Administracinė
byla Nr. A525-2051/2012
Teisminio
proceso Nr. 3-61-3-01047-2011-9
Procesinio
sprendimo kategorija 14.1; 14.7; 38
(S)
LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 18
d.
Vilnius
Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos
pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo,
sekretoriaujant Rasai
Kubickienei,
dalyvaujant atsakovo
atstovei Elzei Lagunavičiūtei,
trečiajam
suinteresuotam asmeniui J. M.,
trečiojo
suinteresuoto asmens atstovui advokatui Jurijui Binevičiui (Jurij Binevič),
viešame teismo
posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Alytaus
miesto savivaldybės ir trečiojo suinteresuoto asmens G. R. apeliacinius
skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d.
sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Alytaus miesto savivaldybės
prašymą atsakovui Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos
ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai
prie Žemės ūkio ministerijos, K. B., G.
R., M. K., J. J., K.
R., J. M., J. V., R.
V. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas
Alytaus miesto savivaldybė prašymu (t. I, b.l. 1–3), kurį patikslino ir papildė
(t. I, b.l. 96–97, t. II, b.l. 30–31), kreipėsi į Vilniaus
apygardos administracinį teismą, prašydamas:
1) panaikinti
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir
Tarnyba) 2011 m. balandžio 5 d. raštą Nr. V3-2.8-568 „Dėl Alytaus
miesto bendrojo plano pakeitimo sprendinių derinimo“ (toliau – ir Raštas);
2) įpareigoti
atsakovą suderinti Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimą dalyje dėl
Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) gatvės sklypų Nr. (duomenys
neskelbtini) naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimo iš miško ūkio paskirties
žemės, ekosistemų apsaugos miškų į gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių
gyvenamųjų namų statybos ir tvarkymo naudojimo režimą;
3) įpareigoti
atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo
įsigaliojimo dienos pateikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai
medžiagą Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) gatvės sklypus Nr. (duomenys
neskelbtini) pašalinti iš Vidzgirio botaninio draustinio ribų, kaip
teisiškai nepagrįstai tai teritorijai priskirtus.
Nurodė, kad
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 8 d. sprendimu
įpareigojo Alytaus miesto savivaldybę per 4 mėnesius nuo sprendimo
įsiteisėjimo dienos spręsti klausimą dėl Alytaus miesto bendrojo plano
sprendinių pakeitimo, pakeičiant žemės sklypų (duomenys neskelbtini) g. (duomenys
neskelbtini), Alytaus mieste, naudojimo būdą ir pobūdį iš miško ūkio
paskirties žemės, ekosistemų apsaugos miškų į gyvenamosios teritorijos,
mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir tvarkymo naudojimo režimą. Pažymėjo,
kad UAB „Urbanistika“ parengė Alytaus miesto bendrojo plano (toliau – ir
Planas) keitimo sprendinių projektus ir pagal teritorijų planavimą
reglamentuojančius teisės aktus teikė derinti atitinkamoms institucijoms.
Parengtą Strateginio poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą pateikus derinti
atsakovui, šis atsisakė suderinti minėtus Plano keitimo sprendinius, parengtus
taip, kaip nurodyta teismo sprendime, motyvuodamas tuo, kad teritorija, kurioje
yra ginčo sklypai, patenka į Vidzgirio botaninio draustinio išorines ribas,
t. y. valstybės saugomos teritorijos dalis. Teigė, jog neliko teisės
akto, kurio pagrindu galioja botaninio draustinio statusas, nes Vidzgirio
botaninis draustinis buvo įkurtas LTSR Ministrų Tarybos 1960 m. rugsėjo
27 d. nutarimu Nr. 517, o šis nutarimas pagal Lietuvos Respublikos
teritorijoje galiojančių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d.,
pripažinimo netekusiais galios įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir
papildymo įstatymą neteko galios. Tuo tarpu nuosavybės teisė į žemę buvusiam
savininkui ginčijamoje teritorijoje buvo atkurta Alytaus apskrities viršininko
2009 m. rugsėjo 28 d. įsakymu ir šios aplinkybės žinojimą atsakovas
patvirtino 2009 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. V3-121-1678. Atkreipė
dėmesį į tai, kad atkuriant nuosavybę nebuvo nurodoma, jog teritorija patenka į
botaninio draustinio teritoriją, kadangi tuo metu nebuvo jokių valstybinio
registro duomenų apie konkrečias ribas. Be to, Alytaus miesto savivaldybės
valdyba 2001 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 314 patvirtino J. R. priklausančio žemės sklypo padalinimo į 10 atskirų
sklypų planą. Tuo metu savivaldybei duomenų apie tai, kad sklypai patenka į
Vidzgirio botaninio draustinio teritorijos ribas, niekas neteikė, nes tokių
duomenų nebuvo. Visi padalinti sklypai buvo įregistruoti VĮ Registrų centre ir
registre nurodyta, kad žemės paskirtis yra namų valdos, mažaaukščių gyvenamųjų
namų statybai. Pažymėjo, jog atsakovui registro duomenys yra prieinami, bet
jokių veiksmų jis nesiėmė, o registro duomenys galioja iki šiol. Nurodė, kad
Alytaus rajono apylinkės prokuratūra buvo pateikusi ieškinį teismui, ginčydama
ginčo žemės padalinimą. Vienu iš motyvų ieškinyje buvo nurodyta, kad žemė
patenka į Vidzgirio botaninio draustinio teritoriją. Atsakovu byloje dalyvavo
Alytaus apskrities viršininko administracija, trečiuoju suinteresuotu asmeniu –
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovas, liudytoju – Miškotvarkos
instituto atstovas, tačiau nė vienas iš šių atstovų nepateikė teismui įrodymų,
kad žemė patenka į botaninio draustinio ribas. Visos šios aplinkybės atsispindi
Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 2 d. sprendime,
kuris turi prejudicinę reikšmę vertinant įrodymus. Iš nurodyto teismo sprendimo
matyti, kad buvo įrodyta, jog žemė nepagrįstai buvo priskirta miškų schemos
riboms. Pabrėžė, jog po šio teismo sprendimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė
klaidą ištaisė ir pašalino minėtą žemę iš miško žemės teritorijos. Nurodė, kad
Vidzgirio botaninį draustinį saugomų teritorijų valstybės registre atsakovas
įregistravo tik 2005 m. spalio 13 d., t. y. daugiau kaip po
5 metų nuo sklypų padalinimo ir įregistravimo pagal minėtą paskirtį VĮ Registrų
centre. Pažymėjo, jog tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m.
birželio 22 d. įsakymu Nr. Dl-357 buvo patvirtintas Vidzgirio
botaninio draustinio tvarkymo planas ir jo ribos. Ši aplinkybė įrodo, kad iki to
laiko niekas iš valstybės institucijų nedisponavo oficialiai įteisintais ir
įregistruotais duomenimis apie situaciją, kuri būtų leidusi žemės savininkams,
apskrities viršininko administracijai ir savivaldybei abejoti priimamų
sprendimų teisėtumu. Kadangi sklypai jau buvo suformuoti, įregistruoti kitai
paskirčiai, atsakovas turėjo įvertinti šią aplinkybę, rengdamas nurodytus
registro dokumentus, tačiau to nedarė, niekam pretenzijų nereiškė. Pareiškėja
taip pat pažymėjo, kad iš Lietuvos Respublikos valstybės saugomų teritorijų įstatyme
(toliau – ir Įstatymas) pateiktos draustinio sąvokos (2 str. 8 d.) matyti,
kad tai turi būti tik ta teritorija, kurioje pačioje yra moksliniu bei
pažintiniu požiūriu vertingi objektai, tarp jų gamtos objektai ar biologinė įvairovė.
Botaninis draustinis gali būti steigiamas tik retoms ir nykstančioms laukinių
augalų ir grybų rūšims bei jų bendrijoms ir buveinėms saugoti (Įstatymo
3 str. 5 d.). Padarė išvadą, kad botaninio draustinio teritorijai
negali būti priskirta teritorija, kurioje šios retos augalų ir grybų rūšys
neauga. Atkreipė dėmesį į tai, jog iš Alytaus rajono apylinkės teismo
2005 m. lapkričio 2 d. sprendimo bei kitos medžiagos matyti, kad
konkreti šio teisminio ginčo žemė visą laiką buvo tik namų valdos ir ariama žemė,
tai reiškia, kad šioje konkrečioje žemėje, kurios paskirtį pakeisti yra
įpareigojęs teismas, niekada neaugo ir neauga jokios retos augalų ar grybų
rūšys ir negalima teisėtai laikyti šią žemę botaniniu draustiniu. Nurodė, kad iš
Vidzgirio miško, kuris ir yra botaninis draustinis, ekosistemų apsaugos miškų
žemės ribų ši teritorija yra pašalinta, o įstatymo nustatytų botaniniam
draustiniui privalomų sąlygų neatitinka. Pabrėžė, jog atsakovo veiksmai,
trukdantys savivaldybei įvykdyti Kauno apygardos administracinio teismo
sprendimą, grindžiami tik subjektyvia nuostata, jog teritorija de jure
patenka į Vidzgirio botaninio draustinio ribas, tačiau de facto tai
prieštarauja teisiniam saugomų teritorijų reguliavimui, atsakovo sprendimų
priėmimo eiliškumui pagal jų galiojimo hierarchiją, taip pat savivaldybės
interesams, norint įvykdyti teismo sprendimą.
Atsakovas
Tarnyba atsiliepimais į prašymą (t. I, b.l. 102–107, t. II, b.l. 46) prašė
prašymą atmesti.
Nurodė, kad
Vidzgirio botaninis draustinis įsteigtas ir jo ribų planas patvirtintas LTSR
Ministrų Tarybos 1960 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 517. Pažymėjo, kad
Vidzgirio botaninio draustinio ribų planas nebuvo panaikintas, nes Lietuvos
Respublikos Vyriausybė pratęsė šio dokumento galiojimo terminą – 1997 m.
gruodžio 29 d. Vidzgirio botaninio draustinio ribų planas buvo
patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) nutarimu
Nr. 1486, kuriuo buvo patvirtintas valstybinių geomorfologinių draustinių
sąrašas. Jame nurodytas ir Vidzgirio botaninis draustinis. Pagal minėto
nutarimo 3 punktą, draustinių ribų planai buvo pateikti atitinkamų apskričių
viršininkų administracijoms bei rajonų savivaldybių administracijoms, taigi
pareiškėjo argumentas, kad savivaldybei niekas neteikė duomenų, kad sklypai patenka
į Vidzgirio botaninio draustinio teritorijos ribas, yra nepagrįstas. Draustinio
ribos šioje vietoje niekada nesikeitė, o teritorija, kurioje buvo suformuotas J. R. grąžintas žemės sklypas, Vidzgirio botaniniame
draustinyje yra nuo pat jo įsteigimo, t. y. nuo 1960 metų. Pažymėjo,
kad į J. R. nuosavybės dokumentus nebuvo įrašytos
specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Nors šie apribojimai nebuvo
įregistruoti ir Nekilnojamojo turto registre, atsakovo manymu, jų turi būti
laikomasi, nepaisant to, ar į atitinkamus dokumentus buvo įrašytos
specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, ar ne. Pakankamas pagrindas,
atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla
Nr. A63-1555/2010), yra veiklos apribojimų nustatymas įstatymu,
kitais teisės aktais, teritorijų planavimo dokumentais. Tuo tarpu apskrities
viršininko klaida neatleidžia nuo pareigos laikytis įstatymais nustatytų veiklos
apribojimų. Atkreipė dėmesį į tai, jog Įstatymo 32 straipsnio
10 dalyje nustatyta, kad jeigu, suteikiant naudotis, perleidžiant ar
parduodant žemę arba atkuriant nuosavybės teises į žemę saugomose teritorijose,
į nekilnojamojo turto registro duomenis nebuvo įrašyti teisės aktų ar
teritorijų planavimo dokumentų nustatyti veiklos apribojimai ar kiti reikalavimai,
susiję su saugoma teritorija, juos į šio registro duomenis Vyriausybės
įgaliotos institucijos teikimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei kitų
teisės aktų nustatyta tvarka įrašo nekilnojamojo turto registro tvarkytojas. Taip
pat pažymėjo, kad Saugomų teritorijų valstybės kadastras įsteigtas 2002 m.
rugpjūčio 1 d., pradėtas kurti 2003 metais, o visiškai pradėjo
funkcionuoti tik 2008 m. vasario 26 d., todėl iki tol, kol atsirado
galimybė naudotis valstybiniu saugomų teritorijų valstybės kadastru,
institucijos turėjo vadovautis patvirtintais saugomų teritorijų ribų planais,
kurie dažniausiai būdavo atspausdinti ant popieriaus. Pabrėžė, jog Alytaus miesto
savivaldybės valdybos 2001 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 314,
kuriuo pritarta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padalinimui į
10 atskirų sklypų, kurie vėliau buvo parduoti, buvo pažeisti teisės aktų
reikalavimai, nes pagal tuo metu galiojusios Įstatymo redakcijos
5 straipsnio 8 dalį valstybiniuose draustiniuose, valstybiniuose
parkuose nuosavybės teise turimo sklypo neleidžiama dalimis parduoti,
išnuomoti, įkeisti, dovanoti, išskyrus atvejus, kai keičiamos savininkų gretimų
valdų ribos. Alytaus rajono apylinkės prokuratūra 2002 m. gegužės
31 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame, be kitų administracinių
aktų, prašė panaikinti Alytaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m.
birželio 13 d. sprendimą Nr. 314. Pažymėjo, kad Tarnyba šioje byloje
nedalyvavo. Alytaus rajono apylinkės teismas pripažino, kad prokuroras negalėjo
teikti ieškinio, gindamas VĮ Alytaus miškų urėdijos interesus, nes ji nėra
turto, dėl kurio kilo ginčas, valdymo patikėjimo teisės subjektas. Teismas taip
pat konstatavo, kad nei prokuroras, nei VĮ Alytaus miškų urėdija neįrodė,
kad ginčo žemės sklypas, į kurį atkurtos nuosavybė teisės, yra miškas, kuris
priskirtas valstybinės reikšmės miškams. Tuo tarpu dėl Vidzgirio botaninio
draustinio teismas nepasisakė. Nesutiko, kad iki to laiko, kai Lietuvos
Respublikos aplinkos ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymu
Nr. Dl-357 buvo patvirtintas Vidzgirio botaninio draustinio tvarkymo
planas ir jo ribos, niekas iš valstybės institucijų nedisponavo oficialiai
įteisintais ir įregistruotais duomenimis apie situaciją, kuri būtų leidusi
žemės savininkams, apskrities viršininko administracijai ir savivaldybei
abejoti priimamų sprendimų teisėtumu. Pažymėjo, kad nurodytu įsakymu buvo
patvirtintas tik Vidzgirio botaninio draustinio tvarkymo planas, kuris buvo
parengtas esamose draustinio ribose (patvirtintose 1960 m.). Be to, Tarnyba,
kaip Vidzgirio botaninio draustinio tvarkymo plano organizatorius, teisės aktų
nustatyta tvarka vykdydama visuomenės informavimo procedūras, nei iš (duomenys
neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), Alytaus miestas, žemės
savininkų, nei iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos nebuvo gavusi
jokių prašymų, pasiūlymų ar pretenzijų dėl to, kad nagrinėjamoje teritorijoje
nustatytas tik vienos (buvusios) sodybos atstatymas. Pabrėžė, kad draustinis
nėra nedidelė teritorija apie medį ar grybą, tai vietovė, kurioje aptinkami
saugomi objektai. Nurodė, kad prašymas tikslinti Vidzgirio botaninio draustinio
ribas buvo pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijoje
sudarytai Nevalstybinių organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų
teikiamiems pasiūlymams dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų ir apsaugos
režimo pakeitimo nagrinėti komisijai (toliau – ir Komisija), kuri vienbalsiai
nepritarė siūlymui keisti Vidzgirio botaninio draustinio ribas, todėl Tarnyba
atsisakė derinti pateiktus Plano pakeitimo sprendinius, susijusius su ginčo
teritorija, nes jie nesuderinti su galiojančiu Vidzgirio botaninio draustinio
tvarkymo planu. Remdamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo
(toliau – ir TPĮ) 11 straipsnio 8 dalimi, 15 straipsnio
1 dalies 5 punktu, atsižvelgdamas į tai, kad Vidzgirio botaninio
draustinio tvarkymo planas yra specialiojo planavimo dokumentas, o pagal Įstatymo
28 straipsnio 2 dalies 5 punktą priskiriamas saugomų teritorijų
specialiųjų planų tipui, pabrėžė, jog savivaldybės teritorijos ir jos dalių
bendrieji planai turi neprieštarauti valstybės saugomų teritorijų specialiųjų
planų sprendiniams.
Trečiasis
suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
(toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) atsiliepimu į prašymą (t. I, b.l.
114–116) prašė prašymą patenkinti.
Trečiasis
suinteresuotas asmuo palaikė pareiškėjo prašymo argumentus. Taip pat pažymėjo,
kad pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą botaniniai draustiniai priklauso
miškams. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. gruodžio 19 d.
nutarimu Nr. 1409 patikslino Valstybinės reikšmės miškų plotus Alytaus mieste
ir žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) g. (duomenys
neskelbtini), Alytus, buvo pašalinti iš miškų plotų, todėl logiška ir
teisinga, kad šie sklypai turi būti pašalinti ir iš Vidzgirio botaninio
draustinio ribų.
Tretieji
suinteresuoti asmenys G. R., J. V., R. V. ir J. M. atsiliepimu
į prašymą (t. I, b.l. 164–169) prašė prašymą patenkinti.
Tretieji
suinteresuoti asmenys palaikė pareiškėjo argumentus. Taip pat pažymėjo, kad
Alytaus rajono apylinkės teismas civilinės bylos Nr. 2-219/2000 m. nagrinėjimo
metu iš pateiktų dokumentų nustatė, kad 1937 – 1938 metais ginčo žemėje buvo
sodyba, namas įregistruotas 1940 metais. Tuo tarpu 1926 metais
sudarytas žemės planas ir prie jo esanti eksplikacija patvirtina, kad
nuosavybės teise priklausęs žemės sklypas buvo bendrame miško sklypų savininkų
valdyme paliktame sklype Nr. 41. 1990 metų Alytaus miškų urėdijos
taksoraštyje žymima, kvartalas Nr. (duomenys neskelbtini) pozicijose
pažymėta 0,30 ha namų valda ir 0,60 ha ariamos žemės. Iš Lietuvos
valstybinio miškotvarkos instituto pateiktame paaiškinamajame rašte
(1990 m.) akivaizdžiai matyti, kad šie minimi žemės sklypai neįeina į
Vidzgirio botaninio draustinio ribas, taip pat teigiama, kad Vidzgirio
botaninis draustinis išskirtas Alytaus girininkijos 33 – 38 kvartaluose.
Savivaldybės atstovai teismo metu teigė, kad tai miesto fondinė žemė ir jokių
planų ar žemėlapių, patvirtinančių, kad ši žemė priklauso Vidzgirio botaniniam
draustiniui, neturėjo. Taip pat ir Alytaus apskrities atstovai neturėjo jokių
dokumentų, patvirtinančių, kad šis žemės sklypas priklauso Vidzgirio botaniniam
draustiniui. VĮ Registrų centro Alytaus filialas pateikė turimus planus,
tačiau juose niekur nebuvo pažymėta, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims
priklausantys žemės sklypai patenka į Vidzgirio botaninio draustinio ribas.
Nurodyti registro duomenys yra galiojantys ir nenuginčyti. Pažymėjo, kad apie
Kauno apygardos 2008 m. vasario 8 d. sprendimą buvo informuotos visos
atitinkamos institucijos, įskaitant ir Tarnyba bei Lietuvos Respublikos
aplinkos ministerija. Kadangi per nustatytą terminą teismo sprendimas nebuvo
apskųstas, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių
institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims
ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
II.
Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu (t. II,
b.l. 82–94) prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
Nustatė, kad
Vidzgirio botaninis draustinis įsteigtas LTSR Ministrų tarybos 1960 m. rugsėjo
27 d. nutarimu Nr. 517, o 2005 m. spalio 13 d. įregistruotas
saugomų teritorijų valstybės kadastre. Vidzgirio botaninio draustinio planas
(387 ha ploto Vidzgirio botaninis draustinis, esantis Alytaus apskrityje,
Alytaus mieste, kaip pietų Lietuvos miškų kompleksas Nemuno slėnyje su retų
rūšių augalų augavietėmis) iš naujo patvirtintas Vyriausybės 1997 m. gruodžio
29 d. nutarimu Nr. 1486, kurio 3 punktu Aplinkos apsaugos ministerijai
pavesta 2 punkte nurodytų draustinių ribų planus pateikti atitinkamų
apskričių viršininkų administracijoms bei rajonų savivaldos institucijoms. Šį
įpareigojimą vykdė Miškų ir saugomų teritorijų departamentas prie Lietuvos
Respublikos aplinkos ministerijos, kuris 1999 m. sausio 5 d. raštu
Nr. 08-1-09 pateikė valstybinių draustinių planus apskričių viršininkų
administracijoms bei rajonų savivaldos institucijoms. Be to, teismo posėdžio
metu liudytoja apklausta V. V. patvirtino, jog ji pati
buvo atsakinga už valstybinių draustinių planų apskričių viršininkų
administracijoms bei rajonų savivaldos institucijoms pateikimą ir tinkamai savo
pareigas atliko. Alytaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. liepos
18 d. sprendimu Nr. 11-693 J. R. buvo atkurta
nuosavybės teisė į 0,9950 ha žemės sklypą, esantį Alytaus apskrityje, Alytaus
mieste, (duomenys neskelbtini). Alytaus miesto savivaldybės valdyba
2001 m. birželio 13 d. sprendimu dėl žemės sklypų sujungimo, padalijimo
ir adresų suteikimo Nr. 314 nusprendė tvirtinti J. R. nuosavybės
teise priklausančio 9 950 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys
neskelbtini) padalijimo į dešimt atskirų žemės sklypų planą ir suteikti
adresus (duomenys neskelbtini). Alytaus apskrities viršininkas,
atsižvelgdamas į šį sprendimą, 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 11-1404
„Dėl žemės sklypų planų tvirtinimo Alytaus mieste“ patvirtino J.
R. nuosavybės teise priklausančio 9 950 kv. m žemės sklypo,
esančio (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste, padalijimo į dešimt
atskirų sklypų planą. Šio sprendimo 4.4 punkte nustatyta žemės sklypo
paskirtis ir naudojimo pobūdis: sklypą naudoti kitai paskirčiai, naudojimo
pobūdis – privataus gyvenamojo namo statybai ir eksploatacijai. Alytaus rajono
apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 2 d. priėmė sprendimą civilinėje
byloje Nr. 2-180-292/05 pagal Alytaus apylinkės vyriausiojo prokuroro
ieškinį, pareikštą VĮ Alytaus miškų urėdijos interesais, kuriuo, be kita ko,
prašyta panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimą,
kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės J. R. į žemės
sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje, pripažinti negaliojančiu
Alytaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. birželio 13 d. sprendimo
Nr. 314 dėl žemės sklypų sujungimo, padalijimo ir adresų suteikimo
2 punktą, kuriuo nuspręsta tvirtinti J. R. nuosavybės
teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padalijimo į
dešimt atskirų žemės sklypų planą, bei panaikinti minėtų padalintų žemės sklypų
pirkimo–pardavimo sutartis ir taikyti restituciją. Ieškinys buvo atmestas,
konstatavus, kad prokuroras neturėjo teisės pareikšti ieškinį viešajam
interesui ginti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 2 d.
sprendime taip pat pažymėta, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo žemės sklypas, į
kurį atkurtos nuosavybės teisės J. R., yra miškas, kuris
priskirtas valstybinės reikšmės miškams, tačiau nebuvo tirtos aplinkybės, ar
žemės sklypai priklauso Vidzgirio botaniniam draustiniui. Tretieji
suinteresuoti asmenys K. B., G. R., M. K., J. J., J. M.,
J. V., R. V. kreipėsi į Kauno
apygardos administracinį teismą ir prašė teismo įpareigoti Alytaus miesto
savivaldybę iš Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. lapkričio
26 d. sprendimu Nr. T-223 patvirtinto Alytaus miesto bendrojo plano
ekosistemos apsaugos miškų zonos išbraukti jiems nuosavybės teise
priklausančius žemės sklypus, esančius Alytaus mieste, (duomenys
neskelbtini) ir įpareigoti Alytaus miesto savivaldybę leisti jiems rengti
žemės sklypų detalųjį planą individualiems namams/statiniams statyti ir
eksploatuoti pagal žemės sklypų paskirtį. Kauno apygardos administracinis
teismas 2008 m. vasario 8 d. sprendimu administracinėje byloje
Nr. I-45-353/2006 nustatė, kad minėti žemės sklypai nėra miško žemė, todėl
įpareigojo Alytaus miesto savivaldybę per 4 mėnesius nuo sprendimo
įsiteisėjimo dienos spręsti klausimą dėl Alytaus miesto bendrojo plano
sprendinių pakeitimo pakeičiant žemės sklypų (duomenys neskelbtini),
Alytaus mieste, naudojimo būdą ir pobūdį iš miško ūkio paskirties žemės,
ekosistemų apsaugos miškų į gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų
namų statybos ir tvarkymo naudojimo režimą. Kauno apygardos administracinis
teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi išaiškino 2008 m. vasario 8
d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje
Nr. I-45-353/08 ir nurodė, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m.
vasario 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-45-353/08 buvo nuspręsta
Alytaus miesto savivaldybę įpareigoti per 4 mėnesius nuo sprendimo
įsiteisėjimo dienos išspręsti klausimą dėl Plano sprendinių pakeitimo, t. y. per
4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti žemės sklypų (duomenys
neskelbtini), Alytaus mieste, naudojimo būdą ir pobūdį iš miško ūkio
paskirties žemės, ekosistemų apsaugos miškų į gyvenamosios teritorijos,
mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir tvarkymo naudojimo režimą. Atsižvelgė į
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir
ABTĮ) 14 straipsnį, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnį
ir pabrėžė, jog nekvestionuoja faktų, nustatytų Kauno apygardos administracinio
teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-45-353/08, tačiau
pažymėjo, jog Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario
8 d. sprendime nėra pasisakoma dėl ginčo sklypų patekimo į Vidzgirio
botaninio draustinio ribas, šios aplinkybės nebuvo tirtos bei nustatinėjamos,
todėl pareiškėjų reiškiamas reikalavimas įpareigoti atsakovę suderinti Plano
sprendinių keitimą dalyje dėl Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) naudojimo
būdo ir pobūdžio pakeitimo iš miško ūkio paskirties žemės, ekosistemų apsaugos
miškų į gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir
tvarkymo naudojimo režimą vertintinas kitų faktinių aplinkybių kontekste bei
konkrečius teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.
Teismas,
spręsdamas kilusį ginčą, rėmėsi Įstatymo (2001-12-04 įstatymo Nr. IX-628
redakcija, galiojusi ginčo metu) 2 straipsnio 32, 8 dalimis, 4 straipsnio
1 dalies 1 punktu, 8 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies
5 punktu, 9 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2, 3, 8, 11 punktais,
28 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Atsižvelgdamas į Vidzgirio
botaninio draustinio tvarkymo planą (toliau – ir Tvarkymo planas), patvirtintą
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymu
Nr. D1-357, nustatė, kad ginčo sklypai priklauso Vidzgirio botaninio
draustinio teritorijai, priskirti žemės ūkio paskirties žemei, tačiau teritorijoje,
į kurią patenka (duomenys neskelbtini) sklypai, numatyta tik
vienos sodybos statyba. Užstatymo sutankinimas bei kitų naujų pastatų statyba
nenumatyta. Tvarkymo planas parengtas esamose draustinio ribose ir Vidzgirio
botaninio draustinio ribos, tvirtinant Tvarkymo planą, tvirtinamos nebuvo. Tuo
tarpu iš Alytaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos,
patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d.
nutarimu Nr. 1154 (2008-12-03 redakcija), matyti, kad ginčo sklypai nėra
priskirti valstybinės reikšmės miškams, tačiau vertino, jog šios aplinkybės
nekeičia išvados, kad ginčo sklypai patenka į Vidzgirio botaninio draustinio
teritoriją. Remdamasis Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu,
nustatančiu, kad gamtiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio
steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus <...> vietas,
nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo
dokumentuose <...>, pažymėjo, jog ši nuostata negali būti aiškinama
kitaip, kaip tik įtvirtinanti galimybę (teisę) statyti naujus statinius
atitinkamuose planavimo dokumentuose nustatytose vietose, tačiau tik tais
atvejais, kai teisės aktais nauja statyba konkrečiose saugomose teritorijose
(jų dalyse) yra leidžiama (nedraudžiama). Nustatė, kad Alytaus miesto
savivaldybės administracija su UAB „Urbanistika“ 2009 m. spalio 5 d. sudarė
paslaugų teikimo sutartį Nr. S2-1197 dėl Plano koncepcijos patikslinimo ir
sprendinių parengimo. UAB „Urbanistika“ parengė Alytaus miesto bendrojo plano
sprendinių keitimo strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitą (toliau –
ir PAV ataskaita), kurioje taip pat numatyti ginčo teritorijos savininkų teisių
apribojimai, nors pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu teigė, jog, jo
nuomone, PAV ataskaitoje yra numatyta, kad teritorijos prie
Radžiūnų gatvės, patenkančios į Vizgirio botaninio draustinio teritoriją,
naudojimo būdas ir pobūdis bus pakeistas į mažaaukščio gyvenamojo užstatymo
teritoriją (pagal teismo sprendimą). Pažymėjo, jog nurodytas savininkų teisių
apribojimų netaikymas būtų galimas, pakeitus Tvarkymo planą arba išskyrus žemės
sklypus (duomenys neskelbtini) iš Vidzgirio botaninio draustinio
ribų. Komisija, 2010 m. birželio 30 d. išnagrinėjusi G. R.
ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos pasiūlymą keisti Vidzgirio
botaninio draustinio ribas, nepritarė draustinio ribų pakeitimui, nes, Komisijos
nuomone, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padalinimas į 10 atskirų
sklypų yra neteisėtas, kadangi šis sklypas priklausė Vidzgirio botaninio
draustinio teritorijai. Tarnyba 2010 m. spalio 18 d. raštu Nr. V3-10.7-1624
informavo UAB „Urbanistika“, kad Plano sprendinių keitimo PAV ataskaita
parengta ne pagal jau patvirtintą ir suderintą apimties nustatymo dokumentą.
Nurodė, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padalinimas į 10 atskirų
sklypų yra neteisėtas, todėl SPAV ataskaitoje nurodė pataisyti sprendinius,
susijusius su minima teritorija pagal apimties nustatymo dokumentą – Vidzgirio
botaniniame draustinyje planuojamoje teritorijoje prie (duomenys neskelbtini)
gatvės turi būti aiškiai numatyta, kad šioje teritorijoje gali būti atkurta
viena buvusi vienkieminė sodyba, kituose žemės sklypuose užstatymas
nenumatytas. Tarnyba 2011 m. sausio 13 d. raštu Nr. V3-7.15-60 informavo
UAB „Urbanistika“, jog nepritaria Plano sprendinių keitimui teritorijoje,
esančioje (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste. Tarnyba, susipažinusi
su 2011 m. kovo 21 d. raštu Nr. SD-2094(6.18) „Dėl Alytaus
miesto bendrojo plano pakeitimo sprendinių derinimo“, priėmė Raštą.
Teismas, papildomai
remdamasis TPĮ 11 straipsnio 4, 8 dalimis, 18 straipsnio 9 dalimi, sutiko su atsakovo
pozicija, kad teismai neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl
teritorijų planavimo dokumento sprendinių keitimas teismo sprendimu, be viešojo
administravimo procedūrų, nėra galimas. Padarė išvadą, kad Tarnybos Raštas yra
teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo reikalavimas Raštą panaikinti bei
įpareigoti atsakovą suderinti Plano sprendinių keitimą dalyje dėl Alytaus miesto
(duomenys neskelbtini) naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimo iš miško
ūkio paskirties žemės, ekosistemų apsaugos miškų į gyvenamosios teritorijos,
mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir tvarkymo naudojimo režimą atmestinas
kaip nepagrįstas. Teismas reikalavimą įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta
tvarka per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos pateikti Lietuvos
Respublikos aplinkos ministerijai medžiagą Alytaus miesto (duomenys
neskelbtini)g. sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti iš
Vidzgirio botaninio draustinio ribų, kaip teisiškai nepagrįstai tai teritorijai
priskirtus, vertino kritiškai, nes byloje nėra pateikta jokių duomenų,
leidžiančių padaryti pareiškėjo nurodomas išvadas. Nurodė, jog jo išvados taip
pat grindžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija
(2006-03-14, 2000-12-21, 2002-03-14, 2002-09-19, 2003-09-30, 2005-05-13,
2007-07-05, 2009-09-02 nutarimai).
Teismas,
vertindamas argumentus dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėtų lūkesčių, pažymėjo,
jog Vidzgirio botaninis draustinis įsteigtas 1960 metais, Vidzgirio botaninio
draustinio planas iš naujo patvirtintas Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d.
nutarimu Nr. 1486, o J. R. tik 2000 m. liepos
18 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 11-693
buvo atkurta nuosavybės teisė į 0,9950 ha žemės sklypą, esantį Alytaus
apskrityje, Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini). Taip pat atsižvelgė
į Įstatymo 32 straipsnio 10 dalį, Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo praktiką (byla Nr. A63-1555/2010).
III.
Trečiasis suinteresuotas
asmuo G. R. pateikė apeliacinį skundą (t. II,
b.l. 99–102), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio
teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –
pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais
pačiais argumentais kaip ir pareiškėjo prašymas pirmosios instancijos teismui.
Apeliaciniame
skunde taip pat nesutinkama su teismo teiginiu, jog teisinius santykius,
susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemą, saugomų
teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus,
veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja Įstatymas, nes teismas, nagrinėdamas
pareiškėjo skundą, turėjo įvertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes,
kurioms nepagrįstai neteikė reikšmės. Nagrinėjamu atveju turėjo būti
atsižvelgta į tai, kad jokiuose dokumentuose nebuvo užsiminta, jog ginčo žemės
sklypai patenka į Vidzgirio botaninio draustinio ribas, į ginčo sklypus buvo
atkurtos nuosavybės teisės, taip pat nenurodant šių aplinkybių. Tuo tarpu
pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, paremtą tik teisės normų,
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos analize,
neatsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Be to, nagrinėdamas skundo
reikalavimą įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka per 1 mėnesį
nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos pateikti Lietuvos Respublikos aplinkos
ministerijai medžiagą Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) gatvės
sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti iš Vidzgirio botaninio
draustinio ribų, kaip teisiškai nepagrįstai tai teritorijai priskirtus, teismas
neteisingai proceso šalims paskirstė įrodinėjimo naštą. Šiuo atveju atsakovui
leista atsikirsti tik nurodant, kad tokie veiksmai draudžiami įstatymu, nereikalaujant
pateikti konkrečius tyrimais pateiktus faktus. Pabrėžia, jog Komisija nepritarė
pasiūlymui keisti Vidzgirio botaninio draustinio ribas išimtinai dėl to, kad
žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Alytus, padalijimas į 10
atskirų sklypų neteisėtas, nes šis sklypas priklausė Vidzgirio botaninio
draustinio teritorijai. Komisija jokių kitų argumentų nesvarstė ir nenurodė,
todėl minėtas nepritarimas ribų keitimui neturi būti vertinamas kaip
reikšmingas šioje byloje.
Pareiškėjas
Alytaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 116–118),
kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m.
gruodžio 22 d. sprendimą ir patenkinti prašymo reikalavimus. Apeliacinis
skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir prašymas
pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai
apeliacinio skundo argumentai:
1. Pirmosios
instancijos teismas neteisingai vertino kaip įrodymą teismo posėdyje apklaustos
buvusios Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos darbuotojos paaiškinimą,
kad jos anksčiau vadovaujamam ministerijos struktūriniam padaliniui pagal
kompetenciją priklausė dokumentų išsiuntimo funkcija, todėl ji padarė išvadą,
kad atitinkami dokumentai buvo visoms institucijoms išsiųsti. Pabrėžia, jog
jokie oficialūs rašytiniai įrodymai apie dokumentų (draustinio ribų plano) išsiuntimą
teismui nebuvo pateikti, todėl minėti argumentai negali būti vertinami kaip
įrodymas.
2. Teismas
neįvertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, jog ginčo teritorija
neatitinka Įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatyto
botaninio draustinio statuso, kadangi atsakovas teismui nepateikė nei vieno
įrodymo, patvirtinančio draustinio statuso kriterijų egzistavimą ginčo
teritorijos atžvilgiu.
3. Skundžiamame
sprendime teismas nepasisakė, kodėl nesutiko su pareiškėjo pozicija, jog šiame
ginče valstybės institucija, t. y. atsakovas, elgiasi neproporcingai valstybės,
visuomenės ir konkrečių jos piliečių interesų sandūroje. Teigia, jog
nagrinėjamu atveju konkrečių piliečių (trečiųjų suinteresuotų asmenų) teisėti
lūkesčiai pažeidžiami neadekvačiai valstybės ir visuomenės interesams, o
savivaldybė negali įvykdyti teismo sprendimo tik dėl nelogiškos atsakovo
pozicijos.
Pareiškėjas
Alytaus miesto savivaldybė atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens G. R. apeliacinį
skundą (t. II, b.l. 124–126) prašo apeliacinį skundą patenkinti, Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą
panaikinti ir priimti naują sprendimą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas
tokiais pačiais argumentais kaip pareiškėjo apeliacinis skundas bei prašymas
pirmosios instancijos teismui.
Tretieji
suinteresuoti asmenis G. R., J.
M., J. V. ir R. V.
atsiliepimu (t. II, b.l. 128–133)
prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio
22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – prašymą
patenkinti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip
ir atsiliepimas į prašymą pirmosios instancijos teisme, pareiškėjo prašymas ir
apeliacinis skundas. Papildomai pateikiami tokie pagrindiniai argumentai:
1. Pažymi, jog
nors atsakovas teigia, kad Vidzgirio botaninis draustinis įsteigtas
1960 metais, tačiau teismui pateiktas tik 1997 metų draustinio ribų
planas, bet nepateiktas 1960 metų draustinio ribų planas. Daro išvadą, jog
nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad Vidzgirio botaninio draustinio ribos
tikrai nekito nuo 1960 metų.
2. Nurodo, jog
byloje nėra pateikti įrodymai, kurie patvirtintų, kad draustinio ribų planas
tikrai buvo nusiųstas viršininko administracijai. Be to, trečiųjų suinteresuotų
asmenų nuomone, neįmanoma, kad liudytoja teisme apklausta buvusi darbuotoja
galėtų tiksliai atsiminti, kas įvyko prieš 13 metų.
Atsakovas
Tarnyba atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens G. R. apeliacinį skundą (t. II, b.l. 134–135) prašo
apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti
nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais
pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į prašymą pirmosios instancijos
teisme.
Atsakovas
Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. II, b.l. 136–137) prašo
apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti
nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais
argumentais kaip ir atsiliepimas į prašymą pirmosios instancijos teisme.
Papildomai
pažymi, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pavaldaus Miškų ir
saugojimo teritorijų departamento, kuriam buvo pavesta pateikti draustinių ribų
planus atitinkamų apskričių viršininkų administracijos ir rajonų savivaldybių
administracijoms, archyvas saugomas Tarnybos valdomose patalpose, tačiau jis
nėra tinkamai perduotas. Šiame archyve esančiame siunčiamų raštų registracijos
žurnale yra įrašai, kad 1999 m. sausio 5 d. užregistruotas raštas
Nr. 08-1-09 „Dėl valstybinių draustinių planų pateikimo“, 1999 m.
balandžio 27 d. – raštas Nr. 08-1-448 „Dėl valstybinių draustinių planų
pateikimo“. Šiuos raštus rengė V. V., kuri, davusi
priesaiką, paliudijo, kad Vidzgirio botaninio draustinio ribų planas
suinteresuotoms institucijoms buvo pateiktas. Be to, rengiant draustinio
tvarkymo planą, viena iš derinančių institucijų buvo Alytaus miesto
savivaldybė. Papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos sprendimas, kuriuo
nepritarta siūlymui keisti Vidzgirio botaninio draustinio ribas, apskųstas
nebuvo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliaciniai
skundai netenkintini.
Pareiškėjas
skundu kreipėsi į teismą, pateikdamas tris reikalavimus – panaikinti Raštą, įpareigoti
atsakovą suderinti Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimą dalyje dėl
Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) gatvės sklypų Nr. (duomenys
neskelbtini) naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimo iš miško ūkio paskirties
žemės, ekosistemų apsaugos miškų į gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių
gyvenamųjų namų statybos ir tvarkymo naudojimo režimą bei įpareigoti atsakovą
teisės aktų nustatyta tvarka per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo
dienos pateikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai medžiagą Alytaus
miesto (duomenys neskelbtini) gatvės sklypus Nr. (duomenys
neskelbtini) pašalinti iš Vidzgirio botaninio draustinio ribų, kaip
teisiškai nepagrįstai tai teritorijai priskirtus. Pirmosios instancijos teismas
pareiškėjo skundo netenkino.
Teisėjų
kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo
nustatytas aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, sprendžia, jog
pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai išnagrinėjo bylą ir pagrįstai
netenkino pareiškėjo skundo, todėl papildomai dėl visų pareiškėjo skunde
nurodytų aplinkybių nepasisakys.
Byloje
nustatyta, kad ginčo sklypai patenka į Vidzgirio botaninio draustinio ribas.
Pažymėtina, jog nors pareiškėjas ir teigia, kad neliko teisės akto, kurio
pagrindu galioja botaninio draustinio statusas, nes Vidzgirio botaninis
draustinis buvo įkurtas LTSR Ministrų Tarybos 1960 m. rugsėjo 27 d. nutarimu
Nr. 517, o šis nutarimas pagal Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių
teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., pripažinimo netekusiais galios
įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą neteko galios, šie jo
argumentai yra teisiškai nepagrįsti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m.
gruodžio 29 d. nutarime Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių
sąrašų patvirtinimo“ (dar iki Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių
teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., pripažinimo netekusiais galios
įstatyme nustatyto termino pabaigos) aiškiai įvardintas Vidzgirio botaninis
draustinis, todėl vienareikšmiškai sutiktina su atsakovo pozicija, jog
Vidzgirio botaninis draustinis buvo įsteigtas dar 1960 metais, o
pareiškėjų teiginiai dėl to, kad neliko teisės akto, kurio pagrindu galioja
botaninio draustinio statusas, atmestini kaip nepagrįsti. Tuo tarpu konstatavus
nurodytas aplinkybes, byloje pateikta medžiaga patvirtina, jog ginčo teritorija
patenka į minėtą draustinį.
Ginčo
išsprendimui aktualios TPĮ redakcijos 11 straipsnio 8 dalis nustatė,
jog savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrieji planai turi neprieštarauti
apskrities lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentų sprendiniams,
taip pat teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms. Pagal
to paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą, saugomų teritorijų
tinklų schemos ir atskirų saugomų teritorijų, jų dalių ar jų zonų, kultūros
paveldo objektų teritorijų ar jų zonų planai (projektai) priskirti prie
specialiojo teritorijų planavimo dokumentų. Atitinkamai Įstatymo
28 straipsnio 2 dalis, išskirdama saugomų teritorijų specialiųjų
planų tipus, nurodė, kad saugomų teritorijų tvarkymo planai (planavimo schemos)
– rengiami saugomų teritorijų naudojimą ir apsaugą reguliuojančioms
kraštovaizdžio tvarkymo zonoms bei jų reglamentams, gamtos ir kultūros paveldo
teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos ir tvarkymo kryptims bei
priemonėms, taip pat kraštovaizdžio formavimo, rekreacinės infrastruktūros
kūrimo bei kitoms tvarkymo priemonėms nustatyti (5 p.).
Atsižvelgiant į
nurodytą, sutiktina su Tarnybos pozicija, jog rengiami Plano pakeitimai turėjo
būti suderinti su Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. birželio 22 d.
įsakymu Nr. D1-357 patvirtintu Vidzgirio botaninio draustinio tvarkymo
planu. Byloje neginčijamai nustatyta, kad tokie veiksmai nebuvo atlikti.
Pažymėtina, jog ir pareiškėjas iš esmės neginčijo, kad Plano pakeitimai
neatitinka Vidzgirio botaninio draustinio tvarkymo plane nustatyto režimo.
Pareiškėjas savo
poziciją, jog Raštas yra neteisėtas, o Tarnyba įpareigotina derinti Plano
pakeitimus, iš esmės grindė tuo, kad į ginčo teritoriją buvo atkurtos
nuosavybės teisės, ji jau buvo padalinta į dešimt sklypų, visi pakeitimai
tinkamai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o pareiškėjas neturėjo
informacijos apie nurodyto žemės sklypo priklausymą Vidzgirio botaniniam
draustiniui.
Pabrėžtina, jog
šiuo atveju nurodytu aspektu nagrinėjamos bylos esmę sudaro būtent Rašto ir
atitinkamai Tarnybos atsisakymo derinti Plano pakeitimus teisėtumo ir
pagrįstumo vertinimas. Nagrinėjamu atveju nėra vertinamas nuosavybės teisių
atkūrimo į draustinio teritorijoje esantį sklypą ir tokio sklypo padalinimo
klausimas, todėl nurodyti aspektai nevertintini ir atskirai dėl jų
nepasisakytina. Tuo tarpu pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad tiek atkuriant
nuosavybės teises, tiek padalinant ginčo žemės sklypą, nebuvo žinoma apie žemės
sklypo patekimą į Vidzgirio botaninio draustinio ribas, nagrinėjamos bylos
kontekste vertintinos kaip teisiškai nereikšmingos. Atitinkamai nagrinėjant
pareiškėjo skundo reikalavimus, neturi būti vertinama, ar minėtos aplinkybės
yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais.
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. liepos 5 d. nutarime yra pabrėžęs,
jog valstybiniai parkai ir valstybiniai draustiniai yra laikomi ypač
vertingomis teritorijomis. Atitinkamai teisės aktai įtvirtino imperatyvaus
pobūdžio reikalavimus, susijusius su veiklos įgyvendinimu draustiniais
pripažintose teritorijose. Tuo tarpu imperatyvūs teisės aktuose įtvirtinti
reikalavimai negali būti paneigti teiginiais, kad viešojo administravimo
institucijai nebuvo žinoma apie atitinkamos teritorijos priskyrimą draustinio
teritorijai, ir juo labiau negali sąlygoti imperatyvių reikalavimų, atliekant
bendrojo plano pakeitimus ir keičiant draustinyje esančios teritorijos statusą,
nesilaikymą. Pažymėtina, jog situacija, kai nurodyti reikalavimai būtų
netaikomi išimtinai remiantis tuo, kad jie anksčiau viešojo administravimo
institucijai dėl tam tikrų aplinkybių nebuvo žinomi, ne tik prieštarautų
Saugomų teritorijų įstatymo bei Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimams,
bet ir būtų nesuderinama su draustinio, kaip ypač vertingos teritorijos,
teisiniu statusu, teisingumo ir protingumo kriterijais.
Be to, byloje
pateikti įrodymai patvirtina, jog Vidzgirio botaninis draustinis 2005 m. spalio
13 d. įregistruotas Saugomų teritorijų valstybės kadastre (t. I, b.l.
91–92). Kadangi Alytaus miesto bendrojo plano keitimas patvirtintas Alytaus
miesto savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 11 d. sprendimu
Nr. T-146 (t. I, b.l. 46), t. y. jau po Vidzgirio botaninio
draustinio įregistravimo saugomų teritorijų valstybės kadastre, pareiškėjui,
pradedant organizuoti Bendrojo plano keitimą, jau turėjo būti žinoma, kad ginčo
teritorija patenka į Vidzgirio botaninį draustinį. Kaip jau minėta, šioje
byloje nėra vertinamas ankstesnių viešojo administravimo institucijų veiksmų,
atkuriant nuosavybės teises į ginčo teritoriją ir ją padalinant, teisėtumas ir
pagrįstumas.
Papildomai
atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo 32 straipsnio 10 dalis
nustatė, jog tuo atveju, jeigu suteikiant naudotis, perleidžiant ar parduodant
žemę arba atkuriant nuosavybės teises į žemę saugomose teritorijose, į
nekilnojamojo turto registro duomenis nebuvo įrašyti teisės aktų ar teritorijų
planavimo dokumentų nustatyti veiklos apribojimai ar kiti reikalavimai, susiję
su saugoma teritorija, juos į šio registro duomenis Vyriausybės įgaliotos
institucijos teikimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei kitų teisės aktų
nustatyta tvarka įrašo nekilnojamojo turto registro tvarkytojas. Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A63-1555/2010)
patvirtina, kad nurodyta nuostata reiškia, jog tuo atveju, jeigu tam tikra
teritorija yra draustinyje, vėlesnis tokios teritorijos teisinį statusą
apibrėžiančių dokumentų pakeitimas, atsižvelgiant į saugomos teritorijos
tvarkymo reikalavimus, negali būti vertinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
Kitaip tariant, nurodytos nuostatos ir teismų praktiką patvirtina šioje byloje
teisėjų kolegijos suformuluotą poziciją, jog tuo atveju, jeigu tam tikra
teritorija priklauso draustiniui, ji turi būti tvarkoma, atsižvelgiant į
draustinyje esančios teritorijos tvarkymui teisės aktais keliamus reikalavimus,
net ir tuo atveju, jeigu viešojo administravimo subjektai teigia, jog jiems
nebuvo žinoma apie tokios teritorijos priklausymą draustiniui, kai teisės aktai
aiškiai apibrėžė, teritorijos statusą ir jos tvarkymui taikomus reikalavimus.
Taip pat teisėjų
kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog Kauno apygardos
administracinis teismas 2008 m. vasario 8 d. sprendime nesprendė
situacijos dėl bendrojo plano keitimo, atsižvelgiant į specifinį teritorijos,
patenkančios į draustinį, tvarkymo reglamentavimą, todėl nurodytame sprendime
suformuluota pozicija negali turėti teisinės reikšmės, nagrinėjant bylą pagal
pareiškėjo skundą.
Atsižvelgiant į
nurodytas aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, konstatuotina, jog
Tarnyba pagrįstai atsisakė derinti Plano pakeitimus, neatitinkančius Vidzgirio
botaninio draustinio tvarkymo plano reikalavimų. Byloje nenustatytas pagrindas
naikinti Raštą ir įpareigoti Tarnybą suderinti Alytaus miesto bendrojo plano
sprendinių keitimą dalyje dėl Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) gatvės
sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimo
iš miško ūkio paskirties žemės, ekosistemų apsaugos miškų į gyvenamosios
teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir tvarkymo naudojimo režimą,
todėl šioje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas.
Pareiškėjas
trečiuoju skundo reikalavimu taip pat prašė įpareigoti atsakovą teisės aktų
nustatyta tvarka per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos pateikti
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai medžiagą Alytaus miesto (duomenys
neskelbtini) gatvės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti iš
Vidzgirio botaninio draustinio ribų, kaip teisiškai nepagrįstai tai teritorijai
priskirtus.
Saugomų
teritorijų steigimą ir ribų nustatymą reglamentavo Saugomų teritorijų įstatymo
23 straipsnis, kurio 2 dalis nustatė, jog, inter alia,
valstybinius draustinius steigia ir šių saugomų teritorijų tipus keičia, jų
ribas nustato ir keičia, taip pat regioninių parkų ribas nustato ir keičia
Vyriausybė savo įgaliotos institucijos teikimu. Pagal to paties straipsnio
7 dalį, nevalstybinės organizacijos, fiziniai ar juridiniai asmenys
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali inicijuoti
draustinių ir rezervatų įsteigimą, paveldo objektų paskelbimą bei įstatymų
nustatyta tvarka organizuoti saugomų teritorijų, esančių jiems priklausančioje
ar jų naudojamoje žemėje, tvarkymą.
Bylos medžiaga
patvirtina, jog G. R. ir Alytaus miesto savivaldybės
administracija buvo kreipęsi su pasiūlymu keisti Vidzgirio botaninio draustinio
ribas į Komisiją, kuri 2010 m. birželio 30 d. protokolu
Nr. V5-10 (t. I, b.l. 42–43) nusprendė nepritarti pasiūlymui. Pabrėžtina,
jog, bylos duomenimis, šis Komisijos sprendimas yra galiojantis ir
nenuginčytas, jis neginčijamas ir šioje administracinėje byloje.
Pažymėtina, jog
reikalavimus nevalstybinių organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų
teikiamiems pasiūlymams dėl konservacinės ir atkuriamosios apsaugos prioriteto,
kompleksinių saugomų teritorijų steigimo, jų ribų nustatymo ar keitimo, jų
funkcinio prioriteto ar buferinės apsaugos zonų ribų nustatymo ar keitimo, kai
tokios turi būti nustatomos pagal teisės aktus, saugomų teritorijų apsaugos
režimo nustatymo ar pakeitimo, taip pat pateiktų pasiūlymų nagrinėjimo
procedūras reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m.
rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. D1-491 patvirtintas Nevalstybinių organizacijų,
kitų juridinių ir fizinių asmenų pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų
ribų ir apsaugos režimo pakeitimo teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašas. Šio
aprašo 26 punktas nustato, jog visi Komisijos sprendimai, įforminti posėdžių
protokolu, pateikiami aplinkos ministrui, o pagal 28 punktą, atsižvelgdamas į
Komisijos sprendimus, aplinkos ministras priima sprendimą dėl pateikto pasiūlymo.
Nurodytos
nuostatos patvirtina, jog Komisijos sprendimas yra pagrindas keisti nurodytų
teritorijų ribas, o nagrinėjamos bylos kontekste papildomai pažymėtina, kad
nenuginčytas ir galiojantis Komisijos 2010 m. birželio 30 d. protokolu Nr.
V5-10 protokolu įformintas sprendimas nepritarti pasiūlymui keisti Vidzgirio
botaninio draustinio ribas buvo nustatyta tvarkas priimtas ir, atsižvelgiant į
nurodytas teisės aktų nuostatas, atitinkamai perduotas aplinkos ministrui.
Pabrėžtina, jog
byloje nenustatyta, kad pareiškėjas po nurodyto Komisijos sprendimo būtų
kreipęsis į Tarnybą, prašydamas inicijuoti draustinio ribų pakeitimą. Juo
labiau byloje nėra nustatyta, kad Tarnyba nurodytu aspektu neveikė taip kaip
privalėjo veikti, t. y. nėra nustatyta, jog egzistavo Tarnybos pareiga
inicijuoti Vidzgirio botaninio draustinio ribų pakeitimą. Kaip jau minėta,
draustinio ribos keičiamos, remiantis nustatyta tvarka, o Komisija, kurios
kompetencijai priskirta spręsti dėl pateikto pasiūlymo keisti saugomos
teritorijos ribas, galiojančiu ir nenuginčytu sprendimu jau yra atsisakiusi
pritarti tokiam pasiūlymui. Taigi, byloje nenustatyti teisiniai pagrindai
tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą teikti Lietuvos Respublikos
aplinkos ministerijai medžiagą dėl ginčo sklypų pašalinimo iš Vidzgirio
botaninio draustinio ribų, t. y. dėl Vidzgirio botaninio draustinio ribų
pakeitimo.
Remiantis tuo,
kas išdėstyta, konstatuotina, jog byloje nenustatytas teisinis pagrindas
tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai
taikė ir aiškino teisės aktus, įvertino visas bylos išsprendimui svarbias
aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagristą sprendimą, kuris paliktinas
nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies
1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a
pareiškėjo Alytaus
miesto savivaldybės ir trečiojo suinteresuoto asmens G. R. apeliacinių
skundų netenkinti.
Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis
neskundžiama.
Teisėja Laimutis
Alechnavičius
Laimė
Baltrūnaitė
Anatolijus
Baranovas