Civilinė byla Nr. e2-202-367/2023

Teisminio proceso Nr. 2-42-3-01015-2022-4   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1; 3.1.7.8.; 3.2.6.5.

(S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 6 d.

Tauragė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Raimonda Pauparienė,

sekretoriaujant Laimai Mažrimienei,

dalyvaujant ieškovei ir ieškovo M. R. įstatyminei atstovei M. K., jos atstovui advokatui Petrui Remeikai,

institucijos teikiančios išvadą atstovei Eglei Tolvaišienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. R., atstovaujamo įstatyminės atstovės M. K. bei ieškovės M. K. ieškinį atsakovui V. R., institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Šilalės rajone, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui  priteisimo ir tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. 

        Teismas

n u s t a t ė:

            Ieškovai ieškiniu prašo: 1) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. R., gim. (duomenys neskelbtini) po 250 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2022-08-01 iki vaiko pilnametystės, priteistas lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; nustatyti atsakovo V. R. bendravimo su vaiku M. R. tvarką: 1)V. R. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi M. R. kas antros savaitės savaitgalį, šeštadienį nuo 12 val. iki 18 val. Susitikimo metu, iki sūnus to pageidaus, dalyvaujant M. mamai M. K.; 2) V. R. turi teisę netrukdomai ir neribotai bendrauti su nepilnamečiu sūnumi ( pagal gebėjimus ir norą) telefonu ir kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, kai tai netrukdo vaiko ugdymui, sveikatai ir poilsiui; 3) V. R. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi M. R. ir kitu, šiame susitarime neaptartu laiku, atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus užimtumą ir galimybes, bei susitikimus iš anksto suderinęs su nepilnamečio sūnaus mama M. K.; 4) V. R. atkūrus tėvišką ryšį su nepilnamečiu sūnumi M. ir jam išreiškus norą su tėvu V. R. savaitgalį leisti kartu, V. R. turi teisę su sūnumi bendrauti kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį, pasiimdamas M. iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 11 val. ir grąžindamas jį sekmadienį 19 val. vaiko mamai, į jos gyvenamąją vietą.

        Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo reikalavimus ir prašė juos tenkinti.

            Atsakovas V. R. teismo posėdyje nedalyvavo, nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Jam apie teismo posėdį pranešta tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu). Atsakovas telefonu informavo teismą, kad apie bylos nagrinėjimą jam žinoma. Su procesiniais dokumentais yra susipažinęs. Į teismo posėdį atvykti negali. Su ieškovės reikalavimu nustatyti tėvo ir vaiko bendravimo tvarką sutinka visiškai, tačiau dalyje dėl išlaikymo priteisimo sūnaus išlaikymui sutinka mokėti kas mėnesį po 150 eurų. 

Teismas

k o n s t a t u o j a: 

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad M. R., gimęs (duomenys neskelbtini) yra ieškovės M. K. ir atsakovo V. R. sūnus. Šalys santuokos nebuvo sudariusios, kartu pragyveno apie (duomenys neskelbtini) metus. Nuo 2021 m. balandžio mėn. šalys gyvena atskirai ir bendro ūkio neveda. Ieškovės teigimu, su atsakovu buvo susitarę, kad jis mokės sūnaus išlaikymui po 100 eurų kas mėnesį, tačiau nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. atsakovas išlaikymo sūnui neteikia, todėl ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 250 eurų, pradedant nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. ir tęsti iki vaiko pilnametystės. Kartu ieškovė prašo nustatyti tėvo bendravimo tvarką su vaiku.

Iš atsakovo paaiškinimo, duoto Tauragės apskrities VTAS Šilalės rajone matyti, kad atsakovas  sutinka su ieškovės reikalavimu nustatyti siūlomą bendravimo tvarką su vaiku, tačiau dėl reikalavimo priteisti iš jo vaiko išlaikymui po 250 eurų nesutinka ir nurodo, kad sutinka mokėti vaiko išlaikymui tik po 150 eurų kas mėnesį. Didesnė suma įklampintų į skolas, kadangi niekur nedirba. Jam pragyventi padeda jo tėvai. Užimtumo tarnyboje nėra registruotas, nes atsisakė jam siūlomo darbo. Be to, turi antstoliams skolų. 

                                 Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

            CK 3.192 straipsnyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį įvertina, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

            Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas vadovaujasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas taip pat atsižvelgia į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Kaip numato kasacinio teismo praktika, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu.

Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė nedirba, registruota užimtumo tarnyboje, pajamų neturi, pragyvena iš santaupų, kurias yra sukaupusi dirbdama užsienyje, bei tėvų paramos. Ieškovė neturi savo gyvenamojo būsto, gyvena patėviui priklausančioje namo dalyje, būstas šildomas kietu kuru. Jai kiekvieną mėnesį yra mokama 135 Eur išmoka vaikui, taip pat padeda tėvai. Atsakovas nepateikė teismui duomenų apie savo turtinę padėtį, tačiau nurodė, kad yra nedirbantis ir neregistruotas užimtumo tarnyboje, turi skolų antstoliams. Iš viešųjų registrų taip pat nustatyta, kad atsakovas nedirba, neturi savo vardu registruoto turto. Nenustatyta, kad atsakovas būtų nedarbingas ar turėtų kitų išlaikytinių. 

Vertinant nepilnamečio vaiko poreikius, nustatyta, kad M. R. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Jis   mokosi (duomenys neskelbtini). Po pamokų vaikas pasilieka mokykloje prailgintoje grupėje, kuri yra mokama. Akivaizdu, kad vaikui nuolatos reikalingos lėšos maistui, aprangai, avalynei, mokymo ir ugdymo priemonėms, higienai, sveikatai, laisvalaikiui, būstui. Iš ieškovės parodymų teisme, jos pateikto paskaičiavimo nustatyta, kad nepilnamečio sūnaus būtiniems poreikiams tenkinti reikalinga 500 Eur per mėnesį, t. y. 150 Eur maistas, 30 Eur maistas mokykloje, 30 Eur mokyklos reikmenys, 40 Eur mokestis už prailgintos grupės lankymą, 60 Eur būreliai, 30 Eur komunaliniai mokesčiai (vanduo, elektra),  50 Eur rūbai, 20 Eur kirpyklos paslaugos, 100 Eur poilsiu,  pramogos, žaislams, higienos priemonėms ir kt.

Atsižvelgiant į M. R. amžių, į aplinkybę, kad jis lanko mokymo bei ugdymo įstaigas, teismas pripažįsta kaip būtinas vaikui išlaikyti ieškovės nurodytas išlaidas. Atsižvelgiant į šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, teismas neturi pagrindo manyti, kad šios ieškovės nurodytos išlaidos vaikui yra neprotingos ar per didelės. Teismas nustatė, kad šiuo metu šalių sūnaus būtiniems poreikiams maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, mokymui, ugdymui patenkinti reikalinga vidutiniškai 500 eurų suma per mėnesį. Siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien jo fiziologinių poreikių tenkinimu, svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai patys privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį bei savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, priešingu atveju, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl ne tik gali, bet ir privalo teikti sūnui išlaikymą. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio. Todėl vien ta aplinkybė, kad atsakovas nedirba, nėra pagrindas iš jo nepriteisti išlaikymo arba priteisti mažesnę dalį. Pažymėtina, kad M. R. nuolatos gyvena tik su mama. Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, o šiuo atveju ieškovei, tenka kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Be to nustatyta, kad ieškovė neturi nuosavo būsto, todėl jai tenka rūpintis tokiu būstu, kuriame galėtų gyventi vaikas ir kuriame būtų užtikrintos tinkamos šeimos buities ir gyvenimo sąlygos. 

Nustatyta, kad M. K. kiekvieną mėnesį mokama 85,75 Eur išmoka vaikui ir, atsižvelgiant į ieškovės gaunamas mažas pajamas, mokama papildoma 49,25 Eur išmoka vaikui (viso 135 Eur). Kadangi papildoma išmoka vaikui yra nepastovi, jos mokėjimas priklauso nuo vaiką auginančių asmenų gaunamų pajamų, todėl ji į bendrą išmokos dydį neįskaičiuotina. Teismo nustatyta M. R. reikalingo išlaikymo suma mažintina 86 Eur išmoka (500 Eur – 86 Eur = 414 Eur : 2 = 207 Eur). Iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteistina po 210 eurų per mėnesį. Likusioje dalyje ieškovės reikalavimas atmestinas. Kartu teismas pažymi, kad tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas nuo 2022 m. rugpjūčio 01 d. iki jo pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). M. R. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė M. K. (CK 3.190 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). 

Dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.

Kaip jau buvo nurodyta, M. R. gyvena su mama. Tėvas su juo nebendrauja, vaikas  žino, kad turi tėtį, pažįsta, teigia, kad pasiilgo tėčio ir norėtų su juo susitikti ir galėtų pas tėtį nakvoti. Tėtį matė žiemą jį tik iš nuotraukų socialiniuose tinkluose. Atsakovas sutinka su ieškovės prašoma nustatyti tėvo bendravimo su sūnumi tvarka. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada patvirtina, kad ieškovė nedraudžia atsakovui bendrauti su sūnumi, tačiau jis pats su vaiku nebendrauja, yra nusišalinęs nuo jo priežiūros ir auklėjimo, tarp nepilnamečio ir jo tėvo šiuo metu nėra jokio emocinio ryšio. Iš vaiko nuomonės išklausymo akto nustatyta, kad nepilnametis norėtų ir sutiktų bendrauti su tėvu tik jeigu pastarasis rodytų pastangas dėl bendravimo ir norėtų užmegzti su juo ryšį.

              Teismas, atsižvelgdamas į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą konstatuoja, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka nepažeidžia vaiko interesų ir ji nustatytina. Nustatytina, kad atsakovas V. R. bendravimo su vaiku M. R. tokia tvarka: 1)V. R. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi M. R. kas antros savaitės savaitgalį, šeštadienį nuo 12 val. iki 18 val. Susitikimo metu, iki sūnus to pageidaus, dalyvaujant Mato mamai M. K.; 2) V. R. turi teisę netrukdomai ir neribotai bendrauti su nepilnamečiu sūnumi ( pagal gebėjimus ir norą) telefonu ir kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, kai tai netrukdo vaiko ugdymui, sveikatai ir poilsiui; 3) V. R. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi M. R. ir kitu, šiame susitarime neaptartu laiku, atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus užimtumą ir galimybes, bei susitikimus iš anksto suderinęs su nepilnamečio sūnaus mama M. K.; 4) V. R. atkūrus tėvišką ryšį su nepilnamečiu sūnumi M. ir jam išreiškus norą su tėvu V. R. savaitgalį leisti kartu, V. R. turi teisę su sūnumi bendrauti kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį, pasiimdamas M.iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 11 val. ir grąžindamas jį sekmadienį 19 val. vaiko mamai, į jos gyvenamąją vietą.

                              Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilalės rajone (toliau - Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilalės rajone ir Institucija teikianti išvadą) atstovė teismo posėdyje nurodė, kad palaiko teismui pateiktą rašytinę išvadą. Išvadoje Institucija nurodė, jog palaiko ieškovės reikalavimus dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, kartu nurodė, jog su ieškovės reikalavimais dėl išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, dar turi būti išspręstas klausimas ir dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, neatsižvelgiant į tai, kad ieškovė tokio reikalavimo nepateikė teismui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Byloje nustatyta, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp vaiko tėvų nėra,   todėl ieškovė pagrįstai nereiškė ieškinyje reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad Institucijos, teikiančios išvadoje siūlymas spręsti vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, nesant įstatyme numatytų pagrindų, šiuo metu yra perteklinis.

                                      Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė pateikdama ieškinį žyminio mokesčio nemokėjo. M. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimu yra suteikta antrinė teisinė pagalba, ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos valstybei nuo kurių mokėjimo ieškovė yra atleista išieškotinos iš atsakovo proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nustatyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 190,00 Eur advokato užmokestis. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo išieškotinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Iš atsakovo valstybei priteistina 159,60 Eur (190 Eur x 84 %) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Likusi teisinės pagalbos išlaidų dalis padengtina iš valstybės biudžeto lėšų.

Už neturtinį reikalavimą, taikant indeksavimą priteistinas (111,00 Eur - 25% = 83,25)    žyminis mokestis. Už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgiant į priteistino išlaikymo dydį – 56,70 Eur (210 Eur × 12 mėnesių = 2520 Eur × 3 % = 75,60 Eur - 25% = 56,70 ). Viso – 139,95 Eur žyminis mokestis.

 Iš atsakovo valstybei priteistinos ir 14,94 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Patenkinti ieškinį iš dalies. 

Priteisti iš V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 210 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. ir tęsti iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

            Likusioje dalyje ieškovės reikalavimą atmesti.            

Nukreipti skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

            Nustatyti V. R. bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. R., gimusiu (duomenys neskelbtini) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką tokiomis sąlygomis:

           1)V. R. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi M. R. kas antros savaitės savaitgalį, šeštadienį nuo 12 val. iki 18 val. Susitikimo metu, iki sūnus to pageidaus, dalyvaujant M. mamai M. K.;

            2) V. R. turi teisę netrukdomai ir neribotai bendrauti su nepilnamečiu sūnumi (pagal gebėjimus ir norą) telefonu ir kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, kai tai netrukdo vaiko ugdymui, sveikatai ir poilsiui;

           3) V. R. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi M. R. ir kitu, šiame susitarime neaptartu laiku, atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus užimtumą ir galimybes, bei susitikimus iš anksto suderinęs su nepilnamečio sūnaus mama M. K.;

           4) V. R. atkūrus tėvišką ryšį su nepilnamečiu sūnumi M. ir jam išreiškus norą su tėvu V. R. savaitgalį leisti kartu, V. R. turi teisę su sūnumi bendrauti kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį, pasiimdamas M. iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 11 val. ir grąžindamas jį sekmadienį 19 val. vaiko mamai, į jos gyvenamąją vietą.        

  Priteisti iš V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 139,95 Eur žyminio mokesčio valstybe, lėšas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: žyminis mokestis.     

Priteisti iš V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 14,94 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti iš V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 159, 60 Eur valstybei  išlaidų už M. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, jas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyrius, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“; įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja                                                                                         Raimonda Pauparienė