Civilinė byla Nr. 2A-1095-115/2012
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-11764-2010-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
45.2; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Vebnetas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų T. S. ir G. R.-S. ieškinį atsakovui UAB „Vebnetas“, trečiajam asmeniui UAB „ServiceNet“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje kilęs dėl pirkėjo teisių įgyvendinimo, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas.
Ieškovai T. S. ir G. R.-S. prašė priteisti iš atsakovo UAB „Vebnetas“ lygiomis dalimis 6190 Lt už televizorių sumokėtą kainą, 132,28 Lt palūkanų, procesines palūkans ir bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad 2007 m. kovo 23 d. iš atsakovo už 6190 Lt įsigijo skystųjų kristalų televizorių (40.0“, Samsung, LE40F71BX, 1920x1080. 8ms, 6000:1), kuriam buvo suteikta 3 metų garantija. 2009 m. rudenį, paaiškėjus televizoriaus gedimui, kreipėsi į atsakovą dėl garantinio aptarnavimo, o 2009 m. gruodžio 2 d. su reikalavimu grąžinti už televizorių sumokėtus pinigus. Atsakovas savo pareigos nevykdė, buvo kreiptasi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri ieškovų reikalavimą grąžinti už televizorių sumokėtus 6190 Lt tenkino ir pasiūlė atsakovui ieškovų reikalavimą įvykdyti iki 2010 m. gegužės 21 d. Atsakovas reikalavimo nevykdė.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. liepos 2 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovams iš atsakovo UAB „Vebnetas“ lygiomis dalimis 6.190 Lt už televizorių sumokėtą kainą, 132,28 Lt palūkanų, procesines palūkanas, taip pat priteisė ieškovei 2.000 Lt, o ieškovui 95 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas pareiškė prieštaravimus, kuriuose prašė ieškinį atmesti ir panaikinti preliminarų teismo sprendimą bei iš ieškovų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškovai į atsakovą dėl garantinio aptarnavimo nei žodžiu, nei kitais būdais nesikreipė, pirmą kartą ieškovas kreipėsi 2009 m. gruodžio 2 d. su reikalavimu grąžinti pinigus už sugedusią prekę. Prašymas pateiktas ne televizorių įsigijusio asmens vardu, nes sąskaitoje-faktūroje pirkėju nurodyta G. R.-S., prie prašymo nebuvo pridėtas santuokos liudijimas, reikalavimas nebuvo pagrįstas gedimo fiksavimo dokumentais. UAB „ServiceNet“ nustatytas televizoriaus gedimas – kai kurių vaizdo režimų spalvų neatitikimai – negali būti traktuojami esminiu prekės defektu. Sumokėtos kainos grąžinimas grubiai pažeistų pardavėjo interesus. Nepaisant diagnostikos akto išvadų, patvirtinančių galimybę pataisyti sugedusią prekę, ieškovai dėl garantinio aptarnavimo nesikreipė, tokiu būdu ieškovai siekia pasipelnyti. 2007 m. kovo 23 d. įsigytas televizorius buvo techniškai tvarkingas ir veikė be nesklandumų daugiau nei du metus. Pastebėjus daikto gedimą, dėl garantinio aptarnavimo nebuvo kreiptasi, tuo padidinant riziką gedimui progresuoti. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2010 m. gegužės 7 d. nutarimas neturi įpareigojančio pobūdžio ir teismui neprivalomas. Nagrinėjamoje situacijoje optimaliausias problemos sprendimo variantas – CK 6.363 str. 4 d. 1 p. numatytas netinkamos kokybės daikto pakeitimas tinkamos kokybės daiktu. Ieškovų įsigyto televizoriaus vertė yra ženkliai nukritusi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 29 d. sprendimu preliminarų sprendimą pakeitė: priteisė ieškovams iš atsakovo lygiomis dalimis 6190 Lt, už televizorių sumokėtą kainą, 132,28 Lt palūkanų ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas; priteisė iš atsakovo ieškovei G. R.-S. 2752 Lt bylinėjimosi išlaidų, ieškovui T. S. 95 Lt bylinėjimosi išlaidų; valstybei iš atsakovo priteisė 22,53 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas konstatavo, kad televizoriaus gedimas vertintinas kaip daikto kokybės trūkumas, nes dėl gedimo televizoriaus savybės tapo blogesnės, nei šalių sulygta sutartimi, daiktas neteko savybių, būtinų naudojimui pagal paskirtį. Gedimas nustatytas pardavėjo suteiktos 36 mėn. kokybės garantijos terminu, atsakovas byloje neįrodinėja, kad trūkumai atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.
Remdamasis CK 6.363 str. teismas konstatavo, kad ieškovai pagrįstai reikalauja vienašališkai nutraukti sutartį bei grąžinti sumokėtą kainą. Tinkama vaizdo funkcija yra esminė televizoriaus funkcija, be kurios televizorius negali būti naudojamas pagal paskirtį, tačiau nagrinėjamu atveju ji sutriko, o sutrikimą lėmė televizoriaus pagrindinės plokštės gedimas. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad pardavėjui apie televizoriaus gedimą ieškovai pranešė dar 2009 m. lapkričio mėn. pabaigoje, tačiau nėra duomenų, kad pardavėjas (atsakovas) būtų ėmęsis konkrečių veiksmų, siekdamas pašalinti kokybės trūkumus. Atsakovas, pažeisdamas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 20 str. 2 d., neatsakė į ieškovo 2009 m. gruodžio 2 d. reikalavimą, nebendradarbiavo su ieškovais dėl kilusios problemos. Manydamas, kad ieškovo 2009 m. gruodžio 2 d. reikalavime pateikta ne visa informacija, nepridėti visi reikiami dokumentai, atsakovas apie tai ieškovo neinformavo. Ieškovo pateiktas susirašinėjimas el. paštu įrodo, kad atsakovas nevykdė Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos 2010 m. sausio 19 d. siūlymo, argumentuotai neatsakė į ieškovo reikalavimą grąžinti prekės įsigijimo kainą, nesiūlė jokių kitų problemos sprendimo būdų, numatytų CK 6.363 str., ir, priešingai, apkaltino ieškovus turto prievartavimo nusikaltimo padarymu. Kaip matyti, pirmasis atsakovo pasiūlymas, kaip spręsti problemą, buvo 2010 m. balandžio 6 d., kada ieškovui buvo pateikta lakoniška informacija, jog tiekėjai atsiuntė pakeistą televizorių. Tai įvyko tik po to, kai televizorius 2010 m. kovo 17 d. buvo pripažintas nepataisomu ir nurašytas.
Teismas sprendė, jog atsakovas nesąžiningai reiškia argumentus, kad buvo galimybė televizorių pataisyti, tačiau ieškovai nesikreipė dėl garantinio aptarnavimo. Atsakovo kaip pardavėjo pareiga buvo pateikti argumentuotą atsakymą į ieškovų reikalavimą, nurodyti, kaip siūlo spręsti problemą, tačiau to jis nepadarė. Būtent atsakovas turėjo organizuoti prekės taisymą, jei manė, kad šis pirkėjo teisių gynimo būdas būtų buvęs pakankamas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas atliko kokius nors veiksmus, organizuodamas prekės taisymą. Todėl teismas vertino, kad būtent atsakovo neteisėtas neveikimas lėmė, kad garantinį aptarnavimą atliekančioje įmonėje baigėsi detalės (pagrindinės šio modelio televizorių plokštės) ir televizorius tapo nepataisomu. Teismas pažymėjo, kad atsakovo 2010 m. balandžio 6 d. siūlymas buvo nekonkretus, atsakovas, nors ieškovas to prašė, detaliai nenurodė, kuo skiriasi siūlomas pakeisti televizoriaus modelis nuo sugedusiojo. Anot teismo, iš susirašinėjimo el. paštu matyti, kad atsakovas darė spaudimą ieškovams pasirinkti būtent jo siūlomą teisių gynimo būdą, grasino, kad per 3 dienas nepaėmus televizoriaus, jis bus grąžintas siuntėjui, nors, kaip pripažino teismo posėdyje, televizorių ir šiuo metu turi, ieškovui nepriėmus siūlymo ir nutarus dar pagalvoti, apkaltino ieškovą terorizavimu, reketu, t. y. sunkių nusikaltimų padarymu. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovams nuo 2010 m. kovo 17 d. neturint televizoriaus, nes jis buvo paimtas ir nurašytas, ieškovai pagrįstai 2010 m. balandžio 8 d. įsigijo kitą televizorių, t. y. pagrįstai nepasinaudojo atsakovo bandomu primesti pažeistų teisių gynimo būdu. Atsakovas nepaneigė ieškovų argumentų, kad siūlomas televizorius savo savybėmis dalinai skyrėsi nuo sugedusiojo (išvaizda, jungtimis, vaizdo funkcijomis) ir todėl nebuvo jiems priimtinas. Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes (trūkumų pobūdį, pardavėjo nebendradarbiavimą, siekimą primesti ieškovams nepriimtiną teisių gynimo būdą) teismas konstatavo, kad CK 6.363 str. 8 d. numatytas teisių gynimo būdas ieškovų buvo pasirinktas pagrįstai ir turi būti taikomas. Esamoje situacijoje taikant atsakovo siūlomą pažeistų vartotojų teisių gynimo būdą (daikto pakeitimą), iki pažeidimo buvusi padėtis nebus atstatyta, t. y. pažeidimas nebus pilnai pašalintas. Atsakovo argumentai, kad ieškovų televizoriaus rinkos vertė sumažėjo daugiau nei dvigubai, yra teisiškai nereikšmingi. Tai, kad sumažėjo televizoriaus vertė dėl rinkos pokyčių, nėra pagrindu mažinti grąžintiną kainą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Vebnetas“ prašo panaikinti 2010 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą ir ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo išvada, kad ieškovai pagrįstai reikalauja vienašališkai nutraukti sutartį bei grąžinti sumokėtą kainą, yra nepagrįsta. Ieškinyje nėra reikalavimo vienašališkai nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį. Be to, ieškovas T. S. niekada nėra pirkęs iš atsakovo ginčo televizoriaus: ieškovas nepateikė pirkimą – pardavimą patvirtinančio dokumento, mokėjimo dokumentų. O televizoriaus pirkėja G. R.-S. garantiniu laikotarpiu į atsakovą nesikreipė nei žodžiu, nei raštu, nei per įgaliotą asmenį. Atsakovas atsisakė tenkinti ieškovo T. S. reikalavimus, kadangi nebuvo aišku, ar prašymą pateikė tokią teisę turintis asmuo. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas, pažeisdamas Vartotojų apsaugos įstatymo 20 str. 2 d., neatsakė į ieškovo reikalavimą, nebendradarbiavo su ieškovais.
Ieškovai T. S. ir G. R.-S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad ginčo televizoriaus pirkimo metu ieškovai buvo susituokę, todėl ieškovas T. S. turėjo teisę kreiptis į atsakovą gindamas savo ir sutuoktinės pažeistas teises. Ieškovas į atsakovą kreipėsi net tris kartus, bet nesulaukė jokio atsakymo. Byloje esantis ieškovo ir atsakovo atstovo R. Č. susirašinėjimas el. laiškais, SMS žinutė ieškovui patvirtina, kad atsakovas laikė ieškovą įgalioti reikšti pretenzijas dėl ginčo televizoriaus. Atsakovas nebendradarbiavo sprendžiant ginčą ne tik su ieškovais, bet ir su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybine ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos. Ieškovai televizoriaus pirkimo – pardavimo sutartį nutraukė remiantis CK 6.363 str.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacijos procesinį teisinį dalyką sudaro apeliacinių skundų faktinio ir teisinio pagrindo įvertinimas bei patikrinimas ar nėra aplinkybių, sudarančių absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 320 str.). Apeliacijoje vertinama tai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo ieškininis reikalavimas, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007; 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Šioje byloje yra sprendžiamas ginčas, susijęs su pirkėjo teisių gynimu, kai jam yra parduotas nekokybiškas daiktas.
Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės G. R.-S. ir atsakovo 2007 m. kovo 23 d. buvo sudaryta televizoriaus 40.0“ Samsung LE40F71BX - 1920?1080 8ms 6000:1 pirkimo - pardavimo sutartis, televizoriui suteikta 36 mėn. garantija (b. l. 6). Iš Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos 2010 m. sausio 19 d. išvados (b. l. 8), Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2010 m. gegužės 7 d. nutarimo (b. l. 14-17) grąžinimo akto (b. l. 10), UAB „ServiceNet“ 2010 m. birželio 10 d. pažymos Nr. 3208 (b. l. 11) matyti, kad televizoriaus gedimas buvo įvertintas kaip nepataisomas, jis buvo nurašytas ir atiduotas gamintojui. Byloje pateikti duomenys taipogi patvirtina, kad atsakovas UAB „Vebnetas“ į ieškovo T. S. prašymus grąžinti pinigus už sugedusią prekę, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pasiūlymus, įvykdyti ieškovo T. S. reikalavimą grąžinti už įsigytą televizorių sumokėtus pinigus, nereagavo. Nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog jo nekomunikavimą su ieškovu T. S. lėmė tai, kad ginčo televizorių pirko ne jis, bet jo žmona, tačiau byloje pateikta šalių susirašinėjimo el. paštu medžiaga patvirtina, kad atsakovas laikė ieškovą T. S. tinkamu 2007 m. kovo 23 d. sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties kontrahentu (b. l. 93-97). Tokios faktinės aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas konstatuoti buvus Vartotojų apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. pažeidimą. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, jog jis kaip juridinis asmuo, kurio pagrindinė ūkinės – komercinės veiklos sfera yra prekyba, privalėjo bet kokiu atveju reaguoti į pateiktas pretenzijas dėl galimai jo parduotų daiktų kokybės, aiškintis, ar jos reiškiamos pagrįstai ir tokią teisę turinčių asmenų.
Kasacinis teismas, plėtodamas savo jurisprudenciją yra ne kartą pasisakęs, jog vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008, pateiktu CK 6.363 str. aiškinimu, šiame straipsnyje nustatytų gynimo būdų, taikymą lemia netinkama daikto kokybė ir vartotojo pasirinkimas. Pagal CK 6.363 str. 1-3 d. įtvirtintus reikalavimus daikto kokybei kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, spręstina dėl daikto atitikimo tinkamos kokybės reikalavimams, o nustačius, kad daiktas yra netinkamos kokybės, vertintina, ar nustatyti nukrypimas nuo kokybės reikalavimų ir daikto netinkama kokybė yra tokie, jog sudaro pagrindą taikyti vartotojo pasirinktą teisių gynimo būdą, tarp jų ir įtvirtintą CK 6.363 str. 8 d. Iš minėto aišku, jog nustačius, kad pirkėjo įsigyto daikto kokybė neatitinka CK 6.363 str. 1-3 d. įtvirtintų reikalavimų, pirkėjas turi diskrecijos teisę pasinaudoti jam suteiktais jo pažeistų teisių gynimo būdais, numatytais CK 6.363 str. 4-8 d.
Ginčo dėl to, kad ieškovų įsigytas televizorius buvo nekokybiškas ir neatitiko tokio pobūdžio daiktui keltų kokybės reikalavimų, byloje nėra. Bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovas T. S., kaip pirkėjas, nuosekliai reiškė atsakovui reikalavimą grąžinti už netinkamos kokybės televizorių sumokėtą kainą, t.y. pasirinko CK 6.363 str. 8 d. nustatytą savo teisių gynimo būdą. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo praktiką ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių. Teisėjų kolegijos vertinimu bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas su ieškovais nebendradarbiavo, nedėjo pastangų susidariusiai situacijai išspręsti, netgi darė ieškovui T. S. spaudimą pasirinkti atsakovo siūlomą ginčo sprendimo variantą – sugedusį televizorių pakeičiant nauju, nustatydamas konkretų terminą pasiūlymui priimti, apkaltino ieškovą terorizavimu (b. l. 93-97). Be to, atsakovas apeliaciniu skundu neginčija pirmos instancijos teismo išvados, kad jis nepaneigė ieškovų argumentų, jog siūlomas televizorius savo savybėmis dalinai skyrėsi nuo sugedusiojo (išvaizda, jungtimis, vaizdo funkcijomis) ir todėl nebuvo jiems priimtinas. Esant tokiai situacijai pirmos instancijos teismas sprendimas pagrįstai patenkino ieškovų reikalavimą, pareikštą CK 6.363 str. 8 d. pagrindu, kadangi toks pirkėjų teisių gynimo būdas yra proporcingas atsakovo įsipareigojimų pažeidimo mastui. Papildomai pažymėtina, jog apeliacinio skundo argumentai susiję su reikalavimu nutraukti sutartį, skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui reikšmės neturi, kadangi CK 6.363 str. 8 d. įtvirtintas vartotojo teisių gynimo būdas yra savaime susijęs su pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimu.
Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo priteisiama ieškovų patirtų išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme – 1694 Lt (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.). Minėta suma yra pagrįsta bei yra proporcinga ginčo pobūdžiui, bylos sudėtingumui, suteiktos teisinės pagalbos apimčiai bei neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų ribų (CPK 98 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r ė :
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovams T. S. ir G. R.-S. iš atsakovo UAB „Vebnetas“ 1694,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Algirdas Auruškevičius
Rūta Veniulytė - Jankūnienė
Tatjana Žukauskienė