Civilinė byla Nr. e2-940-631/2020

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04482-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.2.9.10.8.; 1.3.5.1.; 1.3.5.5.; 1.3.6.4.1.3. 1.3.7.5.5.; 1.3.7.5.6. 3.2.6.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovei J. K., jos atstovei advokatei Gitanai Martyšienei, atsakovo individualios A. Zakaro firmos atstovėms advokatei Jurgitai Karvelei, L. L., D. P., L. M., viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovei individualiai A. Zakaro firmai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, atliktos išskaitos pripažinimo neteisėta, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą, kitų su darbo santykiais susijusių išmokų bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

N U S T A T Ė:

Ieškovė J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu nurodydama ieškinyje, kartu papildydama rašytiniuose paaiškinimuose ir duodama teismo posėdyje bylą nagrinėjant iš esmės žodinius paaiškinimus, kad dirbo A. Zakaro firmoje, parduotuvės (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. kovo 12 d. iki 2019 m. kovo 27 d. Ieškovė nurodė buvusi atleista iš darbo pagal LR DK 53 str. 2 p. ir 58 str. 2 d. 1 p. grupės vadovės L. L. 2019 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 190327/3. Atleidimo įsakyme Nr. 190327/3 nurodyta, jog darbdavys atliko išsamų tyrimą dėl bendrovei priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), padarytų galimų pažeidimų, susijusių su prekių pardavimu, kuomet iš klientų gauti pinigai nebuvo apskaitomi kasos aparatu, o buvo išrašomi pinigų priėmimo kvitai (toliau – PPK) bei kitų pažeidimų ir nustatė, kad darbuotoja pažeidė darbo pareigas: neteisėtai pasisavino bendrovei priklausiusius 38 163,97 EUR, nesilaikė ūkinių operacijų įforminimo tvarkos ir pažeidė bendrovės grupės vadovės L. M. 2008-04-21 įsakymu Nr. 08-0421/1 patvirtintą darbo funkcijų su kasos aparatu atmintinę, t.y. nesilaikė nurodymų sugedus kasos aparatui sujungtam su POS sistema, nesuvedė visų PPK į kasą, neparašė tarnybinio pranešimo ir neišsiuntė visų PPK buhalterijai, neinformavo bendrovės vadovybės apie nuolatinius gedimus, išjungė kasos aparatą nesant tam pateisinamų priežasčių bei dirbo ir nurodė kitoms darbuotojoms (savo pavaldinėms) nedirbti su tariamai neveikiančiu kasos aparatu, o ūkines operacijas įforminti naudojant PPK, taip sudarant sąlygas pasisavinti bendroves lėšas, pažeidė bendrovėje nuo 2013-01-15 galiojusį nurodymą padalinių vedėjoms dėl pinigų inkasavimo, ir susikaupus didelei pinigų sumai, neįnešė pinigų į įmonės atsiskaitomąją sąskaitą bei neatidavė jų inkasatoriams; naudojosi kitų darbuotojų prisijungimais dirbant su kasos aparatu. 

Ieškovė su atleidimu iš darbo nesutinka. Nurodo, kad pats atleidimo pagrindas nėra konkretizuotas aiškiai ir suprantamai, nėra nurodoma, kokį DK 58 str. 3 d. įvardintą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą atitinka jos padaryta veika (t. y. nėra konkretizuotas šio straipsnio 3 dalies punktas), kas savaime suponuoja tam tikrų atleidimo procedūrų pažeidimą. Iš įsakymo turinio nėra aišku, ar kiekvienas atskirai nurodytas darbo drausmės pažeidimas laikytinas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, ar šių pažeidimų visetas sudaro atleidimo iš darbo pagrindą, kaip ir nėra aišku, kokiu įstatyminiu pagrindu atsakovas jos veiksmus pripažino kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Atsakovas iš darbo atleido neteisėtai, kadangi ji nepadarė darbo drausmės pažeidimų, už kuriuos buvo atleista. Ieškovės nuomone, darbdavio įsakymas dėl jos darbo sutarties vykdymo sustabdymo yra ydingas. Įsakyme Nr. 19-0305/7 buvo nurodyta, jog A. Zakaro firmai tapo žinoma, kad parduotuvėje (duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario mėnesį galimai be pagrindo buvo atliekamos ūkinės operacijos klientų gautų pinigų neapskaitant kasos aparatu, o išrašant pinigų priėmimo kvitus. Ūkinės operacijos išrašant pinigų priėmimo kvitus buvo atliktos nesilaikant bendrovės nustatytos tvarkos ir taisyklių. Bendrovė įtaria, kad už šių operacijų atlikimą gali būti atsakinga parduotuvės vadovė J. K. ir kiti bendroves darbuotojai“. Iš įsakymo nėra aišku, kokia konkrečiai informacija buvo pagrindas ieškovės nušalinimui, kuo konkrečiai pasireiškė pinigų priėmimo kvitų išrašymo neteisėtumas ir kuo konkrečiai remiantis už tokių operacijų įforminimą atsakinga laikoma ieškovė. Parduotuvėje be ieškovės dirbo dar keturios pardavėjos: R. D., L. K., G. B., L. B. (pavaduotoja), kurios, kiekviena asmeniškai dirbo ir su kasos aparatu, ir su grynaisiais pinigais, bei kiekviena iš jų buvo asmeniškai atsakingos už tinkamą savo pareigų vykdymą, susijusį tiek su kasos aparatu, tiek ir priimant pinigus iš klientų pagal pinigų priėmimo kvitus, tais atvejais, kai nebūdavo galimybės dirbti su kasos aparatu. Jos visos turėjo prisijungimą prie kasos. Prisijungimo kodai joms buvo atsiųsti į telefonus. Pati pardavėja, surašiusi ir pasirašiusi PPK, ir yra visų pirma atsakinga už tai, kad pinigai pagal šį kvitą būtų inkasuoti. Parduotuvėje yra vaizdo kameros, todėl duomenys apie, neva, pasisavintus pagal išrašytus PPK pinigus turėtų būti užfiksuoti vaizdo kamerų įrašuose. Ieškovė nurodo, kad 2019 m. vasario mėnesį buvo pakankamai daug problemų dėl netinkamo kasos aparato darbo, apie ką buvo informuota už kasos aparato priežiūrą atsakinga bendrovė „Empirija“. Du kartus vasario mėnesį UAB „Empirija“ atstovai buvo atvykę tvarkyti kasos aparato ir čekių spausdintuvo. Sutrikimai buvo dėl kortelių aparato, neišlindusių čekių, dėl pinigų įdėjimo, dėl užstrigimų, kurių metu neveikdavo niekas. Reikėdavo perkrauti kompiuterį priverstinai po kelis kartus. UAB „Empirija“ atstovai ir prisijungdami nuotoliniu būdu aiškindavosi problemą. Dėl kasos aparato, sąskaitų išrašymo strigimo buvo informuojama ir pati grupės vadovė L. L.. Siekiant operatyviai išspręsti problemas, siekiant išvengti klientų pasipiktinimo, tokiais atvejais buvo išrašomi PPK. Ieškovė nurodo 2019 m. kovo 5 d. atsakant į įsakymo Nr. 19-0305/2 „Dėl darbuotojo pasiaiškinimo pateikimo“ klausimus, jai ranka surašius paaiškinimą, patyrė iš L. M. psichologinį spaudimą. Didelis spaudimas buvo juntamas ir kai į parduotuvę atvyko labai daug žmonių, ji nesuprato, kas konkrečiai vyksta, buvo pasirengusi padaryti ir pasakyti bet ką, kad tik būtų palikta ramybėje. 2019 m. kovo 15 d. ji iš darbdavio gavo įsakymą Nr. 190315/4 „Dėl darbuotojos J. K. papildomo pasiaiškinimo pateikimo“, kuriame jau buvo nurodytos konkrečios pinigų sumos, kurių trūkumas neva buvo nustatytas, bei tai, kad inventorizacijos metu nustatyta, kad parduotuvėje trūksta 491 poros batų, 2019 m. kovo 15 d. prašyme buvo prašoma pasiaiškinti dėl 2019 m. kovo 5 d. inkasuotos, bet inkasatoriams neatiduotos 6 650 EUR pinigų sumos, taip pat dėl patikrinimo metu kasos aparate nerastų 4 079,84 EUR (rasta 1 122,70 EUR), tad trūko 2 957,14 EUR ir dėl parduotuvėje seife rastų 211 pinigų priėmimo kvitų 8 424,30 EUR sumai, kurie nebuvo apskaityti bendrovės apskaitoje, todėl. Susipažinusi su įsakymu ieškovė supratusi, kad kaltinama dėl visų šių pinigų pasisavinimo. Dėl įvykių 2019 m. kovo 5 d. parduotuvėje, bei gauto 2019 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 190315/4, kuriame buvo įvardintos labai didelės pinigų sumos, dėl kurių pasisavinimo ji buvo tiesiogiai apkaltinta, susijaudino, jai buvo didžiulis emocinis šokas, nes išdirbusi parduotuvėje vienuolika metų, suprato, kad su ja mėginama tiesiog susidoroti, nepagrįstai apkaltinti. Dėl savo būsenos kreipėsi į medikus, buvo paskirtas medikamentinis gydymas antidepresantais. Vėliau surašė 2019 m. kovo 18 d. paaiškinimą, kuriame iš esmės nurodžiusi, jog sutinka su 2019 m. kovo 15 d. įsakyme Nr. 190315/4 nurodytu pinigų trūkumu ir norinti atlyginti žalą, prisipažino, kad dėl brolio ligos ir tėčio mirties susidariusių skolų, negalvodama adekvačiai, neprašydama pagalbos taip pasielgusi. Tiktai nebuvo tokio tikslo pasisavinti tuos pinigus. Norėjusi pasiskolinti ir grąžinti. Ieškovė patikslina, kad tokio turinio paaiškinimą surašė, siekdama ramybės sau, nes tuo metu jos psichinė ir emocinė būklė buvo nestabili. Net negali atsakyti, kodėl surašė tokį paaiškinimą, darė taip, kaip jai buvo liepta. Ieškovė įsitikinusi, kad konkrečiu atveju akivaizdu, kad atsakovas nesilaikė suformuotos teismų praktikos, kadangi prieš išleisdamas skundžiamą įsakymą nesurinko pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad yra teisėtas ir pagrįstas pagrindas atleisti ją iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Atsakovas, atleisdamas ją iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą nesilaikė DK įtvirtintos atleidimo tvarkos pagal DK 65 str. 6 d. ieškovė, nors pripažino jai reikštus darbdavio kaltinimus, tačiau tai jokiais būdais negalėjo atleisti darbdavio nuo pareigos surinkti visus įrodymus sprendžiant pačios griežčiausios priemonės - atleidimo iš darbo klausimą. Ieškovė pažymi, kad nepadarė nei vieno iš įsakyme dėl jos atleidimo nurodyto darbo drausmės pažeidimo. Įmonėje nebuvo nustatytas konkretus pinigų inkasavimo terminas kasos operacijų atlikimo vietoje ir gretimoje patalpoje, kurioje grynieji pinigai kartu su kasos aparato kvitu, kuriame nurodyta pinigų išėmimo suma, saugoma iki inkasavimo. Pagal nusistovėjusią tvarką, iki kito mėnesio 15 dienos būtų tinkamai atlikusi savo pareigas, kurių neatlikimu yra apkaltinta, t.y. būtų perdavusi buhalterijai visus duomenis ir apie kasos aparato gedimą, ir apie kasininkių išrašytus PPK. Duomenys apie batų trūkumą bei, neva, pritaikytas neteisingas nuolaidas yra absoliučiai nepagrįsti, nes 2019 m. sausio 15 d. buvo atlikta inventorizacija už pusę metų ir jokių pretenzijų nebuvo gauta. Kaltinimai dėl trūkumo kasoje turėtų būti adresuoti ne jai, nes ji nedirbo su kasos aparatu ir neturėjo prisijungimo. Visose parduotuvės patalpose yra vaizdo kameros, todėl bet kokių piniginių sumų iš kasos pasisavinimas turėtų būti fiksuotas būtent vaizdo įrašuose. Darbdavio kaltinimai galimai buvo iš anksto suplanuoti, vien ta aplinkybė, kad UAB „Empirija“ atstovas jos akivaizdoje pareiškė, kad apie kasos aparato gedimus jam nebuvo žinoma, akivaizdžiai parodo, jog jai buvo daromas spaudimas, siekiant, kad prisiimtų atsakomybę už bendrovės nuostolius, jei tokie ir buvo. Įrodymų, patvirtinančių, kad padarė nurodytus atleidimo įsakyme darbo drausmės pažeidimus darbdavys jai nepateikė, nes tokių įrodymų nėra, kadangi ne ji yra atsakinga už nuostolius, jei tokie ir yra nustatyti. Ieškovė prašo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu (el.b.l. 88-99, t.I, b.l. 1-6, 10, t.VII).

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį, detaliais žodiniais atstovių paaiškinimais teismo posėdžiuose su ieškovės ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nuo 2008 m. kovo 12 d. iki 2019 m. kovo 28 d. dirbo įmonei priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), parduotuvės vadovės (vedėjos) pareigose. Ieškovė buvo atsakinga už visos parduotuvės veiklą, įskaitant tinkamą finansinių operacijų vykdymą, lėšų apskaitą ir prekių bei pinigų trūkumo nebuvimą. Ieškovė buvo pasirašytinai supažindinta su jos darbą reglamentuojančiais vidaus aktais. Bendrovės vadovai 2019 metų pradžioje pastebėjo, kad parduotuvės apyvarta, lyginant su kitomis mažesnėmis Bendrovės parduotuvėmis, veikiančiomis Vilniuje, bei lyginant su tos pačios parduotuvės ankstesne apyvarta, staiga ženkliai sumažėjo. Dėl to buvo nuspręsta patikrinti parduotuvės buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau jokių priežasčių apyvartos sumažėjimui nenustatyta. Tuomet buvo peržiūrėti parduotuvės prekybos salės vaizdo įrašai. Iš vaizdo įrašų bendrovės vadovai pamatė, kad 2019 m. sausio - vasario mėnesiais buvo vykdoma prekyba neapskaitant kasos aparatu iš klientų gautų pinigų, o išrašant pinigų priėmimo kvitus (PPK), t. y. prekės būdavo parduodamos klientams, tačiau pinigai neįmušami į parduotuvės kasą, o nešami į parduotuvės vadovės darbo kambarį. Bendrovės vadovai, siekdami ištirti tokias aplinkybes, 2019 m. kovo 5 d. ėmėsi vidinio tyrimo, jam sudarė tyrimo komisiją. Tyrimo tikslas buvo nustatyti, ar bendrovės darbuotojai laikėsi bendrovėje nustatytos ūkinių operacijų įforminimo tvarkos, ar bendrovei nebuvo padaryta žalos pasisavinant turtą ar lėšas. Visos faktinės aplinkybės ir darbuotojų paaiškinimai yra išsamiai aprašyti tyrimo akte, prie kurio pridedami ir nustatytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Bendrovės vadovo 2019 m. kovo 5 d. įsakymais buvo laikinai sustabdytas ieškovės ir kitų parduotuvės darbuotojų darbo sutarčių vykdymas. Ieškovė dėl nušalinimo nepatyrė jokių neigiamų pasekmių, kadangi jai buvo mokamas vidutinis darbo užmokestis. 2019 m. kovo 5 d. komisijos nariai parduotuvėje atliko patikrinimą, kurio metu buvo nustatytas didelis grynųjų pinigų trūkumas kasoje, rasti bendrovės apskaitoje neapskaityti PPK. Patikrinimas buvo fiksuojamas antstolio, kuris surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Tyrimo metu nustatyta, kad parduotuvėje iš viso trūksta 38 163,97 EUR sumos. Toks pinigų trūkumas atsirado dėl neteisėtų ieškovės veiksmų. 6 650 EUR trūkumas atsirado, nes ši suma buvo inkasuota iš kasos, bet nebuvo perduota inkasatoriams ir jos nerasta parduotuvėje, o parduotuvės vadovė ieškovė negalėjo nurodyti, kur yra šie pinigai. 2019 m. kovo 18 d. paaiškinime ieškovė pati sutiko, jog trūksta 6650,00 EUR ir šiuos pinigus ji paėmė dėl šeimos problemų. Ieškovės kaltus veiksmus patvirtina ne tik jos prisipažinimas, tačiau ir kiti įrodymai, tokie kaip vedėjos pavaduotojos L. B. pasiaiškinimas, kad visus pinigus, kuriuos išimdavo kaip inkasuotus, atiduodavo vadovei, ar padėdavo į jos nurodytą vietą, arba perduodavo inkasatoriui; pardavėjos G. B. paaiškinimas, kad iš kasos inkasuoti pinigai buvo išnešami ir paliekami vadovės kabinete, nurodytoje spintelėje ir kt. Nurodyme padalinių vedėjoms dėl pinigų inkasavimo, su kuriuo ieškovė buvo supažindinta, aiškiai nurodoma, kad jeigu susikaupia didelė dienos įplaukų suma, pinigų išėmimo operacijas galima daryti pagal poreikį (taip pat įvertinus saugumą) ir jeigu nėra galimybės šių inkasuotų sumų iš karto įnešti į įmonės atsiskaitomąją sąskaitą ar atiduoti inkasatoriams, inkasuotų pinigų suma kartu su inkasavimo kvituku saugoma seife iki įnešimo į atsiskaitomąją sąskaitą ar atidavimo inkasatoriams. Už pinigų perdavimą inkasatoriams atsakinga išimtinai parduotuvės vedėja, t.y. ieškovė. Ieškovė nurodo, kad įmonėje esą nebuvo nustatytas konkretus inkasavimo terminas, todėl pagal nusistovėjusią tvarką ji planavo iki kito mėnesio 15 dienos atlikti savo pareigas. Tačiau atsakovė atkreipia dėmesį, kad nepaisant to, kurią mėnesio dieną vyko patikrinimas, inkasuoti, bet inkasatoriams neperduoti pinigai, turėjo būti seife iki jų inkasavimo. Tačiau, kaip minėta, trūkstamos sumos nerasta, o ieškovė nepaaiškino, kur yra pinigai. Dėl 2 957,14 EUR trūkumo atsakovė pažymėjo, kad ši suma 2019 m. kovo 5 d. turėjo būti kasos aparate, tačiau nebuvo. Patikrinimo metu patikrinus kasos aparato duomenis buvo nustatyta, kad kasos aparate turėjo būti 4 079,84 EUR. Suskaičiavus faktiškai kasos aparate buvusius grynuosius pinigus, buvo rasta 1 122,70 EUR. Paaiškinime ieškovė nurodė, kad sutinka, jog trūksta 2 900,00 EUR. Šią sumą paėmusi dėl šeimos problemų. Nors ieškovė bando paneigti savo prisipažinimą, tačiau taip ir nenurodo, kodėl atsirado trūkumas ir kur yra pinigai. Kaip minėta, jos bandymą paneigti prisipažinimą atsakovė vertina viso labo kaip gynybinę poziciją ir siekį išvengti atsakomybės. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad R. D., G. B., L. B. ir L. K. yra nurodžiusios, kad kasoje trūkumas būdavo pastoviai. Ieškovė 2019 m. kovo 18 d. paaiškinime papildomai patvirtino, kad trūkumas kasoje būdavo, tačiau ne nuolat. Aplinkybę, kad būtent ieškovė yra atsakinga už trūkumą kasoje, patvirtina ir kiti surinkti įrodymai, kurie minėti anksčiau, tai pardavėjų pasiaiškinimai, tvirtinimai, kad būtent ieškovė liepdavo padaryti inkasavimą be nurodyto laiko ir į įregistravimo lapą nurodžiusi nieko nerašyti. Išimtus pinigus nusinešdavo į savo kabinetą. Neatitikimų visada būdavo. Dėl 8 424, 30 EUR sumos trūkumo atsakovė paaiškina, kad šis trūkumas susidarė gavus pinigus iš pirkėjų pagal PPK, tačiau šių pinigų neperdavus įmonei. Patikrinimo metu parduotuvėje esančiame seife buvo rasta 211 pinigų priėmimo kvitų, kurie nebuvo apskaityti įmonės apskaitoje. Duomenys apie šiuos PPK nurodyti komisijos surašytame Pinigų pagal išrašytus pinigų priėmimo kvitus nustatymo akte, šis faktas yra užfiksuotas antstolio. Rasti PPK buvo išrašyti per laikotarpį nuo 2019 m. sausio 27 d. iki 2019 m. vasario 24 d., bendra juose nurodyta prekių pardavimo suma - 8 424,30 EUR. Ši pinigų suma taip pat nėra apskaityta įmonės apskaitoje, o PPK nurodytos sumos nėra įneštos į Bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą banke. Ši suma patikrinimo metu parduotuvėje nerasta, ieškovė pinigų nepateikė. Tyrimo metu paaiškėjo, kad PPK buvo išrašomi, kai, neva, strigdavo kasa. Atsakovės įsitikinimu, būtent ieškovė atsakinga už šį trūkumą, nes iš kitų darbuotojų paaiškinimų buvo sužinota, jog  būtent parduotuvės vadovė ar pavaduotoja nurodydavo, pranešdavo, kad kasa neveikia ir reikia išrašyti pinigų priėmimo kvitus, kasos niekas netvarkydavo, perkraudavo sistemą ir ji pati pradėdavo veikti. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė, veikdama kartu su pavaduotoja, išjungdavo kasos aparatą, kad galėtų iš klientų paimti pinigus pagal PPK, kurie vėliau buvo pasisavinti. Ieškovė paaiškinimuose taip pat nurodė, kad PPK buvo išrašomi užstrigus kasai. Šiuos teiginius ieškovė patvirtino ir prašyme DGK bei ieškinyje teismui, nurodžius, kad 2019 m. vasario mėn. buvo pakankamai daug problemų dėl netinkamo kasos aparato darbo, apie ką būdavo informuojama UAB „Empirija“. Tačiau kasos aparatą prižiūrinti įmonė UAB „Empirija“ patvirtino, kad išnagrinėjus kompiuterinio kasos aparato, esančio parduotuvėje, duomenis už 2019 m. vasario mėnesį, jokių techninių gedimų nepastebėta. Vienintelis sutrikimas pastebėtas vasario 8 d., kur fiksuota kvitų spausdinimo klaida. Atsakovė nurodo neturinti jokio pagrindo abejoti šiais duomenimis. Vėlgi, pati ieškovė 2019-03-18 paaiškinime nurodė sutinkanti, jog buvo rasti PPK pinigų orderiai ir kad 8424,30 EUR paėmė dėl šeimos problemų, nors vėliau ieškovė jau bando neigti šį savo prisipažinimą dėl, neva, nestabilios psichinės ir emocinės būklės. Net jei kasa būtų gedusi, kaip tvirtina ieškovė, pagal Darbo funkcijų su kasos aparatu atmintinę (darbo su kasa atmintinė), pašalinus kasos aparato gedimus ir pradėjus juo dirbti, pardavimo operacijos, užfiksuotos PPK, privalėjo būti užregistruojamos kasos aparatu, prie kiekvieno PPK prisegamas kasos aparato kvitas. Be to, padalinių vedėjos privalo parašyti tarnybinius pranešimus ir visus PPK išsiųsti buhalterijai. To nebuvo daroma. Dėl 11 635,62 EUR vertės batų trūkumo, nustatyto atlikus inventorizaciją dėl parduotuvėje trūkstamų 491 poros batų ieškovė 2019 m. kovo 18 d. paaiškinime nurodė, kad dėl inventorizacijos nesutinka, nes joje nedalyvavo, negalinti nieko pasakyti. Batų trūkumą atsakovė grindžia atlikta inventorizacija. Bendrovės įsitikinimu, batų trukumas yra visos neteisėto pinigų pasisavinimo schemos dalis, kai batai buvo parduodami išrašant PPK, tačiau šiuo atveju, PPK nebuvo įdėti į seifą, todėl atsakovė jų nerado. Ieškovė atsako už parduotuvėje esamų materialinių vertybių trūkumą ir dingus atlygina įmonei nuostolius pagal pareiginės instrukcijos 1.1. punktą. Dėl 8 496,91 EUR trūkumo, susidariusio dėl suklastotų nuolaidų, kurios faktiškai pirkėjams nebuvo suteiktos atsakovė paaiškino, kad vykdant tyrimą ir aiškinantis aplinkybes, buvo nustatyta, kad 2019 m. sausio mėn. parduotuvėje pardavus prekes pagal PPK, vėliau šie pardavimai buvo apskaitomi kasos aparate, tačiau į kasos aparatą būdavo suvedamos ne tos sumos, kurios buvo nurodytos PPK (ir kurios buvo faktiškai gautos iš klientų), tačiau kitos, mažesnės sumos, t. y., pritaikius nepagrįstai didelę nuolaidą. Atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad prekių, kurioms buvo pritaikytos nepagrįstai didelės nuolaidos, vertė prieš pritaikant nuolaidas buvo 15 386,49 EUR. Pritaikius nepagrįstas nuolaidas, į kasą buvo suvesta prekių už 6 889,58 EUR. Atsakovė remiasi ieškovės 2019 m. kovo 19 d. paaiškinimu, kad kasos aparate sumos buvo suvedamos tokios, kokios būdavo parduotos klientams dėl atitinkamo broko ir per nukainojimą dėl darbuotojų aplaidumo užklijuotų blogų kainų; taip pat remiasi 2019 m. kovo 8 d. L. B. paaiškinimu, kad 2019 m. sausio mėn. vadovė jai padavusi segtuvą su užpildytais pinigų priėmimo kvitais ir nurodžiusi suvesti juos į kasos aparatą, bet ne tomis sumomis, kurios buvo nurodytos kvituose, tačiau vadovės nurodytomis sumomis, kurios buvo mažesnės, tą patį, apie kitokias į kasos aparatą suvedamas sumas, patvirtino ir kitos parduotuvės darbuotojos. Nors ieškovė nurodė, kad kiekviena darbuotoja turėdama savo prisijungimus prie kasos, yra atsakinga už jų pačių suvedamus duomenis, atsakovė su tokiais teiginiais nesutinka, nes ieškovė, būdama šių darbuotojų vadovė, naudojosi kitų darbuotojų prisijungimo duomenimis; ieškovė turėjo prižiūrėti tinkamą pavaldžių darbuotojų darbą ir kontroliuoti, kad nebūtų suvedamos mažesnės sumos, ir yra atsakinga už tokius pardavėjų veiksmus. Darbuotojos pačios paaiškino, kaip ieškovė prisijungdavo jų vardu, ieškovė yra sakiusi, kad neturi savo prisijungimo, todėl dirbdavo su kasa tos pardavėjos, kuri tuo metu būdavo prisijungusi, vardu. Bendrovė, remdamasi aukščiau nurodyta informacija, pripažino, kad ieškovė yra atsakinga už 8 496,91 EUR trūkumą, kuris susidarė pritaikant pirkėjams nepagrįstas nuolaidas. Visus trūkumus atsakovė vertina kaip ieškovės sugalvotą ir vykdytą galimai nusikalstamą pinigų pasisavinimo schemą, dėl kurios atsakovei buvo padarytas nuostolis, o ieškovė, tikėtina, pasisavino įmonės lėšas. Atsakovės pradėtas tyrimas nutraukė visą pinigų savinimosi schemą ir atskleidė ieškovės veiksmus. Ieškovė dar nebuvo spėjusi į kasos aparatą įmušti pagal PPK parduotų prekių netikromis kainomis, ji nežinojo, kiek pinigų turi įdėti į kasos aparatą. Todėl parduotuvėje nebuvo rasti gryni pinigai, kurie buvo gauti iš pirkėjų pagal PPK, galimai todėl kasos aparate buvo trūkumas, kadangi ieškovė, ketindama kažkada „išlyginti“ kasos trūkumą (įdėdama į kasos aparatą dalį iš pasisavintų pinigų), iš kasos pasiėmė papildomai pinigų. Ši schema galimai paaiškina ir labai didelio kiekio prekių trūkumą, nes atsakovei mažai tikėtina, kad toks didelis kiekis batų butų pavogtas. Šie batai buvo parduoti pagal PPK, tačiau tie PPK niekada nebuvo apskaityti kasoje ir buvo išnešti iš parduotuvės (todėl buvo nerasti). Šią prielaidą patvirtina ir tai, kad buvo nustatyta, jog dalis trūkstamų batų buvo parduoti pagal PPK, kurie buvo rasti parduotuvėje patikrinimo metu (šių batų vertė buvo atimta iš inventorizacijos metu nustatytų trūkstamų prekės vertės). Taigi, kaip matyti, ieškovė, būdama parduotuvės vadove, ne tik kad neužtikrino, kad parduotuvės veikloje būtų laikomasi teisės aktų ir vidaus taisyklių, tačiau pati organizavo ir vykdė pinigų pasisavinimo schemą, padarydama didelę žalą bendrovei. Atitinkamai atsakovė pagrįstai nusprendė, kad ieškovė padarė ne vieną, o kelis šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, dėl ko 2019 m. kovo 27 d. priėmė įsakymą Nr. 190327/3 nutraukti ieškovės darbo sutartį pagal DK 53 str. 2 p. ir 58 str. 2 d. 1 p. Bendrovė papildomai atkreipia dėmesį, kad 2019 m. balandžio 9 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl didelės vertės turto iš įmonės pasisavinimo. Šis faktas papildomai patvirtina, kad bendrovė turėjo pakankamai įrodymų, kurie leistų įvertinti, kad buvo padaryta galimai neteisėta veika, kas yra pagrindas atleisti darbuotoją iš darbo dėl darbuotojo kaltės. Ieškovė siekia sudaryti įspūdį, esą ji visiškai nėra atsakinga dėl nustatyto didelio masto lėšų trūkumo, kadangi parduotuvėje be ieškovės dirbo dar keturios darbuotojos, kurios asmeniškai yra atsakingos už tinkamą pareigų vykdymą. Atsakovė su tuo griežtai nesutinka. Ieškovė nebuvo eilinė darbuotoja, o ėjo parduotuvės vadovės pareigas. Todėl ji buvo atsakinga už tinkamą parduotuvės darbo organizavimą, įskaitant tinkamą pinigų inkasavimą, darbą su kasos aparatu, pavaldžių darbuotojų darbo organizavimą ir kontrolę ir kt. Tai yra, net jeigu ieškovė nebūtų prisidėjusi prie trūkumo atsiradimo, ji vis tiek būtų atsakinga už šį trūkumą pagal savo užimtas pareigas. Ieškovė neatliko arba netinkamai atliko didžiosios dalies savo kaip vadovės pareigų, dėl ko atsakovė patyrė 38 163,97 EUR žalą. Ieškovė nebendradarbiavo su įmone, teikia skirtingus paaiškinimus, kaltina kitas darbuotojas ir rūpinasi tik kaip išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, kad jai buvo daromas psichologinis spaudimas, atkreipia dėmesį, kad didžioji dalis prisipažinimų buvo surašyti praėjus dviem savaitėms po patikrinimo ir ieškovei būnant ne darbe bei neturint jokio kontakto su įmonės atstovais. Atsakovė prašo netenkinti ieškinio ir priteisti atsakovei patirtas visas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės  (el.b.l. 4-17, t.V, b.l. 38, t.VII).

Ieškinys atmetamas.

Byloje nustatyta, jog ieškovė J. K. dirbo IĮ A.Zakaro firmos parduotuvėje „Batų kalnas“, (duomenys neskelbtini), 2018-03-12 darbo sutarties Nr.349 pagrindu parduotuvės (duomenys neskelbtini) pareigose. Atleista iš darbo 2019 m. kovo 28 d. pagal Darbo kodekso 53 straipsnio 2 punktą 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (el.b.l. 153, t.I).

Ieškovė, nesutikdama su darbdavio sprendimu, 2019 m. balandžio 30 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją, prašydama pripažinti jos atleidimą iš darbo pagal DK 58 str. 2 d. 1 p. neteisėtu, negrąžinti į darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką (el.b.l. 2-9, t.II).

Darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi J. K. prašymą, 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr.DGKS-3232 jį atmetė (el.b.l.218-231, t.II).

Atsakovė 2019 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 19032/3 „Dėl darbuotojos J. K. darbo sutarties nutraukimo“ atleido ieškovę iš darbo dėl darbuotojos padarytų šiurkščių darbo pareigų pažeidimų pagal Darbo kodekso 53 straipsnio 2 punktą ir 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Darbdavys įsakyme nurodė, jog J. K. neteisėtai pasisavino Bendrovei priklausiusius 38163,97 EUR; nesilaikė Bendrovėje nustatytos ūkinių operacijų įforminimo tvarkos ir pažeidė Bendrovės grupės vadovės L. M. 2008-04-21 įsakymu Nr. 08-0421/1 patvirtintą Darbo funkcijų su kasos aparatu atmintinę, t.y. nesilaikė nurodymų sugedus kasos aparatui sujungtam su POS sistema - a) nesuvedė visų PPK į kasą; b) neparašė tarnybinio pranešimo ir neišsiuntė visų PPK buhalterijai; c) neinformavo Bendrovės vadovybės apie nuolatinius gedimus; išjungė kasos aparatą nesant tam pateisinamų priežasčių bei dirbo ir nurodė kitoms darbuotojoms (savo pavaldinėms) nedirbti su tariamai neveikiančiu kasos aparatu, o ūkines operacijas įforminti naudojant PPK, taip sudarant sąlygas pasisavinti Bendroves lėšas; pažeidė grupės vadovės L. B. 2013-01-15 Nurodymą padalinių vedėjoms dėl pinigų inkasavimo, ir susikaupus didelei pinigų sumai, neįnešė pinigų į įmonės atsiskaitomąją sąskaitą bei neatidavė jų inkasatoriams; naudojosi kitų darbuotojų prisijungimais dirbant su kasos aparatu (el.b.l.153-154, t.I).

Atsakovė atleista dėl darbo drausmės pažeidimo, kuris buvo nustatytas darbdaviui atlikus išsamų tyrimą dėl galimų pažeidimų. 2019 m. kovo 5 d. atsakovė pradėjo vidinį tyrimą, tam tikslui sudarė tyrimo komisiją. Tyrimo tikslas buvo nustatyti ar bendrovės darbuotojai laikėsi nustatytos ūkinių operacijų įforminimo tvarkos; ar bendrovei nebuvo padaryta žalos pasisavinant bendrovės turtą ar lėšas. 2019 m. kovo 5 d. į parduotuvę atvykę darbdavio atstovai L. L., L. M., buhalterė D. P., administratorė E. Ž., du apsaugos „Komanda“ darbuotojai bei advokatų kontoros „Sorainen“ advokatai Jurgita Karvelė ir Darius Raulušaitis, bei antstolis Arminas Naujokaitis ėmėsi tyrimo veiksmų, visas procesas buvo fiksuojamas antstolio, ką patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai, taip pat antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir medžiaga (el.b.l.175-177, t.II, vaizdo medžiagų laikmenos vokuose, b. l. 5, 6, 16, EPP priedo II t.).

2019 m. kovo 5 d. darbdavio įsakymais buvo laikinai sustabdytas ieškovės ir kitų parduotuvės darbuotojų darbo sutarčių vykdymas, nušalinus ieškovę nuo darbo, kol vykdomas galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimas, siekiant, kad būtų tinkamai ištirtos visos aplinkybės.

Byloje nustatyta, kad atsakovė atliko išsamų tyrimą dėl ieškovės darbo pareigų pažeidimų. Teismas atmeta ieškovės ir jos atstovės argumentus dėl abejotino sudarytos tyrimo komisijos teisėtumo. Pripažintina, kad darbdavys, siekdamas objektyviai išsiaiškinti visas aplinkybes dėl galimo piniginių lėšų trūkumo, ūkinių operacijų įforminimo teisingumo ir pan., turi teisę į tokio tyrimo sudėtį įtraukti ir nedirbančius konkrečioje parduotuvėje asmenis, taip pat teisininkus, su kuriais sudarytos sutartys, kartu ir antstolį ar kitus asmenis visų aplinkybių konstatavimui siekiant objektyvumo ir skaidrumo.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad ieškovė šiurkščiai pažeidė savo darbo pareigas ir atliko šiuos veiksmus: 1) neteisėtai pasisavino Bendrovei priklausiusius 38 163,97 EUR;

2)        nesilaikė Bendrovėje nustatytos ūkinių operacijų įforminimo tvarkos ir pažeidė Bendrovės grupės vadovės L. M. 2008-04-21 įsakymu Nr. 08-0421/1 patvirtintą Darbo funkcijų su kasos aparatu atmintinę, t.y. nesilaikė nurodymų sugedus kasos aparatui, sujungtam su POS sistema - a) nesuvedė visų PPK į kasą; b) neparašė tarnybinio pranešimo ir neišsiuntė visų PPK buhalterijai; c) neinformavo Bendrovės vadovybės apie nuolatinius gedimus;

3)        išjungė kasos aparatą nesant tam pateisinamų priežasčių bei dirbo ir nurodė kitoms darbuotojoms (savo pavaldinėms) nedirbti su tariamai neveikiančiu kasos aparatu, o ūkines operacijas įforminti naudojant PPK, taip sudarant sąlygas pasisavinti Bendrovės lėšas;

4)        pažeidė grupės vadovės L. B. 2013-01-15 Nurodymą padalinių vedėjoms dėl pinigų inkasavimo, ir susikaupus didelei pinigų sumai, neįnešė pinigų į įmonės atsikaitomąją sąskaitą bei neatidavė jų inkasatoriams;

5)        naudojosi kitų darbuotojų prisijungiamais dirbant su kasos aparatu.

Tyrimo akte detaliai aprašytos visos aplinkybės ir prie akto pridėti papildomai įrodymai, darbuotojų paaiškinimai dėl ieškovės ir kitų darbuotojų atliktų veiksmų, sąlygojusių piniginių lėšų trūkumo susidarymą (el.b.l. 30-39, t.I). Analogiškas faktines aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje A. Zakaro firmos administracijos darbuotojos, bei liudytoja L. K.. Teismas neturi pagrindo nesiremti atstovių ir liudytojos paaiškinimais, kadangi tiek byloje užfiksuoti rašytiniai paaiškinimai, tiek duoti teismo posėdyje neprieštarauja ir patvirtina tyrimo metu nustatytas aplinkybes apie ieškovės padarytus darbo pareigų pažeidimus.

Pažymėtina, kad ieškovės nusižengimai darbdavio buvo pripažinti atlikti veikiant kartu su pavaduotoja L. B.. Teismas atkreipia dėmesį, kad šioje nagrinėjamoje byloje atsakovė su ieškove L. B. sudarė taikos sutartį, kurią teismas 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi patvirtino ir civilinę bylą dalyje pagal L. B. ieškinį atsakovei individualiai įmonei A. Zakaro firmai dėl darbdavio įsakymų panaikinimo, neteisėto atleidimo iš darbo, su darbo santykiais susijusių išmokų, netesybų ir žalos atlyginimo priteisimo nutraukė (el.b.l. 165-169, t.VI). Nutartis yra įsiteisėjusi. Tarp buvusios parduotuvės vedėjos pavaduotojos L. B. ir A. Zakaro firmos nebesant ginčo šalims sudarius taikos sutartį, teismas plačiau dėl L. B. padarytų darbo drausmės pažeidimų nepasisako, pripažindamas, kad sudaryta taikos sutartis niekaip nešalina ir neturi įtakos ieškovės drausminei atsakomybei dėl tyrimo metu nustatytų pažeidimų.

Teismas remiasi atsakovės atliktos inventorizacijos ir išsamaus tyrimo rezultatais, pripažindamas, kad darbdavys išsamiai ištyrė ir pagrįstai įvertino ieškovės J. K. veiksmus kaip neteisėtus, pažeidžiančius darbdavio įmonėje nustatytą darbo tvarką, ieškovei nesilaikius 2013 m. sausio 15 d. nurodymų padalinių vedėjoms dėl pinigų inkasavimo,        parduotuvės vadovės pareiginės instrukcijos nuostatų, Darbo funkcijų su kasos aparatu atmintinės reikalavimų.

Teismas vertina, jog ieškovės tyrimo metu duotas prisipažinimas dėl dalies lėšų pasisavinimo ir lėšų trūkumo taip pat laikytinas įrodymu, patvirtinančiu jos padarytus darbo drausmės pažeidimus. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovei buvo suteikta galimybė teikti darbdaviui paaiškinimus dėl inventorizacijos (tyrimo) metu nustatytų lėšų ir batų trūkumų, nepaisant, jog ji nedalyvavo inventorizacijoje, tačiau ieškovė jokių savo kaltę galinčių paneigti argumentų nepateikė. Priešingai, ji raštu iš esmės patvirtino savo kaltę, nurodžiusi, kad pinigų reikėjo šeimos problemoms spręsti ir ji gailisi dėl padaryto (el.b.l.166, t.II). Nėra pagrindo tokio ieškovės 2019 m. kovo 18 d. rašyto paaiškinimo nepripažinti ar vertinti kaip duotą psichologinio spaudimo įtakoje, nes byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovei galėjo būti daromas psichologinis spaudimas. To nepatvirtina nei visa filmuota vaizdo medžiaga, nei kiti rašytiniai įrodymai, surinkti byloje, nei šalių žodiniai paaiškinimai.

Teismas, vertindamas ieškovės ir jos atstovės argumentus dėl nestabilios ieškovės psichinės sveikatos būklės, atkreipia dėmesį, kad byloje nėra patikimų duomenų apie ieškovės sveikatos sutrikimus, o pateikti byloje medicininiai įrašai apie ieškovės kreipimąsi 2019-03-18 į gydytoją dėl nerimo sutrikimo ir išrašyti medikamentai (Alprazolamas) nesudaro pagrindo vertinti, kad visą laikotarpį nuo tyrimo pradžios 2019 m. kovo 5 d. iki 2019 m. kovo 18 d. ieškovė būtų elgusi neadekvačiai (el.b.l.26-27, t.II). Labiau tikėtina, kad vėlesni ieškovės argumentai dėl kaltės nepripažinimo susiję su pradėtu ikiteisminiu tyrimu dėl bendrovės lėšų pasisavinimo ir užimta gynybine pozicija prieš darbdavį. Jokių įrodymų, kad ieškovei būtų darytas bent koks psichologinis spaudimas iš darbdavio pusės byloje nėra. Vertinant visą bylos medžiagą ir darbdavio argumentus, taip pat ir ieškovės paaiškinimus, teismas neturi pagrindo išvadoms apie kokį nors darbdavio ar jo konkrečių atstovų priešišką nusistatymą prieš ieškovę J. K..  

Ieškovė ėjo parduotuvės vadovės pareigas, taigi, ji buvo atsakinga už visą parduotuvės sėkmingą ir sklandžią veiklą, įskaitant finansinių operacijų vykdymą, lėšų apskaitą ir prekių bei piniginių lėšų kontrolę. Ieškovė, žinodama savo atsakomybės lygį, turėjo tinkamai organizuoti parduotuvės darbą.

 Ieškovė byloje nepaneigė pinigų priėmimo kvitų savavališko įsigijimo, tai yra byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų kvitus apskaičiusi bendrovės buhalterijoje, derinusi su administracija atitinkamo kiekio pinigų priėmimo kvitų (PPK) įsigijimo reikalingumą. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie didelį kiekį neapskaitytų kvitų, daro išvadą, jog ieškovė sąmoningai organizavo atsiskaitymą su pirkėjais pagal PPK, nors to nebuvo būtina daryti. Kaip nustatyta iš UAB „Empirija“ paaiškinimų, taip pat ir surinktos vaizdo medžiagos, kasos aparatas tiek negedo, kad būtų reikėję atsiskaitinėti su pirkėjais išrašant pinigų priėmimo kvitus (el.b.l. 18-19, t.V). Ieškovė taip ir nepaaiškino, nepagrindė įrodymais ar argumentais, kodėl administracijai nepateikė informacijos apie pinigų priėmimo kvitų įsigijimą ir jų laikymą savo kabinete.

Pripažintina, kad byloje yra nustatytas tiesioginis ryšys tarp atsakovės žalos ir ieškovės veiksmų (ieškovė, eidama atsakovės parduotuvės vadovės pareigas, sąmoningai neužtikrino šios parduotuvės kasoje buvusių piniginių lėšų saugumo, jų perdavimo inkasatoriams pagal bendrovėje nusistovėjusią praktiką, tinkamos apskaitos, atskaitomybės bendrovės buhalterijai), nepagrįstai neigdama savo, kaip parduotuvės vadovės, atsakomybę, neigiant, kad pinigų trūkumas jos vadovaujamoje parduotuvėje susidarė dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovė, būdama atsakinga už tinkamą parduotuvės Vilniuje darbo organizavimą, kasos operacijų ir grynųjų pinigų apskaitos tvarkymą jos vadovaujamoje parduotuvėje, nesilaikė pareigų, nevykdė įsipareigojimo dėl materialinių vertybių apsaugos. Po atlikto tyrimo nustačius, kad atsirado žala, darbdavys pagrįstai priėmė įsakymus padaryti išskaitą iš ieškovės darbo užmokesčio, bei atleisti ją iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo.

Pagal Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas.

DK 58 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo sunkumą ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

Darbo sutarties nutraukimo pagal DK 58 straipsnį pagrindas - darbuotojo padarytas darbo pareigų pažeidimas, kuris suteikia teisę darbdaviui nutraukti darbo sutartį nemokant darbuotojui išeitinės išmokos ir jo neįspėjant.

Darbuotojo pareigos gali būti numatomos ne tik darbo sutartyje, bet ir pagal darbo teisės principus (pavyzdžiui, vengti interesų konflikto ar saugoti darbdavio teisėtus turtinius ir neturtinius interesus) ar darbo teisės normas (pavyzdžiui, darbo tvarkos taisyklės, pareiginės instrukcijos, darbdavio išleisti vietos norminiai aktai). Darbuotojo pareigos atskirais atvejais gali išplaukti iš kitų teisės šakų normų (pavyzdžiui, darbo funkcijų su kasos aparatu atmintinė ir pan.) ar net profesinės etikos, sąžiningo ir padoraus elgesio standartų.

Ieškovė J. K. pagal darbo sutartį dirbo A. Zakaro firmos parduotuvės vadovės pareigose, buvo susipažinusi su parduotuvės vadovės pareigine instrukcija, taip pat su darbo funkcijų su kasos aparatu atmintine (el.b.l. 192-199, t.II). Pareiginėje instrukcijoje apibrėžtos ieškovės pareigos, tarp kurių ir paskaičiuoti pajamas, prekių likučius, ruošti prekes inventorizacijai, tikrinti, ar pinigų kiekis atitinka kasos aparato parodymus, nustatyta tvarka atiduoti realizacijos pajamas, organizuoti padalinio darbuotojų susirinkimus, spręsti iškilusias problemas ir kt., bei vadovės teisės, tarp kurių numatyta ir teisė tikrinti pardavėjų-konsultančių darbą, reikalauti darbo drausmės, kad pardavėjos savo darbą atliktų sąžiningai. Parduotuvės vadovė atsakinga už parduotuvėje esamų materialinių vertybių trūkumą ir dingus atlygina įmonei nuostolius, taip pat atsakinga už piniginių įplaukų neatitikimą parduotų prekių kiekiui ir kasos aparato parodymams, už pavėluotą dokumentacijos parengimą, su klaidomis ar suklastojimą, už žalą, padarytą įmonei dėl savo kaltės ar neatsargumo (el.b.l.194, t.II, Pareiginės instrukcijos IV – VI skyriai).

Tyčiniai darbuotojo veiksmai yra sąlyga drausminei atsakomybei kilti ir atleidimas iš darbo laikytina proporcinga priemone padarytam darbo drausmės pažeidimui. Šiurkštus pareigų pažeidimas taip pat gali sukelti įvairių neigiamų padarinių darbdaviui - darbdavys gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ar tvarką šiurkščiai pažeidusiu darbuotoju, be to, darbdaviui dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus nusižengimo kyla žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2012; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2012; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017 ir kt.).

DK 58 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad atleidimas iš darbo turi būti pažeidimų ar jų visumai proporcinga priemonė, todėl sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo (ar pažeidimų) sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo (pažeidimų) padarymo.

Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad ieškovė, būdama atsakinga už parduotuvės veiklą, nesilaikė, pažeidė bendrovės darbo tvarką ir drausmę, nevykdė nurodymų dėl pinigų inkasavimo, parduotuvės vadovės pareiginės instrukcijos nuostatų, darbo funkcijų su kasos aparatu atmintinės reikalavimų ir savo veiksmais suteikė pagrindą darbdaviui ja nepasitikėti. Atitinkamai, tokio darbuotojo, užimančio vadovaujančias pareigas parduotuvėje, elgesys bendrovėje negali būti toleruojamas. Ieškovė, padarydama darbo pareigų pažeidimą, sukėlė neigiamų pasekmių bendrovei, ką patvirtina vykstantis ikiteisminis tyrimas.

Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018).

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Teismas vertina, jog atsakovė dėjo visas pastangas sąžiningai išsiaiškinti priežastis ir aplinkybes, dėl ko parduotuvėje „Batų kalnas“ (duomenys neskelbtini), susidarė piniginių lėšų bei batų trūkumas. Dėl visos padarytos žalos vyksta ikiteisminis tyrimas, įstatymų nustatyta tvarka aiškinamasi aplinkybės dėl bendrovės turto pasisavinimo atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr.02-2-00160-19 pagal Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį (el.b.l.25-26, t.VII).

Civiliniame procese kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 str.). Pagal CPK 177 str. 1, 2 d. įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

Darbo kodekso 214 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami.

Nagrinėjamu atveju, vertintina, kad ne tik darbdavys, bet ir darbuotoja turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės. Pripažintina, kad darbdavys dėjo dideles pastangas išsiaiškinti, kur yra įmonės piniginės lėšos, tyrimo metu nustatytos kaip trūkstamos. Ieškovei buvo sudarytos sąlygos, duotas pakankamas terminas paaiškinti situacijos aplinkybes. Tačiau ieškovės nurodyti argumentai dėl jos prisipažinimo, o vėliau paneigti šie paaiškinimai, yra nekonkretūs, nepakankami ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Iš ieškovės paaiškinimų teisme matyti, kad ieškovė neteisingai supranta savo kaip parduotuvės vadovės atsakomybės ribas, savaip supranta, kaip turėjo būti atliekamos operacijos su inkasuojamais pinigais, inventorizacija, įforminami ar ne kasos aparato strigimai ir pan., laiko nereikšmingu, kad buvo surašomi PPK, tačiau jie nebuvo perduodami įmonės buhalterijai, darbdavys nieko nežinojo apie tokių kvitų išrašymą, jie apskritai nebuvo apskaityti įmonėje, ar jos įsigyti, byloje nėra jokių duomenų, kokiu tikslu parduotuvėje ieškovės darbo kabinete buvo laikomas didelis kiekis PPK, kai įmonės dokumentuose nefiksuojamas kasos aparato gedimas tokia apimtimi, jog pastoviai būtų reikalinga pinigus iš pirkėjų priiminėti pagal kvitus.

Teismas, plačiau neanalizuodamas atsakovės vidinio tyrimo metu, įforminto 2019-03-26 Vidaus tyrimo komisijos vidaus tyrimo aktu, nustatytų visų aplinkybių dėl inkasuotų pinigų, taip pat grynųjų  pinigų trūkumo kasos aparate, ūkinių operacijų, atliktų pagal pinigų priėmimo kvitus, teisėtumo ir kt. (el.b.l.30-39, t.I), remdamasis bylos rašytine, vaizdo medžiaga, šalių paaiškinimais pripažįsta, kad atsakovė A. Zakaro firma įrodė ieškovės atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, pagrįstumą ir teisėtumą. Byloje nebuvo keliamas reikalavimas dėl padarytos žalos atlyginimo, todėl teismas plačiau neanalizuoja bendrovei padarytos materialinės žalos dydžio ir kiekvieno nustatyto piniginių lėšų trūkumo apimties, sprendžiant, jog yra įrodyti ieškovės kalti veiksmai dėl jos padaryto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo.

Ieškovės ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas, teismui konstatavus, kad darbdavys turėjo teisę atleisti ieškovę dėl padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, darbdaviui padarytos žalos ir atleidimo procedūroje darbdavys Darbo kodekso normų nepažeidė.

 Teismas pažymi, kad kiti ieškovės, atsakovės, atstovų išdėstyti teiginiai ir argumentai neturi teisinės reikšmės ginčo ir priimto teismo sprendimo išvadoms bei esmei, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-230/2010 ir kt.).

Sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalimi, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Sprendimas yra priimtas atsakovės naudai, todėl atsakovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė prašo atlyginti jos patirtas 11 803,55 Eur išlaidas už advokatės teisinę pagalbą byloje (el.b.l. 39-41, t.VII, el.bylos apyrašo psl. 15-29)).

Vertinant išlaidas pagal įkainius, nustatytus teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (įsakymo redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.), siejant koeficientus su Lietuvos statistikos departamento skelbiamu užpraėjusio ketvirčio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje (kuris 2020 m. I ketvirtį buvo 1381 Eur), pripažintina, kad išlaidos viršija maksimalius dydžius, tačiau kartu atsižvelgtina į advokatės darbą byloje viso proceso metu, jos teiktų paslaugų ir apmokėjimo už jas detalizavimą, bylos apimtį, ir sprendžiant vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, iš viso atsakovei iš ieškovės priteistina 7 000 eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. 

Vadovaudamasis LR CPK 88 str., 93 str., 98 str., 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 279 str., 282-283 str., 307 str., 410 str., teismas

N U S P R E N D Ž I A:

J. K. ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovės individualios įmonės A. Zakaro firmos, j.a.k. 142019136, naudai iš ieškovės J. K., a.k.(duomenys neskelbtini), 7 000 Eur (septynis tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. DGKS-3232 darbo byloje Nr. APS-1-8265 laikyti netekusiu galios.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                 Gitana Butrimaitė