Civilinė byla Nr. e2-20311-734/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14611-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1;
3.2.6.6.2.; 2.6.16.11.2
(S)
V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo OÜ A. F. ieškinį atsakovui V. N. dėl skolos priteisimo.
Teismas
nustatė:
ieškovas OÜ A. F. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. N. 936,70 Eur skolos, 33,72 Eur delspinigių, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
A. V. N. ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl esant tokioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir dėl atsakovės priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis). Byloje yra ieškovo prašymas, esant Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, priimti sprendimą už akių.
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas prieina prie išvados, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.
Iš ieškovo rašytinių paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „Tele2“ 2018 m. gegužės 9 d. sudarė Paslaugų sutartį, pagal kurią atsakovei buvo teikiamos mobiliojo ryšio tinklo paslaugos ir įranga, o atsakovas įsipareigojo tinkamai naudotis ryšio paslaugomis ir už suteiktas paslaugas bei įrangą atsiskaityti numatyta tvarka pagal išrašytas sąskaitas. Atsakovas su pradiniu kreditoriumi tinkamai neatsiskaitė ir liko skolingas 936,70 Eur sumą. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo pradiniam kreditoriui susidariusį įsiskolinimą, nėra (CPK 178 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad 2018 m. sausio 15 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi įsiskolinimo iš atsakovės reikalavimo teisė pradinio kreditoriaus UAB „Tele2“ buvo perleista naujam kreditoriui – ieškovui. Apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovas informuotas pranešimu.
Pagal 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Ieškovo pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas tinkamai nevykdė savo sutartinės prievolės, t. y. laiku neatsiskaitė su ieškovu už suteiktas paslaugas, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 936,70 Eur dydžio įsiskolinimą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38, 6.63, 6.200, 6.205 straipsniai, 6.716 straipsnio 1 dalis).
CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Ieškovas taip pat prašo teismo priteisti iš atsakovės 33,72 Eur delspinigių už 180 dienų laikotarpį, paskaičiuotus taikant 0,02 proc. dydžio delspinigių normą. Paslaugų sutarties bendrųjų sąlygų 3 straipsniu atsakovas įsipareigojo pradelsęs apmokėti už suteiktas paslaugas mokėti pradiniam kreditoriui 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Kadangi atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, ieškovo prašymas tenkintinas, ieškovui iš atsakovės priteistina 33,72 Eur delspinigių.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (970,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalį, iš atsakovės ieškovo naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 22 Eur žyminis mokestis ir 0,84 Eur išlaidos už Gyventojų registro išrašą, iš viso 22,84 Eur.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 75 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato S. J. suteiktas teisines paslaugas, rengiant ieškinį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CPK 56 straipsnyje nustatyti procesinio atstovavimo apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios atstovavimo išlaidos civilinio proceso dalyviui negali būti priteistos. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos, tačiau ne atstovavimo išlaidos, kurios yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).
Nagrinėjamu atveju teismui pateikta tarp ieškovo OÜ A. F., UAB „Juliansu Inkaso“ ir advokato S. J. sudaryta atstovavimo sutartis. Byloje taip pat pateikta advokato S. J., kaip pardavėjo, UAB „Julianus Inkaso“, kaip pirkėjui, 2019 m. kovo 6 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra už teisines konsultacijas rengiant procesinius dokumentus bei 2019 m. kovo 19 d. mokėjimo nurodymas Nr. 830, kuriuo UAB „Julianus Inkaso“ atliko mokėjimą advokatui S. J.. Vien tai, kad teikdamas paslaugas juridinis asmuo, t. y. UAB „Julianus Inkaso“, nebūdamas tinkamu ieškovo atstovu, atliko mokėjimą advokatui, nesudaro pagrindo priteisti reikalaujamų procesinių dokumentų rengimo išlaidų, kadangi advokatui apmokėjimą už teisines paslaugas atliko ne ieškovas, o juridinis asmuo, nesantis proceso dalyviu šioje byloje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl 75 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Kadangi byloje bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios (3 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262, 285 – 288 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo OÜ A. F. ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo OU A. F., j. a. k. 10746479, naudai 936,70 Eur (devynis šimtus trisdešimt šešis eurus 70 ct) skolos, 33,72 Eur (trisdešimt tris eurus 72 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (970,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 22,84 Eur (dvidešimt du eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data, žyminio mokesčio kvitas. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti.
Papildomai paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir, nepavykus kopijos įteikti paštu, skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.
Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Raimonda Vansevičienė