Civilinė byla Nr. e2-3125-887/2020
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00400-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.1.4; 2.6.8.6; 2.6.26; 3.1.7.4.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 7 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė,
sekretoriaujant Rasai Marcinkonei,
dalyvaujant ieškovės UAB „Transagma“ atstovui advokatui Albertui Butai, atsakovės UAB „Autrona“ atstovams direktoriui R. Ž. ir advokatui Vaidui Jurčikoniui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Transagma“ ieškinį atsakovei UAB „Autrona“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 5 384,50 Eur skolą už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, 40,00 Eur sumą patirtų išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, kompensavimui, 28,24 Eur iki pareiškimo teismui pateikimo dienos (2020 m. vasario 19 d.) už pradelstas vykdyti pinigines prievoles paskaičiuotas 8,00 procentų metines palūkanas, taip pat 2 282,74 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2019 m. lapkričio mėnesį šalių darbuotojams komunikuojant elektroninio ryšio priemonėmis ir suderinus esmines sąlygas, šalys susitarė dėl dviejų krovinių pervežimo tarptautiniu maršrutu Lietuva - Jungtinė Karalystė. Abiem atvejais faktinis krovinio siuntėjas buvo Vilniaus r. sav., Čekoniškių k. veiklą vykdanti gamybos įmonė UAB „LIETPAK“, tačiau kroviniai turėjo būti pristatyti skirtingiems gavėjams į skirtingas paskirties vietas Jungtinėje Karalystėje. Ieškovei pradėjus vykdyti sutartinius įsipareigojimus, t. y. 2019 m. lapkričio 25 d. faktinio krovinio siuntėjo UAB „LIETPAK“ veiklos adresu pateikus transporto priemonių junginius, pagal CMR važtaraščius Nr. 80046057 bei Nr. 80046106 priėmus pervežimui krovinius ir pradėjus vykdyti jų transportavimą, atsakovė pateikė ieškovei el. paštu vienkartines krovinio pervežimo sutartis užsakymus Nr. 2019/27 (VE-18-01-3088) bei Nr. 2019/26 (VE-18-01-3086), kuriomis buvo patvirtintas šalių susitarimas dėl krovinių pervežimo tarptautiniu maršrutu. Ieškovė 2019 metų gruodžio mėnesio pradžioje įvykdė sutartinius įsipareigojimus pagal CMR važtaraščius Nr. 80046057 bei Nr. 80046106, pristatė krovinius į numatytas iškrovimo vietas Jungtinėje Karalystėje ir perdavė numatytiems gavėjams. Atitinkamai, už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas ieškovė išrašė 2019 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TRA Nr. 007632 bei 2019 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TRA Nr. 007634 ir kartu su CMR važtaraščių originalais 2019 m. gruodžio 10 d. registruotu paštu išsiuntė atsakovei. Registruota pašto siunta atsakovei įteikta 2019 m. gruodžio 12 d. Atsakovė jokių pastabų dėl sutartinių prievolių galimo netinkamo vykdymo nereiškė, įsitraukė į savo buhalterinę apskaitą ieškovės pateiktas 2019 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TRA Nr. 007632 bei 2019 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TRA Nr. 007634. UAB „LIETPAK“ 2019 m. gruodžio 23 d. atsiskaitė už atliktus pervežimus su atsakove. Ieškovės atstovas bandė susisiekti su atsakovės darbuotoju, tačiau nepavyko. Kadangi atsakovė nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų pagal sutartyje susitartus terminus ir neapmokėjo PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos, atsakovė paskaičiavo 28,24 Eur palūkanas, 40,00 Eur sumą išlaidoms, susijusioms su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, kompensuoti, taip pat procesines palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymą. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 20 d. atsisakė ieškinio dalyje dėl 5 384,50 Eur priteisimo ir prašo šioje dalyje bylą nutraukti.
Ieškovės atstovas advokatas Albertas Buta teismo posėdyje palaikė prašymą, kuriuo atsisakė ieškinio dalyje dėl 5 384,50 Eur skolos priteisimo ir prašė šioje dalyje bylą nutraukti. Atstovas kitoje dalyje ieškinį palaikė visiškai ieškinyje nurodytais motyvais.
Atsakovė teikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, skolos nesumokėjo, todėl, kad ieškovė neįvykdė esminės sutarčių preambulėje numatytos sąlygos apmokėjimui - nepateikė atsakovei CMR važtaraščių originalų. Ieškovė pateikė tik nepatvirtintas CMR važtaraščių kopijas, todėl atsakovė negalėjo jokiu pagrindu laikyti tokių nepatvirtintų kopijų kokią nors įrodomąją reikšmę turinčiais dokumentais. Tokiu atveju, kilus ginčui dėl atsiskaitymo, ieškovė turėtų gauti ir pateikti atsakovei kitus įrodymus, apie tinkamą krovinio pristatymą, ir ne iš krovinio siuntėjo, o iš krovinio gavėjo. Tik po to prasidėtų 45 dienų atsiskaitymo terminas, numatytas sutartyse.
Atsakovės atstovas advokatas Vaidas Jurčikonis ir direktorius R. Ž. teismo posėdyje palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad sąskaitas įtraukė į apskaitą, nes vertino, kad paslauga įvykdyta iš dalies ir atsikaitys tik gavęs CMR originalus, kaip numatyta sutartyje. Siuntėjo patvirtinimas apie tinkamą užsakymo įvykdymą, nėra pagrindas skolai sumokėti. Tačiau gavus gavėjo patvirtinimą, kad kroviniai pristatyti, atsakovė pagrindinę skolą sumokėjo. Prašo šioje dalyje bylą nutraukti, o kitoje dalyje ieškinį atmesti, nes palūkanos, papildomos išlaidos susidarė dėl ieškovės netinkamo sutarties vykdymo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Byloje nustatyta, kad šalys 2019 m. lapkričio 26 d. sudarė vienkartinio pervežimo sutartis Nr. 2019/27 (VE-18-01-3088) ir Nr. 2019/26 (VE-18-01-3086). Šių sutarčių pagrindu, ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei transportavimo paslaugas ir atlikti krovinio pervežimą maršrutu Lietuva - Jungtinė Karalystė, o atsakovė įsipareigojo apmokėti ieškovei 5 384,50 Eur pavedimu per 45 dienų po PVM sąskaitų faktūrų ir 2 CMR originalų su gavėjo krovinio gavimo data, gavėjo vardu, pavarde, parašu pateikimo. Ieškovės atstovo teigimu atsakovui buvo išsiųsti Tarptautinių krovinių transporto važtaraščių - CMR Nr. 80046057 ir Nr. 80046106 originalai patvirtinantys, kad ieškovė įvykdė prievolę ir pervežė krovinį. Atsakovės atstovų teigimu ieškovė atsiuntė CMR Nr. 80046057 ir Nr. 80046106 nepatvirtintas kopijas. Atsakovė neapmokėjo PVM sąskaitų faktūrų 5 384,50 Eur sumai, kuri buvo išrašyta ir pateikta atsakovei 2019 m. gruodžio 12 d., atsakovė už suteiktas paslaugas atsiskaitė 2020 m. rugpjūčio 6 d.
Dėl ieškinio dalies atsisakymo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalyje nu-matyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pa-reikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.
Bylos nagrinėjimo metu, ieškovė pateikė atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 5 384,50 Eur skolos priteisimo. Ieškovės teismui pateiktas ieškinio dalyje dėl 5 384,50 Eur skolos priteisimo atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių bei interesų. Ieškovei žinomos ieškinio dalyje dėl 5 384,50 Eur skolos priteisimo atsisakymo pasekmės. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės ieškinio dalies dėl 5 384,50 Eur skolos priteisimo atsisakymas priimtinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Ieškovei išaiškintina, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
Dėl papildomų išlaidų, palūkanų priteisimo.
Teismas, vadovaudamasis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), pažymi, kad būtent atsakovė turi įrodyti, kad jai nekilo pareiga už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį, kai ieškovė įvykdė užsakymus. Taigi atsakovei atsisakant apmokėti jai pateiktas PVM sąskaitas faktūras, tenka ir pareiga nurodyti tokio atsisakymo priežastis. Teismas atkreipia dėmesį, jog byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovė pervežimus įvykdė netinkamai, o atsakovė atsisakymą mokėti grindė originalių CMR važtaraščių nepateikimu.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal vienkartines krovinio pervežimo sutartis užsakymus Nr. 2019/27 (VE-18-01-3088) bei Nr. 2019/26 (VE-18-01-3086) ieškovė kaip vežėjas, įsipareigojo atlikus pervežimą pateikti atsakovei PVM sąskaitas faktūras ir po 2 CMR originalus su gavėjo krovinio gavimo data, gavėjo vardu, pavarde, parašu. Tačiau pažymėtina, jog pagal CMR konvencijos 4 straipsnį važtaraščio nepateikimas, jo neteisingas užpildymas, neturi teisinės reikšmės sutarties pagrindu atliktų užsakymų vykdymui, o įvykdžius pervežimą, apmokėjimui už jį. Ieškovė įvykdžiusi užsakymus, pateikė atsakovei PVM sąskaitas faktūras, todėl teismas daro išvadą, jog atsakovės atsisakymas šias sąskaitas apmokėti, vadovaujantis CMR važtaraščių originalų nepateikimu, nepagrįstas ir neteisėtas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1620-803/2020).
Pagal CMR Konvencijos 30 straipsnio 3 dalį kompensacijos dėl pristatymo termino viršijimo gali būti pareikalauta, jeigu per 21 dieną po to, kai krovinys buvo perduotas gavėjui, buvo pateiktos raštiškos pretenzijos. Ieškovei nebuvo pateiktos pretenzijos dėl netinkamų pervežimo paslaugų suteikimo, vėlavimo ir pan. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad krovinio siuntėjas UAB „LIETPAK“ 2019 m. gruodžio 23 d. atsiskaitė su atsakove už krovinio pervežimą. Bei pažymėtina, kad atsakovė ieškovės pateiktas sąskaitas faktūras įtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą. Todėl akivaizdu, jog atsakovė neįrodė, kad krovinio vežimo sutartis buvo neįvykdyta (CPK 185 straipsnis). Byloje nustačius, kad pervežimai buvo įvykdyti, konstatuojama, jog atsakovei kilo pareiga apmokėti pateiktas PVM sąskaitas faktūras per 45 dienas nuo jų gavimo dienos.
Teismui nustačius, jog atsakovės prievolė už suteiktas pervežimo paslaugas atsiskaityti baigėsi 2020 m sausio 26 d., teismas vertina, jog ieškovės reikalavimas priteisti 8 procentų dydžio metines palūkanas yra pagrįstas ir tenkintinas. CMR konvencija, be kitų, reglamentuoja ir vežėjų tarpusavio atsakomybės klausimus. Pagal CMR konvencijos 27 straipsnį pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šių palūkanų galima reikalauti, kai yra vežėjo atsakomybė už krovinio praradimą, sugadinimą ir kitais atvejais. CMR konvencijos 27 straipsnyje nereglamentuojamos procesinės palūkanos, skaičiuotinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti atitinkamo dydžio palūkanas už tai, kad atsakovė laiku neatsiskaitė už krovinio pervežimą, todėl taikoma ne CMR konvencija, bet Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas. Ieškovė prašo priteisti 8,00 proc. palūkanas, remdamasi dydžiu, nustatytu Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme (toliau – Įstatymas). Jo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas taikomas visiems tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir valstybės institucijų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Taigi pagal šią normą Įstatyme nustatyto dydžio palūkanas moka ūkio subjektai, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla (Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Palūkanas nurodyti ūkio subjektai moka, jeigu jų sudarytas sandoris yra komercinis (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal byloje nustatytas aplinkybes šalys yra ūkio subjektai. Jų sudarytas vežimo sandoris yra komercinis, nes susijęs su abiejų šalių verslu ir yra atlygintinis. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės prašomoms palūkanoms taikytinas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas ir ieškovei iš atsakovės priteistinos 224,79 Eur palūkanos.
Be to, ieškovė, vadovaudamasi Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, prašo iš atsakovės priteisti 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Minėto įstatymo 7 straipsnio 1 dalis numato, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Ieškovė ir atsakovė yra pelno siekiantys privatūs juridiniai asmenys, ūkio subjektai, teikiantys komercines paslaugas, tarp šalių sudarytos Pervežimo sutartys įstatymo prasme yra komercinės sutartys, todėl šalių teisiniams santykiams taikytinos įstatymo nuostatos (Įstatymo 1 straipsnio 3 dalis, 2 straipsnio 1 dalis, 6 dalis). Ieškovė suteikė atsakovei krovinio pervežimo paslaugas, atsakovė įgijo prievolę už suteiktas paslaugas atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, tačiau šią pareigą pažeidė, todėl ieškovė, kaip kreditorė įgijo teisę reikalauti išieškojimo išlaidų kompensavimo. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovės reikalavimas tenkinimas, ieškovei iš atsakovės priteistina 40 Eur suma išieškojimo išlaidoms kompensuoti (Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, CK6.63 straipsnio 2 dalis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 8,00 procentų dydžio procesines palūkanas, reikalavimą grindžia Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis. Minėta, jog Įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Kadangi tai specialusis įstatymas, numatantis palūkanų normos skaičiavimą, todėl jis turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį. Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis numato, jog pavėluoto mokėjimo palūkanų norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma. Palūkanų, kurias skolininkas privalo mokėti už pavėlavimą, dydis skaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovei pareiga mokėti procesines palūkanas kilo nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. vasario 20 d., t. y. pirmąjį 2020 m. pusmetį. Pirmąjį 2020 metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Pagal Europos banko viešuosius duomenis, vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudaro 0,00 proc. Atitinkamai, palūkanų normą padidinus 8 procentiniais punktais, atsakovei skaičiuotinos 8,00 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos. Atsižvelgiant į galiojantį reglamentavimą, ieškovei iš atsakovės priteistinos 8,00 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. vasario 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 1 dalis , 2 dalis, CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo.
CPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas baudas skiria šiame kodekse nustatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. CPK 95 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui.
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo sąmoningai prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą veikiančiai atsakovei skirti 1 000,00 Eur baudą. Ieškovė nurodo, kad atsakovė pateikė nepagrįstus atsikirtimus į išduotą teismo įsakymą, siekdama išvengti atsiskaitymo su ieškove.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342/2019).
Kaip jau minėta ieškovė kreipėsi į teismą, teikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos išieškojimo iš atsakovės. Atsakovė, nesutikdama su teismo įsakymu, pateikė prieštaravimus. Ieškovė teikė ieškinį, kurio nagrinėjimo metu atsakovė skolą sumokėjo. Teismo nuomone, atsakovės nesutikimas su teismo įsakymu nevertintinas kaip piktnaudžiavimas teise, tokiu būdu atsakovė įgyvendino savo teisę į teisminę gynybą visiškai nepriklausomai nuo bylos baigties. Atsižvelgiant į išdėstytą, nenustačius piktnaudžiavimo atvejo, ieškovės prašymas skirti atsakovei 1 000,00 Eur baudą netenkintinas.
Dėl bylinėjimo išlaidų.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovės ieškovei priteisiama 32,14 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), 30,25 Eur dokumentų vertimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas) taip pat priteistinos 2 220,35 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Rekomenduojami civilinėse bylose išlaidų už advokato pagalbą dydžiai yra patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Atsižvelgiant į šio įstatymo nuostatas bei bylos sudėtingumą (atsakovė ieškovei skolos negrąžino, ieškovė buvo priversta kreiptis į teisininkus dėl ko patyrė papildomų išlaidų, vyko teismo posėdžiai, kuriuose turėjo dalyvauti atstovės advokatas), teismas sprendžia, kad ieškovės prašoma priteisti 2 220,35 Eur suma už teisinę pagalbą nėra nepagrįstai didelė, todėl priteistina.
Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, jam grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos. Byloje esantys duomenys liudija, jog ieškovė 2020 m. vasario 19 d ir 2020 m. balandžio 14 d. sumokėjo 123,00 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atsisakė ieškinio dalies, todėl ieškovei grąžintina 75 procentai žyminio mokesčio, mokėtino už atsisakomą priteisti sumą 5 384,50 Eur, t. y. 90,86 Eur (CPK 87 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Priimti ieškovės UAB „Transagma“, į. k. 302500612, ieškinio dėl 5 384,50 Eur skolos priteisimo iš atsakovės UAB „Autrona“, į. k. 249970870, atsisakymą.
Nutraukti civilinę bylą Nr. e2-3125-887/2020 pagal ieškovės UAB „Transagma“ ieškinį atsakovei UAB „Autrona“ dalyje dėl 5 384,50 Eur skolos priteisimo.
Tenkinti visiškai ieškinį kitoje dalyje.
Priteisti iš atsakovės UAB „Autrona“, į. k. 249970870, 264,79 Eur sumą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. vasario 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 2 282,74 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Transagma“, į. k. 302500612.
Grąžinti ieškovei UAB „Transagma“, į. k. 302500612, 90,86 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. balandžio 14 d.
Pavesti sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio dalies grąžinimo vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Agnė Petkevičienė