Civilinė byla Nr. e2S-983-967/2026

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15123-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.2; 3.1.7.5; 3.3.1.6; 3.3.2.5; 3.3.2.6.4

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens (ieškovės pagal priešieškinį) uždarosios akcinės bendrovės „Miesto NT“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovui M. L. dėl skolos priteisimo ir uždarosios akcinės bendrovės „Miesto NT“ patikslintą priešieškinį ieškovui A. Z. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys – A. G., uždaroji akcinė bendrovė „Miesto administratorius“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimu išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovui M. L. dėl skolos priteisimo ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Miesto NT“ patikslintą priešieškinį ieškovui A. Z. dėl nuostolių atlyginimo. Ieškinys patenkintas visiškai, priešieškinis patenkintas iš dalies: ieškovui A. Z. iš atsakovo M. L. priteista 7 723,56 Eur skola už atliktus darbus, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 11 154,50 Eur bylinėjimosi išlaidos. UAB „Miesto NT“ iš ieškovo A. Z. priteista 8 957,28 Eur nuostolių atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 269,38 Eur bylinėjimosi išlaidos. Valstybei iš UAB „Miesto NT“ priteistos 2 998,16 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

2.       Teisme 2026 m. sausio 2 d. gautas M. L. ir UAB „Miesto NT“ apeliacinis skundas, kuriuo, be kita ko, prašoma atleisti apeliantus nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinį skundą arba atidėti jo sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2026 m. sausio 2 d. nutartimi nutarė netenkinti apeliantų prašymo atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo bei netenkino prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Teismas atsakovui M. L. ir trečiajam asmeniui (ieškovui pagal priešieškinį) UAB „Miesto NT“ nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, apeliacinio skundo trūkumo pašalinimui, t. y. sumokėti žyminius mokesčius už kiekvieną apeliacinį skundą. M. L. už apeliacinį skundą turi sumokėti 47 Eur dydžio žyminį mokestį, o UAB „Miesto NT“ – 2 039 Eur žyminį mokestį. Teismas nurodė šiuos argumentus:

3.1.       Teismas gali atleisti tik nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, esant šalies motyvuotam prašymui. Nei atsakovas M. L., nei ieškovas pagal priešieškinį UAB „Miesto NT“ kartu su prašymu atleisti nuo žyminio mokesčio nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, tik deklaratyviai nurodė negalintys sumokėti žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantų prašymas atleisti juos nuo žyminio mokesčio yra nemotyvuotas bei neapgrįstas įrodymais, apeliantams nesumokėjus nė dalies žyminio mokesčio, teismas konstatavo, kad prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl šis prašymas atmestas.

3.2.       Apeliantai taip pat prašė atidėti jų žyminių mokesčių už apeliacinius skundus mokėjimą. Vienintelis prašymo argumentas – apeliacinį skundą teikiantys asmenys turi konstitucinę teisę į apeliaciją (teisminę gynybą). Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Nagrinėjamu atveju prašymą pateikę asmenys nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį šiuo metu. Apeliantai taip pat nepateikė argumentų ir įrodymų, kad jų turtinė padėtis ateityje keisis ir jie turės galimybę sumokėti žyminį mokestį išnagrinėjus jų apeliacinius skundus. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatavo, kad neegzistuoja prielaidos CPK 84 straipsnyje įtvirtinto instituto taikymui, todėl apeliantų prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą taip pat netenkintas. Apeliaciniai skundai yra pateikti su trūkumais, todėl atsakovui M. L. ir trečiajam asmeniui (ieškovui pagal priešieškinį) UAB „Miesto NT“ nustatytas 7 dienų terminas apeliacinių skundų trūkumams pašalinti, tai yra sumokėti žyminius mokesčius už kiekvieną apeliacinį skundą.

III. Atskirojo skundo argumentai

4.       Apeliantė UAB „Miesto NT“ atskiruoju skundu prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti atsakovo pagal ieškinį M. L. ir ieškovo pagal priešieškinį UAB „Miesto NT“ apeliacinį skundą dėl 2025 m. gruodžio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1144-955/2025; 2) atleisti UAB „Miesto NT“ nuo likusios žyminio mokesčio dalies (2 014,61 Eur) sumokėjimo arba likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėti iki galutinio sprendimo pagal pateiktą apeliacinį skundą priėmimo; 3) priimti naujus įrodymus. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

4.1.       Kartu su šiuo atskiruoju skundu teikia teismui UAB „Miesto NT“ 2025 m. sausio 12 d. banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad UAB „Miesto NT“ šiuo metu turi tik 1 061,61 Eur laisvai disponuojamų lėšų, todėl teismo nustatytu laiku negali sumokėti 2 114,61 Eur dydžio žyminio mokesčio, tačiau yra pajėgi sumokėti žyminio mokesčio dalį, lygią 100 Eur, ką UAB „Miesto NT“ ir padarė. Iš viešai prieinamos informacijos www.rekvizitai.vz.lt matyti, jog UAB „Miesto NT“ priklauso 2 transporto priemonės. Norint parduoti šias transporto priemones skubiai, UAB „Miesto NT“ turėtų tai padaryti už itin mažą kainą, dėl ko UAB „Miesto NT“ patirtų finansinių nuostolių, kas esant ir taip sudėtingai finansinei padėčiai ją dar labiau pablogintų. UAB „Miesto NT“ turi nekilnojamojo turto, tačiau neturi galimybės jį skubiai parduoti. Nekilnojamojo turto pardavimas užtrunka, nes reikia laiko, kol atsiranda pirkėjas pagal nekilnojamojo turto pardavimo skelbimą, kol pirkėjas susiformina paskolą turtui pirkti, kol notaras suformina sandorį. Taigi, idant užtikrinti UAB „Miesto NT“ teisę į apeliaciją, ji turėtų būti atleista nuo likusios dalies (2 014,61 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimo dėl šiuo metu esančios sunkios savo finansinės padėties.

4.2.       Apeliacinės instancijos teismui padarius išvadas, kad nebuvo pagrindo atleisti UAB „Miesto NT“ nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, svarstytinas klausimas dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo. Kadangi pagrindinė UAB „Miesto NT“ veikla yra turto pardavimas, teismui atidėjus žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio sprendimo pagal pateiktą apeliacinį skundą priėmimo, UAB „Miesto NT“ turėtų galimybę parduoti dalį jai nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto ir iš gautų pajamų sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį. Teismui neatidėjus UAB „Miesto NT“ likusios žyminio mokesčio dalies (2 014,61 Eur) sumokėjimo, bus pažeista jos teisė į teisminę gynybą ir apeliaciją.

4.3.       Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliantė nurodo, kad būtinybė teikti naujus įrodymus iškilo tik susipažinus su nutartimi ir pamačius teismo išvadas, kad „nagrinėjamu atveju prašymą pateikę asmenys nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį šiuo metu“. Pamačius šias išvadas iškilo būtinybė teikti teismui įrodymus apie savo finansinę padėtį. Taigi, teikiami nauji įrodymai turėtų būti priimti ir vertinami nagrinėjant šį atskirąjį skundą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

6.       Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

7.       Byloje sprendžiamas klausimas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 2 d. nutarties, kuria netenkinti apeliantų prašymai dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo bei žyminio mokesčio atidėjimo, ir kuria apeliantams nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumo pašalinimui – žyminio mokesčio sumokėjimui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

8.       Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

9.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra teismo diskrecija, kurią įgyvendindamas teismas visų pirma turi patikrinti, ar egzistuoja sąlygos, kurioms esant pagal CPK 314 straipsnį nauji įrodymai gali būti priimami: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 44 punktas).

10.       Nagrinėjamu atveju apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus duomenis – UAB „Miesto NT“ banko sąskaitos likutį, informaciją apie žyminio mokesčio dalies (100 Eur) sumokėjimą bei išrašą apie UAB „Miesto NT“ vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. Teismas, įvertinęs apeliantės pateiktus papildomus rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teisme, laiko, jog apeliantė nepagrindė aplinkybės, kad jos teikiamų įrodymų pateikimo į bylą būtinybė iškilo jau po pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties, kadangi šie duomenys turėjo būti pateikti kartu su prašymu atidėti žyminio mokesčio mokėjimą arba atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliantė pateikė duomenis apie dalies žyminio mokesčio sumokėjimą bei dalinai pagrindė savo finansinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas apeliantės papildomus įrodymus priima ir prijungia prie bylos.

Dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo

11.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė UAB „Miesto NT“ prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nors egzistavo pagrindas atitinkamą prašymą tenkinti.

12.       Asmuo, objektyviai negalėdamas atitinkamo proceso inicijavimo metu sumokėti viso už pateikiamą pareiškimą (ieškinį ar skundą) mokėtino žyminio mokesčio, turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies šio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba mokėjimą atidėti (CPK 84 straipsnis). Vertindamas, ar tikrai egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vieną iš nurodytų žyminio mokesčio mokėjimo išimčių (lengvatų), teismas turi ne tik užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp šių institutų tikslų ir teisminės gynybos prieinamumo, bet ir užkirsti kelią nesąžiningiems bandymams išvengti žyminio mokesčio mokėjimo prievolės (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-778-464/2018).

13.       Už apeliantės pareikštą apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis yra 2 039 Eur. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad M. L. jam tenkantį žyminį mokestį, t. y. 47 Eur, sumokėjo nutartyje nurodytais terminais, tačiau mano, jog yra visos sąlygos tenkinti UAB „Miesto NT“ prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas nurodė, kad UAB „Miesto NT“ kartu su prašymu atleisti nuo žyminio mokesčio nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, tik deklaratyviai nurodė negalinti sumokėti žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantų prašymas atleisti juos nuo žyminio mokesčio yra nemotyvuotas bei neapgrįstas įrodymais, apeliantams nesumokėjus nė dalies žyminio mokesčio, teismas atmetė apeliantų prašymą kaip neatitinkantį CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų.

14.       Prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis neleidžia jam sumokėti žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą (CPK 178 straipsnis). Tik įvertinęs prašymą pagrindžiančių įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan.) bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį, teismas gali nuspręsti, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas. Svarbu akcentuoti, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos ir kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1540-302/2017; 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-756-516/2021).

15.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantams nepateikus konkrečių įrodymų apie šiuo metu esamą sunkią finansinę padėtį, nėra pagrindo atleisti apeliantę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už pateiktą apeliacinį skundą. Sunkiai finansinei padėčiai pagrįsti apeliantė nepateikė nei vieno įrodymo, pavyzdžiui, banko sąskaitos išrašo, balanso ir/ar pelno nuostolio ataskaitos, duomenų apie turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, tik deklaratyviai teigia, jog šiuo metu žyminio mokesčio sumokėti negali ir jai negali būti ribojama teisė į apeliaciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės yra pagrindas daryti išvadą, kad apeliantė nepateikė duomenų, leidžiančių identifikuoti tikrąją finansinę situaciją bei konstatuoti tokį jos sunkumą, kuris neleistų sumokėti 2 039 Eur žyminio mokesčio dalies. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo pateikimo momentu apeliantė nebuvo sumokėjusi net dalies žyminio mokesčio.

16.       Remiantis suformuota teismų praktika, žyminis mokestis skirtas užkirsti kelią galimam asmenų, besikreipiančių į teismą, piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis. Žyminis mokestis yra įstatymo nustatyta sąlyga, kurią teikdamas ieškinį ir norėdamas apginti savo pažeistas teises asmuo privalo įgyvendinti (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo iš dalies atleisti apeliantę nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 178 straipsnis), todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas šioje dalyje atmetamas.

Dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo

17.       Ieškovė pagal priešieškinį UAB „Miesto NT“ teismui taip pat buvo pareiškusi prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog apeliantė nepateikė argumentų ir įrodymų, kad jos turtinė padėtis ateityje keisis ir ji turės galimybę sumokėti žyminį mokestį išnagrinėjus jos apeliacinį skundą. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad neegzistuoja prielaidos CPK 84 straipsnyje įtvirtinto instituto taikymui, todėl apeliantės prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą taip pat netenkintas.

18.       CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

19.       Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje numatyta, kad, jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-571-178/2016; 2016 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2052-302/2016; 2017 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1286-236/2017). Sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama ne tik turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, bet ir tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis byloje Nr. e2-603-943/2017).

20.       Taigi, prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą pateikusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei ieškinys (šiuo atveju apeliacinis skundas) bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84 straipsnis, 178 straipsnis). Šiuo atveju apeliantė, kaip minėta anksčiau, nepateikė savo teiginiams pagrįsti jokių įrodymų, kurie leistų bent preliminariai įvertinti apeliantės turtinę padėtį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir šį apeliantės prašymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepakanka prašyme nurodyti, jog sumokėti žyminio mokesčio šiuo metu nėra galimybių, tačiau šių savo teiginių niekuo nepagrįsti bei apeliuoti į asmens teisę ginti savo galimai pažeistas teises teisme nepaisant sunkios finansinės padėties. Atsižvelgiant ir į žyminio mokesčio teisinio reguliavimo aiškinimą bei tokiu apmokestinimu siekiamus tikslus, negali būti toleruojama situacija, kai asmenys iš esmės jų teiginių prašymu būtų atleidžiami nuo pareigos sumokėti valstybei nustatytą mokestį už bylinėjimąsi. Tokia situacija, kai vien prašymo pakaktų atleidimui nuo žyminio mokesčio ar jo atidėjimui, neabejotinai sudarytų sąlygas, iš esmės nepatiriant jokių nuostolių, piktnaudžiauti ieškinio (apeliacinio skundo) pareiškimo institutu.

21.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą, išsamiai motyvuotą išvadą, kad apeliantė prašymo pateikimo momentu nepateikė įrodymų viseto ir neįrodė, jog jos turtinė būklė tokia sunki, kad ji negali sumokėti net dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Tačiau apeliacinės instancijos teismui apeliantė pateikė naujus įrodymus, iš dalies pagrindžiančius jos turtinę padėtį – banko sąskaitos likutį, iš kurio matyti, kad 2026 m. sausio 12 d. UAB „Miesto NT“ banko sąskaitoje buvo 1 061,61 Eur; Nekilnojamojo turto registro išrašą apie turimo nekilnojamojo turto objektus bei mokėjimo nurodymą, jog 2026 m. sausio 12 d. sumokėta dalis žyminio mokesčio (100 Eur). Šie nauji įrodymai pagrindžia, jog šiuo metu apeliantė neturi galimybės sumokėti viso žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (2 039 Eur), tačiau yra pagrindo manyti, jog ateityje apeliantės turtinė padėtis leis šią prievolę įvykdyti. UAB „Miesto NT“ turi nemažai nekilnojamojo turto, dvi transporto priemones, yra ne vienerius metus Lietuvoje veiklą vykdanti įmonė, užsiimanti nekilnojamuoju turtu. Atskirajame skunde apeliantė nurodė, kad pardavusi dalį turimo nekilnojamojo turto turės galimybę sumokėti žyminį mokestį. Be to, iš viešai prieinamų duomenų (https://rekvizitai.vz.lt/imone/uab_miesto_nt/apyvarta/) matyti, kad apeliantės tiek pelnas, tiek nuosavas kapitalas kasmet vis auga, didėja ilgalaikis turtas, kai tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai nuosekliai mažėja.

22.       Įvertinus apeliantės dabartinę turtinę padėtį ir kitus duomenis, nurodytus šios nutarties 21 punkte, konstatuotina, jog yra pagrindas atidėti apeliantei UAB „Miesto NT“ likusios žyminio mokesčio dalies (2 014,61 Eur) sumokėjimą iki galutinio sprendimo pagal pateiktą apeliacinį skundą priėmimo.

Dėl procesinės bylos baigties

23.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantės prašymų atleisti ją nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą ir pagrįstai nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis), kadangi nebuvo pateikti šiuos prašymus pagrindžiantys įrodymai. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kartu su atskiruoju skundu UAB „Miesto NT“ pateikė savo turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus bei sumokėjo dalį (100 Eur) žyminio mokesčio, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir atidėti likusios žyminio mokesčio dalies (2 014,61 Eur) sumokėjimą iki galutinio sprendimo pagal pateiktą apeliacinį skundą priėmimo.

24.       Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

n u t a r i a :

Apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Miesto NT“ atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 2 d. nutartį pakeisti – atidėti uždarajai akcinei bendrovei „Miesto NT“, juridinio asmens kodas 302717345, likusios 2 014,61 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki galutinio sprendimo pagal pateiktą apeliacinį skundą priėmimo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                      Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė