Civilinė byla Nr. 2S-1558-653/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01160-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.; 3.4.5.11.; 3.5.20.2.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. birželio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys išieškotoja akcinė bendrovė „Mano bankas“, antstolis Ramūnas Kamarauskas.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       pareiškėja V. R. pateikė skundą dėl antstolio Ramūno Kamarausko veiksmų, kuriuo prašo: pirmąsias skolininkės V. R. turto varžytynes vykdomosiose bylose Nr. 0055/20/00176 ir 0055/20/00177, paskelbtas 2020 m. lapkričio 20 d. tinklalapyje www.evarzytynes.lt, varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti neteisėtomis; netvirtinti pirmųjų skolininkės V. R. turto varžytinių vykdomosiose bylose Nr. 0055/20/00176 ir Nr. 0055/20/00177, paskelbtų 2020 m. lapkričio 20 d. tinklalapyje www.evarzytynes.lt, varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), turto pardavimo iš varžytinių aktų.

2.       Pareiškėja nurodo, kad antstolis 2020 m. lapkričio 20 d. paskelbė skolininkės turto, t. y. 11 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), pirmąsias varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), visų žemės sklypų, kaip vieno turtinio vieneto, pradinė kaina nustatyta 511 200 Eur; taip pat 17 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), pirmąsias varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), visų žemės sklypų, kaip vieno turtinio vieneto, pradinė kaina nustatyta 288 800 Eur. Pareiškėjos teigimu, ginčo turtas buvo netinkamai įvertintas, 28 žemės sklypai buvo nepagrįstai parduodami tik kaip du turtiniai vienetai (atitinkamai 11 ir 17 žemės sklypų), taip dirbtinai sumažinant potencialių varžytynių dalyvių skaičių, turto vertei nustatyti nebuvo paskirta papildoma arba pakartotinė ekspertizė. Be to, pareiškėja nebuvo informuota apie jos turto varžytynes, todėl negalėjo pilnai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis.

3.       Antstolis Ramūnas Kamarauskas 2021 m. sausio 12 d. patvarkymu Nr. 0055/20/00176, pareiškėjos skundo netenkino ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, jį persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4.       Antstolis patvarkyme nurodė, kad išieškotoja 2020 m. rugpjūčio 10 d. pateikė prašymą skolininkės turtą viešosiose varžytynėse pardavinėti dvejomis grupėmis kaip vieną turtinį objektą. Atsižvelgus į UAB „Negrita“ pateiktus ekspertizės aktus, buvo atliktas turto įkainojimas. Skolininkė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų teiginį, jog parduodant turtą ne kaip kompleksą, tačiau kiekvieną sklypą atskirai, turto vertė būtų žymiai didesnė, neskundė patvarkymo, kuriuo buvo atsisakyta atlikti pakartotinę turto ekspertizę, o dėl ekspertizės aktais nustatytos turto vertės Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendė 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-38487-960/2020, kuria skolininkės skundas buvo atmestas. Pažymėjo, kad varžytynės paskelbtos tinkamai, vadovaujantis CPK 706 straipsnio nuostatomis, o visi procesiniai dokumentai skolininkei buvo siunčiami registruotąja pašto siunta, taip pat elektroninio ryšio priemonėmis per antstolių informacinę sistemą.

5.       Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) „Mano bankas” (išieškotoja), atsiliepimu su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti. Pažymėjo, kad pačios skolininkės užsakymu atliktose 2018 m. balandžio 28 d. UAB „Ober Haus“ turto vertinimo ataskaitose Nr. 52729 ir Nr. 52729/1 tų pačių 28 žemės sklypų vertė buvo nustatyta 756 800 Eur. Taip pat informavo, kad skolininkė su banku kontaktavo, žinojo apie paskelbtas varžytynes įkeistam turtui parduoti ir apie vykdomąją bylą žinojo nuo 2020 m. pavasario.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartimi pareiškėjos V. R. skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.

7.       Teismas nustatė, kad apie turto įkainojimą skolininkė buvo informuota 2020 m. spalio 12 d. patvarkymu; patvarkymas skolininkei išsiųstas 2020 m. spalio 12 d. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja apie turto įkainojimą nebuvo informuota (CPK 178 straipsnis). Tarp šalių nėra ginčo, kad 2020 m. lapkričio 20 d. specialiame internetiniame tinklalapyje www.evarzytynes.lt paskelbtos skolininkės turto, t. y. 11 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) pirmosios varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini), visų žemės sklypų, kaip vieno turtinio vieneto pradinė kaina nustatyta 511 200 Eur, varžytynių pabaiga 2020 m. gruodžio 21 d.; taip pat 17 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), pirmosios varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini), visų žemės sklypų, kaip vieno turtinio vieneto pradinė kaina nustatyta 288 800 Eur, varžytynių pabaiga 2020 m. gruodžio 21 d.

8.       Teismas nurodė, kad pareiškėja iš esmės reikalavimą pripažinti neteisėtomis pirmąsias skolininkės turto varžytynes grindžia tuo, kad ginčo turtas buvo netinkamai įvertintas, 28 žemės sklypai buvo nepagrįstai parduodami kaip du turtiniai vienetai, o ne kiekvienas atskirai, turto vertei nustatyti nebuvo paskirta papildoma arba pakartotinė ekspertizė.

9.       Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjos 2020 m. lapkričio 3 d. ir 2021 m. gruodžio 14 d. skundai dėl antstolio veiksmų, kuriais ji ginčijo priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypų – įkainojimą vykdymo procese, iš esmės buvo grindžiami analogiškais argumentais. Antstolis 2020 m. lapkričio 10 d. ir 2021 m. vasario 21 d. patvarkymais netenkino pareiškėjos skundų ir perdavė nagrinėti juos teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-38487-960/2020 netenkino pareiškėjos 2020 m. lapkričio 3 d. skundo dėl antstolio veiksmų. Pasisakydamas dėl 2020 m. spalio 12 d. priimto patvarkymo teisėtumo ir pagrįstumo, teismas konstatavo, kad pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių, jog ekspertizės aktuose nurodyta turto vertė yra akivaizdžiai neteisinga, ekspertizė atlikta neteisėtai, todėl antstolis ir neturėjo jokio pagrindo nepriimti ginčijamo patvarkymo ar jame nurodyti, kitokią nei ekspertizės aktuose nurodytą turtą kainą. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1597-912/2021, nutartį paliko nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-4322-592/2021 nustatė, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad turto vertė yra kitokia, nei nustatė ekspertas (CPK 178 straipsnis), skolininkė buvo tinkamai informuota apie varžytynes, be to, turto pirmosios varžytynės įvyko, yra paskelbtas laimėtojas ir turtas įsigytas už 288 800 Eur ir 511 200 Eur sumas.

10.       Teismas nurodė, kad pareiškėja nenurodė jokių naujų aplinkybių, paaiškinimų, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog ginčo turtas buvo įvertintas netinkamai. Deklaratyvių teiginių nurodymas, be konkrečių įrodymų pateikimo, nesudaro pagrindo abejoti vykdomojoje byloje ekspertizės akte nustatyta turto rinkos verte, todėl skolininkės argumentus dėl kitokios nei vykdymo procese nustatytos areštuoto turto rinkos vertės atmetė, kaip nepagrįstus.

11.       Ekspertizės akte nurodyta bendra vieningo turtinio komplekso vertė, neišskiriant atskirai kiekvieno iš šių objektų turto vertės, nedaro šio ekspertizės akto neteisėtu, nemotyvuotu ar negaliojančiu, be to, šiuo atveju, jau pirmosiose varžytynėse atsirado pirkėjas, kuris turtą nupirko.

12.       Teismas pažymėjo, kad antstolio veiksmų teisėtumas yra vertinamas pagal tuo metu buvusias faktines aplinkybes; teismas retrospektyviai įvertina, ar antstolio veiksmai buvo pagrįsti ir teisėti jų atlikimo metu. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad antstolis, nustatė teisingą bei realią areštuoto turto vertę, ir, remdamasis nustatyta turto verte, nesant sustabdytiems vykdymo veiksmams, pagrįstai paskelbė ir vykdė skolininkės turto varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini).

13.       Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis ir šalių paaiškinimus, konstatavo, kad vadovaujantis varžytynių organizavimą ir vykdymą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, jog antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, todėl pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (CPK 513 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

14.       Apeliantė (pareiškėja) V. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartį ir išspręsti ginčą iš esmės; pirmąsias skolininkės V. R. turto varžytines vykdomosiose bylose Nr. 0055/20/00176 ir Nr. 0055/20/00177, paskelbtas 2020 m. lapkričio 20 d. tinklalapyje www.evarzytynes.lt, varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti neteisėtomis.

15.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Pareiškėja nebuvo tinkamai informuota apie varžytines, todėl negalėjo pasinaudoti procesinėmis teisėmis, inter alia teise pasiūlyti turto pirkėją ir panašiai.

15.2.                      Pareiškėjos turtas netinkamai įvertintas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad antstolis Ramūnas Kamarauskas nevykdė antstolio pareigos įkainoti apeliantės turtą teisingai. Antstolio pavedimu, UAB „Negrita“ atliktuose ekspertizės aktuose nurodytos turto vertės nėra aiškiai pagrįstos, nors nurodyta, kad vertinama lyginamuoju metodu, tačiau jokių palyginimų ar paskaičiavimų nėra pateikta. Ekspertizės aktuose išvardijami žemės sklypai, nurodomas jų plotas, kadastriniai duomenys, tačiau nei vieno individualios žemės sklypų vertės nėra nurodytos, nurodyta tik 1 ha rinkos vertė. Taip pat neaišku, kodėl abiejuose ekspertizės aktuose nurodyta skirtinga 1 ha rinkos vertė, nors visi sklypai yra žemės ūkio paskirties, yra toje pačioje (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, toks pat arba panašus žemės naudingumo balas ir kt.

15.3.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kad turto vertė yra kitokia nei nustatė ekspertas. Pareiškėja vykdomosiose bylose 2020 m. spalio 15 d. reiškė prieštaravimus dėl tokio turto įvertinimo ir prašė skirti papildomą ir/ar pakartotinę ekspertizę, tačiau antstolis 2020 m. lapkričio 4 d. patvarkymu Nr. S-20-55-18688 prašymo netenkino. Pareiškėja dėl 2020 m. spalio 12 d. patvarkymo Nr. S-20-55-17071 buvo pateikusi skundą, tačiau antstolis, nesulaukęs skundo išnagrinėjimo, paskelbė varžytines.

15.4.                      Pareiškėjai priklausantys 28 žemės sklypai nepagrįstai buvo parduodami tik kaip du turtiniai vienetai (atitinkamai 11 ir 17 žemės sklypų), tokiu būdu buvo dirbtinai sumažintas potencialių varžytinių dalyvių skaičius, nes tokias sumas gali sumokėti potencialiai nedidelis pirkėjų skaičius arba varžytinės gali neįvykti. Sklypus parduodant individualiai, juos parduoti už teisingą kainą tikimybė būtų žymiai didesnė, nes potencialiai pirkėjų, pageidaujančių įsigyti vieną ar kelis žemės sklypus galėjo būti žymiai daugiau.

15.5.                      Nurodo, kad CPK 695 straipsnis negalėjo būti taikomas. Kadangi apeliantės turtas – žemės sklypai – yra nekilnojamasis turtas, vienintelis įstatymo nustatytas skolininkės turto realizavimo būdas yra pardavimas iš varžytinių. Todėl nei išieškotojas, nei antstolis neturėjo dispozicijos teisės rinktis apeliantės realizavimo būdą, kadangi apeliantės nekilnojamasis turtas galėjo būti parduodamas tik iš varžytinių. Iš varžytinių parduodamo turto grupavimas pagal įstatymą nėra skolininko turto realizavimo būdas, todėl išieškotojas neturėjo teisės nurodyti antstoliui, po kiek sklypų turėjo būti parduodama, atitinkamai toks išieškotojo prašymas antstoliui nebuvo privalomas.

16.       Suinteresuotas asmuo antstolis Ramūnas Kamarauskas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

17.       Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Pareiškėjos atskirasis skundas yra nesuderinamas su apeliacinio proceso paskirtimi, kadangi jame nenurodoma jokių ginčijamo pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir/ar nepagrįstumo pagrindų, iš skundo turinio yra matyti, kad pareiškėja siekia pakartotinio jos skundo motyvų įvertinimo, nenurodydama jokių pirmosios instancijos teismo atlikti teisinio vertinimo klaidų.

17.2.                      Pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti motyvai visiškai sutampa su jos nurodytais skunde dėl antstolio veiksmų nurodytais motyvais, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino, teismo atlikto įvertinimo nepagrįstumo pareiškėja nenurodo.

17.3.                      Teismo nutartis yra motyvuota, išvados pagrįstos išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus visus įrodymus.

17.4.                      Pareiškėja, teigdama, kad turto vertė nustatyta neteisingai, nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti nustatyta turto verte.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

18.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

19.       Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

20.       Teismas iš

21.       Vykdymo procesas yra teismo sprendimų ir kitų vykdomųjų dokumentų vykdymą užtikrinantis institutas. Vykdymo proceso specifinė paskirtis nulemia ir specifinę antstolio padėtį vykdymo procese. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė, be kitų, suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). Antstolis vykdymo procese veikia tam, kad, naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimų vykdymą. Vadovaujantis Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, neatskleisti profesinės veiklos metu jam paaiškėjusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, veikla yra griežtai reglamentuota. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2012 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; kt.).

22.       Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-38487-960/2020 netenkino pareiškėjos 2020 m. lapkričio 3 d. skundo dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėja prašė panaikinti 2020 m. spalio 12 d. patvarkymą dėl turto įkainojimo, Nr. S-20-55-17071, nurodydamas, kad pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių, jog ekspertizės aktuose nurodyta turto vertė yra akivaizdžiai neteisinga, ekspertizė atlikta neteisėtai, todėl antstolis ir neturėjo jokio pagrindo nepriimti ginčijamo patvarkymo ar jame nurodyti, kitokią nei ekspertizės aktuose nurodytą turtą kainą. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1597-912/2021, nutartį paliko nepakeistą.

23.       Taip pat teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-4322-592/2021 netenkino ir pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėja prašė atšaukti pirmąsias skolininkės V. R. turto varžytynes vykdomosiose bylose Nr. 0055/20/00176 ir 0055/20/00177, paskelbtas 2020 m. lapkričio 20 d. tinklalapyje www.evarzytynes.lt (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)); panaikinti antstolio 2020 m. lapkričio 23 d. patvarkymą Nr. S-20-55-19627 vykdomosiose bylose Nr. 0055/20/00176 ir 0055/20/00177, nurodydamas, kad pareiškėjos argumentus, kad turtas buvo įvertintas netinkamai, paneigia į bylą pateikti ekspertizių aktai, iš kurių matyti, kad nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti ekspertas naudojo lyginamąjį metodą. Priešingai nei teigia pareiškėja, turto vertės skaičiavimai lyginamuoju metodu yra nurodyti ekspertizės aktuose (3.1 skyriuje). Ekspertizės aktuose yra nurodyti kiekvieno iš 28 žemės sklypų vertės paskaičiavimai. Atliktos ekspertizės atitinka Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas ir Turto ir verslo vertinimo metodikos 57, 58.1, 62, 62.1, 62.2. 62.3, 58.2, 62.4 punktų reikalavimus. Teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad turto vertė yra kitokia, nei nustatė ekspertas. Taip pat teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus dėl 28 žemės sklypų pardavimo dviem turtiniais vienetais (11 ir 17 žemės sklypų grupėmis). Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1520-653/2021 nutartį paliko nepakeistą. Taigi, įsiteisėjusia teismo nutartimi yra konstatuota, kad  antstolis 2020 m. lapkričio 20 d. pareiškėjai priklausančio turto varžytines Nr. (duomenys neskelbtini) (11 žemės sklypų grupė) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (17 žemės sklypų grupė) paskelbė teisėtai.

24.       Pažymėtina, jog, nagrinėjamu atveju, pareiškėja tiek skunde dėl antstolio veiksmų, tiek atskirajame skunde, ginčydama įvykusias pareiškėjos turto varžytines, skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, dėl kurių teismai jau yra pasisakę, t.y. tuo, kad pareiškėja nebuvo tinkamai informuota apie ketinamas skelbti varžytines, kad turtas įvertintas netinkamai, nepagrįstai turtas parduodamas dviem turtiniais vienetais. Pareiškėja jokių naujų argumentų ar duomenų, sudarančių pagrindą abejoti antstolio nustatyta turto verte, ar kad žemės sklypus parduodant atskirai, būtų suteikta galimybė varžytinėse dalyvauti didesniam potencialių pirkėjų ratui, nenurodė, įrodymų nepateikė, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad apie ketinamas skelbti varžytines nebuvo informuota.

25.       Taigi pareiškėja neįrodė, kad antstolio nustatyta turto vertė yra nustatyta neteisingai ar yra pakitusi, kad žemės sklypų pardavimas grupėmis pažeidė jos ar kitų proceso dalyvių interesus, taip pat neįrodė, kad antstolis skelbdamas turto pardavimo varžytines padarė teisės aktų pažeidimų, sudarančių pagrindą paskelbtas varžytines pripažinti neteisėtomis.  

26.       Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

27.       Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms bei sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

pareiškėjos V. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą. 

Teisėja                                                                                                      Jelena Šiškina