Civilinės bylos Nr. e2A-620-912/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01589-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.2; 2.9.1 (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arginta“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ ieškinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arginta“; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Telšių vandenys“.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Versina“ prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Arginta“: 1) 237 771,97 Eur skolą; 2) nepagrįstai sulaikytus 484 423,93 Eur; 3) 32 498,82 Eur sutartines palūkanas; 4) 6 proc. metines procesines palūkanas; 5) bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 237 771,97 Eur skolos reikalauja už pagal ieškovės ir atsakovės 2017 m. liepos 20 d. statybos subrangos darbų sutartį (toliau – Subrangos sutartis) atliktus statybos rangos darbus, numatytus ieškovės 2021 m. spalio 30 d. atsakovei pateiktame atliktų darbų akte Nr. 16 (toliau – aktas Nr. 16). Sutartines palūkanas ieškovė apskaičiavo pagal 9 proc. normą – 32 498,82 Eur (10 699,74  + 21 799,08). Trečiasis asmuo UAB „Telšių vandenys“ (toliau – ir užsakovas) ir atsakovė 2018 m. balandžio 16 d. sudarė rangos sutartį (toliau – Rangos sutartis) dėl Telšių dumblo apdorojimo įrenginių statybos darbų, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas), atlikimo. Daliai Rangos sutartyje numatytų projektavimo ir statybos darbų atlikti atsakovė, veikdama kaip generalinė rangovė, subrangove pasitelkė ieškovę. Dėl to sudaryta Subrangos sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo Objekte atlikti darbus, aptartus Subrangos sutarties priede Nr. 1 „Darbų apimčių ir kainų žiniaraštis“, kurių bendra kaina yra 7 298 500 Eur (su PVM).

3.       Vykdydama darbus, ieškovė parengė iš viso 16 atliktų darbų aktų. Atsakovė priėmė aktus Nr. 1–14 ir pagal juos iš dalies atsiskaitė su ieškove (pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras), dalį mokėtinų sumų sulaikė. Atsakovė atsisakė pasirašyti aktus Nr. 15 ir 16. Ginčas dėl apmokėjimo už aktą Nr. 15, pagal kurį atliktų darbų vertė yra 258 012,77 Eur (plius PVM) (ieškovės 2021 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra) išspręstas kitoje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimu, kuriuo ieškovės reikalavimas patenkintas (civilinė byla Nr. e2-1235-967/2022). Nurodytas teismo sprendimas įsiteisėjo.

4.       Atsakovė nepasirašė akto Nr. 16 ir suvestinio (supaprastinto) atliktų darbų akto Nr. 16, neapmokėjo kartu pateiktos PVM sąskaitos faktūros, motyvuodama, kad ne visi darbai atlikti, yra darbų trūkumų. Atsakovė nenurodė konkrečių trūkumų, nenustatė terminų trūkumams pašalinti. Dėl to ieškovė reikalauja priteisti 237 771,97 Eur už akte Nr. 16 nurodytus atliktus darbus bei 10 699,74 Eur sutartinių palūkanų, apskaičiuotų už 6 mėnesius nuo 2021 m. gruodžio 9 d., kai darbai pagal aktą Nr. 16 buvo vienašališkai perduoti atsakovei. Ieškovė padidino reikalavimus – prašo priteisti taip pat ir nepagrįstai sulaikytus 484 423,93 Eur bei 21 799,08 Eur sutartines palūkanas už nurodytą sumą, skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 8 d., kai ieškovė pareiškė atsakovei reikalavimą grąžinti nepagrįstai sulaikytas sumas.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

5.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės šios sulaikytus 484 423,93 Eur, 21 799,08 Eur sutartines palūkanas (delspinigius), 6 proc. metines palūkanas už priteistą skolą ir delspinigius, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas atmetė kitą ieškinio dalį.

6.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių ginčas kilo dėl to, jog atsakovė ieškovei nesumokėjo už akte Nr. 16 nurodytus darbus. Atsakovė nepagrįstai teigė, jog ieškovė reikalauja atsiskaityti už į aktą Nr. 16 įtrauktus, bet neatliktus darbus, pavyzdžiui, vaizdo stebėjimo sistemos, gaisrinės signalizacijos, apsauginės signalizacijos įrengimą, elektrotechnikos darbus.

7.       Teismas iš dalies sutiko su atsakove, kad ieškovės vienašališkai perduoti darbai pagal aktą Nr. 16 buvo su trūkumais ir iki darbų trūkumų pašalinimo atsakovei pagal Subrangos sutarties nuostatas nekilo prievolė už jas atsisakyti. Vis dėlto trečiasis asmuo (užsakovė), atsakovė ir FIDIC inžinierius 2022 m. lapkričio 11 d. pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 17 bei suvestinį atliktų darbų aktą Nr. 17, kuriais priėmė iš atsakovės darbus, kuriuo ieškovė atliko pagal aktą Nr. 16. Nurodytu aktu Nr. 17 pripažinta, kad trūkumai, nurodyti užsakovės 2021 m. rugsėjo–2022 m. balandžio mėn. aktuose, yra pašalinti. Dėl šios priežasties teismas nusprendė, kad neteko prasmės ieškovės ir atsakovės ginčas dėl darbų priėmimo ir trūkumų. Nepaisydamas nurodytos išvados, teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl atsiskaitymo už darbus pagal aktą Nr. 16. Šią poziciją teismas grindė keliais argumentais.

8.       Pagal Subrangos sutartį atsakovės prievolė atsiskaityti už atliktus darbus siejama ne tik su atliktų darbų priėmimu. Subrangos sutarties 22 punkte nustatyta, kad generalinė rangovė (atsakovė) privalo atsiskaityti su subrangove (ieškove) per 3 dienas po to, kai su ja už atitinkamus darbus atsiskaito perkančioji organizacija (trečiasis asmuo UAB „Telšių vandenys“). Trečiasis asmuo neatsiskaitė su atsakove, nes įi neįvykdė sąlygų, kurioms esant pagal Rangos sutartį gali būti patvirtintas mokėjimo prašymas. Teismas konstatavo, kad atsakovė su ieškovė neatsiskaitė teisėtai ir pagrįstai.

9.       Padidinusi ieškinio reikalavimus, ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės šios sulaikytus 484 423,93 Eur ir 21 799,08 Eur sutartinių palūkanų. Vertindamas nurodytą ieškinio reikalavimą, teismas nustatė, kad Subrangos sutarties 24 punkte šalys susitarė, jog generalinė rangovė (atsakovė) neturi teisės sulaikyti jokių mokėjimų subrangovei (ieškovei) ir neturi atlikti jokių vienašališkų tarpusavio piniginių įskaitymų. Nors, vykdant Subrangos sutartį, susiklostė šios sutarties sąlygų neatitinkanti atsiskaitymo praktika, pagal kurią atsakovė sulaikydavo pagal kiekvieną jos apmokamą ieškovės sąskaitą faktūrą 10 proc. mokėtinos sumos, bet teismas nusprendė, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindų sulaikyti ieškovės gautinas sumas už atliktus darbus, kuriuos užsakovė priėmė ir apmokėjo atsakovei. Dėl to teismas priteisė ieškovei nepagrįstai atsakovės sulaikytus 484 423,93 Eur.

10.       Ieškovė taip pat prašė priteisti 21 799,08 Eur sutartinų palūkanų, skaičiuojant jas nuo 2022 m. birželio 8 d., kai ieškovė pareiškė atsakovei reikalavimą grąžinti nepagrįstai sulaikytus 484 423,93 Eur, už 6 mėnesius.

11.       Subrangos sutarties 23 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei generalinė rangovė nepagrįstai (esant užsakovės priimtiems ir apmokėtiems darbams) delsia atsiskaityti su subrangove ir (ar) vykdyti kitą piniginę prievolę, tuomet ji privalo subrangovei mokėti devynių procentų nuo pradelstos sumos palūkanas iki visiško savo prievolių įvykdymo.

12.       Įvertinęs nurodytą sutarties nuostatą, teismas nurodė, kad sutarties šalys susitarė dėl palūkanų mokėjimo pinginės prievolės pažeidimo atveju, t. y. šalių numatytos palūkanos iš esmės yra sutartinės netesybos (delspinigiai), o teisė jų reikalauti atsiranda, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo prievolę (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis, 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnis).

13.       Subrangos sutartyje nustatytą 9 proc. metinių palūkanų normą teismas įvertino kaip atitinkančią statybų verslo praktiką. Bylos šalys yra privatūs juridiniai asmenys, veikiantys statybos sektoriuje. Teismas nusprendė, kad ieškovės prašoma priteisti delspinigių suma, palyginus su pagrindinio reikalavimo suma, nėra aiškiai per didelė. Dėl to teismas patenkino taip pat ir ieškovės reikalavimą priteisti 21 799,08 Eur palūkanų (delspinigių) priteisimo tenkinamas. 

 

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

        

14.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Versina“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis dėl 237 771,97 Eur skolos, 10 699,74 Eur 9 proc. sutartinių palūkanų, ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1.                      Subrangos sutarties 22 punkte numatyta, kad atsakovė, kaip generalinė rangovė, privalo atsiskaityti su ieškove, kaip subrangove, per 3 darbo dienas po to, kai su atsakove už atitinkamus darbus atsiskaito trečiasis asmuo, kaip užsakovas. Esminis klausimas kyla dėl to, ar atsakovė gali neatsiskaityti su ieškove vadovaudamasi Subrangos sutarties 22 punktu net ir tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo už ieškovės atliktus darbus su atsakove neatsiskaito būtent dėl pačios atsakovės kaltų veiksmų (neveikimo).

14.2.                      Ieškovės vertinimu, Subrangos sutarties 22 punkto nuostata skirta tam, kad užkardytų tokias situacijas, kokia susiklostė nagrinėjamoje byloje, kai atsakovė, gavusi apmokėjimą iš trečiojo asmens už ieškovės atliktus statybos rangos darbus, piktybiškai vengia atsiskaityti su ieškove ir sulaiko gautus pinigus. Subrangos sutarties 22 punkto paskirtis taip pat aiškintina kaip Subrangos sutarties šalims padalijanti trečiojo asmens, kaip užsakovo, vėlavimo sumokėti riziką. Vis dėlto tokį vėlavimą turėtų nulemti ne tai, kad atsakovė ar ieškovė netinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus, bet kitos nuo atsakovės ar ieškovės nepriklausančios priežastys. Jeigu abi Subrangos sutarties šalys tinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus pagal Subrangos sutartį ir Rangos sutartį, bet trečiasis asmuo vis tiek dėl kokių nors priežasčių neatsiskaito už atliktus darbus, tai tuomet atsakovė iš tiesų gali nemokėti ieškovei tol, kol pati negauna apmokėjimo iš trečiojo asmens.

14.3.                      Subrangos sutarties 22 punkte atsakovei nesuteikta teisė neatsiskaityti su ieškove, nes pati atsakovė nevykdo Rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – sąmoningai nepateikia privalomų pateikti dokumentų ir neatlieka Objekto bandymų, reikalingų Objekto statybos procedūroms užbaigti, t. y. atsakovės kalti veiksmai (neveikimas) lemia tai, kad trečiasis asmuo neatsiskaito su atsakove už ieškovės atliktus darbus. Tokios rizikos, kad atsakovė neprivalo atsiskaityti su ieškove net ir tuo atveju, kai trečiasis asmuo su atsakove neatskaito dėl pačios atsakovės kaltų veiksmų (neveikimo), ieškovė Subrangos sutarties 22 punkte nėra prisiėmusi. Priešingai aiškinant Subrangos sutarties 22 punktą susidarytų situacija, kai atsakovė niekada taip ir neatsiskaitytų su ieškove už jos atliktus darbus, jeigu su atsakove dėl jos kaltų veiksmų neatsiskaitytų trečiasis asmuo. 

14.4.                      Jeigu Lietuvos apeliacinis teismas vertintų, kad Subrangos sutarties 22 punktas turėtų būti taikomas ir tokiose situacijose, kai atsakovė neturi pareigos atsiskaityti su ieškove už jos atliktus darbus, kol su ja neatsiskaito trečiasis asmuo, net jei tas neatsiskaitymas nulemtas pačios atsakovės veiksmų (neveikimo), būtų pagrindas taikyti CK 1.67 straipsnio 1 dalį ir pripažinti, kad Subrangos sutarties 22 punkte numatyta sąlyga laikytina įvykusia. Nors nurodyto CK 1.67 straipsnio 1 dalies taikymas rangos bylose nėra dažnas, tokių bylų pasitaiko.

14.5.                      Ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad statybos rangos darbai, numatyti akte Nr. 16, buvo priimti tik 2022 m. lapkričio 11 d., t. y. tik tuomet, kai juos priėmė trečiasis asmuo. Ieškovės vertinimu, ieškovė darbus privalo perduoti atsakovei, bet ne trečiajam asmeniui. Tai ieškovė, pasinaudodama CK jai suteikiama teise darbus perduoti vienašališkai, padarė dar 2021 m. gruodžio 9 d. Be to, smulkių trūkumų ištaisymas yra normali statybos sektoriaus praktika ir tokie trūkumai labai dažnai taisomi jau perdavus darbus. Net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad vienašališkai perduodant statybos rangos darbus, numatytus akte Nr. 16, buvo trūkumų, tai neturėtų įtakos darbų perdavimo momentui.

15.       Atsiliepime į ieškovės UAB „Versina“ apeliacinį skundą atsakovė UAB „Arginta“ prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

15.1.                      Subrangos sutarties 22 punktas šalims turi esminę ekonominę reikšmę, nes nustato, kad atsakovė nefinansuos ieškovės atliktų darbų kitomis lėšomis, negu tomis, kurias ji gaus iš savo užsakovės UAB „Telšių vandenys“ už ieškovės atliktus darbus. 

15.2.                      Ieškovė yra verslininkė ir savo srities profesionalė, todėl Subrangos sutarties 22 punktu prisiėmė riziką, kad užsakovė su atsakove gali neatsiskaityti ir dėl atsakovės kaltės. Tokiu atveju, ieškovė turėtų pati veikti aktyviai tam, kad už ieškovės atliktus darbus užsakovė kuo greičiau sumokėtų atsakovei, pavyzdžiui, atlikti darbus laiku ir tinkamai, nesudaryti sąlygų, kurios lemtų užsakovės nemokėjimą atsakovei už ieškovės atliktus darbus bei padėti atsakovei įgyvendinti jos reikalavimus užsakovei dėl apmokėjimo už ieškovės atliktus darbus.

15.3.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad užsakovė nesumokėjo atsakovei už ieškovės atliktus darbus, nes nėra pratęstas atlikimo užtikrinimas bei nėra gautas statybos užbaigimo aktas. Dėl šių aplinkybių kalta ieškovė, kuri neatliko darbų kokybiškai, neperdavė jų atsakovei Subrangos sutartyje nustatytu laiku (vėlavo 1,7 metų). Tai lėmė ir darbų atlikimo užtikrinimo pabaigą. Pareigos ieškovei kilo ir iš Subrangos sutarties 19 punkto, pagal kurį ieškovė įsipareigojo dalyvauti statybos užbaigimo procedūroje, t. y. atlikti veiksmus, reikalingus, kad būtų išduotas statybos užbaigimo aktas. Vis dėlto dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų pažeidimo statybos užbaigimo aktas negali būti išduotas. Ieškovė neatliko atidavimo naudoti bandymų, nėra pateikusi atidavimo naudoti bandymų protokolo, dokumento, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal Rangos sutartį, Rangos sutartyje nustatyta tvarka nesikreipė dėl perėmimo pažymos išdavimo.

15.4.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad užsakovė neatsiskaitė su atsakove už ieškovės darbus, nurodytus ieškovės atliktų darbų akte Nr. 16, todėl atsakovė neturi pareigos mokėti už tuos darbus ieškovei remdamasi Subrangos sutarties 22 punktu. Ieškovė nepagrįstai prašo taikyti CK 1.67 straipsnio 1 dalį ir pripažinti, kad Subrangos sutarties 22 punkte numatyta sąlyga įvyko – atsakovė privalo atsiskaityti su ieškove. CK 1.67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu sąlygai atsirasti nesąžiningai sukliudė šalis, kuriai ta sąlyga nenaudinga, tai pripažįstama, kad sąlyga buvo. Pati ieškovė yra atsakinga už tai, kad užsakovė nemoka atsakovei už atliktus darbus.

15.5.                      Papildomai pažymėtina, kad ieškovė nepagrįstai siūlo akto Nr. 16 darbų pristatymo datą laikyti ankstesnę datą negu 2022 m. lapkričio 11 d., kai darbus priėmė trečiasis asmuo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovės vienašališkai perduoti darbai pagal aktą Nr. 16 buvo su trūkumais ir iki darbų trūkumų pašalinimo atsakovei pagal Subrangos sutarties nuostatas nekilo prievolė už darbus atsiskaityti. Ieškovė neįrodė, kad trūkumus pašalino anksčiau negu 2022 m. lapkričio 11 d.

16.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Arginta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. sprendimo dalį, kuria dalis ieškinio reikalavimų patenkinti – ieškovei iš atsakovės priteisti atsakovės sulaikyti 484 423,93 Eur, 21 799,08 Eur sutartinės palūkanos (delspinigiai), ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

17.       Atsakovė UAB „Arginta“ apeliaciniame skunde taip pat prašo iš sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti tokius teiginius:

17.1.                      „bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad nurodyti darbai bendru ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens susitarimu nebuvo atliekami dėl projektinės dokumentacijos pakeitimo, jų kaina <...> buvo perskirstyta kitiems ieškovės jau atliktiems darbams; šis pakeitimas buvo įformintas 2022 m. balandžio 5 d. trečiojo asmens, atsakovės ir FIDIC inžinieriaus UAB „Prie Lėvens“ Rangos sutarties apkeitimo nurodymu (ieškinio priedas Nr. 9). <...> Teismas vertina, kad, atsižvelgiant į paminėtą Rangos sutarties pakeitimo nurodymą, atliktų darbų aktu Nr. 16 ieškovė reikalauja atsiskaitymo už realiai atliktus pagal Subrangos sutartį darbus“ (apskųsto sprendimo 19 punktas);

17.2.                      „atsisakydama pasirašyti aktus, konkrečių trūkumų nenurodė, nenustatė jų šalinimo terminų“ (apskųsto sprendimo 13 punktas);

17.3.                      „atsakovė, vykdydama savo pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis Subrangos sutarties vykdymo metu, privalėjo konkrečiai nurodyti šalintinus trūkumus ir nustatyti protingus terminus jiems pašalinti (CK 6.200 straipsnio 2 dalis); šių veiksmų atsakovė neatliko“ (apskųsto sprendimo 24 punktas);

17.4.                      „trečiasis asmuo už ieškinio 10 punkte pateiktoje lentelėje nurodytus darbus pagal atsakovės atliktų darbų aktą Nr. 17 negali atsiskaityti, kadangi atsakovė neįvykdžiusi sąlygų, kurioms esant pagal Rangos sutartį gali būti patvirtintas mokėjimo prašymas. <...> Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – Agentūra) 2022 m. gruodžio 7 d. pranešimu Nr. 1 atmetė užsakovės mokėjimo prašymą Nr. MPO32, motyvuodama tuo, kad išlaidos pagal atliktų darbų aktą Nr. 17 negali būti apmokėtos, nes nėra pratęstas atlikimo užtikrinimas bei nėra gautas Statybos užbaigimo aktas; trečiojo asmens vertinimu, už šias aplinkybes atsakomybė tenka atsakovei“ (apskųsto sprendimo 27 punktas).

18.       Atsakovės UAB „Arginta“ apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1.                      Teismas nepagrįstai priteisė 484 423,93 Eur, t. y. atsakovės sulaikytą sumą, nes ši suma ieškovei nepriklausė. Šalys Subrangos sutarties 22 punkte susitarė, kad atsakovė apmokės ieškovės darbus tik tada, kai už juos su atsakove atsiskaitys trečiasis asmuo. Taigi, atsakovės prievolės apmokėti už atsakovės atliktus darbus atsiradimo momentas susietas su įvykiu – užsakovės mokėjimu atsakovei. Subrangos sutarties 51 punkte šalys patvirtino abipusį susitarimą, kad žino sąlygas, kuriomis trečiasis asmuo atsakovei sumokės už ieškovės atliktus darbus. 

18.2.                      Atsakovės sulaikytos sumos teisėtumą patvirtina ir susiklosčiusi šalių praktika, pagal kurią atsakovė sulaikydavo 10 proc. mokėtinos už atliktus darbus sumos. Visuose 16-oje ieškovės atliktų darbų aktų ieškovė nurodė sulaikomą sumą – 10 proc. Atsakovei nesumokant nurodytos 10 proc. sumos dalies, ieškovė atsakovei nereiškė pretenzijų. Pirmą pretenziją ieškovė pareiškė tik 2022 m. birželio 8 d., kai jau buvo kilęs šalių ginčas dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų atlikti darbus kokybiškai ir laiku neįvykdymo. 

18.3.                      Atsakovė turi teisę sulaikyti 484 423,93 Eur mokėjimą, nes ieškovė nevykdo įsipareigojimų. Atsakovė nėra gavusi iš ieškovės garantijos dokumento, kuriuo būtų užtikrintas jos garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal Subrangos sutartį. Prievolė išduoti tokį garantijos dokumentą nustatyta įstatyme. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad prievolės sulaikymo tikslas yra užtikrinti užsakovo nuostolių atlyginimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju, ypač rangovui nevykdant ar negalint vykdyti garantinių įsipareigojimų, numatytų statybos rangos sutartyse.

18.4.                      Nesutiktina ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria spręsta dėl nepriteistinų 237 771,97 Eur už atliktus darbus ir 10 699,74 Eur sutartinių palūkanų. Teismo išvada, kad į atliktų darbų aktą Nr. 16 įtraukti darbai, kurie iš tikrųjų neatlikti, bet už akte Nr. 16 nurodytus darbus atsiskaityta, neatitinka logikos dėsnių ir įrodymų. Ieškovė neatliko dalies darbų, nurodytų akte Nr. 16, todėl negalėjo gauti užmokesčio už atliktus darbus. Be to, teismas, nuspręsdamas, kad akte Nr. 16 nurodyti ir neatlikti darbai buvo sukeisti su kitais atliktais darbais, rėmėsi Rangos sutarties pakeitimu. Ieškovė nėra rangos sutarties šalis. Nurodytu sutarties pakeitimu nebuvo tartasi dėl neatliktų darbų sukeitimo su atliktais.

18.5.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė, atsisakydama pasirašyti aktus, nenurodė konkrečių trūkumų, ir terminų jiems pašalinti. Iš pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovė informavo ieškovę apie nustatytus trūkumus, pateikė 2021 m. rugsėjo 6 d. trūkumų aktą. Teismas nustatė, kad pagal Subrangos sutarties nuostatas pretenzijas dėl atliktų darbų trūkumų galėjo pareikšti taip pat ir Objekto užsakovė. Ji nurodyta teise pasinaudojo, visuose raštuose ir elektroniniuose laiškuose aiškiai ir konkrečiai nurodė neatliktus darbus bei atliktų darbų trūkumus.

18.6.                      Teismas be pagrindo nurodė, kad trečiasis asmuo už ieškinio 10 punkte pateiktoje lentelėje nurodytus darbus pagal atsakovės atliktų darbų aktą Nr. 17 (į jį įtraukti ieškovės atlikti darbai, nurodyti akte Nr. 16) negali atsiskaityti, nes atsakovė neįvykdė sąlygų, kurioms esant pagal Rangos sutartį gali būti patvirtintas mokėjimo prašymas. Atsakovė įsipareigojimų pagal Rangos sutartį neįvykdė ne dėl savo, bet dėl ieškovės kaltės. Teismas nesprendė ginčo dėl atsakovės ir užsakovės Rangos sutarties vykdymo ir mokėjimų pagal ją pagrindų. Dėl to teismo vertinimai, gali ar negali trečiasis asmuo sumokėti atsakovei pagal jų pasirašytą 2022 m. lapkričio 11 d. atliktų darbų aktą Nr. 17, yra nesusiję su subrangovės UAB „Versina“ ieškinio reikalavimais.

19.       Atsiliepime į atsakovės UAB „Arginta“ apeliacinį skundą ieškovė UAB „Versina“ prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

19.1.                      Atsakovė nepagrįstai sulaikė ieškovei mokėtinus 484 423,93 Eur. Subrangos sutarties 24 punkte expressis verbis (aiškiais žodžiais) įtvirtintas draudimas atsakovei, kaip generalinei rangovei, sulaikyti bet kokias ieškovei, kaip subrangovei, priklausančias pinigų sumas. Atsakovė neteisingai aiškina Subrangos sutarties 22 punktą. Jame šalys siekė sureguliuoti situacijas, kai, esant normalioms Subrangos sutarties ir Rangos sutarties vykdymo sąlygoms, t. y. kai tiek atsakovė, tiek ieškovė tinkamai vykdo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, trečiasis asmuo dėl kokių nors, nuo Subrangos sutarties šalių nepriklausančių, priežasčių neatsiskaito už ieškovės, kaip subrangovės, atliktus darbus. Tik esant tokiai situacijai atsakovė gali neatsiskaityti su ieškove tol, kol su ja neatsiskaito trečiasis asmuo, kaip užsakovas. Ieškovė bylos iškėlimo metu pagal Subrangos sutartį buvo atlikusi ir atsakovei perdavusi visus darbus, o pastaroji – atsiskaičiusi už visus pagal Subrangos sutartį atliktus darbus, išskyrus akte Nr. 16 nurodytus darbus (už darbus, nurodytus akte Nr. 15, atsakovė atsiskaitė nagrinėjant bylą).

19.2.                      Atsakovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, patvirtino, kad yra sąskaitų, nuo kurių ji nėra sulaikiusi 10 proc. už atliktus darbus (pavyzdžiui, 2020 m. liepos 31 d., 2020 m. rugsėjo 30 d. sąskaitos faktūros). Atsakovė sumas sulaikydavo ne visada, sulaikydavo skirtingas sumas (mažiau negu 10 proc.). Dėl to šalys nesukūrė jokios sumų sulaikymo praktikos. Ieškovei priklausančių sumų sulaikymas, nors Subrangos sutartyje expressis verbis įtvirtintas draudimas atlikti tokius sulaikymus, remiantis aplinkybe, kad užsakovė yra sulaikiusi atsakovei priklausančias pinigų sumas Rangos sutarties ir su ja susijusių viešųjų pirkimų dokumentų pagrindu, prieštarautų ir sutarties uždarumo principui.

19.3.                      Atsakovė nepagrįstai teigė, kad dėl ieškovės neteisėtų veiksmų atsakovė patyrė žalą, nes užsakovei iš atsakovės priteista kompensacija už darbų uždelsimą, atsakovė neva nuostolių užtikrinimo tikslais turi teisę sulaikyti atsakovei priklausančias pinigų sumas. Kompensacijos užsakovei priteisimo iš atsakovės faktas nepatvirtina, kad nuostoliai atsirado dėl ieškovės netinkamo pareigų vykdymo. Be to, apeliaciniame skunde atsakovė remiasi argumentais, kuriais nesirėmė pirmosios instancijos teisme, t. y. kad ieškovė nepateikė dokumento, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas, todėl atsakovė turi teisę sulaikyti 484 423,93 Eur.

19.4.                      Ieškovė nesutinka su atsakove, kad sprendimo motyvai, kuriais remdamasis teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti jai 237 771,97 Eur už atliktus statybos rangos darbus, nurodytus akte Nr. 16, ir 10 699,74 Eur sutartines palūkanas, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms.

19.5.                      Subrangos sutarties kaina, net ir neatlikus dalies akte Nr. 16 nurodytų darbų, liko nepakitusi, todėl ieškovės reikalavimas sumokėti visą akte Nr. 16 nurodytą sumą yra pagrįstas ir teisėtas. Nedidelė akte Nr. 16 nurodytų darbų dalis bendru užsakovės, atsakovės ir ieškovės sutarimu faktiškai ieškovės nebuvo atliekama dėl jų nereikalingumo užsakovei ir projektinės dokumentacijos pakeitimų, o tokių darbų kaina buvo perskirstyta kitiems ieškovės atliktiems darbams. Tokių faktiškai įvykusių pakeitimų ir sumų perskirstymo įforminimas užtruko dėl šių klausimų derinimo su Objekto statybas finansuojančia institucija – Agentūra. Dėl to susitarimas įformintas tik užsakovės, atsakovės ir FIDIC inžinieriaus UAB „Prie Lėvens“ 2022 m. balandžio 5 d. sudarytu Pakeitimo nurodymu. Ieškovė, pateikdama atsakovei aktą Nr. 16, dėl Subrangos sutarties, kaip fiksuotos kainos kontrakto, specifikos, formaliai neturėjo kitos galimybės elgtis kitaip. Ji tik galėjo akte Nr. 16 nurodyti visus likusius darbus laikydamasi Subrangos sutarties priede Nr. 1 pateikiamame Darbų apimčių ir kainų žiniaraštyje nurodyto darbų ir jų kainos suskaidymo (detalizavimo). Nors atsakovė teigia, kad ieškovė nepasirašė Pakeitimo nurodymo, todėl jis neturi ieškovei jokios įtakos, bet ieškovės pateikta šalių komunikacija patvirtina, kad ieškovė aktyviai dalyvavo Pakeitimo nurodymo turinio derinimo procese. Tai turėjo tiesioginės įtakos taip pat ir kainos ieškovės atliktiems ir neatliktiems darbams perskirstyti.

19.6.                      Nors atsakovė ir teigia, kad akte Nr. 16 nurodyti darbai yra arba neatlikti, arba atlikti netinkamai, bet visus nurodytus darbus atsakovė atliktų darbų aktu Nr. 17 yra perdavusi užsakovei ir netgi paprašiusi už juos sumokėti. Atsakovė ne tik nenurodė darbų trūkumų nei akte Nr. 16, nei kitame dokumente, bet siekia kaip neva trukdančius priimti atliktus statybos darbus trūkumus įvardinti jau statybos darbų rezultato eksploatacijos metu atsirandančius menkus trūkumus, pavyzdžiui, nesureguliuotas rankenas. Tokie trūkumai, net jeigu jie ir būtų, nėra pagrindas nepriimti atliktų darbų, nes perduodamą darbų rezultatą vis tiek galima naudoti. Į atsakovės 2021 m. spalio 29 d. raštą, kuris yra netinkamas darbų trūkumams įforminti ir trūkumų pašalinimo terminams nustatyti, ieškovė atsakė 2021 m. gruodžio 9 d. raštu (1 t., b. l. 55–75). Jame ieškovė nurodė, kodėl atsakovės argumentai dėl neva esančių darbų trūkumų, yra nepagrįsti.

19.7.                      Ieškovė darbus privalo perduoti atsakovei, bet ne trečiajam asmeniui. Tai ieškovė padarė dar 2021 m. gruodžio 9 d. Byloje nustatyta, kad ne tik atlikimo užtikrinimo nepateikimas yra kliūtis užsakovei iki galo atsiskaityti su atsakove. Užsakovė patvirtino, kad atsakovė, bet ne ieškovė nepateikia privalomų dokumentų ir neatlieka privalomų bandymų bei tai yra esminė priežastis, kodėl statybos užbaigimo procedūros iki šiol negali būti organizuojamos.

20.       Atsiliepime į apeliacinius skundus trečiasis asmuo UAB „Telšių vandenys“ prašo netenkinti atsakovės UAB „Arginta“ apeliacinio skundo reikalavimo, kuriuo prašoma pašalinti teiginius iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 27 punkto, o kitą atsakovės UAB „Arginta“ apeliacinio skundo dalį spręsti Lietuvos apeliacinio teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

20.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad trečiasis asmuo, atsakovė ir FIDIC inžinierius 2022 m. lapkričio 11 d. pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 17 ir suvestinį atliktų darbų aktą Nr. 17, kuriais priėmė iš atsakovės pagal ieškovės aktą Nr. 16 atliktus darbus. Teismas taip pat teisingai nustatė, kad trečiasis asmuo už ieškinio 10 punkte pateiktoje lentelėje nurodytus darbus pagal atsakovės atliktų darbų aktą Nr. 17 negali atsiskaityti, nes atsakovė neįvykdė sąlygų, kurioms esant pagal Rangos sutartį gali būti patvirtintas mokėjimo prašymas. Rangos sutartis finansuojama pagal Europos Sąjungos (toliau – ES) Struktūrinių investicijų veiksmų programą. Agentūra 2022 m. gruodžio 7 d. pranešimu atmetė užsakovės mokėjimo prašymą, motyvuodama tuo, kad negali apmokėti išlaidų pagal atliktų darbų aktą Nr. 17, nes nepratęstas atlikimo užtikrinimas bei negautas statybos užbaigimo aktas. Trečiojo asmens vertinimu, už nurodytas aplinkybes atsakomybė tenka atsakovei.

20.2.                      Atsakovė pripažįsta, kad jos trečiajam asmeniui pateiktas atlikimo laidavimo raštas galiojo iki 2021 m. birželio 30 d. Taigi, atsakomybė už tai, kad Agentūra atsisakė apmokėti užsakovės mokėjimo prašymą atsiskaitymui už darbus pagal atsakovės atliktų darbų aktą Nr. 17, tenka atsakovei, nes ji neįvykdė Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 4.2 papunkčio 3 paragrafe nustatyto įpareigojimo užtikrinti, kad atlikimo užtikrinimas būtų galiojantis ir įvykdomas 84 dienas po to, kai rangovas įvykdys ir užbaigs darbus ir bus išduota perėmimo pažyma. 

20.3.                      Atsakovei tenka atsakomybė už tai, kad Agentūra atsisakė apmokėti UAB „Telšių vandenys“ mokėjimo prašymą dar ir dėlto, kad dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) trečiasis asmuo negali organizuoti statybos užbaigimo procedūrų. Iki šiol atsakovė neatliko atidavimo naudoti bandymų, kurių metu atsakovė turi pademonstruoti, kad jos pastatyti įrenginiai atitinka technines specifikacijas. Atsakovė nėra pateikusi užsakovui visų dokumentų, reikalingų statybos užbaigimo procedūroms įvykdyti.

20.4.                      Atsakovė Rangos sutartyje nustatyta tvarka nesikreipė dėl perėmimo pažymos išdavimo pagal Rangos sutarties bendrųjų sąlygų 10.1 papunktį. Nors inžinierius 2021 m. balandžio 27 d. buvo išdavęs perėmimo pažymą, bet teismas nustatė, kad iki nurodytos dienos nepaleisti pagrindiniai sistemos įrenginiai – dumblo džiovykla, kogeneracinė jėgainė, neatlikti baigiamieji bandymai, nepravesti mokymai, neperduoti dokumentai. Šiuo metu atsakovė, kaip rangovė, iš naujo turi inicijuoti perėmimo pažymos išdavimą.

20.5.                      Užsakovės prievolės apmokėti už rangovo atliktus darbus nuosavomis ir (ar) partnerio lėšomis yra apibrėžtos konkrečiu terminu – 7 dienos nuo ES paramos lėšų gavimo. Atsižvelgiant į tai, kad paramos lėšos UAB „Arginta“ 2022 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitai faktūrai apmokėti iš Agentūros negautos, darytina išvada, kad trečiojo asmens prievolė apmokėti už rangovo atliktus darbus pagal Aaliktų darbų aktą Nr. 17 ir 2022 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą nuosavomis lėšomis taip pat nėra suėjusi.

20.6.                      Atsakovės apeliacinio skundo teiginiai, kuriais ji įrodinėja, kad negalėjo gauti atlikimo užtikrinimo ne dėl savo, bet dėl subrangovės (ieškovės) laiku neatliktų ir neperduotų darbų, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

21.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinių skundų ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas remiasi apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundų ribų.

22.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė (subrangovė) pareiškė ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovės (rangovės) priteisti šias sumas: 237 771,97 Eur skolą už statybos rangos darbų akte Nr. 16 nurodytus atliktus, bet neapmokėtus darbus; 484 423,93 Eur už, vykdant Subrangos sutartį, nepagrįstai sulaikytas mokėjimų dalis; 32 498,82 Eur sutartines palūkanas; taip pat 6 proc. metines procesines palūkanas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies: patenkino ieškovės reikalavimą dėl nepagrįstai sulaikytų 484 423,93 Eur priteisimo; atmetė reikalavimą dėl 237 771,97 Eur skolos priteisimo; priteisė 21 799,08 Eur, sutartinių palūkanų; ir 6 proc. procesines palūkanas.

23.       Pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė tiek ieškovė, tiek atsakovė. Šio apeliacinio proceso ribas pagal ieškovės apeliacinį skundą sudaro apskųsto sprendimo dalis, kuria pirmosios instancijos teismas nepatenkino tokių ieškovės reikalavimų: priteisti 237 771,97 Eur skolą, 10 699,74 Eur delspinigių (sutartyje įvardijamų palūkanomis). Apeliacinio proceso ribas pagal atsakovės apeliacinį skundą sudaro teismo sprendimo dalis, kuria pirmosios instancijos teismas patenkino tokius ieškovės reikalavimus: priteisti nepagrįstai sulaikytus 484 423,93 Eur, 21 799,08 Eur delspinigių. Taigi, nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – viso pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra.

24.       Ieškovė į bylą pateikė papildomus paaiškinimus, prie jų pridėjo nepasirašytą atsakovės ir trečiojo asmens kitoje byloje patvirtintą taikos sutartį ir prašo išreikalauti pasirašytą dokumentą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 323 straipsnį pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Dėl to ieškovės pateikti papildomi paaiškinimai ir prie jo pridėti dokumentai bei jame suformuluoti prašymai nepriimami.

 

Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo

 

25.       Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad UAB „Telšių vandenys“, kaip užsakovė, ir atsakovė, kaip rangovė, 2018 m. balandžio 16 d. sudarė Rangos sutartį dėl darbų Objekte atlikimo. Dalies Rangos sutartyje numatytų projektavimo ir statybos darbų atlikimui atsakovė, veikdama kaip generalinė rangovė pagal Rangos sutartį, subrangove pasitelkė ieškovę. Tuo tikslu šalys 2017 m. liepos 20 d. sudarė Subrangos sutartį. Taigi, susiklostė sutartiniai statybos rangos byloje dalyvaujančių asmenų teisiniai santykiai, kai atsakovė yra generalinė rangovė, o ieškovė – atsakovės pasitelkta subrangovė (CK 6.650 straipsnis). 

26.       Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad generalinio rangovo ir subrangovo sutartis, atitinkanti CK 6.681 straipsnyje įtvirtintą statybos rangos sampratos apibrėžimą, kvalifikuotina kaip rangos (statybos rangos) sutartis, kurioje generalinis rangovas yra užsakovas, o subrangovas – rangovas; todėl subrangos sutartiniams santykiams taikytinos CK įtvirtintos rangos sutarčių nuostatos tiek, kiek sutarties šalių teisėtai (neperžengiant sutarties laisvės principo ribų) nesusitarta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020). Dėl to teisėjų kolegija vertina, kad sprendžiant atsakovės ir ieškovės ginčą, jų santykiams taikomos taip pat ir CK įtvirtintos (statybos) rangos sutarčių nuostatos.

 

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

 

27.       Byloje nustatyta, kad, vykdydama Subrangos sutartyje numatytus darbus Objekte, ieškovė parengė 16 atliktų darbų aktų. Aktus Nr. 1–14 atsakovė priėmė ir pasirašė. Kitų aktų, t. y. aktų Nr. 15–16 atsakovė nepriėmė ir nepasirašė, taip pat neatsiskaitė už juose nurodytus darbus. Ginčas dėl akto Nr. 15 apmokėjimo išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-1235-967/2022). Nurodytoje byloje teismas patenkino ieškovės reikalavimą dėl skolos iš atsakovės priteisimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kelia akte Nr. 16 nurodytų atliktų darbų apmokėjimo klausimą. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė ir nepriteisė iš atsakovės 237 771,97 Eur skolos, apskaičiuotos už akte Nr. 16 nurodytus darbus.

28.       Apeliaciniame skunde ieškovė nesutinka su pirmiau pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi. Atsakovė atsisakymą atsiskaityti už akte Nr. 16 nurodytus darbus grindė iš esmės dviem pagrindais: netinkamu darbų atlikimu ir (ar) jų neatlikimu; taip pat Subrangos sutartyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią atsakovė, turi teisę neatsiskaityti su ieškove, jei su atsakove už atitinkamus darbus neatsiskaito trečiasis asmuo, kaip užsakovas (sutarties 22 punktas). Ieškovės teigimu, atsakovės argumentai dėl neatsiskaitymo su ieškove yra neįrodyti ir nepagrįsti. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės pozicija.

 

Dėl atlyginimo subrangovui už atliktus pagal atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą Nr. 16

 

29.       Kasacinis teismas, aiškindamas atliktų statybos rangos darbų perdavimą ir priėmimą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.662 straipsnis), tiek ir specialiosiose (CK 6.694 straipsnis). Pagal abiejų straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus, nebent būtų nustatyti įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus, t. y.: jei rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui praranda prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); jei pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); jei nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). 

30.       Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Pripažįstama, kad būtent statybos darbų perdavimo ir priėmimo akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, jeigu tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jeigu jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 straipsnio 4 dalis). Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą būtų nepagrįstas, kad būtų užkirstas kelias užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vykdyti kitas sutartines pareigas (pvz., sumokėti sutartyje nustatytą kainą), rangovas turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti aktą vienašališkai (CK 6.694 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011).

31.       Rangovo žymos apie užsakovo atsisakymą pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktą nebuvimas akte nevertinamas kaip kliūtis tokį aktą kvalifikuoti pasirašytą vienašališkai ir sukeliantį užsakovo pareigą įvykdyti priešpriešines prievoles pagal sutartį. Todėl tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę. Tokiu atveju užsakovas, nesutikdamas su rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Vienašalis perdavimo aktas netenka galios tik tuo atveju, jeigu teismas jį pripažįsta negaliojančiu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-313/2016, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

32.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė 2021 m. spalio 26 d. raštu kreipėsi į atsakovę, informuodama ją apie atliktus darbus ir kartu pateikdama PVM sąskaitą faktūrą, aktą Nr. 16 bei suvestinį (supaprastintą) atliktų darbų aktą Nr. 16. Atsakovė 2021 m. spalio 29 d. raštu nesutiko pasirašyti ieškovės akto, nurodydama tokio nesutikimo priežastis. Ieškovė, vadovaudamasi jai įstatyme suteikta teise, šį aktą pasirašė vienašališkai. Atsižvelgiant į tai, kad vienašališkai ieškovės pasirašytas aktas Nr. 16 nėra nuginčytas, teisėjų kolegijos vertinimu, jis atsakovei sukelia pareigą vykdyti priešpriešinę pareigą, t. y. apmokėti dėl akte Nr. 16 atliktų darbų neapmokėjimo susidariusią skolą. Teisėjų kolegija nenustatė, kad atsakovės nurodomos aplinkybės sudarytų pagrindą spręsti, kad ieškovė aktą Nr. 16 vienašališkai pasirašė neteisėtai, t. y. egzistavo pagrindai, kuomet užsakovas (atsakovė) turi teisę atsisakyti priimti darbus. Civilinėje byloje atsakovė nenurodė, o teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad ieškovė pažeidė viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl to atsakovei iš ieškovės gaunamas Subrangos sutarties įvykdymas prarado prasmę arba kad pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami.

33.       Atsižvelgiant į atsakovės 2021 m. spalio 29 d. raštą, kuriame ji nurodė nesutikimo pasirašyti ieškovės pateiktą aktą Nr. 16 priežastis, taip pat atsakovės procesinius dokumentus, vertintina, kad atsakovė atsisakymą pasirašyti ieškovės pateiktus atliktų darbų aktus ir priimti ieškovės atliktų darbų rezultatą grindžia darbų neatlikimu arba darbų trūkumais (žr. taip pat ir užsakovės UAB „Telšių vandenys“ 2021 m. rugsėjo mėn.–2022 m. balandžio mėn. raštus, kuriuose nurodomi tokie darbų trūkumai, kaip apsaugų nuo dangčio savaiminio užsidarymo nebuvimas skystų atliekų priėmimo mazge, oro vėdinimo sistemos neveikimas, vandens prasiskverbimas pro lubas dumblo džiovinimo ir energetinio ūkio pastate, neatlikti bandymai ir nepateikti dokumentai, kt. (atsilepimo priedai Nr. 23, 32, 33, 28). 

34.       Nagrinėjamoje byloje atsakovė neįrodinėja, kad dėl užsakovės (trečiojo asmens) nustatytų trūkumų ieškovės atliktų darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal paskirtį ir kad nustatytų darbų trūkumų negalima pašalinti. CK 6.665 straipsnyje nustatyta, kad užsakovas gali reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 45 punktas). Ieškovė nurodė, kad dalį savo atliktų darbų trūkumų ištaisė, o likę trūkumai yra neesminiai, lengvai pašalinami, be to, dėl jų atsakovė nenurodė pretenzijų ieškovei pastarosios pateiktame atliktų darbų akte Nr. 16. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pretenzijas dėl darbų trūkumų pareiškė ne atsakovė ieškovei, bet užsakovė (trečiasis asmuo) atsakovei. Atsakovė nagrinėjamoje byloje nepaneigė ieškovės teiginių apie tai, kad dalis trūkumų pašalinti, o likę trūkumai yra neesminiai, neturintys įtakos atsakovės atsisakomo sumokėti užmokesčio už darbus dydžiui. 

35.       Atsakovė taip pat neįrodė, kad ieškovė neatliko tokių darbų: vaizdo stebėjimo sistemos, gaisrinės signalizacijos, apsauginės signalizacijos įrengimo, elektrotechnikos darbų (akto Nr. 16 eilutės 3.7.1, 4.5, 4.6, 4.7, 5.5, 5.6, 6.6, 6, 6.7, 7.5, 7.6, 7, 8.3, 8.5, 8.6, 8.7, 9.5, 9.6, 9.7). Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad nurodyti darbai bendru ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens susitarimu nebuvo atliekami dėl projektinės dokumentacijos pakeitimo, jų kaina, atsižvelgiant į tai, kad subrangos sutarties kaina buvo fiksuota, buvo perskirstyta kitiems ieškovės jau atliktiems darbams. Aptariamas pakeitimas buvo įformintas trečiojo asmens, atsakovės ir FIDIC inžinieriaus UAB „Prie Lėvens“ 2022 m. balandžio 5 d. Rangos sutarties Pakeitimo nurodymu (žr. ieškinio priedas Nr. 9). Įvertinusi šį Pakeitimo nurodymą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atliktų darbų aktu Nr. 16 ieškovė reikalauja atsiskaityti už atliktus pagal Subrangos sutartį darbus. Taigi, konstatuotina, kad, ieškovės pateikto akto Nr. 16 pagrindu ji turi teisę į 237 771,97 Eur atlyginimą už nurodytame akte nurodytus darbus.

 

Dėl šalių susitarimo atsiskaityti su subrangove ne anksčiau, negu su generaline rangove atsiskaitys užsakovė, aiškinimo ir kvalifikavimo  

        

36.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės, kaip generalinės rangovės, prievolė atsiskaityti su ieškove, kaip subrangove, buvo siejama ne tik su atliktų darbų priėmimu, bet ir trečiojo asmens, kaip užsakovės, įsipareigojimų vykdymu. Subrangos sutartyje šalys susitarė, kad atsakovė, kaip generalinė rangovė, privalo atsiskaityti su ieškove, kaip subrangove, per 3 dienas po to, kai su ja už atitinkamus darbus atsiskaito užsakovė kaip perkančioji organizacija (Subrangos sutarties 22 punktas). Nustatęs, kad trečiasis asmuo su atsakove neatsiskaitė už ieškovės akte Nr. 16 nurodytus darbus, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 237 771,97 Eur skolos priteisimo.

37.       Pirma, byloje nėra duomenų, kad buvo sudaryta trišalė sutartis, pagal kurią visiems trims santykių dalyviams būtų paskirstomos teisės ir pareigos, ar reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią subrangovas turėtų teisę kreiptis su ieškiniu į teismą dėl skolos išieškojimo iš užsakovo. Tai reiškia, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi įprasta rangos sutartiniuose santykiuose tarpusavio atsiskaitymo prievolių schema, kuri reiškia, kad generalinis rangovas tuo pat metu yra užsakovo kreditorius ir subrangovo skolininkas apmokėjimo už atliktus darbus prievolėse. Be to, generalinis rangovas atsako subrangovui už užsakovo veiksmus ir kartu užsakovui – už subrangovo veiksmus (CK 6.650 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012). Tačiau, esant subrangos teisiniams santykiams, subrangovas ir užsakovas neturi teisės reikšti reikalavimų vienas kitam (CK 6.650 straipsnio 4 dalis).

38.       Kasacinis teismas išaiškinęs, kad pirmiau nurodyta tarpusavio atsiskaitymo prievolių schema, t. y. kai generalinės rangos sutartyje ar subrangos sutartyje nenustatyta subrangovo tiesioginių santykių su užsakovu ir subrangovas negali pareikšti reikalavimo užsakovui sutarties pagrindu, lemia, jog generalinis rangovas negali remtis aplinkybe, kad jis su subrangovu neatsiskaito dėl to, jog su juo neatsiskaito užsakovas. Generaliniam rangovui tenka užsakovo neatsiskaitymo rizika, nes jis susietas sutartiniais ryšiais su užsakovu ir atsakingas už sutarties kontrahento pasirinkimą. Nors rangos ir subrangos santykius nustatančios teisės normos dispozityvios, dėl teisinio santykių šalių pareigų ir teisių pasiskirstymo galioja bendrosios atsakomybės taisyklės, kad rangovas atsako užsakovui dėl jo pasirinktų subrangovų veiksmų ir subrangovams už užsakovo veiksmus. Priešingas aiškinimas pažeistų šių santykių šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012). Nagrinėjamoje byloje sutartinių nuostatų, pakeičiančių CK 6.650 straipsnio 4 dalies nuostatas, nei Subrangos sutartyje, nei Rangos sutartyje nėra. Dėl to atsakovė, ginče su ieškove (subrangove) remdamasis jai trečiojo asmens (užsakovės) pareikštomis pretenzijomis dėl darbų trūkumų, kai ji pati nenurodė pastabų ir pretenzijų subrangovės pateiktame atliktų darbų akte, turi pagrįsti užsakovės nurodytų trūkumų ryšį su subrangovės atliktais darbais, t. y. kad tokie trūkumai susiję su ieškovės atliktais darbais, kad ieškovė atsisako pašalinti trūkumus, kad likę ieškovės nepašalinti trūkumai atitinka prašomos skolos už darbus dydį proporcingumo aspektu. Nagrinėjamoje byloje atsakovė tokio ryšio neįrodė.

39.       Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad šalių susitarimai, pakeičiantys tik vienos iš sutarties šalių teisių ir pareigų turinį, nesuteikiant kitai šaliai tikėtis adekvačios aptariamoje teisės normoje įtvirtintos teisių apsaugos, gali būti pripažintini CK 6.650 straipsnio 4 dalis normos imperatyvo pažeidimu. Tai atitinka teisės principą, kad sutarties išlyga dėl sutartinės atsakomybės atsisakymo yra negaliojanti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012). Atsižvelgiant į tai, kad šalys Subrangos sutarties 22 punkte susitarė, kad rangovė neturi pareigos atsiskaityti su subrangove, jei su rangove neatsiskaitytų užsakovė, teisėjų kolegija sprendžia, kad toks susitarimas, subrangovei nesuteikiant tikėtis adekvačios jos pažeistų teisių apsaugos, pažeidžia CK 6.650 straipsnio 4 dalies nuostatas.

40.       Antra, nors lingvistinė Subrangos sutarties 22 punkto formuluotė, pagal kurią rangovė neturi pareigos atsiskaityti su subrangove, kol su rangove neatsiskaitys užsakovė, sudarytų pagrindą teigti, jog sutarties šalys susitarė dėl atidedamosios sąlygos. Tokios nuostatos kvalifikavimas kaip atidedamosios sąlygos reikštų, kad šalims neturėtų būti žinoma, ar tokia aplinkybė įvyks, ar ne (CK 1.66 straipsnio 2, 3 dalys; 1.68 straipsnio 2–4 dalys), o tai, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, paneigtų rangovo ir subrangovo priešpriešinių teisių ir pareigų buvimą ir iš to atsirandančią kiekvieno atsakomybę kontrahentui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012). Todėl tokio pobūdžio sutarties nuostatos, atsižvelgiant į Subrangos sutarties prigimtį, šalių tarpusavio santykius, turėtų būti kvalifikuojamos kaip terminai, apibrėžti ateityje įvyksiančiu įvykiu, kurie, priešingai negu sąlygos, turi neišvengiamai įvykti (CK 1.117 straipsnio 2 dalis).

41.       Nors Subrangos sutarties 22 punktas gali būti kvalifikuojamas atidedamuoju terminu, teisėjų kolegijos vertinimu, tokia sąlyga negali būti paliekama galioti, nes sutartis, kuria nustatytų šalių teisių ir pareigų pabaiga siejama su tam tikru įvykiu, įvyksiančiu ateityje, laikoma sudaryta nustatant terminą tik tada, jeigu jis neišvengiamai įvyks (CK 1.117 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinis teismas išaiškinęs, kad neišvengiamumas reiškia tai, kad tas įvykis turi įvykti objektyviai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012). O šiuo atveju, kaip ir aptariamoje kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012, neaišku, kada įvykis įvyks, turint omenyje, kad prievolės įvykdymas priklauso nuo skolininko (rangovės) veiksmų (subjektyvus veiksnys), t. y. ar ji dės pastangas gauti atsiskaitymą iš užsakovės, ar ši bus moki ir geranoriškai atsiskaitys su rangove, taip pat nėra aišku, ar gavusi atsiskaitymą rangovė iš karto atsiskaitys su subrangove. Subrangovė (byloje – ieškovė) neturi sutartinių priemonių, neįgijo teisių pagal sutartį daryti įtaką šiam atsiskaitymo procesui.

42.       Taigi, Subrangos sutarties nuostata, apibrėžianti terminą įvykiu, kuris gali ir neįvykti, reiškia, kad pažeidžiamas imperatyvusis teisės normos reikalavimas apibrėžti terminą įvykiu, kuris neišvengiamai turi įvykti, todėl ši sutarties sąlyga pripažįstama negaliojančia nuo jos sudarymo momento (CK 1.117 straipsnio 2 dalis, 1.80 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad sprendimo dalis, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė reikalavimą dėl 237 771,97 Eur skolos iš atsakovės priteisimo, panaikintina išsprendžiant šią bylos dalį iš esmės, t. y. iš atsakovės ieškovės naudai priteisiant 237 771,97 Eur skolą.

 

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

 

43.       Apeliacinį skundą dėl jai nepalankios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies padavė ir atsakovė. Atsakovės vertinimu, skundžiamu sprendimu teismas nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą priteisti 484 423,93 Eur skolą, susidariusią atsakovei sulaikant ieškovei už statybos rangos aktus Nr. 1-14 mokėtinų sumų dalį (10 proc.). Atsakovės teigimu, sulaikytų sumų pagrįstumą patvirtina Subrangos sutarties 22 punktas, kuriuo šalys susitarė, kad atsakovė atlygins ieškovei už statybos darbus tik gavusi apmokėjimą iš trečiojo asmens. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo sulaikė 10 proc. atsakovei mokėtinų mokėjimų, mokėjimų dalis pagrįstai sulaikė ir atsakovė. Atsakovės vertinimu, 484 423,93 Eur sumos sulaikymo pagrįstumą patvirtina ir tarp šalių susiklosčiusi mokėjimų sulaikymo praktika.

44.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovės ieškovės naudai priteista 484 423,93 Eur dydžio skola, neteisėtumo ar nepagrįstumo. Teisėjų kolegijai pripažinus Subrangos sutarties 22 punktą niekiniu ir negaliojančiu, atsakovės argumentas, kad ji turėjo teisę sulaikyti 10 proc. nuo atliktų darbų apmokėjimo sumą, remiantis tuo, jog šią atsakovei mokėtiną sumą sulaikė pati užsakovė, tampa teisiškai nebereikšmingu. Nesutiktina ir su tuo, kad ieškovės mokėjimų sulaikymo pagrįstumą patvirtina šalių plėtota praktika, kuria remiantis atsakovė sulaikydavo 10 proc. nuo ieškovei už statybos rangos darbus mokėtinos sumos.

45.       Atsižvelgiant į atsakovės apeliaciniame skunde dėstomus argumentus, manytina, kad atsakovė mokėjimo sulaikymo praktiką, kaip pagrindą netaikyti raštu tokius veiksmus draudžiančių atlikti sutarties sąlygų, grindžia CK 6.183 straipsnio 2 dalimi. Minėta įstatymo nuostata numato, kad šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis sutarties nuostata, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu. Taigi, nors Subrangos sutartimi šalys buvo susitariusios, kad generalinė rangovė neturi teisės sulaikyti jokių mokėjimų subrangovei ir neturi atlikti jokių vienašališkų tarpusavio piniginių įskaitymų (Subrangos sutarties 24 punktas), atsakovės teigimu, Subrangos sutarties vykdymo metu, atsakovei sulaikant 10 proc. nuo pagal aktus Nr. 1-14 mokėtinų sumų, tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė Subrangos sutarties 24 sąlygos neatitinkanti atsiskaitymo praktika. Kadangi ieškovė žinojo (turėjo žinoti), kad dėl analogiškos 10 proc. mokėtinos sumos buvo susitarta ir tarp užsakovės bei atsakovės Rangos sutarties Bendrųjų ir Konkrečiųjų sąlygų 14.3 papunkčiu, atsakovės teigimu, ieškovė neginčydama tokios praktikos, parado teisę remtis Subrangos sutarties 24 punkte numatyta draudimo sulaikyti sumas nuostata.

46.       Kasacinis teismas išaiškinęs, kad sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalį, yra būtina nustatyti tokias aplinkybes, kad 1) sutartis nebuvo įvykdyta sutartyje nustatytu būdu; 2) abi sutarties šalys susitarė dėl kitokio sutarties įvykdymo būdo; 3) šis susitarimas yra aiškus ir nedviprasmiškas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-1075/2019). Tokį teisiškai reikšmingą sutarties šalių elgesį gali patvirtinti įvairios sutarties vykdymo aplinkybės. Esant ginčui, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygas, teismai turi vertinti, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygą ir kaip konkrečiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016, 27 punktas). 

47.       Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegijos vertinimu atsakovės aptartas šalių elgesys nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė negali remtis Subrangos sutarties 24 punkte expressis verbis numatyta draudimo sulaikyti apmokėjimo sumas nuostata.

48.       Nors Subrangos sutarties vykdymo metu atsakovė tam tikrais atvejais sulaikydavo ieškovei mokėtinas sumas, tačiau šie atsakovės veiksmai nereiškia, kad tokia praktika šalys faktiškai susitarė dėl kitokio sutarties įvykdymo būdo. Aplinkybė, kad atsakovė nesulaikė sumų nuo dviejų sąskaitų t. y. 2020 m. liepos 31 d. sąskaitos; 2020 m. rugsėjo 30 d. sąskaitos (4 t., b. l. 12), patvirtina, jog šalių praktika nebuvo nuosekli. Be to, nėra jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad šalys savo veiksmais pasiekė susitarimą dėl atsakovės sulaikytų mokėjimų grąžinimo ieškovei. Todėl net jei šalys savo veiksmais būtų tariamai susitarusios sulaikyti dalį ieškovės mokėtinos sumos, tokia praktika nebūtų pakankamai išvystyta, kad pateisintų nukrypimą nuo rašytinių sutarties sąlygų.

49.       Teismas taip pat nesutinka su atsakovės teiginiais, kad Subrangos sutarties šalims turėtų būti taikomas Rangos sutartyje Bendrųjų ir Konkrečiųjų sąlygų 14.3 papunktis, kuriuo remiantis rangovė sulaikydavo 10 proc. atsakovei mokėtinų sumų. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad CK 6.650 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios sutarties privalomumo ir sutarties uždarumo principus esant užsakovo–rangovo–subrangovo sutarčių grandinei, iš esmės reiškia sutarčių grandinės santykio nepertraukiamumą ir draudimą „šokinėti per grandis“ – šalys tarpusavio reikalavimus esant sutarčių grandinei gali reikšti tik tai šalia i(-ims), su kuria (-iomis) yra susisaisčiusios sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021).

50.       Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad trečiojo asmens teisė sulaikyti dalį mokėtinų sumų pagal Rangos sutarties nuostatas nesukuria analogiškos teisės atsakovei jos santykiuose su ieškove, juolab kad Subrangos sutarties 24 punkto nuostata, draudžianti generalinei rangovei sulaikyti mokėjimus subrangovei, yra aiški ir nedviprasmiška.

 

Dėl delspinigių

        

51.       Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 32 498,82 Eur dydžio delspinigių sumą, kurią sudarė: 10 699,74 Eur reikalavimas, paskaičiuotas dėl 237 771,97 Eur atsakovės įsiskolinimo ieškovei už akte Nr. 16 nurodytus atliktus, bet neapmokėtus darbus; taip pat 21 799,08 Eur dydžio reikalavimas už nepagrįstai sulaikytus 484 423,93 Eur dydžio mokėjimus. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, t. y. patenkino ieškovės reikalavimą dėl 484 423,93 Eur nepagrįstai sulaikytos sumos priteisimo, atmetė reikalavimą dėl 237 771,97 Eur skolos apmokėjimo, apskųstu sprendimu priteisė tik dalį, t. y. 21 799,08 Eur, sutartinių palūkanų, apskaičiuotų už nepagrįstai sulaikytą 484 423,93 Eur sumą. Sau nenaudingą sprendimo dalį apskundė tiek ieškovė, tiek atsakovė. Teisėjų kolegijai tenkinus ieškovės apeliacinį skundą dėl 237 771,97 Eur skolos ieškovės naudai iš atsakovės priteisimo, ieškovei priteistini taip pat ir 10 699,74 Eur dydžio delspinigiai.

 

Dėl teismo motyvų pašalinimo iš sprendimo

 

52.       Atsakovė pateikė prašymą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų pašalinimo. Atsakovė prašo pašalinti motyvus iš skundžiamo sprendimo 13, 19, 24, 27 punktų.

53.       Teismų praktikoje pripažįstama teisė skųsti teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytas išvadas ir išdėstytus motyvus savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015).

54.       Teismas, spręsdamas pareikšto ieškinio ar apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, tiria ir vertina įvairias bylos aplinkybes, pasisako, kurias aplinkybes laiko nustatytomis, teisiškai jas kvalifikuoja, nurodo, kokie teisiniai santykiai saisto ar, priešingai, nesaisto bylos šalių (CPK 270 straipsnio 4 dalis, 331 straipsnio 4 dalis). Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 straipsnio 2 punktas) ir res judicata (teismo sprendimo) galią (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Vadinasi, teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje, siekdamas teisingai išspręsti konkretų ginčą, teismas gali konstatuoti aplinkybes ir padaryti išvadas, kurios ne tik tiesiogiai siejasi su teismo sprendimo (nutarties) rezoliucine dalimi ir ją pagrindžia, bet gali sukelti atskirus teisinius padarinius ir už konkretaus ginčo (bylos) ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015).

55.       Teismų praktikoje aiškinama, kad atvejais, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė skundu kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1249-553/2019).

56.       Teisėjų kolegija netenkina atsakovės prašymo iš skundžiamo sprendimo 27 punkto pašalinti šiuos motyvus, t. y. kad „trečiasis asmuo už ieškinio 10 punkte pateiktoje lentelėje nurodytus darbus pagal atsakovės atliktų darbų aktą Nr. 17 negali atsiskaityti, kadangi atsakovė neįvykdžiusi sąlygų, kurioms esant pagal Rangos sutartį gali būti patvirtintas mokėjimo prašymas. Agentūra 2022 m. gruodžio 7 d. pranešimu Nr. 1 atmetė užsakovės mokėjimo prašymą Nr. MPO32, motyvuodama tuo, kad išlaidos pagal atliktų darbų aktą Nr. 17 negali būti apmokėtos, nes nėra pratęstas atlikimo užtikrinimas bei nėra gautas Statybos užbaigimo aktas; trečiojo asmens vertinimu, už šias aplinkybes atsakomybė tenka atsakovei“. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo sprendimo 27 punkte nurodyti motyvai nedaro poveikio byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, jų teisiniam santykiui, taip pat negali sukurti teisinių padarinių ateityje, kadangi 27 sprendimo punkte pirmosios instancijos teismas išdėstė ne sprendimo motyvus, bet apibendrino trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose aptariamą poziciją.

57.       Atsižvelgiant į šiame apeliacinės instancijos teismo sprendime pirmiau padarytas išvadas dėl apskųsto sprendimo 19 punkte nurodytų motyvų pagrįstumo, teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovės prašymu pašalinti pirmosios instancijos teismo sprendimo 19 punkte nurodytais motyvus, t. y. kad „bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad nurodyti darbai bendru ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens susitarimu nebuvo atliekami dėl projektinės dokumentacijos pakeitimo, jų kaina buvo perskirstyta kitiems ieškovės jau atliktiems darbams; šis pakeitimas buvo įformintas 2022 m. balandžio 5 d. trečiojo asmens, atsakovės ir FIDIC inžinieriaus UAB „Prie Lėvens“ Rangos sutarties apkeitimo nurodymu (ieškinio priedas Nr. 9). Teismas vertina, kad, atsižvelgiant į paminėtą Rangos sutarties pakeitimo nurodymą, atliktų darbų aktu Nr. 16 ieškovė reikalauja atsiskaitymo už realiai atliktus pagal Subrangos sutartį darbus“. 

58.       Atsižvelgiant į tai šiame sprendime nustatytas aplinkybes, t. y. kad atsakovė ieškovę informavimo apie nesutikimo su akto Nr. 16 pasirašymo priežastimis (statybos rangos darbų trūkumus), atsakovės prašymas pašalinti apskųsto sprendimo 13 ir 24 punkte nurodytus motyvus nebetenka teisinės prasmės. Aptariamuose pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuose teismas nurodė, kad atsakovė „atsisakydama pasirašyti aktus, konkrečių trūkumų nenurodė, nenustatė jų šalinimo terminų“ (skundžiamo sprendimo 13 punktas); „atsakovė, vykdydama savo pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis Subrangos sutarties vykdymo metu, privalėjo konkrečiai nurodyti šalintinus trūkumus ir nustatyti protingus terminus jiems pašalinti (CK 6.200 straipsnio 2 dalis); šių veiksmų atsakovė neatliko“ (skundžiamo sprendimo 24 punktas).

 

Dėl bylos procesinės baigties

        

59.       Teisėjų kolegija daro konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimo dalį dėl 484 423,93 Eur nepagrįstai sulaikytos sumos priteisimo, taip pat 21 799,08 Eur delspinigių priteisimo. Pagrindo panaikinti teisėtą bei pagrįstą šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra. Kita vertus teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šiame sprendime nustatytas faktines bylos aplinkybes bei nurodytus teisinius argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dalyje, kuria atmetė ieškinio dalį, t. y. ieškovės naudai iš atsakovės nepriteisė 237 771,97 Eur skolos už statybos rangos darbų akte Nr. 16 nurodytus atliktus, bet neapmokėtus darbus, taip pat atmetė reikalavimą dėl 10 699,74 Eur delspinigių priteisimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas patenkina ieškovės apeliacinį skundą – ieškovės apskųstą sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė kitus ieškovės reikalavimus panaikina ir priima naują sprendimą – ieškinį patenkina visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė Subrangos sutarties 22 punkto prieštaravimo imperatyviosioms teisės normoms faktą, rezoliucinėje dalyje, nurodoma, kad Subrangos sutarties 22 punktas pripažįstamas niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

60.       Į esminius šalių argumentus atsakyta, dėl kitų šalių argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo

        

61.       Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą (jo dalį) ar jį pakeitus, turi būti pakeistas ir pirmosios instancijos teisme atsiradusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 98 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamas žyminis mokestis. Patenkinus ieškovės UAB „Versina“ apeliacinį skundą, civilinę bylą laimėjo ieškovė, todėl bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Versina“ ir trečiojo asmens UAB „Telšių vandenys“ naudai apeliacinės instancijos teismas priteisia iš atsakovės UAB „Arginta“.

62.       Ieškovė UAB „Versina“ pirmosios instancijos teisme patyrė 6 700 Eur žyminio mokesčio išlaidų, taip pat 7 231,69 Eur atstovavimo išlaidų, kurias patvirtina į bylą pateikti įrodymai. Ši suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) maksimalų dydį, apskaičiuotą pagal 8.2 papunktyje numatytą 2,5 užmokesčio dydžio koeficientą (2,5 x 1 900,03 Eur (bankinis pavedimas 2023 m. gegužės 4 d.) = 4750,75). Dėl to iš atsakovės UAB „Arginta“ ieškovės UAB „Versina“ naudai priteisiama 11 450,75 Eur (6 700 Eur + 4750,75 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

63.       Trečiasis asmuo UAB „Telšių vandenys“ patyrė 1 573 Eur atstovavimo išlaidų, kurias patvirtina į bylą pateikti įrodymai. Ši suma neviršija Rekomendacijose pateikto maksimalaus užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydžio, apskaičiuoto pagal 8.2 punkte numatytą 2,5 užmokesčio dydžio koeficientą (2,5 x 1 900,03 Eur (bankinis pavedimas 2023 m. gegužės 4 d.). = 4750,75). Dėl to iš atsakovės UAB „Arginta“ trečiojo asmens UAB „Telšių vandenys“ naudai priteisiama 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo        

 

64.       Ieškovė UAB „Versina“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 4 772 Eur žyminio mokesčio išlaidų, taip pat 7 100 Eur atstovavimo išlaidų, kurias sudaro 3 800 Eur už apeliacinį skundą, taip pat 3 300 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šias išlaidas patvirtina į bylą pateikti įrodymai. Už apeliacinį skundą prašoma priteisti 3 800 Eur suma viršija Rekomendacijose numatytą maksimalaus priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydžio, apskaičiuoto pagal 8.10 papunktyje numatytą 1,7 užmokesčio dydžio koeficientą (1,7 x 1 959,5 Eur (bankinis pavedimas 2023 m. rugpjūčio 9 d.) = 3 331,15 Eur). Už atsiliepimą į apeliacinį skundą prašoma priteisti 3 300 Eur suma taip pat viršija Rekomendacijose numatytą maksimalaus priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydžio, apskaičiuoto pagal 8.11 papunktyje numatytą 1,3 užmokesčio dydžio koeficientą (1,3 x 1 959,5 Eur = 2 547,35 Eur). Dėl to iš atsakovės UAB „Arginta“ ieškovės UAB „Versina“ naudai priteisiama 12 978,5 Eur (3 331,15 Eur + 2 547,35 Eur + 7 100 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

65.       Trečiasis asmuo UAB „Telšių vandenys“ pateikė įrodymus, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 1 022,45 Eur atstovavimo išlaidų. Ši suma neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydžio, apskaičiuoto pagal 8.11 punkte numatytą 1,3 užmokesčio dydžio koeficientą (1,3 x 1959,90 Eur (bankinis pavedimas 2023 m. rugpjūčio 23 d.) = 2547,87 Eur). Dėl to iš atsakovės UAB „Arginta“ trečiojo asmens UAB „Telšių vandenys“ naudai priteisiama 1 022,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

66.       Atmetus atsakovės UAB „Arginta“ apeliacinį skundą, jai bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

                

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

        

n u s p r e n d ž i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl 237 771,97 Eur skolos ir 10 699,74  delspinigių priteisimo, bei dėl šios dalies priimti naują sprendimą – nurodytus ieškinio reikalavimus patenkinti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: 

„Pripažinti 2017 m. liepos 20 d. statybos subrangos darbų sutarties, sudarytos tarp ieškovės UAB ,,Versina“ (juridinio asmens kodas 180346182) ir atsakovės UAB ,,Arginta“ (juridinio asmens kodas 120930752), 22 punktą niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

Priteisti iš atsakovės UAB ,,Arginta“ (juridinio asmens kodas 120930752) ieškovės UAB ,,Versina“ (juridinio asmens kodas 180346182) naudai sulaikytą 484 423,93 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt tris eurus ir 93 ct) sumą, 237 771,97 Eur (du šimtus trisdešimt septynis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt vieną eurą ir 97 ct) skolos, 32 498,82 Eur (trisdešimt du tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus ir 82 ct) sutartines palūkanas (delspinigius), 6 proc. dydžio metines palūkanas už visą priteisiamą skolos ir delspinigių sumą, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“.

Priteisti ieškovės UAB ,,Versina“ (juridinio asmens kodas 180346182) naudai iš atsakovės UAB ,,Arginta“ (juridinio asmens kodas 120930752) 11 450,75 Eur (vienuolika tūkstančių keturis šimtus penkiasdešimt eurų ir 75 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, 12 978,50 Eur (dvylika tūkstančių devynis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiojo asmens UAB ,,Telšių vandenys“ (juridinio asmens kodas 180153137) naudai iš atsakovės UAB ,,Arginta“ (juridinio asmens kodas 120930752) 1 573 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, 1 022,45 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt du eurus ir 45 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti ieškovei UAB „Versina“ (juridinio asmens kodas 180346182) 916 Eur (devynis šimtus šešiolika eurų) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2022 m. gruodžio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1214153913070 į AB „Šiaulių bankas“ sąskaitą. Išaiškinti ieškovei, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

 

 

Teisėjai                                                                                            Tomas Venckus

 

 

                                                                                                            Irmantas Šulcas

 

 

                                                                                                    Žilvinas Terebeiza