Civilinė
byla Nr. 2A-718/2010
Procesinio
sprendimo kategorija 36.1; 36.2; 63.2
(S)
LIETUVOS
APELIACINIS TEISMAS
n u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės
Bukavinienės, Algirdo Gailiūno, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir
pranešėja),
sekretoriaujant Jūratei
Česnulevičienei,
dalyvaujant ieškovo atstovui
advokatui Laimonui Pivorui,
atsakovo atstovei advokatei
Vaidai Paciukaitei,
viešame teismo posėdyje
apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos
teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-213-623/2010
pagal ieškovo AB DnB NORD banko ieškinį atsakovams V. S., J. S. dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo bankrutuojanti UAB
,,Stumpf statybinės medžiagos“.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB
DnB NORD bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti solidariai
iš atsakovų V. S. bei J. S. 301126,56
Lt skolą, 17,51 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo
teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas
nurodė, kad tarp AB DnB NORD banko ir trečiojo asmens UAB ,,Stumpf statybinės medžiagos“ (kredito gavėjo) 2004-06-11
buvo sudaryta Kredito linijos sutartis Nr. 1963-04 TL, kurios sąlygos buvo
keičiamos 2005-05-18 Susitarimu Nr. 2648-05TL, 2006-05-04 Susitarimu Nr.
1985-06TL, 2007-03-26 Susitarimu Nr. 1963-04TL/1 bei 2008-05-15 Susitarimu Nr.
1963-04TL/4. Kredito linijos sutarties pagrindu kredito gavėjui UAB ,,Stumpf statybinės medžiagos“ buvo
suteiktas 300000 Lt kredito linijos limitas. Galutinis kredito limito grąžinimo
terminas buvo numatytas 2009-04-30. Prievolių pagal Kredito linijos sutartį
įvykdymo užtikrinimui sudaryta 2004-06-11 Laidavimo sutartis Nr. 80-04L tarp
banko ir laiduotojo J. S., bei 2008-05-15 Laidavimo sutartis
Nr. 142-08IL tarp ieškovo ir laiduotojo V. S.. Vilniaus
apygardos teismas 2008-12-10 nutartimi UAB ,,Stumpf
statybinės medžiagos“ iškėlė bankroto bylą. Ieškovas nurodė, kad 2008-12-20
dienai likusi negrąžinta skola ieškovui pagal Kredito linijos sutartį sudarė
296011,95 Lt negrąžinto kredito, 5059,09 Lt nesumokėtų palūkanų, 3,38 Lt
įsipareigojimo mokesčio bei 52,14 Lt delspinigių. Iš viso skola ieškovui sudarė
301126,56 Lt. Pagal Laidavimo sutarčių 2.1.1. punktą, laiduotojai įsipareigojo
atsakyti ieškovui ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas, todėl laiduotojams
taikytinas palūkanų už laiku negrąžintą kreditą dydis, numatytas kreditavimo
sutartyje – 17,51 %.
Atsakovas V. S. atsiliepimu į ieškinį
prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad siekiant užtikrinti prievolių
tinkamą įvykdymą tretysis asmuo UAB ,,Stumpf
statybinės medžiagos“ įkeitė bankui visas esamas ir būsimas lėšas, esančias
trečiojo asmens sąskaitose, esančiose AB DnB NORD banke. Taip pat prievolių
įvykdymą užtikrino 2004-06-15 įkeitimo lakštu, įkeitimo objektas – visos
apyvartoje esančios ir būsimos prekių atsargos, kurių balansinė vertė visu
įkeitimo laikotarpiu negali būti mažesnė nei 567877 Lt, 2005-05-30 įkeitimo
lakštu, įkeitimo objektas – visos reikalavimo teisės, kylančios į gautinas
sumas iš 2004-05-11 Prekių tiekimo sutarties Nr. 03/05-24, pasirašytos tarp
trečiojo asmens ir UAB ,,Alža“; 2004-05-03 Prekių tiekimo sutarties Nr.
01/05-24, pasirašytos tarp trečiojo asmens ir UAB ,,Altitudė“; 2001-03-19
Prekių tiekimo sutarties Nr. 10/04-21, pasirašytos tarp trečiojo asmens ir UAB
,,Algidana“. Atsakovo teigimu, ieškovas turi teisę patenkinti savo reikalavimą
iš įkeisto daikto vertės pirmiau už kitus kreditorius. Sutartyje šalys numatė,
jog gautinos sumos produkcijos pirkėjams turi būti apdraustos banko nurodytoje
draudimo bendrovėje, išmokos gavėju nurodant banką. Nėra žinoma, ar ieškovas
nėra kreipęsis į draudimo bendrovę ir nėra gavęs draudimo išmokos. Atsakovas taip
pat nurodė, kad ieškovas analogiškus reikalavimus jau yra pareiškęs bankroto
byloje – UAB ,,Stumpf statybinės
medžiagos“ bankroto byloje. Atsakovo manymu ši byla turėtų būti sustabdyta, kol
bus išnagrinėta bankroto byla. Atsakovas nesutinka su prašomomis 17,51% metinėmis palūkanomis, nes mano kad jos yra pernelyg
didelės. Įstatymas teismui suteikia teisę sumažinti netesybas.
Atsiliepimu į
ieškinį atsakovas J. S. prašė ieškinį atmesti, priteisti
bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad Kreditavimo sutarties 4.2. p.
šalys numatė, jog sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki
visiško prievolių įvykdymo, todėl atsakovo nuomone, šalys buvo susitarę dėl
neterminuoto laidavimo. Laidavimo sutartis buvo sudaryta 2004-06-11, o
susitarimai dėl kredito linijos sutarties pakeitimų 2005-05-18, 2006-05-04,
2007-03-26. Ieškinį ieškovas pateikė tik 2009 m. gegužės mėnesį. Vadovaudamasis
CK 6.89 str., ieškovas teigia, kad dveji metai nuo laidavimo sutarties sudarymo
pradžios buvo praėję, todėl laidavimas yra pasibaigęs ir atsakovas J. S. neturi atsakyti už skolininko prievoles.
Tretysis
asmuo UAB ,,Stumpf statybinės
medžiagos“ prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios
instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus
apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir
priteisė ieškovui AB DnB NORD bankui iš solidarių atsakovų V.
S. ir J. S. 301126,56 Lt negrąžinto kredito, palūkanų,
įsipareigojimo mokesčio bei delspinigių, 17,51 procento metinių palūkanų nuo
priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme ( 2009-04-16) iki teismo sprendimo
visiško įvykdymo. Taip pat priteisė ieškovui AB DnB NORD bankui iš atsakovų V. S. ir J. S. po 3505, 50 Lt žyminio
mokesčio. Priteisė iš atsakovų po 122 Lt išlaidų, susijusių su procesinių
dokumentų vertimu bei po 21,76 išlaidų susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu į valstybės biudžetą. Teismas nurodė, kad tarp AB DnB NORD banko ir
pagrindinio skolininko UAB ,,Stumpf statybinės
medžiagos“ 2004-06-11 Kredito linijos sutarties Nr. 1963-04 TL bei jos vėlesnių
pakeitimų ir papildymų pagrindu susiklostė sutartiniai paskolos (kreditavimo)
teisiniai santykiai. CK 6.881 str. 1 d. nustato, jog kreditavimo sutartimi
kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir sumokėti
palūkanas. Tarp ieškovo (kreditoriaus) ir atsakovų (laiduotojų) susiklostė
prievoliniai laidavimo teisiniai santykiai (CK 6.76 str. 1 d.). Laiduotojai J. S. bei V. S. kaip
solidarieji bendraskoliai įsipareigojo atsakyti visu jiems nuosavybės teise
priklausančiu turtu bankui, jeigu tretysis asmuo UAB ,,Stumpf statybinės medžiagos“ laiku ir tinkamai neįvykdys
visų savo prievolių arba jų dalies pagal 2004-06-11 Kredito linijos sutartį.
Pagal CK 6.81 str. l d., taip pat Laidavimo sutarčių 1.1 p., atsakovai J. S. ir V. S. kreditoriui AB DnB NORD
bankui atsako kaip solidarieji skolininkai (CK 6.6 str.). Ieškovui negavus iš
skolininko tinkamo prievolės įvykdymo, ieškovas įgijo teises, numatytas tiek
laidavimo sutartyse, tiek ir įstatyme (CK 6.6. str. 4-5 d.), t.y. teisę
reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek skolininkas ir laiduotojai bendrai, tiek
bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Teismas nurodė,
kad atsakovo V. S. argumentai, jog ieškovas galėjo
patenkinti reikalavimą iš įkeistų daiktų vertės, taip pat, jog nėra aišku, ar
ieškovas nėra kreipęsis į draudimo bendrovę ir nėra gavęs draudimo išmokų, bei
tai, kad analogiškus reikalavimus ieškovas yra pareiškęs UAB ,,Stumpf statybinės medžiagos“ bankroto byloje – nesudaro
pagrindo atmesti ieškinio. Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos
filialo raštas patvirtina, kad pagal 2005-06-01 prekinio kredito draudimo
sutarties VRPKD Nr. 0546/05, sudarytos tarp paminėtos draudimo bendrovės bei
trečiojo asmens UAB ,,Stumpf statybinės
medžiagos“, draudimo išmokos nebuvo išmokėtos. Tuo tarpu iš trečiojo
asmens UAB ,,Stumpf statybinės
medžiagos“ administratoriaus UAB ,,Restrus“ rašto teismui matyti, jog bankroto
administratorius neperdavė jokio bankrutuojančios UAB ,,Stumpf statybinės medžiagos“ turto ieškovui AB DnB NORD
bankui bei kad ieškovo kreditoriniai reikalavimai UAB ,,Stumpf statybinės medžiagos“ bankroto byloje nebuvo
tenkinami. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal CK 6.83 str.
įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią
prievolę, todėl atsakovams įvykdžius prievolę, pereis visos ieškovo teisės
bankroto byloje, tame tarpe teisė patenkinti reikalavimą iš įkeistų daiktų
vertės. Atsakovo J. S. argumentą, kad atsakovas neturi
atsakyti už trečiojo asmens prievoles, kadangi šalys buvo susitarusios dėl
neterminuoto laidavimo, o ieškovas ieškinį pateikė praėjus dvejiems metams nuo
laidavimo sutarties pradžios, todėl laidavimas vadovaujantis CK 6.89 str. yra
pasibaigęs, teismas atmetė kaip nepagrįstą ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju
Laidavimo sutarčių 4.2 p. šalys susitarė, jog laidavimo sutartys galioja iki
visiško skolininko prievolių įvykdymo. Tuo tarpu pagal CK 6.89 straipsnio 1 dalį, kai laiduojama
nenustatytam laikui, taip pat kai prievolės įvykdymo terminas nenurodytas arba
apibūdintas pareikalavimo momentu ir nėra kitokio susitarimo, laidavimas
baigiasi suėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jeigu
kreditorius per šį terminą nepareiškia ieškinio laiduotojui. Teismas taip pat
nurodė, kad įstatyme yra įtvirtinta, jog šalys sutartimi gali sutarti dėl
kitokio procesinių palūkanų dydžio. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų 17,51
procento metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo iki
teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Kredito linijos sutarties
specialiosios dalies 5 p. 2008-05-15 redakciją, už gautą kreditą tretysis asmuo
įsipareigojo mokėti ieškovui kintamas palūkanas, kurios keičiamos kiekvienų
metų birželio 1 d. ir gruodžio 1 d., imant antrą darbo dieną prieš palūkanų
keitimo dieną buvusį šešių mėnesių termino litų VILIBOR ir pridedant 2,89
procentų dydžio banko maržą. Pagal Kredito linijos sutarties bendrosios dalies
14 p., už laiku negrąžintą sumą kredito gavėjas privalo papildomai prie
Sutarties specialioje dalyje nustatytų palūkanų mokėti bankui pusės Sutarties
specialiojoje dalyje nustatytų metų palūkanų dydžio papildomas palūkanas.
Atsakovai prašė sumažinti procesinių palūkanų dydį, tačiau teismas
atsižvelgdamas į negrąžintos skolos sumą, sutarties laisvės principą bei tai,
kad laidavimo sutarčių sudarymo metu atsakovai buvo trečiojo asmens UAB ,,Stumpf statybinės medžiagos“
akcininkai, taigi turintys patirtį verslo bei derybų srityje bei galintys
numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenkantys
sutarties sąlygas, konstatavo, jog nėra pagrindo mažinti procesinių metinių
palūkanų dydžio.
III.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu
skundu atsakovas J. S. prašo Vilniaus apygardos teismo
2010 m. vasario 22 d. sprendimą pakeisti iš dalies, kuria iš atsakovų ieškovo
naudai solidariai priteista 5059,09 Lt palūkanų ir 17,51 proc. dydžio metinių
palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo
visiško įvykdymo ir šioje dalyje priimti pakeistą sprendimą – ieškinį tenkinti
iš dalies, sumažinant priteistų palūkanų ir metinių procesinių palūkanų dydį. Apeliantas
taip pat prašo iš ieškovo atsakovų naudai proporcingai ieškinio ir ginčijamos
sumos daliai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą atsakovas
grindžia šiais motyvais:
1. Teismas pažeidė materialines teisės
normas, reglamentuojančias netesybų instituto taikymą bei teismų praktiką šiuo klausimu suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo nutartyse, nepagrįstai nesumažindamas šalių 2004-06-11 kredito linijos
sutartyje Nr. 1963-04 TL ir atitinkamai 2004-06-11 laidavimo sutartyje Nr. 80-04L ir 2008-05-15 laidavimo sutartyje Nr. 142-08IL
įtvirtinto netesybų dydžio.
2. Turėtų būti pasirinktas toks netesybų dydis, kuris leistų
atsakovams kaip fiziniams asmenims per tam tikrą laikotarpį įvykdyti prievolę,
už kurią laidavo. Šiuo atveju, palūkanoms iki
prievolės įvykdymo pabaigos nuolat augant, tokia galimybė yra tik teorinė ir prieštarauja civiliniame kodekse
įtvirtintiems protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams bei teismų praktikai.
Atsiliepimu į
apeliacinį skundą tretysis asmuo BUAB ,,Stumpf
statybinės medžiagos“ bankroto administratoriaus UAB „Restrus“ įgaliotas
asmuo V. K. teismo prašo, kad klausimą dėl apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo
spręsti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais savo
nuožiūra.
IV.
Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis
skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą,
neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro
apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina,
ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Apelianto
skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329
str. 2 d.).
Pateiktu
apeliaciniu skundu apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą ne
visa apimtimi, o tik tą jo dalį, kuria iš atsakovų ieškovo naudai solidariai
priteista 5059,09 Lt palūkanų ir 17,51 proc. dydžio metinių palūkanų už
priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad teismas pažeidė materialines teisės normas,
reglamentuojančias netesybų instituto taikymą bei teismų praktiką šiuo
klausimu suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, nepagrįstai
nesumažindamas šalių 2004 m. birželio 11 d. Kredito linijos sutartyje Nr.
1963-04 TL ir atitinkamai 2004-06-11 laidavimo sutartyje Nr. 80-04L ir 2008-05-15 laidavimo sutartyje Nr. 142-08IL
įtvirtinto netesybų dydžio.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas AB
DnB NORD bankas 2004 m. birželio 11 d. su trečiuoju asmeniu UAB ,,Stumpf statybinės medžiagos“ sudarė
Kredito linijos sutartį Nr. 1963-04 TL (T1 b. l. 16-24), kurios sąlygos buvo
keičiamos 2005 m. gegužės 18 d. Susitarimu Nr. 2648-05TL (T1 b. l. 35-37), 2006
m. gegužės 4 d. Susitarimu Nr. 1985-06TL (T1 b. l. 41-43), 2007 m. kovo 26 d.
Susitarimu Nr. 1963-04TL/1 (T1 b. l. 47-49), 2008 m. gegužės 15 d. Susitarimu
Nr. 1963-04TL/4 (T1 b. l. 53-55), ir kurios pagrindu kredito gavėjui UAB „Stumpf statybinės medžiagos“ buvo
suteiktas 300.000 Lt kredito linijos limitas iki 2009 m. balandžio 30 d.
2004 m. birželio
11 d. Kredito linijos sutarties Nr. 1963-04 TL specialiosios dalies 5, 6
punktų, bendrosios dalies 13, 17, 33 punktų, 2006-05-04 Susitarimo Nr.
1985-06TL 1.2. punkto, 2007-03-26 Susitarimo Nr. 1963-04TL/1, 1.2 punkto,
2008-05-15 Susitarimo Nr. 1963-04TL/4 1.2. punkto pagrindu kredito gavėjas
įsipareigojo, kad praleidus Sutartyje nustatytus Kredito linijos limito
grąžinimo terminus, už laiku nesugrąžintą kredito sumą, papildomai prie
Sutarties specialiojoje dalyje nustatytų palūkanų mokėti ieškovui pusės
Sutarties specialioje dalyje nustatytų metų palūkanų dydžio papildomas
palūkanas nuo laiku negrąžintos kredito sumos, taip pat 0,5 procento metų
palūkanų dydžio įsipareigojimo mokestį nuo nepaimtos Kredito linijos limito
sumos, taip pat už laiku nesumokėtas ieškovui palūkanas, papildomas palūkanas,
įsipareigojimo mokestį, tretysis asmuo įsipareigojo už kiekvieną pradelstą
dieną mokėti ieškovui 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos
sumos. Taigi kaip matyti tarp ieškovo AB DnB NORD banko ir pagrindinio
skolininko UAB ,,Stumpf statybinės
medžiagos“ 2004-06-11 Kredito linijos sutarties Nr. 1963-04 TL bei jos vėlesnių
pakeitimų ir papildymų pagrindu susiklostė sutartiniai paskolos (kreditavimo)
teisiniai santykiai. Vadovaujantis CK 6.881 str. 1 d. pagrindu kredito gavėjas
įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir sumokėti palūkanas.
J.
S. 2004 m. birželio 11 d. laidavimo sutarties Nr. 80-04 L (T1 b. l. 59-62) ir V. S. 2008 m. gegužės 15 d. laidavimo
sutarties Nr. 142-08IL (T1 b. l. 67-68) 1.1. punktu kaip solidarūs skolininkai prisiėmė
įsipareigojimus atsakyti visu savo turtu, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų,
jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai skolininko
prievoles pagal Kreditavimo sutartį. Pagal laidavimo sutarčių 2.1.1. punktą laiduotojai
įsipareigojo atsakyti ieškovui ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas, jeigu
skolininkas neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai skolininko prievoles
ir ieškovui pareikalavus įvykdyti už skolininką skolininko prievoles
Kreditavimo sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis. Taigi tarp ieškovo
(kreditoriaus) ir atsakovų (laiduotojų) susiklostė prievoliniai laidavimo
teisiniai santykiai (CK 6.76 str. 1 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 10 d. nutartimi UAB ,,Stumpf statybinės medžiagos“ buvo iškelta bankroto byla, tai
reiškia, kad vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 16 str., laikoma kad nuo
bankroto bylos iškėlimo dienos visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo
terminai yra pasibaigę. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ir vadovaujantis CK 6.76
str. 1 d. nuostatomis laiduotojai turi įvykdyti laidavimo sutartimi prisiimtus
įsipareigojimus kredito gavėjo, kuris neįvykdė savo prievolės, kreditoriui.
CK 6.156
straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas reiškia, kad civilinių
teisinių santykių subjektai turi teisę laisvai nuspręsti, sudaryti konkrečią
sutartį, ar ne, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas,
savarankiškai nustatyti sudaromos sutarties sąlygas, turinį bei formą. Atsakovai
buvo trečiojo asmens UAB ,,Stumpf statybinės
medžiagos“ akcininkai, taigi turintys patirtį verslo bei derybų srityje bei
galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia
pasirenkantys sutarties sąlygas. Taip pat pažymėtina, kad Kredito linijos
sutarties Nr. 1963-04 TL, sąlygos kurios buvo keičiamos 2006 m. gegužės 4 d.
Susitarimu Nr. 1985-06TL, 2007 m. kovo 26 d. Susitarimu Nr. 1963-04TL/1, 2008
m. gegužės 15 d. Susitarimu Nr. 1963-04TL/4, buvo gerai žinomos abejiems
atsakovams, nes ant minėtų susitarimų pasirašė V. S. kaip UAB ,,Stumpf
statybinės medžiagos“ direktorius ir J. S. kaip
laiduotojas. Taigi apie riziką, kuri atsiranda sudarant laidavimo sutartis, atsakovai
buvo tinkamai informuoti, kadangi atsakovų pasirašytų laidavimo sutarčių 2
punkte laiduotojų rizika aiškiai apibrėžta, įtvirtinant jų pareigą visu savo
turtu solidariai atsakyti pagal kredito gavėjo prievoles. Laidavimo sutarčių
sąlygos su atsakovais buvo suderintos ir jų priimtos, nes tokia jų valia buvo
išreikšta pasirašant sutartis.
Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad
netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią
skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba
netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių
užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71
straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256
straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).
Kilus
ginčui dėl netesybų dydžio, jį gali išnagrinėti ir sprendimą priimti tik šį ginčą sprendžiantis teismas, atsižvelgdamas į
visas reikšmingas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis įstatymu, siekdamas nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros.
CK 6.73 straipsnio 2 dalyje
ir 6.258 straipsnio 3
dalyje nustatyta galimybė sumažinti netesybas yra teismo diskrecinė teisė,
kurią teismas įgyvendina siekdamas užtikrinti, kad netesybos nebūtų neprotingai
didelės ir nesudarytų pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise.
Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pažymėjęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos
laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam
nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę
prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m.
rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia
nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis
neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų
kolegija 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.
3K-7-409/2010 pažymėjo, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio
netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas
negali jų ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos,
akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą
pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems
atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73
straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja
netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir
nepagrįstai praturtėti.
Sutartyje šalių
nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti
sumažintos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta
tvarka ir pagrindais. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias
netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės
(neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos ,,aiškiai per
didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba ,,neprotingai didelės
netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus,
pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos
netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas.
Nagrinėjamos
bylos atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 17,51 procento metinių
palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo
visiško įvykdymo. Vadovaujantis Kredito linijos sutarties specialiosios dalies
5 punktu (su vėlesniais pakeitimais) už gautą kreditą tretysis asmuo
įsipareigojo mokėti ieškovui kintamas palūkanas, kurios keičiamos kiekvienų
metų birželio 1 d. ir gruodžio 1 d., imant antrą darbo dieną prieš palūkanų
keitimo dieną buvusį šešių mėnesių termino litų VILIBOR ir pridedant 2,89
procentų dydžio banko maržą. Pagal Kredito linijos sutarties bendrosios dalies
14 punktą, už laiku negrąžintą sumą kredito gavėjas privalo papildomai prie
Sutarties specialioje dalyje nustatytų palūkanų mokėti bankui pusės Sutarties
specialiojoje dalyje nustatytų metų palūkanų dydžio papildomas palūkanas.
Teisėjų kolegija
atsižvelgdama į šios konkrečios prievolės pobūdį, skolos dydį, sutarties
laisvės principą bei tai, kad laidavimo sutarčių sudarymo metu atsakovai buvo trečiojo
asmens UAB ,,Stumpf statybinės
medžiagos“ akcininkai, t. y. asmenys turintys patirtį verslo bei derybų
srityje, sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti procesinių metinių palūkanų
dydžio, nes šiuo konkrečiu atveju palūkanos nelaikytinos neprotingai didelėmis.
Atsižvelgiant
į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios
instancijos teismas tinkamai taikė netesybas reglamentuojančias materialinės
teisės normas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir priėmė
teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo
apeliacinį skundą, bei keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326
straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n
u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d.sprendimą
palikti nepakeistą.
Teisėjai
Alė Bukavinienė
Algirdas Gailiūnas
Marytė Mitkuvienė