Civilinės bylos numeris e2A-1053-560/2018
Teisminio proceso numeris 2-68-3-48131-2016-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 3.3.1.18.3.; 3.4.3.5.2.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Neringos Švedienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo BUAB „Ūrus“ ir Ko ir bankroto administratoriaus D. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui BUAB „Ūrus“ ir Ko dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratorių D. B. nedelsiant imtis veiksmų ir užtikrinti, kad BUAB „Ūrus“ ir Ko atliekų tvarkymo aikštelėje, esančioje Kaimynų g. 13, Dičiūnų k., Utenos r., žemės sklype, unikalus Nr. 4400-0867-9054, laikomų atliekų talpos būtų užsandarintos taip, kad jose esančios pavojingos atliekos negalėtų išsipilti, išsibarstyti, išgaruoti ar kitaip patekti į aplinką, užtikrinti, kad laikomos atliekos nekeltų pavojaus visuomenės sveikatai ir aplinkai.
2. Nurodė, kad UAB „Ūrus“ ir Ko, turėdama TIPK leidimą Nr. TU(2)-65, vykdė pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo veiklą. Nuo 2010-09-23 bendrovė nesilaikė teisės aktų reikalavimų, t. y. per 2012-2014 m. ji surinko, tačiau neišvežė utilizuoti ar neperdavė kitiems tvarkytojams daugiau kaip 2 800 tonų atliekų, iš jų apie 1 990 tonų pavojingų, jas laikė pažeisdama aplinkosaugos ir priešgaisrinius reikalavimus, dėl ko kilo pavojus aplinkai ir visuomenei bei atsirado sunkių padarinių. 2016-04-13 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Ūrus“ ir Ko iškelta bankroto byla ir 2016-06-29 nutartimi įmonės bankroto administratoriumi paskirtas D. B.. 2016-10-13 BUAB „Ūrus“ ir Ko administratoriui D. B. surašytame privalomajame nurodyme Nr. (17-KE)-15 jis įpareigotas nedelsiant imtis veiksmų ir užtikrinti, kad bendrovės atliekų tvarkymo aikštelėje laikomos atliekos būtų užsandarintos taip, kad jose esančios pavojingos atliekos negalėtų patekti į aplinką (įvykdymo terminas iki 2016-10-26). Atlikto neplaninio patikrinimo metu (2016-11-08 pagal 2016-11-04 sprendimą) konstatuota, kad aktas Nr. (17-KD)-70), kad privalomasis nurodymas Nr. (17-ICE)-15 neįvykdytas, todėl surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. AM-UTEAN-78333728-16. Pakartotinio ieškovo 2016-11-09 privalomojo nurodymo Nr. (17-KE)-22 atsakovas taip pat neįvykdė jame nurodytu terminu (iki 2016-11-23) (2016-12-06 aktas Nr. (17-KD)-86).
3. Atsakovas BUAB „Ūrus“ ir Ko atsiliepime nurodė su ieškiniu sutinkantis iš dalies, t. y. sutiko, kad laikomų atliekų talpos būtų užsandarintos taip, kad jose esančios pavojingos atliekos negalėtų išsipilti, išsibarstyti, išgaruoti ar kitaip patekti į aplinką, tačiau nesutiko, kad bankroto administratorius, kuris įmonę pradėjo administruoti nuo 2016-07-15, turi atsakyti už per 2012-2014 m. suvežtas atliekas. Teigė, kad ieškovas imituoja darbą duodamas BUAB „Ūrus“ ir Ko administratoriui neįvykdomus privalomus nurodymus. Nesupranta, kodėl ieškovas nekontroliavo minėtos atliekų tvarkymo aikštelės iki bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovas informuotas, jog atsakovas neturi nei vieno euro, be to, pats ieškovas turi teisę ir pareigą bet kuriuo metu imtis būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių ir veiksmų, užtikrinančių teršalų, darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos tiek aplinkai, tiek ir žmonių sveikatai. Esant pareikštam prevenciniam ieškiniui bei bendrovės turtui pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, ieškovas turėjo imtis aktyvių veiksmų ir sutvarkyti pavojingas atliekas, o po to iš bendrovės reikalauti sąnaudų atlyginimo. Atsakovo teigimu, privalomieji nurodymai galėjo būti duoti UAB „Nektonas“, kuri iki bankroto bylos iškėlimo sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 2016/05/25-1 su atsakovu, todėl turi būti laikoma, kad nurodytos atliekos yra perduotos minėtai įmonei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-10-03 sprendimu ieškinį tenkino: įpareigojo BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratorių D. B. nedelsiant imtis priemonių ir užtikrinti, kad įmonės pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelėje, esančioje Dičiūnų k., Utenos r., laikomos talpos būtų užsandarintos taip, kad jose laikomos pavojingos atliekos nepatektų į aplinką ir nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ar aplinkai; užsandarinus talpas, pateikti tai patvirtinančius dokumentus Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui.
5. Teismas pažymėjo, kad bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisės ir pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ), kuriame numatyta, kad įmonės administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja; įstatymų nustatyta tvarka sutvarko atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 31 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, atsakovas yra atsakingas už tinkamą ieškovo nurodymų vykdymą, todėl bankroto administratorius, turintis teisę veikti bankrutuojančios įmonės vardu, turi pareigą likvidavus įmonę sutvarkyti minėtą įmonės veiklavietę (pašalinti joje esančias pavojingas atliekas ir užterštą gruntą).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Bankroto administratorius D. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2017-10-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Nurodo, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialinių teisių ir pareigų. Ieškovas ieškinį pareiškė juridiniam asmeniui – BUAB „Ūrus“ ir Ko. Dėl to ginčo nėra, tai nurodoma ir ginčijamame teismo sprendime. Tačiau ieškovas ieškinio reikalavimus visiškai nepagrįstai buvo suformulavęs taip, kad teismo sprendimu įpareigojimai būtų nustatyti ne atsakovui – juridiniam asmeniui, o atsakovo – juridinio asmens atstovui, ieškinio pareiškimo metu buvusiam atsakovo BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratoriui apeliantui D. B.. Šalies atstovui reikšti reikalavimus draudžia įstatymas, todėl vien dėl šios priežasties skundžiamas teismo sprendimas yra visiškai nepagrįstas.
8. Ieškovui buvo žinoma, jog Vilniaus apygardos teismas 2017-01-31 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-2942-567/2017, atsakovo bankroto administratorių apeliantą D. B. atstatydino iš BUAB „Ūrus“ ir Ko administratoriaus pareigų ir paskyrė administratoriumi UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, todėl ieškovas privalėjo tikslinti ieškinio reikalavimus, nes apeliantas atsakovo vardu byloje veikti jau neturėjo teisės. O naujasis atsakovo administratorius byloje buvo pasyvus, teismui jokių raštų, prašymų ar nuomonės dėl pareikšto ieškinio neteikė ir teismo posėdžiuose nedalyvavo, dėl ko iš dalies taip pat buvo neteisingai išnagrinėta byla.
9. Apeliantas, kaip fizinis asmuo, byloje nebuvo patrauktas atsakovu, nebuvo įtrauktas į bylą net trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje, tačiau ginčijamu sprendimu visiškai nepagrįstai teismas būtent jį įpareigojo atlikti veiksmus už atsakovą.
10. Atsakovas BUAB „Ūrus“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2017-10-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir 2017-10-24 papildomą sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti; D. B. apeliacinį skundą atmesti.
11. Nurodo, kad privalomuosius nurodymus yra gavęs buvęs bankroto administratorius D. B., o ne BUAB „Ūrus“ ir Ko. Privalomųjų nurodymų bendrovė nėra gavusi. Ieškovas ir Vilniaus miesto apylinkės teismas D. B. laiko subjektu, atsakingu už pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymą, taigi, bendrovė negali būti atsakovu civilinėje byloje.
12. Tokia procesinė padėtis byloje susiklostė dėl ieškovo nuolatinio piktnaudžiavimo teise: ieškovas privalomuosius nurodymus rašo ne atliekų turėtojui, o bankroto administratoriui. Kuomet administratoriais skundžia privalomuosius nurodymus tuo pagrindu, kad jie negali būti tapatinami su atliekų turėtojais, ieškovas nurodo, kad būtent administratorius turi BUAB „Ūrus“ ir Ko pareigas ir nurodymai teisingi. Kai pasikeitė bankroto administratorius, ieškovas aiškiai suprato, kad privalomieji nurodymai buvo surašyti ne tam asmeniui, tačiau vienose bylose reikalauja įpareigoti įvykdyti privalomuosius nurodymus administratorių (iki sužinojo, kad pasikeitė administratorius), o kitose – BUAB „Ūrus“ ir Ko.
13. Ieškovas buvusį bankroto administratorių, o ne bendrovę, kuri yra atliekų turėtoja, laiko atsakingu (kaltu) asmeniu dėl pavojingų ir nepavojingų atliekų netinkamo laikymo. Tai reiškia, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes privalomuosius nurodymus ir ieškinius teikia asmeniškai bankroto administratoriams. Nors bankroto administratoriai yra tik teismo paskirti asmenys, kurie teikia bankroto administravimo paslaugas, tačiau nėra atliekų turėtojai, o jų veiklos metu jokios atliekos nesusidaro ir nesusikaupia. Buvusiam bankroto administratoriui atsistatydinus, patvarkymai naujai paskirtam administratoriui (nuo 2017-01-31) nebegalioja, nes pastarasis nėra jo teisių ar pareigų perėmėjas.
14. Ieškovas turi ne teisę, o pareigą imtis veiksmų, jei susidaro itin pavojinga situacija. Nėra abejonių, kad situacija bendrovės aikštelėje yra pavojinga aplinkai ir būtina atlikti veiksmus, todėl ieškovas privalo pats imti prevencinių priemonių, kad laiku būtų užtikrintas viešasis interesas, kitu atveju, pagrįsta manyti, kad ieškovas tinkamai neatlieka savo funkcijų, nesiekia užkirsti kelio žalos, kuri daroma aplinkai. Teismas įpareigojo atlikti veiksmus asmenį, kuris to negali padaryti jokių teisės normų pagrindu, t. y. teismo sprendimas yra neįvykdomas.
15. Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė atsiliepimą į D. B. apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti, palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog jau vien tai, kad apeliacinis skundas surašytas fizinio asmens, neturinčio teisės jo surašyti, yra pagrindas apeliacinio skundo nepriimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. D. B. iki buvo atstatydintas iš BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratoriaus pareigų, teisme vykstančioje byloje dalyvavo kaip bankrutuojančios įmonės atstovas, o ne kaip dalyvaujantis byloje asmuo.
16. Vilniaus apygardos teismo nutartyje, priimtoje 2017-01-31 civilinėje byloje Nr. B2-2942- 567/2017, nurodoma, kad ji vykdoma skubiai. Tad D. B. dokumentus, susijusius su nagrinėjama byla, vykdydamas teismo nutartį perdavė įsiteisėjus nutarčiai, o paskirtas bankroto administratoriumi UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ apie šį teisminį procesą sužinojo laiku ir galėjo byloje būti aktyvus ir teikti teismui savo argumentus. Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas.
17. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su BUAB „Ūrus“ ir Ko apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovas Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas keistinas jo teisių perėmėju Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos. BUAB „Ūrus“ ir Ko, vadovaujama bankroto administratoriaus, yra atsakingas už atliekų sutvarkymą. BUAB „Ūrus“ ir Ko privalomųjų nurodymų davimo laikotarpiu buvo atliekų turėtojas savo privačioje teritorijoje, todėl atsakovas yra atsakingas už perimtą situaciją bankrutavusioje įmonėje. Atsakovas nesiima jokių aktyvių veiksmų siekiant įvykdyti privalomuosius nurodymus.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Bankroto administratoriaus D. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atsakovo BUAB „Ūrus“ ir Ko apeliacinis skundas atmetamas.
18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Ūrus” ir Ko turėdama TIPK leidimą Nr. TU(2)-65 vykdė pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo veiklą veiklavietėje, esančioje Dičiūnų k., Utenos r., t. y. vykdė su padidintos rizikos šaltiniu susijusią specifinę veiklą, kurios vykdymui nustatyti griežti kriterijai. Nuo 2010-09-23 bendrovė, laikotarpiu per 2012-2014 m. surinko ir neišvežė utilizuoti ar neperdavė kitiems tvarkytojams daugiau kaip 2 800 tonų atliekų, iš jų apie 1 990 tonų pavojingų ir jas laikė pažeisdama aplinkosaugos ir priešgaisrinius reikalavimus, dėl ko kilo grėsmė aplinkai ir visuomenei bei atsirado sunkių padarinių, nes buvo užterštas paviršinis gruntas, kurio neutralizavimui ir visiškam sukauptų atliekų sutvarkymui pagal Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-09-09 įsakymu Nr. 471 (ir vėlesniais pakeitimais), reikės daugiau nei 7 mln. Eur (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 32 straipsnio 3 dalis). 2015 m. nustatyta, kad minėtoje aikštelėje naftos produktų koncentracija 11,86875 karto viršija smėlinio grunto užteršimo naftos angliavandeniliais ribinę vertę (taikoma 4-000 mg/kg ribinė vertė), t. y. 4,75 ir 32,5 karto. Be to, bendrovė 2015-04-14,17 iš Ignalinos AE priėmė atliekas ir patalpino jas kartu su kitomis, sandėlyje nenurodytame veiklos leidime ir reglamente. Pagal 2015-05-10 trišalę paslaugų ir reikalavimų įskaitymo sutartį įmonė 2015-07-(15-24) priėmė atliekas iš BUAB „Utenos antrinis popierius“.
20. 2016-04-13 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Ūrus“ ir Ko iškelta bankroto byla ir 2016-06-29 nutartimi bankroto administratoriumi paskirtas D. B.. Ieškovas, atsižvelgdamas į Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos specialisto 2016-05-27 išvadą Nr. (6)-l.7-2123 atlikto grunto/dirvožemio tyrimą ir nusprendė patikrinti atsakovo veiklavietę. 2016-10-12 atlikto patikrinimo (aktas Nr. (17-KD)-63) minėtoje atliekų tvarkymo aikštelėje metu nustatyta, kad įmonė jai priklausančioje teritorijoje, po atviru dangumi netinkamai laiko sukauptas neaiškios kilmės ir sudėties pavojingas atliekas dėl ko kyla reali grėsmė aplinkai ir visuomenei, nes užteršus gruntą, teršalai sklinda į šalia esantį S. Z. priklausantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Atsakovas taip pat neįvykdė ieškovo 2016-10-13 privalomojo nurodymo Nr. (17-KE)-15, (terminas iki 2016-10-26), o taip ir kitų 2016-11-08 privalomųjų nurodymų Nr. (17-KE)-13 ir Nr. (17-KE)-22 (aktai Nr. (17-KD)-70 ir Nr. (17-KD)-86).
21. CPK 48 straipsnis numato, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Šiuo atveju ieškovas prašo ieškovą pakeisti jo teisių perėmėju - Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama, jog po organizacijos reorganizavimo ieškovo veiklą tęsia jo teisių perėmėjas, šį prašymą tenkina.
22. Apeliantas BUAB „Ūrus“ ir Ko savo apeliacinį skundą grindžia tuo, jog įmonė nėra gavusi privalomųjų nurodymų. CPK 306 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinio skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. CPK 312 straipsnis numato, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, jog atsiliepime į ieškinį jis su ieškiniu sutiko iš dalies, argumentų dėl privalomųjų nurodymo gavimo ar negavimo nekėlė, juos išdėstė tik apeliaciniame skunde, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl šių naujai apelianto teikiamų argumentų ir jų neanalizuoja.
23. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ) nustatytos įmonės bankroto administratoriaus teisės, pareigos bei veiklos ribos. ĮBĮ 11 straipsnyje numatyta, kad bankroto administratorius valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja. Pažymėtina, kad be bankroto administratoriaus, ĮBĮ nuostatose nenumatytas joks kitas alternatyvus subjektas, per kurį bankrutuojanti įmonė įgyvendintų savo teises bei pareigas. Išimčių taikant aplinkos apsaugos užtikrinimą reglamentuojančius teisės aktus nei bankrutuojančiai įmonei, nei ją atstovaujančiam bankroto administratoriui, ĮBĮ taip pat nenustato.
24. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog ieškinys yra reiškiamas netinkamam atsakovui, ir kad bendrovė negali būti atsakovu civilinėje byloje. Apeliantė neginčija fakto, jog įmonė vykdė pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo veiklą, nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir neišvežė utilizuoti ar neperdavė kitiems tvarkytojams daugiau kaip 2 800 tonų atliekų; neįvykdė ieškovo privalomųjų nurodymų, tačiau nesutinka su tuo, jog ji yra laikoma atsakove byloje. Pažymėtina, jog ieškovas ieškinį pareiškė atsakovei – bankrutuojančiai įmonei. Kaip jau minėta, ĮBĮ nustato, jog, bankrutuojanti įmonė savo teises bei pareigas įgyvendina per bankroto administratorių, todėl šiuo atveju subjektas (ar pats bankroto administratorius, ar bankrutuojanti įmonė), kuriam paskirtas privalomasis nurodymas, bankrutuojančios įmonės teisių bei pareigų įgyvendinimo būdo nekeičia, iš privalomųjų nurodymų turinio yra aišku, kokiam subjektui jie skirti. Pareiga įvykdyti privalomuosius nurodymus tenka bankrutuojančiai įmonei ir ji, remdamasi ĮBĮ nuostatomis, ją įgyvendina per bankroto administratorių, kadangi jokio kito atstovo bankrutuojanti įmonė neturi.
25. Bankroto administratorius apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad D. B. byloje aktyviai dalyvavo, teikė atsiliepimą į ieškinį veikdamas kaip atsakovo atstovas – bankroto administratorius. Tačiau yra sutiktina su jo apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovas nepagrįstai ieškinio reikalavimus suformulavo taip, jog teismo sprendimu įpareigojimai būtų nustatyti ne atsakovui – juridiniam asmeniui, o atsakovo atstovui, rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodant konkretų fizinį asmenį, tai yra apeliantą D. B., kas ir buvo padaryta skundžiamame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-03 sprendime. Pažymėtina, jog byloje esanti medžiaga patvirtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2017-01-31 nutartimi paskyrė naują BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratorių. Vadinasi, D. B., jį atstatydinus iš bankroto administratorių, nebėra juridinio asmens atstovas ir per jį bankrutuojanti įmonė nebeįgyvendina savo teisių bei pareigų, todėl toks pirmosios instancijos teismo sprendimas, įpareigojantis D. B. atlikti tam tikrus veiksmus yra neproporcingas, prieštaraujantis teisingumo principui ir pažeidžiantis apelianto teises. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo buvusį konkretų BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratorių D. B. atlikti teismo sprendime nurodytus veiksmus, ir toks Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas yra keistinas.
26. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
27. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti bankroto administratoriaus D. B. apeliacinį skundą iš dalies ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo rezoliucinę dalį iš jos išbraukiant D. B. vardą ir pavardę, o likusioje dalyje – apeliacinius skundus atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
28. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas iš dalies tenkinant apelianto D. B. apeliacinį skundą, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas 50 procentų ir jam iš ieškovo priteistina 37,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Bankroto administratoriaus D. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti.
Įpareigoti BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratorių nedelsiant imtis priemonių ir užtikrinti, kad įmonės pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelėje, esančioje Dičiūnų k., Utenos r. sav., laikomos talpos būtų užsandarintos taip, kad jose laikomos pavojingos atliekos nepatektų į aplinką ir nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ar aplinkai. Užsandarinus talpas, pateikti tai patvirtinančius dokumentus Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui.“
Likusioje dalyje apeliacinius skundus atmesti.
Priteisti iš ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos bankroto administratoriaus D. B. naudai 37,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Rūta Burdulienė
Dainius Rinkevičius
Neringa Švedienė