Baudžiamoji byla Nr. 2K-38/2008
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.25.6. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2008 m. vasario 5 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Vytauto Masioko ir pranešėjo Vytauto
Piesliako,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją
bylą pagal nuteistojo J. Č. gynėjo ir nukentėjusiojo J. V. kasacinius
skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2007 m. birželio 28 d. nutarties.
Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 12 d.
nuosprendžiu J. Č. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį 30 MGL (3750
Lt) dydžio bauda.
Priteista iš M. Č. IĮ „(duomenys neskelbtini) “ 40
000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam J. V.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 28 d. nutartimi pakeistas Šilalės
rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 12 d. nuosprendis. Panaikinta Šilalės
rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 12 d. nuosprendžio dalis dėl civilinio
ieškinio išsprendimo. Priteista iš M. Č. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 18
273,60 Lt, o iš akcinės draudimo bendrovės „Baltikums draudimas“ – 1726,40 Lt
neturtinės žalos nukentėjusiajam J. V. Likusi nukentėjusiojo J. V. civilinio
ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesta. Išieškota iš nuteistojo
J. Č. 60,72 Lt proceso išlaidų valstybei.
Kita Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 12 d.
nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų
kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio jo
kasacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo kasacinį skundą atmesti, prokuroro,
prašiusio nuteistojo gynėjo ir nukentėjusiojo kasacinius skundus atmesti,
paaiškinimus,
n u s t
a t ė :
J.
Č. nuteistas už tai, kad 2004 m.
spalio 20 d., apie 7 val. 25 min., Šilalės r., Klabų k. teritorijoje,
automagistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 217-me kilometre, Klaipėdos miesto
kryptimi, vairuodamas M. Č. individualiai įmonei priklausantį sunkvežimį MAN
12.323, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pirma automagistralės juosta,
artėdamas prie priekyje ta pačia kryptimi, daugiau dešiniuoju kelio kelkraščiu,
važiuojančios specialios paskirties transporto priemonės – traktoriaus BELARUS
121 B, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuojamo šios įmonės darbuotojo
J. V. priklausančio valstybės įmonei „Automagistralė“ ir ant kurio stogelio
buvo įjungti mirksintys oranžinės spalvos švyturėliai bei prie galo prikabinta
žoliapjovė, kurios kraštai buvo išsikišę už traktoriaus gabaritų, savalaikiai
nepasirinko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, tuo pažeidė Kelių eismo
taisyklių 53 ir 171 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu
buvo apgadintos transporto priemonės bei sužalotas traktoriaus vairuotojas J. V.,
kuriam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. muštinė žaizda
galvoje, stuburo kaklinio VI slankstelio panirimas į priekį, trauminis
mielitas, rankų parezė ir kojų paraplegija.
Kasaciniu skundu nuteistojo J. Č. gynėjas prašo
teismą panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 12 d.
nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2007 m. birželio 28 d. nutartį ir bylą nutraukti. Jis teigia, kad
nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį nepagrįstai.
Kasatoriaus manymu, net ir atlikus įrodymų tyrimą
apeliacinės instancijos teisme, liko neatsakyti šie esminiai klausimai, o
būtent: kokia pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis ir ar nuteistasis,
pamatęs į kitą eismo juostą išsikišusį ir žymiai viršijančius maksimaliai
leistinus gabaritus tinkamai nepažymėtos šviesą atspindinčiais ženklais
žoliapjovės galą, kai iki jos buvo likę 21 m, turėjo techninę galimybę išvengti
susidūrimo. Be to, teismai visiškai nevertino nukentėjusiojo padarytų KET
pažeidimų įtakos kilusiam eismo įvykiui.
Kasatorius teigia, kad ekspertizės išvados yra
dviprasmiškos, todėl bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo
siūloma kviesti ekspertą į teismo posėdį, tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas.
Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į 2005 m.
birželio 23 d. eksperto išvadą, kad „susidariusioje kelio situacijoje
traktoriaus vairuotojas techniniu požiūriu vykdydamas KET 53, 231 ir 249 punktų
reikalavimus privalėjo važiuoti tamsiu paros metu tik su tinkamai pažymėtais už
transporto priemonės gabaritų išsikišančiais žoliapjovės kraštiniais taškais“ ir
įjungtiems ant traktoriaus kabinos stogo esantiems oranžinės spalvos
švyturėliams suteikė išskirtinę reikšmę. Kasatoriaus manymu, teismai neteisingai
konstatavo, kad du ant traktoriaus stogo trijų metrų aukštį esantys oranžiniai
švyturėliai pakankamai įspėjo kitus eismo dalyvius, kad prie traktoriaus stogo
yra prikabinta žoliapjovė.
Pavojus lenkiant traktorių su žoliapjove iškilo todėl, kad
žoliapjovės matmenys 1,10 cm viršijo maksimaliai leistinus transporto priemonių
matmenis, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m.
vasario 18 d. įsakymą Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių
matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės
patvirtinimo“ 2.1 punktą, kuriame nurodyta, kad „transporto priemonių ar
transporto priemonių junginių, kurių matmenys, masė su kroviniu ar be jo
viršija Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytus dydžius,
vairuotojai privalo su savimi turėti Vyriausybės arba jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka išduotą leidimą“. Taip pat buvo pažeistas KET
250 punktas bei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 9 straipsnio 8
punktas, kuriuose nustatyta, kad važiuojant transporto priemone, kurios
gabaritai viršija leistinas normas, reikalinga imtis papildomų eismo saugumo
priemonių.
Kadangi žybčiojantys oranžiniai švyturėliai ir ant
traktoriaus galinės dalies esantys raudonos spalvos gabaritiniai žibintai suklaidino
kitus eismo dalyvius apie priekyje ta pačia kryptimi važiuojančios transporto
priemonės keliamą pavojų dėl išsikišusios žoliapjovės gabaritų, kurie nebuvo
tinkamai pažymėti, todėl esant šioms aplinkybėms žoliapjovę buvo galima
pastebėti tik visiškai priartėjus. Akivaizdu, kad nukentėjusiojo padaryti KET
taisyklių pažeidimai (tinkamai nepažymėta žoliapjovė) buvo pagrindinė eismo
įvykio kilimo priežastis. Tai konstatuota ir 2005 m. birželio 23 d. ekspertizės
akte, nurodant, kad „atsižvelgiant į transporto priemonių sugadinimus
(susidūrimo mechanizmą), tikėtina, kad jeigu eismo įvykio metu žoliapjovė
nebūtų išsikišusi iš už traktoriaus gabaritų, automobilis būtų pravažiavęs pro
traktoriaus kairįjį šoną, o ne kliudęs.“ Ekspertizės akte taip pat pažymėta, kad
kiti eismo dalyviai matydami švyturėlius buvo įspėjami tik apie priekyje
važiuojančią lėtaeigę transporto priemonę ir dėl to galintį iškilti pavojų,
tačiau tinkamai nepažymėjus žoliapjovės kraštų ir degant iš galo tik
traktoriaus gabaritinėms šviesoms, kiti eismo įvykio dalyviai nebuvo
informuojami apie transporto priemonės tikruosius gabaritus.
Kasatoriaus manymu, pirmosios ir apeliacinės instancijos
teismai padarė klaidingą išvadą konstatuodami, kad eismo įvykiui kilti neturėjo
įtakos nukentėjusiojo veiksmai ir nekreipė dėmesio į tai, kad ir nukentėjusysis
pažeidė atitinkamus KET punktų reikalavimus, kurie lėmė eismo įvykį.
Teismai nevertino nuteistojo kaltę paneigiančių įrodymų,
todėl buvo pažeistas BPK 7 straipsnis bei 20 straipsnio 3 dalis.
Kasaciniu skundu nukentėjusysis J. V. prašo teismą
pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2007 m. birželio 28 d. nutarties dalį, kurioje nukentėjusiojo civilinis
ieškinys iš dalies tenkintinas, ir priteisti nukentėjusiajam iš M. Č. IĮ „(duomenys
neskelbtini)“ 38 273,6 Lt.
Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas
nepagrįstai pripažino, kad jis pažeidė Susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18
d. įsakymą Nr. 3-66, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 9 straipsnio 8
dalį, KET 53, 217.1, 249 ir 250 punktų reikalavimus bei darbdavio nustatytas
saugaus darbo taisykles. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas
nepagrįstai pripažino, kad jis nesilaikė Susisiekimo ministro 2002 m. vasario
18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų,
leidžiamų ašies apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ reikalavimų,
nes neturėjo Susisiekimo ministerijos ir savivaldybių nustatyta tvarka išduoto
leidimo, kurį privalo turėti transporto priemonių ar transporto junginių, kurių
matmenys su kroviniu ar be jo viršija Susisiekimo ministerijos nustatytus
dydžius, vairuotojai. Susisiekimo ministerija Vyriausybės 2002 m. sausio 25 d.
nutarimu Nr. 108 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros
programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintos „Mokesčio už
važiavimą keliais Lietuvos Respublikos ir užsienio šalyse įregistruotoms
transporto priemonėms (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo
viršija leidžiamus, kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar)
transporto priemonės (jų junginio) leidžiama bendroji masė, dydžiai ir mokėjimo
tvarkos“ 5 punktu buvo įpareigota nustatyti maksimalius leidžiamus transporto
priemonių matmenis, leidžiamas ašies (ašių) apkrovas, leidžiamą bendrąją masę
ir šiuos duomenis paskelbti „Valstybės žinios“, ką ir padarė išleisdama ir
paskelbdama minėtą 2002 m. vasario 18 d. įsakymą Nr. 3-66. Šiuo įsakymu
reguliuojami klausimai yra susiję su kelių apmokestinimu ir yra taikomi nestandartinių
gabaritų transporto priemonėms, prie kurių kasatoriaus vairuojamas traktorius
nėra priskiriamas (minėto įsakymo 1 punktas). Norėdamos važiuoti šalies
keliais, nestandartinės transporto priemonės turi mokėti Vyriausybės 2002 m.
sausio 25 d. nutarimu Nr. 108 nustatyto dydžio mokesčius.
Be to, pagal KET 44 punktą transporto priemonė yra
įrenginys, skirtas žmonėms ir (arba) kroviniams vežti, todėl žoliapjovėms nėra
ir negali būti taikomi transporto priemonėms nustatyti reikalavimai. Saugaus
eismo automobilių keliais įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje ir KET 250 punkte
įtvirtinta, kad „transporto priemonių ar transporto priemonių junginių, kurių
matmenys, masė su kroviniu ar be jo viršija Vyriausybės arba jos įgaliotos
institucijos nustatytus dydžius, vairuotojai privalo su savimi turėti
Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduotą leidimą“.
KET 45 punktas transporto priemonių junginį apibrėžia kaip kelias sujungtas
transporto priemones, kurios eisme dalyvauja kaip vienetas. Žoliapojvė nėra ir
negali būti transporto priemone, todėl traktorius ir žoliapjovė nelaikytini
transporto priemonių junginiu. Esant šioms aplinkybėms, kasatorius Saugaus
eismo automobilių keliais įstatymo 9 straipsnio 8 dalies, KET 250 punkto bei
Susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 reikalavimų
nepažeidė, nes šie reikalavimai yra taikomi transporto priemonės ir jų
junginiams.
Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai
pripažino, kad kasatorius pažeidė KET 217.1 punktą, draudžiantį keliuose,
pažymėtuose ženklu „Automagistralė“, važiuoti traktoriams, kitoms transporto
priemonėms ir savaeigėms mašinoms, kurių maksimalus konstrukcinis greitis dėl
jų techninės būklės mažesnis kaip 40 km/h. Pažymėtina, kad VĮ „Automagistralė“,
kurioje eismo įvykio padarymo metu dirbo kasatorius, yra valstybės įmonė
vykdanti kelių priežiūrą vadovaujantis Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d.
nutarimu Nr. 155 patvirtinta Kelių priežiūros tvarka. Kasatorius
nurodo, kad jis eismo įvykio padarymo metu vyko vykdyti kelio priežiūros darbų
– pjauti kelkraštyje augančios žolės bei pažymi, kad laikėsi KET 231 punkto
reikalavimų ir važiavo dešiniuoju kelkraščiu įsijungęs du oranžinės spalvos
švyturėlius ir taip tinkamai įspėjo kitus eismo dalyvius apie galimą pavojų, t.
y. apie savo važiavimo greitį bei matmenis.
Kadangi
kasatorius vairuodamas traktorių su prikabinama žoliapjove jokių teisės aktų
reikalavimų nepažeidė, lieka neaišku, kuo pasireiškė jo didelis neatsargumas ir
kodėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.282 straipsnio 1
dalies nuostatomis, sumažino jam priteistos neturtinės žalos dydį proporcingai
jo kaltei. Priešingai, kasatorius elgėsi apdairiai ir rūpestingai, važiavo
įsijungęs oranžinės spalvos švyturėlius, tuo tarpu nuteistasis nors ir matė
mirksinčius oranžinės spalvos švyturėlius, tačiau nesiėmė jokių atsargumo
priemonių, kad būtų galima išvengti eismo įvykio.
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas
padarė nepagrįstą išvadą, kad jis taip pat pažeidė KET reikalavimus, todėl ir
jo paties didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti. Apeliacinės instancijos
teismas, konstatuodamas, kad dėl kilusio eismo įvykio yra trečdalis jo kaltės,
ir dėl to sumažindamas jam priteistos neturtinės žalos dydį nuo 40 000 Lt iki
20 000 Lt, neatsižvelgė į eilę kriterijų, į kuriuos teismas turi atsižvelgti
įvertindamas padarytos neturtinės žalos dydį, o būtent į: žalos pasekmes, šią
žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį
bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo
ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Kasatoriaus
manymu, apeliacinės instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į žalą padariusio
asmens kaltę. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė
kasatoriui dėl eismo įvykio kilusias pasekmes ir dėl to patirtus dvasinius
išgyvenimus, t. y. sužalojimo sunkumą, išlikusį sveikatos ir išvaizdos
pakenkimą ir galimybių praradimą. Taip pat LAT yra pabrėžęs, kad žalą
padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti
lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Taigi nustatant
nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgta į tai,
kad kasatoriui eismo įvykio metu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas
(muštinė žaizda galvoje, stuburo kaklinio VI slankstelio panirimas į priekį,
trauminis mielitas, rankų parezė, kojų paraplegija). Taip pat teismas turi
atsižvelgti į tai, kad kasatorius po eismo įvykio tapo pirmos grupės invalidu –
jam nustatyta pirmos grupės negalia, o visiško pasveikimo galimybė yra
neįmanoma, todėl jam reikalinga nuolatinė slauga. Kadangi nukentėjusysis, kuris
iki eismo įvykio dirbo VĮ „Automagistralė“, neteko 100 proc. profesinio
darbingumo, yra nedarbingas, todėl negali išlaikyti savo šeimos, nuolat
pergyvena dėl jos ateities.
LAT
praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos dydis priklauso nuo pažeistų
vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra patiariama
dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę
ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai
svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo ar grėsmės gyvybei sukėlimo, šie
išgyvenimai yra ypač dideli. Kadangi žala buvo padaryta kasatoriaus sveikatai,
jo išgyvenimai yra ypač dideli. Eismo įvykio metu patirtas sunkus sveikatos
sutrikdymas kasatoriui kelia nuolatinius fizinius skausmus bei iš to kylančius
dvasinius išgyvenimus, todėl neįmanomas civilinės atsakomybės tikslo pasiekimas
– visiškai atlyginti patirtus nuostolius. Kadangi šiuo atveju įmanoma tik iš
dalies kompensuoti kasatoriaus nuolat patiriamą žalą, manytina, kad 40 000 Lt
suma neturtinei žalai kompensuoti yra pagrįsta.
Nuteistojo J. Č. gynėjo kasacinis
skundas netenkintinas, o nukentėjusiojo J. V. kasacinis skundas
tenkintinas.
Dėl J. Č. nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir
priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių
BK 281 straipsnio 3 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę
tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar
transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis,
dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kadangi BK 281
straipsnio 3 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, veikos
kvalifikavimui pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti
ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės
eksploatavimo taisyklių pažeidimą) ir padarinius (sunkiai sutrikdyta kito
žmogaus sveikata), bet ir priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių
pažeidimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo.
Pažymėtina, kad šioje byloje kelių eismo saugumo taisykles
pažeidė abu eismo įvykio dalyviai. J. Č. pažeidė KET 53 punkto, kuriame
nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių,
nekelti pavojaus kitų eismo saugumo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui
ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių,
avarinio ryšių linijų ir želdinių, ir KET 171 punkto, kuriame nurodyta, kad
vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad
neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų
stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus,
reikalavimus, nes važiuodamas pirma automagistralės juosta ir artėdamas prie
priekyje ta pačia kryptimi, daugiau dešiniuoju kelio kraštu važiuojančios
specialios paskirties transporto priemonės – traktoriaus, ant kurio stogelio
buvo įjungti mirksintys oranžinės spalvos švyturėliai bei prie galo prikabinta
žoliapjovė, kurios kraštai buvo išsikišę už traktoriaus gabaritų, savalaikiai
nepasirinko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, ir taip įvažiavo į ta pačia
kryptimi važiavusį traktorių su žoliapjove, dėl ko apsivertė traktorius, o jo
vairuotojui J. V. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Traktoriaus
su prikabinama žoliapjove vairuotojas J. V. pažeidė KET 53 punktą, kuriame
nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinųjų atsargumo
priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo saugumo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto
saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo
priemonių, avarinio ryšių linijų ir želdinių, bei KET 249 punktą, kuris
reikalauja tuo atveju, jeigu krovinys priekyje arba gale išsikiša už transporto
priemonės gabaritų daugiau kaip 1 m arba jo šoninis kraštas bent kiek išsikiša
už transporto priemonės šoninio gabarito, jis turi būti pažymėtas kaip numatyta
šių taisyklų 3 priede, dėl ko J. Č. per vėlai pastebėjo kliūtį ir įvažiavo į ta
pačia kryptimi važiavusį traktorių su žoliapjove, dėl ko apsivertė traktorius,
o jo vairuotojui J. V. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Tuo atveju, kai kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo
dalyviai, labai svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio veikos buvo
priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Priežastinio ryšio nustatymas apima
du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir
priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas
reikalauja nustatyti ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo
saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio
ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti priežastinis ryšis yra dėsningas
(būtinasis) ar atsitiktinis.
Padaryta veika (kelių eismo taisyklių pažeidimas) pripažįstama
būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo
dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis
neįvyktų. Priežastinio ryšio nustatymui šioje byloje yra reikšmingas J. Č.
padarytas KET 171 punkto pažeidimas ir J. V. KET 249 punkto pažeidimas,
kadangi nuosprendžiu nustatyti abiejų kasatorių padaryti KET 53 punkto
pažeidimai yra bendro pobūdžio.
Teismai pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo J. Č. padarytas
KET 171 punkto reikalavimų pažeidimas buvo būtinoji padarinių, t. y.
sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam J. V., kilimo sąlyga, nes jei J. Č.
būtų laiku pastebėjęs prie traktoriaus prikabintą žoliapjovę, laikytųsi saugaus
atstumo ir nebūtų taip arti priartėjęs prie traktoriaus, eismo įvykio nebūtų,
transporto priemonės būtų prasilenkusios, nežiūrint į J. V. padarytą KET 249
punkto pažeidimą.
J. Č. teigia, kad jis traktoriaus gabaritinius žibintus pastebėjo
likus 200 m., o prikabintos žoliapjovės kontūrus – likus 3-4 m, todėl neturėjo
galimybės išvengti susidūrimo. Siekiant išaiškinti, kokiu atstumu būdamas nuo
priekyje važiuojančio su įjungtais oranžinės spalvos švyturėliais traktoriaus
nuteistasis turėjo objektyvią galimybę pamatyti eismo įvykio metu buvusiomis
sąlygomis prie traktoriaus prikabintą žoliapjovę bei kokiu tiksliai atstumu
žoliapjovės kairysis kraštinis šonas išsikišo už traktoriaus kairiojo šono
gabarito, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, vadovaujantis
BPK 324 straipsnio 6 dalimi, buvo atnaujintas įrodymų tyrimas ir atlikta eismo
įvykyje dalyvavusių transporto priemonių apžiūra, eksperimentas bei ekspertizė.
2006 m. lapkričio 8 d. atliktu eksperimentu nustatyta, kad įspėjamąjį
mirksintį oranžinės spalvos švyturėlį nuteistasis turėjo pastebėti maždaug
prieš kilometrą, gabaritinius traktoriaus žibintus - likus
441 m, o prie traktoriaus prikabintos žoliapjovės kontūrus – likus 21 m. Taigi
laiku pastebėjęs prie traktoriaus prikabintą žoliapjovę, t.y. nepažeidęs KET
171 punkto reikalavimų, J. Č. būtų išvengęs kilusių padarinių.
Šią išvadą patvirtina ir 2007 m. balandžio 18 d.
ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, kad automobilio greičio sumažinimui iki
traktoriaus judėjimo greičio ir neatsitrenkimui į žoliapjovę važiuojant 70 km/h
greičiu buvo reikalingas 27,1 m atstumas, važiuojant 80 km/h greičiu – 37,7 m
atstumas, važiuojant 85 km/h greičiu – 43,5 m atstumas. Be to, ekspertizės akte
nustatyta, kad mažiausias atstumas, kada sunkvežimio vairuotojas galėjo
pastebėti žoliapjovės kontūrus yra nuo 43,8 iki 57,9 m. Šis atstumas yra netgi
didesnis negu eksperto paskaičiuotas minimalus atstumas, reikalingas imtis
saugos priemonių ir išvengti susidūrimo pastebėjus nepažymėtos žoliapjovės
kontūrus. Esant šioms aplinkybėms, ekspertizės akte nustatyta, kad jeigu prieš
eismo įvykį susidariusioje eismo ir kelio situacijoje traktoriaus su žoliapjove
matomumo sąlygos iš automobilio vairuotojo darbo vietos buvo tokios, kaip
nustatyta 2006 m. lapkričio 8 d. eksperimento metu, tai automobilio vairuotojui
J. Č. prieš įvykį traktoriaus pralenkimui pasirinkus saugų eismą galintį
užtikrinti tarpą tarp transporto priemonių, susidūrimas nebūtų įvykęs. KET
231 punktas nustato, kad oranžinį švyturėlį leidžiama įjungti tik tada,
kai trukdoma eismui (transporto priemonės matmenims su kroviniu ar be jo
viršijant leistinus, dirbant kelyje, sustojus ir stovint, važiuojant lėtai,
vežant pavojingus krovinius ir panašiai). Žybčiojantis oranžinis švyturėlis
nesuteikia pirmenybės, tačiau atkreipia dėmesį ir įspėja kitus eismo dalyvius
apie galimą pavojų. Todėl kiekvienas eismo dalyvis pamatęs mirksintį oranžinės
spalvos švyturėlį turi imtis papildomų atsargumo priemonių (sulėtinti greitį ar
pan.), nes šis ženklas įspėja apie galimą kliūtį. Taigi J. Č. KET 171 punkto
reikalavimų nepaisymas, o būtent pamačius mirksinčius oranžinės spalvos
traktoriaus švyturėlius bei traktoriaus gabaritinius žibintus, nesiėmimas jokių
priemonių saugiam eismui užtikrinti, t. y. greičio nesumažinimas ir nepasitraukimas
kairiau, arčiau antros eismo juostos, kad saugiai aplenkti priekyje esančią
transporto priemonę, buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir dėsningas KET
pažeidimo padarinys.
Nors traktoriaus su prikabinama žoliapjove vairuotojas J. V.
pažeidė KET 249 punktą, kuris reikalauja tuo atveju, jeigu krovinys
priekyje arba gale išsikiša už transporto priemonės gabaritų daugiau kaip 1 m
arba jo šoninis kraštas bent kiek išsikiša už transporto priemonės šoninio
gabarito, jis turi būti pažymėtas kaip numatyta šių taisyklų 3 priede, šie
padaryti pažeidimai nebuvo būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga, nes jeigu
nuteistasis, turėdamas realią galimybę laiku pastebėti prie traktoriaus
prikabintus žoliapjovės kontūrus, būtų buvęs pakankamai rūpestingas bei atidus
ir pasirinkęs saugų šoninį tarpą reikalingą traktoriui aplenkti, nepaisant to,
ar traktoriaus vairuotas būtų pažeidęs KET 249 punkto reikalavimus ar ne, eismo
įvykis nebūtų įvykęs.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija laiko, kad baudžiamasis
įstatymas byloje pritaikytas tinkamai, o nuteistojo veika teisingai
kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.
Dėl
neturtinės žalos dydžio
Nukentėjusysis J.
V. pateikė 40 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Apylinkės teismas
visiškai patenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį ir priteisė 40 000 Lt iš M.
Č. IĮ „(duomenys neskelbtini)“
nukentėjusiajam J. V. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies tenkindamas
nuteistojo gynėjo ir civilinio atsakovo apeliacinius skundus sumažino
priteistos neturtinės žalos dydį iki 20 000 Lt, iš kurių 18 273,60 Lt priteisė M. Č. IĮ „(duomenys neskelbtini)“,
o 1726,40 Lt – iš akcinės draudimo bendrovės „Baltikums draudimas“. Savo
sprendimą teismas motyvavo dviem momentais: teismų praktikoje nusistovėjusiu
neturtinės žalos priteisimo vidurkiu ir trečdaliu nukentėjusiojo kaltės.
Priimdama
sprendimą dėl nukentėjusiojo kasacinio skundo teisėjų kolegija pažymi, kad dėl
eismo įvykio nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jis
tapo pirmos grupės invalidu. Dėl sveikatos stovio jis net negalėjo dalyvauti
teismų posėdžiuose nagrinėjant bylą pirmos, apeliacinės bei kasacinės instancijos
teismuose.
Vadovaujantis
teismų praktika dėl pareikštų civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos
atlyginimo eismo saugumo taisyklių pažeidimų bylose dydžių, kai
nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas ir jie lieka I-os
grupės invalidai, kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiojo pareikšto civilinio
ieškinio dydis nėra pernelyg didelis. Jis yra normalus tokios kategorijos
bylose.
Apygardos
teismas, mažindamas priteistinos žalos dydį, pirmiausia pažymėjo, kad Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, kuomet neatsargiais nusikaltimais
asmuo sunkiai sužalojamas, neturtinės žalos dydis sudaro apie 30 000 Lt, o
esant mišriai kaltei mažinamas proporcingai nukentėjusiojo kaltės daliai.
Apygardos teismas savo sprendimą motyvavo pasiremdamas trimis Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartimis.
Kolegija pažymi,
kad neturtinės žalos atlyginimo baudžiamosiose bylose nuostatos buvo įteisintos
tik įsigaliojus naujam Baudžiamojo proceso kodeksui, t. y. nuo 2003 m. gegužės
1 d. Teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo dar tik formuojasi, ir
kolegija neturi pagrindo sutikti su apygardos teismo išvada, kad Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas orientuoja teismus į 30 000 Lt žalos priteisimą dėl
neatsargių nusikaltimų. Neatsargūs nusikaltimai yra labai įvairūs ir pagal savo
faktines aplinkybes, ir pagal kilusius padarinius. Apygardos teismo teisėjų
kolegija savo sprendimą sumažinti priteisiamos neturtinės žalos dydį motyvuoja
trimis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, priimtomis nagrinėjant
neatsargių nusikaltimų bylas. Tačiau tik viena iš trijų minimų apygardos teismo
nutartyje bylų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-492/2006)
susijusi su nusikaltimu, numatytu BK 281 straipsnio 3 dalyje, kai
nukentėjusiajam padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas. Be to, šioje byloje
teismo priteistą 30 000 Lt neturtinės žalos dydį ginčijo nuteistasis, o ne nukentėjusysis,
kuris prašė ne padidinti, o sumažinti priteistą neturtinės žalos dydį. Todėl
kolegija nelaiko šios bylos analogiška J. Č. bylai.
Teismų praktikos analizė rodo, kad teismai bylose, sukeliančiose analogiškus
padarinius, priteisia ir žymiai didesnes sumas neturtinei žalai atlyginti
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 2K-114/2008 (priteista
neturtinės žalos 60 000 Lt); Nr. 2K-228/2007
(priteista neturtinės žalos 90 000 Lt). Todėl kolegija laiko, kad
apygardos teismo sprendimas mažinti priteistos neturtinės žalos dydį šioje
byloje teismo įvardytais motyvais nėra pagrįstas.
Be to, apygardos
teismas dar trečdaliu sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį, konstatavęs
abipusę, t. y. ir nuteistojo, ir nukentėjusiojo kaltę dėl įvykusio eismo
įvykio. Apygardos teismas konstatavo, kad kelių eismo taisykles pažeidė ir
nukentėjusysis, ir nusprendė, kad yra trečdalis jo kaltės, todėl proporcingai
jo kaltės daliai sumažino priteistos neturtinės žalos dydį. Kolegija laiko,
kad toks sprendimas nėra pagrįstas.
Kolegija
sutinka, kad kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė ir nukentėjusysis, tačiau
ne jo padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai lėmė eismo įvykį ir kilusius
padarinius. J. V. vyko vykdyti darbo santykiais paremtos užduoties, susijusios su kelių priežiūros darbais – pjauti
kelkraštyje augančios žolės, ir važiavo dešiniuoju kelkraščiu. Kaip
reikalauja KET 231 punktas buvo įjungti ir švietė du
mirksintys oranžinės spalvos švyturėliai, kurių tikslas buvo atkreipti
kitų eismo dalyvių dėmesį ir įspėti juos apie galimą
pavojų, apie tai, kad jie būtų dėmesingi priartėję prie šios transporto
priemonės. Be to, degė užpakaliniai traktoriaus žibintai. Kolegija laiko, kad
šios priemonės suteikė pakankamai informacijos kitiems eismo dalyviams apie
galimą pavojų. Taigi šioje dalyje J. V. KET reikalavimų nepažeidė. Tačiau prie
traktoriaus buvo prikabinta žoliapjovė, kurios gabaritai buvo platesni negu
traktoriaus gabaritai ir žoliapjovė buvo 0,7 m. išsikišusi už traktoriaus ir
buvo iš dalies pirmoje eismo juostoje. Šiuo atveju KET 249 punkto reikalavimai
buvo pažeisti, nes ji turėjo būti pažymėta šviesą atspindinčiais ženklais. To
nebuvo padaryta. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad žoliapjovė buvo ne J. V., o
valstybinės įmonės “Automagistralė“ nuosavybė ir pirmiausia įmonės atsakingi
darbuotojai turėjo pasirūpinti, kad ji būtų matoma, įrengti šviesas ar šviesą
atspindinčius ženklus. Taigi faktas, kad žoliapjovė nebuvo tuo aprūpinta, yra
daugiau įmonės kaltė negu vairuotojo. Teisėjų kolegija nemato J. V. kaip
traktoriaus vairuotojo veiksmuose tokio didelio neatsargumo, kuris turėtų
nulemti priteistinos žalos dydžio mažinimą. Kolegija laiko, kad būtent J. Č.
didelis neatsargumas, nedėmesingumas nulėmė tokią įvykių eigą ir kilusius
padarinius. Artėdamas prie transporto priemones, ant kurios švietė keli
oranžinės spalvos švyturėliai, J. Č. turėjo suprasti, kad transporto priemonė
vykdo kažkokius darbus ir būti itin dėmesingas. To jis nepadarė.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1,6
punktais,
n u t a
r i a :
Nuteistojo J. Č. gynėjo kasacinį skundą atmesti.
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 28 d. nutarties dalį,
kuria buvo pakeista Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 12 d.
nuosprendžio dalis dėl priteistos neturtinės žalos nukentėjusiajam J. V. iš M. Č.
IĮ sumažinimo iki 18 273,60 Lt ir palikti galioti šioje dalyje Šilalės rajono apylinkės
teismo 2006 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu priteistą nukentėjusiajam J. V. 40
000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nustatant atlygintinos žalos dydžius: iš M.
Č. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 38 273,60 Lt, o iš akcinės draudimo
bendrovės „Baltikums draudimas“ – 1726,40 Lt nukentėjusiajam J. V.
Kitą Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 12 d.
nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2007 m. birželio 28 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai
Josifas Tomaševičius
Vytautas Masiokas
Vytautas
Piesliakas