VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės ir Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui O. D. (O. D.),

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui D. J.,

vertėjai Ingridai Kisieliūtei,

        viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. D. (O. D.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėjas O. D. teismui pateikė skundą, kurį papildė, prašydamas panaikinti 2019-02-07 sprendimą „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Ukrainos piliečiui O. D. panaikinimo“ Nr. (15/5-2) 50U-243 ir įpareigoti Migracijos departamentą (toliau – ir Departamentas) palikti galioti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Paaiškino, kad ginčijamame sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjas nesiekė užsiimti realia ūkine – komercine veikla Lietuvos Respublikoje ir neatitinka Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų, kurių pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Pareiškėjas nesutinka su Departamento padaryta išvada, jog kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, jis neužsiėmė teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, mano, kad tokia išvada yra nepagrįsta.

Pažymi, kad Departamentui atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, jog pagal (duomenys neskelbtini) darbuotojų paaiškinimus, šios bendrovės pagrindinė veikla susijusi su autoservisu, tačiau nuvykus bendrovės adresu nebuvo rasta iškabos su pavadinimu. Pareiškėjo teigimu, bendrovė laiku nespėjo pakeisti registracijos adreso, todėl Departamento pareigūnai buvo suklaidinti dėl faktinės darbo vietos. Bendrovėje įdarbinti net devyni darbuotojai, jiems mokamas atlyginimas viršija minimalų mėnesinį atlyginimą. Šiuo metu skola Sodrai sudaro 1 601,52 Eur sumą, tačiau skola nedidėja esant tokiam dideliam darbuotojų skaičiui. (duomenys neskelbtini) moka įmokas Sodrai, tačiau nespėja to padaryti laiku. Skunde pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) skola bus padengta iki kol išsispręs klausimas administracinės bylos procese. Departamento patikrinimo metu pareiškėjas galimai nebuvo nurodytos deklaruotos vietos adresu, nes kaip tik buvo išvykęs trumpam į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vykdoma veikla yra sezoninė, todėl pareiškėjas žiemos sezonu kartais išvyksta iš Lietuvos pasisvečiuoti pas gimines gimtojoje šalyje.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Departamentas atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad siekiant nustatyti ar pareiškėjas gyvena ir užsiima teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, Migracijos valdyba nuvyko jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu buto durų niekas neatidarė. Kaimynas negalėjo paaiškinti, kas gyvena minėtame bute. Atliekant (duomenys neskelbtini) veiklos patikrinimą, buvo nuvykta šios įmonės registracijos adresu: (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu nepavyko rasti (duomenys neskelbtini) biuro, iškabos, darbuotojų ar kitos informacijos apie minėtos įmonės veiklą. Taip pat, bendrovės darbuotojos paaiškinimas apie įmonės veiklą prieštarauja pateiktame verslo plane nurodytai veiklai. Departamento turimais duomenimis, (duomenys neskelbtini) daugiau kaip 24 mėnesius neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų. (duomenys neskelbtini) skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2019-02-05 duomenimis sudarė 1 601, 52 Eur. Atsižvelgiant į šiuos duomenis teigia, kad bendrovė nevykdo savo mokestinių įsipareigojimų Lietuvos Respublikai. 

Patikrinus duomenis apie (duomenys neskelbtini) darbuotojus ir jų gaunamą darbo užmokestį, nustatyta, kad šioje bendrovėje įdarbinti 9 asmenys, iš jų trys yra užsieniečiai (O. D., A. K. ir Y. K.). Turimais duomenimis, šiems darbuotojams mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai nesudaro ne mažiau kaip du Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius. Nustatyta, kad bendrovė neturi patalpų, kuriose vykdo veiklą, joje nėra visą darbo laiką dirbančių darbuotojų, nevykdo finansinių įsipareigojimų, tai leidžia manyti, kad bendrovės veikla yra tik imituojama, o bendrovėje įdarbinti asmenys yra tik formaliai, kad įmonės dalyviai, siekiantys gauti ar turintys leidimus laikinai gyventi, atitiktų visas Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas. 

Atkreipė dėmesį, kad ta aplinkybė, jog bendrovė deklaruotu veiklos adresu veiklos nevykdė, nėra skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindas. Ši aplinkybė tik buvo vertinama duomenų visumoje. Taip pat, pažymėjo, kad jeigu bendrovės veikla yra sezoninė (žiemos metu veiklos nevykdo), bendrovė neatitinka Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje). Dalis šešių mėnesių laikotarpio iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo lakinai gyventi yra žiemos laikotarpis, kurio metu, kaip teigia pareiškėjas, bendrovė veiklos nevykdė. Skundžiamame sprendime nebuvo konstatuota fiktyvi (ar nelegali) migracija, skundžiamu sprendimu Departamentas neneigė pareiškėjo (akcininko) statuso. 

Teismo posėdyje atsakovo Departamento atstovas palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

        Teismas

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl Migracijos departamento sprendimo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo bei pagrįstumo.

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017-06-27 pateikė prašymą Departamentui, prašydamas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pridėjo juridinių asmenų registro išrašą, kuris patvirtina, kad pareiškėjas O. D. yra (duomenys neskelbtini) vadovas, taip pat valdo 560 vnt. šios bendrovės akcijų, kurios vieno vieneto kaina yra 25 Eur. Departamentas 2017-11-24 sprendimu išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį dvejus metus. Departamentas ginčijamu 2019-02-07 sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2020-01-30, vadovaudamasis Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas; teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2019-01-01) 50 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, arba įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 21 ar 22 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Teismas pažymi, kad Departamentas savo ginčijamą sprendimą grindė aplinkybėmis, jog (duomenys neskelbtini) veikla yra tik imituojama, o bendrovėje asmenys įdarbinti yra tik formaliai, kad įmonės dalyviai, siekiantys gauti ar turintys leidimus laikinai gyventi, atitiktų visas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas.

Vadovaujantis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, reikalavimas, įtvirtintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte (kuriuo remiantis panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje), yra imperatyvaus pobūdžio, t. y. norint gauti (ir išlaikyti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra būtina, kad pareiškėjas (jo įmonė) atitiktų šį reikalavimą. Neatitikimas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimui yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-12-13 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5201-261/2017).

Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas Departamento sprendimas priimtas remiantis aplinkybe, kad (duomenys neskelbtini) veikla yra tik imituojama, tačiau ne realiai vykdoma, tuo suteikiant pagrindą bendrovės vadovui bei akcininkui – pareiškėjui, turėti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, teismas analizuos (duomenys neskelbtini) veiklos ypatumus.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos užsieniečių reikalų skyriaus vyresnysis specialistas 2019-01-22 Migracijos valdybos viršininkei pateikė tarnybinį pranešimą dėl (duomenys neskelbtini) veiklos patikrinimo, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) veiklos pagrindu, leidimus laikinai gyventi turi keturi (duomenys neskelbtini) piliečiai, įskaitant ir pareiškėją. Pagal patikrinimo metu užfiksuotas aplinkybes matyti, kad kiti trys (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai savo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje nedeklaravo, o pareiškėjo deklaruotu adresu jo nerasta, vienas iš kaimynų nežinojo, kad deklaruotu adresu gyvena, nurodė, jog seniai šiame bute nieko nematė. (duomenys neskelbtini) vyr. finansininkė 2019-01-22 paaiškinime nurodė, jog bendrovės ofisas yra adresu (duomenys neskelbtini), ji pati šiuo adresu lankėsi vieną kartą, nes dirba nuotoliniu būdu. Papildomai nurodė, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) direktorius, ar jis būna Lietuvoje paaiškino nežinanti. Atkreipė dėmesį, kad bendrovės pagrindinė veikla yra lengvųjų automobilių remontas adresu (duomenys neskelbtini) ten yra nuomojami du garažai, tačiau iškabų, nėra, taip pat bendrovė užsiima apdailos darbais.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) iš viso dirba devyni darbuotojai, įskaitant ir pareiškėją. Su pareiškėju darbo sutartis pasirašyta 2017-02-06. (duomenys neskelbtini) 2017-03-06 sudarė darbo sutartį su K. M. (K. M.), kuris priimtas eiti statybininko pareigas, 2017-10-10 sudarė darbo sutartį su V. J. (V. J.), kuris priimtas eiti automechaniko pareigas, 2017-08-17 sudarė darbo sutartį su S. K., kuris priimtas eiti statybininko pareigas, 2017-11-17 darbo sutartis pasirašyta su M. A. (M. A.), kuris priimtas eiti meistro-priėmėjo pareigas. (duomenys neskelbtini) 2017-04-10 pasirašė darbo sutartį su K. G. (K. G.), kuris priimtas eiti statybininko pareigas, 2017-03-06 sutartimi V. B. (V. B.), 2017-03-06 A. B. taip pat priimti eiti statybininkų pareigas.

Darbuotojui K. M. (K. M.) darbo sutartimi numatytas 150 Eur atlyginimas už 10 val. per savaitę darbo laiką, nuo 2017-06-01 darbo sutartis pakeista, numatant 400 Eur atlyginimą už 40 val. per savaitę darbo laiką. Tokie patys darbo sutarčių pakeitimai įvykdyti ir darbuotojams V. B. (V. B.) ir A. B.. Su V. J. (V. J.) sulygtas 800 Eur už 40 val. per savaitę darbo laiką atlyginimas, o S. K. 500 Eur už 40 val. per savaitę darbo laiką atlyginimas. M. A. (M. A.) numatyta 900 Eur darbo užmokestis už 40 val. per savaitę darbo laiką. Visi nurodyti atlyginimų dydžiai yra neatskaičius mokesčių. Vertinant ar tokios darbo sutartimis sulygtos sumos darbuotojams buvo išmokėtos, analizuotini Valstybinio socialinio draudimo valdybos duomenys, pagal kuriuos matyti, jog M. A. (M. A.) ir darbuotojui E. Ž. nuo 2018-11-01 iki 2018-12-31, o O. D., T. G. V. J., G. J. nuo 2018-12-01 iki 2018-12-31 darbo užmokestis apskritai nebuvo mokamas. Taigi (duomenys neskelbtini) darbuotojams nebuvo mokamas atlyginimas, kuris, pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, turėjo bendrai sudaryti ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesčio dydžius.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtinta Departamento padarytą išvadą, kad (duomenys neskelbtini) veiklą tik imitavo, bet realiai nevykdė. Iš (duomenys neskelbtini) verslo plano matyti, kad ji nurodė vykdanti statybos ir remonto darbus. Kadangi pareiškėjas 2017-06-27 pateikė prašymą Departamentui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, siekiant atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, privaloma sąlyga yra ta, jog (duomenys neskelbtini) 6 mėnesius iki                  2017-06-27 dienos turėjo vykdyti nurodomus statybos ir remonto darbus. Pagal pateiktą rašytinę medžiagą, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 2017-01-11 pasirašė nuomos sutartį dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos, autoserviso veiklai. (duomenys neskelbtini) 2017-04-13 pasirašė sutartį su (duomenys neskelbtini), kuria įsipareigojo pagaminti ir parduoti apipjautus eglės tašus(duomenys neskelbtini) 2017-01-16 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo autoserviso įrangą (autokeltuvą). Teismas pažymi, kad byloje taip pat pateiktos dvi statybos rangos sutartys, pagal 2017-04-03 sutartį (duomenys neskelbtini) įsipareigojo A. K. įrengti vienbučio gyvenamojo namo pamatus, o pagal 2017-03-06 sutartį įsipareigojo (duomenys neskelbtini) atlikti statybos darbus – pastatyti vienbutį gyvenamąjį namą. Teismas atkreipia dėmesį, kad prie šių sutarčių nėra pateikti nei statybos darbų atlikimo ar priėmimo-perdavimo aktai, taip pat nėra duomenų, kad už tokius darbus būtent šie subjektai būtų atsiskaitę su (duomenys neskelbtini). Nors (duomenys neskelbtini) pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad ji įsigijo atitinkamą įrangą automobilių remonto darbams atlikti, nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad tokie automobilių remonto darbai realiai būtų atlikti.

Departamento padarytą išvadą, kad (duomenys neskelbtini) faktiškai veiklos nevykdė, sustiprina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), jokios veiklos vykdymo požymiu rasta nebuvo. Be to, pareiškėjas skunde nurodė, kad faktiškai bendrovė veiklą vykdė kitu adresu, (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterės paaiškino, kad bendrovės teikia paslaugas adresu (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš aukščiau įvertintų sutarčių, (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį sudarė dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos. Taigi nei pareiškėjas, nei (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterė negalėjo tiksliai įvardinti faktinio bendrovės vykdomos veiklos adreso.

Pareiškėjo nurodomi argumentai, kad (duomenys neskelbtini) veikla yra sezoniška, dėl to pareiškėjas galimai nebuvo nurodytos deklaruotos vietos adresu, taip pat tik patvirtina Departamento padarytas išvadas dėl veiklos imitavimo. Teismas pažymi, kad pagal aukščiau nurodytus dokumentus matyti, kad (duomenys neskelbtini) deklaravo vykdanti statybos darbų, remonto paslaugas, šios paslaugos nėra sezoninio pobūdžio ir gali būti atliekamos visus metus. Be to, pareiškėjui siekiant gauti ir išlaikyti leidimą laikinai gyventi, (duomenys neskelbtini) veiklą turėjo faktiškai vykdyti 6 mėnesių laikotarpį iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos, todėl pareiškėjo nurodomas sezoniškumas nepagrindžia atitikties Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams.

Pareiškėjas pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, jog jis įsigijo atitinkamas prekes ar paslaugas Lietuvos Respublikoje, atliko bankinius pavedimus už buto nuomą, tačiau teismas akcentuoja, kad pagal Įstatymo reikalavimus, nėra pakankama, jog asmuo, siekdamas išlaikyti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, joje gyventų, tačiau privalo būti vadovas ar akcininkas įmonės, kuri vykdytų veiklą ne mažiau nei 6 mėnesius nuo kreipimosi dėl leidimo gyventi išdavimo dienos, mokėtų savo darbuotojams įtvirtintus atlyginimų dydžius. Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių rašytinių įrodymų, teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) savo verslo plane nurodytos veiklos realiai nevykdė, todėl pareiškėjo pateikti įrodymai, jog jis atlieka atitinkamus mokėjimus už įsigyjamas prekes ar paslaugas Lietuvos Respublikoje, netenka teisinės reikšmės, sprendžiant ginčijamo sprendimo panaikinimo klausimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo ginčijamas Departamento 2019-02-07 sprendimas „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui O. D. panaikinimo“ Nr. (15/5-2) 50U-243 yra priimtas tinkamai išanalizavus faktines aplinkybes bei pritaikius teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šio sprendimo nei pareiškėjo nurodytais nei kitais motyvais teismas neturi pagrindo. Teismas pastebi, kad ginčijamas sprendimas priimtas sistemiškai įvertinus visas aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymo. Šiame sprendime atsispindi tiek Departamento atliktas faktinis turimų duomenų vertinimas, tiek teisinis reglamentavimas, susiejant jį su nagrinėjama situacija. Kadangi pareiškėjo ginčijamas sprendimas laikytinas teisėtu bei pagrįstu, netenkintinas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Departamentą palikti galioti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

        Pareiškėjo O. D. (O. D.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

        Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.