LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens L. E. (L. E.) prašymą atnaujintoje civilinėje byloje dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2T-16-912/2025 peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

1.       Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-16-912/2025 pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Minsko srities Molodečno rajono teismo 2014 m. spalio 9 d. įsakymą, kuriuo nuspręsta išieškoti iš suinteresuoto asmens L. E. (L. E.; toliau – ir suinteresuotas asmuo) pareiškėjai V. E. (toliau – ir pareiškėja) nepilnamečio vaiko R. E. išlaikymui alimentus, kurių dydis yra 25 proc. uždarbio ir (arba) kitų pajamų kas mėnesį, esant darbingiems tėvams, mažiausias alimentų dydis per mėnesį turi būti ne mažesnis kaip 50 proc. išgyvenimo minimumo biudžeto vidutiniškai vienam gyventojui. Išieškojimas pradedamas nuo 2014 m. spalio 7 d. ir vykdomas iki vaiko pilnametystės.

2.       Suinteresuotas asmuo L. E. 2025 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2T-16-912/2025, nustatyti suinteresuotam asmeniui 30 dienų terminą pateikti prašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 6 d. nutarties peržiūrėjimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3.       Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. lapkričio 6 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2T-16-912/2025, nustatė suinteresuotam asmeniui L. E. 30 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties priėmimo dienos, pateikti prašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2T-16-912/2025 peržiūrėjimo.

4.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. gruodžio 22 d. gautas suinteresuoto asmens L. E. prašymas peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2T-16- 912/2025, įvertinant proceso metu paaiškėjusias aplinkybes, konstatuoti, kad pareiškėjos teiginiai apie alimentų nemokėjimą neatitinka tikrovės, bei panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5.       Prašyme nurodoma, kad suinteresuoto asmens pateikti oficialūs Baltarusijos Respublikos kompetentingų institucijų dokumentai patvirtina, kad pareiškėjos nurodytu laikotarpiu suinteresuotas asmuo tinkamai vykdė pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, o išlaikymo skolos nebuvo nei 2024 m. lapkričio 30 d., nei 2025 m. liepos 30 d. Be to, pati pareiškėja dar 2024 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į Baltarusijos Respublikos Priverstinio vykdymo skyrių su prašymu grąžinti vykdomąjį dokumentą, nurodydama, jog išlaikymo skolos nėra, ir šis faktas buvo oficialiai užfiksuotas valstybės institucijos dokumentuose.

6.       Akivaizdu, kad 2025 m. sausio 30 d. pateikdama prašymą Lietuvos apeliaciniam teismui, pareiškėja žinojo arba objektyviai privalėjo žinoti, kad jos teiginiai apie išlaikymo nemokėjimą neatitinka tikrovės. Pagal bendrąjį teisės principą ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda), melagingais faktiniais teiginiais grindžiamas procesinis kreipimasis negali sukurti teisinių pasekmių, būti laikomas tinkamu teismo nagrinėjimo objektu ar juo labiau sudaryti pagrindą materialiųjų teisių suvaržymui. Byla buvo inicijuota remiantis ne tik neteisingais, bet ir sąmoningai klaidinančiais faktiniais duomenimis, o tai savaime sudaro pagrindą iš esmės peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartį. Visą ginčo laikotarpį suinteresuotas asmuo teikė išlaikymą tokia tvarka ir tokia apimtimi, kokia buvo nustatyta Baltarusijos Respublikos teisės aktuose ir vykdomuosiuose dokumentuose. Baltarusijos Respublikos kompetentingų institucijų dokumentai taip pat patvirtina, kad išlaikymo skolos nebuvo nei 2024 m. lapkričio 30 d., nei 2025 m. liepos 30 d., o 2024 m. gruodžio 12 d. Baltarusijos Respublikos Priverstinio vykdymo skyrius, pareiškėjos prašymu, grąžino vykdomąjį dokumentą, aiškiai konstatuodamas, jog išlaikymo skolos likutis – 0 Baltarusijos rublių. Suinteresuotas asmuo 2023 m. liepos 18 d. papildomai perdavė pareiškėjai 2 000 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, tai raštu patvirtino pati pareiškėja. Ši aplinkybė paneigia bet kokias prielaidas, kad suinteresuotas asmuo nevykdė pareigos teikti išlaikymą ar veikė nesąžiningai. Nepaisant to, Lietuvos Respublikoje buvo inicijuotas išlaikymo išieškojimo procesas, neįvertinus fakto, kad analogiškas vykdomasis procesas Baltarusijos Respublikoje buvo užbaigtas be skolos. Tokia situacija sudaro prielaidas dvigubam tos pačios prievolės išieškojimui ir prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

7.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 809 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą. Užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 straipsnio 1, 5 dalys).

8.       Lietuvos Respublikos tarptautinį civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymas (toliau – Įstatymas) skirtas užtikrinti tinkamą civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimą (Įstatymo 1 straipsnis). Su išlaikymo prievolėmis susijusios bylos nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka tiek, kiek 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (toliau – 2007 metų Hagos konvencija) ir Įstatymas nenustato kitaip (Įstatymo 377 straipsnis).

9.       Lietuvos Respublika ir Baltarusijos Respublika – 2007 metų Hagos konvencijos narės. Lietuvos Respublika ir Baltarusijos Respublika sudarė 1992 m. spalio 20 d. sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, kurioje įtvirtintos nuostatos dėl vienoje valstybėje priimtų teismo sprendimų, taip pat ir išlaikymo bylose, pripažinimo ir leidimo vykdyti kitoje susitariančioje valstybėje, kuri įsigaliojo 1993 m. liepos 11 d.

10.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl 2007 metų Hagos konvencijos ir dvišalės sutarties nuostatų konkurencijos, išaiškino, kad 2007 metų Hagos konvencija nustato veiksmingesnes taisykles negu dvišalė sutartis, nes pagal nutylėjimą (t. y. atitinkamai valstybei nedeklaravus, kad ji kitų valstybių teismų sprendimams pripažinti toliau taikys egzekvatūros procedūrą) joje įtvirtintas supaprastintas pripažinimo ir vykdymo teisinis režimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-421/2022, 17, 18 punktai). Dėl to suinteresuoto asmens prašymas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 6 d. nutarties pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos teismo sprendimą peržiūrėjimo nagrinėjamas pagal 2007 metų Hagos konvenciją.

11.       Konvencijos 23 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pareiškėjui ir atsakovui nedelsiant pranešama, kai teismas pripažįsta užsienio institucijos sprendimą. Jie gali pateikti prieštaravimą arba apskųsti sprendimą fakto ir teisės klausimais. Prieštaravimas arba skundas gali būti grindžiami tik: a) Konvencijos 22 straipsnyje nustatytais atsisakymo pripažinti ir vykdyti sprendimą pagrindais; b) Konvencijos 20 straipsnyje nurodytais pripažinimo ir vykdymo pagrindais; c) pagal Konvencijos 25 straipsnio 1 dalies a, b ar d punktus arba 3 dalies b punktą perduotų dokumentų autentiškumu ir vientisumu. Atsakovo prieštaravimas arba skundas taip pat gali būti grindžiamas skolinės prievolės įvykdymu, jei sprendimo pripažinimas ir vykdymas susiję su anksčiau atsiradusiomis mokėjimo prievolėmis (Konvencijos 23 straipsnio 7, 8 dalys).

12.       Lietuvos apeliaciniam teismui 2025 m. lapkričio 6 d. nutartimi atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2T-16-912/2025, suinteresuotas asmuo L. E. pateikė prašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2T-16-912/2025 peržiūrėjimo. Suinteresuotas asmuo prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2T-16-912/2025, kuria patenkintas pareiškėjos V. E. prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Minsko srities Molodečno rajono teismo 2014 m. spalio 9 d. įsakymą, remdamasis 2007 metų Hagos konvencijos 22 straipsnio a punkte nustatytais teismo (institucijos) sprendimo nepripažinimo pagrindais (sprendimo pripažinimas ir vykdymas aiškiai prieštarauja valstybės, į kurią kreipiamasi, viešajai tvarkai (lot. ordre public).

13.       Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo argumentuoja, kad tinkamai vykdė pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, skolos įsiskolinimo nėra, todėl byla dėl Baltarusijos Respublikos teismo įsakymo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos inicijuota nepagrįstai, o prašoma peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi sukurta situacija sudaro prielaidas dvigubam tos pačios prievolės išieškojimui ir prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.

14.       Teisėjų kolegija aplinkybių, dėl kurių galėtų būti vertinama, kad Baltarusijos Respublikos Minsko srities Molodečno rajono teismo 2014 m. spalio 9 d. įsakymo pripažinimas ir leidimas vykdyti Lietuvos Respublikoje galėtų prieštarauti viešajai tvarkai, nenustatė (CPK 185 straipsnis).

15.       Sprendžiant užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo klausimą, atitiktis Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai tikrinama tik analizuojant pripažinto ir leisto vykdyti užsienio teismo sprendimo pasekmių įtaką Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, t. y. ar pripažinto ir leisto vykdyti užsienio teismo sprendimo vykdymas Lietuvos Respublikoje nepažeistų Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos. Viešoji tvarka suprantama siaurai ir apima tik esminius Lietuvos Respublikos visuomenės santvarkos pagrindus. Ji gali būti pažeista tik tais išimtiniais atvejais, kai užsienio teismo sprendimo įvykdymas gali sukelti pasekmes, neleistinas Lietuvos teisinės sistemos požiūriu. Sąvoka „viešoji tvarka“ aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006; 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022).

16.       Viešosios tvarkos pažeidimu pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu. Viešosios tvarkos tikslas yra apsaugoti pagrindinius, gyvybiškai svarbius valstybės, visuomenės interesus, t. y. viešosios tvarkos sąvoka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2006; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022).

17.       Teisėjų kolegijos vertinimu, Baltarusijos Respublikos teismo įsakymo pripažinimas ir leidimas vykdyti Lietuvos Respublikoje nereiškia dvigubo išieškojimo iš skolininko (suinteresuoto asmens) įteisinimo. Atsižvelgiant į byloje esantį Baltarusijos Respublikos Minsko srities Molodečno rajono teismo pranešimo patvirtinimą pagal 2007 metų Hagos konvencijos 25 straipsnio 1 dalies c punktą, Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartimi pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo įsakymas jo kilmės valstybėje yra vykdomas. Aplinkybes dėl tinkamo Baltarusijos teismo įsakymo vykdymo suinteresuotas asmuo gali įrodinėti užsienio valstybės teismo įsakymo dėl išlaikymo priteisimo vykdymo proceso metu, tačiau tai nėra 2007 metų Hagos konvencijoje numatytas pagrindas atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti teismo įsakymą Lietuvos Respublikoje.

18.       Pažymima, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo diskrecijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kita) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2012; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-916/2019).

19.       Apibendrinant nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad suinteresuotas asmuo Baltarusijos Respublikos Minsko srities Molodečno rajono teismo 2014 m. spalio 9 d. įsakymo prieštaravimo viešajai tvarkai neįrodė (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nustatytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, padaro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra 2007 metų Hagos konvencijos 22 straipsnio a punkte nustatytų pagrindų, dėl kurių turėtų būti panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartis, kuria pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Minsko srities Molodečno rajono teismo 2014 m. spalio 9 d. įsakymas. Dėl to suinteresuoto asmens prašymas atmetamas.

20.       Teismui atmetus prašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 6 d. nutarties peržiūrėjimo, suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o pareiškėja iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teisėjų kolegija bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, 318 straipsnio 1 dalimi, 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo 22, 23 straipsniais,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą

Ši nutartis per tris mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjai                                                                                  Rūta Latvelė

                                                                                           Vilija Mikuckienė

                                                                                            Vigintas Višinskis