Civilinė byla Nr. e2A-502-1120/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00897-2018-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.3.1.14
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. E. patikslintą ieškinį atsakovui M. B., trečiajam asmeniui N. E. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, komunalinių mokesčių priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės arba naudojimosi tvarkos nustatymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. E. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo M. B. 2 569,99 Eur už komunalinių mokesčių sumokėjimą nuo 2014 m. gruodžio mėnesio iki 2020 m. vasario mėnesio; atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą – 0,1278 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 226,85 kv. m bendro ploto, 86,69 kv. m gyvenamojo ploto pastatą – gyvenamąjį namą lAlp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą 3I1 p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą 4I1 p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – garažą 5I1 p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kiemo aikštelė, tvora, šulinys, kanalizacijos šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir priteisti ieškovės asmeninėn nuosavybėn atsakovui priklausančią ½ dalį viso minėto nekilnojamojo turto, įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovui 74 000 Eur piniginę kompensaciją, ją išdėstant: 30 000 Eur per penkias kalendorines dienas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos; 44 000 Eur per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos; priteisti ieškovei iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalių santuoka nutraukta 2014 m. birželio 3 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12636-947/2014. Ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė ginčo name gyvena su dviem vaikais – dukra E. B. ir sūnumi M. B., bei savo tėvu N. E., kurio vardu įregistruotas uzufruktas naudotis tiek žemės sklypu, tiek pastatais. Atsakovas daugiau nei ketveri metai ginčo name negyvena, nesilanko, juo nesirūpina, jokių mokesčių nemoka. Ieškovė už dujas namo šildymui nuo 2014 m. gruodžio mėnesio iki 2020 m. vasario mėnesio sumokėjo 6 390,58 Eur, todėl ½ dalis sudaro 3 195,29 Eur. Šią sumą mažina atsakovo sumokėta suma iki 3 019,99 Eur. Nekilnojamojo turto padalinti natūra nėra galimybės. Gyvenamas namas 226,85 kv. m ploto (vieno buto pastatas) pritaikytas gyventi vienai šeimai. Name yra 5 kambariai 86,69 kv. m ploto, 90,89 kv. m rūsio patalpos. Gyvenamojo namo išplanavimas neleidžia padalyti patalpas natūra be didesnės žalos turtui, nėra galimybės suformuoti du atskirus butus. Nedalūs yra ir namo priklausiniai, kiti pastatai. Negalima atidalinti ir žemės sklypo šioje valdoje. Todėl galimas atidalijimo būdas – vienam iš bendraturčių pripažinti nuosavybės teises į šią valdą natūra, o kitam – piniginė kompensacija už jam priklausančią dalį. Teismo paskirtas ekspertas V. G. ginčo turtą įvertino 148 000 Eur. Ieškovė sutinka ir įsipareigoja sumokėti atsakovui 74 000 Eur.
3. Atsakovas M. B. priešieškinyje teismo prašė atidalyti E. E. ir M. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį ginčo turtą, esantį (duomenys neskelbtini), vadovaujantis 2020 m. kovo 18 d. architekto S. M. parengtu projektu: atidalyti pastatą – gyvenamąjį namą, nustatant, kad E. E. nuosavybės teise atitenka projekte suformuotas 116,59 kv. m ploto nekilnojamojo turto kadastrinis vienetas Nr. 1, kurį sudaro patalpos, projekte pažymėtos indeksais: 1-1 (18,01 kv. m), 1-2 (8,41 kv. m), 1-3 (4,30 kv. m), 1-4 (12,53 kv. m), 1-5 (11,92 kv. m), 1-6A (16,47 kv. m), 1-7 (7,88 kv. m), 1-8 (20,77 kv. m), 1-9 (11,23 kv. m), 1-10 (5,07 kv. m); M. B. nuosavybės teise atitenka projekte suformuotas 107,58 kv. m ploto nekilnojamojo turto kadastrinis vienetas Nr. 2, kurį sudaro patalpos, projekte pažymėtos indeksais: P-l (2 kv. m), P-2 (13,78 kv. m), P-3 (10,77 kv. m), P-4 (6,46 kv. m), P-5 (6,70 kv. m), P-6 (16,72 kv. m), P-7 (16,52 kv. m), P-8 (15,98 kv. m), P-9 (1,06 kv. m), 1-1A (1,65 kv. m), 1-6B (15,94 kv. m); atidalyti pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – lauko tualetą ir kiemo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatant, kad E. E. nuosavybės teise atitenka ūkinis pastatas, kuris projekto schemoje yra pažymėtas indeksu 4Ilp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas, kuris projekto schemoje yra pažymėtas indeksu 5Ilp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko tualetas, kuris projekto schemoje yra pažymėtas indeksu V (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); M. B. nuosavybės teise atitenka ūkinis pastatas, kuris projekto schemoje yra pažymėtas indeksu 2I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas, kuris projekto schemoje yra pažymėtas indeksu 3Ilp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo aikštelė, kuri projekto schemoje yra pažymėta indeksais b1, b2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); nustatyti naudojimosi žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), inžineriniais statiniais – tvora, šuliniu, kanalizacijos šuliniu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarką: E. E. paskirti naudotis žemės sklypo 538 kv. m dalį, kuri projekto schemoje yra pažymėta raide A, M. B. paskirti naudotis žemės sklypo 538 kv. m dalį, kuri projekto schemoje yra pažymėta raide B; E. E. ir M. B. palikti toliau bendrai naudotis žemės sklypo 202 kv. m dalį, kuri projekto schemoje yra pažymėta raide C, inžinerinius statinius – tvorą, šulinį, kanalizacijos šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie projekto schemoje yra pažymėti indeksais k1, k2.
4. Teismui nusprendus, kad nėra įmanoma pagal 2020 m. kovo 18 d. architekto S. M. parengtą projektą išspręsti klausimą dėl E. E. ir M. B. nuosavybės teisių įgyvendinimo į ginčo turtą, nustatyti nekilnojamojo turto naudojimosi tvarką: E. E. paskirti naudotis gyvenamojo namo 117,18 kv. m bendrojo ploto patalpas, kurios 2019 m. vasario 25 d. K. J. parengtame plane yra pažymėtos indeksais: 1-la (18,54 kv. m), 1-2 (8,41 kv. m), 1-3 (4,30 kv. m), 1-4 (12,53 kv. m), 1-5 (11,92 kv. m), 1-6a (16,53 kv. m), 1-7 (7,88 kv. m), 1-8 (20,77 kv. m), 1-9 (11,23kv. m), 1-10 (5,07 kv. m), žemės sklypo 549 kv. m dalį, kuri 2019 m. vasario 25 d. K. J. parengtame plane yra pažymėta raide A, ūkinį pastatą, pažymėtą plane 4Ilp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą, pažymėtą plane 5Ilp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko tualetą, pažymėtą plane V (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); M. B. paskirti naudotis gyvenamojo namo 109,67 kv. m bendrojo ploto patalpas, kurios 2019 m. vasario 25 d. K. J. parengtame plane yra pažymėtos indeksais P-l (2 kv. m), P-2 (13,78 kv. m), P-3 (10,77 kv. m), P-4 (6,46 kv. m), P-5 (6,7 kv. m), P-6 (17,62 kv. m), P-7 (16,52 kv. m), P-8 (15,98 kv. m), P-9 (1,06 kv. m), 1-lb (2,25 kv. m), l-6b (16,53 kv. m), žemės sklypo 549 kv. m dalį, kuri 2019 m. vasario 25 d. K. J. parengtame plane yra pažymėta raide B, ūkinį pastatą, pažymėtą plane 2I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą, pažymėtą plane 3Ilp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo aikštelę, pažymėtą plane b1, b2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); E. E. ir M. B. palikti toliau bendrai naudotis žemės sklypo 180 kv. m dalį, kuri 2019 m. vasario 25 d. K. J. parengtame plane yra pažymėta raide C, inžinerinius statinius – tvorą bei šulinį, kanalizacijos šulinį, pažymėtus plane k1, k2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad namas gali būti atidalintas suformuojant du nekilnojamojo turto vienetus: vienam bendraturčiui atitektų 116,59 kv. m nekilnojamojo turto kadastrinis vienetas Nr. 1, kitam –107,58 kv. m Nr. 2. Bendraturtis, kuriam atitenka nekilnojamojo turto vienetas Nr. 1, naudojasi 538 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta A raide, jam atitenka šioje dalyje esantis ūkinis pastatas, garažas ir lauko tualetas, plane pažymėti indeksais 4I1p, 5I1p, V. Bendraturčiui, kuriam atitenka nekilnojamojo turto vienetas Nr. 2, naudojasi 538 kv. m žemės sklypo dalimi B, jam atitenka šioje dalyje esantys du ūkiniai pastatai, kiemo aikštelė, plane pažymėti indeksais 2I1p, 3I1p, b1 ir b2. Bendraturčiams paliktina bendrai naudotis sklypo dalimi, plane pažymėta C, taip pat tvora, šuliniu, kanalizacijos šuliniu, plane pažymėtais k1 ir k2. Teismui nusprendus, kad atsakovo prašomas atidalijimo būdas negalimas, atsakovas reiškia alternatyvų reikalavimą nustatyti naudojimosi tvarką ginčo turtu pagal K. J. parengtus namo, žemės sklypo planus, namo dalių paskaičiavimo projektą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimu atidalino bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei E. E. ir atsakovui M. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą – 0,1278 ha žemės sklypą, 226,85 kv. m bendro ploto, 86,69 kv. m gyvenamojo ploto pastatą – gyvenamąjį namą lAlp, pastatą – ūkinį pastatą 2I1p, pastatą – ūkinį pastatą 3I1 p, pastatą – ūkinį pastatą 4I1 p, pastatą – garažą 5I1 p, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kiemo aikštelė, tvora, šulinys, kanalizacijos šulinys, lauko tualetas), esančius (duomenys neskelbtini), ir priteisė ieškovės E. E. asmeninėn nuosavybėn atsakovui M. B. priklausančią ½ dalį viso minėto nekilnojamojo turto, įpareigojant ieškovę E. E. sumokėti atsakovui M. B. 74 000 Eur piniginę kompensaciją, ją išdėstant: 30 000 Eur per penkias kalendorines dienas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos; 44 000 Eur per du mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, kitą ieškinio dalį atmetė; priešieškinį atmetė, paskirstė tarp šalių ir priteisė bylinėjimosi išlaidas.
3. Teismas nurodė, kad pagal architekto S. M. parengtą projektą vienam bendraturčiui atitektų 116,59 kv. m nekilnojamojo turto kadastrinis vienetas Nr. l (jį atsakovas prašo skirti ieškovei). Nekilnojamojo turto kadastrinis vienetas Nr. 2, kurį atsakovas prašo atidalijant skirti jam, atitektų 107,58 kv. m. Bendraturtis, kuriam atitenka nekilnojamojo turto vienetas Nr. l, naudojasi projekto schemoje nurodyta 538 kv. m ploto žemės sklypo A dalimi, taip pat jam atitenka A dalyje esantis ūkinis pastatas, garažas ir lauko tualetas, kurie projekto schemoje yra pažymėti indeksais 4Ilp, 5Ilp ir V; bendraturtis, kuriam atitenka nekilnojamojo turto vienetas Nr. 2, naudojasi projekto schemoje nurodyta 538 kv. m ploto – žemės sklypo B dalimi, taip pat jam atitenka B dalyje esantys du ūkiniai pastatai, kiemo aikštelė, kurie projekto schemoje yra pažymėti indeksais 2I1p, 3Ilp, b1, b2; bendraturčiams paliktina toliau bendrai naudotis projekto schemoje nurodyta 202 kv. m ploto žemės sklypo C dalimi, tvora, šuliniu, kanalizacijos šuliniu, kurie projekto schemoje yra pažymėti indeksais k1, k2.
4. Teismas pažymėjo, kad iš atsakovo pateikto projekto matyti, jog kiekviename iš suformuotų nekilnojamojo turto vienetų yra vonios bei virtuvės kambariai, du išoriniai įėjimai į namą (įskaitant atskirą įėjimą į namo pusrūsio patalpas). Tačiau pusrūsyje gyvena trečiasis asmuo, ten jo kambarys, virtuvė, vonia. Be to, pusrūsyje yra įrengta namo katilinė, iš kurios šildomas visas gyvenamasis namas, ten įrengti vandens filtrai. Atidalijant namą pagal atsakovo pateiktą projektą, ieškovė liktų be namo šildymo sistemos. Pateiktame projekte nėra numatyta, kur turėtų ir galėtų būti įrengta kita ieškovei tenkančios namo dalies šildymo sistema. Vadinasi, ieškovei atidalytos patalpos negalėtų būti tinkamai naudojamos pagal pagrindinę naudojimo paskirtį. Be to, name yra viena vandens, viena dujų, viena elektros tiekimo sistema. Atsakovas teismo posėdžio metu aiškino, kad įrengti atskiras sistemas nesudėtinga, tačiau, nesant aiškumo, kas ir kaip tai turėtų padaryti, tikėtina, jog tarp šalių kils konfliktinės situacijos.
5. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad egzistuoja techninės galimybės protingomis sąnaudomis įrengti vandentiekio ir nuotekų šalinimo, dujų tiekimo sistemas prašomose atidalyti namo patalpose. Be to, pagal projektą nekilnojamojo turto vienetų Nr. l ir Nr. 2 patalpų atribojimui pirmame aukšte turi būti įrengtos sienos, tačiau priešieškinyje nenurodyta, kas ir kieno lėšomis įrengs sienas. Nors teismo posėdžio metu atsakovas aiškino, kad tai padaryti visiškai nesudėtinga ir tai galintis padaryti jis, tačiau toks reikalavimas (įpareigojimas) byloje nėra pareikštas. Be to, atsakovas nesiūlo ieškovei kompensacijos, kuri viena ar kita forma padengtų ieškovės praradimus jai neturint galimybės naudotis šildymo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemomis ar atlygintų tokių sistemų, sienų įrengimo išlaidas ar jų dalį.
6. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas nurodo, jog inžineriniai statiniai – tvora, šulinys, kanalizacijos šulinys, projekto schemoje pažymėti indeksais k1 ir k2, paliekami šalims naudotis bendrai, tačiau šulinys bei kanalizacijos šulinys yra žemės sklypo B dalyje, kurią atsakovas prašo skirti naudotis tik jam. Kanalizacija yra vietinė, todėl teismas sutiko su ieškove, kad jai bus nepagrįstai apribotos teisės naudotis minėtais įrenginiais. Be to, sklype esančios abi aikštelės, kurios šalims nuosavybės teise priklauso po ½ dalį, atitenka naudotis atsakovui. Teismo vertinimu, atsakovo pateiktas naudojimosi žemės sklypu projektas neatitinka racionalumo, patogumo, faktinio naudojimo kriterijų. Jo naudojimui numatytoje žemės sklypo dalyje yra dirbama žemė, kurioje stovi trečiojo asmens prižiūrimas šiltnamis, auginamos daržovės.
7. Teismas nustatė, kad atsakovo santykiai konfliktiški ne tik su ieškove, trečiuoju asmeniu, bet ir su nepilnamečiais vaikais. Atsakovas ginčo valdoje negyvena apie septynerius metus, jis yra įsigijęs kitą nekilnojamąjį turtą. Atsakovas nesirūpina jam priklausančia ½ dalimi nekilnojamojo turto. Ginčo name gyvena ieškovės tėvas N. E., kuriam nustatyta uzufrukto teisė naudotis visu nekilnojamuoju turtu. Trečiasis asmuo gyvena pusrūsyje įrengtose patalpose, kurios pagal atsakovo pateiktą atidalijimo projektą atitektų atsakovui, todėl teismas nesutiko su atsakovu, kad toks atidalijimas nepažeistų trečiojo asmens interesų, kad jis ir toliau netrukdomai galėtų naudotis visa namų valda. Teismo vertinimu, nekilnojamojo turto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal atsakovo siūlomą variantą reikštų jo teisių ir teisėtų interesų suabsoliutinimą ieškovės teisių ir teisėtų interesų sąskaita, todėl šis atsakovo reikalavimas negali būti tenkinamas.
8. Teismas sprendė, kad pagal atsakovo pateiktą naudojimosi ginčo turtu projektą turės būti vykdomas kai kurių patalpų atidalijimas, tačiau nenurodoma, kaip ir kieno lėšomis jis bus atliekamas. Atsakovas siūlo nustatyti gyvenamajame name naudojimosi patalpomis tvarką neatsižvelgiant nei į faktinį naudojimąsi, nei į patalpų paskirtį. Tiek pagal K. J. projektą, tiek pagal atidalijimo projektą pusrūsio patalpos turi atitekti atsakovui, todėl lieka neaišku, kuri patalpa bus laikoma trečiojo asmens asmeninio naudojimo patalpa. Nors, atsakovo aiškinimu, trečiasis asmuo ir toliau galės naudotis visu ginčo turtu, tačiau esant konfliktiškiems santykiams, prašoma nustatyti naudojimosi tvarka pažeis ne tik bendraturtės, bet ir trečiojo asmens interesus, neatitiks protingumo, sąžiningumo bei teisėtumo principų ir nepadės geriau valdyti bendrosios dalinės nuosavybės. Dėl naudojimosi žemės sklypu teismas pasisakė nagrinėdamas atsakovo reikalavimą dėl statinių atidalijimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, kad atsakovo reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką ginčo turtu yra nepagrįstas.
9. Teismas pažymėjo, kad, nors atsakovas, jo atstovas kritikavo eksperto V. G. ekspertizės aktą, jo pateiktą išvadą, tačiau kitokio vertinimo neteikė, neprašė skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę. Atsakovo pateikti skelbimai apie parduodamas namų valdas Lampėdžiuose nepaneigia eksperto išvadų. Atmestini ir atsakovo atstovo argumentai, kad eksperto išvada kaip neobjektyvi vertintina dėl to, kad ekspertizė buvo paskirta atlikti ieškovės pasiūlytam ekspertui. Taigi teismas eksperto V. G. pateikta išvada abejoti neturėjo pagrindo, pripažino, kad ginčo turto vertė yra 148 000 Eur.
10. Teismas sprendė, kad į bylą pateikti įrodymai leidžia pripažinti ieškovę turint galimybę sumokėti atsakovui 74 000 Eur kompensaciją. Tai spręstina ne tik iš ieškovės aiškinimo, kad turi galimybes atsakovui per penkias dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo sumokėti 30 000 Eur, tačiau ieškovė į bylą pateikusi ne vieną banko pranešimą, jog bankas galėtų suteikti ieškovės prašomą kreditą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
1. Atsakovas M. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo patikslintas priešieškinis ir tenkintas ieškovės ieškinys ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti visiškai, o atsakovo priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
15.1. Aplinkybė, kad atsakovas nesinaudoja jam priklausančia turto ½ dalimi, per se (liet. pati savaime) negali būti pagrindu taikyti išimtinį turto atidalijimo būdą (išmokant kompensaciją). Juolab kad 2020 m. kovo 18 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su fotonuotraukomis įrodo, jog name yra atsakovo daiktų.
15.2. Aplinkybė, kad bylos eigoje atsakovas įsigijo nekilnojamąjį turtą, per se negali būti priežastimi atmesti atsakovo priešieškinio reikalavimus. Teismų praktikoje turto atidalijimo, išmokant kompensaciją pinigais, taikymas nėra siejamas su tuo, ar asmuo nuosavybės teise (ne)turi kitą nekilnojamąjį turtą – svarbiausia yra nustatyti, ar yra techninės galimybės atidalyti turtą, nepadarant jam neproporcingos žalos. Tuo labiau, kad sprendime minimas atsakovo neseniai įsigytas nekilnojamas turtas yra įkeistas hipoteka.
15.3. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad sprendimo priėmimo dieną atsakovo santykiai su vaikais ir trečiuoju asmeniu E. E. buvo konfliktiški. Teismas, tvirtindamas priešingai, nurodo aplinkybę apie prieš daugiau kaip du metus įvykusį ginčą tarp ieškovės ir atsakovo, o ne tarp atsakovo ir nurodytų trečiųjų asmenų.
15.4. Atsakovą su namu sieja emocinis ryšys. Turtas yra atsakovo artimųjų (motinos) palikimas (atsakovo močiutė turtą paliko jo motinai), kuriuo santuokos metu jis pasidalino su ieškove, t. y. 2010 m. rugsėjo 22 d. dovanojimo sutartimi padovanojo ieškovei ½ dalį turto. Be to, tiek ieškovei, tiek atsakovui priklausančiu turtu po santuokos nutraukimo naudojasi jų nepilnamečiai vaikai, kuriems yra reikalingas tėvo buvimas. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu ir pareikšdamas priešieškinį, siekia tiek užtikrinti saugią vaikų aplinką, dalyvauti jų auklėjime, tiek neprarasti dalies turto, kuris yra šeimos palikimas.
15.5. Teismas, nurodydamas, kad atsižvelgia į uzufruktoriaus interesus naudotis namu, žemės sklype esančiu daržu, niekaip nepagrindė, jog šalių teisių ir pareigų, susijusių su uzufruktoriumi, turinys pasikeistų po turto atidalijimo natūra arba naudojimosi turtu tvarkos nustatymo. Uzufrukto pagrindu uzufruktorius turi teisę gyventi bet kur name, įskaitant, pusrūsį, pirmą ir antrą aukštus. Sprendime nepagrįstai yra pabrėžiama, kad nėra aišku, kuria turto dalimi uzufruktorius naudotųsi patenkinus priešieškinį. Aplinkybė, kad uzufruktorius šiuo metu naudojimui yra pasirinkęs pusrūsio patalpas, nereiškia, kad jis neteks teisės gyventi pasirinktoje ar kitose namo patalpose, o tuo pačiu, kad turto atidalijimo ar naudojimosi tvarkos projektų sprendiniai yra pažeidžiantys uzufruktoriaus interesus.
15.6. Konfliktiniai bendraturčių tarpusavio santykiai negali būti pagrindu atmesti atsakovo reikalavimus ir tuo pagrindu taikyti turto atidalijimą, priteisiant kompensaciją. Sprendime be 2018 m. lapkričio 22 d. įvykusio ieškovės ir atsakovo ginčo nėra nurodomos jokios kitos aplinkybės, leidžiančios tvirtinti, kad sprendimo priėmimo metu bendraturčių santykiai yra konfliktiški. Kaip teisingai yra nurodoma sprendime, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nepasitvirtinus pareiškime ieškovės nurodytai įvykio versijai.
15.7. Turto atidalijimo projektą parengė kvalifikuotas architektas S. M., kuris patvirtino, kad namas gali būti atidalytas natūra, nepadarant neproporcingos žalos – namas gali būti techniškai atidalytas, suformuojant du nekilnojamojo turto objektus, turinčius atskirus įėjimus, savarankiškas elektros, vandens, šilumos tiekimo sistemas. Ieškovė į bylą nėra pateikusi jokio kito specialisto parengto dokumento, kuris patvirtintų, kad name nėra įmanoma įrengti savarankiškas elektros, vandens, šilumos tiekimo sistemas.
15.8. Nepagrįstas sprendimo motyvas, kad atsakovas turėjo įrodyti, jog namo patalpose atitinkamos sistemos gali būti įrengtos nepatiriant didelių sąnaudų. Nei CK, nei Lietuvos teismų praktikoje nėra nurodyta, kad prašant teismo atidalyti turtą natūra arba nustatyti naudojimosi turtu tvarką ieškinio / priešieškinio dalyke privalo būti įvardinti visi veiksmai, kurie bus atlikti įgyvendinant teismo sprendimą. Lietuvos teismų praktikoje bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomi statiniai / jų dalis yra atidalijama kiekvienam iš bendraturčių priteisiant atitinkamas statinio patalpas ir paliekant bendraturčiams teisę spręsti, ar jie iš priskirtų patalpų formuos naujus nekilnojamojo turto objektus.
15.9. Sprendimo motyvai, kad nėra aišku, kas ir kieno lėšomis įrengs sienas, atskirs šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo, dujų tiekimo sistemas, nepaneigia, bet patvirtina, kad faktiškai turto atidalijimas natūra arba naudojimosi turtu tvarkos nustatymas yra įmanomas. Nors teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėjimais, sprendime yra akivaizdžiai daroma prielaida, kad aptartų klausimų neišsprendimas sąlygos šalių konfliktus.
15.10. Sprendime nėra nurodyta jokių techninių kliūčių, dėl kurių būtų neįmanoma įvykdyti naudojimosi tvarkos projekto, turto atidalijimo projekto dalies dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo į žemės sklypą, jame esančią tvorą, šulinį, kanalizacijos šulinį. Teismas tik nurodo, kad ieškovei būtų apribota teisė naudotis šuliniu, kanalizacijos šuliniu, kurie yra atsakovo naudojimui priskirtoje žemės sklypo dalyje. Pagal naudojimosi tvarkos projektą, turto atidalijimo projektą, minėti inžineriniai statiniai yra paliekami bendram naudojimui. Atsakovo kliudymas ieškovei naudotis šiais bendro naudojimo objektais reikštų teismo sprendimo nevykdymą.
15.11. Teismas, atmetęs priešieškinį, nevertino, ar yra techninės galimybės atidalyti turtą natūra, nepadarius jam neproporcingos žalos, taip pat, ar yra įmanoma nustatyti kitokią naudojimosi turtu tvarką, nei yra pasiūlęs atsakovas. Ieškovė negalimumą atidalinti turtą natūra arba nustatyti naudojimosi turtu tvarką grindė niekuo nepagrįstais subjektyviais samprotavimais. Aplinkybę, kad nėra techninių kliūčių atidalyti turtą natūra ar nustatyti naudojimosi turtu tvarką, patvirtina K. J. parengta statinių kadastrinių matavimų byla, namo aukštų planai, naudojimosi tvarkos projektas, architekto S. M. parengtas turto atidalijimo projektas, 2015 metais pačios ieškovės iniciatyva UAB „Projektų vystymo grupė“ parengtas projektas, kurio tikslas – žemės sklypo padalinimas į du žemės sklypus.
15.12. Atsakovui nuosavybės teise priklausanti namo idealioji dalis nėra mažesnė už ieškovei priklausančią dalį, t. y. ieškovei ir atsakovui priklauso po ½ dalį namo. Sprendime nėra nurodoma, kad atsakovui priklausanti namo dalis neva neleidžia racionaliai ją atskirti arba kad atsakovas dėl turimos nuosavybės teisės apimties neva neturi realios galimybės naudotis namo dalimi.
15.13. Sprendimas taikyti subsidiarų turto atidalijimo būdą priimtas, ieškovei neįrodžius, kad atsakovui priteistina 74 000 Eur kompensacija atitinka turto rinkos vertės ½ dalį. Piniginės kompensacijos nustatymas pagal ekspertizės akto išvadas yra nepagrįstas, nes teismo eksperto skyrimo procedūra buvo atlikta, pažeidžiant šalių lygiateisiškumo principą, o byloje gautas ekspertizės aktas buvo parengtas, nesivadovaujant Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtinta turto ir verslo vertinimo metodika (toliau – Metodika).
15.14. Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartyje skirti teismo ekspertizę nebuvo pateikta jokių motyvų, kodėl į ekspertizės atlikimą nėra įtraukiamas atsakovo siūlomas ekspertas V. L..
15.15. Metodikos 55 punkte yra nustatyta, kad turto vertinimas atliekamas ne mažiau kaip dviem metodais. Jeigu du turto vertinimo metodai netaikomi, turto vertintojas tai privalo pagrįsti turto vertinimo ataskaitoje. Ekspertas pasirinko taikyti tik vieną lyginamąjį metodą ir nepagrindė, kodėl vieno lyginamojo metodo taikymas neva yra pakankamas, siekiant nustatyti viso turto rinkos vertę.
15.16. Ekspertizės akte išdėstytas vertės paskaičiavimas patvirtina, kad nustatyta 148 000 Eur suma – tai namo rinkos vertė, prilyginta viso turto rinkos vertei. Taigi ekspertas nevertino trijų ūkinių pastatų, kiemo statinių, garažo rinkos vertės, darydamas prielaidą, kad jie neva yra mažaverčiai. Šią aplinkybę patvirtina ir eksperto sprendimas pasirinkti lyginamuosius objektus, neatsižvelgiant į tai, kad turtą sudaro ne tik žemės sklypas, namas, bet ir trys ūkiniai pastatai, garažas, kiemo statiniai.
15.17. Prie ekspertizės akto nėra pridėti dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti, kaip palyginamojo metodo taikymo metu buvo atrinkti lyginamieji objektai. Ekspertizės akte parinkti 3 ir 4 lyginamieji objektai yra netinkami palyginimui, nes jų statybos metai – 1994 ir 1991, kai tuo tarpu name 2010 metais buvo atliktas paprastasis remontas, dėl kurio namo plotas padidėjo 45,53 m2 arba net daugiau kaip 25 proc. Be to, eksperto pasirinkti lyginamieji objektai apima laikotarpį nuo 2018-01 iki 2019-12, t. y. tik 24 mėnesių laikotarpį, o ne Metodikoje nurodytą 36 mėnesių laikotarpį.
15.18. Prie ekspertizės akto nėra pridėtas metodikoje nurodytos formos turto apžiūros aktas. Ekspertas nepateikė jokių duomenų apie tai, ar turto savininkai buvo informuoti apie apžiūros datą bei laiką ir dėl kokių priežasčių jie nedalyvavo turto apžiūroje. Prie ekspertizės akto pridėtose 2020 m. sausio 6 d. fotonuotraukose nėra užfiksuotas trijų ūkinių pastatų, garažo vidus.
15.19. Iš sprendimo nėra aišku, kuo vadovaujantis teismas nusprendė, kad ieškovė atsakovui priklausančią piniginę kompensaciją privalo sumokėti ne teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, o vėliau tam tikromis dalimis. Teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas yra galimas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Vadinasi, teismas atidėdamas sprendimo dalies dėl piniginės kompensacijos priteisimo įvykdymą per se pripažino, kad ieškovės turtinė padėtis yra bloga. Sprendimas šioje dalyje yra prieštaringas, nes teismas taip pat nusprendė, kad Luminor Bank AB, įvertinęs ieškovės kreditingumą, paskolintų ieškovei trūkstamą 44 000 Eur pinigų sumą sprendimo įvykdymui; sąlyginis, nes jo visiškas įvykdymas priklauso nuo to, ar bankas (ne)paskolins ieškovei 44 000 Eur piniginių lėšų.
15.20. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie savo finansinę būklę, įskaitant, kad ieškovė turi 30 000 Eur santaupų bei kad jos kreditingumas, finansinis pajėgumas yra pakankamas sudaryti su banku kredito sutartį ir ją vykdyti.
15.21. Pranešimai niekaip negali įrodyti, kad priimant sprendimą egzistavo reali ieškovės galimybė per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos gauti iš banko 44 000 Eur ir juos sumokėti atsakovui, nes pranešimuose nurodyti banko preliminarūs sprendimai dėl būsto kredito suteikimo nebegaliojo sprendimo priėmimo metu. Pranešimuose expressis verbis (liet. (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) yra nurodoma, kad jie nėra banko įsipareigojimas suteikti būsto kreditą ieškovei ir negali būti jokio investicinio sprendimo ir/arba vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis.
2. Ieškovė E. E. ir trečiasis asmuo N. E. atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
16.1. Gyvenamojo namo išplanavimas bei jame įrengtų patalpų paskirtis neleidžia padalinti patalpas natūra be didesnės žalos turtui, nėra galimybės nei suformuoti atskirus du butus pagal architekto S. M. paruoštą projektą, nei nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais ir žemės sklypu pagal matininko K. J. parengtus projektus.
16.2. Pagal architekto S. M. parengtą projektą vienam iš bendraturčių atitektų 116,59 kv. m gyvenamojo namo (nekilnojamojo turto kadastrinis vienetas Nr. 1), kurį siūlo skirti ieškovei, o kitam bendraturčiui (atsakovui) – 107,58 kv. m (nekilnojamojo turto kadastrinis vienetas Nr. 2). Pagal patalpas, kurios priskiriamos kadastriniam vienetui Nr. 2, atitektų visos pusrūsio patalpos, tarp kurių patalpa P-4/6,46 kv. m (katilinė), kurioje įrengti viso namo vandens katilų filtrai, įrengta viso namo šildymo sistema, tad ši patalpa tektų vienam atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kaip atidalijus patalpas pagal jo pateiktą projektą ginčo gyvenamajame name būtų išspręstas elektros, vandentiekio tinklų ir dujų vamzdyno atidalijimas.
16.3. Pagal architekto S. M. parengtą projektą dėl patalpų gyvenamajame name atidalijimo visas rūsio patalpas numatoma skirti tik atsakovui, tačiau projekte neatsižvelgta į šių patalpų paskirtį. Patalpa P-6/17,62 kv. m yra vienintelė patalpa, skirta skalbimui bei lyginimui, o patalpa P-7/16,52 kv. m yra darbo kambarys. Šiomis patalpomis nuo jų įrengimo naudojasi ieškovė. Patalpoje P-8/15,98 kv. m yra įrengtas trečiojo asmens N. E. kambarys, o patalpoje P-3/10,77 kv. m šiam asmeniui įrengta virtuvė. Šiomis patalpomis N. E. naudojasi daugiau nei 9 metus.
16.4. Pagal architekto S. M. parengtą projektą pirmajame aukšte patalpa 1-6/33,06 kv. m, į kurią patenkama iš koridoriaus 1-1/20,79 kv. m, turėtų būti atidalijama į dvi patalpas: 1-6A/16,47 kv. m (ieškovei) ir 1-6B/15,94 kv. m (atsakovui). Kadangi naujai numatomas įrengti patalpas skirs naujai statoma siena, kuri turėtų būti įrengta dabar esamų durų viduryje, tai projekte nurodyta, jog turės būti griaunama esančios sienos dalis tarp patalpos 1-1/20,79 kv. m (koridoriaus) ir dabartinės patalpos 1- 6/33,06 kv. m (kambario) ir įrengiamos į naujai suprojektuotas patalpas 1-6A ir 1-6B kitos durys iš koridoriaus. Tačiau į bylą nepateikta jokių duomenų, kas ir kada atliks visus šiuos darbus ir kieno lėšomis tai bus padaryta. Analogiška situacija pagal architekto S. M. parengtą projektą numatyta ir dėl pirmajame namo aukšte esančio koridoriaus 1- 1/20,79 kv. m, numatant įrengti jame dvi atskiras patalpas 1-1/18,01 kv. m (ieškovei) ir 1-lA/1,65 kv. m (atsakovui).
16.5. Prašant atidalinti ūkinius pastatus, atsakovas nepateikė jokio projekto dėl jų atidalijimo, neatsižvelgė į faktinį naudojimąsi šiais pastatais. Ūkinis pastatas 3Ilp yra faktiškai naudojamas ieškovės, tuo tarpu lauko tualetu, kurį atsakovas siūlo paskirti ieškovei, nesinaudoja nei ieškove, nei vaikai, nei trečiasis asmuo. Be to, valdoje yra dvi kiemo aikštelės, kurios yra gyvenamojo namo priklausiniai, tačiau šiuos abu priklausinius atsakovas prašo paskirti tik jam. Atsakovui prašomoje paskirti žemės sklypo dalyje lieka ir šulinys (k1) bei kanalizacijos šulinys (k2). Kanalizacija yra vietinė, todėl ieškovei būtų nepagrįstai apribota teisė šiais įrenginiais naudotis.
16.6. Teismas pagrįstai vadovavosi UAB ,,Verslo Klasė NT“ teismo eksperto V. G. rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu. Nors atsakovas nesutinka su nustatyta verte, tačiau savo teiginiams pagrįsti jokių įrodymų nepateikė, neprašė teismo skirti naujos ekspertizės.
16.7. Nepagrįsti skundo teiginiai, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie savo finansinę galimybę sumokėti atsakovui 74 000 Eur piniginę kompensaciją. Teismui ieškovė pateikė net 6 Luminor Bank AB pranešimus apie kredito jai suteikimą. Paskutiniame 2020 m. rugpjūčio 12 d. pranešime bankas nurodė, kad įvertinęs kliento kreditingumą, priėmė preliminarų sprendimą, kad galėtų suteikti ieškovei 60 000 Eur kreditą. Likusią 14 000 Eur sumą ieškovė turi galimybę susimokėti pati.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal apeliacinio skundo ribas.
Dėl ginčo šalių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo
2. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl tinkamiausio bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo – naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo ar turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
3. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).
4. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių, t. y. atidalijus bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa savarankiškais turto savininkais ir gali laisvai, be apribojimų naudotis savo nuosavybe; taip užtikrinamas turto naudojimo racionalumas. Ši nuostata taikoma, kai nustatoma galimybė atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės natūra. Tuo atveju, kai nustatoma, kad atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir turi būti atidalijama išmokant kompensaciją pinigais, teismas turi teikti prioritetą ne atidalijimui išmokant kompensaciją pinigais, o naudojimosi tvarkos nustatymui, nes toks sprendimas išsaugo bendraturčio nuosavybės teisę į dalį daikto ir užtikrina galimybę naudotis daiktu. Bendraturčiui nepageidaujant atidalijimo išmokant jam kompensaciją pinigais, o pageidaujant nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, atidalijimas išmokant kompensaciją taikomas tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių nustatyti bendraturčio pageidaujamą naudojimosi tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2011).
5. Taigi, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, paskiriant kompensaciją pinigais, yra bendro daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, turi būti sprendžiama dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo. Ir tik nesant šios galimybės, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Atidalijimo būdo – priteisiant kompensaciją pinigais – taikymo išimtinumą lemia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas bei CK 4.93 straipsnyje nustatytos savininko teisių apsaugos garantijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016).
6. Piniginės kompensacijos sumokėjimas vietoje daikto atidalijimo natūra yra leistinas, esant atidalijamo bendraturčio sutikimui. Jeigu nėra bendraturčių sutarimo dėl šio nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo, tai jis paprastai gali būti taikomas tik tuo atveju, kai nėra galimybės atidalyti turtą natūra nepadarius šiam neproporcingos žalos ir nustatyti bendraturčio pageidaujamą naudojimosi tvarką. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą ir parinkdamas bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdą, privalo tirti visas konkrečiu atveju reikšmingas faktines aplinkybes dėl atidalijimo natūra ir naudojimosi tvarkos nustatymo galimybės ir motyvuotai pagrįsti, jog atidalijimas natūra ir naudojimosi tvarkos nustatymas neįmanomas.
7. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas prioritetinio bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdo – atidalijimo natūra, taip pat naudojimosi tvarkos nustatymo netaikymo tinkamai nemotyvavo ir nepagrindė.
8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise (kiekvienam po ½ dalį) priklauso gyvenamasis namas, trys ūkiniai pastatai, garažas, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (kiemo aikštelė, tvora, šulinys, kanalizacijos šulinys, lauko tualetas) ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu prašė atidalinti atsakovo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovei atidalytą turtą natūra, o atsakovui – kompensaciją pinigais. Tuo tarpu atsakovas priešieškiniu prašė atidalinti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, tris ūkinius pastatus, garažą, kitus inžinerinius statinius (lauko tualetą, kiemo aikštelę) natūra pagal 2020 m. kovo 18 d. architekto S. M. parengtą projektą bei nustatyti naudojimosi žemės sklypu ir inžineriniais statiniais – tvora, šuliniu, kanalizacijos šuliniu tvarką arba nustatyti naudojimosi minėtu nekilnojamuoju turtu tvarką pagal 2019 m. vasario 25 d. K. J. parengtą planą.
9. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu apelianto (atsakovo) priešieškinį atmetė, o ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, konstatavęs, kad atsakovas byloje nepateikė tinkamai parengto gyvenamojo namo atidalijimo natūra projekto, patvirtinančio atidalijimo realią galimybę ir tokio atidalijimo kaštus, bei naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo projekto. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo pateikti atidalijimo natūra ir naudojimosi tvarkos projektai neatitinka faktinio naudojimosi patalpomis ir patalpų paskirties, o dėl konfliktinių santykių šalių gyvenimas viename name būtų neįmanomas ir prieštarautų tiek ieškovės, tiek uzufruktoriaus, tiek nepilnamečių vaikų interesams. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad atsakovas turtu nesinaudoja (negyvena jame), juo nesirūpina ir neišlaiko, turi kitą nekilnojamąjį turtą, teismas priėjo prie išvados, kad ginčo turto atidalijimas natūra ir/ar naudojimosi tvarkos turtu nustatymas nėra galimas ir, atsižvelgdamas į tai ieškovės ieškinio reikalavimą atidalyti turtą, priteisiant atsakovui piniginę kompensaciją, tenkino.
10. Apeliantas (atsakovas), nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad byloje pateiktas architekto S. M. parengtas turto atidalijimo projektas patvirtina aplinkybę, kad nėra techninių kliūčių atidalyti turtą natūra, t. y. namas gali būti padalintas suformuojant du nekilnojamojo turto objektus, turinčius atskirus įėjimus, savarankiškas elektros, vandens, šilumos tiekimo sistemas, o matininko K. J. parengtas naudojimosi tvarkos projektas bei UAB „Projektų vystymo grupė“ projektas patvirtina, kad gali būti nustatyta naudojimosi turtu (namu bei jos priklausiniais ir žemės sklypu) tvarka. Apeliantas skunde taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas už atidalytą turtą kompensaciją atsakovui, nesant jo sutikimo, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais laikomas išimtiniu atidalijimo būdu.
11. Kaip minėta, piniginės kompensacijos sumokėjimas vietoje daikto dalies atskyrimo natūra yra leistinas, esant atidalijamo bendraturčio (ar kelių bendraturčių) sutikimui. Jeigu nėra bendraturčių sutarimo dėl šio nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo, tai jis paprastai gali būti taikomas tik tuo atveju, kai nėra galimybės nei atidalyti turtą natūra nepadarius neproporcingos žalos daikto paskirčiai, nei nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensaciją galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o pats savininkas dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi, savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2012). Tai reiškia, kad šis atidalijimo būdas yra subsidiaraus, išimtinio pobūdžio. Negalimumą atidalyti šalių gyvenamąjį namą natūra pirmosios instancijos teismas, be kita ko, grindė tuo, kad atsakovas ginčo name negyvena, turi įsigijęs kitą nekilnojamąjį turtą, nėra nusprendęs, ką darys su atidalyta turto dalimi (ar pats gyvens, ar nuomos, ar laikys neapgyvendintą). Teisėjų kolegijos vertinimu, faktas, kad asmuo negyvena ginčo name ir, tikėtina, pats nesinaudos jam priklausančiu turtu, nes turi kitą nekilnojamąjį turtą, savaime negali paneigti jo nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, kad nuosavybės teisę sudaro ne tik teisė naudotis turtu, bet taip pat jį valdyti ir juo disponuoti. Aplinkybė, kuriam iš bendraturčių turtas labiau reikalingas natūra, svarstytina tik tuo atveju, kai sprendžiama dėl viso turto priteisimo natūra vienam iš bendraturčių, o kitam – kompensacijos pinigais išmokėjimo. Tačiau šis atidalijimo būdas, kaip jau minėta, nesant visų bendraturčių sutikimo, paprastai taikomas tik tada, kai nėra galimybės nei atidalyti turtą natūra, nei nustatyti naudojimosi juo tvarką. Pastaraisiais atvejais ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga, nes geriausiai bendraturčio nuosavybės teises užtikrina ir apsaugo turto atidalijimas natūra arba naudojimosi tvarkos nustatymas, leidžiantis bendraturčiui visa apimtimi įgyvendinti savo nuosavybės teises į konkretų turtą. Tokią praktiką formuoja ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012).
12. Spręsdamas dėl (ne)galimumo ginčo gyvenamąjį namą atidalyti natūra, pirmosios instancijos teismas vertino šalių santykius ir priėjo prie išvados, kad dėl atsakovo konfliktiško elgesio su ieškove, trečiuoju asmeniu ir nepilnamečiais vaikais šalių gyvenimas viename name būtų neįmanomas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, tokios kaip bendraturčių tarpusavio santykiai, yra teisiškai reikšmingos, sprendžiant dėl galimybės atidalyti bendraturčius iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra, tačiau jos negali būti lemiamos, suteikiant pirmenybę išimtinei priemonei – atidalijimui išmokant kompensaciją pinigais, nepaisant realios galimybės atidalyti bendrosios nuosavybės teise valdomą turtą natūra buvimo, neįvertinus atidalijimo natūra įgyvendinimo kaštų dydžio ir kiekvieno iš bendraturčių galimybių juos prisiimti. Juolab kad šiuo atveju šalių konfliktiniai santykiai yra grindžiami aplinkybe apie prieš daugiau kaip dvejus metus įvykusį ginčą tarp ieškovės ir atsakovo, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas, nenustačius nusikalstamos veikos sudėties. Jokių kitų duomenų apie šalių konfliktinį elgesį byloje nėra pateikta.
13. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo reikalavimus dėl turto atidalinimo natūra ar naudojimosi tvarkos nustatymo, savo sprendimą, be kita ko, motyvavo tuo, kad atsakovo pateikti turto atidalinimo bei naudojimosi tvarkos projektai pažeis trečiojo asmens (uzufruktoriaus) teises ir teisėtus interesus, kadangi tiek patalpos, kuriomis naudojasi uzufruktorius, tiek žemės sklypo dalis, kurią savo reikmėms naudoja uzufruktorius, priskiriamos atsakovui. Tačiau teisėjų kolegija pritaria apelianto skundo argumentams, kad šalių teisių ir pareigų, susijusių su uzufruktoriumi, turinys nepasikeistų po turto atidalijimo natūra ar naudojimosi turtu tvarkos nustatymo. Pagal CK 4.142 straipsnio 4 dalį pasikeitus daikto, į kurį nustatytas uzufruktas, savininkui, uzufruktas išlieka. Taigi, net ir atidalijus turtą natūra, uzufruktorius turi teisę gyventi bet kuriose namo patalpose (pirmame aukšte ar pusrūsyje) ir naudotis bet kuria žemės sklypo dalimi, nepriklausomai nuo savininko pasikeitimo.
14. Byloje nustatyta, kad šalims nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas ir žemės sklypas yra gana didelio bendro ploto (gyvenamasis namas – 224,17 kv. m, žemės sklypas – 1 278 kv. m), name yra du vonios ir virtuvės kambariai, du išoriniai įėjimai į namą (įskaitant atskirą įėjimą į namo pusrūsio patalpas), du atskiri įvažiavimai į sklypą, susisiekimas su viešaisiais keliais. Tiek patalpų atidalijimo projektą rengęs architektas, tiek naudojimosi tvarkos planus rengęs matininkas patvirtino, jog ginčo gyvenamasis namas yra dalus ir jį įmanoma atidalyti natūra arba nustatyti naudojimo juo tvarką. Įvertinusi visą bylos medžiagą, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pagrindė išimtinio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo taikymo būtinybę ir buvo išnaudotos visos galimybės atidalyti bendraturčius iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ar nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką.
15. Nagrinėjamoje byloje apeliantas galimybę atidalyti gyvenamąjį namą natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai grindžia 2020 m. kovo 18 d. architekto S. M. parengtu projektu. Pagal architekto parengtus planus gyvenamojo namo atidalijimas atliekamas taip, kad vienam bendraturčiui paskiriama dalis patalpų, esančių pirmajame aukšte ir mansardos (pastogės) patalpos, kitam – visos patalpos, esančios pusrūsyje, ir dalis patalpų pirmajame aukšte. Pagal plotus namas atidalijamas maždaug vienodomis dalimis: vienam bendraturčiui tenka 71,64 kv. m pirmojo aukšto ploto ir 44,95 kv. m mansardos (pastogės) ploto, iš viso – 116,59 kv. m., o kitam – 89,99 kv. m pusrūsio ploto ir 17,59 kv. m pirmojo aukšto ploto, iš viso – 107,58 kv. m. Pagal architekto S. M. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą bendraturtis, kuriam atitenka nekilnojamojo turto vienetas Nr. l, naudojasi projekto schemoje nurodyta 538 kv. m ploto žemės sklypo A dalimi, taip pat jam atitenka A dalyje esantis ūkinis pastatas, garažas ir lauko tualetas, kurie projekto schemoje yra pažymėti indeksais 4Ilp, 5Ilp ir V; bendraturtis, kuriam atitenka nekilnojamojo turto vienetas Nr. 2, naudojasi projekto schemoje nurodyta 538 kv. m ploto – žemės sklypo B dalimi, taip pat jam atitenka B dalyje esantys du ūkiniai pastatai, kiemo aikštelė, kurie projekto schemoje yra pažymėti indeksais 2I1p, 3Ilp, b1, b2; bendraturčiams paliktina toliau bendrai naudotis projekto schemoje nurodyta 202 kv. m ploto žemės sklypo C dalimi, tvora, šuliniu, kanalizacijos šuliniu, kurie projekto schemoje yra pažymėti indeksais k1, k2.
16. Tuo tarpu galimybę nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką apeliantas grindžia 2019 m. vasario 25 d. matininko K. J. parengtu projektu, pagal kurį vienam bendraturčiui tenka naudotis gyvenamojo namo 117,18 kv. m bendrojo ploto patalpomis, žemės sklypo 549 kv. m dalimi, plane pažymėta raide A, ūkiniu pastatu, pažymėtu plane 4Ilp, garažu, pažymėtu plane 5Ilp, lauko tualetu, pažymėtu plane V, o kitam bendraturčiui – gyvenamojo namo 109,67 kv. m bendrojo ploto patalpomis, žemės sklypo 549 kv. m dalimi, plane pažymėta raide B, ūkiniu pastatu, pažymėtu plane 2I1p, ūkiniu pastatu, pažymėtu plane 3Ilp, kiemo aikštele, pažymėta plane b1, b2; šalims paliktina toliau bendrai naudotis žemės sklypo 180 kv. m dalimi, plane pažymėta raide C, inžineriniais statiniais – tvora, šuliniu, kanalizacijos šuliniu, pažymėtais plane k1, k2.
17. Įvertinęs architekto S. M. parengtą atidalijamų patalpų ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad jame nėra jokių duomenų apie inžinierinių tinklų (dujų, elektros tiekimo, vandentiekio, nuotekų šalinimo) atidalijimą (t. y. atsakovas neįrodė, kad egzistuoja techninės galimybės protingomis sąnaudomis įrengti vandentiekio ir nuotekų šalinimo, dujų, elektros tiekimo sistemas prašomose atidalyti namo patalpose); nenurodyta, kas ir kieno lėšomis įrengs sienas nekilnojamojo turto patalpų atribojimui pirmame namo aukšte; pagal naudojimosi žemės sklypu tvarką dalis gyvenamojo namo priklausinių, kurie paliekami šalims naudotis bendrai, patenka į žemės sklypo dalį, kuri priskirtina naudotis tik atsakovui; projektai neatitinka faktinio naudojimosi patalpomis ir patalpų paskirties. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad apelianto pateikta architekto S. M. gyvenamojo namo atidalijimo schema nėra pakankama įvertinti, ar namo atidalijimas natūra, nepadarant žalos daiktui ir nepakeičiant pagrindinės jo naudojimo paskirties, yra galimas ir realus. Iš esmės analogiškais motyvais teismas atmetė ir atsakovo reikalavimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo pagal 2019 m. vasario 25 d. matininko K. J. parengtą projektą.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo sprendžiant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, yra konstatavęs, kad, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016). Atsakovas, pagrįsdamas savo nesutikimą su ieškovo reikalavimu, gali pateikti motyvus, tiek išdėstydamas bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieškovo siūlomą projektą, tiek pasiūlydamas aiškias alternatyvias ieškovo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).
19. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teikiamo atidalijimo natūra pasiūlymas turi būti pakankamai informatyvus, vizualizuotas, neprieštarauti imperatyvioms teisės normoms, įgyvendinamas techniškai, atitikti pagrindinius atskiram nekilnojamojo turto objektui keliamus reikalavimus (atsižvelgiant į tai, kad tokie objektai ne naujai statomi, o formuojami (atidalijami) iš jau esančio), atitikti dalis pagal nuosavybės teisę, nepadaryti neproporcingos žalos daiktui. Pasiūlymo pagrindimui gali būti pateiktas tiek su teisės aktuose nurodytomis institucijomis suderintas (patvirtintas) projektas, tiek ir projektinis pasiūlymas bei kiti dokumentai, papildantys (paaiškinantys) projektinį pasiūlymą, tačiau visais atvejais savo turiniu jie turi būti pakankami siūlomų sprendinių tinkamumui pagrįsti. Teikiami dokumentai gali priklausyti ir nuo atidalijamo turto objekto rūšies bei paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019).
20. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto (atsakovo) byloje pateiktas patalpų atidalijimo planas nėra pakankamas išvadai apie atidalijimo natūra galimybę padaryti. Architekto S. M. parengtame projekte tik lakoniškai aptarti atskiri su atidalijimo įgyvendinimu susiję klausimai (sienų įrengimo, atskiriant patalpas, bei esamų pertvarų durų įrengimui griovimo galimybės), tačiau iš patalpų planų neaišku (t. y. nėra pateikti projektiniai sprendiniai), kaip pagal apelianto siūlomą gyvenamojo namo atidalijimo variantą būtų išspręsti inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, kanalizacijos, elektros tinklo, šildymo sistemų) atskyrimo klausimai. Pažymėtina, kad, suformavus atskirus objektus, inžinerinės komunikacijos neturėtų likti bendros. Be to, byloje nėra pateikta jokių duomenų apie inžinerinių sistemų atidalinimo ir sienų įrengimo bei pertvarų griovimo/durų įrengimo kaštus, jų pasidalinimo tarp šalių/kompensavimo tvarką. Nors aptariamu atveju atidalijamų patalpų planus parengė atestuotas architektas, iš nurodytų dokumentų taip pat neaišku, ar atidalyti siūlomos dalys atitinka esminius statinio reikalavimus (mechaninis atsparumas ir pastovumas; gaisrinė sauga; higiena, sveikatos ir aplinkos apsauga; apsauga nuo triukšmo; kt.) (Statybos įstatymo 4 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad pagal apelianto siūlomą turto atidalijimo variantą nėra sprendžiamas žemės sklypo atidalijimo klausimas, o prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, tačiau pagal pateiktą projektą dalis gyvenamojo namo priklausinių, kurie paliekami šalims naudotis bendrai (šulinys ir kanalizacijos šulinys), patenka į žemės sklypo dalį, kuri priskirtina naudotis tik atsakovui (B dalis). Apelianto pateiktame matininko K. J. naudojimosi turtu tvarkos nustatymo projekte taip pat nėra išspręsti minėti klausimai.
21. Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Tiek dispozityviosiose, tiek nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015; 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2019, 62 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pirmosios instancijos teismui nustačius, jog pagal apelianto (atsakovo) pateiktą atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantą šalims ir toliau liktų tam tikrų bendro naudojimo objektų (inžinerinės sistemos ar kt.), taip pat manant, jog projektinis gyvenamojo namo atidalijimo pasiūlymas ir/ar naudojimosi tvarkos projektas nėra pakankamai informatyvūs tam, jog būtų galima įvertinti galimybės atidalyti namą natūra realumą, taip pat naudojimosi turtu tvarkos nustatymo galimybes, teismas galėjo pasiūlyti atsakovui pateikti papildomų įrodymų savo reikalavimams pagrįsti, juolab kad pagal patalpų atidalijimo planą parengusio architekto S. M. ir naudojimosi tvarkos projektą parengusio matininko K. J. išvadas ginčo gyvenamasis namas yra dalus (jį įmanoma padalyti natūra arba nustatyti naudojimosi juo tvarką).
23. Papildomai pažymėtina, kad atsakovo pateiktų bendrosios nuosavybės atidalijimo projektų netinkamumas (aukščiau aptarti jų trūkumai) nėra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį ir taikyti išimtinį nuosavybės atidalijimo būdą išmokant bendraturčiui kompensaciją pinigais. Tuo atveju, jeigu atsakovas neteiktų tinkamai parengto turto atidalijimo / naudojimosi turtu tvarkos nustatymo projekto, o ieškovei neįrodinėjant, kad atidalijimas natūra be neproporcingos žalos daikto paskirčiai nėra galimas ir / ar kad atidalijimo kaštai neproporcingai dideli, būtų pagrindas ieškinį ir priešieškinį atmesti, o ne atidalinti bendrąją nuosavybę, vienam iš bendraturčių išmokant kompensaciją pinigais.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, siekiant teisingai išspręsti šalių ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ar naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, būtina tirti ir vertinti, ar egzistuoja realios galimybės šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą atidalyti natūra be neproporcingos žalos daiktų paskirčiai taip, kad po atidalijimo neliktų ne tik bendro naudojimo patalpų, bet ir kitų objektų, tarp jų – inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, kanalizacijos, elektros tinklo, šildymo sistemų), nes tik tokiu būdu galėtų būti užtikrinama socialinė taika ir užkertamas kelias ar bent maksimaliai sumažinamos prielaidos konfliktinėms situacijoms atsirasti. Nustačius, kad tokia turto atidalijimo galimybė realiai egzistuoja, turėtų būti nustatinėjama atidalijimo darbams reikalinga lėšų suma bei sprendžiama, ar ji nėra neproporcingai didelė, taip pat išsiaiškintos bendraturčių finansinės galimybės padengti visas su atidalijimo įgyvendinimu susijusias išlaidas, o nesant atidalijimo galimybės ar atidalijimo kaštams esant neproporcingai dideliems, tirti ir vertinti, ar yra techninės galimybės pagal atsakovo pateiktą planą nustatyti naudojimosi tvarką taip, jog abi šalys galėtų atskiromis izoliuotomis gyvenamojo namo patalpomis, nepaliekant bendro naudojimo patalpų, racionaliai naudotis pagal paskirtį.
25. Bylos duomenys ir skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies turinys teikia pagrindą daryti išvadą, kad skundžiamas sprendimas priimtas pirmosios instancijos teismui nepatikrinus ir nenustačius nurodytų aplinkybių, apsiribojus konstatavimu, kad apelianto (atsakovo) pateikti projektas ir patalpų planai nėra pakankami joms nustatyti, tačiau nepasiūlius atsakovui pateikti papildomų įrodymų šioms esminę reikšmę byloje turinčioms aplinkybėms pagrįsti (žr. nutarties 37 punktą).
Dėl procesinės bylos baigties
26. Materialiosios teisės normų taikymas, nenustačius jų taikymui reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, vertintinas kaip netinkamas. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė netinkamai taikydamas CK 4.80 straipsnio 2 dalį, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos.
27. Konstatavus, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė išimtinį bendrosios nuosavybės atidalijimo būdą, t. y. vienam iš bendraturčių išmokant kompensaciją, apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovui priklausančios turto dalies (ne)tinkamo įvertinimo bei ieškovės galimybių sumokėti atsakovui kompensaciją nevertinami.
28. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).
29. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi. Išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, būtų pažeista proceso dalyvių teisė į apeliaciją. Dėl to, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
30. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjos Dalia Kačinskienė
Agnė Tikniūtė
Jūratė Varanauskaitė