Administracinė byla Nr. I-1630-331/2016

Proceso Nr. 3-61-3-06306-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,

dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės atstovei Laurai Narkevičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovams Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

pareiškėjas skundu (b. l. 1-5) kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės, neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 20 480,4 Lt neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.

Paaiškino, kad iki 2013-06-03 dirbo valstybės tarnautoju. Vilniaus miesto savivaldybėje dirbo nuo 2004-11-15 iki 2011-08-16. Nuo 2011-08-17 perkeltas į Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamento) patarėjo (A lygio, 14 kategorijos) pareigas. 2011-11-23 laikinai perkeltas į Departamento direktoriaus pavaduotojo (A lygio, 16 kategorijos) pareigas. 2012-07-24 perkeltas į Departamento direktoriaus pavaduotojo (A lygio, 16 kategorijos) pareigas, suteikiant pirmą kvalifikacinę klasę. 2013-06-03 atleistas iš Departamento.

Lietuvos Respublikos Seimui 2009-04-23 priėmus Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) pakeitimus nuo 2009-05-01 sumažinti pareiginės algos koeficientai 15 ir aukštesnės kategorijos valstybės tarnautojams, o 2009-07-17 pakeitimais, kurie įsigaliojo nuo 2009-08-01, dar kartą sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojams bei priedai už kvalifikacinę klasę. Šis valstybės tarnautojų darbo užmokesčio (pareiginės algos (koeficientų) ir priedų už kvalifikacinę klasę) sumažinimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinio Teismo) 2013-07-01 nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl pareiškėjui nepagrįstai buvo sumažinta ir dėl to neteisėtai neišmokėta statutinio valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalis.

Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 53–58) paaiškino, kad Departamentas darbo užmokestį skaičiuoja ir moka griežtai laikydamasis tuo metu galiojančių įstatymų reikalavimų. Jeigu pareiškėjo reikalavimas būtų tenkinamas prašė teismo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams arba išdėstyti mokėjimus proporcingomis dalimis, priteistą sumą išmokant per vienerius metus. Pareiškėjo reikalavimui dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 68–74) paaiškino, kad neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas bus sureguliuotas norminiais teisės aktais, todėl spręsti pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą teismine tvarka nėra pagrindo. Pareiškėjo reikalavimui dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybė jokių neteisėtų veiksmų neatliko, kadangi ginčo santykių metu išimtinai vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir tinkamai juos vykdė. Tinkamu atsakovu prašė pripažinti Lietuvos valstybę. Tenkinus pareiškėjo reikalavimą, teismo sprendimo įvykdymą prašė išdėstyti vieneriems metams.

S k u n d a s   a t m e t a m a s.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl trunkamojo pažeidimo, kuomet pareiškėjui kas mėnesį buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis pagal įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2004-11-12 įsakymu Nr. 41-1003 priėmė pareiškėją į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Panerių seniūno (A lygio, 12 kategorijos) pareigas nuo 2004-11-15 (b. l. 25), o 2005-13-14 įsakymu Nr. 41-220 nuo 2005-03-15 perkėlė pareiškėją į Panerių seniūno (A lygio, 13 kategorijos) pareigas (b. l. 30). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006-01-31 įsakymu Nr. 41-83 suteikė pareiškėjui antrą kvalifikacinę klasę (b. l. 35), o 2009-01-30 įsakymu Nr. 41-129 – pirmą kvalifikacinę klasę (b. l. 36). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011-08-04 įsakymu Nr. 41-672 perkėlė pareiškėją iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Panerių seniūnijos seniūno (A lygio, 14 kategorijos) pareigų į Departamento patarėjo (A lygio, 14 kategorijos) pareigas (b. l. 43). Departamento direktorius 2011-08-16 įsakymu Nr. 8TE-152 nuo 2011-08-17 priėmė pareiškėją į Departamento patarėjo (karjeros valstybės tarnautojo, A lygio, 14 kategorijos) pareigas, paliekant suteiktą pirmą kvalifikacinę klasę (b. l. 64). Departamento direktorius 2011-11-23 įsakymu Nr. 8TE-213 laikinai perkėlė pareiškėją į Departamento direktoriaus pavaduotojo (karjeros valstybės tarnautojo, A lygio, 16 kategorijos) pareigas (b. l. 65). Departamento direktorius 2012-07-18 įsakymu Nr. 8TE-78 nuo 2012-07-24 perkėlė pareiškėją iš Departamento patarėjo (karjeros valstybės tarnautojo, A lygio, 14 kategorijos) pareigų į Departamento direktoriaus pavaduotojo (karjeros valstybės tarnautojo, A lygio, 16 kategorijos) pareigas, suteikiant pirmą kvalifikacinę klasę (b. l. 66). Departamento direktorius 2013-05-31 įsakymu Nr. 8TE-32 nuo 2013-06-03 atleido pareiškėją iš Departamento direktoriaus pavaduotojo (karjeros valstybės tarnautojo, A lygio, 16 kategorijos) pareigų (b. l. 67). Vilniaus miesto savivaldybės 2013-11-18 pažyma patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2011-08-16 pareiškėjui nebuvo išmokėta 15 871,98 Lt darbo užmokesčio dalis (b. l. 76). Departamento 2013-10-23 pažyma Nr. 4F-40 patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2011-08-17 iki 2013-09-30 pareiškėjui nebuvo išmokėta 20 480,4 Lt darbo užmokesčio dalis (b. l. 59–60).

VTĮ 23 straipsnis numato, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos; 4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. To paties įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šis įstatymas (1 priedas). Vadovaujantis VTĮ 25 straipsnio valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį arba tarnybinį rangą; 4) už diplomatinį rangą; 5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.

Pažymėtina, kad VTĮ 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimais (2010-06-30 įstatyme Nr. XI-944; 2011-11-22 įstatyme Nr. XI-1721; 2012-12-20 įstatyme Nr. XII-114) nuo 2009-05-01 buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukštesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams. Nuo 2009-08-01 VTĮ 1 priedas buvo dar kartą pakeistas (2009-07-17 įstatymu Nr. XI-363) dar kartą sumažinant pareiginės algos koeficientus 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojams, taip pat nustatant sumažintus priedų už kvalifikacinę klasę dydžius. Pastebėtina, jog 2013-09-19 priėmus VTĮ 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymą Nr. XII-517, kuris įsigaliojo 2013-10-01, buvo nustatyti priedų už kvalifikacinę klasę ir pareiginių algų koeficientų dydžiai, galioję iki 2009-05-01. Todėl pareiškėjui nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 susidarė 36 352,38 Lt darbo užmokesčio nepriemoka.

Pareiškėjas, kurio prašoma priteisti darbo užmokesčio nepriemokos suma susidarė per laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30, į teismą su skundu kreipėsi 2013-11-04. Atsižvelgus į Departamento ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą pareiškėjo reikalavimui išmokėti darbo užmokesčio nepriemoką taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, DK 27 straipsnio 2 dalį, CK 1.127 straipsnio 1 dalį, laikytina, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė praleidęs ieškinio senaties terminą reikalavimams, kildinamiems iš laikotarpio nuo 2009-08-01 iki 2010-11-03.

Nagrinėjamu laikotarpiu pareiškėjui neišmokėtos darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio teismo 2013-07-01 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio teismo 2013-07-01 nutarimas), kuriame Konstitucinis Teismas pripažino, kad pareiginės algos koeficientų ir priedų už kvalifikacines klases sumažinimas buvo nepagrįstas, kadangi tokiu teisiniu reglamentavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2013-10-01. Šiame nutarime Konstitucinis teismas taip pat konstatavo, kad  įstatymų leidėjui iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo išaiškinimą, priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo Įstatymą (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas), kuriuo numatyta nustatyti dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą asmenims, kuriems už darbą buvo apmokama iš valstybės ar savivaldybės lėšų. Minėtą patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą pateikti iš pradžių buvo numatyta iki 2014-05-01, tačiau vėliau šis terminas buvo pratęstas iki 2015-05-01.

Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime konstatavo, jog Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015-09-01, kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

Teismas, atsižvelgęs į paminėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, Grąžinimo įstatymo nuostatas, laiko, kad pareiškėjo dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirti praradimai turėtų būti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą. Pareiškėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintą darbo užmokestį mokėjusiai institucijai – Vilniaus miesto savivaldybei ir Departamentui, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjo patirtus praradimus. Toks neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalies grąžinimo mechanizmo taikymas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką nagrinėjamu klausimu administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016, A602-669/2016, kuriose LVAT nurodė, kad „patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu“. Nagrinėjamu atveju nukrypti nuo tokios LVAT suformuotos praktikos nėra jokio pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, jau galiojant nepagrįstai sumažinto darbo užmokesčio dalies grąžinimo mechanizmui, pareiškėjo reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu negali būti tenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                                                                                                              Henrikas Sadauskas