Nuorašas

Pranešėjas P.Frolovas                                               Baudžiamoji byla Nr. 1A-100-172/2013

Teisėja A.K.Macevičienė                                              Teisminio proceso Nr. 1-18-1-01070-2012-4

        Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6.; 2.4.6.2.2.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Pavelo Frolovo,

teisėjų Jurgitos Mačionytės, Stasio Lemežio,

sekretoriaujant Violetai Budžienei,

dalyvaujant prokurorei Audronei Nastulevičienei,

gynėjui Raimondui Jurkai,

nuteistajam P. Š.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nuteistojo P. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-11-13 nuosprendžio, kuriuo P. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 1 d. – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

Kolegija, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

P. Š. nuteistas už tai, kad davė kyšį valstybės tarnautojui už jo neveikimą vykdant įgaliojimus, t.y. jis, 2012-05-28, apie 12.04 val., Laisvės prospekto – Oslo gatvių sankryžoje, Vilniuje, valstybės tarnautojams – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio patruliui J. P. ir 1-osios kuopos 3-ojo būrio patruliui L. B., vykdantiems eismo priežiūros funkcijas, privalantiems kontroliuoti, kaip eismo dalyviai vykdo kelių eismo taisyklių reikalavimus ir nustatyta tvarka įforminti kelių eismo taisyklių pažeidimo dokumentus, davė kyšį už pageidaujamą valstybės tarnautojo neveikimą vykdant įgaliojimus, t.y. siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (važiavo UAB „Saint Gobain statybos gaminiai“ priklausančiu automobiliu Opel, v.n. (duomenys neskelbtini) viršydamas leistiną greitį), prašydamas nesurašyti administracinės teisės pažeidimo protokolo, policijos pareigūnams pareikalavus, pateikė šio automobilio dokumentus, į kuriuos įdėjo vieną 200 Lt kupiūrą Nr. AF 9742704. Tokiais savo veiksmais P. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis P. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-11-13 nuosprendį ir, priėmus naują nuosprendį, taikyti jo atžvilgiu BK 40 str. nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apelianto teigimu, apie jo tyčios kryptingumą negali būti sprendžiama pagal tai, jog jis buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, kadangi tai pareigūnų pareiga. Jis paaiškino, kodėl jam apskritai kilo noras „susitarti“ su pareigūnais – todėl, kad jam vairavimas yra neatsiejamas nuo darbo veiklos, tiksliau vienas pagrindinių darbo veiklos funkcijų. Net iš pareigūnų tarnybinių pranešimų galima suprasti, jog jis buvo sumišęs, tačiau, nepaisant to, prisiėmė atsakomybę ir sekė paskui pareigūnus, kaip buvo prašytas, iki policijos komisariato. P. Š. teigimu, jis nesiekė išvengti atsakomybės, priešingai, pripažino esmines aplinkybes, gailėjosi dėl savo veiksmų, todėl buvo taikoma supaprastinto proceso tvarka ir procesas užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. Atkreipia dėmesį į tai, jog taip neapgalvotai jis pasielgė pirmą kartą ir jam tai yra didelė pamoka.

Nuteistojo manymu, teismas aiškiai perdėtai suteikė reikšmę tyčios formai, kadangi ši veika ir negali būti padaryta kitaip negu tiesiogine tyčia. Todėl minėtas argumentas neturi svarumo ir negali būti aiškinamas kaip kriterijus, turintis reikšmės vertinant jo veiksmus BK 40 straipsnio kontekste. Taip pat, P. Š. nesutinka su teismo argumentu, kad pareigūno papirkimas buvo neatsitiktinė jo elgesio pasekmė dėl anksčiau padarytų kelių eismo pažeidimų. Nurodo, jog administracine tvarka buvo baustas 2007 ir 2009 metais, o galiojanti nuobauda yra dėl 2011 metais padarytų kelio ženklo reikalavimų pažeidimų. Vargu, ar galima jį laikyti piktybiniu pažeidėju dėl šių pažeidimų, atkreipiant dėmesį į tai, jog jis vairuoja kiekvieną dieną ir tai yra jo darbinė veikla. Padarytų pažeidimų jis nepateisina, tačiau mano, kad jų pobūdis bei laiko tarpas tarp jų akivaizdžiai rodo, jog jis neneigia įstatymo nustatytų taisyklių, o atvirkščiai, jų laikosi ir stengiasi nepažeisti.

P. Š. teigimu, kadangi jo motina apylinkės teismo posėdyje dalyvauti negalėjo, nes buvo išvykusi į komandiruotę, teismas jos neišklausė, o tai, galimai galėjo turėti įtakos teismui apsispręsti, ar taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nuteistojo manymu, jo mama J. Š. yra tinkama laiduotoja, kadangi ji yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos ekonomikos ir nekilnojamojo turto vadybos katedros docentė, daktarė. Darbovietės apibūdinama kaip reikli, principinga, turinti autoritetą dėstytoja. Ji, kaip mokslininkė ir pedagogė, bendraudama su studentais, kitais mokslininkais darbuotojais, yra charakterizuojama puikiai. Prašyme „Dėl atidavimo P. Š. pagal laidavimą ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės“ nurodoma, kad J. Š. dalykinė veikla leidžia rūpintis sūnumi P. Š., užtikrinti jo normalų gyvenimą, užsiimti profesiniais reikalais. Taip pat nurodyta, kad J. Š., kaip motina, pati jaučiasi moraliai atsakinga už sūnaus elgesį ir veiksmus ir yra įsitikinusi, jog P. Š. suvokia savo elgesio esmę ir reikšmę. P. Š. taip pat skunde teigia, jog mama visuomet jam buvo autoritetas ir asmuo darantis didžiausią įtaką priimant vienokius ar kitokius sprendimus. Būtent iš šeimos (tame tarpe ir iš mamos) jis sulaukė didžiausio pasmerkimo už tai, dėl ko yra nuteistas. Tad šiuo požiūriu, tikrai jau yra nubaustas ir tokia bausmė jį labiausiai paveikė. Jo šeimoje toks elgesys nėra toleruotinas. Būtent todėl yra įsitikinęs, jog jo mama (J. Š.) yra tinkamas asmuo kaip laiduotojas, galintis paveikti jį teigiama linkme ir užtikrinti, jog ateityje nebenusikals.

Apeliaciniame skunde P. Š. taip pat teigia, jog apylinkės teismas ne tik neteisingai aiškino BK 40 straipsnio sąlygas ir apskritai šios normos taikymo galimybę, tačiau ir surinktus įrodymus vertino atsietai, o ne kaip visumą. Tokiu būdu, teismas pažeidė BPK 20 straipsnyje numatytas nuostatas, kas teismui sutrukdė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, kiek tai susiję su BK 40 straipsnio taikymu. Skundžiamame nuosprendyje, svarstydamas taikyti BK 40 straipsnį ar ne, teismas vertina tik įvykio metu užfiksuotas aplinkybes, visiškai neatsižvelgdamas į P. Š. asmenines savybes, surinktus duomenis, galinčius patvirtinti jo teigiamą charakteristiką bei padorų gyvenimo būdą, kupiną tikslų ir lūkesčių į ateitį. P. Š. manymu, teismo teiginys, jog jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nebus pasiekti bausmės tikslai, yra neišsamaus bylos nagrinėjimo rezultatas. Atkreipia dėmesį į tai, jog jis pats jau 5 metus dirba UAB „Saint - Gobain statybos gaminiai“ įmonėje, yra lojalus darbuotojas, skatinamas darbdavių siunčiant į mokymus ir konferencijas. Vadovas apibūdina jį kaip geranorišką, sąžiningą, gerus santykius palaikantį darbuotoją. Šiais metais įstojo į Vilniaus Gedimino Technikos universitetą antros pakopos studijas. Taip pat pagal studijų mainų programą nuo 2013 vasario mėnesio yra siunčiamas studijuoti Kyunpook valstybiniame universitete. Minėtos aplinkybės, nors teismas jų ir nevertino, P. Š. supratimu, patvirtina jo žodžius, jog jis yra supamas stiprią teigiamą įtaką darančios aplinkos, yra savarankiškas, dorai užsidirba pragyvenimui, planuoja savo ateitį ir stengiasi tobulėti. Nėra linkęs nusikalsti, o dėl šio savo poelgio itin gailisi ir mano, jog tiek pats, tiek jo mama, kaip laiduotoja, yra verti teismo pasitikėjimo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis P. Š. ir jo gynėjas prašė skundą patenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Nuteistojo P. Š. apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir tik esant įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką visumai. BK 40 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, atsisakydamas P. Š. atžvilgiu taikyti BK 40 str. nuostatas, nurodė, jog įvertino tai, kad P. Š. veika buvo padaryta tiesiogine tyčia po to, kai jis buvo net keletą kartų įspėtas dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės, todėl, teismo manymu, P. Š. visiškai atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės bei nepaskyrus jam bausmės, nebus įgyvendintas teisingumo principas.

Tačiau, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, dar kartą įvertinusi visas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamuoju atveju egzistuoja įstatymo numatytų sąlygų visuma ir yra pagrindas atleisti P. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, kolegijos nuomone, tai neprieštarauja teisingumo principo įgyvendinimui.

Kolegija pažymi, kad savo praktikoje Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02, 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-03-15, 2008-09-17, 2009-04-10 nutarimai).

Pažymėtina, jog kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl galimybės atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines baudžiamajame įstatyme nustatytas sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos aplinkybes.

Apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad kaltinamojo P. Š. motina J. Š. gali būti traktuojama kaip teismo pasitikėjimą kelianti laiduotoja ir yra visos BK 40 str. numatytos formalios sąlygos taikyti P. Š. atžvilgiu atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamasis P. Š. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Savo kaltę tiek apylinkės, tiek apeliacinės instancijos teisme jis pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi, nurodė, kad savo elgesį vertina neigiamai ir iš tokio savo poelgio jau pasimokė. P. Š. veiksmais jokia žala padaryta nebuvo. Bylos duomenimis, P. Š. turi aukštąjį išsilavinimą, šiuo metu mokosi magistrantūroje, pagal studijų mainų programą yra siunčiamas studijuoti į Korėjos universitetą, taip pat dirba, darbovietės vadovo yra charakterizuojamas teigiamai kaip darbštus, sąžiningas, geranoriškas darbuotojas. P. Š. praeityje neteistas, nors praeityje baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau, kaip matyti, pažeidimai nėra piktybiniai bei sistemiški, nusikalstamą veiką padarė turėdamas vieną galiojančią nuobaudą už kelio ženklo reikalavimų nesilaikymą, o ne greičio viršijimą, todėl nėra pagrindo jį laikyti piktybiniu įstatymų pažeidėju. Visos nurodytos aplinkybės iš esmės teigiamai apibūdina P. Š. asmenybę, todėl kolegijos nuomone, yra pakankamas pagrindas daryti išvadai, kad kaltinamasis pasimokė ir ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Norint asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas, be BK 40 str. 2 d. numatytų sąlygų visumos vertinimo, privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 str. 3 d.).

Byloje yra P. Š. motinos J. Š. prašymas atleisti jos sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal teismų praktiką, pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Kolegijos nuomone, J. Š. yra tinkama laiduotoja byloje. Kaip matyti iš byloje esančio 2012-09-03 J. Š. prašymo atiduoti P. Š. pagal laidavimą bei į bylą pateiktos medžiagos, J. Š. yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentė, daktarė, dirba pedagoginį ir metodinį darbą, tiek bendradarbių, tiek studentų yra charakterizuojama teigiamai. Kaip nurodyta prašyme, P. Š. gyvena kartu su savo tėvais Karvaičių g. 7, Vilniuje, J. Š. rūpinasi šeima, yra reikli tiek sau, tiek savo šeimos nariams, su sūnumi juos sieja artimi santykiai, ji yra jam autoritetas, darė ir daro jam teigiamą įtaką. Šias aplinkybes J. Š. ir P. Š. patvirtino ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegijos nuomone, J. Š. gali daryti savo sūnui teigiamą įtaką ir laikytina verta teismo pasitikėjimo.

Teismo nuomone, vien ta aplinkybė, kad P. Š. nusikalstamą veiką padarė būdamas net keletą kartų įspėtas dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės, nagrinėjamu atveju nėra pakankama konstatuoti bausmės taikymo tikslingumą ir būtinumą.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus visas bylos aplinkybes, kaltinamojo bei laiduotojos asmenybes, kolegijos nuomone, teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas perduodant P. Š. pagal laidavimą jo motinai J. Š. ir atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 2 p.,

n u s p r e n d ė:

nuteistojo P. Š. apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-11-13 nuosprendžio dalį, kuria P. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 1 d. ir jam skirta 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

P. Š., gim. 1986-04-11, padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, laiduotoja paskiriant J. Š., gim. 1956-09-01, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas (parašas)                                                                 Pavelas Frolovas

Teisėjai (parašai)                                                                                        Jurgita Mačionytė

                                                                             Stasys Lemežis

Nuorašas tikras:

Kolegijos pirmininkas                                          Pavelas Frolovas