Civilinė byla Nr. 2-31-664/2014

Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00668-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

116.4.; 75.4.3.

IGNALINOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

   S P R E N D I M A S  

   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 3 d.

    Ignalina

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Vapsvienė,

sekretoriaujant N. K.,

dalyvaujant ieškovui S. B.

ieškovo atstovui advokatui A. S.,

vertėjai I. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal S. B. ieškinį N. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, sutuoktinių turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, padalijimo,-

n u s t a t ė:

Ieškovas S. B. kreipėsi į teismą, prašydamas santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 79) tarp S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. B., gimusios (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl sutuoktinės kaltės. Ieškovas paaiškino ir nurodė savo ieškinyje, kad šalys į Lietuvą atvyko 1994 metais vasaros pradžioje ir (duomenys neskelbtini) kartu pragyveno apie tris savaites. Ieškovas nurodo, jog atsakovė N. B. buvo jam neištikima su svainiu (sesers vyru) ir todėl, jog buvo kitos valstybės pilietė, neturėjo galiojančio paso, ieškovas pats nuvežė sutuoktinę į Polocko miestą ir ten paliko. Pasak ieškovo, atsakovė ten turėjo gyvenamąjį plotą šeimyninio tipo bendrabutyje. 2006 m. lankydamas Baltarusijoje gyvenančius gimines, ieškovas buvo nuvykęs į minėtą bendrabutį, tačiau atsakovės jame nerado., Taip pat ieškovas nurodo rašęs laiškus atsakovei ir prašęs juos perduoti savo giminaičių atsakovei, tačiau jokio atsakymo iš sutuoktinės nėra gavęs. Ieškovas nurodo, jog jis nežino kur šiuo metu yra atsakovė, per aštuoniolika metų jie nė karto nebuvo susitikę ar kitokiu būdu bendravę. N. B. yra iš vaikų namų, todėl ieškovas nežino jokių jos giminių ar artimųjų, su kuriais galėtų susiekti, duomenų. Ieškovas nurodo negalintis paaiškinti, kodėl nenutraukė santuokos ankščiau. Santuoką nutraukti po aštuoniolikos gyvenimo metų atskirai nusprendė todėl, jog po santuokos nutraukimo, jam kaip vienišam asmeniui, bus mokoma socialinė pašalpa, kurios formaliai būdamas santuokoje ieškovas negauna. Ieškinyje S. B. nurodė, kad santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigyto nekilnojamo turto neturi, jis ir atsakovė kreditinių įsipareigojimų neturi. Ieškovas prašo jo vardu registruotą automobilį RENAULT 25, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 200 litų vertės, priteisti ieškovo asmeninė nuosavybėn.

Atsakovė N. B. į teismo posėdį neatvyko, ieškinio ir priedų nuorašai bei teismo šaukimas atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu, nes teismo siųstų dokumentų ir šaukimų ji neatsiėmė, atsakovė prieštaravimų ieškiniui nepateikė, todėl laikytina, jog ieškinį pripažįsta.

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas Civilinio kodekso normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010 ir kt.). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006, 2010-05-27 nutartis Nr. 3K-3-175/2006, 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, ieškovo paaiškinimus, daro išvadą, kad ieškovas neįrodė tos aplinkybės, jog santuoka iširo vien dėl atsakovės kaltės. Ieškovas neįrodė savo teiginių, kad atsakovė jam buvo neištikima, taip pat, kaip matyti iš ieškovo paaiškinimų, net ir nustačius minėtas aplinkybes (atsakovės neištikimybę) santuokos nutraukimo pagrindu tapo ne atsakovės neištikimybės ar jos išvykimo gyventi į Baltarusiją priežastys (tai netrukdė ieškovui ir toliau formaliai gyventi santuokoje su atsakove), o ieškovo siekis gauti socialinę kompensaciją. Teismo vertinimu, abi šalys iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito, nesprendė šeimoje iškilusių problemų, nesiekė išsaugoti šeimą. Byloje esantys duomenys sudaro pagrindą teigti, jog dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai.

Ieškovo prašymas nutraukti santuoką tenkintinas ir santuoka nutrauktina, nes santuoka faktiškai jau iširo, sutuoktiniai daugiau nei aštuoniolika metų kartu negyvena, neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, todėl tikėtis, kad jie vėl pradės kartu gyventi, negalima (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnis).

Ieškovo prašymas padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisiant jam automobilį RENAULT 25, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 200 litų vertės, taip pat tenkintinas, nes tai nepažeidžia šalių interesų (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.116, 3.117, 3.127 str.). Nors yra preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (Civilinio kodekso 3.117 str. 1 d.), atsižvelgiant į svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (Civilinio kodekso 3.123 str. 1 d.). Todėl, atsižvelgdamas į tai, kad paminėtas turtas yra įsigytas vien tik ieškovo asmeninėmis lėšomis, atsakovei jau prieš dešimt metų palikus šeimą, teismas priteisia šį turtą ieškovui.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268 straipsnio 5 dalimi, 270, 385 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti dėl abiejų sutuoktinų kaltės S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. B., gimusios (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 79), paliekant N. B. santuokinę “B.“ pavardę.

Padalinti N. B. ir S. B. santuokoje įgytą turtą, nustatant, kad S. B. asmeninės nuosavybės teise atitenka automobilis RENAULT 25, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 200 litų vertės.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                    Irena Vapsvienė