Baudžiamoji byla Nr. 1-1617-598/2019 

                                                                             Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00797-2019-8

                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1;

 (S)

                               2.12.1; 2.12.1.4

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 30 d.

Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Banga Bartkienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Artūro Bužavo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-00797-19 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Didžiojoje Britanijoje, teistas 2019 m. sausio 8 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto bausme, bausmę atlikęs 2019 m. balandžio 2 d., teistumas neišnykęs,

            kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

R. P. 2019 m. sausio mėn. 5 d. apie 01.00 val. Jonavos r., Ruklos sen., Ruklos mstl., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie Rupeikio g. 5 namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, tarpusavio konflikto su nukentėjusiąja I. T. metu tyčia tampė ją už plaukų ir tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pat metu, toje pačioje vietoje, I. T. vyrui T. T. bandant apginti sutuoktinę, tyčia sudavė nukentėjusiajam ne mažiau dviejų smūgių kumščių į veidą, tokiais veiksmais padarė T. T. poodinę kraujosruvą kairės akies srityje, kairio žando, skruosto sumušimą, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje – nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną, jis kartu su T. T. ir jo žmona I. T., grįžo iš Jonavos miesto, važiavo T. T. automobiliu. Jis buvo neblaivus. Atvažiavo prie Rupeikio g. 5 namo, Ruklos mstl., Jonavos r., pastatė automobilį, visi išlipo iš automobilio, o jis liko dar sėdėti, nes negalėjo rasti savo raktų. I. T. pradėjo ant jo šaukti, kad greičiau liptų, pradėjo jį pravardžiuoti, įžeidinėti, todėl jis neapsikentęs išlipo iš automobilio ir griebė I. T. už plaukų, patampė, ji pradėjo šaukti. Jos vyras T. T., norėdamas ją apginti, pradėjo eiti link jo. Pamatęs link jo atbėgantį T. T., jis sudavė jam smūgį į veidą ar petį, tiksliai nepamena dėl girtumo. Nuo jo smūgio T. T. nugriuvo,  o jis nubėgo. Dėl šio įvykio jis nuoširdžiai gailisi (b. l. 78-80).

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. T. parodė, kad 2019 m. sausio 5 d. ji su savo automobiliu Opel Astra atvažiavo prie Rupeikio g. 5-o namo, Ruklos mstl., Jonavos r. Ji išlipo iš automobilio, jame pasiliko sėdėti jos vyras T. T. ir jo draugai. R. P. liepė duoti raktelius nuo automobilio, nes kitaip negrojo automobilio magnetola. Ji pasakė, kad raktelių neduos, paskambino į policiją, o  R. P. ją pradėjo stumdyti ir tampyti už plaukų. Tuo metu ją bandė apginti vyras T. T., o R. P. su kumščiu sudavė 3-4 smūgius jos vyrui į galvos ir veido sritį, dėl ko jis patyrė sužalojimus. Konflikto metu ji sužalojimų nepatyrė, jautė fizinį skausmą, kuomet ją tampė už plaukų (b. l. 57, 60-63).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. T. parodė, kad 2019 m. sausio mėn. jis susitiko su savo pažįstamu R. P., adresu Rupeikio g. 5, Ruklos mstl., Jonavos r., ir prie minėto namo sėdėdami automobilyje Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholinius gėrimus. Begeriant nakties metu pas juos atėjo jo žmona I. T. Ji jiems liepė eiti iš automobilio. R. P. nesutiko išeiti iš automobilio ir pradėjo stumdyti jo žmoną I. T. Jis bandė apginti savo žmoną ir kas toliau vyko jis nepamena, kadangi tuo metu buvo stipriai apgirtęs. Sąmonę atgavo tik atvykus policijos pareigūnams ir tada pamatė, kad yra sužalotas jo veidas (b. l. 54-55).

2019 m. vasario 4 d. specialisto išvada Nr. G341/2019(02) nustatyta, kad T. T. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies srityje, kairio žando, skruosto sumušimas, muštinė žaizda apatinėje lūpoje. Sužalojimas padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019 m. sausio 5 d. Sužalojimas nebūdingas savigynai. Sužalojimas galėjo būti padarytas būnant nukentėjusiajam veidu pasisukus į jį žalojantį asmenį. Sužalojimas nebūdingas tyčiniam savęs žalojimui. Sužalojimas galėjo būti padarytas tik suduodant smūgius kietu buku daiktu, tiek atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimas galėjo būti padarytas dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 52-53).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. D. parodė, kad 2019 m. pradžioje, tiksliai datos nepasakys, jis ėjo namo, apie 01.00 val. Prie savo namo kampo, automobilių stovėjimo aikštelėje jis pamatė policijos pareigūnus, kažkas vyko, priėjo pažiūrėti kas vyksta. Priėjęs pamatė, kad stovi moteris, kurią pažįsta kaip I., pavardės nežino ir jos vyras, kuris sėdėjo ar gulėjo ant žemės, dabar jau nepamena. I. šaukė, kažką aiškino policijos pareigūnams. Tą vakarą  su R. P. ir moters vardu I. vyru alkoholinių gėrimų nevartojo (b. l. 66-68)

2019 m. sausio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra Rupeikio g. 5, Ruklos mstl., Ruklos sen., Jonavos r. Atvykus į įvykio vietą, matome daugiabutį namą, šalia kurio įrengta automobiliams statyti skirta aikštelė. Prie aikštelės matosi pastatytus automobilius (b. l. 17-21).

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad R. P. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi jis tyčia tampė nukentėjusiąja I. T. už plaukų ir tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia sudavė nukentėjusiajam T. T. ne mažiau dviejų smūgių kumščių į veidą, tokiais veiksmais sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, specialisto išvada bei kita bylos medžiaga.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis R. P. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausme sutinka (b. l. 110-112). Nukentėjusieji informuoti apie sprendimą užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nesunki baigta nusikalstama veika. Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. R. P. teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 83-89, 95-97), administracine tvarka baustas (b. l. 99-101), Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą nesilankė, nesigydė (b. l. 105), Lietuvoje nedirbantis ir Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 107-108). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam R. P. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – areštas, jo terminą nustatant didesnį nei vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

             Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad kaltinamajam R. P. kardomoji priemonė skirta nebuvo, nes kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-15757-19.

            Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

R. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 63 (šešiasdešimt trijų) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. P. 42 (keturiasdešimt dviejų) parų arešto bausmę.

Bausmę skirti atlikti areštinėje.

Išaiškinti R. P., kad:

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                      Banga Bartkienė