Civilinės bylos Nr. e2-922-330/2020

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00120-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stremeda“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-831-459/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stremeda“ ieškinį atsakovėms bankrutavusiai Kooperatinei bendrovei Pajūrio kredito unijai ir Kooperatinei bendrovei Lietuvos centrinei kredito unijai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo, trečiasis asmuo S. J.,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Stremeda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms bankrutavusiai Pajūrio kredito unijai ir Lietuvos centrinei kredito unijai, prašydama pripažinti 2019 m. kovo 29 d. reikalavimo perleidimo sutarties dalį, kuria Pajūrio kredito unija perleido Lietuvos centrinei kredito unijai reikalavimo teises pagal paskolos sutartį Nr. 12-00052 į ieškovę UAB „Stremeda“, negaliojančia nuo jos sudarymo momento; taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės bankrutavusios Pajūrio kredito unijos atsakovei Lietuvos centrinei kredito unijai sumokėtą sumą už reikalavimo perleidimą; grąžinti reikalavimo teisę pagal paskolos sutartį Nr. 12-00052 atsakovei bankrutavusiai Pajūrio kredito unijai; pripažinti ieškovės prievoles bankrutavusiai Pajūrio kredito unijai pagal paskolos sutartį Nr. 12-00052 pasibaigusiomis; panaikinti 23-ojo Kauno miesto notaro biuro notaro 2019 m. spalio 28 d. atliktą vykdomąjį įrašą, reg. Nr.6880.

2.       Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0004/19/01288. Ieškovė nurodė, kad pagal paskolos sutartį iš jai priklausančio turto yra vykdomas skolos išieškojimas.

3.       Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo grindžiamas tuo, kad esant ieškovei palankiam teismo sprendimui, vykdymo procesas pagal vykdomąjį įrašą gali būti pasibaigęs parduodant ieškovei priklausantį turtą iš varžytynių, todėl ieškovė nepagrįstai patirtų nuostolius, susijusius su nekilnojamo turto, kuris reikalingas jos verslui, praradimu.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino.

5.       Teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu ir pateiktais įrodymais, padarė prielaidą, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.

6.       Spręsdamas klausimą dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės sprendimo vykdymui, teismas nurodė, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas pripažinti 2019 m. kovo 29 d. reikalavimo perleidimo sutarties dalį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyti restituciją ir pripažinti ieškovės prievoles bankrutavusiai Pajūrio kredito unijai pagal paskolos sutartį pasibaigusiomis bei panaikinti vykdomąjį įrašą, nereiškiant kitų materialinių teisinių reikalavimų, ieškinio patenkinimo atveju reikštų tik prejudicinio fakto kitai civilinei bylai nustatymą ir toks reikalavimas negali būti užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kuriomis būtų nustatomi turtinio pobūdžio ribojimai. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi nagrinėjamu atveju prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užtikrintų ne galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, o ieškovės pareigų, kylančių iš ginčo sutarties, tolimesnį ir nepertraukiamą vykdymą.

7.       Teismas sprendė, kad vien ieškovės nurodoma aplinkybė, jog išieškojimo procese priverstinai pardavus įkeistą turtą, ji netektų to turto, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pažeidžiamas šalių interesų pusiausvyros principas ir turėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Byloje nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė – Lietuvos centrinė kredito unija, būdama finansų įstaiga, dėl kokių nors priežasčių būtų nepajėgi ir (ar) vengtų ieškinio tenkinimo atveju inicijuoti išieškotų pinigų grąžinimo, dėl to ieškovės interesai būtų iš esmės užtikrinti ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių.

8.       Teismas pažymėjo, kad sustabdžius vykdymo veiksmus, hipotekinio kreditoriaus (atsakovės) teisė atgauti skolą būtų atidėta neribotam laikui, dėl to vykdymo procedūrų sustabdymas reikštų nepagrįstą ir neproporcingą atsakovės teisių, numatytų kredito sutartyje, ribojimą, pažeistų šalių interesų pusiausvyrą, ieškovei suteiktų nepagrįstą pranašumą.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9.       Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Stremeda“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti.

10.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius, todėl neatskleidė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esmės ir būtinumo. Teismas atsisakė taikyti tokias priemones formaliais bendrais pagrindais.

10.2.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškinio patenkinimo atveju būtų nustatytas tik prejudicinis faktas kitai bylai. Teismas, nenustatęs jokių ieškinio trūkumų dėl ieškinio dalyko, netinkamai įvertino ieškinio reikalavimų pobūdį ir tikslus, todėl nepagrįstai atmetė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

10.3.                      Ieškovė siekia užkirsti kelią galimam žalos atsiradimui vykdymo proceso eigoje ir išvengti galimų ginčų ateityje. Šiuo atveju teismas, netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių, iš esmės išreiškė savo išankstinį požiūrį į ieškinio pagrįstumą.

10.4.                      Laikinosios apsaugos priemonės yra tik laikino pobūdžio suvaržymai, todėl jomis ne tik nebus pažeista šalių teisių ir interesų proporcija, bet priešingai – užtikrintas jų stabilumas.

11.       Atsakovė Kooperatinė bendrovė Lietuvos centrinė kredito unija atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti.

12.       Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

12.1.                      Teismas įvertino, kad ieškovės ieškinys prima facie yra pagrįstas, tačiau tai nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, nes teismas turi vertinti ir kitas aplinkybes – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ekonomiškumą, taip pat egzistavimą grėsmės, ar galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas. 

12.2.                      Teismas teisingai nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė negalėtų įvykdyti ar vengtų vykdyti būsimą teismo sprendimą.

12.3.                      Ieškovė siekė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir prevenciniu tikslu, t. y. motyvuodama galimomis neigiamomis pasekmėmis ir tikėtina žala, tačiau nereiškė prevencinio ieškinio. Taigi, patenkinus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal pareikštus reikalavimus, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, paskirtis ir tikslai.

13.       Atsakovė Bankrutavusi kooperatinė bendrovė Pajūrio kredito unija atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti.

14.       Atsiliepime nurodė tokius esminius teiginius:

14.1.                      Ieškovės ieškinio reikalavimai prieštarauja imperatyviam teisiniam reglamentavimui, todėl ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Ieškovė su prašymu laikyti prievolę pagal paskolos sutartį pasibaigusia ir įskaityti ieškovės įmokėtą papildomą pajų likusios skolos pagal paskolos sutartį padengimui kreipėsi jau po bankroto bylos unijai iškėlimo. Ieškovė ieškiniu iš esmės ginčija unijos atsisakymą tenkinti tokį reikalavimą ir tolimesnes pasekmes, susiklosčiusias ieškovei savavališkai nutraukus atsiskaitymus su unija. Bankroto atveju prašyti įskaityti ar atlikti pajinio įnašo įskaitymą yra draudžiama, taigi nėra vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – preliminaraus ieškinio pagrįstumo fakto nustatymo.

14.2.                      Ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju ji turėtų teisę ginti savo pažeistas teises kitais būdais, o byloje nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė, būdama finansų įstaiga, dėl kokių nors priežasčių būtų nepajėgi ir (ar) vengtų išieškotų pinigų grąžinimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti atsakovės Lietuvos centrinės kredito unijos atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

16.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Preliminarus ieškinio pagrįstumas ir grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui yra būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. neegzistuojant bent vienai iš jų, negalimas šių priemonių taikymas. Pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo sąlygų egzistavimą kyla ieškinį pareiškiančiam asmeniui, o teismui – kiekvienu konkrečiu atveju tinkamai atlikti minėtų sąlygų teisinį įvertinimą. 

17.       Pasisakant dėl vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, pažymėtina, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018).

18.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pateiktų ieškinio reikalavimų, apskųstoje nutartyje nurodė nenustatęs, kad ieškinys būtų prima facie nepagrįstas. Tačiau kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pasisakydamas dėl antrosios būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, pirmosios instancijos teismas vėlgi ir jau iš esmės vertino byloje pareikštų materialinių reikalavimų pagrįstumą, jų pobūdį, galimo jų patenkinimo teisines pasekmes, prieidamas prie dviejų faktiškai prieštaringų išvadų. Teismas nurodė, kad pateikti ieškovės reikalavimai, nereiškiant kitų materialinių teisinių reikalavimų, ieškinio patenkinimo atveju reikštų tik prejudicinio fakto kitai civilinei bylai nustatymą, o tokio ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nebus reikalingas priverstinis procesas. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismo prieš tai pateikta išvada, kad, preliminariai vertinant, ieškinys galėtų būti tenkinimas, negali būti laikoma tinkamai pagrįsta.  

19.       Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neteisingai įvertino ir pasisakė dėl vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – preliminaraus ieškinio pagrįstumo įvertinimo, o dėl to galėjo būti neteisingai išspręstas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tuo remiantis pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

20.       Atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, apeliacinis teismas nesprendžia šioje bylos stadijoje atsakovių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stremeda“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėjas                                                Gintaras Pečiulis