Administracinė byla Nr. eI-3216-821/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01795-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.5; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugsėjo 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Ernesto Spruogio,
dalyvaujant pareiškėjos asociacijos Jovariškių medžiotojų klubas „Elnias“ prezidentui V. R., atstovui advokatui A. Š.,
atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei I. V.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos asociacijos Jovariškių medžiotojų klubas „Elnias“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas kreipėsi į teismą skundu (b.l. 1-10) prašydamas panaikinti 2018-05-07 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (po reorganizavimo - Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr.VR-17.5-33.
Pareiškėjas skunde teigia, kad atsakovas patikrinęs pareiškėjo mokesčių už valstybinius gamtos išteklius (mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius) už 2013, 2014, 2015 ir 2016 metus apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumą, 2018-03-21 surašė patikrinimo aktą Nr. VR-17.7-4. Patikrinimo metu nustatęs, kad Pareiškėjas nepateikė mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijų už 2013 ir 2014 metus mokestį apskaičiavo pagal padidintą mokestinį tarifą. Pareiškėjui buvo skirta 20 629,49 Eur dydžio bauda už nepateiktą deklaraciją 2013 metais, 20 571,50 Eur bauda už nepateiktą deklaraciją 2014 metais. Taip pat Pareiškėjui buvo skirta 4 507,86 Eur dydžio bauda už netinkamai deklaruotą medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą 2015 metais, 4 583,84 Eur dydžio bauda už netinkamai deklaruotą medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą 2016 metais. Skunde nurodoma, jog atsakovas ginčijamu sprendimu patikrinimo aktą patvirtino neatsižvelgęs į Pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, kad mokesčiai už 2013 ir 2014 metus buvo sumokėti, tačiau dėl nežinomų priežasčių nebuvo nuvežtos popierinės deklaracijos, taip pat į tai, jog pareiškėjas nedelsdamas pateikė deklaracijas už 2013 ir 2014 metus, patikslino 2015 ir 2016 metų deklaracijas ir pateikė apmokėjimą patvirtinančius dokumentus.
Pareiškėjas mano, jog bauda dėl 2013 ir 2014 metais nepateiktų deklaracijų buvo paskirta nepagrįstai, nes pažeidimas nebuvo sąmoningas, pažeidimu pareiškėjas nesiekė ir negavo jokios naudos, įmokos už medžiojamų gyvūnų išteklius buvo sumokėtos laiku nurodant įmokos kodą 1001 ir buvo įskaitytos, o pareiškėjas buvo įsitikinęs, jog atsakingas už deklaracijų pateikimą asmuo jas pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai. Dėl formalaus veiksmo neatlikimo pareiškėjui, kuris yra nepelno siekianti asociacija, paskyrus baudą esmingai pažeidžiami teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisinės valstybės principai. Taip pat pažymi, jog negavo jokio pranešimo iš mokesčių administratoriaus, kad galėtų ištaisyti klaidas ir pašalinti trūkumus.
Dėl paskirtos baudos už 2015 ir 2016 metais naudotus medžiojamų gyvūnų išteklius pažymi, jog bauda buvo paskirta už tai, kad pareiškėjas deklaravo mažesnius medžioklės plotus nei numatyta 2014-12-15 medžioklės plotų charakteristikose. Pareiškėjas nurodo, jog pateikė netinkamas deklaracijas, nes nežinojo, kad 2014-12-15 pasikeitė jo naudojamų medžioklės plotų vienetų pasiskirstymas, todėl pateikė deklaracijas ir apmokėjo už medžiojamų gyvūnų išteklius remdamasis 2003-11-18 medžioklės ploto vieneto eksplikacija, nurodyta atsakovo išduotame leidime. Patikslinus medžioklės ploto vieneto charakteristika, pareiškėjo leidimas taip pat turėjo būti patikslintas, tačiau patikslinimai nebuvo atlikti.
Skunde nurodoma, jog taip pat būtina įvertinti, jog pareiškėjas yra apmokėjęs delspinigius už netinkamai deklaruotą ir sumokėtą mokestį. Atsakovui reikalaujant sumokėti papildomas nuobaudas už tuos pačius pažeidimus kyla dvigubos atsakomybės problema.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti.
Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (kurio teisių perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) pateiktame atsiliepime (b.l. 62-65) su pareiškėjo skundu nesutinka.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog deklaracijos nepateikimas tėra formalus veiksmas ir pažymi, jog tokie teiginiai prieštarauja teismų praktikai, jog Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 6 straipsnio 2 dalis numato, kad nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, apskaičiuojamas Įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-09-26 nutartis administracinėje byloje Nr.A-821-602/2016). Pažymi, jog vien fakto, kad Pareiškėjas nepateikė deklaracijų už 2013 ir 2014 m., neatsižvelgiant į tai, ar tai buvo tyčinis veiksmas ar ne, pakanka, kad būtų taikoma sankcija.
Dėl pareiškėjo argumento, jog atsakovas turėjo teikti siūlymą ištaisyti mokestinio tyrimo metu nustatytas klaidas, pažymi, jog pareiškėjo minimas Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAI) 136 str. yra įtvirtintas MAĮ skyriuje „Mokestinis tyrimas“, o pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas mokestinis patikrinimas ir surašytas patikrinimo aktas, todėl normos skirtos mokestiniam tyrimui nėra aktualios.
Dėl pareiškėjo argumentų dėl sankcijos už 2015 ir 2016 metais deklaruotų mažesnių medžioklės plotų pažymi, jog Įstatymas mokesčio mokėtojui nustato pareigą būti atidžiam, rūpintis ir užtikrinti tinkamą mokesčio apskaičiavimą, sumokėjimą ir deklaracijų teikimą. Pareiškėjo deklaravimas mažesnių plotų už 2015- ir 2016 metus dėl to, kad nežinojo, nelaikytina svarbia aplinkybe šalinančia pažeidimą ir atleidžiančia nuo atsakomybės.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir VRAAD) 2018-05-07 sprendimo Nr. VR-17.5-33 dėl patikrinimo akto tvirtinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis teismui pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2013-09-18 pareiškėjui išdavė leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete Nr. 7.11-126 (b.l. 38-40).
2015-03-16 Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.P2-297 „Dėl medžiotojų klubo „Elnias“ „Jovariškių“ medžioklės plotų vieneto projekto tvirtinimo“ buvo patvirtintas pareiškėjo medžioklės plotų vieneto žemėlapis, ribų aprašymas ir medžioklės plotų dydis bei jų pasiskirstymas pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi ir veistis (b.l. 33-36).
VRAAD Mokesčių kontrolės skyrius 2018-02-08 pranešimu pranešė pareiškėjui apie pradėtą planinį teminį pareiškėjo patikrinimą, kurio dalykas – mokesčio už valstybinius gamtos išteklius (mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius) už 2013, 2014, 2015 ir 2016 metus apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumas (b.l. 32)
VRAAD Mokesčių kontrolės skyrius 2018-03-21 patikrinimo aktu Nr. VR-17.7-4 nustatė, jog pareiškėjas 2013 ir 2014 metais Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijų bei 2015 ir 2016 metais neteisingai deklaravo I, III, ir VII kategorijos medžioklės plotų dydžius, tuo pažeisdamas Įstatymo 5 str. 2 d., 7 str. 1, 3 ir 4 dalis, todėl vadovaujantis Įstatymo 6 str. 2 d., paskaičiavo mokestį didesniu tarifu – 50292,33 Eur (b.l. 26-31).
Pareiškėjas 2018-04-06 pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto, prašydamas atsižvelgti į tai, jog mokesčiai už 2013 ir 2014 metus buvo sumokėti, tačiau dėl nežinomų priežasčių nebuvo nuvežtos popierinės deklaracijos, taip pat į tai, jog pareiškėjas nedelsdamas pateikė deklaracijas už 2013 ir 2014 metus. Už 2015 ir 2016 metus buvo deklaruoti mažesni kai kurių kategorijų medžioklės plotų dydžiai, nes jie buvo deklaruoti pagal 2003-11-18 medžioklės plotų vieneto eksplikaciją, pareiškėjas pripažįsta savo neapdairumą, gailisi ir įsipareigoją patikslinti medžioklės plotus. Bylos duomenimis 2018-04-04 pareiškėjas patikslinto, 2015 ir 2016 metų deklaracijas, taip pat sumokėjo trūkstamas mokesčio sumas (b.l. 16,17,18,19).
VRAAD 2018-05-07 sprendimu Nr. VR-17.5-33 Nr. VR-17.5-77 nusprendė patvirtinti 2018-03-21 patikrinimo aktą Nr. VR-17.7-4, nurodydamas per 20 dienų sumokėti sprendimu patvirtintą 50292,33 Eur sumą (b.l. 54).
Byloje yra kilęs ginčas dėl VRAAD sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas su ginčijamu sprendimu nesutinka, nurodydamas, kad jo neteisėtumą lemia aplinkybė, jog pažeidimu pareiškėjas nesiekė ir negavo jokios naudos, įmokos už medžiojamų gyvūnų išteklius už 2013 ir 2014 metus buvo sumokėtos laiku ir buvo įskaitytos. Dėl baudos už 2015 ir 2016 metais naudotus medžiojamų gyvūnų išteklius pažymi, jog pateikė deklaracijas ir apmokėjo už medžiojamų gyvūnų išteklius remdamasis 2003-11-18 medžioklės ploto vieneto eksplikacija, nes nežinojo, kad 2014-12-15 pasikeitė jo naudojamų medžioklės plotų vienetų pasiskirstymas. Yra sumokėjęs visus trūkstamus mokesčius ir delspinigius, o Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018-05-08 pažyma (b.l. 58) patvirtina, jog jis nėra skolingas valstybės biudžetui. Pareiškėjas mano, kad nagrinėjamu atveju apskaičiuojant jam mokėtiną mokestį, be kita ko, buvo pažeistas teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisinės valstybės principai, taip pat jam sumokėjus delspinigius kyla dvigubo nubaudimo problema.
Teismas pažymi, kad ginčo dėl faktinių aplinkybių šioje administracinėje byloje iš esmės nekilo. Nors pareiškėjas posėdžio metu ir teigė, kad 2013 ir 2014 m. deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateiktos popierine forma, tačiau į bylą nepateikė įrodymų (pvz. deklaracijos su VMI spaudu) leidžiančių spręsti apie šių deklaracijų pateikimą. Šių teiginių nepatvirtina ir teisme liudijusio pareiškėjo nario J. O. parodymai, kurie nėra nuoseklūs. Liudytojas teisme paaiškino, jog jis kaip ir įprastai parengė popierines deklaracijas ir jas nustatytais terminai pateikė VMI, kuri jas priėmė, uždėjo spaudus, tačiau negali paaiškinti, kur šios deklaracijos dingo. Teismas pažymi, jog liudytojo paaiškinimai nėra įtikinami, nes mažai tikėtina, jog esant pareigai deklaraciją teikti elektroniniu formatu, dvejus metu iš eilės būtų priimtos popierine forma teikiamos deklaracijos, kurios vėliau neaiškiomis aplinkybėmis dingtų.
Byloje nėra ginčo, jog medžiojamų gyvūnų mokestį už 2013 ir 2014 metus pareiškėjas yra sumokėjęs. Šias aplinkybes patvirtina atsakovui ir teismui teikti 2014-02-20 pareiškėjo mokėjimo nurodymai bei 2015-03-23 mokėjimo nurodymai (b.l. 20,21,22,23), taip pat 2018-05-03 Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas iš kurio galima spręsti, jog mokestis už 2013 ir 2014 metus buvo sumokėtas (b.l. 12-13).
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas nustato valstybinių gamtos išteklių, kurie pagal šį įstatymą yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos išteklius ir ginčų nagrinėjimo tvarką (Įstatymo 1 str.). Šio įstatymo tikslas – ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui bei kokybei išsaugoti valstybines išlaidas (Įstatymo 2 str.).
Įstatymo 4 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad medžiojamieji gyvūnai, apmokestinami pagal medžioklės plotų kategorijas, nurodytas šio įstatymo 3 priede, yra mokesčio objektas. Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą, išskyrus biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigas, vykdančias laukinės gyvūnijos, jos gyvenamosios aplinkos ir medžioklės mokslinius tyrimus.
Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 3 priede nustatytą mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius tarifą pagal medžioklės plotų kategorijas, apskaičiuoja ir moka mokestį už per mokestinį laikotarpį mokesčio mokėtojui suteiktą (leistą) naudoti atitinkamos kategorijos medžioklės plotų dydį. Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, jie privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos (Įstatymo redakcijoje galiojusioje iki 2015-01-01 per kalendorinį mėnesį, einantį po mokestinio laikotarpio, kurio mokestis deklaruojamas, pabaigos) (Įstatymo 7 str. 1, 3 ir 4 d.).
Kaip jau buvo minėta bylos ginčo mokesčio objektas yra išgaunami valstybiniai gamtos ištekliai - medžiojamieji gyvūnai, apmokestinami pagal medžioklės plotų kategorijas, nurodytas Įstatymo 3 priede. Pagal Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį (nagrinėjamo ginčo kontekste – medžioklės plotus) ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas Įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.
Atsakovas nurodo, jog būtent deklaracijos nepateikimas, nepriklausomai nuo to, ar mokestis nustatytais terminais už atitinkamus metus buvo sumokėtas, ar nesumokėtas, yra pagrindas taikyti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą padidintą tarifą. Su šiais atsakovo argumentais teismas nesutinka. Kaip matyti iš Įstatymo 7 straipsnio, nustatančio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo tvarką, 2 dalies nuostatų, mokesčio už medžiojamų gyvūnų išteklius mokėtojai mokestinio laikotarpio (atitinkamų metų) deklaracijoje pagal medžioklės plotų kategorijas apskaičiuoja ir moka mokestį už per mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus) mokesčio mokėtojui suteiktą (leistą) naudoti atitinkamos kategorijos medžioklės plotų dydį. Taigi šios deklaracijos tikslas yra ne tik pačios deklaracijos pateikimas, o mokesčio už atitinkamus kalendorinius metus apskaičiavimas deklaracijoje ir šio mokesčio sumokėjimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas mokestį už 2013 m. sumokėjo 2014-02-20, o mokestį už 2014 m. sumokėjo 2015-03-23. Valstybinė mokesčių inspekcija, kontroliuojanti ar laiku sumokamas mokestis (Įstatymo 8 str. 1 d.), nurodė, jog mokestis buvo sumokėtas (b.l. 12,13).
Teismas, vertindamas susiklosčiusią situaciją, atsižvelgia į tai, kad nors deklaracijos už 2013 ir 2014 m. nebuvo pateiktos, tačiau reali žala nėra padaryta, nes mokestis už šių metų medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą buvo sumokėtas iš esmės Įstatyme nustatytais terminais (už kelių dienų vėlavimą pareiškėjui paskaičiuoti delspinigiai, kurie sumokėti). Be to, pareiškėjas patikrinimo metu yra pateikęs 2013 ir 2014 metų deklaracijas, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjui skirta sankcija sumokėti 20 629,49 Eur už nepateiktą deklaraciją 2013 metais, 20 571,50 Eur sankcija už nepateiktą deklaraciją 2014 metais yra nepagrįsta, nes pareiškėjas įpareigotas už tuos pačius gamtinius išteklius sumokėti antrą kartą padidintu tarifu, todėl VRAAD 2018-05-07 sprendimas Nr.VR-17.5-33 naikintinas dalyje dėl padidintu tarifu paskaičiuoto mokesčio už 2013 m. (20 629,49 Eur) ir 2014 m. (20 571,50 Eur).
Byloje nustatyta, kad 2015 ir 2016 metais pareiškėjas deklaravo mažesnius I, III, ir VII kategorijos medžioklės plotų dydžius, nei nustatyta 2014-12-15 Trakų rajono savivaldybės ir Elektrėnų savivaldybės Medžioklės plotų pasiskirstymo pagal tinkamumą medžiojamiems gyvūnams gyventi ir veistis medžioklės plotų charakteristikose. 2018-04-04 pareiškėjas deklaracijas patikslino ir sumokėjo trūkstamas mokesčio sumas (b.l. 16,17,18,19). Taigi, už 2015 ir 2016 m. pareiškėjas deklaravo 259 ha mažesnius, nei nustatyta leidime ir 2014-12-15 medžioklės plotų charakteristikose, medžioklės plotus ir sumokėjo atitinkamai mažesnį mokestį. Būtent, nedeklaruotas gamtos išteklių kiekis (plotas) ir nesumokėtas mokestis yra pagrindas taikyti šio Įstatymo 6 str. 2 d. numatytą didesnį mokesčio tarifą, todėl šioje dalyje atsakovas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Skunde pareiškėjas nurodo, jog buvo pažeistas teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisinės valstybės principai, todėl teismas turi pareigą vertinti ar pareiškėjui nebuvo paskirta neproporcinga sankcija, kuri turėtų būti sumažinta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose laikosi nuoseklios praktikos, kad teismas, vertindamas sankcijos dydžio pagrįstumą, privalo įvertinti teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016).
Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. ir 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimuose yra išaiškinęs, kad teisės aktui nenustačius teisės vertinti sankcijos proporcingumo padarytam pažeidimui, laikytina, kad tokia nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai ir nepagrįstai suvaržo teismo teisę priimti teisingą sprendimą, tai pažymi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2011 m. birželio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-662-2368/2011).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016).
Pareiškėjo įvardijamos aplinkybės, t.y. mažesnių nei nustatyta medžioklės plotų dydžių deklaravimas ir mažesnio mokesčio sumokėjimas dėl nežinojimo, jog 2014-12-15 pasikeitė jo naudojamų medžioklės plotų vienetų pasiskirstymas, savanoriškas pažeidimo pasekmių pašalinimas – deklaracijų pateikimas ir trūkstamo mokesčio sumokėjimas, taip pat savo kaltės pripažinimas, teismo vertinimu, yra pakankamai ypatingos, į kurias atsižvelgiant galėtų būti mažinamas Įstatymo nustatytas mokestis už nedeklaruotas 2015 ir 2016 metais naudotas medžioklės plotų dalis. Pareiškėjas iš karto po netikslaus deklaravimo fakto nustatymo tinkamai deklaravo medžioklės plotus ir sumokėjo trūkstamus mokesčius, todėl pripažintina, jog neturėjo tikslo nuslėpti naudojamų medžioklės plotų ir turėti mokestinės naudos. Imperatyvių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymas šiuo atveju nelaikytinas sąmoningu. Taip pat teismas atsižvelgia ir į pareiškėjo veiklos formą (asociacija, teikianti paslaugas klubo nariams) ir daro išvadą, kad sankcija taikant 10 kartų didesnį mokesčio tarifą yra pernelyg griežta, todėl ji mažintina iki 2 kartų didesnio mokesčio tarifo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant 100 proc. didesnį mokestį, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (LVAT 2016-04-12 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016).
Remiantis išdėstytų aplinkybių ir teisės aktų nuostatų visuma, konstatuotina, kad atsakovo paskirta sankcija už 2013 ir 2014 metus yra nepagrįsta, o sankcija už 2015 ir 2016 metus akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Dėl išdėstytų aplinkybių VRAAD 2018-05-07 sprendimas Nr.VR-17.5-33 naikintinas dalyje dėl padidintu tarifu paskaičiuoto mokesčio už 2013 m. (20 629,49 Eur) ir 2014 m. (20 571,50 Eur) ir keistinas dalyje dėl mokesčio už 2015 ir 2016 metus paskaičiavimo, paskaičiuotą 4507,86 Eur mokestį už 2015 m. ir 4583,48 Eur mokestį už 2016 m. atitinkamai sumažinant iki 901,57 Eur (4507,86 Eur / 10 x 2) ir 916,69 Eur (4583,48 Eu / 10 x 2). Likusioje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1,2 ir 4 p.)
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 ir 4 punktais ir 132 straipsniu,
n u s p r e n d ė:
Pareiškėjos asociacijos Jovariškių medžiotojų klubas „Elnias“ skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018-05-07 sprendimą Nr.VR-17.5-33 dalyje dėl padidintu tarifu paskaičiuoto mokesčio už 2013 m. (20 629,49 Eur) ir 2014 m. (20 571,50 Eur), pakeisti už 2015 ir 2016 m. paskaičiuotą 4507,86 Eur ir 4583,48 Eur mokestį jį sumažinant iki 901,57 Eur ir 916,69 Eur.
Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Iveta Pelienė
Egidija Puzinskaitė
Ernestas Spruogis