Administracinė byla Nr. eAS-200-520/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00605-2023-1
Procesinio sprendimo kategorija 49
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. kovo 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo mažosios bendrijos „Juda NT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Juda NT“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Juda NT“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba, atsakovas) 2022 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1S-138 (2022) „Dėl nekilnojamojo turto agentūrų ir jas vienijančios asociacijos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas) dalį, kuria MB ,,Juda NT“ pripažinta padariusi pažeidimus ir jai skirta 11 220 Eur bauda.
Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Nutarimo dalį, kuria MB ,,Juda NT“ skirta 11 220 Eur bauda įpareigojant baudą sumokėti per tris mėnesius, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad jis neturi finansinės galimybės per tris mėnesius sumokėti jam skirtą baudą, o nesustabdžius Nutarimo vykdymo, jam kiltų reali grėsmė bankrutuoti. Pareiškėjo 2022 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, jo grynasis pelnas sudaro 1 049 Eur, jis 2023 m. sausio 23 d. turi 4 358,36 Eur uždelstų skolų tiekėjams. Iš įmonės 2023 m. sausio 24 d. banko sąskaitos išrašo matyti, jog įmonės banko sąskaitoje yra 2 038,28 Eur.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 7 d. nutartimi nutarė pareiškėjo MB „Juda NT“ skundą priimti, sujungti bylą pagal pareiškėjo skundą su kita administracine byla, tačiau netenkino prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, kada taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, atkreipė dėmesį, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, kuriuose pažymėta, jog prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis, iš kurių būtų galima spręsti apie asmens finansinę būklę, jo tolimesnės ekonominės veiklos perspektyvas.
Įvertinęs pareiškėjo argumentus, kuriais jis grindė reikalavimo užtikinimo priemonės taikymo būtinybę ir pateiktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nurodė tik galimas reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo pasekmes, kurios vertintinos kaip prielaidos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai nėra pakankami spręsti dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi pareiškėjas teikė teismui konkretaus banko dviejų sąskaitų likutį 2023 m. sausio 24 d., tačiau nebuvo pateiktas minėtų sąskaitų išrašas, apimantis ilgesnį laikotarpį, todėl nėra galimybės spręsti apie pareiškėjo finansinę padėtį. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas sąskaitų neturi kituose bankuose, pastebėjo, jog teikiami įrodymai apie gautas pajamas tik už 2018 metus, kas, teismo įsitikinimu, nebuvo tikslu dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrįstumo.
III.
Pareiškėjas MB „Juda NT“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 7 d. nutarties dalį, kuria netenkintas jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. Nutarimo dalį, kuria MB ,,Juda NT“ skirta 11 220 Eur bauda įpareigojant baudą sumokėti per tris mėnesius, sustabdyti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Pareiškėjas teigia, kad savo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo grindė tuo, kad jis neturi finansinės galimybės per tris mėnesius sumokėti jam skirtą baudą, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus.
Pareiškėjas nurodo, kad kartu su atskiruoju skundu pateikia kredito sutartį, iš kurios matyti, jog 2021 m. gegužės 18 d. pareiškėjui suteikta (duomenys neskelbtini) Eur paskola, gautas kreditas buvo panaudotas įmonės biurui įsigyti, kredito sutartis sudaryta iki 2031 m. balandžio 15 d., kas mėnesį mokėtina suma (kredito įmoka) – (duomenys neskelbtini) Eur. Pareiškėjo įsitikinimu, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, įmonė neturės galimybės sumokėti jai skirtą baudą ir vykdyti prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus. Nevykdant kreditorinių įsipareigojimų, kredito davėjas gali vienašališkai nutraukti kredito sutartį ir realizuoti hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis neturi lėšų, reikalingų sumokėti Nutarimu paskirtą baudą, įmonė neturi ir negali jų užsidirbti, kadangi nekilnojamojo turto rinkos sektoriuje recesija jaučiasi labiausiai.
Dėl teismo motyvų, kad pareiškėjas teismui pateikė duomenis apie sąskaitas, esančias tik viename banke, pareiškėjas pažymi, kad teikia įrodymus, jog kituose bankuose įmonė sąskaitų neturi.
Pareiškėjas tvirtina, kad jo skundas negali būti laikomas akivaizdžiai nepagristas, o tuo atveju, jei teismas, išnagrinėjęs bylą priimtų pareiškėjui palankų sprendimą, bet nebūtų sustabdytas Nutarimu paskirtos 11 220 Eur baudos išieškojimas, tokia teisinė situacija reikštų, kad net ir palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį būtų apsunkintas, kadangi pareiškėjas, tikėtina, nebegalėtų toliau tęsti veiklos ir bankrutuotų arba patirtų didelius nuostolius, kurių kompensavimas iš valstybės lėšų būtų susijęs su papildomais teisiniais ginčais.
Pareiškėjo įsitikinimu, pirmiausia turi būti išspręstas tarp pareiškėjo ir Konkurencijos tarybos kilęs ginčas ir tik teismui nustačius, jog Nutarimas yra teisėtas, jis gali būti vykdomas. Skundžiamo Nutarimo vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, šiuo atveju sukeltų didesnius neigiamus padarinius, nei laikinas Nutarimo nevykdymas.
Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Atsakovas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 3 dalį skundo padavimas nestabdo Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymo, išskyrus du atvejus: 1) Konkurencijos taryba gauna ūkio subjekto pateiktą finansinę garantiją ir (arba) draudimo įmonės laidavimo draudimą; 2) teismas nusprendžia sustabdyti Konkurencijos tarybos nutarimo priverstinį vykdymą.
Atsakovo vertinimu, Nutarimo rezoliucinėje dalyje nustatyto įpareigojimo sumokėti baudą sustabdymas galėtų būti taikomas tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas pagrįstų būtent dėl tokio baudos sumokėjimo ar išieškojimo jam galinčią kilti neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą didelę žalą. Šiuo atveju pareiškėjas tokios sunkiai atitaisomos ar neatitaisomos žalos neįrodė. Atsakovo įsitikinimu, ūkio subjektas turėtų nurodyti objektyvias priežastis, kurioms esant jis negali laiku sumokėti baudos, paaiškinti, ar baudos sumokėjimas gali sukelti realią grėsmę ūkio subjekto veiklos tęstinumui ir ar dėl jo atsirastų kitų sunkių pasekmių. Siekiant tai pagrįsti, ūkio subjektas turėtų pateikti išsamius įrodymus, pagrindžiančius, jog sumokėjus visą ar dalį baudos neatidedant termino, reikšmingai pablogėtų ūkio subjekto padėtis ir kiltų reali grėsmė nutraukti vykdomą ekonominę veiklą. Ūkio subjektas taip pat turėtų pateikti paaiškinimus, kokie finansavimo šaltiniai Konkurencijos tarybos paskirtai baudai sumokėti buvo svarstyti bei kodėl atmesta tokių šaltinių galimybė.
Atsakovas sutinka su teismo vertinimu, kad kartu su skundu pareiškėjo pateikti įrodymai nėra pakankami, kad būtų įvertinta pareiškėjo finansinė padėtis. Kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai apie prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus, atsakovo vertinimu, taip pat nepagrindžia sunkios pareiškėjo finansinės padėties, dėl kurios būtų būtina stabdyti Nutarimo dalį, kuria pareiškėjui paskirta bauda, o pareiškėjo teiginiai, kad kredito davėjas gali vienašališkai nutraukti kredito sutartį, kad bus realizuotas įkeistas nekilnojamasis turtas, yra hipotetinio pobūdžio.
Dėl atskirojo skundo teiginių, kad pareiškėjas neturi galimybės gauti pakankamai pajamų dėl nekilnojamojo turto rinkos nuosmukio, Konkurencijos taryba pažymi, jog jam skirta bauda, neviršijanti 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais (Konkurencijos įstatymo 36 str. 1 d.). Aplinkybė, kad pareiškėjas neturi banko sąskaitoje pakankamai lėšų sumokėti baudą, nėra pagrindas spręsti, kad jis apskritai nėra pajėgus tai padaryti, kadangi jis gali imtis priemonių gauti išorinį finansavimą ir pan.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, bet teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, pareiškėjo grąžinimas į buvusią padėtį būtų keblus, kad pareiškėjas galbūt jau negalėtų tęsti veiklos dėl nemokumo, patirtų didelius nuostolius ir pan. Paaiškėjus, kad pareiškėjui bauda paskirta nepagrįstai, pareiškėjo sumokėta suma būtų grąžinta, be to, pareiškėjas galėtų prašyti teismo atlyginti jo patirtą žalą.
Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, nenorėdamas mokėti jam paskirtos baudos, turi teisę Konkurencijos tarybai pateikti Konkurencijos įstatyme nurodytas finansines priemones – finansinę garantiją ir (arba) draudimo įmonės laidavimo draudimą. Kadangi pareiškėjas neįrodė reikalavimų užtikrinimo priemonių institutui taikyti būtinųjų sąlygų (didelės, neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos), nėra pagrindo tenkinti jo atskirąjį skundą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja :
IV.
Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo MB „Juda NT“ prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Nutarimo dalį, kuria pareiškėjui skirta 11 220 Eur bauda įpareigojant baudą sumokėti per tris mėnesius, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir įvertinęs pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti pareiškėjo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi pareiškėjas neįrodė, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti įrodymai nepagrindė jo finansinės būklės, o argumentai dėl galbūt kilsiančių reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo pasekmių yra hipotetiniai.
Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir laikosi pozicijos, kad jo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo turėjo būti tenkintas, kadangi pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai, taip pat ir su atskiruoju skundu pateikti kiti įrodymai pagrindžia, kad pareiškėjas negali per Nutarime nustatytą terminą sumokėti paskirtos baudos, turi sutartinių įsipareigojimų kredito davėjui, ateityje negaus pakankamai veiklos pajamų; kt. Pareiškėjo įsitikinimu, netenkinus prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, net teismui priėmus palankų sprendimą, pareiškėjas, tikėtina, negalės vykdyti ekonominės veiklos, patirs didelius nuostolius, jo grąžinimas į buvusią padėtį bus apsunkintas.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; kt.); teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017; kt.).
Pažymėtina, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu asmuo neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; kt.).
Prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindžiantys argumentai <...> privalo būti pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis (įrodymais) – finansinės atskaitomybės, buhalterinės apskaitos ar kitais dokumentais <...>, iš kurių būtų galima spręsti apie asmens finansinę būklę, jo tolimesnės ekonominės veiklos perspektyvas, t. y. jais remiantis įvertinti (nustatyti) galimas finansines bei materialiąsias pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-972-756/2017; kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui teiktame prašyme, atskirajame skunde ir atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindų daryti išvadą, jog yra kilusi reali grėsmė, kad netaikant pareiškėjo nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui.
Vertinant pareiškėjo argumentus, dėl kurių pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti jo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, akcentuotina, kad vien tik galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-562-556/2021; kt.). Taip pat ir prielaida, jog pareiškėjas ar kiti asmenys gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-807-556/2022; kt.).
Pareiškėjas byloje ginčija Nutarimą (su pareiškėju susijusią Nutarimo dalį), kuriuo, be kita ko, nutarta pripažinti, kad: 1) MB „Juda NT“ ir kiti Nutarime nurodyti juridiniai asmenys pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimus, sudarydami rinkų pasidalijimo susitarimą dėl klientų ir nekilnojamojo turto brokerių neviliojimo; 2) įpareigoti 1 dalyje nurodytiems subjektams nutraukti draudžiamą susitarimą dėl klientų bei nekilnojamojo turto brokerių neviliojimo; 3) MB „Juda NT“ skirti 11 220 Eur baudą. Nutarime išaiškinta jo apskundimo tvarka, taip pat nurodyta, kad, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 39 straipsniu, paskirta piniginė bauda per tris mėnesius nuo nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje www.kt.gov.lt dienos turi būti sumokėta į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui teikė duomenis apie SEB banko dviejų sąskaitų likutį 2023 m. sausio 24 d., 2022 metų Pelno (nuostolių) ataskaitą, duomenis apie 2023 m. sausio 23 d. uždelstas skolas tiekėjams, apie 2018 metų pajamas, tačiau šie įrodymai nepagrindžia pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis dėl sunkios turtinės padėties neturi finansinių galimybių sumokėti paskirtą baudą per nustatytą terminą, taip pat neįrodo neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės pareiškėjui kilsiančios žalos realios tikimybės. Pareiškėjo teiginiai, susiję su jo sumažėjusiomis galimybėmis uždirbti pajamas dėl to, kad pasikeitė padėtis nekilnojamojo turto rinkoje, kad pareiškėjas taps nemokus, turės nutraukti ūkinę veiklą, iš esmės yra bendro ir hipotetinio pobūdžio, nedetalizuoti ir nepagrįsti konkrečiais įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirojo skundo argumentai, kad galbūt ateityje pareiškėjas bus priverstas inicijuoti kitus teisminius ginčus, taip pat nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
2019 m. birželio 13 d. buvo priimtas Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 33, 39 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 41 straipsniu įstatymas Nr. XIII-2219, kuriuo buvo pakeista Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 3 dalis nustatant, jog skundo padavimas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui paskirta bauda, nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymo, išskyrus atvejus, kai Konkurencijos taryba, vadovaudamasi šio įstatymo 39 straipsnio 7 dalimi, priima sprendimą nesikreipti į antstolį dėl baudos priverstinio išieškojimo arba jeigu teismas nusprendžia kitaip. Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu yra motyvuotas ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto prašymas, Konkurencijos taryba turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki šešių mėnesių, jeigu sumokėti baudos laiku ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas negali dėl objektyvių priežasčių.
Konkurencijos įstatymas taip pat buvo pakeistas, nustatant, jog Konkurencijos taryba priima sprendimą nesikreipti į antstolį dėl priverstinio baudos išieškojimo bylinėjimosi teisme laikotarpiu, kai Konkurencijos tarybos nutarimas, kuriuo paskirta bauda, apskundžiamas teismui ir ūkio ar viešojo administravimo subjektas pateikia Konkurencijos tarybai finansų įstaigos suteikiamą finansinę garantiją ir (arba) draudimo įmonės laidavimo draudimą, kurie padengtų paskirtos baudos sumą (Konkurencijos įstatymo 39 str. 7 d.). Minėtų pakeitimų aiškinamajame rašte pažymima, jog siūlomi pakeitimai būtų analogiški Europos Komisijos taikomai procedūrai. Šiais pakeitimais užtikrinama, kad baudos už konkurencijos teisės pažeidimus būtų sumokamos į valstybės biudžetą, o ūkio ar viešojo administravimo subjektai turėtų galimybę įvertinti jiems palankiausią baudos mokėjimo būdą – sumokėti baudą per tris mėnesius nuo Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo paskirta bauda, paskelbimo ar nemokėti baudos visą bylinėjimosi laikotarpį, pateikiant banko garantiją (žr. Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo Nr. X-1409 13 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 33 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 161 straipsniu įstatymo projekto aiškinamąjį raštą).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nenurodė ir nepagrindė, kad jis dėl objektyvių priežasčių neturi galimybės kreiptis į Konkurencijos tarybą, jog būtų sprendžiama dėl paskirtos baudos (ar jos dalies) mokėjimo atidėjimo ar kad būtų priimtas sprendimas nesikreipti į antstolį dėl priverstinio baudos išieškojimo bylinėjimosi teisme laikotarpiu. Byloje nėra duomenų (tokių argumentų nenurodė ir pareiškėjas teiktuose procesiniuose dokumentuose), kad atsakovas priėmė sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo, kuris yra vykdomasis dokumentas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso taikymo prasme. Byloje nepateikti įrodymai, kad yra inicijuotas Nutarimo dalies, kuria paskirta pareiškėjui bauda, priverstinis išieškojimas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo bus ginamos prevenciškai, ir šių priemonių taikymas nebūtų proporcingas, kadangi pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog jis dėl svarbių priežasčių negali kreiptis Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 4 ir 7 dalyse nustatyta tvarka į atsakovą dėl baudos mokėjimo atidėjimo ar atitinkamo sprendimo priėmimo.
Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus, t. y. 2021 m. gegužės 18 d. sudarytos kredito sutarties specialiąją dalį, kredito mokėjimo grafiką 2021–2023 metams, pranešimą, kad pareiškėjas turi dvi sąskaitas SEB banke ir sąskaitą kredito unijoje „Litas“ kredito įmokoms mokėti. Pateikti duomenys patvirtina, kad kredito unija „Litas“ pareiškėjui yra suteikusi (duomenys neskelbtini) Eur kreditą, skirtą pareiškėjo biurui įsigyti, kredito sutartis sudaryta iki 2031 m. balandžio 15 d., o mėnesinė įmokų suma sudaro (duomenys neskelbtini) Eur.
Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies bei 151 straipsnio nuostatas, pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo procesinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos ar atskiro klausimo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme.
Nagrinėjamu atveju yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, pagrįstumas ir teisėtumas (ABTĮ 140 str. 1 d., 151 str.), o pareiškėjas pirmosios instancijos teismui neteikė minėtų įrodymų, apeliacinės instancijos teismui teikdamas naujus įrodymus nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, kad jis negalėjo pirmosios instancijos teismui pateikti šių įrodymų. Be to, šių įrodymų pateikimas ir pareiškėjo argumentai, kad šie įrodymai patvirtina būtinumą taikyti jo nurodomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, taip pat nepatvirtina, kad pareiškėjas nėra pajėgus sumokėti Nutarimu paskirtą baudą ar baudos sumokėjimas Nutarimu nustatytu terminu pareiškėjui gali padaryti neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi kilusį ginčą apibūdinančias aplinkybes, pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę bei nurodytas priežastis, dėl kurių, pareiškėjo teigimu, turi būti taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes pareiškėjo pateikti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog būtent nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154
straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo mažosios bendrijos „Juda NT“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Sutkevičius
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė