismui. Ieškovas taip pat negalėjo sumokėti žyminio mokesčio, todėl žyminį mokestį ieškovo vardu sumokėjus trečiajam asmeniui R. C., ieškovas atliko neteisėtą veiksmą.
5. Sprendimas už akių buvo priimtas egzistuojant akivaizdiems ieškinio trūkumams, o konkrečiai – nėra išversti ieškinio priedai, taip pat nesumokėtas tinkamo dydžio žyminio mokestis, nenurodytas pageidavimas gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat nesumokėtas žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6. Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu jokie tretieji asmenys ar kiti subjektai neturėjo jokių pretenzijų į parduodamą transporto priemonę, be to, transporto priemonė buvo registruota Lietuvos Respublikoje 2022 m. liepos 5 d., o išregistruota 2022 m. rugpjūčio 3 d. Transporto priemonės būsenos ir įvykių statusą tikrinančios platformos „CarVertical“, kuri ištraukia ir susistemina visų Europos Sąjungos šalių duomenų bazių informaciją, duomenimis, buvo nustatyta, kad transporto priemonė nėra vogta, todėl šioms faktinėms aplinkybėms, t. y. kad transporto priemonė nebuvo vogta, egzistuojant yra pagrindas nepriimti sprendimo už akių. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai priėmus sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 06-5-00006-23 ir grąžinti transporto priemonę Slovakijos Respublikojs įmonei „ŠSOB Leasing A. S.“ ir esant priimtam sprendimui už akių, darytina išvada, kad atsakovė yra transporto priemonės savininkė, tačiau kartu tai ir prieštarautų nutarimui, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, todėl Kauno apygardos prokuratūra turėjo būti įtraukta į civilinės bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu.
7. Ieškovas su atsakovės pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad ieškovas nėra įtrauktas į sąrašą fizinių asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės už veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui, nepriklausomybei ar į juos kėsinamasi. Ieškovas ne kartą buvo tikrinamas kompetentingų Lietuvos Respublikos sienos apsaugos, policijos, muitinės pareigūnų. Ieškovui atstovas šioje civilinėje byloje, taip pat atnaujintame ikiteisminiame tyrime Nr. 06-5-00006-23 – gynėjas, yra reikalingi, kadangi ieškovas nemoka valstybinės kalbos, o 915 Eur žyminį mokestį sumokėjo, paprašęs pagelbėti savo draugo R. C., kad pervedimo procesas būtų greitesnis ir sklandesnis, kadangi bankiniai mokėjimai tarp Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos vykdomi gan ilgai, transakcijos procesas užtrunka, todėl atsakovės teiginiai, kad ieškovas atliko neteisėtą veiksmą ir apėjo Rusijos Federacijai taikomas sankcijas yra visiškai nepagrįsti, žeminantys ieškovo garbę ir orumą. Procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, kadangi asmuo, kuris priėmė dokumentus, įsipareigojo juos perduoti atsakovės administracijai, todėl pateiktas darbuotojo paaiškinimas ir atsakovės argumentai, kad procesiniai dokumentai įteikti netinkamai, visiškai nepagrįsti. Visi teismui pateikti dokumentai yra tikri, su parašais, autentiški, išversti į valstybinę lietuvių kalbą, sumokėtas reikiamo dydžio žyminis mokestis, tiek už ieškinį, tiek už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiuo metu yra toliau vykdomas ikiteisminis tyrimas, tenkinus ieškovo advokato skundą dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo. Ieškovas neturėjo ir neturi galimybės grąžinti transporto priemonę atsakovei, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimas už akių pagrįstas, teisėtas ir pagrindo jį naikinti nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB „KADO AUTO“ pareiškimo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
9. Teismas tokį sprendimą priėmė nenustatęs nei vienos iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 straipsnio 4 dalyje numatytos alternatyvios aplinkybės, t. y., nei to, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nei to, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
10. Teismas nustatė, kad ieškinys kartu su procesiniais dokumentais 2023 m. gegužės 9 d. buvo įteiktas atsakovės vadybininkui D. J., kuris paaiškinime nurodė, kad procesinius dokumentus prarado. Teismas sprendė, kad vien ši aplinkybė negali būti lemianti atsakovės atsakomybės nebuvimą. Asmuo, kuriam procesiniai dokumentai buvo įteikti, t. y. šiuo atveju atsakovės UAB „KADO AUTO“ vadybininkas D. J., procesinius dokumentus, adresuotus atsakovei priėmė 2023 m. gegužės 9 d. ir pasirašė dokumentų įteikimo pažymoje. Vien ta aplinkybė, kad įmonės vadovas laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 9 d. iki 2023 m. gegužės 16 d. buvo kasmetinėse atostogose neeliminuoja fakto, kad atsakovei apie iškeltą civilinę bylą turėjo būti žinoma. Teismas laikė, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai CPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
11. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nėra įtrauktas į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą, taip pat nėra paskelbtas nepageidaujamu asmeniu Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo atžvilgiu nėra pradėti tyrimai valstybinėse saugumo ir žvalgybos institucijose, todėl konstatavo, kad teiginys, jog ieškovas sumokėdamas žyminį mokestį bei naudodamasis advokato teisine pagalba pažeidė Europos Sąjungos teisės normas, taikytinas Lietuvos Respublikai, kaip Europos Sąjungos valstybei narei, yra nepagrįstas ir atmestinas kaip nepagrįstas jokiais reikšmingais rašytiniais įrodymais bei faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis.
12. Teismas nurodė, kad ieškovo mokėtinas žyminis mokestis ieškinio priėmimo momentu sudarė 1 220 Eur, teikiant ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis (per EPP) ir išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis – 915 Eur. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek kituose procesiniuose dokumentuose, teiktuose teismui nurodė, kad procesiniai dokumentai gali būti įteikiami paštu, adresu (duomenys neskelbtini), arba per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą. Ieškovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato ir pateikdamas ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis bei sutikdamas šiuo būdu taipogi gauti procesinius dokumentus, expressis verbis išreiškė pageidavimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, todėl teismas sprendė, kad už ieškinį sumokėtas 75 procentų žyminio mokesčio dydis teismo apskaitytas tinkamai ir ieškovas neturėjo pareigos jo primokėti iki maksimalaus dydžio. Teismas taip pat pažymėjo, kad nepagrįstas atsakovės teiginys, jog už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo sumokėtas žyminis mokestis – priešingą aplinkybę patvirtina apmokėtas ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO apskaitytas žyminis mokestis, žyminio mokesčio užduoties kodas (ID): ZL79275, todėl teismas atsakovės teiginius dėl ieškinio trūkumų, tame tarpe ir dėl neva neišverstų ieškinio priedų, kurių vertimai į oficialią valstybinę lietuvių kalbą pateikti teismui, atmetė.
13. Teismas taip pat pažymėjo, kad vien tik faktas, jog transporto priemonė iki 2022 m. rugpjūčio 3 d. buvo registruota Lietuvoje, savaime nesuponuoja fakto bei neleidžia daryti išvados, kad transporto priemonė iki jos pardavimo ir sandorio momentu nepriklausė trečiajam asmeniui ir jis neturi į ją pretenzijų ar teisių, galinčių liudyti tokio priemonės valdytojo nuosavybę į konkretų daiktą (šiuo atveju – transporto priemonę).
14. Teismas nurodė, kad ginčo transporto priemonė iki jos pardavimo buvo eksploatuojama Slovakijoje, nors kaip nurodo ieškovas ir šių duomenų atsakovė nepaneigė, atsakovė transporto priemonės pardavimo metu nurodė, jog transporto priemonė buvo pargabenta iš Vokietijos, nors iš CarVertical“ ataskaitos matyti, kad transporto priemonė iki jos pardavimo buvo eksploatuojama Slovakijos Respublikoje. Faktas, jog ataskaitoje apie transporto priemonę įrašų apie jos vagystę Lietuvoje ar Slovakijoje nėra, per se nereiškia, kad toks nusikalstamas veiksmas negalėjo būti įvykęs, tuo labiau tikėtina, kad atsakovei informacija apie transporto priemonės dalyvavimą eisme užsienio valstybėje (Slovakijoje) ir apie galimą jos paiešką turėjo būti žinoma. Vien jau aplinkybė, kad egzistuoja įrašai apie transporto priemonės buvimą Slovakijoje, turėjo sukelti atsakovei įtarimų apie šios transporto priemonės priklausymą užsienio valstybės piliečiui ir jo paieškomumą. Negana to, kaip matyti iš pateiktų įrodymų – Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2023 m. birželio 6 d. nutarimo panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 06-5-00006-23, vyriausiojo prokuroro Arūno Žukausko nutarimu ieškovo atstovo advokato Sauliaus Kibildos skundas tenkintas ir ikiteisminis tyrimas atnaujintas. Be to, minėtu nutarimu konstatuota, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinimo klausimas išspręstas nesilaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) įtvirtinto įstatyminio reglamentavimo. Taip pat nutarimu konstatuota, kad Slovakijos Respublikos Bratislavos policijos departamento KP yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. KRP-180/1-VYS-BA-2022 dėl sukčiavimo bei nustatyti galimai šią nusikalstamą veiką padarę asmenys, t. y. J. B. ir M. F.. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pagrindo konstatuoti, jog ieškinys negali būti tenkinamas, tokiu būdu atkuriant iki neteisėto sandorio egzistavusią padėtį tarp šalių, nėra.
15. Teismas konstatavo, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, leidžiančių abejoti priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Teismas sprendė, kad atsakovė nenurodė ir nepridėjo jokių naujų įrodymų dėl ginčo esmės, kurių teismas nebūtų įvertinęs priimdamas sprendimą už akių ir kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Įvertinęs pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytus faktus, teismas darė išvadą, kad nėra CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. priimtam sprendimui už akių panaikinti, todėl atsakovės pareiškimo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „KADO AUTO“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą už akių bei atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1.1. Atsakovei adresuoti dokumentai buvo įteikti atsakovės darbuotojui, kuris nėra nei vienas iš CPK 123 straipsnio 2 dalyje išvardytų asmenų, t. y. nei atsakovės vadovas, nei valdymo organų narys, nei atsakovės atstovas teisme, nei atsakovės raštinės darbuotojas. Teismas nenurodė, kodėl dokumentų įteikimas asmeniui, kuris nėra ne tik atsakingas už tokių funkcijų atlikimą, tačiau ir neturi kompetencijos vertinti teismo dokumentus, yra tinkamas.
1.2. Nors tikėtina, kad ieškovas nėra sankcionuotų fizinių asmenų sąraše, tačiau ribojimai dėl tarpbankinių pavedimų yra taikomi visiems subjektams. Tiksliau, bankiniai pavedimai iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką nėra galimi. Teismas priimdamas žyminio mokesčio mokėjimą iš ieškovo, tokiu būdu pateisino galimų Europos Sąjungos Tarybos reglamentu pritaikytas sankcijas dėl tarpbankinių SWIFT pavedimų.
1.3. Ieškovo ieškinys turėjo akivaizdžių trūkumų, todėl sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, neištaisius trūkumų, t. y. neišvertus dokumentų ir nesumokėjus žyminio mokesčio.
1.4. Transporto priemonės pardavimo metu transporto priemonė nebuvo ieškoma, nebuvo suvaržyta. Visus transporto priemonės dokumentus, raktelius turėjo apeliantė. Transporto priemonė buvo įregistruota Lietuvos Respublikoje, turėjo oficialius, prima facie galią atitinkančius dokumentus. Teismas nutartyje nenurodė, kokiu būdu tiek pardavėjai, tiek pirkėjui, turėjo būti žinoma apie aplinkybes, kurios paaiškės vėliau.
1.5. Pripažinus sandorį negaliojančiu tokiu atveju turėjo būti sprendžiama dėl restitucijos apeliantei – transporto priemonės grąžinimo, kadangi pripažinus tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą sutartį negaliojančia, transporto priemonės savininke tampa atsakovė.
17. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas E. Z. prašo apeliantės atskirojo skundo netenkinti ir palikti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartį nepakeistą. Priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, leidžiančių abejoti priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.
2.2. Teismas aiškiai ir argumentuotai atsakė į atsakovės keliamas nepagrįstas abejones dėl neištaisytų ieškinio trūkumų ir sankcijų pažeidimo.
2.3. Žyminis mokestis buvo sumokėtas ieškovo prašymu jo draugo R. C., kad būtų greičiau, be to ieškovas nesugebėtų to padaryti, kadangi nemoka nei lietuvių kalbos, nei atlikti pavedimo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, jis turėjo teisę priimti sprendimą už akių, kadangi atsakovė teismo nustatytu laiku nepateikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį, o jos kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo į bylą nurodyti argumentai negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovė tvirtina, kad teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimą už akių, kadangi procesiniai dokumentai atsakovei nebuvo tinkamai įteikti. Be to, atsakovės pareiškime išdėstyti argumentai turi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl rašytinių paaiškinimų ne(priėmimo)
21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį (atskirąjį) skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai, o terminui pasibaigus, draudžiama keisti (papildyti) skundą (CPK 323, 338 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-321-464/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-942-464/2022).
22. 2023 m. spalio 24 d. teisme gauti apeliantės rašytiniai paaiškinimai. Teismo vertinimu, apeliantės rašytiniai paaiškinimai yra atskirojo skundo papildymas, tačiau kaip jau buvo minėta, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti ar pildyti atskirąjį skundą naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis, 338 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas apeliantės pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisako priimti.
Dėl pagrindo priimti sprendimą už akių (ne)buvimo
23. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai, vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika lemia, kad teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018; 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).
24. Sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą, taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).
25. CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Tokiu atveju svarbu nustatyti, ar teismo išsiųsti procesiniai dokumentai tinkamai įteikti atsakovui.
26. Procesinių dokumentų įteikimo vieta reglamentuota CPK 122 straipsnyje, o tvarka – CPK 123 straipsnyje. Pagal CPK 122 straipsnio 2 dalį juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. CPK 123 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.
27. Nustatyta, kad procesiniai dokumentai (patikslintas ieškinys, teismo pranešimas per 14 dienų pateikti atsiliepimą į patikslintą ieškinį) apeliantei 2023 m. gegužės 3 d. buvo išsiųsti Juridinių asmenų registre nurodytu apeliantės buveinės adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. gegužės 10 d. teisme gauta Lietuvos pašto pažyma patvirtina, kad apeliantei adresuoti procesiniai dokumentai laikomi įteiktais 2023 m. gegužės 9 d. CPK 123 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka. Nors apeliantė nurodo, kad atsakovei adresuoti dokumentai buvo įteikti atsakovės darbuotojui, kuris nėra nei vienas iš CPK 123 straipsnio 2 dalyje išvardytų asmenų, t. y. nei atsakovės vadovas, nei valdymo organų narys, nei atsakovės atstovas teisme, nei atsakovės raštinės darbuotojas, todėl toks įteikimas nėra tinkamas, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo sutikti su minėtais apeliantės argumentais. Kaip jau buvo minėta, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ta aplinkybė, kad įmonės vadovas laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 9 d. iki 2023 m. gegužės 16 d. buvo kasmetinėse atostogose neeliminuoja fakto, kad apeliantei apie iškeltą civilinę bylą turėjo būti žinoma. Taigi, šiuo atveju procesiniai dokumentai buvo siunčiami ir įteikti tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų, apeliantė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl konstatuotina, jog buvo pagrindas jos atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
Dėl atsakovės pateiktų įrodymų (argumentų) įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui
28. CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
29. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Jeigu teismas konstatuoja, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, tokiu atveju sprendimas už akių panaikinamas ir bylos nagrinėjimas atnaujinamas (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
30. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad 2022 m. spalio 7 d. Europos Sąjungos Tarybai papildžius Tarybos reglamentą (ES) Nr. 269/2014 ir 2014 m. liepos 31 d. reglamentą (ES) Nr. 833/2014, buvo išplėstas paslaugų, kurių Rusijos Federacijai teikti nebegalima, ratas, tarp kurių įtrauktos ir teisinio konsultavimo paslaugos, todėl ieškovas negalėjo naudotis teisine pagalba Lietuvos Respublikos teisminiuose procesuose, kartu ir sumokėti žyminio mokesčio, pasinaudodamas Lietuvos Respublikos piliečio R. C. pagalba.
31. Iš ieškovo kartu su atsiliepimu į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovas E. Z. nėra įtrauktas į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą, taip pat nėra paskelbtas nepageidaujamu asmeniu Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo atžvilgiu nėra pradėti tyrimai valstybinėse saugumo ir žvalgybos institucijose, todėl apeliantės teiginys, kad ieškovas naudodamasis advokato teisine pagalba ir pasinaudodamas Lietuvos Respublikos piliečio R. C. pagalba sumokant žyminį mokestį, pažeidė Europos Sąjungos teisės normas, taikytinas Lietuvos Respublikai, kaip Europos Sąjungos valstybei narei, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
32. Apeliantė taip pat teigia, kad teismas priimdamas žyminio mokesčio mokėjimą iš ieškovo, tokiu būdu pateisino galimų Europos Sąjungos Tarybos reglamentu pritaikytų sankcijų dėl tarpbankinių SWIFT pavedimų, apėjimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo kartu su ieškiniu pateiktas 2023 m. balandžio 18 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1 ir 2023 m. balandžio 25 d. mokėjimo nurodymas Nr. 2 bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad 915 Eur ir 53 Eur žyminį mokestį už ieškovo E. Z. ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėjo R. C., todėl apeliantės argumentai apie tai, kad teismas priėmė žyminį mokestį iš ieškovo, kuris yra Rusijos Federacijos pilietis, ir pažeidė Europos Sąjungos Tarybos reglamentu pritaikytas sankcijas dėl tarpbankinių SWIFT pavedimų, atmestini kaip nepagrįsti.
33. Apeliantas nurodo, kad ieškovo ieškinys turėjo akivaizdžių trūkumų, todėl sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, neištaisius trūkumų, t. y. nesumokėjus žyminio mokesčio ir neišvertus dokumentų.
34. Pagal nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusius pakeitimus, susijusius su žyminiu mokesčiu ir taikoma lengvata, procesinius dokumentus (ieškinius, pareiškimus, prašymus, skundus) ir jų priedus, paduotus po 2023 m. sausio 1 d., pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis bei išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau nei penki eurai (CPK 86 straipsnio 3 dalis). Jeigu šalis bylos nagrinėjimo metu atsisako procesinius dokumentus gauti tik elektroninių ryšių priemonėmis ir buvo taikyta CPK 80 straipsnio 7 dalyje nurodyta žyminio mokesčio lengvata, šalis turi pareigą primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (CPK 86 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju, spręstinas klausimas dėl procesinio dokumento trūkumų pašalinimo (CPK 296 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 2 dalis).
35. Nagrinėjamu atveju ieškovo mokėtinas žyminis mokestis patikslinto ieškinio priėmimo momentu sudarė 1 220 Eur, teikiant ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis (per EPP) ir išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis – 915 Eur. Ieškovo mokėtinas žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sudarė 69 Eur, teikiant elektroninių ryšių priemonėmis (per EPP) ir išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis – 52 Eur. Ieškovo patikslintas ieškinys pateiktas per EPP sistemą, jame nurodyta, kad procesiniai dokumentai gali būti įteikiami šiais būdais: paštu, adresu (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) arba per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą. Taigi ieškovas pateikdamas patikslintą ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis bei sutikdamas šiuo būdu gauti procesinius dokumentus, expressis verbis išreiškė pageidavimą procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis, todėl už ieškinį sumokėtas 75 procentų žyminio mokesčio dydis teismo apskaitytas tinkamai ir ieškovas neturėjo pareigos jo primokėti iki maksimalaus dydžio.
36. Atskirajame skunde nurodoma, kad ne visi su ieškiniu pateikti dokumentai išversti į valstybinę kalbą, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad neegzistavo ieškinio trūkumai. CPK 113 straipsnio 3 dalis nustato, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad ne visi su ieškiniu pateikti dokumentai išversti į valstybinę kalbą, tačiau tai nėra esminis trūkumas, dėl kurio civilinė byla negalėtų būti iškeliama. Trūkumų ištaisymo institutą taikant formaliai ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).
37. Apeliantė nurodo, kad transporto priemonės pardavimo metu transporto priemonė nebuvo ieškoma, nebuvo suvaržyta. Visus transporto priemonės dokumentus, raktelius turėjo apeliantė. Transporto priemonė buvo įregistruota Lietuvos Respublikoje, turėjo oficialius, prima facie galią atitinkančius dokumentus. Teismas nutartyje nenurodė, kokiu būdu tiek pardavėjai, tiek pirkėjui, turėjo būti žinoma apie aplinkybes, kurios paaiškės vėliau. Apeliacinės instancijos teismas su minėtais apeliantės argumentais nesutinka.
38. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.307 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą nebūdamas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog jeigu sutartis negaliojančia pripažinta šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, daiktas grąžinamas savininkui, išskyrus atvejus, numatytus šio kodekso 4.96 straipsnyje. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Iš CK 6.305 straipsnio 1 dalyje pateiktos pirkimo–pardavimo sutarties sąvokos galima spręsti, kad vienas iš esminių tokios sutarties požymių yra pardavėjo įsipareigojimas perduoti daiktą kito asmens nuosavybėn. Pardavėjo pareiga perduoti daiktą apima ir jo pareigą patvirtinti daikto nuosavybės teisę. CK 6.317 straipsnio 2 dalyje nustatyta garantijos pagal įstatymą taisyklė reiškia, kad ne tik perduodamo daikto kokybė, bet ir jo nuosavybės teisės priklausymas pardavėjui, yra vienas esminių reikalavimų jam vykdant pareigą perduoti daiktą. Taigi, pardavėjas turi užtikrinti, kad parduodamas daiktas jam priklauso nuosavybės teise. Tinkamas pardavėjo pareigos patvirtinti daikto, kuris yra pirkimo–pardavimo sutarties dalykas, nuosavybės teisę vykdymas reglamentuojamas CK 6.321 straipsnyje. Pardavėjas turi patvirtinti ne tik tai, kad jis turi nuosavybės teisę į daiktą, bet ir tai, jog jo nuosavybės teisės į daiktą neriboja kitų asmenų teisės ar pretenzijos. Atsižvelgiant į tai, kad pardavėjo pareiga patvirtinti daikto nuosavybės teisę yra vieną iš esminių pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, šios pareigos (įtvirtintos CK 6.305 straipsnio 1 dalyje, 6.317 straipsnio 2 dalyje ir 6.321 straipsnyje) pažeidimas yra laikomas imperatyvių įstatymo normų pažeidimu, sudarančiu pagrindą pačią pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu sandorio negaliojimo pagrindu.
39. Nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 3 d. ieškovas iš apeliantės įsigijo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Šalių 2022 m. rugpjūčio 3 d. sudarytos Sutarties 4.1.3. punkte numatyta, kad pardavėja, t. y. apeliantė, patvirtina, kad parduodama transporto priemonė priklauso jai nuosavybės teise, į parduodamą transporto priemonę tretieji asmenys jokių teisių ar pretenzijų neturi, transporto priemonė neareštuota, ji nėra teisinio ginčo objektas, teisė disponuoti ja neatimta ir neapribota. 2023 m. sausio 18 d. Kybartų pasienio užkardoje tikrinant Kybartų kelio pasienio kontrolės poste transporto priemonę (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą ieškovo, nustatyta, kad minėta transporto priemonė nuo 2022 m. lapkričio 4 d. ieškoma Slovakijos Respublikoje. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2023 m. sausio 19 d. įvykio vietos apžiūros metu paimta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu ir signalizacijos pulteliu ir perduota saugoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Pagėgių skyriui. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2023 m. balandžio 28 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 06-5-00006-23 patvirtina, kad Slovakijoje transporto priemonės (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), paieška buvo paskelbta dėl sukčiavimo ir dabartinis savininkas yra draudimo kompanija „ČSOB Leasing, a.s.“. Bratislavos policijos departamento KP atliekamas dėl šio įvykio ikiteisminis tyrimas Nr. KRP-180/1-VYS-BA-2022. Šiame tyrime yra nustatyta, kad 2022 m. vasario 28 d. pagal lizingo sutartį transporto priemonė buvo parduota kompanijai „MS Trading s.r.o“ už 65 000 Eur, kuri sumokėjusi keletą įmokų automobilį pardavė trečiajam asmeniui nors ir nebuvo šios transporto priemonės savininkė. Tyrime įtarimai yra pateikti J. B. ir M. F.. Nors minėtu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2023 m. balandžio 28 d. nutarimu nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 06-5-00006-23 ir transporto priemonę (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti savininkui Slovakijos įmonei „ČSOB Leasing, a.s.“, tačiau Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Arūno Žukausko sprendimu nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikintas ir ikiteisminis tyrimas atnaujintas.
40. Apeliantė neginčija ikiteisminio tyrimo metu nustatyto fakto, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), savininke iki jo vagystės buvo Slovakijos Respublikos draudimo kompanija „ČSOB Leasing, a.s.“. Ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, kad 2022 m. vasario 28 d. pagal lizingo sutartį transporto priemonė buvo parduota kompanijai „MS Trading s.r.o“ už 65 000 Eur, kuri sumokėjusi keletą įmokų transporto priemonę pardavė trečiajam asmeniui nors ir nebuvo šios transporto priemonės savininkė. Tyrime įtarimai yra pateikti J. B. ir M. F.. Pagal lizingo sutartį transporto priemonę kompanija „MS Trading s.r.o“ valdė teisėtai, tačiau minėta kompanija nebuvo transporto priemonės savininkė ir neturėjo savininkės pavedimo dėl transporto priemonės perleidimo. Nepaisant to, kompanija pardavė trečiajam asmeniui transporto priemonę. Taigi dėl transporto priemonės pagrobimo būdo, t. y. dėl sukčiavimo, savininkė galėjo ne iš karto pastebėti, jog transporto priemonė yra pavogta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės paneigia apeliantės argumentus apie tai, kad transporto priemonės pardavimo metu ji nebuvo ieškoma, suvaržyta. Nepaisant to, jog apeliantei atliekant privalomą transporto priemonės teisinę registraciją Lietuvos Respublikoje, nebuvo paskelbta transporto priemonės paieška, tai savaime nepatvirtina, jog ji sąžiningai įgijo nuosavybės teisę į šią transporto priemonę. Pažymėtina, kad privaloma teisinė registracija nesukuria nuosavybės teisės į registruojamą daiktą. Nuosavybės teisę į įsigytą daiktą patvirtina sandoris, o ne sandorio teisinė registracija.
41. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino ir dėl ginčo esmės nusprendė taikydamas CK 1.80 straipsnio 1 dalį, nustatančią sandorio (šiuo atveju pirkimo–pardavimo sutarties) negaliojimą dėl imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimo, ir taip pat taikė tokio sandorio negaliojimo teisines pasekmes – restituciją. Pažymėtina, kad CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta taisyklė reikalaujanti, kad pardavėjas perduodamus daiktus valdytų nuosavybės teise, teismų praktikoje yra laikoma imperatyvia. Tokios nuostatos nesilaikymas sudaro pagrindą panaikinti pirkimo–pardavimo sandorį, remiantis CK 1.80 straipsniu. Kasacinis teismas panašiose bylose yra nurodęs, kad pardavėjas perleisdamas automobilį, privalo patvirtinti ir garantuoti, jog nuosavybės teisės į automobilį priklauso tik jam. To nepadarius, yra pagrindas taikyti CK 6.307 straipsnio 1 dalį, kuri reglamentuoja teisinius padarinius, kai pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą – tokia sutartis gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį. Nepriklausomai nuo to, žinojo ar ne atsakovas apie galimą vagystės faktą, esant konstatuotai aplinkybei, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu automobilis buvo vogtas, ginčijamas sandoris pripažįstamas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008).
42. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo pritaikytomis sandorio negaliojimo teisinėmis pasekmėmis. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai sandoris yra negaliojantis dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, yra taikoma restitucija. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktinė padėtis, kuriai esant įstatyme teismui suteikiama galimybė restitucijos netaikyti, turi būti išimtinė bei teismo tinkamai argumentuota. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, paaiškėjus, jog pirkėjas nupirko vogtą automobilį, vien aplinkybė, kad nebėra galimybės grąžinti automobilį pardavėjui, nelaikytina savaime suponuojančia restitucijos netaikymo situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2006, 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008).
43. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad dėl restitucijos taikymo jos teisinė padėtis tampa žymiai blogesnė, nei ieškovo. Šiuo atveju teismo pritaikyta restitucija neriboja atsakovės teisės pareikšti ieškinį jai transporto priemonę perleidusiam asmeniui. Paminėtina ir tai, kad aptariamos situacijos pasekmės yra specialiai reglamentuotos CK 6.323 straipsnyje, numatančiame pirkėjo teisę reikalauti grąžinti iš pardavėjo sumokėtus pinigus už daiktą, jei jis vėliau teismo yra atiteisiamas trečiajam asmeniui. Nors ieškovas šiuo atveju pasirinko kitą savo teisių gynimo būdą, tačiau tai rodo, kad vienašalės restitucijos taikymas yra tinkamas ir proporcingas ieškovo teisių gynimo būdas.
44. Bylos nagrinėjimui atnaujinti nepakanka konstatuoti svarbias šalies pasyvumą pateisinančias priežastis – yra vertinami ir šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Teismui pateikiamas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti grindžiamas tokiais įrodymais kurie kelią abejonę teismo priimto sprendimo, kuriuo galimai pažeistos atsakovo teisės ar teisėti interesai, pagrįstumu ir teisėtumu. Pareiškime turi būti nurodyti ne bet kokie įrodymai, o tokie, kurie galėtų būti pagrindas kitokiam sprendimui priimti. Dėl šios priežasties teismas, naikindamas sprendimą už akių, turi konstatuoti tiek svarbias šalies neatvykimo į teismo posėdį ar procesinių dokumentų nepateikimo priežastis ir priežastis, sutrukdžiusias apie šias aplinkybes laiku informuoti teismą, tiek duomenų, galinčių paveikti sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, svarumą (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
45. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pagrindo konstatuoti, kad ieškovo patikslintas ieškinys negalėjo būti tenkinamas, tokiu būdu atkuriant iki neteisėto sandorio egzistavusią padėtį tarp šalių, nėra. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, leidžiančių abejoti priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Atsakovė nenurodė ir nepridėjo jokių naujų įrodymų dėl ginčo esmės, kurių teismas nebūtų įvertinęs priimdamas sprendimą už akių ir kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
46. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog nei atskirajame skunde, nei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, netenkinęs atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisingai ir tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Edvardas Paliokas