Pranešėja D. Šiugždinytė Baudž. byla Nr. 1A-600-238/11;
Teisėja V. Stangvilienė Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00196-2010-8;
Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.7.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
Lietuvos Respublikos vardu
2011 m. spalio 21 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistojo G. L. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo G. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Druskininkų miesto apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudėjus, G. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu patenkinus civilinį ieškinį, iš G. L. priteista V. K. 8 842 Lt turtinei žalai atlyginti ir 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė:
G. L. pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2010 m. vasario 2 d. nakties metu, turėdamas A. R. pagrobtą buto raktą, juo atrakino buto (duomenys neskelbtini), duris ir įsibrovęs į butą pagrobė svetimą - V. K. priklausantį turtą: skaitmeninį fotoaparatą „Canon“ 600 Lt vertės, moterišką ir vyrišką geltono aukso žiedus su monogramomis „VK“ ir „RK“ vertus po 700 Lt vertės, bendros 1400 Lt vertės, geltono aukso vyrišką žiedą su inicialais „HK“, 300 Lt vertės, geltono aukso moterišką žiedą su sukryžiuotais 5 atskirais siaurais žiedeliais iš vienos ir kitos pusės, 300 Lt vertės, geltono aukso moterišką žiedą su inkrustuotomis balto perlo akutėmis, 500 Lt vertės, antikvarinį geltono aukso stambų žiedą su iškilusia keturkampio formos juodo akmens akimi, ant kurios išlieta monograma „SL“, 1500 Lt vertės, moterišką geltono aukso šveicarišką laikrodį su auksine apyranke, 1500 Lt vertės, 2 auksines grandinėles ant kaklo, 100 Lt ir 200 Lt vertės, natūralaus akmens tamsiai žalią vėrinį, 500 Lt vertės, moterišką balto aukso žiedą su Swarovski kristalo akimi, 150 Lt vertės, 2 vyriškus rankinius laikrodžius „Seiko“, kurių kiekvieno vertė 200 Lt, bendros 400 Lt, 2 skutimosi rinkinius „Gillete“, vertus po 25 Lt vertės, bendros 50 Lt, moterišką apvalų rankinį laikrodį rudos spalvos keramikine apyranke, 60 Lt vertės, 2 vnt. perlų papuošalų komplektus, 150 Lt ir 100 Lt vertės, 6 poras įveriamų sidabrinių auskarų, kurių vienos poros vertė 20 Lt, bendros 120 Lt vertės, moteriškus „Victoria Secreat“ kvepalus „Angel dreams“, 75 Lt vertės, 3 pakuotes po 250 g svorio kavos „Jacobs“, kurių vienos vertė 7 Lt, bendros 21 Lt vertės, bei 2 dėžutes saldainių „Rafaello“ vertus po 8 Lt, bendros 16 Lt vertės, ir 800 Lt grynaisiais, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. K. 8842 Lt turtinę žalą.
Apeliaciniu skundu G. L. prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują - išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, jog nenustatyta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių nuteistojo dalyvavimą nusikaltime. Dėl vagystės iš to paties buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo kaltintas ir A. R., kuris 2011 m. sausio 13 d. mirė. Neįvertinta, jog A. R. ne kartą prašė apelianto ir jo sesers I. L. padėti realizuoti vogtus daiktus lombarde. Kadangi minėtieji asmenys buvo pametę tapatybę patvirtinančius dokumentus, padėti A. R. daiktus realizuoti lombarde G. L. paprašė draugo sugyventinės R. A.. Apelianto nuomone, jis ir buvo nuteistas tik dėl to, kad kartu su kitais asmenimis padėjo A. R. parduoti jo pavogtus daiktus. Aplinkybę, jog apeliantas nepadarė nusikalstamos veikos, paneigia ir nukentėjusios kaimynės R. M. parodymai apie tai, kad vėlai vakare, išgirdusi rakinamas kaimyninio buto duris ir pasižiūrėjusi per akutę, ji pamatė jauną vaikiną. Po kiek laiko ši liudytoja taip pat matė, jog iš apvogto buto išėjęs jaunas vaikinas nešėsi krepšį. Šios liudytojos parodymai, apelianto nuomone, patvirtina, jog iš buto jaunas vaikinas išėjo nešinas krepšiu. Teigia, jog krepšio turėjimas išeinant iš buto paneigia kito kaltinamojo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, versiją, kad jis buvo iš buto (duomenys neskelbtini) pavogęs tik du telefonus ir pinigus.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
G. L. apeliacinis skundas atmestinas.
Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įrodymus teisėjai vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad LR BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Visos bylos aplinkybės ištirtos ir įvertintos. Pagal LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Šių reikalavimų apylinkės teismas nepažeidė. Nuosprendyje motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė, apelianto manymu, jo nekaltumą patvirtinančius įrodymus, nurodyti. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, nustatydamas apelianto kaltumą ir surašydamas nuosprendį, įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas pagrįstai nuteisė G. L. už vagystę įsibrovus į svetimą butą bei išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs LR BPK 20 straipsnio reikalavimų ir, remdamasis LR BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kolegija daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai buvo patikimi ir pakankami priimti apkaltinamąjį nuosprendį, o padarytos išvados atitinka faktines aplinkybes.
Byloje nustatyta, jog vagystės naktį į nukentėjusios V. K. butą buvo įsibrauta du kartus. Pirmą kartą į jį įsibrovęs A. R., pagrobė du telefonus ir pinigus. Jis pripažino kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo, jo parodymus patvirtino liudytojai M. U. ir T. Ž.. Šie liudytojai nurodė, kad kitų daiktų A. R. neparsinešė. Teismas nustatė, kad A. R. davė G. L. buto raktą, taip pat papasakojo apie tai, kad jame nebus žmonių ir yra vertingų daiktų. Taip buvo sudarytos sąlygos apeliantui G. L., kuris, pasinaudodamas pagrobtu raktu ir A. R. suteikta informacija, antrą kartą įsibrovė į nukentėjusios V. K. butą ir pagrobė nuosprendyje nurodytą turtą.
Teismas nuosprendyje pažymėjo, kad nors apeliantas teigė, kad nakties metu iš bendrabučio niekur nebuvo išėjęs, šiuos nuteistojo parodymus paneigė A. R., liudytojo T. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei analogiški liudytojo M. U. parodymai. Jie visi patvirtino, kad G. L. siūlė tą naktį eiti į butą, o paskui link ten ir nuėjo. Liudytojo T. Ž. apklausos metu teisme tvirtinimas, kad G. L. nakties metu niekur iš bendrabučio nėjo, paneigtinas jo paties parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Šio liudytojo parodymų pakeitimą bylos nagrinėjimo metu teismas pagrįstai įvertino kaip padėjimą išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Paaiškėjus, jog vienas iš kaltinamųjų 2011 m. sausio 13 d. mirė, baudžiamosios bylos dalis dėl kaltinamojo A. R. veiksmų buvo nutraukta (t. 3, b. l. 64-65). Apeliantas teigia, jog nutraukus dalį baudžiamosios bylos, jis buvo nuteistas tik už A. R. padarytus nusikalstamus veiksmus, nes visą kaltę vis tiek reikėjo kam nors suversti. G. L. taip pat nurodo, jog nepagrįstai buvo nuteistas tik dėl to, kad padėjo realizuoti A. R. pagrobtus daiktus. Šiuos argumentus apeliantas grindžia liudytojos R. M. parodymais apie tai, kad vėlai vakare, išgirdusi rakinamas kaimynų buto duris ir pasižiūrėjusi per akutę, ji pamatė jauną vaikiną, kuris po kiek laiko išėjęs iš kaimynų buto nešėsi krepšį. Kadangi A. R. buvo kaltintas dviejų telefonų ir pinigų vagyste, apelianto nuomone, šiems daiktams sudėti nebuvo reikalingas krepšys.
Šiuos apeliacinio skundo argumentus, kolegijos nuomone, paneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos ir teisingai įvertintos aplinkybės, pagrįstos liudytojų ir kitais parodymais. Teismas nurodė, kad pakartotinį svetimų asmenų lankymąsi bute tos pačios nakties metu patvirtino nukentėjusiosios kaimynė – liudytoja R. M., kuri nurodė, kad ir vėliau girdėjo brazdinimąsi prie kaimynų buto durų. Kaltinamojo buvimą bute ir disponavimą pagrobtu turtu taip pat patvirtina nustatytos aplinkybės, kad vėliau apeliantas G. L. pagrobtus daiktus (juvelyrinius dirbinius) pardavinėjo lombarde. Liudytojos R. A., liudytojo juvelyro L. M. parodymai bei vaizdo įrašo medžiaga patvirtina, jog nuteistasis G. L. lankėsi lombarde be A. R.. Be to, šią apelianto versiją, kad jis nekaltas, paneigia ir tai, jog apklausų įtariamuoju ir akistatų metu A. R. paneigė, kad kada nors prašė G. L. padėti realizuoti juvelyrinius dirbinius. Be to, teismas įvertino tą aplinkybę, kad po vagystės buto durys buvo užrakintos, raktą turėjo apeliantas, todėl padarė išvadą, kad tik jis galėjo duris užrakinti.
Kolegija pažymi, kad teismas išsamiai ir plačiai nuosprendyje pasisakė dėl apelianto kaltės, nurodė įrodymus ir išvadas, kodėl G. L. kaltas nusikaltimo padarymu. Įvertinusi tai, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė esmines bylos aplinkybes, išanalizavo byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl G. L. kaltės. Konstatuodama, kad nuosprendis priimtas, nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimų, kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Todėl nuteistojo G. L. apeliacinis skundas atmetamas, nuosprendis paliekamas galioti.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r ė :
nuteistojo G. L. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkė teisėja Danguolė Šiugždinytė
Teisėjai Gytis Večerskas
Valdas Vitunskas