Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-739-2012].doc
Bylos nr.: 2A-739/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Traidenis" 249910930 atsakovas
"Feliksnavis" 150156088 Ieškovas
Lietuvos Respublikos Valstybinis patentų biuras 188708943 tretysis asmuo
Kategorijos:
BYLOS DĖL ASMENŲ NETURTINIŲ TEISIŲ IR INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS
Bylos dėl patentų
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Intelektinė nuosavybė
Patentai
CIVILINIS PROCESAS
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
Teismo sprendimas:
Galutinis sprendimas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-739/2012

              Procesinio sprendimo kategorija 85.

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. spalio 22 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Vasarienės ir Egidijaus Žirono, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Traidenis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3002-431/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Feliksnavis“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Traidenis“ (tretysis asmuo – Lietuvos Respublikos Valstybinis patentų biuras) dėl patento Nr. 5561 „Stikloplasčio talpų gaminimo būdas“ pripažinimo negaliojančiu ir

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo registruoto patento atitikimo patentabilumo kriterijams (naujumas ir išradimo lygmuo).

Ieškovas prašė pripažinti atsakovo išradimo patentą Nr. 5561 „Stikloplasčio talpų gamybos būdas“ negaliojančiu. Ieškovas nurodė, kad nuo 2004 m. metų spalio pradėjo gaminti ir parduoti buitinių nuotekų valymo įrenginius ir stiklo pluošto talpas, skirtas birių, granuliuotų medžiagų bei skystų cheminių ir organinių medžiagų sandėliavimui bei nuotekų kaupimui. Ieškovas iki šiol gamina ir parduoda įvairaus tūrio horizontalias, vertikalias, požemines ir antžemines stikloplastes talpas. Ieškovo, atsakovo ir kitų gamintojų nuotekų valymo įrenginiai ir stikloplastės talpos yra gaminamos pagal analogišką gamybos būdą: pirmiausiai, naudojant atitinkamą formą, iš stikloplasčio yra pagaminami reikiami gaminamos talpos segmentai, iš pagamintų atskirų segmentų sumovimo būdu yra surenkamas gaminys, jis sutvirtinamas varžtais bei veržlėmis ir, siekiant užtikrinti gaminio hermetiškumą, siūlės yra užhermetinamos dervomis. Gaminiai skirti atlikti tą pačią funkciją – surinkti ir valyti buitines nuotekas.

2009 m. balandžio 27 d. LR Valstybinio patento biuro oficialiame biuletenyje buvo paskelbtas sprendimas išduoti atsakovui stikloplasčio talpų gamybos būdo patentą Nr. 5561 pagal 2007 m. balandžio 27 d. patentinę paraišką. Atsakovui išduotas stikloplasčio talpų gamybos būdo patentas naikintinas kaip neatitinkantis dviejų patentabilumo kriterijų - išradimas nėra naujas ir nėra išradimo lygio.

Atsakovo išradimo apibrėžtyje pateiktas stikloplasčio talpų gamybos būdas nesiskiria nuo ieškovo ir kitų gamintojų naudojamo valymo įrenginių ir stikloplasčių talpų gamybos būdo. Kadangi indų gaminimas dalimis ir jų vėlesnis sumovimas yra žinomas ir akivaizdus būdas gaminti vientisą formą, kadangi talpų gamybos specialistams toks gaminio gaminimo metodas yra žinomas ir akivaizdus, šio gaminimo proceso negalima laikyti išradimo lygiu. Stikloplastes talpas analogišku būdu Lietuvoje gamina UAB „Buiteka“, užsienyje - Kanados įmonė FRP Manufacturing Inc., Estijos įmonė AS Fertil, Rusijos Federacijos bendrovė ZAO Flotenk, JAV kompanija Justin Tanks, LLC ir kt. Išradimas netenkina naujumo kriterijaus dar ir dėl to, jog iki atsakovo patentinės paraiškos padavimo datos, analogišku stikloplasčių talpų gaminimo būdu pagamintus gaminius - nuotekų valymo įrenginius ir nuotekų laikymo talpas, ieškovas viešai reklamavo internetiniame puslapyje, spaudoje, demonstravo parodoje.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad neįrodyta, jog dar 2004 m. spalį ieškovas pagamino gaminį atsakovo išradimo apibrėžtyje aprašytu būdu. Atsakovo išradimas nuo ankstesnių stikloplasčio talpų gamybos būdų išsiskiria tokių talpų gamybos būdo supaprastinimu ir reikiamo hermetiškumo užtikrinimu. Atsakovo būdu gaminamos stikloplasčio talpos yra gaminamos paruošiant atskirus segmentus suformuotus specialiose formose, vėliau, atitinkamai pagal gaminamos talpos dydį, atskiri segmentai suformuojami taip, kad jų kraštuose jungimosi vietose jie prasikeistų vienas kito atžvilgiu, tada sumovimo būdu sujungiami, o jungimo vietose užformuojami papildomi stikloplasčio sluoksniai, kol gaunamas vientisas ir hermetiškas gaminys. Šiuo nauju būdu galima lengvai pagaminti reikiamo dydžio talpą, nenaudojant specialios įrangos būtent tokio dydžio talpai gaminti. Hermetiškos ir vientisos talpos pagaminimas iš atskirų segmentų pagal aukščiau išvardintus technologinius ir temperatūrinius parametras šį gamybos būdą daro nauju. Ankstesni gamybos būdai pasižymėjo tuo, kad talpoms gaminti buvo gaminamos tam tikro ilgio lovinės formos, kurias reikėjo sujungti tarp savęs ir iš kurių buvo įmanoma pagaminti tik fiksuoto ilgio gaminį. Norint pakeisti gaminio ilgį, reikėjo gaminti naują lovinę formą.

Atsakovo išradimo objektas yra ne gaminys, o gamybos būdas, pasižymintis hermetiškos ir vientisos talpos pagaminimu iš atskiru segmentu pagal tam tikrus technologinius ir temperatūrinius parametrus.

Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos Valstybinis patentų biuras nurodė, kad Lietuvos Respublikoje galioja pareikštinė patentų išdavimo sistema, pagal kurią išradimo naujumas, išradimo lygis ir pramoninis pritaikomumas Valstyubinio patentų biuro nėra tikrinami. Preziumuojama, kad pramoninės nuosavybės objektas yra naujas ir gali priklausyti pareiškėjui nuosavybės teise tol, kol neįrodyta priešingai.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį patenkino pilnai - pripažino negaliojančiu išradimo patentą Nr. 5561 „Stikloplasčio talpų gamybos būdas“ ir priteisė UAB „Feliksnavis“ iš UAB „Traidenis“ 20 675,64 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad 2007 m. balandžio 27 d. atsakovas pateikė LR Valstybiniam patentų biurui patentinę paraišką Nr. 2007 029 įregistruoti stikloplasčio talpų gamybos būdą.

Atsakovas dėl stikloplasčio talpų gamybos būdo užpatentavimo pateikė tokią išradimo apibrėžtį: „Stikloplasčio talpų gamybos būdas, susidedantis iš formavimo, besiskiriantis tuo, kad paruošia atskirus segmentus su aptarnavimo landomis, pavyzdžiui žiedus, galus ar kūgius, kurių skersmuo 400 - 6000 mm, aukštis 200 - 3000 mm, parenka reikiamą jų kiekį, o segmentus formuoja specialiose formose temperatūroje 16 -28 °C, naudojant poliesterines arba vinilesterines dervas (epoksidines dervas), be to, segmentus formuoja taip, kad jų kraštuose jungimo vietose jie prasikeistų vienas kito atžvilgiu, po to juos jungia sumovimo būdu, o jungimo vietose užformuoja papildomus stikloplasčio sluoksnius temperatūroje 16 -28 °C, kol gauna vientisą ir hermetišką gaminį“.

2009 m. balandžio 27 d. LR Valstybinio patento biuro oficialiame biuletenyje buvo paskelbtas sprendimas išduoti atsakovui stikloplasčio talpų gamybos būdo patentą Nr. 5561 pagal 2007 m. balandžio 27 d. patentinę paraišką.

Pareiškėjas, paduodamas patentinę paraišką, deklaruoja išradimo patentabilumo faktą, t.y. jog išradimas yra naujas, išradimo lygio ir turi pramoninį pritaikomumą. Bet kokios technikos srities išradimai yra patentabilūs, jeigu jie yra nauji, išradimo lygio ir turi pramoninį pritaikomumą.

Dėl patentuoto atsakovo išradimo naujumo pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčijamo patento apibrėžtyje pareikštas išradimas nėra naujas. Tą patvirtino ekspertų išvados.

Eksperto M. S. atliktoje ekspertizėje nurodoma, kad visi Lietuvos patento Nr. 5561 išradimo apibrėžtyje nurodyto stikloplasčio talpų gamybos būdo požymiai yra žinomi iš bendrų techninių žinių. Eksperto išvada patvirtino ieškovų nurodytas aplinkybes, kad stikloplasčių talpų gamybos būdas, nenaudojant jokių lovinių formų, o paprastai sujungiant atskirus segmentus į vientisą gaminį ir izoliavimo būdu maksimaliai pasiekiant stikloplasčių talpų hermetiškumo efektą 1992 m. buvo užpatentuotas švedų bendrovės KB KOMPOSIT FORSALJNINGS AB, patento Nr. WO 92/20954, gaminių gamybos būdas sumaunant atskirus segmentus vienas su kitu kol gaunamas vientisas gaminys buvo užpatentuotas JAV Butler Taper Joint, Ine, patento Nr. 0 043 225, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovo išradimas negali būti laikomas nauju, nes jis dar iki atsakovo patentinės paraiškos padavimo datos buvo užpatentuotas kitų asmenų.

Ekspertas atliko papildomų pirminių techninių šaltinių paiešką ir eksperto išvada dar grindžiama JAV patentu Nr. 3,426,903 (išduotas 1969 m. vasario 11 d.), JAV patentu Nr. 5,544,460 (išduotas 1996 m. rugpjūčio 13 d.), JAV patentu Nr. 4,961,670 (išduotas 1990 m. spalio 9 d.), tarptautine patentine paraiška WO 91/18239 (paskelbta 1991 m. lapkričio 28 d.) ir Europos patentu EP 1 358 286 Bl (paskelbtas 2002 m. rugpjūčio 15 d.).

Ekspertas nurodė, kad Lietuvos patente Nr. 5561 nurodyto išradimo tikslas - padidinti hermetiškumą. Antrasis išradimo tikslas yra padidinti stikloplasčio rezervuarų gamybos efektyvumą. Šie tikslai pasiekiami atskirus segmentus paruošiant specialiose formose 16-28°C temperatūroje, naudojant poliesterines ar vinilines dervas, po to sujungiant juos, įkišant vieną segmentą į kitą ir 16-28°C temperatūroje užliejant papildomą stikloplasčio sluoksnį sandūrų vietose, kol gaunama vientisa ir hermetiška talpykla.

 

Ekspertas V. V., atsakydamas į ekspertizei pateiktus klausimus taip pat pažymėjo, kad iki 2007 m. balandžio 27 d. paduodant patentinę paraišką, technikos lygiu atitinkamos srities specialistui ginčijamas išradimas galėjo būti žinomas. UAB „Traidenis” išradime aprašytas stikloplasčių talpų konstravimo būdas iš esmės nesiskiria nuo Kanados FRP įmonėje ir Estijos AB „Fertil” gaminamų stikloplasčių talpų konstravimo būdų.

Ginčijamas patentas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, neatitinka ir kito patentabilumo kriterijaus - išradimo lygio. Išradimas laikomas išradimo lygio, jeigu jis, atsižvelgiant į technikos lygį, nėra akivaizdus atitinkamos srities specialistui. Išradimo esmė yra tokia, jog jis turi išspręsti techninę problemą, egzistuojančią tam tikroje srityje. Siekiant išradimui suteikti patentinę apsaugą ir nustatinėjant, ar išradimas yra išradimo lygio, specialistai (patentiniai patikėtiniai) pirmiausiai atlieka tokius veiksmus: 1) randamas artimiausias siekiamam užpatentuoti išradimui analogas; 2) lyginant su artimiausiu analogu yra formuluojamas techninės problemos sprendimo tikslas bei nustatomi artimiausio analogo ir siekiamo užpatentuoti išradimo skirtumai; analizuojama ar egzistuojanti techninė problema nėra išspręsta technikos specifinėje, giminingoje ar bendroje srityje; 3) sprendžiama, ar siekiamas užpatentuoti techninės problemos sprendimas yra išradimo lygio, t.y. nustatoma, ar siekiamas užpatentuoti išradimas suteikia iškeltai techninei problemai sprendimą, ar išradimas nėra akivaizdus specialistui, kuris gali problemą išspręsti nesinaudodamas išradimu.

Nors atsakovas savo užpatentuotam išradimui kaip artimiausią analogą pasirinko patentą Nr. 4175 „Nuotekų valymo aerobinėse sąlygose įrenginys“, kuris galiojo nuo 1997 m. birželio 25 d. iki 1998 m. balandžio 30 d., tačiau teismas vadovavosi eksperto M. S. nuoroda, kad ginčijamam patentui artimiausias žinomas analogas yra dokumentas WO 91/18239 bei eksperto M. S. išvada, kad lyginant paraišką su artimiausiu žinomu analogu ir remiantis informacija pateikta ginčijamame patente, objektyvios techninės problemos yra išspręstos žinomame analoge ir atitinkamos srities specialistas šioje srityje lengvai pasiektų patento paraiškoje pateiktą sprendimą.

Eksperto V. V. atsakymą, kad ginčijamą išradimą realizuoti specialistas, pasinaudodamas nesudėtingomis operacijų ir konstrukcijų priemonėmis, tikrai nesugebės, nes realizavimui būtina stikloplasčių talpų iš stiklo pluošto ir poliesterinių ar vinilinių dervų gamybinė patirtis, įrengimai bei technologija, teismas vertina kaip nesusijusį su išradimo lygio vertinimu, nes ekspertas minėtu atsakymu vertino ne išradimo lygį, o išradimo realizavimą, todėl jis nepaneigia eksperto M. S. išvados.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Analizuodamas ekspertizių išvadas teismas pats vertino atskirus UAB „Traidenis“ išradimo apibrėžtyje išvardintus elementus, o ne jų visumą kaip išradimo objektą todėl nepagrįstai nusprendė, kad UAB „Traidenis“ išradimo patentas Nr. 5561 neatitinka patentabilumui keliamų reikalavimų.

2. Švedų bendrovės KB KOMPOSIT FORSALJNINGS AB patentas Nr. WO 92/20954 ir JAV Butler Taper Jodint Ine patentas Nr. 0 043 225, JAV patentas Nr. 3,426,903, JAV patentas Nr.5,544,460, JAV patentas Nr. 4,961,670, tarptautinė patentinė paraiška WO 91/18239, Europos patentas EP 1 358 286 Bl yra susiję tik su atskirais UAB „Traidenis” išradimo apibrėžtyje išvardintais elementais, t.y. atskirų segmentų sujungimu bei atskirų segmentų sumovimu vienas su kitu, atskirais ginčijamo išradimo apibrėžtyje išvardintais žingsniais.

Tuo tarpu esminių išradimo požymių visuma laikoma nauja ne tik tada, kai visi esminiai požymiai nauji, bet ir tada, kai nauji tik keli arba net vienas esminis požymis, taip pat tada, kai yra naujas požymių derinys arba kai nenauji požymiai panaudojami kitu tikslu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1031/2003).

JAV patentu Nr. 3,426,903 patentuotas išradimas nuo UAB „Traidenis” išradimo skiriasi tuo, kad tokią talpą reikia papildomai hermetinti ir susukti varžtais.

JAV patentu Nr. 4,961,670 patentuotas išradimas nuo UAB „Traidenis” išradimo skiraisi tuo, kad išradimo objektas gaminamas iš atskirų modulių, o ne žiedų. Be to, šio išradimo patento dokumentuose neužsimenama nei apie modulių sujungimo būdus, nei apie talpos hermetinimą.

JAV patente Nr. 5,544,460 aprašyta talpa gaminama ne iš stikloplasčio, bet iš betono. Be to, elementų fiksavimui reikalingos papildomos kreipiančiosios talpos, ko nereikia UAB „Traidenis” išradimo atveju.

Lyginant su WO 91/18239 tarptautinėje patentinėje paraiškoje aprašoma talpykla, atsakovo išradimo patente aprašytas sujungimas yra daug paprastesnis. Be to, šis lyginamas išradimas nenumato gamybos ir sujungimo principo iš atskirų dalių, kurių pagalba gaunama bet kokio norimo ilgio talpa.

Europos patento EP 1 358 286 vaidmuo lyginant su ginčijamu neaiškus. Nors UAB „Traidenis” išradime atskiri segmentai formuojami specialiose formose temperatūroje 16- 28°C, naudojant poliesterines arba vinilines dervas (epoksidines dervas), šių dervų panaudojimas nėra akcentuojamas.

3. Teismas neįvertino šių eksperto dr. V. V. išvadų:

a) „švedų bendrovės KB KOMPOSIT FORSALJNINGS AB patente Nr. WO 92/20954 nurodytas stikloplasčių talpų, skirtų suskystintoms dujoms, suspaustam orui ar acetileno dujoms laikyti, konstravimo būdas skiriasi nuo UAB „Traidenis” išradime aprašyto stikloplasčių talpų konstravimo (gamybos) būdo”.

b) JAV patentas Nr. 0 043 225 aprašo mechaninę vamzdžių jungtį, skirtą dviem vamzdžiams sujungti bei vamzdynų formavimui, kuriais transportuojami skysčiai ir panašios medžiagos ir kad šis gamybos būdas yra apskritai nelygintinas su UAB „Traidenis” išradime aprašytu stikloplasčių talpų konstravimo būdu.

4. Teismas nesivadovavo teismų praktika, kad išradimo lygis apsprendžiamas technikos lygio ir hipotetinio specialisto nežinojimo ir neakivaizdumo kriterijais. Teismas netinkamai įvertino eksperto M. S. ekspertizės metu atlikto papildomų pirminių techninių šaltinių paieškos rezultatus (JAV ir kiti patentai). Nebuvo atsižvelgta į tai, kad nenaujus požymius panaudojus kitam tikslui, t.y. patobulintam stikloplasčių talpų gamybos būdui, ši požymių visuma daro išradimą nauju. Atitinkamai, darytina išvada, kad atitinkamos srities specialistai taip pat nežinojo apie šį išradimą iki atsakovui paduodant patentinę paraišką.

5. Išradimai, apsaugoti JAV patentais Nr. 3,426,903, Nr. 5,544,460 ir Nr. 4,961,670, nepanaikino nei vienas kito naujumo, nei išradimo lygio, kadangi yra pakankamai skirtingi ir tarpusavyje gali koegzistuoti. JAV patentų biuras, skirtingai nei LR Valstybinis patentų biuras, atlieka išsamias patentinių paraiškų ekspertizes ir įvertina, ar ankstesni išradimai, įskaitant ir tuos, kurie jau registruoti JAV, nepanaikina patentinės paraiškos objekto naujumo.

Ieškovas atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Atsakovo išradimo patentą tiek ieškovas, tiek ir pirmosios instancijos teismas vertino kaip vientisą objektą tačiau išradybos moksle, siekiant vienus išradimus atskirti nuo kitų, yra būtina išskirti esminius išradimo požymius, pagal kuriuos ir yra vertinamas išradimo patentabilumas. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nesugebėjo išskirti bei paaiškinti, kuris ar kurie jo išradimo patento požymiai yra esminiai.

2. Byloje esantys įrodymai ir abiejų ekspertų pateiktos išvados patvirtina ieškovo argumentus, kad atsakovo išradimas nėra naujas. Eksperto M. S. pateiktoje išvadoje atsakovo išradimo naujumas yra paneigiamas patento WO 91/18239 mokymu. Atsakovo akcentuojamas kaip naujas išradimo požymis „atskirų segmentų, jungimosi vietose prasikeičiančių vienas kito atžvilgiu, sumovimo būdas stikloplastėms talpoms gaminti” nėra nei naujas, nei panaudotas nauju tikslu, kadangi šis techninis sprendimas, buvo labai aiškiai išspręstas ir aprašytas patente Nr. WO/92/20954 (Patento WO 92/20954 puslapis Nr. 7 1-5 eilutės) ir patente Nr. WO/91/18239 (1 puslapis, 16-22 eilutės, 2 puslapis, 10-18 eilutės).

3. Teismų praktikoje jau yra pasisakyta dėl išradimo lygio aiškinimo (2007 m. vasario 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-53/2007). Išradimo akivaizdumą technikos srities specialistams patvirtino abu ekspertai.

Teismas pagrįstai vadovavosi eksperto M. S. nuoroda į artimiausią analogą - patentą WO 91/18239 ir sprendė, kad objektyvios techninės problemos yra išspręstos žinomame analoge ir atitinkamos srities specialistas šioje srityje lengvai pasiektų patento paraiškoje pateiktą sprendimą.

Atsakovas, pareikšdamas registruoti išradimo patentą, nurodė, kad išradimo tikslas yra hermetiškumo ir našumo padidinimas. Tačiau, atsakovas pagrįsti savo patento išradimo lygį nepateikė įrodymų, jog kitų gamintojų naudojami stikloplasčių talpų gamybos būdai buvo mažiau hermetiški ar naudojami gamybos būdai buvo mažiau našūs, nepateikė eksperimentų rezultatų, kurie liudytų, jog jo išradimo gamybos būdas yra neįprastas ar pasiekia techninį progresą.

4. Išradimas patentabilumo kriterijus turi atitikti paraiškos padavimo metu. Byloje minimi koegzistuojantys patentai buvo nauji ir išradimo lygio paraiškų padavimo metu. Be to, šių patentų patentabilumo nustatinėjimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

5. Pareiga įrodyti, jog patentas atitinka patentabilumo kriterijus tenka patento savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1031/2003).

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliacinis skundas atmestinas

 

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo UAB „Traidenis“ išradimo (patento Nr. 5561 „Stikloplasčio talpų gamybos būdas“) atitikimo dviems patentabilumo kriterijams: išradimo naujumas ir išradimo lygmuo (Patentų įstatymo (ginčui išnagrinėti aktualios LR Patentų įstatymo redakcijos) 2 str.).

Bet kokios technikos srities išradimai yra patentabilūs, jeigu jie yra nauji, atitinka išradimo lygį ir turi pramoninį pritaikomumą (LR Patentų įstatymo 2 str. 1 d.). Išradimas yra naujas, jeigu jis nežinomas technikos lygiu (LR Patentų įstatymo 3 str. 1 d.). Išradimas yra išradimo lygio, jeigu jis, atsižvelgiant į technikos lygį, nėra akivaizdus atitinkamos srities specialistui (LR Patentų įstatymo 4 str. 1 d.).

Kad patentu Nr. 5561 „Stikloplasčio talpų gamybos būdas“ užpatentuotas gamybos būdas nėra naujas ir nėra išradimo lygmens, teismas sprendė vadovaudamasis eksperto M. S. išvadomis. Kito eksperto – V. V. atsakymą, kad ginčijamą išradimą realizuoti specialistas nesugebės, teismas vertino kaip nesusijusį su išradimo lygmens vertinimu, kadangi ekspertas įvertino ne išradimo lygį, o išradimo realizavimą.

Sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei išsamiais motyvais, teisėjų kolegija jų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas vertino atskirus atsakovo išradimo apibrėžtyje išvardintus elementus, o ne jų visumą kaip išradimo objektą ir todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo išradimas nepatentabilus. Su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti.

Pagal LR Patentų įstatymo 4 straipsnį, išradimas laikomas išradimo lygio, jeigu jis, atsižvelgiant į technikos lygį, nėra akivaizdus atitinkamos srities specialistui.

Teismas sprendimą grindė ekspertų, t.y. specialių bylos išsprendimui reikalingų žinių turinčių specialistų, išvadomis, su kuriomis apeliantas nesutinka.

Apeliantas nurodo, kad eksperto M. S. išvadoje minimais užsienio subjektų patentais užpatentuoti išradimai kiekvienas kuo nors skiriasi nuo atsakovo patentuoto išradimo. Nėra pagrindo nesutikti su apelianto teiginiu, kad teismų praktikoje esminių išradimo požymių visuma laikoma nauja ne tik tada, kai visi esminiai požymiai nauji, bet ir tada kai nauji tik keli arba net vienas esminis požymis, taip pat tada, kai yra naujas požymių derinys arba kai nenauji požymiai panaudojami kitu tikslu, tačiau pats apeliantas byloje aiškiai neišskyrė esminių savo patentuoto išradimo požymių. Tiek teismas, tiek išvadas davę ekspertai sprendė dėl atsakovo patentuoto gamybos būdo atitikimo naujumo kriterijui pagal tų požymių, kurie nurodyti išradimo apibrėžtyje, visumą.

Atsakovas dėl stikloplasčio talpų gamybos būdo užpatentavimo pateikė tokią išradimo apibrėžtį: „Stikloplasčio talpų gamybos būdas, susidedantis iš formavimo, besiskiriantis tuo, kad paruošia atskirus segmentus su aptarnavimo landomis, pavyzdžiui žiedus, galus ar kūgius, kurių skersmuo 400 - 6000 mm, aukštis 200 - 3000 mm, parenka reikiamą jų kiekį, o segmentus formuoja specialiose formose temperatūroje 16 -28 °C, naudojant poliesterines arba vinilesterines dervas (epoksidines dervas), be to, segmentus formuoja taip, kad jų kraštuose jungimo vietose jie prasikeistų vienas kito atžvilgiu, po to juos jungia sumovimo būdu, o jungimo vietose užformuoja papildomus stikloplasčio sluoksnius temperatūroje 16 -28 °C, kol gauna vientisą ir hermetišką gaminį“.

Apeliaciniame skunde atsakovas įvardija, kuo kiekvienas eksperto M. S. išvadoje minimas patentas skiriasi nuo atsakovo patentuoto gamybos būdo, tačiau tam, kad būtų įvertinta, ar šie skirtumai yra esminiai išradimų požymiai (pagal esminius išradimo požymius vertinamas jo patentabilumas), nežinomi, papildantys žinomus ir anksčiau patentuotus gamybos būdus, būtinos specialios žinios, kurių turi išvadas byloje pateikę ekspertai ir neturi teismas. Vien bet koks gamybos būdo skirtumas nuo anksčiau žinomo gamybos būdo dar nėra pakankamas pagrindas pripažinti naująjį gamybos būdą patentabiliu. Atsakovas byloje neįrodė (CPK 12, 178 str.), kad jo patentuotas gamybos būdas esminiais jo požymiais skiriasi nuo tų, kurie kaip anksčiau patentuoti yra nurodyti eksperto M. S. išvadoje. Eksperto M. S. išvada galėjo būti ginčijama, jos nepagrįstumas įrodinėjamas kitų ekspertų (specialių techninių žinių turinčių specialistų) išvadomis, pakartotine ekspertize, kurioje specialių žinių turintiems ekspertams būtų užduoti papildomi klausimai dėl atsakovo ir kitų patentuotų gamybos būdų konkrečių skirtumų reikšmės ir įtakos atsakovo patentuoto gamybos būdo patentabilumui. Byloje kitų ekspertų išvadomis nepaneigta eksperto M. S. išvada, kad atsakovo patentuotas gamybos būdas neatitinka išradimo lygmens (LR Patentų įstatymo 4 str.) ir naujumo (LR Patentų įstatymo 3 str.) kriterijų.

Apeliantas teigia, kad teismas, vertindamas eksperto M. S. ekspertizės metu atlikto pirminių šaltinių paieškos rezultatus (JAV ir kiti patentai), neatsižvelgė į tai, kad nenaujus požymius panaudojus kitam tikslui (nagrinėjamu atveju – stikloplasčių talpų gamybos būdui), požymių visuma daro išradimą nauju. Kaip teisingai teigia apeliantas, išradimo lygis apsprendžiamas technikos lygio ir hipotetinio specialisto nežinojimo ir neakivaizdumo kriterijais. Jeigu specialistas, pasinaudodamas savo profesinėmis žiniomis technikos lygyje, nesudėtingų operacijų ir konstrukcijos priemonėmis gali realizuoti ginčijamą išradimą, tai toks išradimas nebus išradimo lygio. Išradimas turi būti aukštesnio lygio už technikoje žinomus sprendimus. Sprendimas turi skirtis nuo žinomų konstravimo būdų, tos srities specialistams toks konstravimo būdas turi būti neįprastas (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-53/2007).

Byloje 2009 m. lapkričio 26 d. nutartimi buvo paskirta ekspertizė dėl patento Nr. 5561 išradimo lygio ir naujumo. Klausimai buvo užduoti dviem ekspertams. Ekspertas M. S. nurodė, kad lyginant atsakovo paraišką su artimiausiu žinomu analogu ir remiantis ginčijamame patente pateikta informacija, objektyvios techninės problemos yra išspręstos žinomame analoge ir šios srities specialistas lengvai pasiektų atsakovo patento paraiškoje pateiktą sprendimą. Ekspertas taip pat nurodė, kad visi Lietuvos patento Nr. 5561 išradimo apibrėžtyje  nurodyto stikloplasčio talpų gamybos būdo požymiai jam kaip technikos srities specialistui yra žinomi iš bendrų techninių žinių, taip pat, kad žinomų analogų mokymą apjungus su kitais žinomais techniniais sprendimais būtų gautas Lietuvos patento Nr. 5561 išradimo apibrėžtyje nurodyto stikloplasčio talpų gamybos būdo techninis rezultatas, kad Lietuvos patento Nr. 5561 išradimo apibrėžtyje nurodytus stikloplasčio talpų gamybos būdo požymius apima kiti žinomi technikos sprendimai. Taigi šio eksperto vertinimu, atsakovo gamybos būdas nėra išradimo lygmens ir nėra naujas.

Kitas ekspertas – V. V. atsakė, kad atsakovo gamybos būdą realizuoti specialistas, pasinaudodamas nesudėtingomis operacijų ir konstrukcijų priemonėmis, tikrai nesugebės, o kaip nesugebėjimo priežastį ekspertas nurodė, jog realizavimui būtina stikloplasčių talpų iš stiklo pluošto ir poliesterinių ar vinilinių dervų gamybinė patirtis, įrengimai bei technologija. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad toks eksperto atsakymas nelaikytinas tinkamu atsakovo patentuoto gamybos būdo išradimo lygio vertinimu, kad šis ekspertas vertino ne išradimo lygį, o išradimo realizavimą, todėl nepaneigė eksperto M. S. išvados.

Patentų įstatymas technikos srities išradimą pripažįsta patentabiliu, jeigu jis turi visus tris požymius: naujumą, išradimo lygį ir pramoninį pritaikomumą (LR Patentų įstatymo 2 str. 1 d.). Kadangi atsakovo išradimas ,,Stikloplasčio talpų gamybos būdas“ neturi išradimo lygio ir neatitinka naujumo kriterijaus, pirmosios instancijos teismas jį pagrįstai pripažino  nepatentabiliu ir ieškinį patenkino.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teisingų pirmosios instancijos teismo išvadų ir naikinti teisėto bei tinkamai pagrįsto skundžiamo sprendimo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, apeliantui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Pagal bylos duomenis ieškovas dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo turėjo 4174,5 Lt išlaidų. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus maksimalius priteistinus išlaidų už advokato pagalbą dydžius  ir įvertinusi tai, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovas naudojosi tos pačios advokatų kontoros paslaugomis, taigi ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą atstovui bylos esmė jau buvo žinoma, taip pat į bylos sudėtingumą, sprendžia, kad pagrįsta dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme ieškovui priteistina išlaidų suma mažintina iki 2500 Lt.

Pagal bylos duomenis procesinių dokumentų įteikimo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš proceso dalyvių nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Feliksnavis“ (j. a. k. 150156088) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Traidenis“ (j. a. k. 249910930) 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

 

 

Teisėjai                                                                                 Algirdas Gailiūnas

                                                                                         Dalia Vasarienė

                                                                                         Egidijus Žironas

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK