Civilinė byla Nr. e2-3659-724/2020
Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00531-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.8.; 2.5.1.3.6.; 3.2.6.1.
(S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 18 d.
Visaginas
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Giedrius Avinas,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Zitai Stankevičienei,
dalyvaujant ieškovui J. V.,
atsakovei S. T.,
žodinio proceso tvarka, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl skolos, delspinigių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas,
n u s t a t ė:
Ieškovas J. V. patikslintu ieškiniu ir teismo posėdžio metu prašė priteisti iš atsakovės S. T. 1900 Eur skolą, 1398,40 Eur delspinigių, 288,48 Eur palūkanų, 81 Eur bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat ieškovas prašo grąžinti 12 Eur žyminio mokesčio permoką.
Atsakovė atsiliepimu ir teismo posėdžio metu pripažįsta esanti skolinga ieškovui 1900 Eur ir šioje dalyje sutinka su ieškovo reikalavimu. Nesutinka ir prašo netenkinti reikalavimo dėl palūkanų delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prašo priteisti iš atsakovo 100 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tenkinus reikalavimą priteisti skolą jos mokėjimą išdėstyti dalimis po 100 Eur.
Teismo posėdžio metu ieškovas J. V. paaiškino, kad 2017-01-19 atsakovė pas jį pasiskolino 2000 Eurų kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2019-07-12 grąžinant pinigus dalimis, kas mėnesį po 100 Eur. Sutartimi įsipareigojo už kiekvieną uždelsta dieną mokėti 1 procento dydžio delspinigius. Atsakovė 2019-02-05 ir 2019-08-13 grąžino po 50 Eur paskolos iki šiol negrąžintos skolos dydis yra 1900,00 Eurai.
Skolininkui laiku neįvykdžius prievolės už tęstinį pažeidimą jis įgijo naują teisę – reikalauti atlyginti nuostolius, o atsakovė naują pareigą – pareigą atlyginti nuostolius. Sutartimi šalys paskolos sutartyje susitarė, jog atsakovei pavėlavus atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka, ieškovas J. V. turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti 1,00 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Toks šalių susitarimas yra sutarties laisvės principo išraiška, jis neprieštarauja delspinigių, kaip minimalių nuostolių kompensacijos, teisiniam reguliavimui, sudarytas rašytine forma todėl atsakovei skaičiuoja delspinigius tik už 6 mėnesių laikotarpį. Už kiekvieną uždelstą skolos grąžinimo dieną už laikotarpį nuo 2019-12-19 iki 2020-06-19 priskaičiavo sumažintus nuo 1 procento iki 0,4 procento dydžio delspinigius kurie sudaro 1398,40 Eur (1900,00 Eur x 0,004 % x 184 d.).
Už tęstinį prievolės pažeidimą atsakovė privalo mokėti ir įstatymines 5 procentų dydžio palūkanas. Už laikotarpį nuo 2017-01-19 iki 2019-02-05 priskaičiavo 204,93 Eur (2000 Eur x 5 procentai x 2 +2000 Eur x 5 procentai : 365 d. x 18 d.), už laikotarpį nuo 2019-02-06 iki 2019-08-13 priskaičiavo 50,49 Eur (1950 Eur x 5 procentai : 365 d. x 189 d. ), už laikotarpį nuo 2019-08-14 iki 2019-12-18 paskaičiavo 33,06 Eur (1900 Eur x 5 procentai : 365 d. x 127 d.) palūkanų.
Kadangi padavus ieškinį sumokėjo žyminį mokestį nuo paduodamo ieškinio vertės, o vėliau ieškinio reikalavimus sumažino, prašo grąžinti žyminio mokesčio 12 Eur permoką ir priteisti iš atsakovės 81 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Atsakovė paaiškino, kad tikrai skolinosi pinigus iš atsakovo tą patvirtino paskolos sutartimi. Skolos neneigia, sutinka kad ji būtų priteista tik norėtų , kad skolos grąžinimas būtų išdėstytas dalimis mokant kas mėnesį po 100 Eur, nes jos turtinė padėtis sunki, turi sveikatos problemų. Su delspinigiais ir palūkanomis nesutinka, mano, kad ieškovas tyčia delsė kreiptis į teismą taip augindamas palūkanas ir delspinigius. Suėjus skolos grąžinimo laikui ieškovas neatsiliepinėjo į jos skambučius jos neieškojo, mano kad galima buvo sutarti dėl skolos gražinimo anksčiau. Šioje dalyje ieškinį prašo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl skolos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 ir 6.59 straipsniais, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovautis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Atsakovė pažeidė šias įstatymo nuostatas, netinkamai vykdė sutartinę prievolę, praleido skolos grąžinimo terminus (CK 6.53 straipsnio l, 2 dalys, 6.63 straipsnio l dalies l, 2 punktai), ko neneigia ir pati, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 1900 Eur dydžio skola (CK 6.6 straipsnis, 6.873 straipsnis).
Dėl delspinigių ir palūkanų.
Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Bendrieji kreditorių teisių gynimo būdai yra šie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, kt. Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis gynimo būdus, jeigu bendrą jų taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis. Šioje byloje ieškovas savo pažeistą teisę gina pareiškęs prašymą priteisiant iš skolininkės netesybas (delspinigius) ir palūkanas. Civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją - minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nurodytas palūkanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas. Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis lėšomis. Ieškovas už laikotarpį nuo 2017-01-19 iki 2019-02-05 priskaičiavo 204,93 Eur (2000 Eur x 5 procentai x 2 +2000 Eur x 5 procentai : 365 d. x 18 d.) palūkanų. Už laikotarpį nuo 2019-02-06 iki 2019-08-13, 50,49 Eur (1950 Eur x 5 procentai : 365 d. x 189 d. ). Už laikotarpį nuo 2019-08-14 iki 2019-12-18, 33,06 Eur (1900 Eur x 5 procentai : 365 d. x 127 d.) Tačiau, kaip matyti iš paskolos sutarties, skola turėjo būti pradėta grąžinti nuo 2017-02-12, todėl būtent šis terminas ir yra sutarties pažeidimo pradžios terminas ir nuo jo galima skaičiuoti 5 procentų metinių palūkanų, t.y. kitaip nei nurodo ieškovas ( 2017-01-19). Tokiu būdu, skaičiuojant pagal ieškovo nurodytą skaičiavimo metodiką gaunasi, kad už periodą nuo 2017-02-12 iki 2019-02-05 kada atsakovė skolą sumažino 50 Eur, 5 procentų palūkanos sudaro 198,09 Eur. Dėl paminėto ieškovo prašomos priteisti palūkanos nuo 288,48 Eur mažintinos iki 281,64 Eur. Ieškovas taip pat prašo priteisti 0,4 procentų dydžio delspinigius( 1398,40 Eur) už 6 mėnesių laikotarpį ( nuo 2019-12-19 iki 2020-06-19) (CK 1.125 straipsnio 5 dalis 1 punktas), o kompensacines 5 procentų metų palūkanas už beveik trijų metų laikotarpį nuo 2017-01-19 iki 2019-12-18 (CK 1.125 straipsnio 9 punktas) . Nagrinėjamu atveju šalys paskolos sutartyje susitarė dėl delspinigių nuo negrąžintos sumos taikymo, o palūkanų, kaip kompensavimo priemonės, nenustatė. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenumato ko kita. Nurodytoje įstatymo nuostatoje įtvirtinamos minimalius kreditoriaus nuostolius kompensuojančios palūkanos, kai skolininkas pažeidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Todėl kompensuojamąsias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Ieškovo reikalaujami 0,4 procento delspinigiai skaičiuojami už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, atitinka net 146 procentų metinių palūkanų. Ieškovas prašydamas priteisti tokio dydžio delspinigius tai motyvuoja tuo, kad atsakovė pradelsė grąžinti skolą daugiau nei 40 mėnesių ir prisiimdama įsipareigojimus, neįvertino savo finansinių galimybių. Teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis vien 2020 metais Lietuvos teismuose ieškovas yra inicijavęs 46 civilines bylas vienaip ar kitaip susijusias su pinigų skolinimu. Todėl ne vieną dešimtį kartų skolindamas pinigus, akivaizdžiai turėdamas patirties šioje srityje, ieškovas turėjo įvertinti galimas kilsiančias rizikas dėl nesavalaikio atsiskaitymo su juo. Ieškovas, aišku ir atsakovė, prieš skolindami pinigus taip pat turėjo pareigą įvertinti skolos negražinimo, delsimo ją gražinti, rizikas. Teismo manymu būtent pinigų skolintojas turėjo didesnė pareigą įvertinti besiskolinančiojo finansines galimybes ir, jeigu tokių priemonių būtų ėmęsis, galėjo išvengti neigiamų padarinių sau. Todėl, teismo vertinimu, būtent ieškovas neįsitikinęs atsakovės galimybėmis laiku grąžinti skolą, pats prisiėmė didesnę nuostolių atsiradimo riziką. Teismas pažymi ir tai, kad ieškovui objektyviai jokių kliūčių kreiptis teisminės gynybos ne po beveik trijų metų, o gerokai anksčiau, nebuvo, ir teismas jų nenustatė. Toks ieškovo elgesys vertintinas kaip neatitinkantis atidumo ir rūpestingumo standartų, todėl dar ir dėl to turi ir pats prisiimti dalį rizikos dėl nuostolių atsiradimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pinigus skolina versliškai, į neapmokėtos skolos dalies dydį, ieškovo pasirinkimu uždelstą savo turtinių teisių gynybos realizavimą, šalių interesų pusiausvyros svarbą, 0,4 procento dydžio delspinigių už kiekvieną praleistą grąžinti skolą dieną dydis, nors ir sumažintas nuo sutartyje aptarto 1 procento ir sudarantis 1398,40 Eur, vis vien yra aiškiai per didelis, daugiau nei puse didesnis už paskolintą pinigų sumą (2000 Eur) todėl prieštaraujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, leisiantis nepagrįstai praturtėti skolininko sąskaita. Dėl nurodytų priežasčių šioje dalyje ieškovo reikalavimas mažintinas iki 0,2 procento dydžio, kas sudaro 699,2 Eur delspinigių sumą. Po bylos iškėlimo, įforminto Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) nustatyta tvarka, skaičiuojamos procesinės palūkanos ( CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Dėl to ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, tenkintinas. Dėl žyminio mokesčio dalies grąžinimo.
Ieškovas prašo grąžinti žyminio mokesčio permoką. Vadovaujantis CPK 80 straipsniu už kiekvieną ieškinį mokamas žyminis mokestis. Turiniuose ginčuose žyminio mokesčio dydis nustatomas nuo ieškinio sumos, kuris ieškiniams iki trisdešimt tūkstančių yra 3 procentai. Ieškovas pradiniu ieškiniu iš atsakovės prašė priteisti 2000 Eur. skolos, 1840 Eur delspinigių ir 284,93 Eur palūkanų viso reikalavimo dydis 4124,93 Eur. Nuo šios sumos žyminis mokestis yra 123,74 Eur. Kadangi ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis tai mokėtinas žyminis mokestis 92,81 Eur ( suapvalinus 93 Eur). Ieškovas tokio dydžio žyminį mokestį sumokėjo 2020-06-19 paduodamas ieškinį. 2020-09-18 ieškovas pateikė patikslintą ieškinį kuriuo reikalavimus sumažino iki 3586,88 Eur ir šiuo pagrindu prašo grąžinti 12 Eur žyminio mokesčio. Ieškovas ieškinio neatsisakė, o patikslintu ieškiniu patikslino reiškiamus reikalavimus atsakovei todėl pagrindo grąžinti sumokėto žyminio mokesčio dalies nėra (CPK 87 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės. Ieškovas patikslintu ieškinių nustatė 3586,88 Eur dydžio reikalavimus. Iš dalies tenkinant ieškovo reikalavimus iš ieškovės viso priteistina 2880,84 Eur, t. y. ieškinys tenkinamas 80,31 procento. Ieškovas prašo priteisti 93 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurios susidarė sumokėjus tokio dydžio žyminį mokestį. Ieškinį tenkinant 80,31 procentais ieškovui iš atsakovės priteistina 74,68 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovė pareiškusi reikalavimą priteisti iš ieškovo 100 Eur bylinėjimosi išlaidų kurias patyrė kreipdamasi teisinės pagalvos pas advokatą, sumokėdama jam už darbą. Ieškinį tenkinant iš dalies proporcingai tenkintinas ir atsakovės reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 19,69 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Byloje susidarė 10,04 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi visos išlaidos susidarė įteikiant procesinius dokumentus atsakovei, ieškovas procesinius dokumentus teikė elektroninių ryšių priemonėmis, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi šios priteistinos iš atsakovės. Teismas, vadovaudamasis CPK 270, 284 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies. Iš S. T. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 1900 Eur skolos, 281,64 Eur palūkanų ir 699,20 delspinigių.
Priteisti J. V. naudai iš S. T. mokėti 5 procentų dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos 2880,84 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020-06-19 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš S. T. J. V. naudai 74,68 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Priteisti iš J. V. S. T. naudai 19,61 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Į valstybės pajamas priteisti iš S. T. 10,04 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti, kurias privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.
Teisėjas Giedrius Avinas