Civilinė byla Nr. eA2-516-480/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22645-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.2;

3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.3.4.3; 3.1.7.6

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Hadusus“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje eA2-1726-886/2020 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Hadusus“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-35240-429/2018 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Termo langai“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Hadusus“ dėl skolos išieškojimo priimant teismo įsakymą.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Termo langai“ kreipėsi su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir prašė iš skolininkės UAB „Hadusus“ priteisti 10 371,91 Eur skolą, 172,77 Eur palūkanas, 40 Eur baudą, 8 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 60 Eur žyminį mokestį, 121 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

2.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 31 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės UAB „Hadusus“ 10 371,91 Eur skolą pagal 2018 m. spalio 4 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą TRML Nr. 1423, 172,77 Eur palūkanas, 40 Eur baudą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 10 584,68 Eur nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. gruodžio 31 d., iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 60 Eur žyminį mokestį, 121 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

3.       Pareiškėja (skolininkė) pateikė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-35240-429/2018, panaikinti 2018 m. gruodžio 31 d. teismo įsakymą ir nustatyti UAB „Termo langai“ terminą ieškiniui pareikšti arba išspręsti ginčą iš esmės ir UAB „Termo langai“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo atmesti, bei priteisti UAB „Hadusus“ naudai iš UAB „Termo langai“ patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4.       Pareiškėja prašė procesą atnaujinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu dėl naujai paaiškėjusių bylos aplinkybių, jog kreditorė nepagrįstai ir nesąžiningai kreipėsi į teismą dėl tariamos skolos iš UAB „Hadusus“ priteisimo, nors neatliko ir neperdavė sutartų darbų rezultato, dėl ko neturi teisės reikalauti jų atlyginimo. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad kreditorė ir skolininkė sudarė ne tik kreditorės pareiškime nurodytą 2017 m. rugsėjo 15 d. plastiko gaminių ir šarvo durų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 17082105R1, pagal kurią buvo išrašyta apmokėjimui 2018 m. spalio 4 d. PVM sąskaita faktūra TRML Nr. 1423 bendrai 17 768,60 Eur sumai be PVM, tačiau prieš tai dar sudarė 2017 m. rugpjūčio 21 d. plastiko gaminių ir šarvo durų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 170821-05R, pagal kurią UAB „Termo langai“ pateikė apmokėjimui 2017 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą TRML Nr. 1074 22 603,31 Eur be PVM sumai. Pagal abi sutartis bei abi PVM sąskaitas faktūras kreditorė kaip rangovė skolininkei kaip užsakovei pateikė apmokėti darbus už bendrą 40 371,91 Eur be PVM sumą. Įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymui civilinėje byloje Nr. eL2-35240-429/2018, visa ši suma kreditorei yra visiškai sumokėta, o vykdomasis dokumentas grąžintas teismui įvykdytas. Kaip matyti iš abiejų PVM sąskaitų faktūrų, jose nurodyta, kad rangovė pagamino ir sumontavo 68 vnt. plastikinių langų ir 7 vnt. šarvo durų, bendras plotas 202,29 kv. m (pagal 2017 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą TRML Nr. 1074), taip pat 187,24 kv. m plastikinių langų (pagal 2018 m. spalio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą TRML Nr. 1423). Taigi iš viso rangovė pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras už neva pagamintus ir sumontuotus plastikinius langus bei šarvo duris bendro 389,53 kv. m ploto (202,29 + 187,24). Po teismo įsakymo išdavimo bei įsiteisėjimo skolininkė UAB „Hadusus“ antstolio pagalba užfiksavo faktines aplinkybes statomuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bei surašė 2019 m. balandžio 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Be to, UAB „Hadusus“ užsakymu ekspertas dr. D. K. atliko daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), vertinimą bei 2019 m. balandžio 17 d. surašė bei UAB „Hadusus“ perdavė vertinimo aktą. Ekspertas nustatė, kad iš viso yra sumontuota 280,30 kv. m langų bei 17,89 kv. m durų, taigi bendrai 298,18 kv. m, o tai yra net 91,35 kv. m mažiau (389,53 – 298,18) negu rangovė UAB „Termo langai“ deklaravo sumontavusi minėtose abiejose PVM sąskaitose faktūrose, kurios buvo pateiktos UAB „Hadusus“ apmokėti ir kurios buvo apmokėtos. Maža to, ekspertas nustatė, kad ne visi langai bei durys UAB „Termo langai“ buvo sumontuoti tinkamai ir netinkamų darbų defektų šalinimo išlaidos iš viso sudaro 1 414,65 Eur be PVM. Taip pat UAB „Termo langai“ netinkamai vykdė savo kaip rangovės pareigas perduoti darbų rezultatą. UAB „Hadusus“ kaip užsakovė niekada nėra su rangove UAB „Termo langai“ pasirašiusi darbų priėmimo–perdavimo aktų, priėmusi rangovės darbų rezultato. Nurodytos aplinkybės (nesumontuoti langai bei durys, taip pat montavimo darbų trūkumai) akivaizdžiai yra esminės bei naujai UAB „Hadusus“ paaiškėjusios aplinkybės, kurios UAB „Hadusus“ nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo metu, tuo tarpu su šiuo prašymu teikiami įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad įsiteisėjusiu teismo įsakymu kreditorei UAB „Termo langai“ buvo priteistas tariamas įsiskolinimas nepagrįstai. Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą būtina įvertinti tai, kad aptariamu atveju prašoma atnaujinti bylą, kuri buvo užbaigta nagrinėti teismo įsakymo išdavimo procedūra, t. y. šioje byloje nebuvo ginčas nagrinėjimas iš esmės, vertinami ar tiriami įrodymai. Teismo įsakymas įsiteisėjo tik dėl to, kad UAB „Hadusus“ tinkamai neužtikrino korespondencijos gavimo ir laiku nepateikė teismui prieštaravimų. Tačiau toks korespondencijos gavimo neužtikrinimas per se (iš lot. savaime) neturėtų nulemti UAB „Hadusus“ pareigos apmokėti tariamą skolą, juo labiau neturėtų sudaryti pagrindo UAB „Termo langai“ nepagrįstai praturtėti, todėl proceso atnaujinimui bylose, pabaigtose įsiteisėjus teismo įsakymui, turėtų būti keliami žemesni paaiškėjusių aplinkybių esmingumo bei naujumo standartai, šalims užtikrinant realią, o ne formalią nepagrįstų teismo sprendimų peržiūros bei panaikinimo galimybę.

5.       Kreditorė UAB „Termo langai“ su skolininkės pateiktu pareiškimu dėl proceso atnaujinimo nesutiko, prašė atmesti prašymą, nes jis paduotas neįgalioto vesti bylą asmens, praleidus įstatyme numatytą terminą ir nėra proceso atnaujinimo pagrindų. Nurodė, kad prašymą atnaujinti procesą pateikė neįgaliotas asmuo, byloje nėra dokumentų, patvirtinančių tinkamą UAB „Hadusus“ atstovavimą. Taip pat nurodė, kad skolininkė praleido trijų mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti. Skolininkė tik formaliai nurodė, kad naujos esminės aplinkybės paaiškėjo po teismo įsakymo priėmimo bei įsiteisėjimo, tačiau nenurodė kada konkrečiai bei kas leido sužinoti apie naujas aplinkybes. Kaip matyti ir vertinimo akto, objekto apžiūra atlikta dar 2019 m. kovo 13 d. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 170-19-08 turinio matyti, kad faktinės aplinkybės buvo konstatuojamos dar 2019 m kovo 20 d. Taigi skolininkė apie naujai paaiškėjusias aplinkybes objekte sužinojo ne vėliau nei 2019 m. kovo 13 d., vėliausiai 2019 m. kovo 20 d. Nors faktiškai gerokai ankščiau, kadangi į antstolį ir į ekspertą skolininkė kreipėsi jau žinodama aplinkybes, kurias įvardina kaip naujai paaiškėjusias. Trijų mėnesių terminas prašymui atnaujinti procesą vėliausiai pasibaigė 2019 m. birželio 20 d. Skolininkė prašymą atnaujinti procesą pateikė 2019 m. birželio 28 d., t. y. praleidus 3 mėnesių terminą. Dėl proceso atnaujinimo kreditorė nurodė, kad skolininkė neįrodė, jog yra pagrindas atnaujinti procesą. Teisminis procesas byloje vyko pagal dėl skolos pagal 2017 m. rugsėjo 15 d. palstiko gaminių ir šarvo durų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 170821-05R-1 ir 2018 m. spalio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą TRML Nr. 1423. Skolininkės nurodoma kita 2017 m. rugsėjo 15 d. sutartis ir kita PVM sąskaita faktūra (2017 m. lapkričio 10 d. serija TRML Nr. 1074) nepatenka į civilinės bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimo dalyką. Todėl skolininkės nurodomos aplinkybės nėra susijusios su išnagrinėta civiline byla ir negali būti pagrindu atnaujinti procesą. Be to, pagal 2017 m. rugsėjo 15 d. sutartį, sutarties 4.2, 4.3 punktus, PVM sąskaitos faktūros išrašymas buvo galimas tik, kai darbai tinkamai ir kokybiškai atlikti ir užsakovo faktiškai priimti. PVM sąskaita faktūra išrašyta 2018 m. spalio 4 d., į bylą ją pateikė skolininkė. Taigi sąskaita skolininkei pateikta, darbai atlikti ir perduoti. Patvirtindama darbų priėmimą, skolininkė 2019 m. vasario 21 d. atliko dalinį mokėjimą, mokėjimo paskirtyje nurodė „TRML1423“ – ginčo sąskaitos seriją ir numerį. Faktinis darbų priėmimas reiškia, kad skolininkė apie akivaizdžius trūkumus turėjo nedelsiant pranešti kreditorei. Skolininkė kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes nurodo akivaizdžius trūkumus – langų kvadratūros skirtumą ir kitus defektus, užfiksuotus nuotraukose. Tokie trūkumai skolininkei privalėjo būti žinomi dar 2018 m. spalio 4 d. sąskaitos pateikimo metu. Dėl šios priežasties skolininkės nurodomos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių – jos skolininkei turėjo būti žinomos, be to, jos tapo žinomos ne vėliau, nei įsiteisėjo teismo įsakymas. Taigi nei vertinimo akte, nei faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytos aplinkybės negali būti naujai paaiškėjusiomis. Be to, skolininkė, pasirinkusi nepriimti teismo įsakymo korespondencijos, pati prisiėmė atitinkamą riziką. Nagrinėjamu atveju skolininkei procesiniai dokumentai buvo siunčiami keturis kartus ir Juridinių asmenų registre nurodytu skolininko buveinės adresu, (duomenys neskelbtini) (du kartus), ir skolininkės vadovo adresu, (duomenys neskelbtini). Visus kartus procesiniai dokumentai nebuvo įteikti. Taigi skolininkė neužtikrino savo pasiekiamumo juridinio asmens buveinės adresu, bet ir vadovo gyvenamosios vietos adresu. Šiuo atveju nėra pagrindo ar pateisinamos priežasties atnaujinti terminą skolininkei pateikti prieštaravimus dėl teismo įsakymo pareikšti ar procesui atnaujinti.

6.       Pareiškėja (skolininkė), atsikirsdama į kreditorės atsiliepimo argumentus, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas neįgalioto vesti bylą asmens, pateikė papildomus dokumentus, susijusius su UAB „Hadusus“ tinkamu atstovavimu.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 7 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą, priteisė kreditorei UAB „Termo langai“ iš skolininkės UAB „Hadusus“ 798,60 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

8.       Teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką skolininkės UAB „Hadusus“ nurodomų aplinkybių – gaminių trūkumo ir montavimo defektų, kuriomis pareiškėja grindžia savo prašymą atnaujinti procesą – nėra pagrindo pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nes jos neatitinka naujų aplinkybių požymių: 1) šios aplinkybės jau buvo nagrinėjant bylą ir priimant teismo įsakymą, 2) pareiškėjai negalėjo būti nežinoma apie šių aplinkybių egzistavimą.

9.       Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog 2018 m. spalio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą teismui pateikė būtent skolininkė (anksčiau byloje šios sąskaitos nebuvo) ir pagal ją dalis prievolės įvykdyta dar iki teismo įsakymo priėmimo, kita dalis – iki teismo įsakymo įsiteisėjimo, patvirtina, kad skolininkei PVM sąskaita faktūra buvo įteikta, taigi skolininkė žinojo, už ką sumoka, ir turėjo galimybę patikrinti pagal jos užsakymą pagamintų gaminių kiekį, montavimo kokybę ir darbus priimti, todėl atmetė skolininkės argumentus, kad ji pagal sutartį montavimo darbų nepriėmė ir atliktų darbų akto nepasirašė, todėl neturėjo galimybės sužinoti apie gaminių trūkumus ir montavimo darbų defektus.

10.       Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo dalykas yra skolininkės prievolė pagal šalių 2017 m. rugsėjo 15 d. sudarytą plastiko gaminių ir šarvo durų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 170821-05R1 ir jos pagrindu išrašytą 2018 m. spalio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą TRML Nr. 1423 bendrai 17 768,60 Eur sumai, ir pažymėjo, jog skolininkės nurodomos aplinkybės dėl gaminių trūkumo ir montavimo defektų pagal 2017 m. rugpjūčio 21 d. plastiko gaminių ir šarvo durų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 170821-05R, pagal kurią UAB „Termo langai“ pateikė apmokėjimui 2017 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą TRML Nr. 1074 22 603,31 be PVM sumai, nėra susijusios su nagrinėjamos bylos dalyku ir negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti procesą.

11.       Teismas sprendė, kad skolininkės nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės – langų ir durų kvadratūros trūkumas ir montavimo defektai – pagal jų pobūdį yra akivaizdūs trūkumai, kuriuos skolininkė galėjo ir privalėjo nustatyti darbų priėmimo metu ar faktiškai pradedant naudotis darbo rezultatu, todėl skolininkės nurodomos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis, nes jo turėjo būti skolininkei žinomos.

12.       Teismas padarė išvadą, kad skolininkė apie jos nurodomas aplinkybes galėjo ir turėjo sužinoti ne vertinimo akto surašymo dieną (2019 m. balandžio 17 d.), bet žymiai anksčiau – 2018 m. spalio 4 d. PVM sąskaitos faktūros pateikimo dieną, ar dalies prievolės įvykdymo dieną (2019 m. vasario 21 d.), bet ne vėliau kaip 2019 m. kovo 13 d. (kai kreipėsi į ekspertą), todėl konstatavo, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodytas trijų mėnesių terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo yra praleistas.

13.       Teismas konstatavo, kad atnaujinti procesą nėra pagrindo dėl CPK 370 straipsnio 3 dalyje nurodytų trūkumų – prašymas pateiktas praleidus trijų mėnesių terminą ir nėra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

14.       Atskiruoju skundu pareiškėja (skolininkė) UAB „Hadusus“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-35240-429/2018, priimti naujai teikiamus rašytinius įrodymus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

14.1.       Teismas netinkamai nustatė bei taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo taikymo sąlygas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį. Priešingai negu nurodoma kasacinio teismo praktikoje, teismas pareiškėjo prašymą atmetė būtent dėl to, kad gaminių trūkumo ir montavimo defektų aplinkybės jau buvo nagrinėjant bylą ir priimant teismo įsakymą, tačiau, priešingai negu nurodoma skundžiamoje nutartyje, tai, kad gaminių trūkumo ir montavimo defektų aplinkybės jau buvo nagrinėjant bylą ir priimant teismo įsakymą kaip tik pagrindžia vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygų (tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą). Būtent, jei tokie gaminių kiekių trūkumai ir defektai nebūtų egzistavę bylos nagrinėjimo metu, tik tuomet teismas būtų galėjęs vertinti, jog nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygų. 

14.2.       Teismas netinkamai bei neobjektyviai nustatė faktines aplinkybes bei darė nepagrįstas išvadas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių neegzistavimo. Teismui prieš išduodant teismo įsakymą (tenkinat kreditorės reikalavimą) žinojus apie faktą, jog UAB „Termo langai“ paslaugų pagal sutartį neatliko visoje apimtyje, t. y. nesumontavo tiek langų bei durų, kiek buvo įsipareigojusi bei už kiek pareikalavo apmokėjimo, o jos atlikti darbai turi defektų, jis nebūtų skolininkės atžvilgiu išdavęs teismo įsakymo ir toks teismo įsakymas nebūtų tapęs privalomai vykdomu teismo dokumentu. Taigi teismui žinant 2019 m. balandžio 17 d. vertinimo akte užfiksuotas aplinkybes, teismo galutinio ir privalomo vykdyti sprendimo rezultatas būtų kitoks. 

14.3.       UAB „Hadusus“, kuri tik finansavo daugiabučių namų statybas, tame tarpe vykdė dalinius mokėjimus UAB „Termo langai“ pagal sutartį ir ginčo 2018 m. spalio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą, nedalyvavo pačiose daugiabučių namų statybose, t. y. nekontroliavo jų vykdymo, tame tarpe, UAB „Termo langai“ pateiktos produkcijos kiekių, montavimo darbų kokybės, nes tai buvo kito partnerio – UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimai. Apie šias aplinkybes UAB „Termo langai“ buvo žinoma, tačiau jų atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo nesąžiningai nenurodė ir tokiu būdu suklaidino teismą, teigdama esą UAB „Hadusus, jau gavusi 2018 m. spalio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą bei ją dalinai mokėdama, faktiškai priėmė darbų rezultatą. Atsižvelgiant į tai, laikytina visiškai nepagrįsta, formalia bei faktinių aplinkybių neatitinkančia teismo išvada, esą UAB „Hadusus“ iš karto po 2018 m. spalio 4 d. PVM sąskaitos faktūros gavimo turėjo galimybes įvertinti atliktų darbų apimtis bei kokybę. Priešingai, nurodytos faktinės aplinkybės pagrindžia, kad UAB „Hadusus“ tokių galimybių neturėjo, dėl ko laikytina tenkinama CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlyga, jog šios naujos aplinkybės pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos.

14.4.       Nepaisant dalinių UAB „Hadusus“ mokėjimų, priešingai negu nurodoma UAB „Termo langai“ atsiliepime bei atitinkamai skundžiamoje nutartyje, negalima teigti, kad UAB „Termo langai“ darbai buvo faktiškai perduoti ir priimti, juo labiau visoje apimtyje (nes mokėjimas pagal ginčo PVM sąskaitą faktūrą buvo tik dalinis), o UAB „Hadusus“ nurodytus trūkumus kaip akivaizdžius turėjo nustatyti darbų priėmimo metu. Akcentuotina, kad šalys sutartimi nebuvo susitarusios, kad PVM sąskaitos faktūros pateikimas ar jos apmokėjimas prilyginamas darbų priėmimo perdavimo akto pasirašymui.

14.5.       Teismas, nenagrinėjęs bylos iš esmės, neišklausęs antros šalies, neužtikrinęs civilinio proceso principų, kurie taikytini ginčo teisenoje, neturėjo faktinių pagrindų skundžiamoje nutartyje daryti išvadą dėl UAB „Termo langai“ sumontuotų durų bei langų kvadratūros kiekio trūkumo bei montavimo darbų kokybės akivaizdumo. Skundžiamoje nutartyje iš viso nenurodyta, iš skundžiamos nutarties neaišku, ar teismas apskritai vertino bei analizavo vertinimo akte įvardintus langų bei durų defektus ir jų akivaizdumą.

14.6.       Teismas nepagrįstai neįvertino bylų, pasibaigusių įsiteisėjusiu teismo įsakymu, proceso atnaujinimo specifikos ir procesą atnaujinti atsisakė formaliais pagrindais, tokių būdu paneigdamas proceso atnaujinimo tikslus bei užkirsdamas kelią teisingumo įvykdymui. Skundžiamoje nutartyje teismas akcentavo bei suabsoliutino teisinio apibrėžtumo principą ir ignoravo teisingumo bei teisingo bylos išnagrinėjimo principus. Pareiškėja, siekdama atnaujinti procesą, nesiekia pakartotinio bylos nagrinėjimo, pakartotinio faktinių aplinkybių vertinimo, o, reikia pripažinti, taisydama savo klaidą dėl prieštaravimų laiku nepateikimo, siekia pirmojo bylos nagrinėjimo iš esmės bei remiantis civilinio proceso principais įrodyti, kad ji nėra skolinga UAB „Termo langai“, o pastarosios atlikti darbai yra nekokybiški, tokiu būdu galiausiai įvykdant (atkuriant) teisingumą. Teisinių santykių stabilumo bei proceso operatyvumo principai negali nusverti teisingo bylos išnagrinėjimo bei teisingumo principų.

14.7.       Teismas netinkamai vertino, esą UAB „Hadusus“ praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Atsižvelgiant į sutarties vykdymo specifiką, t. y. į tai, kad UAB „Hadusus“ statybų daugiabučiuose namuose neorganizavo ir nevykdė (ką darė UAB (duomenys neskelbtini)), o tik jas finansavo, taip pat į tai, kad statybos darbų rezultato UAB „Termo langai“ užsakovui UAB „Hadusus“ neperdavė, nors tą aiškiai įtvirtino šalių sudaryta sutartis, 2018 m. spalio 4 d. PVM sąskaitos faktūros pateikimo metu ar dalies prievolės vykdymo dieną, t. y. 2019 m. vasario 21 d., UAB „Hadusus“ objektyviai negalėjo žinoti apie UAB „Termo langai“ atliktų darbų kiekybinius trūkumus, jų mastą, juo labiau montavimo darbų defektus bei jų šalinimo kainas. Visas šias teisiškai reikšmingas aplinkybes UAB „Hadusus“ sužinojo tik gavusi 2019 m. balandžio 17 d. vertinimo aktą, dėl ko CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas praleistas nebuvo.

15.       Kreditorė UAB „Termo langai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo nepriimti su atskiruoju skundu naujai teikiamų įrodymų, Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:

15.1.       Teisminis procesas civilinėje byloje Nr. eL2-35240-429/2018 vyko dėl skolos pagal 2017 m. rugsėjo 15 d. plastiko gaminių ir šarvo durų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 170821-05R-1 ir 2018 m. spalio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TRML Nr. 1423. Skolininkės nurodoma kita 2017 m. rugsėjo 15 d. sutartis ir kita 2017 m. lapkričio 10 d. sąskaita TRML Nr. 1074 nepatenka į civilinės bylos, kurią prašoma atnaujinti, nagrinėjimo dalyką, todėl skolininkės nurodytos aplinkybės nėra susijusios su išnagrinėtos bylos dalyku bei negali būti pagrindu jai atnaujinti.

15.2.       Pagal 2017 m. rugsėjo 15 d. plastiko gaminių ir šarvo durų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 170821-05R-1 4.2, 4.3 punktus PVM sąskaitos faktūros išrašymas buvo galimas tik, kai darbai tinkamai ir kokybiškai atlikti bei užsakovės faktiškai priimti. Tokia PVM sąskaita faktūra išrašyta dar 2018 m. spalio 4 d. TRML Nr. 1423. Į bylą šią sąskaitą pateikė pati skolininkė. Akivaizdu, kad sąskaita skolininkei buvo pateikta, darbai skolininkei atlikti ir perduoti. Patvirtindama, kad darbus priėmė, skolininkė 2019 m. vasario 21 d. atliko dalinį mokėjimą, mokėjimo paskirtyje nurodydama: „TRML1423”, t. y. ginčo 2018 m. spalio 4 d. sąskaitos seriją ir numerį. Skolininkė faktiškai yra priėmusi atliktus darbus.

15.3.       Apeliantės nurodomos aplinkybės apie jungtinės veiklos sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo nurodytos nei prašyme dėl proceso atnaujinimo, nei kitose procesiniuose dokumentuose. Taigi šiuo įrodymu siekiama įrodyti naujas faktines aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Tokiu atveju pagal kasacinio teismo praktiką ir CPK 306 straipsnio 2 dalį yra absoliutus draudimas priimti tokius naujus įrodymus. Be to, kaip matyti iš 2017 m. rugsėjo 15 d. plastiko gaminių ir šarvo durų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 170821-05R-1, 2018 m. spalio 4 d. PVM sąskaitos faktūros TRML Nr. 1423 prievoliniai teisiniai santykiai siejo būtent UAB „Termo langai“ ir UAB „Hadusus“, o ne UAB (duomenys neskelbtini), todėl teikiamas įrodymas nėra susijęs su nagrinėjama byla, neatitinka sąsajumo ir liečiamumo reikalavimų.

15.4.       UAB „Hadusus“, pasirinkusi nepriimti teismo korespondencijos, prisiėmė atitinkamą riziką. Nagrinėjamu atveju procesinių dokumentų įteikimas skolininkei vyko mažiausiai 4 kartus. Tačiau procesiniai dokumentai buvo neatsiimti. Šioje situacijoje juridinis asmuo neužtikrino savo pasiekiamumo ne tik buveinės adresu, bet ir savo vadovo gyvenamosios vietos adresu. Nėra pagrindo ar pateisinamos priežasties atnaujinti skolininkei terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti ar procesui civilinėje byloje atnaujinti.

15.5.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad UAB „Hadusus“ tik formaliai, deklaratyviai nurodė, kad naujos esminės aplinkybės paaiškėjo po teismo įsakymo priėmimo bei įsiteisėjimo, tačiau apeliantė nutyli kada konkrečiai bei kas leido sužinoti apie naujas aplinkybes. Skolininkės nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės tokiomis būti negali, dėl savo pobūdžio jos turėjo būti žinomos skolininkei dar 2018 m. spalio mėn., todėl trijų mėnesių terminas pateikti prašymui atnaujinti procesą yra akivaizdžiai praleistas.

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl naujų rašytinių įrodymų

17.       CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

18.       Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė teismui 2017 m. gegužės 31 d. jungtinės veiklos sutartį ir 2019 m. vasario 12 d. pranešimą dėl 2017 m. gegužės 31 d. jungtinės veiklos sutarties pabaigos, kuriais grindžia atskirajame skunde nurodytas aplinkybes apie tai, kad ne iš karto sužinojo apie UAB „Termo langai“ pateiktos produkcijos kiekį, montavimo darbų kokybę, nes tai buvo kito statybų partnerio, su kuriuo buvo sudaryta į bylą su atskiruoju skundu pateikta sutartis, pareiga. Atsižvelgiant į tai, kad minėti rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui su prašymu dėl proceso atnaujinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti bei dėl jų nepasisakys vertindamas skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl atskirojo skundo esmės

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 7 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

20.       Vadovaujantis CPK 368 straipsnio 1 dalimi, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

21.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).

22.       Kasacinio teismo pažymėta, kad, įvertinus proceso atnaujinimo instituto išimtinumą bei siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo, teisinio apibrėžtumo principus, padedančius užkirsti kelią proceso vilkinimui ir įpareigojančius byloje dalyvaujančius asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. CIK-1/2019, 19 punktas).

23.       Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

24.       Byloje esančių duomenų nustatyta, jog šalys 2017 m. rugsėjo 15 d. sudarė plastiko gaminių ir šarvo durų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 170821-05R1, pagal kurią kreditorė pagamino, sumontavo ir perdavė skolininkės užsakytus plastikinius gaminius ir kurios pagrindu išrašė 2018 m. spalio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą TRML Nr. 1423 bendrai 17 768,60 Eur sumai be PVM (taikomas atvirkštinis PVM apmokestinimas). Minėta sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2018 m. spalio 11 d. Skolininkė pagal šią sąskaitą sumokėjo tik iš dalies, pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo teismui pateikimo dienai, t. y. 2018 m. gruodžio 28 d., buvo likusi skolinga 10 371,91 Eur. Vėliau – 2019 m. vasario 21 d. – atliko dar vieną dalinį mokėjimą (3 000 Eur). 2018 m. gruodžio 31 d. civilinėje byloje Nr. eL2-35240-429/2018 buvo priimtas teismo įsakymas, kuriuo teismas nutarė išieškoti iš skolininkės UAB „Hadusus“ 10 371,91 Eur skolą, 172,77 Eur palūkanas, 40 Eur baudą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 10 584,68 Eur nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. gruodžio 31 d., iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 60 Eur žyminį mokestį, 121 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2019 m. kovo 22 d. Vykdomasis dokumentas kreditorei buvo išsiųstas 2019 m. kovo 25 d., 2019 m. balandžio 18 d. įvykdytas ir grąžintas teismui. Prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktas 2019 m. birželio 28 d., užregistruotas 2019 m. liepos 1 d.

25.       Pažymėtina, jog teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą – momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus. Skolininkė prašyme nurodė bei atskirajame skunde teigė, kad apie naujai paaiškėjusias aplinkybes sužinojo tik gavusi 2019 m. balandžio 17 d. vertinimo aktą, todėl numatyto 3 mėnesių termino nepraleido.

26.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog skolininkė, 2019 m. kovo 20 d. kreipdamasi į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo ir iki 2019 m. kovo 13 d. į ekspertą dėl vertinimo ataskaitos, jau žinojo apie trūkumus ir siekė surinkti įrodymus, o kadangi skolininkė nenurodo, kada konkrečiai ir kokie duomenys jai leido sužinoti apie šias aplinkybes, tačiau apie jas galėjo ir turėjo sužinoti ne vertinimo akto surašymo dieną (2019 m. balandžio 17 d.), bet žymiai anksčiau – 2018 m. spalio 4 d. PVM sąskaitos faktūros pateikimo dieną, ar dalies prievolės įvykdymo dieną (2019 m. vasario 21 d.), bet ne vėliau kaip 2019 m. kovo 13 d. (kai kreipėsi į ekspertą).

27.       Nepaisant to, kad termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo praleidimas savaime sudaro pagrindą prašymą atmesti (CPK 370 straipsnio 3 dalis), tačiau teismas pasisako dėl pareiškėjos (skolininkės) prašyme nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo.

28.       Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Kasacinio teismo praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Kasacinis teismas, savo praktikoje pabrėždamas proceso atnaujinimo procedūros naudojimo ribotumą, kartu yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017).

29.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011, 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėja (skolininkė), prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Kitaip tariant, nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą tokiu pagrindu, visų pirma būtina įvertinti, ar nurodytos aplinkybės gali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis ir esminėmis, t. y. ar jos būtų lėmusios kitokius teismų sprendimus byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą.

30.       Iš byloje esančių duomenų bei teismų informacinės sistemos „Liteko“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad teismas procesinius dokumentus, skirtus skolininkei iš viso siuntė keturis kartus: 1) 2018 m. gruodžio 31 d. dokumentai siųsti Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu – (duomenys neskelbtini), kurie 2019 m. sausio 15 d. grįžo neįteikti; 2) 2019 m. sausio 17 d. – išsiųsti pakartotinai tuo pačiu Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau 2019 m. vasario 1 d. taip pat grįžo neįteikti; 3) 2019 m. vasario 4 d. – siųsti įmonės vadovui G. M. Juridinių asmenų registre nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 19 d. grįžo neįteikti; 4) 2019 m. vasario 19 d. – išsiųsta Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu – (duomenys neskelbtini), pagal CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatas.

31.       Pagal CPK 123 straipsnio 2 dalies nuostatas juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pastaroji teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, tai yra vienas iš atvejų, kai procesinis dokumentas laikomas įteiktu pagal įstatymą netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta procesinių dokumentų įteikimo tvarka yra taikoma ir bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, tokiu reguliavimu siekiant pagreitinti bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018). Nurodytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje Nr. eL2-35240-429/2018 procesinius dokumentus skirtus skolininkei įteikė tinkamai, todėl atmestini apeliantės teiginiai, jog teismas neišklausė antros šalies, nes tokia situacija, kai teismas turėjo pasinaudoti įstatyme nustatytu procesinių dokumentų įteikimo būdu susiklostė dėl apeliantės pareigos Juridinių asmenų registre nurodyti funkcionalų juridinio asmens adresą, kuriuo būtų priimami juridiniam asmeniui siunčiami dokumentai, tinkamo neįvykdymo.

32.       Apeliantė pagrindą, kuriuo remiasi prašydama atnaujinti Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. eL2-35240-429/2018 nagrinėjimą, nurodo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių – langų ir durų kvadratūros trūkumų ir montavimo defektų, ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo bylos iš esmės, neužtikrino civilinio proceso principų, kurie taikytini ginčo teisenoje, netinkamai bei neobjektyviai nustatė faktines aplinkybes, jei teismui prieš išduodant teismo įsakymą būtų buvę žinomas faktas, kad kreditorė, kaip nurodo apeliantė, pagal sutartį paslaugas atliko ne visoje apimtyje, atlikti darbai turi defektų, todėl teismas nebūtų teismo įsakymo išdavęs. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad kreditorius, prašydamas išduoti teismo įsakymą, neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais, o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Skolininkas, nesutikdamas su priimtu teismo įsakymu, turi teisę pareikšti prieštaravimus (CPK 439 straipsnis), tačiau šia savo teise skolininkė šiuo konkrečiu atveju nepasinaudojo, todėl pirmosios instancijos teismui ir negalėjo būti žinomos aplinkybės apie, anot skolininkės, kreditorės netinkamai įvykdytą tarp šalių sudarytą sutartį.

33.       Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, kad skolininkės nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės, t. y. langų ir durų kvadratūros trūkumai ir montavimo defektai, pagal jų pobūdį yra akivaizdūs trūkumai, kuriuos skolininkė galėjo ir privalėjo nustatyti darbų priėmimo metu ar faktiškai pradedant naudotis darbo rezultatu, todėl skolininkei turėjo būti žinomos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2018 m. spalio 4 d. PVM sąskaita faktūra TRML Nr. 1423 skolininkei buvo įteikta (su prašymu atnaujinti procesą byloje skolininkė pati į bylą pateikė šią sąskaitą), taigi skolininkė turėjo suprasti, jog jeigu pagal 2017 m. rugsėjo 15 d. sudarytą plastiko gaminių ir šarvo durų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 170821-05R1 buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, vadinasi kreditorė laikė, kad yra įvykdžiusi savo įsipareigojimus pagal tarp šalių sudarytą sutartį. Kadangi byloje nėra duomenų, kada tiksliai skolininkei buvo įteikta PVM sąskaita faktūra, tačiau iš atlikto dalinio pavedimo galima daryti išvadą, jog skolininkė šią sąskaitą gavo vėliausiai tą dieną, kai pagal ją atliko dalinį apmokėjimą. O įvertinus tai, kad PVM sąskaita faktūra išrašyta 2018 m. spalio 4 d., kreditorė palūkanas skaičiavo nuo 2018 m. spalio 12 d. jau ne nuo visos mokėtinos sumos pagal šią sąskaitą, paskutinis dalinis apmokėjimas atliktas 2019 m. vasario 21 d., matyti, jog skolininkė nurodytiems langų ir durų kvadratūros trūkumams ir montavimo defektams užfiksuoti turėjo mažiausiai 5 mėnesius laiko, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė skolininkės argumentus, kad ji pagal sutartį montavimo darbų nepriėmė ir atliktų darbų akto nepasirašė, todėl neturėjo galimybės sužinoti apie gaminių trūkumus ir montavimo darbų defektus.

34.       Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad langų ir durų kvadratūros trūkumai ir montavimo defektai šiuo atveju nėra naujos aplinkybės CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

35.       Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, tik patikrina, ar yra procesinės prielaidos procesui atnaujinti, tačiau nėra įstatymo įpareigotas išsamiai išanalizuoti pateiktus įrodymus, todėl apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neaišku, ar apskritai vertino bei analizavo vertinimo akte įvardintus langų bei durų defektus ir jų akivaizdumą, atmestini kaip nepagrįsti.

36.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

37.       Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės nepatvirtina jokių naujų esminių bylos aplinkybių, kurių apeliantė nebūtų žinojusi (galėjusi ir turėjusi žinoti) bylos nagrinėjimo metu ir kurios turėtų neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai ir teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-35240-429/2018 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

38.       Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo

39.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

40.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu nuspręsta atskirąjį skundą atmesti, sprendžia, jog skolininkė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad skolininkė nors ir prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau iki atskirojo skundo nagrinėjimo dienos tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė.

41.       Kreditorė UAB „Termo langai“ apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į skolininkės atskirąjį skundą parengimą patyrė 726 Eur išlaidų, kurias prašo priteisti iš apeliantės.

42.       Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.16 punktu, sąžiningumo, teisingumo principais, atmetus skolininkės UAB „Hadusus“ atskirąjį skundą, kreditorei UAB „Termo langai“ priteistina iš skolininkės, išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti sumą mažinant iki 527,04 Eur, nes kreditorės sumokėta 726 Eur suma viršija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatytą maksimalų užmokesčio už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą dydį (0,4 X 1 317,60 Eur = 527,04 Eur).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Termo langai“, juridinio asmens kodas 302490278, iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Hadusus“, juridinio asmens kodas 304526367, 527,04 Eur (penkis šimtus dvidešimt septynis eurus keturis centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                              Albina Rimdeikaitė