Pranešėjas V. Kursevičius                                                              Civilinė byla Nr. 2S-669-210/2011 

Teisėja A. Monstavičienė                                                      Teisminio proceso Nr. 2-07-3-05705-2010-2

                                                                               Procesinio sprendimo kategorija 116.10.3, 122.4.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. spalio 17 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Kursevičiaus,

kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Danutės Matiukienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria netenkintas jo prašymas dėl sprendimo išaiškinimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Atsakovas S. K. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas išaiškinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-106-79/2001. Nurodė, kad teismas prieš tai minėtu sprendimu įpareigojo atsakovą savo sąskaitą ir jėgomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti tvorą ir jos pamatus, kertančius ieškovo nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas. Pažymėjo, kad sprendime nenurodytos žemės sklypo ribos, dokumentai, kuriais jos nustatytos, taip pat nepasisakyta dėl augančių augalų likimo, todėl, atsakovo manymu, sprendimas yra neaiškus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atsisakė tenkinti atsakovo prašymą. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2011 m. liepos 25 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. sprendimą, ir apeliacinės instancijos teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Teismas sprendė, kad atsakovo įpareigojimas per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti tvorą ir jos pamatus pasibaigė iki atsakovo 2011-08-25 prašymo pateikimo datos. Pažymėjo, kad, nesant reikalavimo apibrėžti sklypo ribas ir spręsti dėl augalų likimo, negalimas ir išaiškinimas, kaip turi elgtis šalys.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį apeliantas S. K. prašo ją panaikinti ir išspęsti klausimą iš esmės – išaiškinti prašomą sprendimą. Atskirajame skunde nurodoma, kad prašymu neprašoma sprendimo naikinti, o siekiama išsiaiškinti, kaip nustatyti ribas, dėl kurių sprendime pasisakė teismas.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ŽŪM) Šiaulių žemėtvarkos skyrius prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama, kad sprendimas vykdymo prasme yra aiškus. Tvirtinama, kad ieškovo ir atsakovo sklypų ribos nustatytos žemės sklypų planuose, o sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, įregistruotos Nekilnojamojo turto kadastre, kurio duomenys yra vieši.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto S. K. atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjant atskirąjį skundą analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl sprendimo išaiškinimo, yra pagrįsta ir teisėta.

CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, jog būtų pakeista jo prasmė, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat, kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo.

Pats apeliantas savo prašyme nurodė, kad teismo sprendime nenurodytos žemės sklypo ribos, dokumentai, kuriais remiantis nustatytos ribos, taip pat nepasisakyta dėl augančių augalų likimo (165 b. l.), todėl, teisėjų kolegijų vertinimu, nagrinėjamu atveju teismas negali aiškinti konkrečių aplinkybių, kurių jis netyrė ir dėl kurių sprendime nepasisakė.

Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo šis sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas. Tačiau iš apelianto prašymo turinio matyti, kad apeliantui neaiškios aplinkybės, kurios sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytos, ir pateiktu prašymu atsakovas iš esmės siekia išsiaiškinti sklypo ribas, jas nustatančius dokumentus bei kaip pasielgti su sklype augančiais augalais, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismui pasisakant dėl tokių atsakovo prašyme išdėstytų aplinkybių būtų išeita už sprendimo, kurį prašyta išaiškinti, nagrinėtų klausimų ribų, kadangi teismo sprendimo neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo.

Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                           Vytautas Kursevičius

Teisėjai                                                                                                                              Danutė Burbulienė

                                                                                                                                   Danutė Matiukienė