ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 1 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja V. D.,

sekretoriaujant E. B.,

dalyvaujant prokurorams R. Č. ir A. J.,

asmens, kurio atžvilgiu taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėjai advokatei R. Š.,

šeimos narėms E. Š. ir E. L.,

teismo ekspertei – psichiatrei J. D.,

nukentėjusiajam R. B.,

nukentėjusiojo atstovei advokatei V. P.,

        neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, turinčiam pagrindinį išsilavinimą, išsituokusiam, nedirbančiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

        Teismas

n u s t a t ė :

P. Š.2020 m. spalio 29 d. apie 01 val. lauko virtuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudodamas kūną žalojantį ir didelį skausmą sukeliantį įrankį, suduodamas juo daugybinius smūgius ir taip sukeldamas nukentėjusiajam R. B. dideles fizines kančias bei skausmą, tyčia sudavė kirviu ne mažiau kaip aštuonis smūgius R. B. į galvos, kairio klubo, abiejų kelių, dešinės šlaunies, dešinės čiurnos, kairio momenkaulio, dešinio šlaunikaulio, dešinės girnelės sritis ir tuo padarė nukentėjusiajam R. B. kirstines-muštines žaizdas galvos srityje, kairio klubo srityje, abiejų kelių srityje, dešinėje šlaunyje ir dešinėje čiurnoje, kairio momenkaulio srities atvirą įspaustinį skeveldrinį lūžimą, trauminę subarachnoidinę hemoragyją kairėje, dešinėje šlaunikaulio diafizės distalinio trečdalio skeveldrinį lūžį, dešinės girnelės skeveldrinį lūžį, taip dėl atviro įspaustinio kaukolės skliauto kaulų lūžimo sukėlė  nukentėjusiajam R. B. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Tokie P. Š. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalies, požymius.

P. Š. baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje,  visiškai įrodyta teisme ištirtais įrodymais.

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos D. D. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2020 m. spalio 29 d. 01.12 val. Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate Operatyvaus valdymo skyriuje buvo gautas įregistruotas pranešimas iš bendro pagalbos centro. Nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) sumuštas pranešėjos sūnus. Dėl ko, neaišku, sumušė kaimynai. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Nustatyta, kad pranešėja E. Š..  Policijos pareigūnams moteris nurodė, kad įvykio nematė, ten nebuvo, nes miegojo kitame name. Paaiškino, kad pas ją į namą atėjo sūnus P. Š., gyv. (duomenys neskelbtini), ir nieko tiksliai nepasakęs padėjo kirvį, kurį laikė savo rankoje, kambaryje po spintele. Pranešėjos apklausti nepavyko dėl didelio susijaudinimo. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausieji patruliai L. R. ir A. K. įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), mūriniame-mediniame pagalbinės paskirties pastate, rado sužalotą (kirstinėmis žaizdomis įvairiose kūno vietose) R. B.. Sodybos kieme buvo P. Š.. P. Š. policijos pareigūnams pasakė, kad R. B. pas jį atėjo į namus dėl neaiškių priežasčių ir trukdė jam ilsėtis. Todėl P. Š. iš po lovos išsitraukė kirvį, kuris visada ten būna, ir trenkė kirviu per galvą R. B.. Kiek kartų sudavė su kirviu, nenurodė. 2020 m. spalio 29 d. 03.48 val. Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje iš VĮ Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties gautas telefoninis pranešimas. Medikė L. nurodė, kad į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių pristatė R. B., kurį kirviu sužalojo pažįstamas asmuo. Nustatyti nepatikslinti daugybiniai kūno sužalojimai. Ligoninės priėmimo skyriuje nustatytas smegenų sukrėtimas, trauminė subarachnoidinė hemoragija, kaukolės skliauto lūžis, kaukolės traiškytinis sužalojimas. Išvežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas. P. Š., gim. (duomenys neskelbtini), sulaikytas ir uždarytas į policijos areštinę (1 t., b.l. 1–8).

        Nukentėjusysis R. B. parodė, jog jis pažįsta P. Š., anksčiau su juo kartu dirbo. P. Š. išgėręs būna agresyvus. Įvykio dieną jis su pažįstamu asmeniu vartojo alkoholį. Nakties metu norėjo parūkyti, todėl užėjo pas P. Š.. Durys buvo užrakintos, todėl jis pabeldė į duris. Dar pasakė: „P., atidaryk“. P. Š. atidarė duris ir pradėjo rėkti“ „vagys, vagys“. Kadani P. Š. šaukė, todėl jis nusisuko ir norėjo nueiti. Jam nusisukus, pajuto smūgį į galvą. Po šio smūgio jis prarado sąmonę. Mano, kad P. Š., pažadintas iš miego,  jo nepažino, todėl sudavė kirviu.  P. Š. kirvį laikydavo už durų kampo, o vasarą laikydavo prie pečiaus, toliau nuo durų. Kai atidarė duris, P. Š. kirvio rankose neturėjo. Jigirtumas. Į P. Š. patalpos vidų nebuvo užėjęs. Anksčiau yra buvęs P. Š. kambaryje. P. Š. lova yra ant pakylos. Tvirtina, jog ant laiptų užfiksuota kepurė yra jo (1 t., b.l. 21). Po šio įvykio du kartus buvo operuotas, galvoje įdėta plokštelė. Prašo patenkinti civilinį ieškinį.

Liudytoja E. Š., P. Š. motina, atsisakė duoti parodymus prieš savo šeimos narį. Parodė, kad jos sūnus yra nervingas, neteko tėvo, korėsi. Mano, jog jam reikalingas gydymas.

 Liudytojas L. R. parodė, jog jis dirba Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. Pagal pranešimą apie sužalotą žmogų nuvyko į (duomenys neskelbtini), jau buvo tamsus paros metas. Sodyboje matė kieme vaikščiojantį vyrą ir senyvo amžiaus moterį. Buvo įjungę automobilio šviesas. Bendraujant su šiais asmenimis, pastebėjo šiek tiek praviras lauko virtuvės duris ir ant slenksčio pamatė kraują. Pribėgo arčiau ir pamatė ant nugaros gulintį žmogų. Jo galva buvo ant slenksčio, kojomis į kambario vidų, kepurė nukritusi ant laiptų ir galvos srityje matėsi stiprus kraujavimas.  Lauko virtuvė buvo viena patalpa, kambarys, viduje buvo staliukas, kėdės, ant pakylos lova. Nuo gulinčio žmogaus kojų iki pakylos, ant kurios buvo lova, galėjo būti iki metro atstumas. Sužalotas asmuo ištarė kelis žodžius. Kadangi iš daugelio vietų stipriai kraujavo, jam suteikė pirmąją medicinos pagalbą. Stipriai buvo sužalota galva, matėsi kirstinė žaizda, kraujavo kojų keliai, sužalojimų buvo daug. Lauke buvęs vyriškis sakė, jog kirvį nunešė į kitą pastatą, kuriame gyvena senyva moteris. Moteris parodė, kur vyriškis padėjo kirvį. Kirvį surado ir paėmė. Apie įvykį kalbėjo su kieme buvusiu vyriškiu, kuris pasakojo, jog jis lovoje miegojo, atėjo kaimynas ir pradėjo jį kelti ir siūlyti išgerti alkoholio. Tas žmogus toliau jį kėlė, dėl ko jis susinervino, iš po lovos išsitraukė kirvį ir tada kirto jam per galvą. Moteris sakė, kad nieko nematė, ji buvo išsigandusi. Sakė, kad matė, kaip atbėgo ir paslėpė kirvį.

Iš 2020 m. spalio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini). Įėjimas į namo vidų yra iš vidinės kiemo pusės, pro medines duris. Patenkama į virtuvės kambarį, kur ant medinių grindų padėtas kirvis mediniu kotu. Apžiūrint kirvio metalinę dalį, ant kirvio galvos matomos raudonos spalvos dėmės. Kieme, pagalbiniame pastate, ant medinių grindų matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Apžiūros metu iš įvykio vietos paimta: kepurė su snapeliu, medžiaginės kelnės, guminis batas, raktas, kirvis. Grumtynių ir girtavimo pėdsakų neužfiksuota. Akivaizdžių durų laužimo žymių nerasta, durų staktoje įdėta metalinė detalė, kuri sutvirtina medinę staktą ties spynos rakinimu tvarkinga, spynos rakinimo mechanizmas susidėvėjęs, tačiau rakina. Iš vidinės durų varčios pusės kabo įtaisytas metalinis užkabinimo kablys, kuris užkabinus duris prilaiko, kad jos neatsidarytų. Atlikus bandymą kaip kablys prilaiko duris, kad jos neatsidarytų, traukiant durų varčią į išorę ir suėmus už spynos rankenos, jėgos nenaudojant durys atsidaro, kadangi metalinis kablys pagamintas iš lankstaus metalo ir jis atšoka į viršų (1 t., b.l. 16–25).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta paimtų iš įvykio vietos daiktų: kepurės su snapeliu, medžiaginių kelnių, guminio bato, kirvio apžiūra. Apžiūrima rusvos spalvos kepurė su snapeliu. Viršutinėje priekinėje dalyje matomas ornamentas. Apžiūrint kepurę su snapeliu ant jos nesimato įplėšimų, suplėšymų ar kitokių dėmių bei sugadinimų (foto Nr. 1). Medžiaginės kelnės tamsiai juodos spalvos. Ilgis 102 cm, plotis per juosmenį 75 cm. Užpakalinėje dalyje yra kišenės stačiakampio formos. Juosmens srityje įvertas juodos spalvos odinis diržas su viename gale balto metalo metaline sagtimi. Vidinėje kelnių pusėje ant juosmens yra stačiakampė etiketė su užrašu "B.i.Y. jeans". Kelnių viršuje iš abiejų pusių yra kišenės. Dešinė kelnių klešnė iš priekinės pusės yra perkirpta išilgai nelygiais kraštais nuo juosmens iki kelnių klešnės apačios. Ant klešnės tiek vidinėje, tiek išorinėje dalyje matomos tamsiai raudonos spalvos sudžiūvusios dėmės nelygiais kraštais (foto Nr. 2).Ant kairės kelnių klešnės nuo vidinės siūlės krašto 6 cm atstumu bei nuo kelnių klešnės apačios 28 cm atstumu matomas 4,5 cm skersmens ilgio pjautinį-kirstinį audinio pažeidimą, 15 cm atstumu nuo kelnių vidinės siūlės ir 28 cm atstumu nuo kelnių klešnės apačios matomas 4,5 cm skersmens ilgio pjautinį-kirstinį audinio pažeidimą, 17 cm atstumu nuo kelnių vidinės siūlės ir 39 cm atstumu nuo kelnių klešnės apačios matome 2,5 cm. skersmens ilgio pjautinį-kirstinį audinio pažeidimą. Aplink minėtus jautinius-kirstinius kelnių audinio pažeidimus matoma tamsiai raudonos spalvos sudžiūvusias dėmes nelygiais kraštais (foto Nr. 3). Medžiaginės kelnės tamsiai žalios spalvos. Kelnių viršuje iš abiejų pusių yra kišenės. Vidinėje kelnių pusėje ant juosmens yra stačiakampė etiketė su užrašu "Marks Spencer uk 14, Eur 42". Dešinė ir kairė kelnių klešnės iš priekinės pusės yra perkirptos išilgai nelygiais kraštais nuo juosmens iki kelnių klešnės apačios. Ant klešnių tiek vidinėje, tiek išorinėje dalyje matomos tamsiai raudonos spalvos sudžiūvusios dėmės nelygiais kraštais (foto Nr. 4). Guminis batas žalios spalvos, kairės kojos. Batų padas guminis, tamsiai juodos spalvos. Ant bato pado matome skaičių "41" (foto Nr.5). Ant guminio bato išorinės pusės, ties užkulnio sritimi, matoma tamsiai raudonos spalvos nelygiais kraštais sudžiūvusi dėmė (foto Nr. 6) (1 t. b. l. 91–96).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1027/2020 (06) matyti, kad R. B. kliniškai nustatyta kirstinės-muštinės žaizdos galvos srityje, kairio klubo srityje, abiejų kelių srityje, dešinėje šlaunyje ir dešinėje čiurnoje, kairio momenkaulio srities atviras atviras įspaustinis skeveldrinis lūžimas, trauminė subaravhnoidinė hemoragija kairėje, dešinio šlaunikaulio diafizės distalinio trečdalio skeveldrinis lūžis, dešinės girnelės skeveldrinis lūžis. Tiksliai nustatyti sužalojimų padarymo mechanizmą nėra galimybės, kadangi medicinos dokumentuose sužalojimų (žaizdų) morfologinės savybės neaprašytos. Sužalojimai galėjo būti padaryti veikiant aštriu, kertančio tipo žalojančiu daiktu. Sužalojimai padaryti mažiausiai aštuonių trauminių poveikių pasėkoje; nustatyti tikslesnį trauminių poveikių skaičių, nesant medicinos dokumentuose detalaus objektyvių trauminio poveikio žymių aprašymo, nėra galimybės. Sužalojimų padarymo galimybė, nukentėjusiajam griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių, atmestina. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, veikiant kirvio dalimis (ašmenimis, pentimi). Sužalojimų visuma, dėl atviro įspaustinio kaukolės skliauto kaulų lūžimo, kvalifikuotina kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 139–140).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas iš įvykio vietos paimtas kirvis. Bendras kirvio ilgis yra 55,5 cm, mediniu kirvakočiu, kurio plotis plačiausioje vietoje 4,5 cm, siauriausioje – 3,5 cm. Kirvio galva yra 14,5 cm aukščio, o ašmenys – 12,5 cm. Kirvio pentis 3 cm pločio ir 3,5 cm ilgio. Vizualiai apžiūrėjus kirvį, dėmių, panašių į kraują nematyti, tačiau tamsoje apdorojus kirvį latentinių kraujo pėdsakų regentu "B. F.", ant kirvio galvos abiejų pusių išryškėjo žydra liuminescencinė šviesa, kuri rodo nematomų (latentinių)  kraujo pėdsakų buvimą (1 t., b.l. 123–124).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 958/2020 (06) matyti, kad P. Š. kūno paviršiuje, apžiūrint 2020 m. spalio 30 d., objektyvių trauminio poveikio žymių nėra. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b.l. 147).???

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje matyti, kad R. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,47 promilės etilo alkoholio. Kraujyje amfetaminų, benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio metabolitų nerasta (1 t., b.l. 149).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados matyti, kad P. Š. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,95 promilės etilo alkoholio. Šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 1,17  promilės etilo alkoholio. Kraujyje amfetaminų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų nerasta. Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta (1 t., b.l. 151).

Iš 2020 m. lapkričio 3 d. Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus rašto Nr. 41D(A)-1189 matyti, jog buvo pateikta telefoninio pranešimo, vykusio 2020 m. spalio 29 d. 01.10 val., 01:47 val., apie šį įvykį garso įrašo kopija (1 t., b.l. 86).

Iš 2021 m. sausio 11 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta telefoninio pokalbio garso įrašo apžiūra. Garso įraše užfiksuota, kad į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino moteris, kuri pranešė, kad buvo sumuštas jos sūnus, reikalinga pagalba (1 t., b.l. 87–90).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad P. Š. pateikė savo dėvimus drabužius: marškinėlius trumpomis rankovėmis, sportinį džemperį, odines kelnes, gumines šlepetes (1 t., b.l. 97–100).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta P. Š. pateiktų daiktų apžiūra. Apžiūrimi trumpomis rankovėmis raudonos spalvos trikotažiniai marškinėliai. Marškinėlių ilgis nuo pečių linijos žemyn 68 cm, plotis per krūtinės sritį - 49 cm. Patys marškinėliai nėra švarūs, tačiau jokių pažeidimų, įplėšimų, sutepimų ar kitų dėmių nesimato (foto Nr. 1).  Apžiūrimas sportinis džemperis pilkos spalvos. Sportinio džemperio viršutinėje dalyje  yra ovalo formos iškirptė. Džemperio ilgis nuo pečių linijos žemyn 66 cm, plotis ties krūtinės sritimi - 51 cm. Džemperio priekinėje dalyje, kairėje pusėje ties krūtinės sritimi trikampio formos ornamentas, kurio viduje matomas užrašas "joe brown". Pats džemperis nėra švarus, tačiau ant jo jokių pažeidimų, įplėšimų, sutepimų ar kitų dėmių nesimato (foto Nr. 2). Apžiūrimos juodos spalvos odinės kelnės. Kelnių viršuje iš abiejų pusių yra kišenės. Kelnių ilgis nuo juosmens iki klešnių apačios 103 cm, plotis juosmens srityje 40 cm. Apžiūrėjus kelnes jokių pažeidimų, įplėšimų ar kitų dėmių nesimato (foto Nr. 3). Apžiūrimos dvi guminės šlepetės rusvos spalvos. Ant guminių šlepečių pado matomas skaičius "10". Ant guminių šlepečių kelties matomi žvaigždutės formos ornamentai. Guminės šlepetės nešvarios, tačiau ant jų jokių pažeidimų, įplėšimų, ar kitokių dėmių nesimato ( foto Nr. 4) (1 t., b.l. 101–105).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad L. S., dirbantis (duomenys neskelbtini), pateikė daiktus, kurie buvo nuimti nuo R. B. VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriuje: guminis batas, švarko karpinys, marškinių karpinys, megztuko karpinys, apatinės kelnaitės, kojinės (1 t., b.l. 106–109).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta daiktų, nuimtų nuo R. B. jį atvežus į ligoninės priimamąjį,  apžiūra. Apžiūrimas guminis batas žalios spalvos, dešinės kojos. Batų padas guminis, tamsiai juodos spalvos. Ant bato pado matome skaičių "41" (foto Nr. 1). Ant guminio bato vidinės kairės aulo pusės,  nuo aulo viršaus link pado 10,5 cm atstumu matomas 3 cm pailgas kiauryminis pažeidimas. Ant guminio bato išorinio aulo kairės pusės matomos tamsiai raudonos spalvos, neaiškios kilmės dėmės nelygiais kraštais (foto Nr. 2). Apžiūrimas švarko karpinys tamsiai žalios spalvos ilgomis rankovėmis. Švarkas užsegamas spaustukais priekinėje dalyje per visą ilgį. Švarko ilgis nuo pečių siūlės link apačios 80 cm.  Švarko priekinėje viršutinėje dalyje abiejose pusėse matomos stačiakampio formos kišenės, užsegamos spaustukais. Ant švarko karpinio apykaklės matomi atvertai. Švarko priekinėje dalyje, išilgai kairę rankovę, priekinę švarko sritį ir dešinę rankovę yra perkirpimas (foto Nr. 3). Apžiūrimas marškinių karpinys yra baltos spalvos su vertikaliomis juodos spalvos linijomis, per vidurį užsegamas baltos spalvos sagutėmis. Marškinių apykaklė su atvartais, kurie yra juodos spalvos. Marškinių priekinėje dalyje, viršuje iš abiejų pusių yra kišenės, užsegamos sagutėmis. Marškinių priekinėje dalyje, išilgai kairę rankovę, priekinę marškinių sritį ir dešinę rankovę yra perkirpimas (foto Nr. 4). Apžiūrimas megztinio karpinys yra tamsiai pilkos spalvos gamyklinio mašininio mezgimo ilgomis rankovėmis. Megztinio ilgis nuo pečių siūlės iki apačios 62 cm, plotis per pažastis 49 cm.  Megztinio priekinėje dalyje, krūtinės srityje yra juodos spalvos horizontali juosta, bei siauros vertikalios juodos spalvos juostos. Megztinio apykaklė yra trikampio formos. Marškinių priekinėje dalyje, išilgai kairę rankovę, priekinę marškinių sritį ir dešinę rankovę yra perkirpimas. Megztinio priekinėje dalyje nuo apykaklės vertikalus perkirpimas iki apačios (foto Nr. 5). Apžiūrimos apatinės kelnaitės yra juodos spalvos. Priekinėje apatinių kelnaičių dalyje, abiejų šlaunų srityse vertikaliai perkirpta (foto Nr. 6). Apžiūrimos dvi poros kojinių. Viena kojinių pora yra juodos spalvos, kita kojinių pora yra pilkai marga, kojinės megztos (foto Nr. 7) (1 t., b.l. 111–117).        

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad P. Š. padarė baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, tai yra jis 2020 m. spalio 29 d. apie 1 val. lauko virtuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudodamas kūną žalojantį ir didelį skausmą sukeliantį įrankį, suduodamas juo daugybinius smūgius ir taip sukeldamas nukentėjusiajam R. B. dideles fizines kančias bei skausmą, tyčia sudavė kirviu ne mažiau kaip aštuonis smūgius R. B. į galvos, kairio klubo, abiejų kelių, dešinės šlaunies, dešinės čiurnos, kairio momenkaulio, dešinio šlaunikaulio, dešinės girnelės sritis ir tuo padarė nukentėjusiajam R. B. kirstines-muštines žaizdas galvos srityje, kairio klubo srityje, abiejų kelių srityje, dešinėje šlaunyje ir dešinėje čiurnoje, kairio momenkaulio srities atvirą įspaustinį skeveldrinį lūžimą, trauminę subarachnoidinę hemoragyją kairėje, dešinėje šlaunikaulio diafizės distalinio trečdalio skeveldrinį lūžį, dešinės girnelės skeveldrinį lūžį, taip dėl atviro įspaustinio kaukolės skliauto kaulų lūžimo. Nusikalstamos veikos padarymą patvirtina nukentėjusiojo R. B. parodymai, liudytojo L. R. parodymai, daiktų apžiūros protokolai, specialisto išvada, patvirtinanti sužalojimų padarymo būdą, laiką ir aplinkybes, kiti baudžiamosios bylos duomenys. Nukentėjusiajam R. B. padaryto sužalojimo mastas patvirtintas specialisto išvada, ir jis dėl atviro įspaustinio kaukolės kliauto kaulų lūžimo kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog P. Š. veikė būtinosios ginties sąlygomis. P. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodyta aplinkybė, jog kažkas su antklode sugriebė jam už dešinio peties ir tempė jį iš lovos, dėl ko labai išsigando, o smūgius kirviu sudavė gindamasis (1 t., b.l. 166–167), buvo tik P. Š. vaizduotė. Todėl laikytina, jog P. Š. padarė baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, būdamas nepakaltinamas.

Atlikus ambulatorinę kompleksinę pirminę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, 2021 m. balandžio 14 d. - balandžio 28 d. Valstybinės teismo psichiatrinės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-20/2021 nurodyta, jog P. Š. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo kita kraujagysline demencija, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Jam taip pat nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Šiuo metu P. Š. diagnozuota kita kraujagyslinė demencija, dėl kurios jis negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, duoti adekvačius parodymus apie nusikaltimo aplinkybes, jis negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, negali atlikti laisvės atėmimo bausmės. P. Š. serga kita kraujagysline demencija ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jam taip pat nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. P. Š. rekomenduojamas priverstinis gydymas - stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Ekspertė psichiatrė J. D. teismo posėdžio metu patvirtino ekspertų išvadas.  Parodė, jog P. Š. uždraustos veikos padarymo metu sirgo įgyta silpnaprotyste, tai kraujagyslinė demencija, dėl to negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Jam taip pat nustatyta ir psichikos bei elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Ekspertizės metu ir šiuo metu serga kita kraujagysline demencija, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jam taip pat nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Komisija jam rekomenduoja priverstinį gydymą – stacionarų stebėjimą, specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis, tai yra Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Nustatyta, jog P. Š. daug metų piktnaudžiavo alkoholiu, patyrė galvos smegenų traumas, būdamas neblaivus jis korėsi ir buvo komoje, tai  sukėlė tam tikrą smegenų pakenkimą – hipoksiją. Taip pat jis nuodijosi tabletėmis, buvo susižalojęs sau širdį, dėl to buvo operuotas. Dėl ilgalaikio alkoholio vartojimo išryškėjo ir neurologinė simptomatika. 2019 metais buvo konsultuotas neurologo, jam jau tada diagnozuota nervų sistemos degeneracija, tai yra alkoholinė encefalopatija, kas irgi liudija apie demencijos reiškinius, alkoholinė demencija, koordinacijos sutrikimai, galūnių neuropatija. Jam buvo atlikta ir galvos smegenų kompiuterinė tomografija, tada konstatuoti pakitimai galvos smegenyse - platėjančios smegenų vagos, didėja smegenų skysčiai, smegenys traukiasi. Tai buvo vienas iš objektyvių klinikinės demencijos požymių. Mes jį stebėjome, buvo atlikti psichologiniai tyrimai, jam buvo konstatuotas vidutinis kognityvinis sutrikimas, progresuojanti demencija, sunkus kognityvinis pakenkimas. Jis buvo sutrikusios orientacijos tiek laike, tiek aplinkoje ir savyje. Stebimi judėjimo funkcijos sutrikimai, mąstymo klampumas, pažintinių funkcijų, apsunkintas kontaktas, stebėta kritikos stoka. Visi šitie požymiai leido konstatuoti kraujagyslinę demenciją. Dėl faktinių įvykio aplinkybių, pasakojo tik fragmentiškai,  negalėjo konkretizuoti datos. Pasakojo, jog pajuto, kad jį neva  kažkas tempia iš tos lovos.  Tai galėjo būti suvokimo sutrikimai dėl alkoholio vartojimo ir  dėl alkoholinės psichozės. Ekspertų komisijai P. Š. aiškino, kad po tėvo mirties jis dažnai mato fotelyje sėdintį tėvą. Tai gali būti fragmentinės regos haliucinacijos. Daro prielaidą, jog esant ilgam alkoholio vartojimui, galėjo atsirasti tokie psichoziniai epizodai, kurių metų galėjo jausti, jog nukentėjusysis jį tempia iš lovos. Tuomet jam kilo baimė, nerimas, be to, P. Š. įvykio metu buvo neblaivus. Sergant demencija, žmogus yra nepakaltinamas. P. Š. yra  socialiai pavojingas. Sergant demencija ir piktnaudžiaujant alkoholiu, sunku prognozuoti tokio žmogaus elgesį jam nepalankioje, psichotraumuojančioje situacijoje. Tokio žmogaus elgesio negalima prognozuoti, todėl komisija padarė išvadą, jog jis yra socialiai pavojingas. Rekomenduoja skirti stacionarų gydymą bendro stebėjimo sąlygomis, kadangi visą stebėjimo laikotarpį nestebėjo agresijos, buvo silpnesnės sveikatos, sunkiai judėjo, todėl mano, jog pakanka stebėti bendrojo stebėjimo sąlygomis. Jam turi būti taikomas medikamentinis gydymas.

        Sutinkamai su BK 17 straipsnio nuostatomis, asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Teismo nuomone, abejoti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadų pagrįstumu nėra pagrindo, nes jos yra išsamios ir motyvuotos. P. Š. dėl psichikos sutrikimo – kraujagyslinės demencijos, negalėjo suvokti daromos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, todėl remiantis BK 17 straipsnio 1 ir 2 dalimis, yra pagrindas pripažinti, kad P. Š. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas ir todėl jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau atsižvelgus į padarytos veikos pobūdį ir jos pavojingumą, padarinius, taip pat į P. Š. socialinį pavojingumą, jam turi būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė.

BK 98 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Kaip minėta, tyrimą atlikę ekspertai vertino visus medicininius duomenis, susijusius su P. Š. psichine sveikata, ir juos nurodė ekspertizės akte. Teisiamojo posėdžio metu ekspertė psichiatrė J. D. patvirtino, kad rekomenduota taikyti P. Š. priverstinį gydymą stacionare, tačiau atsižvelgiant į P. Š. sveikatos stovį, siūlo priverstinį gydymą stacionare vykdyti bendrojo stebėjimo sąlygomis.

Atsižvelgiant į ekspertų išvadas ir rekomendacijas bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 2 dalies 2 punktu, P. Š. skirtina priverčiamosios medicinos priemonės rūšis – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Laikytina, kad tokia priverčiamoji priemonė atitinka P. Š. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą aplinkai ir visuomenei, o ambulatorinis gydymas šiuo atveju negarantuotų P. Š. stabilios psichinės būsenos, kadangi jo nustatytam psichikos sutrikimui gydyti reikalingas stebėjimas ir gydymas specializuotame stacionare, tad jam turi būti taikomos priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendrojo stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje ((BK 17 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 3 dalis, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 2 punktas).

P. Š. paskirta procesinė prievartos priemonė – atidavimas į specialią įstaigą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę, paliktina nepakeista iki šios  nutarties įsiteisėjimo.

            Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

Dėl daiktinių įrodymų

- 2020 m. spalio 29 d. įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros ir Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu paimti daiktai – kepurė su snapeliu, medžiaginės kelnės, guminis batas, biologinis ėminys DNR, marškinėliai trumpomis rankovėmis, sportinis džemperis, odinės kelnės, guminės šlepetės, Iš R. B. paimti daiktai – guminis batas, švarko karpinys, marškinių karpinys, megztuko karpinys, apatinės kelnaitės, kojinės, saugojami paketuose Nr. 1, 2, 3 Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2021 m. sausio 26 d. kvitą Nr. 004709 (1 t., b.l. 122), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, kaip menkaverčiai;

- kirvis, paimtas 2020 m. spalio 29 d. įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, saugojamas Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2021 m. gegužės 21 d. kvitą Nr. 004905 (1 t., b.l. 128), nuosprendžiui įsiteisėjus su naikintinas, kaip nusikalstamos veikos įrankis;

- kompaktiniai diskai su garso įrašu ir įvykio vietos apžiūros fotonuotraukomis, paliktini nuolatiniam saugojimui prie bylos medžiagos.

Dėl civilinių ieškinių

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 3434,51 Eur žalos atlyginimo už asmens sveikatos paslaugas, suteiktas dėl R. B. gydymo (1 t., b.l. 61 – 65).

Nukentėjusysis R. B. pareiškė ieškinį dėl 243,35 eurų turtinės ir 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 53–60).

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsniu,  nagrinėjant baudžiamąją bylą atlygintina tik ta žala, kurią padarė kaltinamojo nusikalstama veika. Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, padaryta nepakaltinamo asmens, nėra nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, kadangi nėra visų jo sudėties požymių. Tokias veikas padaręs asmuo nėra kaltinamasis. Dėl to šioje byloje negalima spręsti klausimo dėl P. Š. neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Tokiu atveju, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.268 straipsnio nuostatomis, žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Todėl, nesant visų aplinkybių, būtinų civiliniam ieškiniui patenkinti baudžiamojoje byloje, Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo R. B. ieškiniai paliktini nenagrinėti,  paliekant teisę kreiptis į teismą ir pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma patvirtina, jog nukentėjusiajam R. B. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, išlaidos sudaro 228,06 eur. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos, kadangi P. Š. šiame procese nėra kaltinamasis, o pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio nuostatas, proceso išlaidos gali būti išieškomos tik iš kaltinamojo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403 straipsniais, 

n u t a r i a :

Pripažinti, kad P. Š. įvykdė baudžiamojo įstatymo uždraustą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje numatytą visuomenei pavojingą veiką, būdamas nepakaltinamas.

P. Š. nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje,    paskirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį  stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

P. Š. paskirtą procesinės prievartos priemonę – atidavimą į specialią įstaigą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę - palikti nepakeistą iki nutarties įsiteisėjimo.

        Įpareigoti Sveikatos priežiūros įstaigą įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- 2020 m. spalio 29 d. įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros ir Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu paimtus daiktus – kepurę su snapeliu, medžiagines kelnes, guminį batą, biologinį mėginį DNR, marškinėlius trumpomis rankovėmis, sportinį džemperį, odines kelnes, gumines šlepetes, iš nukentėjusiojo R. B. paimtus daiktus – guminį batą, švarko karpinį, marškinių karpinį, megztuko karpinį, apatines kelnaites, kojines, saugomus paketuose Nr. 1, 2, 3 Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2021 m. sausio 26 d. kvitą Nr. 004709 (1 t., b.l. 122), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

- kirvį, paimtą 2020 m. spalio 29 d. įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, saugojamą Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2021 m. gegužės 21 d. kvitą Nr. 004905 (1 t., b.l. 128), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, kaip nusikalstamos veikos įrankį;

- kompaktinius diskus su garso įrašu ir įvykio vietos apžiūros fotonuotraukomis, palikti nuolatiniam saugojimui prie bylos medžiagos.

Nukentėjusiojo R. B. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinius palikti nenagrinėtais, paliekant teisę kreiptis į teismą ir pareikšti ieškinius civilinio proceso tvarka.

Nepriteisti išlaidų už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos, o P. Š. per 20 dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.