Administracinė byla Nr. eI-2149-244/2018

                                                                              Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00777-2018-5

                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.1; 55.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Inos Kirkutienės ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Maxima LT“ skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

2018 m. vasario 1 d. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) priėmė nutarimą Nr. 12NKV-14 „Dėl MAXIMA LT, UAB Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“ (toliau – ir Skundžiamas nutarimas), kuriuo padarė išvadą, kad „Maxima LT“, UAB, (toliau – ir Bendrovė) pažeidė Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį, kadangi bendrovės komercinė veikla atitinka Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei 7 straipsnio 6 dalį, dėl to „Maxima LT“, UAB, skyrė 15 000 Eur baudą.

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–8), kuriame prašo: 1) panaikinti Tarnybos komisijos 2018 m. vasario 1 d. nutarimą Nr. 12NKV-14 „Dėl MAXIMA LT, UAB Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“; 2) priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodo, kad atsakovė Skundžiamame nutarime nepagrįstai nurodo, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 7 straipsnio 6 dalį. Bendrovės įsitikinimu, priešingai, nei nurodoma Skundžiamame nutarime, ji nepažeidė minėtų Įstatymo nuostatų. Tarnyba visiškai neatsižvelgė į tai, kad Bendrovės tariami Įstatymo pažeidimai pasižymi mažareikšmiškumu, t. y. pažeidimus sudaro atskiros situacijos, pasireiškusios skirtingose parduotuvėse, skirtingu laiku ir skirtingomis aplinkybėmis, be to, ne retu atveju pareiškėja, dar prieš pirkėjams kreipiantis į Tarnybą, atlygindavo jų patirtus nuostolius dėl įsigytų prekių, kurioms nuolaida nebuvo pritaikyta, todėl pažeidimų nagrinėjimo procedūra, remiantis pirkėjų prašymais, apskritai negalėjo būti pradėta nesant visų pažeidimo sudėties elementų. Pareiškėja pažymi, kad pirkėjos įsigytai prekei „Žaidimų palapinė (boružėlė / varlytė)“ nuolaida nebuvo suteikta todėl, kad ji nepateko į palapinių kategoriją, kadangi Bendrovės prekių skirstyme ši prekė buvo priskirta prie lauko žaidimų grupės, kuriai nuolaida akcijos laikotarpiu nebuvo taikoma. Bendrovė, siekdama geranoriškai bei taikiai išspręsti susiklosčiusią situaciją, įskaitė pirkėjai kainų skirtumą (nepritaikytą nuolaidą) į pirkimo metu panaudotą AČIŪ lojalumo kortelę ir įsipareigojo ateityje būsiančių analogiškų akcijų metu žaidimų palapines priskirti palapinių prekių kategorijai. Priešingai, nei teigiama Skundžiamame nutarime, Bendrovė tokiais savo veiksmais nesiekė tikslingai klaidinti pirkėjos.

Pareiškėjos teigimu, pažeidimo nagrinėjimo procedūra, remiantis kito pirkėjo skundu, pradėta neteisėtai, t. y. nesant pakankamų įrodymų dėl tariamo Bendrovės pažeidimo. Pažymėtina tai, kad Bendrovė dėl galimo Įstatymo pažeidimo nagrinėjimo metu atsakovei pateikė išsamią informaciją bei dokumentus, patvirtinančius, kad tiek pirkėjui apsilankant Bendrovės parduotuvėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), tiek kitomis akcijos taikymo dienomis Bendrovės parduotuvėse buvo visų akcijoje dalyvavusių valgomųjų ledų rūšių, o išparduotų ar mažai likusių ledų rūšių kitą dieną buvo papildyta. Būtent iš Bendrovės Tarnybai pateiktų dokumentų akivaizdžiai matyti, kad 2017-07-26, t. y. tą dieną, kai pirkėjas lankėsi nurodytoje parduotuvėje, joje buvo visų akcijoje dalyvavusių valgomųjų ledų rūšių. Taigi ledų šaldytuve negalėjo būti daugiau kainolapių, nei juose esančių ledų rūšių, pirkėjas visiškai neįrodė, kad jo apsilankymo parduotuvėje metu (2017-07-26) ledų nebuvo. Būtent dėl to Tarnyba šiuo atveju negalėjo pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūros.

Pareiškėja ne kartą paaiškinimuose Tarnybai buvo nurodžiusi, kad nuolaida prekei „Tauro gira, 1,5 l“ nebuvo suteikta, kadangi pirkėjo apsipirkimo parduotuvėje metu, t. y. 2017-09­-18, prekei „Tauro gira, 1,5 l“ nebuvo taikoma akcija. Aptariamos prekės kainos etiketėje nurodyta data (2017-08-20) yra etiketės spausdinimo data, o akcinių prekių etiketės yra išdėstomos Bendrovės parduotuvėse akcijos taikymo pradžioje ir pasibaigus akcijos galiojimui yra nedelsiant pašalinamos iš lentynų. Bendrovė nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad nuo akcijos pabaigos iki vartotojo vizito parduotuvėje buvo praėjęs beveik mėnuo, praktiškai neįmanoma, kad prekės akcinė kaina (raudona etikete) būtų buvusi palikta parduotuvės lentynose. Juo labiau kad pasibaigus Bendrovės vykdomai akcijai, Bendrovės darbuotojai įpareigoti nedelsiant pakeisti kainų etiketes visose Bendrovės parduotuvėse. Be to, Bendrovei priklausančiose parduotuvėse nuolat vyksta Bendrovės kokybės ekspertų patikrinimai, kurių metu vienas iš tikrinamų dalykų – teisingos, t. y. aktualią (tuo metu taikomą) prekės kainą atitinkančios kainų etiketės. Bendrovė, dar prieš pirkėjui kreipiantis į Tarnybą, siekdama geranoriškai bei taikiai išspręsti susiklosčiusią situaciją, grąžino pirkėjui kainų skirtumą (nepritaikytą nuolaidą) ir padovanojo 2 Eur vertės dovanų kuponą, taip atlygindama pirkėjo patirtus nuostolius bei nepatogumus, įsigyjant minėtą prekę. Taip pat Bendrovė ne viename rašte Tarnybai nurodė, kad pirkėjo įsigytai prekei (tepiajam riebalų mišiniui „Venta“, 75 proc. rieb.) nuolaida nebuvo suteikta, kadangi 2017-10-10 šio tepiojo riebalų mišinio kainos sistemoje pasikeitė automatiškai. Visos Bendrovės tinklo parduotuvės apie kainų pakeitimus buvo informuotos, t. y. gavo nurodymą laiku pasikeisti kainas prekių lentynose, tačiau galimai dėl įvykusio žmogiškojo faktoriaus klaidos laiku nebuvo pakeista prekės kaina.

Pareiškėja teigia, kad pateikė išsamius paaiškinimus, kodėl pirkėjo įsigytai prekei (negazuotam natūraliam mineraliniam vandeniui „Neptūnas“) nebuvo suteikta nuolaida. Bendrovėje natūralaus mineralinio vandens „Neptūnas“ buteliams ir jų pakuotėms suteikiami atskiri brūkšniniai kodai. Akcijos pradžioje į akciją buvo įtrauktas tik aptariamos prekės vieneto brūkšninis kodas. Pirkėjo apsilankymo minėtoje parduotuvėje metu jo įsigytos prekės pakuotės brūkšninis kodas jau turėjo būti įtrauktas į akcijos apskaitą ir akcija turėjo būti taikoma ir perkant negazuotą natūralų mineralinį vandenį „Neptūnas“ pakuotėmis. Tačiau dėl techninės sistemos klaidos šioje parduotuvėje prekei buvo pritaikyta įprasta kaina. Taigi, nuolaida minėtai prekei laiku nebuvo suteikta dėl objektyvių ir nenumatytų priežasčių, t. y. sistemos trikdžių.

Pirkėjos įsigytai prekei (šokoladiniams saldainiams „A. B. su marcipanu“) nuolaida nebuvo suteikta todėl, kad prekė nepateko į saldainių dėžutėse kategoriją. Bendrovė paaiškinimuose Tarnybai nurodė, kad prekių skirstyme ši prekė buvo priskirta prie fasuotų saldainių grupės. Bendrovė nurodė, kad nurodytose parduotuvėse nurodytu laikotarpiu minėtos prekės nebuvo parduota visai (t. y. nupirkta 0 vnt.). Vis dėlto Bendrovė, siekdama geranoriškai bei taikiai išspręsti susiklosčiusią situaciją, visiems pirkėjams, per minėtos akcijos laikotarpį šią prekę pirkusiems ir pirkimo metu panaudojusiems lojalumo kortelę „AČIŪ“, įskaitė kainų skirtumą (nepritaikytą nuolaidą) į pirkimo metu panaudotas lojalumo korteles „AČIŪ“ (iš viso 87 pirkėjams). Taigi, darytina išvada, kad Bendrovė nesiekė tikslingai klaidinti vartotojų ir susidariusią situaciją išsprendė operatyviai, tinkamai ir sąžiningai visų vartotojų atžvilgiu.

Pareiškėja teigia, kad kriaušių skonio limonadui „NATAKHTARI“ nuolaida nebuvo pritaikyta, kadangi jokių tuo metu galiojusių akcijų šiai prekei nebuvo. Iš pateikto pirkėjo skundą ir nuotraukos matyti, kad nufotografuota prekės akcinė kaina buvo kitu barkodu esančiai prekei. 2017-11-23 keitėsi šios prekės brūkšninis kodas. Pirkėja pirko gazuotą kriaušių gėrimą „NATAKHTARI“ su brūkšniniu kodu 4860001120239, o nuotraukoje akcinė kaina buvo analogiškai prekei, kurios brūkšninis kodas – 4779038122157. Bendrovė pažymi, kad duomenų, kada buvo nufotografuota akcinė prekės kaina (senu brūkšniniu kodu 4860001120239 prekė buvo išparduota dar 2017 m. lapkričio mėnesį). Daugiau senu brūkšniniu kodu prekės parduotuvė neturėjo. Taigi akivaizdu, kad pareiškėja nepadarė jokio pažeidimo.

Atsakovė Skundžiamu nutarimu nepagrįstai konstatavo tariamą Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei 7 straipsnio 6 dalies pažeidimą. Būtent Bendrovė, būdama atsakingas bei rūpestingas asmuo, kuriam taikomi aukštesni atidumo bei rūpestingumo standartai, nesiekė pirkėjų tyčia suklaidinti dėl jų įsigyjamų prekių kainų, o situacijos, kai nuolaidos nebuvo pritaikytos pirkėjų įsigyjamoms prekėms, susidarė tik dėl žmogiškųjų ir (ar) techninių klaidų, kurios nedelsiant būdavo ištaisomos, t. y. pareiškėja pirkėjams kompensavo nepritaikytos prekės nuolaidos sumą. Pareiškėjos veiksmuose negalima įžvelgti Įstatymo nuostatų pažeidimo. Veikloje, kur veikia žmogiškasis faktorius, pavienių klaidų pasitaiko ir visiškai jų išvengti neįmanoma. Vertindama pažeidimo mastą ir trukmę, Bendrovė pažymi, kad vartotojų suklaidinimo situacijos buvo pavienės ir trumpalaikės, t. y. tariamą pažeidimą sudarančios veikos buvo padarytos konkrečią dieną, vienoje konkrečioje parduotuvėje ir truko labai neilgą laiko tarpą. Todėl akivaizdu, kad jos veiksmai nėra ir nebuvo sistemingi. Pareiškėjos įsitikinimu, Skundžiamas nutarimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Pareiškėja teigia, kad atsakovė, nustatydama jai skirtinos sankcijos dydį (15 000 Eur baudą), nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad, įvertinus nurodytas aplinkybes, pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis, kadangi juo nepadaryta esminė žala Įstatymo saugomiems vartotojų ekonominiams interesams arba padaryta žala yra labai nedidelė. Pareiškėjos nuomone, jai inkriminuotas pažeidimas išlieka savo pobūdžiu mažareikšmis neatsižvelgiant į tai, kad jį sudaro keletas situacijų, kadangi kiekviena iš šių situacijų yra pavienė ir mažareikšmė. Nagrinėjamoje byloje egzistavo ir egzistuoja pagrindai taikyti Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas ir, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjai taikyti įspėjimą, neskiriant baudos. Jeigu teismas nustatytų, kad pareiškėjai inkriminuotas pažeidimas nevisiškai atitinka teisės aktuose įtvirtintus mažareikšmiškumo kriterijus, paskirtos baudos dydis, vadovaujantis Įstatymo 13 straipsnio 6 dalies nuostatomis, mažintinas iki adekvataus ir proporcingo dydžio, atsižvelgiant į tikrąjį ir objektyviai nustatytą pažeidimo mastą, trukmę, pavojingumo laipsnį, pareiškėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir protingumo bei teisingumo kriterijus.

Atsakovė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė paaiškina, kad pareiškėja skunde nurodo, kad kiekvienu su vartotoju kilusio ginčo atveju buvo imtasi priemonių, siekiant ištaisyti pažeidimus ir užkirsti kelią jiems pasikartoti, tačiau akivaizdu, kad pareiškėja tinkamai neįgyvendino savo pareigos pateikti vartotojams visapusiškai teisingą ir neklaidinančią informaciją apie prekes ir joms taikomas nuolaidas, kadangi jau nuo pirmojo padaryto pažeidimo, t. y. nuo vartotojos I. S. prašymo Tarnyboje gavimo momento (2017 m. liepos 7 d.), Tarnyboje buvo gauti dar 6 vartotojų skundai dėl netinkamos pareiškėjos vykdomos komercinės veiklos. Tarnyba 2016 m. sausio 15 d. raštu Nr. 4-247 bei 2017 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. 4-7723 pateikė pareiškėjai išsamią rekomendaciją dėl tinkamo kainų pateikimo prekybos centruose ir galimo vartotojų klaidinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertindamas analogišką situaciją, kai bendrovei pirmiausia buvo pateiktos rekomendacijos dėl galimo įstatymo pažeidimo, 2011 m. gegužės 27 d. administracinėje byloje Nr. A444-2198/2011 pažymėjo, kad „bendrovė, nesivadovaudama Tarnybos išvadomis, visuomenei vis tiek pateikė teisės aktų reikalavimams prieštaraujančią reklamą, o tai reiškia, kad elgėsi socialiai neatsakingai, nepaisė rekomendacijų“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog „Verslas yra veikimas savo rizika, todėl verslininkas turi prisiimti neigiamų savo veiklos padarinių riziką (rūpestingai pasirinkti trečiuosius asmenis įsipareigojimams įvykdyti, turėti galimybių kontroliuoti jų veiklą ir panašiai).“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2004).

Tarnybos komisija 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 12NKV-120 bei 2017 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 12NKV-80 pareiškėjai jau buvo pritaikiusi ekonomines sankcijas už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kai komercinė veikla atitinka 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Pareiškėja turėjo būti susipažinusi su minėto įstatymo nuostatomis ir žinoti, kaip tinkamai informuoti vartotojus apie prekes ir joms taikomas nuolaidas bei galimas tokio neinformavimo pasekmes.

Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 4 straipsnis nustato, jog klaidinanti komercinė veikla yra klaidinantys veiksmai arba klaidinantis informacijos neatskleidimas. Minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad klaidinantys veiksmai yra apgaulingos informacijos pateikimas arba toks informacijos, kuri nors ir faktiškai tiksli, tačiau dėl produkto kainos ar jos apskaičiavimo būdo arba ypatingo kainos pranašumo apgauna arba gali apgauti vidutinį vartotoją, pateikimas (įskaitant bendrą pristatymą), kuriuo vartotojas gali būti ar yra skatinamas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs. Vertinant, ar pateikiama informacija yra klaidinanti, ypatingą dėmesį svarbu atkreipti į informaciją apie produkto kainą ar jos apskaičiavimo būdą, kadangi tai laikoma esmine informacija, kurią privaloma pateikti kiekviename komerciniame pasiūlyme, tai ne kartą konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2010 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1684/2010 bei 2012 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1370/2012). Vartotojas R. B. nurodė, kad norėjo įsigyti ledų su nuolaida pagal pateiktus akcijinius kainolapius prie ledų šaldytuvo, tačiau tokių ledų (su nuolaida) nei vartotojui, nei bendrovės darbuotojoms nepavyko rasti (vartotojo pateiktame vaizdo įraše bendrovės darbuotojos kelis kartus garsiai įvardija, kad vienų ar kitų akcijinių ledų parduotuvės ledų šaldytuve nėra, tuo pat metu išimdamos tokių ledų kainolapius), nors šaldytuvai buvo pilni ledų, ir pateikė tai patvirtinantį vaizdo įrašą. Nors pareiškėja nurodė, kad tą dieną, kai vartotojas lankėsi parduotuvėje, joje buvo visų akcijoje dalyvavusių valgomųjų ledų rūšių, tačiau ši aplinkybė nepaneigia vartotojo prašyme ir kartu su prašymu vaizdo medžiagoje pateiktų aplinkybių, jog vartotojo apsilankymo bendrovės parduotuvėje metu tam tikrų jo išsirinktų ledų, kuriems turėjo būti taikoma nuolaida, nurodytuose šaldytuvuose nebuvo. Aplinkybė, kad akcijiniai ledai vartotojo apsipirkimo parduotuvėje metu galbūt buvo parduotuvės sandėlyje, nepaneigia to, jog vartotojas, atvykęs į parduotuvę bei pamatęs, jog daugeliui ledų rūšių taikoma nuolaida, nė vienos iš šių ledų rūšių negalėjo įsigyti. Pareiškėja, būdama atidus ir rūpestingas verslo subjektas, galėjo ir turėjo užtikrinti, jog jos darbuotojai periodiškai patikrintų ledų šaldytuve esančių akcijinių prekių likutį ir matydami, jog akcijinių ledų šaldytuve nebeliko, pašalinti apie akciją vartotojams skelbiančius raudonos spalvos kainolapius.

Atsakovė teigia, kad Tarnyba vertino ne atskirų prekybos centrų darbuotojų veiklą, kuriuose įvyko vartotojų prašymuose ir pranešimuose nurodytos aplinkybės, tačiau vieno komercinės veiklos subjekto, t. y. pareiškėjos, veiklą. Vertinant bendrovės veiklą nesąžiningos komercinės veiklos atžvilgiu svarbiausia yra ne vieno vartotojo ginčas, tačiau susiklosčiusių aplinkybių poveikis ir kitiems vartotojams. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-3001-12 konstatavo, kad „Pareiga pradėti tyrimą, kyla tik tuo atveju, kai pirmiau minėtas viešasis interesas yra akivaizdžiai išreikštas, t. y. kilęs socialinis konfliktas yra plataus masto. Taigi, teisiškai nėra reikšminga, ką kreipdamasis siekia apginti konkretus pareiškėjas, o lemiama yra tai, ar iš turimos informacijos galima daryti prielaidą apie viešojo intereso pažeidimą.“ Nors pareiškėja nurodė, kad iš esmės visi atvejai buvo išspręsti ir sureguliuoti nedelsiant, kai tik tapdavo žinoma apie susidariusią situaciją, tačiau iš tiesų kai kuriais atvejais pareiškėja Tarnybai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos nurodomą aplinkybę, jog su vartotojais ginčai buvo išspręsti dar iki jų kreipimosi į Tarnybą, o kai kuriais atvejais, priešingai, nei nurodo pareiškėja, iš bylos duomenų ir jos pačios pateiktų dokumentų matyti, kad permokėti pinigai vartotojams buvo grąžinti tik tuomet, kai pareiškėja gavo Tarnybos raštą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2018 m. vasario 1 d. nutarimo Nr. 12NKV-14 „Dėl MAXIMA LT, UAB Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Tarnyba Skundžiamu nutarimu už Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kai komercinė veikla atitinka 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei 7 straipsnio 6 dalį, pareiškėjai skyrė 15 000 Eur baudą.

Pagal Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, komercinė veikla pripažįstama nesąžininga, jeigu neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir iš esmės iškreipia arba gali iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu. Vadinasi, siekiant inkriminuoti nesąžiningą komercinę veiklą pagal Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, turi būti konstatuotos aplinkybės, įrodančios pareiškėjos profesinio atidumo reikalavimų nesilaikymą ir lėmusios iškreiptą vidutinio vartotojo elgesį.

Remiantis Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymu bei 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimta direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje, kurią šis įstatymas perkelia, nesąžiningos komercinės veiklos ir klaidinančios komercinės veiklos sąvokos formuluojamos taip, kad tokia veikla apima ne tik jau konkrečiai įvykusį vartotojo suklaidinimo ar kitokio jo ekonominio elgesio iškreipimo faktą, bet ir tokio suklaidinimo galimybę. Taigi, sprendžiant, ar buvo padarytas Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimas, pakanka nustatyti asmens suklaidinimo bendrovės veiksmais galimybę, o ne konkretų įvykusį suklaidinimo faktą. Iš esmės tos pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2010 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1684/2010).

Byloje nustatyta, kad dėl pareiškėjos veiksmų buvo gauti vartotojų I. S., R. B., A. S., J. A. (du kartus), V. U., A. M. (A. M.), A. M. prašymai, taip pat vartotojo E. M. paklausimas, taigi nagrinėjamu atveju įvyko konkretus bei realus vartotojų suklaidinimo, t. y. ekonominio elgesio iškreipimo, faktas.

Pažymėtina, jog pareiškėjos argumentai, kad Bendrovė grąžino vartotojams permokėtus pinigus (įskaitė juos į jų lojalumo korteles) bei įsipareigojo ateityje būsiančių analogiškų akcijų metu pakeisti savo veiksmus, nepaneigia fakto, jog pareiškėja, kaip protingas ir atidus komercinės veiklos subjektas, nesilaikė profesinio atidumo principo ir šių veiksmų neatliko laiku, dėl to buvo iškreiptas ne tik tų vartotojų, kurie kreipėsi į Tarnybą, bet galimai ir kitų vartotojų, kurie į Tarnybą nesikreipė, ekonominis elgesys.

Byloje taip pat nustatyta, kad trijų vartotojų prašymai pateikti dėl atvejų, kai jų išsirinktoms prekėms nebuvo pritaikytos nuolaidos dėl to, jog tam tikros prekės nebuvo įtrauktos į prekių, kurioms taikoma akcija, sąrašą ar priskirtos atitinkamai prekių kategorijai, t. y. vartotojos I. S. atveju akcijos, kurios metu buvo taikoma nuolaida palapinėms, prekei „Žaidimų palapinė (boružėlė/varlytė)“ nuolaida pritaikyta nebuvo, nes prekė „Žaidimų palapinė (boružėlė/varlytė)“ nepateko į palapinių kategoriją, o buvo priskirta prie lauko žaidimų grupės; vartotojo A. M. atveju akcijos, kurios metu buvo taikoma nuolaida negazuotam natūraliam vandeniui „Neptūnas“, 2 pakuotėms (2 pakuotės po 6 vnt., iš viso 12 vnt.) šio mineralinio vandens nuolaida pritaikyta nebuvo, kadangi į bendrovės sistemą kaip akcijinė prekė buvo įtrauktas tik minėtos prekės vieneto brūkšninis kodas, bet neįtrauktas pakuotės brūkšninis kodas (bendrovėje vienetams ir jų pakuotėms suteikiami atskiri brūkšniniai kodai); vartotojos A. M. atveju akcijos, kurios  metu buvo taikoma nuolaida saldainiams dėžutėse ir plytelėms, šokoladiniams saldainiams „A. B. su marcipanu“, parduodamiems dėžutėje, nuolaida pritaikyta nebuvo, kadangi bendrovės prekių skirstyme ši prekė buvo priskirta prie fasuotų saldainių grupės.

Vartotojo A. S. atveju pareiškėja nepateikė paaiškinimo, kaip galėjo įvykti, jog vartotojas 2017 m. rugsėjo 18 d. pirko prekę, kurios kainolapis buvo atspausdintas 2017 m. rugpjūčio 20 d. 2017 m. rugpjūčio 22–28 d. vykusiai akcijai, tačiau, nuo šios akcijos pabaigos iki vartotojo vizito parduotuvėje praėjus beveik mėnesiui, kainolapis buvo nepakeistas su nurodyta akcijine kaina, nors akcija perkant kasoje prekei nebuvo taikoma. Pareiškėjos pateiktuose paaiškinimuose dėl galimų kainų klaidinimo net keletą kartų nurodyta, jog vartotojų prašymuose nurodytos situacijos susidarė dėl žmogiškosios (arba techninės) klaidos, kai parduotuvės darbuotojai nespėjo laiku pakeisti kainų prekių lentynose. Pažymėtina, kad protingas ir atidus komercinės veiklos subjektas yra atsakingas už bendrovės atstovų – darbuotojų – veiksmus. Pareiškėja turėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad jos darbuotojai atliktų visus veiksmus, susijusius su kainolapių pakeitimu, ir vartotojai gautų teisingą ir neklaidinančią informaciją apie parduodamų prekių kainas ir joms taikomas nuolaidas.

Tarnybos komisija Nutarime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai turi būti taikomi didesni profesinio atidumo, rūpestingumo reikalavimai. Pareiškėja, būdama viena didžiausių profesionalų rinkoje, privalėjo tinkamai įgyvendinti savo, kaip verslo subjekto, pareigą tinkamai pateikti vartotojams informaciją apie realias prekių kainas ir joms taikomas nuolaidas. Pareiškėjos veikla neatitiko Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto profesinio atidumo, kaip protingumo standarto, sąžiningos verslo praktikos rinkoje reikalavimų ir iškreipė vidutinio vartotojo ekonominį elgesį. Tokia pareiškėjos veikla negali būti laikoma rūpestingo ir atidaus komercinės veiklos subjekto vykdoma veikla, kurios pagrįstai galima tikėtis iš komercinės veiklos subjekto vartotojų atžvilgiu ir kuris atitinka sąžiningą praktiką rinkoje ir (arba) bendrą sąžiningumo principą šio subjekto veiklos srityje. Todėl darytina išvada, kad pareiškėja vykdo komercinę praktiką, neatitinkančią Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų ir savo veiksmais pažeidė profesinio atidumo standartą.

Vartotojai, įsigydami prekes, visuomet atkreipia dėmesį į jų kainas, todėl produkto kaina turi vieną iš svariausių arba net lemiamą įtaką tam tikram vartotojo apsisprendimui dėl sandorio. Taigi vartotojų ekonominiam elgesiui, tam tikram sprendimo dėl sandorio priėmimui didelę įtaką daro pateikiama informacija apie produktų kainas, kadangi vartotojai, pamatę mažesnę prekės kainą, gali susidaryti įspūdį, kad jie sutaupys tam tikrą dalį pinigų, prekę įsigys pigiau. Vartotoja I. S. nurodė, kad tikėdamasi pasinaudoti 40 proc. akcija palapinėms, įsigijo palapinę „Žaidimų palapinė (boružėlė/varlytė)“, tačiau akcija pritaikyta nebuvo. Vartotojas A. S. nurodė, kad akcijos, kurios metu gėrimas „Tauro gira, 1,5 l“ turėjo kainuoti ne 1,24 Eur, o 0,89 Eur, pirko šią prekę,
tačiau nuolaida pritaikyta nebuvo ir kasoje nurodyta kaina buvo 1,24 Eur, t. y. vartotojas sumokėjo 0,35 Eur daugiau, nei turėjo. Vartotoja J. A. nurodė, kad akcijos, kurios metu juodajam šokoladui „Pergalė“ su vaisių asorti buvo taikoma akcija ir šokoladas turėjo kainuoti ne 1,19 Eur, o 0,75 Eur, nuolaida įsigyjant prekę pritaikyta nebuvo ir kasoje nurodyta kaina buvo 1,19 Eur, t. y. vartotoja sumokėjo 0,44 Eur daugiau, nei turėjo. Vartotojas V. U. nurodė, kad įsigijo tepųjį riebalų mišinį „Venta“, 75 % rieb., kurio kaina buvo nurodyta 1,79 Eur, tačiau perkant kasoje kaina buvo 1,98 Eur. Vartotojas įsigijo 2 vnt. minėtų prekių, todėl sumokėjo 0,35 Eur daugiau, nei turėjo. Vartotojas A. M. nurodė, kad įsigijo prekę, kurios kaina buvo nurodyta 0,49 Eur, tačiau perkant kasoje kaina buvo 0,60 Eur. Vartotojas įsigijo 12 vnt. minėtų prekių, todėl sumokėjo 1,30 Eur daugiau, nei turėjo, bei nurodė, kad dėl to jaučiasi apgautas. Vartotoja A. M. nurodė, kad dviejose skirtingose bendrovės parduotuvėse buvo nurodyta, kad saldainiams dėžutėse ir šokolado plytelėms taikoma 30 proc. nuolaida, tačiau tris skirtingus kartus (2017 m. lapkričio 9 d., 2017 m. lapkričio 11 d. bei 2017 m. lapkričio 18 d.) perkant kasoje šokoladiniams saldainiams „A. B. su marcipanu“ nuolaida pritaikyta nebuvo. Kitame prašyme vartotoja J. A. nurodė, kad įsigijo prekę – gazuotą kriaušių skonio gėrimą „NATAKHTARI“, kuriam buvo taikoma nuolaida, t. y. prekė kainavo ne 1,54 Eur, o 1,24 Eur, tačiau perkant kasoje nuolaida pritaikyta nebuvo, taigi, vartotoja sumokėjo 0,30 Eur daugiau, nei turėjo. Vartotojas E. M. paklausime nurodė, kad pirko saldžius traškiuosius sausainius „OPTIMA LINIJA“, kurių kaina lentynoje buvo nurodyta kaip akcijinė, t. y. 0,14 Eur, tačiau perkant kasoje (kasos kvito Nr. 337812) nurodyta kaina buvo 0,28 Eur. Vartotojas įsigijo 5 vnt. prekių, todėl sumokėjo 0,70 Eur daugiau, nei turėjo.

Nurodytais atvejais pareiškėja iškreipė vartotojų ekonominį elgesį siūlomų produktų atžvilgiu, kadangi pateikė klaidinančią informaciją apie parduodamų prekių kainas ir prekėms taikomas nuolaidas (akcijas), taip paskatindama vartotojus priimti sprendimą dėl sandorio, kurio jie kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmę. Taigi pareiškėja pažeidė Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, kadangi jos komercinė veikla atitinka 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą draudimą. Vartotojai, atsižvelgdami į komercinės veiklos subjekto skleidžiamą informaciją apie prekės kainą ir įsigydami prekes, neturi pagrindo abejoti skleidžiama informacija ir imtis priemonių pateikiamai informacijai patikrinti, įsitikindami, jog nurodoma informacija nėra klaidinanti. Pažymėtina, jog tiek vartotojai, kurie pateikė prašymus Tarnybai, tiek galimai kiti vartotojai, priimdami sprendimą pirkti prekes pareiškėjai priklausančiose parduotuvėse, neturėjo pagrindo abejoti pateikiamomis prekių kainomis, kadangi pagrįstai tikėjosi iš pareiškėjos, kaip vieno didžiausių mažmeninės prekybos tinklo operatoriaus Lietuvos rinkoje, vartotojų atžvilgiu bendro sąžiningumo principo.

Pasisakant dėl Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalies pažeidimo, pažymėtina, kad minimas punktas nustato, jog preziumuojama, kad komercinė veikla yra klaidinanti, jeigu ji pasireiškia kaip komercinis pasiūlymas nurodant kainą, kai vėliau vartotojams atsisakoma parodyti reklamuotą produktą arba priimti to produkto užsakymą arba pristatyti jį per protingumo kriterijus atitinkantį laiką, arba netinkamos kokybės to produkto pavyzdžio rodymas ketinant reklamuoti kitą produktą. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad nustačius, jog veikla turi Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 1–23 punktuose nustatytos klaidinančios komercinės veiklos požymių, savaime laikoma, kad komercinė veikla yra nesąžininga ir atsižvelgiant į tai poveikio ar tikėtino poveikio vartotojų ekonominiam elgesiui įrodinėti nereikia.

Vartotojai, atsižvelgdami į komercinės veiklos subjekto skleidžiamą informaciją apie prekių prieinamumą bei joms taikomas akcijas, neturi pagrindo abejoti skleidžiama informacija ir imtis priemonių pateikiamai informacijai patikrinti, kad įsitikintų, jog nurodoma informacija nėra klaidinanti. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju ne tik vartotojas R. B., bet ir kiti pareiškėjos parduotuvės lankytojai, matydami akį traukiančius raudonos spalvos kainolapius šalia ledų šaldytuvo, galėjo pagrįstai tikėtis minėtame ledų šaldytuve rasti ledų, kuriems bus taikoma nuolaida. Pažymėtina, kad, vadovaudamasi surinkta medžiaga, Tarnyba pagrįstai sprendė, jog pareiškėja pateikė patrauklius įvairių ledų komercinius pasiūlymus ir sudėjo ryškiai raudonos spalvos vartotojams gerai matomus akcijinius kainolapius, tačiau vartotojas R. B. akcijinių ledų įsigyti negalėjo, kadangi jų pareiškėjos parduotuvėje esančiame ledų šaldytuve nebuvo – taip vartotojas R. B. buvo suklaidintas dėl šių prekių prieinamumo. Taigi pareiškėja pažeidė Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, kadangi veikla atitinka 7 straipsnio 6 dalį.

Pareiškėja skunde nurodo, kad Tarnyba, nustatydama jai skirtinos sankcijos dydį (15 000 Eur baudą), nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad, atsižvelgus į nurodytas skundo aplinkybes, pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis, kadangi juo nepadaryta esminė žala Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo saugomiems vartotojų ekonominiams interesams arba padaryta žala yra labai nedidelė.

Pagal Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalį, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudų vidurkį. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą.

Tarnyba, skirdama baudą pareiškėjai už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimą, vertino visas su padarytu pažeidimu susijusias aplinkybes, t. y. be kitų aplinkybių, atsižvelgė ir į tai, kad pareiškėja tyrimo metu bendradarbiavo, kompensavo vartotojų patirtas išlaidas, tačiau Tarnybos komisija, vertindama pažeidimo pobūdį, taip pat atsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjos vykdyta veikla turi Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymu draudžiamos nesąžiningos komercinės veiklos požymių, o pareiškėjos veiksmai suklaidino vartotojus bei paveikė jų ekonominį elgesį. Šį faktą patvirtina gauti vartotojų prašymai bei juose išdėstytos aplinkybės. Vertindama pažeidimo trukmę, Tarnybos komisija atsižvelgė į tai, kad vartotojų prašymuose nurodyta informacija apie klaidinančias prekių kainas buvo skleidžiama trumpalaikį periodą, o atvejis, kada vartotojui nebuvo parduoti reklamuojami produktai (ledai), buvo vienkartinis. Vertindama pažeidimo mastą, Tarnybos komisija atkreipė dėmesį, jog dėl pareiškėjos veiksmų Tarnyba gavo 7 vartotojų prašymus dėl 8 suklaidinimo atvejų, o klaidinimas buvo nustatytas įvairiuose Lietuvos Respublikos miestuose pareiškėjos parduotuvėse.

Tarnybos komisija lengvinančiomis aplinkybėmis laikė tai, kad pareiškėja tyrimo metu bendradarbiavo su Tarnyba, bei tai, kad pareiškėja kompensavo vartotojų patirtas išlaidas. Tarnybos komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad pareiškėja Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimą padarė pakartotinai per vienus metus (2017 m. gegužės 4 d. Tarnybos nutarimu Nr. 12NKV-80 pareiškėjai jau buvo skirta ekonominė sankcija).

Vartotojų suklaidinimai skirtingose Lietuvos miestuose esančiose pareiškėjos parduotuvėse neturėtų būti vertinami kaip pavienės, trumpalaikės situacijos, kadangi tyrimas dėl Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo pradedamas būtent dėl pareiškėjos veiklos tinkamo ar netinkamo vykdymo, o tai, kad vartotojų suklaidinimai įvyko skirtingose pareiškėjos parduotuvėse, tik patvirtina faktą, kad būtent pareiškėjos veikla neatitiko minėtame įstatyme keliamų reikalavimų.

Pareiškėjos įvykdytas Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimas negali būti vertintinas kaip mažareikšmis, kadangi, sprendžiant iš gautų vartotojų, gyvenančių skirtinguose Lietuvos miestuose bei nesusijusių tarpusavyje, skundų, pareiškėjos vykdoma veikla laikytina pasikartojančia, vykdoma skirtingose tinklo parduotuvėse, todėl vertintina kaip sisteminė bei neatitinkanti profesinio atidumo standarto, vykdoma net ir pritaikius ekonomines sankcijas bei pateikus rekomendacijas. Nagrinėjamu atveju būtent dėl pareiškėjos vartotojams pateiktos klaidinančios informacijos įvyko realus vartotojų suklaidinimas.

Taigi Tarnyba teisėtai bei pagrįstai atliko Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. Atmestini pareiškėjos argumentai, jog Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimai pasižymi mažareikšmiškumu, pažeidimus sudaro atskiros situacijos skirtingose pareiškėjos parduotuvėse, skirtingu laiku ir skirtingomis aplinkybėmis, jog pareiškėja, dar prieš pirkėjams kreipiantis į Tarnybą, atlygindavo jų patirtus nuostolius dėl įsigytų prekių, kurioms nuolaida nebuvo pritaikyta.

Teismas daro išvadą, kad Tarnyba Nutarimą priėmė išsamiai įvertinusi visas su padarytu pažeidimu susijusias aplinkybes, teisės aktuose nustatytus reikalavimus, todėl pareiškėjai minėtu Nutarimu skirta 15 000 Eur bauda yra paskirta teisėtai ir pagrįstai, o baudos dydis yra tinkamai individualizuotas. Atsakovė, priimdama ginčijamą nutarimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, jos veiksmai neprieštaravo tikslams bei uždaviniams, dėl kurių buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Ginčijamą nutarimą naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jos prašymas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Maxima LT“ skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos                   Ina Kirkutienė

              Mefodija Povilaitienė

              Liudmila Zaborovska