Civilinė byla Nr. e2-1524-566/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23948-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.9.1.; 2.6.1.3.6; 2.6.1.5.; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 24 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė,

sekretoriaujant Anai Usačiovai, Ivetai Kavaliauskaitei

dalyvaujant ieškovo atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei

atsakovo atstovei advokatei Pelagėjai Stonkienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB ,,Verkių būstas“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo “If P&C Insurance AS”,

n u s t a t ė :

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, nurodydamas, kad 2019 m. sausio 1 d. įvykio metu, buvo aplietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovas nustatė, jog ieškovės apdraustas bustas buvo užpiltas dėl vandens pratekėjimo per daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrąją konstrukciją – stogą. Avarijos metu butui buvo padaryta žala: apgadintos buto lubos ir buto sienos. Ieškovas kompensuodamas dėl įvykio padarytus nuostolius išmokėjo 799,70 Eur draudimo išmoką. Ieškovas nurodė, jog atsakovas, kaip namo administratorius yra atsakingas už jo administruojamo namo stogo priežiūrą ir remontą, todėl yra atsakingas už atsiradusią žalą. Ieškovas siuntė atsakovui pretenziją, tačiau, atsakovas žalos neatlygino. Atsižvelgiant į tai, ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakingą dėl žalos atlyginimo asmenį – atsakovą, kuris administruoja pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 799,70 Eur žalos, 38,65 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais. Pažymėjo, jog atsakovas netinkamai teikė namo administravimo paslaugas, nevykdė savo pareigos remontuoti daugiabučio gyvenamojo namo konstrukcijų, t.y. stogo. Pažymėjo, kad butas yra paskutiniame namo aukšte, virš buto nėra jokių inžinerinių įrenginių. Nurodė, jog daugiabučio namo stogo būklę patvirtino po buto užliejimo atliktas stogo konstrukcijų ekspertizės aktas. Prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, neįrodė, kad atsakovas kaip ginčo namo administratorius neatliko savo pareigų ar jas atliko netinkamai. Pažymėjo, jog ieškovas nepateikė įrodymų patvirtinančių, jog namo administratorius būtų gavęs pranešimus dėl vandens pratekėjimo per stogą į butą nei iki įvykio nei po jo. Nurodė, jog vandens pratekėjimo priežastis nėra nustatyta, todėl draudėjos buto užpylimą lėmė ne atsakovės veiksmai (neveikimas). Pažymėjo, jog 2018 d. rugpjūčio 7 d. atsakovas organizavo namo patalpų savininkų susirinkimą, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl namo stogo ir lietvamzdžių būklės. 2018 m. gruodžio 3 d. atsakovas organizavo namo patalpų savininkų susirinkimą, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl lėšų kaupimo būsimiems stogo kapitaliniams darbams. Namo savininkai nutarė nuo 2018 m. gruodžio mėnesio pradėti kaupti papildomas įmokas būsimiems stogo kapitalinio remonto darbams. Atsakovas pažymėjo, jog namo stogo remontą galės atlikti tik po to kai namo savininkai pritars stogo remonto darbams ir užtikrins to remonto finansavimą. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog ieškovas draudimo išmoką išmokėjo 2019 m. sausio 10 d., o ieškinį dėl išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo ieškovas pareiškė 2020 m. rugpjūčio 21 d., t. y. praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą taikomą iš draudimo santykių atsirandantiems reikalavimams (CK 1.125 str. 7 d.). Atsakovas prašo, teismo taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti. 

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, neįrodė, kad atsakovas kaip ginčo namo administratorius neatliko savo pareigų ar jas atliko netinkamai. Pažymėjo, jog namo administratorius be gyventojų sutikimo neatlieka tokio mąsto (viso stogo) remonto darbų. Prašė ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį nurodydamas, jog 2018 m. spalio 31 d. tarp jo ir atsakovo buvo sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis, draudimo apsaugos galiojimo laikotarpis: 2018 m. lapkričio 4 d. – 2019 m. lapkričio 3 d.

. Šia draudimo sutartimi, įskaitant, bet neapsiribojant, buvo apdrausta atsakovo veiklos civilinė atsakomybė. Trečiasis asmuo nurodė, kad ginčo įvykis buvo užregistruotas 2019 m. kovo 5 d., tačiau ieškovas buvo informuotas, kad atsakovas atsakomybės dėl šio įvykio neprisiima, todėl ieškovo pretenzija nebus tenkinama. Be to, ieškovui buvo nurodyta, jog įvykio priežastis nėra nustatyta, nei nukentėjusio buto, nei kitų namo gyventojų iškvietimas UAB „Verkių būstas“ dėl apliejimo nebuvo gautas (iškvietimas dėl įvykio neregistruotas ir UAB „Grinda“). Trečiasis asmuo pažymėjo, jog atsakovas UAB „Verkių būstas“ savo atsakomybės dėl įvykio neprisiima. Pažymėjo, jog atsakovas yra pateikęs į bylą susirinkimų protokolus, kurie patvirtina, jog atsakovas tinkamai vykdė teisės aktų numatytus reikalavimus – 2018 m. rugpjūčio 7d. organizavo daugiabučio namo savininkų susirinkimą, kuriame, be kita ko, buvo svarstomas klausimas dėl namo stogo remonto. Vėliau, kito atsakovo inicijuoto susirinkimo metu (2018 m. gruodžio 3 d.) buvo nuspręsta pradėti kaupti papildomas lėšas būsimiems stogo kapitalinio remonto darbams. Taigi, stogo remonto darbai galės būti atlikti tik tuomet, kai patys butų savininkai užtikrins stogo remonto finansavimą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog administratorius būtų gavęs pranešimų dėl vandens pratekėjimo į ginčo butą iki įvykio, taip pat, kad butas buvo užlietas būtent dėl vandens pratekėjimo per stogą (savo ruožtu atsakovui nekilo ir pareiga organizuoti stogo defektų šalinimo darbus). Taigi, nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių atsakovo neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Prašė ieškinį atmesti.

Trečiajam asmeniui apie teismo posėdį pranešta tinkamai ir laiku, į teismo posėdį trečiasis asmuo neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (CPK 247 str.).

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas su draudėja I. P. sudarė Būsto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2019 m. sausio 12 d. buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius, kuris teikia nurodyto namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2019 m. sausio 1 d. buvo užlietas butas (buto sienos ir lubos), esantis (duomenys neskelbtini). Byloje pateikta 2019 m. sausio 9 d. Turto remonto sąmata Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje apskaičiuota dėl įvykio padaryta žala 799,70 Eur sumai. Ieškovė 2019 m. sausio 10 d. išmokėjo 799,70 Eur draudimo išmoką I. P. ir įgijo regreso teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį – atsakovą. Ieškovas 2019 m. vasario 9 d. pranešimu dėl išmokos išmokėjimo kreipėsi į atsakovą, prašydamas sumokėti šią sumą, tačiau atsakovas žalos ieškovui neatlygino.

Byloje pateiktas A. P. 2016 m. spalio 10 d. elektroninis laiškas „Dėl nesandaraus namo stogo“ siųstas elektroniniu adresu (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) stogas liko nesandarus, (į laiptines ir butus bėga vanduo) bei prašoma atlikti sutartus darbus. Byloje pateiktas A. P. 2017 m. rugsėjo 21 d. elektroninis laiškas Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojai E. Š. „Dėl bėgančio lietaus vandens į butą (duomenys neskelbtini)“ siųstas elektroniniu adresu (duomenys neskelbtini) kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) buto gyventojas ne kartą kreipėsi į atsakovą nurodydamas, jog pro nesandarų namo stogą į butą bėga vanduo, tačiau atsakovas namo stogo remonto neatlieka.

Byloje pateikta 2017 m. liepos 28 d. lokalinė sąmata dėl namo lietaus nuvedimo sistemos remonto ir lietvamzdžių valymo. Byloje pateikta 2017 m. spalio 16 d. atsakovo ir UAB „Prom – impex“ sudaryta rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) dalinio stogo remonto, tačiau sutartyje nenurodyta, kokius būtent stogo remonto darbus atliks rangovas.

Byloje pateiktas UAB „Verkių būstas“ 2018 m. rugpjūčio 7 d. Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo svarstytas klausimas dėl namo stogo ir lietvamzdžių būklės. Susirinkimo metu buvo nutarta kreiptis į ekspertą, kuris nustatytų namo stogo būklę. Byloje pateiktas 2018 m. gruodžio 3 d. Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo svarstytas klausimas dėl namo stogo remonto. Susirinkimo metu buvo nutarta, pradėti kaupti papildomas lėšas būsimiems stogo kapitalinio remonto darbams. 

Byloje pateiktas 2019 m. gegužės 8 d. MB „Tyrimai ir projektai“ statinio konstrukcijos dalinės ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas), kuriame ekspertas padarė išvadą, jog daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo danga susidėvėjusi ir praradusi sandarumą. Akte pažymėta, jog dėl įrengto mažesnio nuolydžio nei rekomenduojamas tirpstant sniegui ar stipriai lyjant su šoniniu vėju, vanduo patenka po skarda į vidaus patalpas. Stogo danga sulankstyta, dažų danga nusilupusi. Akte nurodyta, jog atidengus stogo dangą užfiksuota, kad grebėstai pažiesti grybo, puvinio, todėl sumažėjusi konstrukcijų laikomoji galia. Akte nurodyta, jog norint užtikrinti stogo sandarumą reikalingas visos stogo dangos keitimas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.266 straipsnis numato statinio savininko (valdytojo) atsakomybę. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės.

Vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį, buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą, bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais), be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Tokiu būdu, pagrindinis šalto vandens vamzdis laikytinas bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe.

CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra ieškovui nuosavybės teise priklausantis butas, gyvenamojo namo bendrija neįsteigta.

Pažymėtina, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Nurodyta prievolė atsakovui kiltų tik konstatavus visas deliktinės atsakomybės sąlygas, t.y.: 1) atsakovas neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas.

Civilinėje teisėje asmens veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, kai šiais veiksmais pažeidžiamas tiesiogiai įstatyme įtvirtintas draudimas, kai asmuo nevykdo ar netinkamai vykdo įstatyme ar sutartyje nustatytas pareigas, ar net kai pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Sprendžiant, ar atsakovas privalo atlyginti padarytą žalą, svarbu nustatyti, ar jis pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad buto užliejimo metu atsakovas buvo atsakingas už viso pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą). Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodydamas, jog ieškovas nenustatė tikrosios įvykio priežasties nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apliejimo šaltinis buvo kitas objektas, neprašė teismo skirti ekspertizę tiksliai buto užpylimo priežasčiai nustatyti (CPK 178 straipsnis). Konstatuotina, jog byloje pateikta pakankamai objektyvių įrodymų dėl daugiabučio gyvenamojo namo stogo nesandarumo. Kita vertus, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog buto užliejimas įvyko dėl kitų, ne su stogo sandarumu susijusių priežasčių (CPK 178 str.). Remiantis įrodymų tikimybės pusiausvyra, teismas sprendžia, jog bylos medžiaga įrodyta, jog buto užliejimo priežastimi buvo daugiabučio gyvenamojo namo stogo pratekėjimas. Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto, daugiabučio gyvenamojo namo  konstrukcijos - stogo nesandarumo, būtent atsakovui atsiranda pareiga įrodyti, jog jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių būtinų priemonių tokios žalos išvengti.

Pagal Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, reglamentavimą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį administratorius, be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (4.3 punktas). Privalomieji reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente (toliau- reglamentas) STR 1.07.03:2017. Šis reglamentas privalomas gyvenamųjų namų naudotojams, techniniams prižiūrėtojams, savivaldybių administracijoms, vykdančioms statinių naudojimo priežiūrą (6 punktas). Žalos padarymo metu galiojusioje STR 1.07.03:2017 redakcijoje (galiojusi nuo 2018 m. liepos 7 d. iki 2019 m. balandžio 4 d.) buvo įtvirtinta, kad valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę. (85 punktas). STR 1.07.03:2017 96 punkte numatyta, jog pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.07.03:2017 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013, 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). 

Kaip matyti iš pateiktų duomenų, dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo remonto, (duomenys neskelbtini) buto gyventojas A. P. kreipėsi į atsakovą dar 2016 m. spalio 10 d. t.y. informavo namo administratorių dėl statinio konstrukcijų (stogo) defekto. Minėtas buto gyventojas 2017 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės darbuotoją dėl neremontuojamo daugiabučio namo stogo. Be to, stogo defektus patvirtina ir atliktas stogo ekspertizės aktas. Akte pažymėta, jog dėl įrengto mažesnio nuolydžio nei rekomenduojamas tirpstant sniegui ar stipriai lyjant su šoniniu vėju, vanduo patenka po skarda į vidaus patalpas. Darytina, išvada, jog stogo defektas atsirado ne buto užpylimo metu, o gerokai anksčiau (įrengiant daugiabučio namo stogą). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovas 2018 m. rugpjūčio 8 d. organizavo balsavimą dėl namo stogo ir lietvamzdžių būklės, kuriame buvo nutarta kviesti ekspertą įvertinti stogo būklę, 2018 m. gruodžio 3 d. organizavo balsavimą dėl lėšų kaupimo būsimiems kapitaliniams stogo remonto darbams. Tačiau, jokių kitų rašytinių įrodymų, kad atsakovas iki įvykio būtų ėmęsis konkrečių veiksmų, susijusių su gyvenamojo namo stogo remontu, byloje nėra. Pažymėtina, jog byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad atsakovas nuo daugiabučio namo gyventojo pranešimo būtų atlikęs specializuotas stogo apžiūras, kaip tai numatyta STR 1.07.03:2017 88 punkte. Pažymėtina ir tai, jog ieškovo butas buvo užlietas dėl nesandaraus namo stogo, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrosioms konstrukcijoms. Vien aplinkybė, jog atsakovas organizavo butų savininkų susirinkimus, atliko lietvamzdžių valymo ir remonto darbus bei užsakė dalinius stogo remonto darbus (neįvardinta kokius būtent stogo remonto darbus atliko rangovas) nepašalina jo atsakomybės dėl butui esančiam, (duomenys neskelbtini) atsiradusios žalos. Atsakovas, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, turėjo pareigą atlikti stogo priežiūros ir pagal poreikį keitimo darbus net ir nesant namo bendraturčių sutikimo (nors šiuo atveju gyventojai pritarė tiek ekspertizės skyrimui, tiek lėšų kaupimui), nes tokią pareigą nustatė tuo metu galiojusio STR 1.07.03:2017 85, 96 punktų nuostatos. Teismo vertinimu, atsakovas tinkamai (rūpestingai) nevykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, pareigos. Atsakovas nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad jis, kaip namo administratoriaus, tinkamai atliko savo pareigas.  (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovas yra verslininkas, kuriam taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, atsakovas privalėjo administruojamą pastatą prižiūrėti dedant maksimalias pastangas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas dėl savo nepakankamo rūpestingumo ir tiesioginių administravimo paslaugų netinkamo atlikimo, neveikimo, neteisėtais veiksmais, neužtikrino tinkamo pastato priežiūros ir avarijų prevencijos. Atsakovas neįrodė, kad siekė (ir ėmėsi visų būtinųjų atlikti veiksmų) užkirsti kelią vandens pratekėjimui per stogo konstrukcijas, todėl įvyko buto, esančio (duomenys neskelbtini) užpylimas ir buvo padaryta žala. Atsakovas neužtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo pagal STR 1.07.03:2017 (85, 96 punktų reikalavimus) ir atliko neteisėtus veiksmus (neveikimas), dėl ko butui, esančiam (duomenys neskelbtini) padaryta žala.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį, nes kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita.

Nagrinėjamu atveju žalos dydį ieškovas įrodinėjo, Turto remonto sąmata, draudimo išmokos apskaičiavimu, mokėjimo nurodymu. Ieškovas, skaičiuodamas draudimo išmokos dydį, apskaičiavo, jog buto remonto darbų kaina sudaro 799,70 Eur ir nustatė, jog draudėjui yra pagrindas išmokėti 799,70 Eur sumą. Mokėjimo nurodymas patvirtina, jog 2019 m. sausio 10 d. ieškovas minėtą sumą pervedė draudėjai I. P. Be to, Turto remonto sąmatoje nurodytas reikalingų atlikti darbų kiekis, apimtis nėra nuginčyti, kitų įrodymų, kurie paneigtų ieškovo pateiktus žalos dydį patvirtinančius įrodymus, ar kitokio žalos dydžio apskaičiavimo nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad žalos dydis įrodytas ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinosios sąlygos atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei kilti.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą. (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 8 punktas). Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Tai reiškia, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktą).

Nagrinėjamu atveju, atsakovas prašo taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 7 punktu. Pažymėtina, jog pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 8 punktą sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovas netinkamai aiškina teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį reikalavimams žalos atlyginimo sutapatinęs taikomą senaties terminą su reikalavimais atsiradusiais iš draudimo teisinių santykių, prašo taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 7 punkte nustatytą sutrumpintą vienerių metų senaties terminą šiam reikalavimui. Pažymėtina, jog ieškovo ir atsakovo nesieja draudimo teisiniai santykiai, o ieškovas išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Dėl nurodytų priežasčių, atsakovo prašymas taikyti sutrumpintą vienerių metų senaties terminą atmestinas.  

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Nagrinėjamu atveju už apdrausto turto sugadinimą atsakingas pripažintas atsakovas. Kadangi ieškovas, veikdamas kaip draudikas, atlyginio žalą, padarytą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), jis įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovo. Tokiu būdu ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 799,70 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 6 proc. dydžio palūkanas, paskaičiuotas nuo skolos sumos, nuo prievolės termino pažeidimo dienos (2019 m. kovo 1 d.) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. rugpjūčio 21 d.), už 294 dienas), kurios sudaro 38,65 Eur sumą, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 838,35 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas iš viso patyrė 89,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 19,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 70,08 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 10 punktu bei 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistina 89,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija 5,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, iš atsakovo UAB „Verkių būstas“, j. a. k. 302813383 799,70 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 70 ct) žalos atlyginimo, 38,65 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 65 ct) palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 838,35 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 24 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 89,08 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus 08 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                        [pasirašyta elektroniniu parašu]                     Diana Butrimienė