Civilinė byla Nr. 3K-3-448/2006
Procesinio sprendimo kategorija 129.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. rugsėjo 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko ir Broniaus Pupkovo,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. T. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. spalio 28 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovams antstolei Daivai Milevičienei, V. T. (V. T. ), M. T., M. K., dalyvaujant trečiajam asmeniui A. K., dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, tėvo valdžios apribojimo, nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo bei atsakovės M. K. priešieškinį ieškovei R. T. dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. T. prašė pripažinti negaliojančiu 2005 m. kovo 29 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0012/04/00786 dėl 1/2 dalies dviejų neizoliuotų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), apriboti jos nepilnametės dukters D. T. tėvo V. T. valdžią iki dukters pilnametystės, nustatyti dukters gyvenamąją vietą su motina. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 9 d. sprendimu pagal V. T. ieškinį iš jos buvo priteistas išlaikymas dukteriai D. po 250 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei laikinai – vieneriems metams ir šešiems mėnesiams – apribota motinos valdžia, dukters gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu V. T. Vykdydama dukteriai priteisto išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą (6500 Lt), antstolė D. Milevičienė 2004 m. liepos 27 d. areštavo 1/2 dalį ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ši buto dalis 2005 m. kovo 29 d. buvo parduota iš varžytynių už 25 500 Lt. Teisėjas 2005 m. balandžio 20 d. patvirtino turto pardavimo iš varžytynių aktą. Ieškovės teigimu, antstolė D. Milevičienė, parduodama iš varžytynių jos turtą, nesiaiškino, kad atsakovas V. T. pats nuo 1990 metų nemokėjo teismo priteisto išlaikymo dukteriai (jo skola viršija dvidešimt tūkstančių litų), ir neatliko išieškotinų sumų įskaitymo. Be to, antstolė neatsižvelgė į tai, kad ieškovė testamentu butą paliko dukteriai, o buto 1/2 dalį pardavus iš varžytynių nepilnametė duktė liko be gyvenamojo ploto, nes atsakovas V. T. (dukters tėvas) savo būsto neturi. Antstolė D. Milevičienė, parduodama ieškovės turtą iš varžytynių, nesivadovavo CPK 681, 682, 704 straipsnių nuostatomis, t. y. tinkamai neinformavo ieškovės apie teismo sprendimo vykdymą ir turto pardavimą, neteisingai ir nepagrįstai įkainojo butą, nesilaikė CPK 713 straipsnio 4 dalies nuostatų. Antstolė taip pat pažeidė varžytynių vedimo tvarką (CPK 713, 714, 718 ir 722 straipsniai), sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, CK 1.2 ir 1.5 straipsniuose įtvirtintus principus, ieškovės ir jos nepilnametės dukters teises bei teisėtus interesus. Ieškovė viena rūpinosi dukterimi iki šiai sukako 14 metų. Atsakovas V. T. tuomet dukters išlaikymu nesirūpino, slapstėsi, šiuo metu nuosavo būsto neturi, yra skolingas. Prašydamas išieškoti 6500 Lt išlaikymo įsiskolinimą iš ieškovės gyvenamojo būsto dalies, atsakovas veikė prieš dukters interesus.
Atsakovė antstolė D. Milevičienė su ieškiniu nesutiko, motyvuodama tuo, kad ji, parduodama iš varžytynių ieškovei priklausančio buto dalį, CPK normų nepažeidė. Turto arešto aktas buvo įteiktas ieškovei asmeniškai, prieštaravimų dėl turto įkainojimo ji nepareiškė. Paskelbus varžytynes, apie kurias ieškovė buvo informuota pranešimu, jokių prieštaravimų iš jos negauta. Atsakovės nuomone, nepilnamečio vaiko interesai, parduodant buto dalį iš varžytynių, nebuvo pažeisti, nes ieškovės nepilnametė duktė su motina negyvena.
Atsakovė M. K. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal jos pateiktą planą, R. T. ieškinį prašė atmesti, nes nupirkdama ieškovės buto dalį iš varžytynių ji CPK reikalavimų nepažeidė.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2005 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino – nustatė buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, paskirdamas ieškovei R. T. naudotis 19,12 kv. m ploto pereinamuoju kambariu, atsakovei M. K. – 13,58 kv. m ploto kambariu, įpareigojo ieškovę netrukdyti atsakovei patekti į savo kambarį per ieškovės kambarį; kitomis buto patalpomis (vonia, virtuve, koridoriumi) paliko naudotis bendrai. Teismas nenustatė CPK 602 straipsnyje nurodytų pagrindų turto pardavimo iš varžytynių aktui pripažinti negaliojančiu, taip pat nenustatė, kad antstolė D. Milevičienė būtų pažeidusi vykdymo procesą reglamentuojančias CPK normas. Teismas nurodė, kad ieškovė antstolės veiksmų per įstatymo nurodytą terminą ir nustatyta tvarka neskundė, be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių turto įgijėjos M. K. nesąžiningumą. Teismas taip pat nenustatė pagrindų, kuriais remiantis įstatymas leidžia apriboti tėvo valdžią (CK 3.180 straipsnis, CPK 402 straipsnis). Spręsdamas šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas atsižvelgė į jos norą gyventi su tėvu. Teismas patenkino priešieškinį ir nustatė naudojimosi butu tvarką pagal M. K. pasiūlytą planą, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nepareiškė savo nuomonės dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės R. T. apeliacinį skundą, 2006 m. vasario 1 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies: Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas atsakovės M. K. priešieškinis, panaikino ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija atmetė apeliantės argumentą, kad buvo pažeistos jos nepilnametės dukters teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija nustatė, kad pati ieškovė savo kaip motinos pareigas vykdė netinkamai, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 9 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-2126-31/2003) jai laikinai buvo apribota motinos valdžia ir priteistos dukters išlaikymo periodinės išmokos. Ieškovė išlaikymo dukteriai neteikė, susidarė išlaikymo įsiskolinimas, kuriam padengti ir buvo parduota iš varžytynių 1/2 dalis ieškovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija nustatė, kad turto pardavimas iš varžytynių iš esmės buvo vienintelis būdas patenkinti skubaus vykdymo išieškojimo reikalavimą ir taip užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, nes, kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, antstolės areštuotose skolininkei (ieškovei) priklausančiose bankų sąskaitose piniginių lėšų nebuvo, ieškovė niekur nedirbo, jokių pasiūlymų antstolei dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo nepateikė. Teisėjų kolegija konstatavo, kad turtas buvo parduotas būtent nepilnametės šalių dukters interesais, nes nepilnamečio vaiko materialinis išlaikymas yra viena iš pagrindinių turtinių tėvų pareigų (CK 3.192 straipsnis). Teisėjų kolegija taip pat atmetė apeliacinio skundo argumentą, kad ginčijamo buto dalis iš varžytynių parduota pažeidžiant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 5 dalį ir Notariato įstatymo 46 straipsnį, t. y. nesant vaikų teisių apsaugos institucijos išvados ir teismo leidimo. CPK normos, reglamentuojančios vykdymo procesą, nenumato būtinybės parduodant turtą iš varžytynių gauti vaikų teisių apsaugos institucijos išvadą ar teismo leidimą, o Notariato įstatymas parduodant turtą iš varžytynių netaikomas. Be to, ieškovės nepilnametė duktė nuo 2003 metų su ieškove negyvena, todėl jos teisės į šią gyvenamąją patalpą negali būti pažeistos. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, dalyvavusi nagrinėjamoje byloje, savo išvadoje neprieštaravo dėl turto pardavimo iš varžytynių. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad antstolė parduodamą butą įkainojo rinkos kaina, atsižvelgdama į nekilnojamojo turto registro duomenis, taigi CPK 681 straipsnio nuostatų nepažeidė, be to, turto arešto aktas ieškovei buvo įteiktas 2004 m. spalio 4 d., tačiau ji jokių prieštaravimų dėl turto įkainojimo CPK 681 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka nepareiškė. Ieškovei 2005 m. kovo 8 d. buvo įteiktas pranešimas apie paskelbtas buto 1/2 dalies varžytynes, turto pardavimo iš varžytynių aktą teisėjas patvirtino 2005 m. balandžio 20 d. Ieškovė (skolininkė) antstolės veiksmų įstatymo nustatyta tvarka neskundė. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal CPK 725 straipsnio 8 dalį teisėjo rezoliucija ar nutartimi patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, o skundas dėl antstolių veiksmų, susijusių su varžytynėmis, galėjo būti paduotas iki akto patvirtinimo (CPK 725 straipsnis). Teisėjų kolegija nustatė, kad išlaikymo nepilnametei dukteriai išieškojimas iš atsakovo V. T. buvo nutrauktas antstolio patvarkymu, remiantis Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003 m. spalio 14 d. nutartimi, kuri buvo priimta vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 7 punktu po to, kai Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismas 2003 m. rugsėjo 9 d. sprendimu priteisė išlaikymą iš ieškovės ir nustatė dukters gyvenamąją vietą su atsakovu. Be to, ieškovė nepaneigė vykdomosios bylos duomenų, kad atsakovas V. T. išlaikymo įsiskolinimą padengė dar 2001 m. liepos mėnesį. Teisėjų kolegija nesutiko su apeliantės teiginiu, kad teismas šioje civilinėje byloje turėjo būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus. Bylos dalį dėl priešieškinio teisėjų kolegija grąžino nagrinėti iš naujo, konstatavusi, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas ieškovei naudotis pereinamu kambariu, netinkamai taikė CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismo sprendimo dalis dėl priešieškinio neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, pagal kuriuos, sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos nustatymo bei parenkant bendraturčiams priimtiniausią bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą, būtina įvertinti ir tarp bendraturčių susiklosčiusių faktinių santykių padėtį, taip pat tai, ar siūlomas variantas nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė R. T. prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, ir atitinkamą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutarties dalį panaikinti ir dėl šios bylos dalies priimti naują sprendimą – patenkinti reikalavimą pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 ir 39 straipsniuose, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta prioritetinė vaiko teisių apsauga. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 punktą nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Byloje nustatyta, kad šalių dukters gyvenamoji vieta deklaruota ginčijamame bute, kito būsto vaikas neturi, todėl teismai, spręsdami buto dalies pardavimo iš varžytynių teisėtumo klausimą, turėjo vertinti, ar nebuvo pažeistos vaiko teisės, tačiau to nepadarė. Teismai, konstatuodami, kad parduodant turtą iš varžytynių pagal CPK nuostatas nėra būtini vaikų teisių apsaugos institucijos išvada bei teismo leidimas, netinkamai taikė įstatymus: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalį, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnį, CPK 1, 3 straipsnius.
2. Teismai neįvertino byloje nustatytų aplinkybių, kad už lėšas, gautas pardavus buto dalį, buvo nupirkti buities daiktai, skirti ne vaiko, o bendriems poreikiams, taip pat nesivadovavo bendraisiais civilinės teisės principais, tarp jų protingumo, sąžiningumo, teisingumo (CK 1.2, 1.5 straipsniai), ir neatsižvelgė į vaiko interesus.
3. Teismai nepagrįstai netaikė CK 3.196 straipsnio nuostatų, kuriose įtvirtintos kelios išlaikymo teikimo formos. Teismai nesvarstė galimybės priteisti vaikui išlaikymą nekilnojamuoju turtu (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Taip pat teismai nesvarstė galimybės dėl įsiskolinimo išieškojimo iš kito ieškovės turto.
4. Teismai neatsižvelgė į tai, kad iki 14 metų ieškovė viena augino ir išlaikė dukterį, atsakovas prie išlaikymo neprisidėjo.
5. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria turto pardavimo iš varžytynių aktas buvo patvirtintas pažeidžiant procesines teisės normas (CPK 725 straipsnį): apie teismo posėdį suinteresuotiems asmenims nebuvo pranešta, aktas patvirtintas neatsižvelgiant į vaiko interesus. Be to, ieškovė 2005 m. balandžio 14 d. buvo pateikusi ieškinį apylinkės teismui dėl tuo metu dar nepatvirtinto varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, taigi varžytynių aktas teismo buvo patvirtintas esant neišnagrinėtam ieškovės ieškiniui dėl šio akto teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas nurodytų pažeidimų neištaisė.
6. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad šioje byloje teismas neturi būti aktyvus. Teismas turėjo ginti viešąjį interesą – vaiko teises – ir, vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 1 dalimi ir 376 straipsniu, pasiūlyti šalims pateikti įrodymus dėl būsto vertės arba pats išreikalauti šiuos duomenis, o ne remtis duomenimis apie buto vertę, buvusią 1998 metais. Teismai taip pat nepasisakė ir dėl CK 6.305 straipsnio, pagal kurį esminė pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga yra kaina. Šios sąlygos pažeidimas yra pagrindas panaikinti pirkimo-pardavimo sutartį (šiuo atveju – turto pardavimo iš varžytynių aktą).
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė antstolė Daiva Milevičienė prašo skundą atmesti ir nurodo, kad parduodant ieškovės buto dalį iš varžytynių jos nepilnametės dukters teisės nebuvo pažeistos, nes dukters gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su tėvu, o ieškovės turtas buvo parduotas vykdant teismo priteisto išlaikymo dukteriai, kurio ieškovė gera valia neteikia, išieškojimą. Be to, buto dalies pardavimas buvo vienintelis būdas išieškoti įsiskolinimą, nes ieškovė neturi nei lėšų banko sąskaitose, nei pajamų. Ieškovė nepateikė antstolei jokių pasiūlymų dėl įsiskolinimo išieškojimo, taip pat nepareiškė prieštaravimų dėl turto įkainojimo, neskundė antstolės veiksmų įstatymų nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškovei R. T. buvo laikinai apribota motinos valdžia ir iš jos priteistas išlaikymas nepilnametei dukteriai – 250 Lt kiekvieną mėnesį. Dukters gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu (atsakovu V. T.). Ieškovė išlaikymo gera valia neteikė, dėl to susidarė 6500 Lt įsiskolinimas. Antstolė D. Milevičienė, vykdydama šį teismo sprendimą ir nustačiusi, kad ieškovė neturi nei lėšų banko sąskaitose, nei pajamų, areštavo ir už 25 500 Lt pardavė iš varžytynių 1/2 dalį jai priklausančio dviejų neizoliuotų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė įstatymų nustatyta tvarka neskundė antstolės veiksmų, nepateikė pasiūlymų dėl išieškojimo nukreipimo į kitą jos turtą, neprašė skirti ekspertizę įvertinti parduodamą buto dalį.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. spalio 28 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės R. T. reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2005 m. kovo 29 d. 1/2 dalies buto (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 001/04/00786, ir atitinkama Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutarties dalis naikintini. Nurodyta bylos dalis (dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu) perduotina iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties anksčiau nurodytos dalys naikintinos dėl proceso teisės normų pažeidimo ir materialinės teisės normų netinkamo aiškinimo ir taikymo.
Apylinkės teismas atmetė ieškovės R. T. ieškinio reikalavimą dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, nurodydamas, kad nėra CPK 602 straipsnyje nustatytų pagrindų varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu. Antstolė nepažeidė CPK normų, reglamentuojančių turto areštą, areštuoto turto įkainojimą, varžytynių tvarką. Skolininkė R. T. nesidomėjo vykdymo eiga, neprieštaravo antstolės atliktam areštuoto turto įkainojimui, neprašė skirti ekspertizę, nepateikė teismui parduodamo turto įvertinimo įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais ir papildomai nurodė, kad parduodamas butas nebuvo ieškovės ir atsakovo nepilnametės dukters D. T. gyvenamoji vieta. Butas nuosavybės teise priklausė ieškovei ir buvo parduotas siekiant apginti nepilnametės interesus (padengti jos išlaikymui priteistas lėšas), o vaiko teisių apsaugos tarnyba neprieštaravo, kad iš varžytynių būtų parduota 1/2 dalies buto. Remdamasi nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nebuvo pažeistos 1996 m. kovo 14 d. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 nuostatos ir kiti įstatymai, skirti vaikų teisių apsaugai.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija nevisiškai sutinka su apylinkės teismo ir apygardos teismo teisėjų kolegijos argumentais, kad nebuvo pažeistos CPK normos, reglamentuojančios varžytynių tvarką, ir kad, parduodant 1/2 dalies buto, nebuvo pažeisti nepilnametės D. T. interesai. Pažymėtina, kad pagal CK 3.192, 3.194, 3.196, 3.203 straipsnių nuostatas išlaikymo lėšos priteisiamos vaikui. Šios lėšos turi būti naudojamos tik vaiko interesams. Pagal Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktų nuostatas tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomenės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus, vaikas turi teisę naudotis visomis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kituose įstatymuose ir teisės aktuose nustatytomis vaiko teisėmis ir laisvėmis. Pagal CK 3.84 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 3 punkto nuostatas šeimos turtas yra ne tik šeimos gyvenamosios patalpos, bet ir teisė naudotis gyvenamąja patalpa. Nepilnametė D. T. pagal nurodytas nuostatas turi teisę naudotis ieškovei nuosavybės teise priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis. Taigi teismai privalėjo įvertinti, ar šių gyvenamųjų patalpų pardavimas iš varžytynių nepažeidžia nepilnametės D. T. interesų, ar ji nenorėtų jai priteistų lėšų panaudoti apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis. Pagal CK 3.196 straipsnio 1 dalies ir 3.201 straipsnio 3 dalies nuostatas, esant priteistų periodinių išmokų vaikui išlaikyti esminiam įsiskolinimui (nagrinėjamoje byloje įsiskolinimas yra susidaręs nuo 2003 m. sausio 27 d., todėl pripažintinas esminiu), atsiranda pagrindas peržiūrėti nepilnamečiui teikiamą išlaikymą periodinėmis išmokomis ir įsiskolinimą pakeisti kitu išlaikymo būdu – priteisiant vaikui tam tikrą turtą (nagrinėjamoje byloje – nuosavybės teisės dalį į ieškovei priklausantį butą). Nuosavybės teisės dalies priteisimas nepilnametei ieškovės dukteriai į ieškovei priklausantį butą nereikštų, kad atsiranda dukters pareiga persikelti į šias patalpas ir pakeičiamas teismo sprendimas dėl nepilnametės D. T. gyvenamosios vietos nustatymo gyventi kartu su tėvu V. T..
Teisėjų kolegija nurodo, kad, esant tokioms aplinkybėms, teismai privalo nepilnametę įtraukti į bylą, nepasitenkinti jos įstatyminio atstovo, t. y. tėvo V. T., dalyvavimu byloje. Į bylos, susijusios su nepilnamečių interesais, nepilnamečius nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus būtina įtraukti į bylą viena iš šalių ar kitais byloje dalyvaujančiais asmenimis (CPK 38 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas nurodytų nuostatų neįvykdė ir septyniolikos metų D. T. į bylą neįtraukė. Be to, teismas, apklausdamas D. T. kaip liudytoją, jos nepaklausė dėl teisės pakeisti periodines išmokas ir įsiskolinimą teise į dalį ieškovei priklausančio buto. Taigi apylinkės teismas pažeidė CPK 38 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pažeidė CPK 376 straipsnio nuostatas, įpareigojančias teismą siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai. Civilinėse bylose, susijusiose su nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsauga, teismas turi būti aktyvus. Teismas, vadovaudamasis nurodytomis nuostatomis, tokiose bylose turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Išlaikymo, priteisto periodinėmis išmokomis, lėšų išieškojimas ir išieškojimo nukreipimas į skolininkės (ieškovės) butą, į kurį turi teises ir nepilnametė D. T. (CK 3.84 straipsnio 1, 3 dalys), yra tiesiogiai susiję dalykai.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teisėjas, 2005 m. balandžio 20 d. tvirtindamas 1/2 dalies buto (iš tikrųjų dalį nuosavybės teisės į butą) pardavimo iš varžytynių aktą, neatsižvelgė į pirmiau nurodytas įstatymų nuostatas. Be to, teismas pažeidė CPK 725 straipsnio nuostatas, nes nevykdė nurodyto straipsnio 3 dalies nuostatų: netikrino, ar nėra paduoto skundo dėl varžytynių akto teisėtumo. Teisėjas turėjo būti aktyvus ir neformaliai vykdyti savo pareigas. Teisėjas, nustatęs, kad yra paduotas skundas dėl antstolės veiksmų, susijusių su varžytynėmis arba jeigu dėl varžytynių teisėtumo teisėjui kyla abejonių, klausimą dėl varžytynių akto tvirtinimo turėjo nagrinėti teismo posėdyje. Apie posėdžio vietą ir laiką turėjo būti pranešta antstolei, išieškotojui, skolininkei, turtą nupirkusiam asmeniui.
Be to, byloje yra ieškovės R. T. ieškinio pareiškimas, paduotas 2005 m. balandžio 14 d. (b. l. 35–39), kuriame ji skundžia antstolės veiksmus ir prašo varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu. Teisėjas, nepatikrinęs ir neįsitikinęs, ar nėra CPK 725 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, 2005 m. balandžio 20 d. rezoliucija patvirtino varžytynių aktą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisėjas, rezoliucija tvirtindamas turto pardavimo iš varžytynių aktą, turi kruopščiai patikrinti CPK 725 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų buvimą ar nebuvimą. Nurodytame straipsnyje nustatytų reikalavimų nevykdymas pripažintinas esminiu proceso įstatymų pažeidimu. Varžytynių akto tvirtinimas pažeidžiant CPK 725 straipsnio nuostatas tampa formaliu veiksmu, neatitinkančiu savo paskirties garantuoti varžytynių teisėtumą, pažeidžia dalyvaujančių asmenų teises apskųsti teisėjo nutartį. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos argumentai dėl antstolių veiksmų apskundimo yra nesusieti su skolininkės R. T. 2005 m. balandžio 14 d. teismui pateiktu ieškinio pareiškimu, neatitinka CPK 725 straipsnio 2 dalies nuostatų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos motyvai CPK 725 straipsnio 2 dalies nuostatų aspektu pripažintini nepakankamais, nes juose nepasisakyta dėl teismui paduoto 2005 m. balandžio 14 d. ieškinio pareiškimo.
Teismai, būdami aktyvūs, turėjo savo iniciatyva spręsti klausimą, ar tinkamai buvo nustatyta 1/2 dalies skolininkės buto rinkos vertė, esant reikalui, paskirti ekspertizę turtui įvertinti (CPK 179 straipsnio 2 dalis, 212 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad neizoliuotų kambarių buto dalies kaip atskiro daikto negalima parduoti, jeigu toks butas neperplanuotas ir nesukurtas atskiras izoliuotas kambarys. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis, atsižvelgiant į jų dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovei priklausančiame bute nėra atskiros izoliuotos patalpos, todėl pirkimo–pardavimo sutarties dalyku (varžytynių dalyku) nagrinėjamoje byloje galėjo būti tik 1/2 dalis nuosavybės teisės į ginčo butą (CK 1.112 straipsnis, 6.306 straipsnio 1 dalis).
Kiti kasaciniame skunde nurodyti įstatymų pažeidimai yra deklaratyvūs, nesusieti su byloje teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl dėl jų kasacinio teismo teisėjų kolegija nepasisako (CPK 347 straipsnio 1 dalis).
Dėl nurodytų priežasčių Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimo dalis dėl ieškovės reikalavimo pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties atitinkama dalis naikintinos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Kitos Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimo dalys (dėl tėvo valdžios apribojimo, nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo) ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties atitinkamos dalys bei šios nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismui grąžinta iš naujo nagrinėti civilinę bylą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo, yra įsiteisėjusios. Apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl naudojimosi tvarkos ginčo butu nustatymo nebuvo apskųsta kasacine tvarka, todėl ji įsiteisėjo išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka (CPK 279 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės R. T. reikalavimas pripažinti negaliojančiu 1/2 dalies buto (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0012/04/00786, ir atitinkamą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutarties dalį panaikinti ir šią bylos dalį (dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu) perduoti iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui.
Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Romualdas Čaika
Virgilijus Grabinskas
Bronius Pupkovas