(S)

AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 23 d.

Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Domeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės BnP Finance, AB ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo D. L.,

nustatė:

Ieškovė BnP Finance, AB (buvusi AB Bobutės paskola) pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo priteisti 332,48 Eur negrąžinto kredito pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 100,96 Eur kredito mokesčio, 10,45 Eur palūkanų kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą.

Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį arba parengiamojo procesinio dokumento.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešai skelbiant specialiame internetiniame puslapyje, tačiau atsakovo atsiliepimas per vadovaujantis CPK 142 straipsniu teismo nustatytą 14 dienų terminą teisme negautas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus: bendrąsias ir specialiąsias vartojimo kredito sutarties sąlygas, iš kurių matyti, kad 2015-08-26 AB Bobutės paskola su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė atsakovui suteikė 1 381,12 Lt (400 Eur) kreditą, kredito laikotarpis – 18 mėn., kredito mokestis (palūkanos) – 543,06 Lt (157,28 Eur), metinė palūkanų norma – 45 %, kredito grąžinimo data 2017-02-26. Pateiktas mokėjimo išrašas patvirtina, kad 400 Eur pagal sutartį buvo pervesti į atsakovo banko sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu ir Sutarties 8.4 punktu, ieškovė 2016-04-18 išsiuntė atsakovui pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo skolinius įsipareigojimus ieškovei įvykdė.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 16 dalis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą jos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas negrąžino kredito sutartyje nustatyta tvarka, tuo pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl yra tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 332,48 Eur negrąžinto kredito.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą (pvz., CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma); antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014 ir kt.). Palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 100,96 Eur kredito mokesčio, t. y. pelno palūkanų, ir 10,45 Eur palūkanų kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. kompensacinių palūkanų.

Iš šalių sudarytos Sutarties matyti, kad šalys susitarė, jog kredito mokestis (pelno palūkanos) sudarys 157,28 Eur, metinė palūkanų norma – 45 %. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovui kreditas buvo suteiktas 18 mėn. laikotarpiui, taigi visas kredito mokestis galėtų būti reikalaujamas tuo atveju, jeigu kreditu būtų naudotasi visą Sutarties laikotarpį. Šiuo konkrečiu atveju Sutartis sudaryta 2015-08-26, tačiau nutraukta 2016-04-18, t. y. po 8 mėnesių. Nutraukus sutartį po 8 mėnesių, atsakovas neturėjo galimybės paskolintų lėšų naudoti bei grąžinti per Sutartyje numatytą 18 mėn. laikotarpį, t. y. iki 2017-02-26, kuomet ir būtų sumokėtas visas 18 mėn. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės nurodyta negrąžinto kredito suma yra 332,48 Eur, o nesumokėta kredito mokesčio dalis yra 100,96 Eur bei pateiktą palūkanų skaičiavimo lentelę, darytina išvada, kad pirmąsias keturias Sutartyje numatytas įmokas atsakovas sumokėjo. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog šiuo konkrečiu atveju būtų pagrindas priteisti kredito mokestį iki sprendimo priėmimo, t. y. nuo 2016-01-26 (Sutartyje numatytos penktosios įmokos, kadangi jos atsakovas jau nesumokėjo) iki 2016-06-23 (teismo sprendimo priėmimo), t. y. 12,44 Eur + 11,78 Eur + 11,06 Eur + 10,31 Eur + (9,54 Eur/30 d.)×27 d. = 54,18 Eur kredito mokesčio. Taigi ieškinys likusioje dalyje dėl kredito mokesčio atmestinas.

Kaip nurodoma, Šiaulių apygardos teismo 2016-06-17 nutartyje civilinė byloje Nr. e2A-507-883/2016, kredito mokesčio priteisimas už būsimą laikotarpį neatitiktų kredito mokesčio paskirties. Tuo atveju, jeigu atsakovas skolos bei kredito mokesčio nesumokėtų ir po sprendimo priėmimo, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl kredito mokesčio priteisimo už kitą laikotarpį.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku negrąžino kredito, ieškovės reikalavimas dėl 10,45 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo laikytinas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkintinas, nes tai yra ieškovės nuotoliai (negautos pajamos) remiantis CK 6.256 straipsnio 2 dalimi, 6.249 straipsnio 1 dalis ir 6.261 straipsniu.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro 15 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 89 % ieškinio reikalavimų, remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis ieškovui iš atsakovo priteistina 121,04 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

Vadovaudamasis CPK 88 straipsniu, 93 straipsnio 2 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1 dalimi ir 286 straipsniu bei 6.881 straipsniu , 6.882 straipsniu, 6.886 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 332,48 Eur (tris šimtus trisdešimt du eurus 48 ct) negrąžinto kredito, 54,18 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 18 ct) kredito mokesčio, 10,45 Eur (dešimt eurų 45 ct) kompensacinių palūkanų, 5 % (penkis procentus) metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2016-05-16 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 121,04 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą 4 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei BnP Finance, AB (juridinio asmens kodas 302447985).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Išaiškinti atsakovui, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, kad atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Akmenės rajono apylinkės teismui kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti ieškovei, kad jis turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodamas per Akmenės rajono apylinkės teismą.