Civilinė byla Nr. eA2-1638-661/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00639-2021-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.2.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. balandžio 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. R. atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-844-614/2022 pagal pareiškėjos V. R. ieškinį atsakovams antstoliui R. K. ir J. S. dėl turto pardavimo iš varžytinių aktų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys AB „Mano bankas“ ir Lloyd‘sofLondonsyndicate, kurio atstovas Lietuvoje UADBB „Colemont draudimo brokeris“.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Pareiškėja prašo atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-844-614/2022 pagal 2021-06-07 pateiktą ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytinių aktų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo.
2. Pareiškėja (ieškovė) nurodo, kad jai 2023-07-13 paaiškėjo, jog nesant sustabdytų vykdomųjų bylų Nr. 0055/20/00176 ir Nr. 0055/20/0017 atnaujinimo patvarkymams (taigi – esant sustabdytoms vykdomosioms byloms) atsakovas R. K. atliko pagal CPK 628 str. 3 d. neleistinus veiksmus: 2020-08-13 paskyrė areštuoto turto vertinimo ekspertizę, 2020-11-20 tinklalapyje www.evarzytynes.lt paskelbė areštuoto turto pirmąsias varžytines, varžytynių būdu pardavė areštuotą nekilnojamąjį turtą, 2021-01-19 surašė varžytynių aktus dėl 2020-12-21 įvykusių varžytynių, 2021-10-20 užbaigė vykdomąsias bylas Nr. 0055/20/00176 ir Nr. 0055/20/0017. T. y. atsakovas R. K., pažeisdamas vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų normas, tęsė vykdymo veiksmus, nors tai yra neleistina esant sustabdytoms vykdomosioms byloms.
3. Taigi pareiškėja prašymą grindžia tuo, kad jos prašyme nurodomos antstolio R. K. (toliau – Antstolis) vykdomosios bylos Nr. 0055/20/00176 ir Nr. 0055/20/0017 (toliau – Vykdomosios bylos) buvo sustabdytos priimant Antstolio patvarkymus, tačiau nebuvo priimti tokie patys Antstolio patvarkymai dėl sustabdytų vykdomųjų bylų atnaujinimo, kurie, pareiškėjos (pareiškėjos) manymu, turėjo būti priimti.
4. Atsakovas J. S. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Jis nurodė, kad nagrinėjamu atveju Vykdomosios bylos buvo sustabdytos ne Antstolio iniciatyva ar vykdymo proceso dalyvių prašymu, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-9880-861/2020, kuria teismas sustabdė išieškojimo veiksmus Vykdomosiose bylose iki teismo sprendimo toje byloje įsiteisėjimo. Tai aiškiai yra nurodyta Antstolio patvarkymuose. Atsakovo manymu, atsiradus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-9880-861/2020 nurodytai aplinkybei – teismo sprendimui joje įsiteisėjus, vykdymo veiksmai Vykdomosiose bylose galėjo būti tęsiami be papildomų Antstolio procesinių sprendimų, t. y. patvarkymų, priėmimo.
5. Atsakovo manymu, Vykdomosiose bylose byloje nėra duomenų, kad jų sustabdymas būtų apskųstas, todėl tiek išieškotojas, tiek ir skolininkas, suprato bei sutiko, kad Vykdomosios bylos bus sustabdytos iki konkretaus termino, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-9880-861/2020 įsiteisėjimo. Vykdomosiose bylose taip pat nėra duomenų, kad Antstoliui tęsiant vykdymą jose po to, kuomet įsiteisėjo teismo sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-9880-861/2020, dėl to būtų prieštaravusi tiek pati Ieškovė, tiek ir išieškotojas. Iš to akivaizdu, kad tiek Ieškovei, tiek ir išieškotojui, Antstolio veiksmai Vykdomosiose bylose buvo aiškūs ir Ieškovė bei išieškotojas su jais sutiko. Pareiškėjos deklaruojamas Antstolio veiksmų tariamas neteisėtumas niekaip negalėjo įtakoti ir neįtakojo tolimesnių vykdymo veiksmų Vykdomosiose bylose eigos, turinio bei rezultato. Taigi, net ir konstatuojant Antstolio padarytą procesinį pažeidimą, su kuo Atsakovas kategoriškai nesutinka, jis niekaip nelaikytinas esminiu, nes niekaip nevaržė vykdymo proceso dalyvių teisių, teisėtų interesų ir apskritai jų absoliučiai niekaip neįtakojo.
6. Atsakovas Antstolis R. K. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, kuriame prašė atmesti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo. Nurodė šiuos argumentus:
6.1. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju vykdomosios bylos sustabdymas buvo taikytas teismo nutartimi, Antstolis priėmė patvarkymus vadovaudamasis CPK 613 straipsniu ir teisinį pagrindą stabdyti vykdomąsias bylas nurodė teismo priimtą nutartį. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nedraudžia antstoliui priimti vieną patvarkymą, kuriuo būtu nustatytas vykdomųjų bylų sustabdymas ir tokio sustabdymo galiojimo terminas. Juo labiau tokiu atveju, kai toks pats procesinis sprendimas dėl sustabdymo pradžios ir pabaigos išdėstomas vienoje ir toje pačioje teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
6.2. Antstolis, gavęs teismo nutartį, kurioje teismas sprendė, kad yra pagrindas sustabdyti vykdymo veiksmus bei ta pačia nutartimi nurodė, jog tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galiojimas baigiasi įsiteisėjus teismo priimtam sprendimui, priėmė patvarkymus dėl vykdomųjų bylų sustabdymo, kuriuose nurodė (1) procesinio veiksmo atlikimo teisinį pagrindą – priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-18 nutartį, kuria teismas sustabdė išieškojimo veiksmus antstolio R. K. vykdomosiose bylose Nr. 0055/20/00176 ir Nr. 0055/20/00177, ir taip pat nurodė (2) teismo nutartimi nustatytą sustabdymo terminą – tai yra, kad byla yra sustabdyta iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
6.3. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad Antstolis patvarkymuose buvo aiškiai apibrėžęs ne tik patį bylų sustabdymo faktą, bet ir tokio sustabdymo terminus, tai yra nurodant įvykį, kuris būtinai turi įvykti – galutinio sprendimo priėmimas teismo nurodytoje byloje.
6.4. Patvarkymai buvo išsiųsti registruota pašto siunta, tačiau grįžo siuntėjui, nurodant, kad siuntos įteikti Ieškovei nepavyko. Be to, laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos Pareiškėjos prašymu, todėl akivaizdu, kad apie priimtą teismo nutartį dėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir jos termino Ieškovei buvo žinoma.
6.5. Visos kitos Pareiškėjos nurodomos aplinkybės: kad tokie patvarkymai apskritai neegzistavo vykdymo proceso metu ir jie „atsirado“ kitoje civilinėje byloje iš „advokatės portfelio“, neatitinka tikrovės – tų įrodymų visumos, kurie buvo teikiami civilinėje byloje Nr. e2-7681-987/2023 ir kurie paneigia tokias Pareiškėjos prielaidas. Kartu su šia byla pateiktos dokumentų kopijos –patvarkymų kopijos, grįžusio neįteikto V. R. voko kopija ir Antstolio išduotų ieškovei dokumentų kopijos, įskaitant ir dokumentų elektorinio žurnalo kopijos, kuriame buvo fiksuoti siunčiami dokumentai, tai yra ir 2020-03-03 patvarkymai. Visi šie dokumentai patvirtina, kad kurie Antstolis patvarkymus priėmė nedelsiant po nutarties gavimo antstolio kontoroje ir tą pačią dieną juos išsiuntė proceso šalims.
6.6. Ieškovei taip pat buvo paaiškinta, kad byla yra elektroninė, ir visi procesiniai dokumentai yra fiksuojami elektroninėje erdvėje. Jai išduotose vykdomųjų bylų kopijose per klaidą nebuvo atspausdinti patvarkymai dėl sustabdymo, tačiau tai nereiškia, kad tokie dokumentai nebuvo priimti laiku – gavus teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Prašymas netenkinamas.
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 365 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys.
8. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-716-370/2017 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
9. Prašymą atnaujinti procesą pareiškėja įrodinėja, kad ginčo byloje yra pagrindas atnaujinti procesą vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos, apibrėžiančios proceso atnaujinimo pagrindą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, pagrindu.
Bylai reikšmingos aplinkybės
10. Ieškovė Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-844-614/2022 kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu atsakovo antstolio R. K. 2021 m. sausio 19 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-21-55-1122 vykdomojoje byloje Nr. 0055/20/00176 (toliau – varžytinių aktas Nr. 1) ir 2021 m. sausio 19 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-21-55-1123 vykdomojoje byloje Nr. 0055/20/00177 (toliau – varžytinių aktas Nr. 2) ir taikyti restituciją natūra – grąžinti atsakovui J. S. 511 200 Eur ir 288 800 Eur, o ieškovei grąžinti žemės sklypus; 2) tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad yra pagrindas varžytinių aktus pripažinti negaliojančiais, tačiau nėra pagrindo taikyti restituciją natūra – ieškovei priteisti iš atsakovo antstolio R. K. skirtumą tarp parduoto turto vertės – 800 000 Eur, ir šio turto rinkos vertės.
11. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. balandžio 11 d. ir 19 d. su trečiuoju asmeniu AB „Mano bankas“ sudarė sutartinės maksimaliosios jungtinės hipotekos sutartis, pagal kurias įkeitė asmeninės nuosavybės teise priklaususius žemės sklypus už banko suteiktą kreditą. Ieškovei netinkamai vykdžius kredito sutartį, sutartis buvo nutraukta prieš terminą ir notarė 2020 m. sausio 29 d. ir 2020 m. vasario 4 d. išdavė vykdomuosius įrašus Nr. 764 ir Nr. 764 dėl negrąžinto kredito, nesumokėtų palūkanų, delspinigių, palūkanų ir notaro išlaidų išieškojimo. AB „Mano bankas“ vykdomuosius įrašus 2020 m. vasario 4 d. pateikė vykdyti atsakovui antstoliui R. K., kuris 2020 m. rugpjūčio 12 d. turto arešto aktu areštavo ieškovei priklausiusius 28 žemės sklypus, o 2020 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymu paskyrė areštuoto turto vertinimo ekspertizę. Nors patvarkyme nurodyta, kad ekspertizę atliks turto vertintojas K. K., tačiau 2020 m. rugsėjo 25 d. ir 2020 m. rugsėjo 28 d. ekspertizės aktus pateikė UAB „Negrita“, kuriuose 11 žemės sklypų kartu įvertinti 639 000 Eur, 17 žemės sklypų – 361 000 Eur sumomis.
12. Ieškovė nurodė pateikusi prieštaravimus dėl jos turto įvertinimo ir antstolio prašė paskirti papildomą ar pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Toks prašymas buvo grindžiamas akivaizdžiai per maža žemės sklypų verte bei tuo, kad žemės sklypai nebuvo vertinami individualiai, tačiau antstolis 2020 m. lapkričio 4 d. patvarkymu nusprendė jos prieštaravimo netenkinti ir papildomos ekspertizės neskirti. 2020 m. lapkričio 20 d. patvarkymu antstolis paskelbė pareiškėjos turto pirmąsias varžytines: 11 žemės sklypų, kaip vieno turtinio vieneto, pradinę kainą nustatė 511 200 Eur (639 000 Eur x 80 procentų); 17 žemės sklypų, kaip vieno turtinio vieneto, pradinę kainą nustatė 288 800 Eur (361 000 Eur x 80 procentų).
13. Pirmose turto varžytinėse žemės sklypai buvo parduoti atsakovui J. S. už pradines 511 200 Eur ir 288 800 Eur kainas. Ieškovė nurodė teikusi skundus dėl antstolio R. K. veiksmų, prašė pripažinti turto pardavimo iš varžytinių aktus negaliojančiais, tačiau jos skundai buvo atmesti.
14. Pareiškėjos teigimu, turto pardavimo iš varžytinių aktai pripažintini negaliojančiais, taikant restituciją natūra, nes turtas buvo įkainotas netinkamai, pažeidžiant CPK 681 straipsnio reikalavimus, t. y. turtas nebuvo įkainotas rinkos verte, žemės sklypai nepagrįstai buvo parduodami tik kaip du turtiniai vienetai, taip dirbtinai sumažinant žemės sklypų vertę ir potencialių varžytinių dalyvių skaičių. Be to, teisingai turto rinkos kainai nustatyti nebuvo paskirta papildoma arba pakartotinė ekspertizė, turto pardavimo iš varžytinių kaina buvo esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, o gauta už varžytinėse parduotą turtą suma neproporcinga pareiškėjos turto rinkos vertei, taip neproporcingai buvo apribotos pareiškėjos daiktinės teisės.
15. Nors antstolio 2020 m. lapkričio 4 d. patvarkyme nurodyta, kad išieškotojas, vadovaudamasis CPK 695 straipsniu, 2020 m. rugpjūčio 10 d. pateikė prašymą ginčo turtą viešose varžytinėse pardavinėti grupėmis kaip vieną turtinį objektą, nurodyta teisės norma negalėjo būti taikoma, nes įstatymų leidėjas yra nustatęs turto realizavimo būdą: turtas realizuojamas parduodant iš varžytinių (CPK 694 straipsnio 1 dalis). Vienintelis turto realizavimo būdas yra pardavimas iš varžytinių, todėl nei išieškotojas, nei antstolis neturėjo dispozicijos teisės rinktis.
16. Ieškovė teigė, kad tuo atveju, jeigu 28 žemės sklypai būtų parduodami atskirai, pagal individualiai įvertintą žemės sklypų kainą, tikimybė juos parduoti už teisingą kainą būtų buvusi žymiai didesnė. Tuo tarpu iš varžytinių parduodamo turto grupavimas pagal įstatymą nėra skolininko turto realizavimo būdas ir toks išieškotojo prašymas antstoliui nebuvo privalomas.
17. Tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad yra pagrindas varžytinių aktus pripažinti negaliojančiais, tačiau nėra pagrindo taikyti restituciją natūra, ieškovė prašė patenkinti jos alternatyvų reikalavimą – taikyti civilinę atsakomybę antstoliui ir iš jo priteisti skirtumą tarp pagal varžytinių aktus sumokėtos 800 000 Eur sumos ir turto rinkos vertės.
18. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš pareiškėjos atsakovui antstoliui R. K. 986,15 Eur, atsakovui J. S. – 2 904 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 6 500 Eur žyminio mokesčio išlaidų.
19. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 25 d. nutarė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
20. Ieškovė pateikė Kasacinį skundą, kuriuo ginčijo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų priimtus sprendimus, nurodydama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė turto priverstinį pardavimą iš varžytinių reglamentuojančias procesines teisės normas, hipoteką reglamentuojančias materialinės teisės normas, taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.: e3K-3-307-701/2023, 2023-12-07 kasacinį skundą dalyje atmetė, kitoje dalyje nutartimi bylos nagrinėjimą grąžino apeliacinės instancijos teismui nagrinėjo iš naujo.
22. Lietuvos apeliacinis teismas 2024-02-08, išnagrinėjęs civilinę bylą pakartotinai nusprendė pirmosios instancijos teismo 2022-12-20 sprendimą palikti nepakeistą.
23. Pareiškėja (ieškovė) pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja įrodinėja, kad ginčo byloje yra pagrindas atnaujinti procesą vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos, apibrėžiančios proceso atnaujinimo pagrindą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, pagrindu.
24. Ieškovė nurodo, kad jai 2023-07-13 paaiškėjo, jog nesant sustabdytų vykdomųjų bylų Nr. 0055/20/00176 ir Nr. 0055/20/0017 atnaujinimo patvarkymams (taigi – esant sustabdytoms vykdomosioms byloms) atsakovas R. K. atliko pagal CPK 628 str. 3 d. neleistinus veiksmus: 2020-08-13 paskyrė areštuoto turto vertinimo ekspertizę, 2020-11-20 tinklalapyje www.evarzytynes.lt paskelbė areštuoto turto pirmąsias varžytines, varžytynių būdu pardavė areštuotą nekilnojamąjį turtą , 2021-01-19 surašė varžytynių aktus dėl 2020-12-21 įvykusių varžytynių, 2021-10-20 užbaigė vykdomąsias bylas Nr. 0055/20/00176 ir Nr. 0055/20/0017. Taigi, Ieškovė teigia, kad esant sustabdytoms vykdomosioms byloms atsakovas R. K., pažeisdamas vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų normas, tęsė vykdymo veiksmus, nors tai yra neleistina esant sustabdytoms vykdomosioms byloms.
25. Nagrinėjamu atveju yra reikšmingos aplinkybės, susijusios su vykdymo procesu nagrinėjamoje byloje. Šiuo atveju iš Liteko duomenų bei vykdomųjų bylų ir šalių pateiktų rašytinių įrodymų nustatytos šios aplinkybės:
25.1. 2020 m. vasario 4 d. išieškotojas AB „Mano bankas“ Antstoliui pateikė notarės J. Š.: 2020 m. sausio 29 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 760 ir 2020 m. sausio 29 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 764 dėl skolų išieškojimo iš V. R..
25.2. 2020 m. vasario 4 d. Antstolis patvarkymais priėmė vykdomuosius dokumentus vykdyti ir pradėjo vykdomąsias bylas Nr. 0055/20/00176 ir Nr. 0055/20/00177.
25.3. Ieškovė Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo ginčijo notarės J. Š. veiksmų teisėtumą išduodant vykdomuosius raštus ir prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomųjų bylų vykdymą.
25.4. 2020 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi V. R. prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė išieškojimo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0055/20/00176 ir Nr. 0055/20/00177 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas šią nutartį pateikė Antstoliui vykdyti.
25.5. Antstolis, vykdydamas teismo nutartį ir vadovaudamasis CPK 613 str., vykdomosiose bylose Nr. 0055/20/00176 ir Nr. 0055/20/00177 priėmė patvarkymus, kuriais paskelbė, kad sustabdo vykdymo veiksmus vadovaudamasis 2020 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, kuria teismas sustabdė išieškojimo veiksmus antstolio R. K. vykdomosiose bylose Nr. 0055/20/00176 ir Nr. 0055/20/00177 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Minėti patvarkymai registruota pašto siunta buvo išsiųsti Skolininkei (šioje byloje Ieškovei), tačiau dokumentai grįžo neįteikti, kadangi Skolininkė neatsiėmė jai adresuotos pašto siuntos.
25.6. 2020 m. gegužės 21 d. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-771-866/2020 priėmė sprendimą, kuriuo atmetė Pareiškėjos atskirąjį skundą dėl notarės J. Š. veiksmų. Minėtas sprendimas įsiteisėjo nuo priėmimo dienos, t. y. 2020 m. gegužės 21 d. Nuo šios dienos nustojo galioti laikinosios apsaugos priemonės.
26. Pareiškėja prašo atnaujinti procesą remtis tuo, kad antstolis, sustabdęs vykdomąją bylą, teismo nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktu taikė laikinąsias apsaugos priemones, pagrindu ir patvarkyme nurodęs, kad teismas išieškojimo veiksmus sustabdė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, turėjo priimti atskirą patvarkymą dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo, po to kai teismo sprendimas įsiteisėjo. Tokio patvarkymo nepriėmimas, Pareiškėjos manymu, yra CPK 628 str. 3 d. pažeidimas.
27. Visų pirma, pažymėtina, kad teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Vykdymo veiksmus atlieka specialusis viešosios teisės subjektas – antstolis (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.
28. Taip pat pažymėtina, kad ne visada vykdymo veiksmai gali būti atliekami nepertraukiamai iki tol, kol bus įvykdytas vykdomasis dokumentas. Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį sprendimo vykdymas gali būti laikinai sustabdytas – kai jį vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu sustabdo vykdomąją bylą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsni) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. antstolė N. Š., bylos Nr. 3K-3-29/2007). Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, kai nustato, jog yra CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyje įtvirtinti pagrindai. Kitais atvejais, nustatytais CPK 627 straipsnyje, antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą, t. y. savarankiškai nuspręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo reikalingumo. Vertinant, ar CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyse expressis verbis įtvirtintų nuostatų, t. y. pagrindų, kuriems esant antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, sąrašas yra baigtinis, atsižvelgtina į tai, kad tiek CPK, tiek kituose įstatymuose yra įtvirtinta nuostatų, kurių taikymas lemia, jog vykdymo veiksmai dėl tam tikrų aplinkybių buvimo negali būti atliekami. Taigi, aiškinant CPK 625 straipsnio 1 dalies ir 626 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, atsižvelgiant į jų sisteminius ryšius su kitomis šio Kodekso, taip pat kitų įstatymų nuostatomis, darytina išvada, kad antstolis turi pareigą sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus ne tik CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais atvejais, bet ir esant kitiems CPK bei kituose įstatymuose įtvirtintiems pagrindams.
29. Vadovaujantis CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktu, teismas, byloje gali pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą. Taigi, aiškinant CPK 625 straipsnio 1 dalies ir 626 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, atsižvelgiant į jų sisteminius ryšius su kitomis šio Kodekso, taip pat kitų įstatymų nuostatomis, darytina išvada, kad antstolis turi pareigą sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus ne tik CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais atvejais, bet ir esant kitiems CPK bei kituose įstatymuose įtvirtintiems pagrindams.
30. Vadovaujantis CPK 613 straipsniu patvarkyme antstolis nurodo patvarkymo surašymo datą, savo vardą ir pavardę, vykdomosios bylos numerį, bylos šalis, sprendžiamo klausimo esmę, motyvus, kodėl priimamas vienoks ar kitoks sprendimas.
31. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju vykdomosios bylos sustabdymas buvo taikytas teismo nutartimi, Antstolis priėmė patvarkymus vadovaudamasis CPK 613 straipsniu ir teisinį pagrindą stabdyti vykdomąsias bylas nurodė teismo priimtą nutartį. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nedraudžia antstoliui priimti vieną patvarkymą, kuriuo būtu nustatytas vykdomųjų bylų sustabdymas ir tokio sustabdymo galiojimo terminas. Juo labiau tokiu atveju, kai toks pats procesinis sprendimas dėl sustabdymo pradžios ir pabaigos išdėstomas vienoje ir toje pačioje teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
32. Nagrinėjamu atveju antstolis, gavęs teismo nutartį, kurioje teismas sprendė, kad yra pagrindas sustabdyti vykdymo veiksmus bei ta pačia nutartimi nurodė, jog tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galiojimas baigiasi įsiteisėjus teismo priimtam sprendimui, priėmė patvarkymus dėl vykdomųjų bylų sustabdymo, kuriuose nurodė: 1) procesinio veiksmo atlikimo teisinį pagrindą – priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-18 nutartį, kuria teismas sustabdė išieškojimo veiksmus antstolio R. K. vykdomosiose bylose Nr. 0055/20/00176 ir Nr. 0055/20/00177; 2) teismo nutartimi nustatytą sustabdymo terminą –kad byla yra sustabdyta iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
33. Iš nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių darytina išvada, kad antstolis patvarkymuose buvo aiškiai apibrėžęs ne tik patį bylų sustabdymo faktą, bet ir tokio sustabdymo terminus, tai yra nurodant įvykį, kuris būtinai turi įvykti – galutinio sprendimo priėmimą teismo nurodytoje byloje.
34. Pažymėtina, kad patvarkymai buvo išsiųsti registruota pašto siunta, tačiau grįžo siuntėjui, nurodant, kad siuntos įteikti ieškovei nepavyko. Šiuo atveju pabrėžtina, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos Pareiškėjos (ieškovės) prašymu, todėl akivaizdu, kad apie priimtą teismo nutartį dėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir jos termino pareiškėjai (ieškovei) turėjo būti žinoma.
35. Teismas sutinka su antstolio argumentu, jog visos kitos pareiškėjos nurodomos aplinkybės apie tai, kad tokie patvarkymai apskritai neegzistavo vykdymo proceso metu ir jie „atsirado“ kitoje civilinėje byloje iš „advokatės portfelio“, neatitinka tikrovės – įrodymų visumos, kurie buvo teikiami civilinėje byloje Nr. e2-7681-987/2023 ir kurie paneigia tokias Pareiškėjos prielaidas. Kartu su šia byla antstolis pateikė patvarkymų kopijas, grįžusio neįteikto V. R. voko kopiją ir Antstolio išduotų ieškovei dokumentų kopijas, įskaitant ir dokumentų elektorinio žurnalo kopijos, kuriuose buvo fiksuoti siunčiami dokumentai, tai yra ir 2020-03-03 patvarkymai. Visi šie dokumentai patvirtina, kad Antstolis patvarkymus priėmė nedelsiant po nutarties gavimo antstolio kontoroje ir tą pačią dieną juos išsiuntė proceso šalims.
36. Taip pat sutiktina su kitu antstolio argumentu, jog pareiškėjai (ieškovei) buvo paaiškinta, kad byla yra elektroninė, ir visi procesiniai dokumentai yra fiksuojami elektroninėje erdvėje. Ieškovei išduotose vykdomųjų bylų kopijose per klaidą nebuvo atspausdinti patvarkymai dėl sustabdymo, tačiau tai nereiškia, kad tokie dokumentai nebuvo priimti laiku – gavus teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
37. Taigi, visi kiti Pareiškėjos argumentai apie laiką, kada antstoliui tapo žinoma apie sprendimo įsiteisėjimą ir kada buvo tęsiami išieškojimo veiksmai vykdomosiose bylose, nėra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, nes pati Ieškovė nurodo, kad bylai reikšminga aplinkybė yra atskiro patvarkymo atnaujinti vykdymo veiksmus sustabdytoje vykdomojoje byloje, nepriėmimas.
Dėl prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu
38. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė teisės į teismą įgyvendinimo priemonė. Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose yra pažymėjęs, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas, susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).
39. Teismas atnaujina procesą civilinėje byloje nustatęs dvi būtinas sąlygas: pirma, prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino; antra, prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis). Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka prašymą atnaujinti procesą pateikusiai šaliai, t. y. bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).
40. Nagrinėjamu atveju teikiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo yra grindžiamas CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu – naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėja nurodo, kad naujai paaiškėjusi esminė aplinkybė šiuo atveju yra ta, kad atsakovas antstolis R. K. paskyrė turto vertės nustatymo ekspertizę ir realizavo areštuotą nekilnojamąjį turtą varžytinių būdu sustabdytose ir antstolio patvarkymu neatnaujintose vykdomosiose bylose.
41. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kaip proceso atnaujinimo pagrindo, yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Taigi nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą paminėtu pagrindu, visų pirma būtina išsiaiškinti, ar ieškovės nurodytos aplinkybės laikytinos naujai paaiškėjusiomis ir esminėmis. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).
42. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktika, 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017).
43. Laikantis rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo principų, bylos proceso atnaujinimo siekiantis asmuo turi ne tik nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą ir motyvus, bet ir pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus, pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (CPK 369 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).
44. Pareiškėja (ieškovė) nurodo, kad prašyme išdėstytos aplinkybės, pridedami įrodymai pagrindžia, kad teismai, vertindami ieškinio pagrįstumą CPK 602 str. 1 d. 7 p. pagrindu, teikiamo alternatyvaus reikalavimo aspektu padarė klaidingą išvadą, jog atsakovo R. K. veiksmai vykdymo procese yra teisėti ir atlikti nesant teisės aktų pažeidimų. Tai yra esminė aplinkybė, lėmusi ir atitinkamą Vilniaus apygardos teisme 2021-06-07 ieškiniu inicijuotos civilinės bylos Nr. e2-844-614/2022 rezultatą, t. y. ieškinio pripažinimą nepagrįstu ir jo atmetimą.
45. Teismas įvertinęs šioje nutartyje nurodytas aplinkybes bei teisinius argumentus, konstatuoja kad antstolis, vykdantis išieškojimą, turi teisę vienu patvarkymu išspręsti ne tik vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, bet ir nustatyti tokio sustabdymo terminą, kuris šiuo atveju buvo nurodytas teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi, antstolis viename patvarkyme nurodęs, kad vykdomoji byla yra stabdoma iki tol, kol galios pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, neprivalėjo priimti antro patvarkymo dėl vykdomosios bylos atnaujinimo, t. y. šiuo atveju pakako vieno patvarkymo, o antras patvarkymas nebuvo būtinas. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad vykdomosiose bylose Antstolis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, t. y. baigus galioti pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, antstolis be jokio atskiro patvarkymo turėjo teisę tęsti ir pagrįstai tęsė vykdymo veiksmus.
46. Taip pat pažymėtina, kad ne tik bylos atnaujinimo institutas reikalauja iš pareiškėjos įrodymų ir argumentų apie tai, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, bet šiuo atveju pareiškėja turi pagrįsti ir CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytus reikalavimus, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui.
47. Taigi, remiantis tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog Pareiškėja teikdama pareiškimą nepagrindė, jog jos nurodomas antstolio vykdomų procedūrų pažeidimas laikytinas esminiu ir ar toks procesinis pažeidimas nusveria kitų proceso dalyvių ir suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus, kas sudaro pagrindą panaikinti ginčijamą sandorį. Dėl nurodytų priežasčių atmetamas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
48. Atmetus prašymą dėl proceso atnaujinimo, išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šioje byloje klausimas (CPK 93, 98 str.).
49. Pateikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėja sumokėjo 375 Eur žyminio mokesčio ir prašė atidėti likusios 6600 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki teismo procesinio sprendimo priėmimo. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartimi pareiškėjai V. R. atidėtas 6600 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo.
50. Atmetus prašymą dėl proceso atnaujinimo, ši byla yra laikoma išnagrinėta. Dėl šios priežasties iš pareiškėjos valstybei priteisiama likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis – 6600 Eur.
51. Atsakovas J. S. pateikė įrodymus, kad jis už advokato pagalbą šioje byloje yra patyręs 871,20 Eur dydžio išlaidas. Šias išlaidas teismas pripažįsta pagrįstomis, todėl iš pareiškėjos priteisia atsakovui J. S..
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290, 291 straipsniais, 369 straipsniu, 370 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas,
n u t a r i a:
V. R. procesą Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-844- 614/2022 atmesti.
Priteisti iš V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 6600 Eur žyminio mokesčio.
Priteisti iš V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas Alvydas Barkauskas