Civilinė byla Nr. 2A-2012-852/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05120-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20; 3.4.1.7

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. rugpjūčio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės 387-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovės 387-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinį atsakovui V. M. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė 387-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija (toliau – ir ieškovė, darbdavė, bendrija) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti (pakeisti) Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2019 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. DGKS-573 darbo byloje Nr. APS-36-143/2019 ir nepriteisti atsakovui V. M. (toliau – ir atsakovas, darbuotojas) netesybų.

2.       Ieškovė nurodė, kad Darbo ginčų komisija 2019 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. DGKS-573 darbo byloje Nr. APS-36-143/2019 nusprendė išieškoti V. M. iš jos 4 902,66 Eur netesybų. Paaiškino, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2001 m. liepos 4 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. buvo bendrijos pirmininku bei kartu buhalteriu. Nurodė, kad atsakovas pats sau neišsimokėjo darbo užmokesčio, nors tai turėjo ir galėjo padaryti, o jeigu bendrijoje, prieš jam atsistatydinant, nebuvo pakankamai lėšų, tai įvyko išskirtinai dėl paties atsakovo netinkamo darbo organizavimo. Nurodė, kad atsakovas dėl neišmokėto darbo užmokesčio dar 2017 metais kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri atmetė jo prašymą. Vėliau jis kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris iš dalies tenkino jo ieškinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pažymėjo, kad atsakovas, kreipdamasis dėl jam neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, neprašė priteisti netesybų, todėl ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo kreiptis dėl to paties dalyko pakartotinai.

3.       Atsakovas V. M. atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti ir priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas paaiškino, kad ieškovė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2351-996/2018, atsiskaitė tik iš dalies. Pažymėjo, kad ieškovė, neatsiskaitydama pilna apimtimi, pažeidžia Lietuvos Respublikos darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalį. Nurodė, kad, vadovaujantis DK 147 straipsnio 2 dalimi, neatsiskaitymo atveju yra skaičiuojamos netesybos. Pažymėjo, kad netesybos yra sankcija darbdaviui, dėl kurios skyrimo gali būti reiškiamas atskiras reikalavimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 26 d. sprendimu nusprendė: ieškovės 387 – Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinį atmesti; priteisti atsakovui V. M. iš ieškovės 387-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 4 980 Eur netesybas; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos 2019 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. DGKS-573 darbo byloje Nr. APS-36-143/2019 laikyti netekusiu galios; priteisti valstybės naudai iš 387-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 7 Eur teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

5.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-687/2018, paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2351-996/2018, kuriame buvo nurodyta priteisti darbuotojui iš bendrijos 237,99 Eur (be mokesčių) darbo užmokesčio nepriemoką už 2017 m. liepos mėnesį, 830 Eur (su mokesčiais) darbo užmokestį už 2017 m. rugpjūčio mėnesį, 428,01 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 830 Eur išeitinę išmoką, pakeisti darbuotojo atleidimo iš darbo bendrijoje pagrindą – pripažinti, kad darbuotojas iš darbo bendrijoje (duomenys neskelbtini) atleistas DK 104 straipsnio pagrindu, sprendimo dalį dėl darbuotojo naudai iš bendrijos priteistos 830 Eur sumos (su mokesčiais) vykdyti skubiai. Konstatavo, kad, vadovaujantis šiais įsiteisėjusiais sprendimais, bendrija pagal DK 146 straipsnio 2 dalį turėjusi su darbuotoju atsiskaityti jo atleidimo dieną (duomenys neskelbtini), to nepadarė, atleidimo iš darbo dieną šalys nesudarė susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo, vadinasi, bendrija pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, įtvirtinančias pareigą darbdavei atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną, todėl jai turi būti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laiką ji privalo darbuotojui sumokėti netesybas. Pabrėžė, kad įstatymas neįtvirtina darbuotojui pareigos privalomai vienu metu (vienu kreipimusi) prašyti ir neišmokėto darbo užmokesčio, ir netesybų priteisimo. Nurodė, kad išsami bylos medžiagos analizė patvirtina, kad bendrija piktybiškai nevykdė teismo sprendimo dalies dėl 830 Eur skubaus vykdymo, nes darbuotojas šią sumą atgavo tik antstoliui priverstinai ją nurašant iš bendrijos, iki šiol bendrija piktybiškai nemoka darbuotojui galutinio atsiskaitymo net ir esant įsiteisėjusiems teismų sprendimams įpareigojantiems ją tai padaryti – bendrija dalį skolos (430 Eur) sumokėjo 2019 m. vasario 4 d. ir tai padarė tik darbuotojui kreipusis į antstolį, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartį priėmė 2018 m. gruodžio 20 d., teismo posėdžio metu darbuotojas nurodė, kad antstolis 2019 m. kovo 19 d. iš bendrijos jo naudai dar nurašė 502,42 Eur, tačiau iki šiol bendrija likusios skolos dalies darbuotojui nėra sumokėjusi, kada tai padarysianti nenurodė, įrodymų, kad bendrijos finansinė padėtis yra tokia sunki, jog ji negali išmokėti darbuotojui skolos likučio, nėra ir tai rodo bendrijos negebėjimą tinkamai organizuoti veiklos, nesąžiningumą, piktnaudžiavimą darbdavės statusu. Sprendė, kad atsižvelgiant ir į darbuotojo dirbą laikotarpį bendrijoje, aplinkybę, kad darbuotojas po atšaukimo iš bendrijos pirmininko pareigų niekur nėra įsidarbinęs, į skolos dydį, neatsiskaitymo su juo laikotarpį – jau beveik 18 mėnesių, pagrindo netesybų mažinimui nėra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.       Ieškovė 387-oji Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7.       Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jos teises, nes byla buvo išnagrinėta jai nedalyvaujant, jai nebuvo suteikta teisė pateikti naujus įrodymus, paaiškinimus, argumentus, atsikirtimus, prašymus ir kt. Paaiškino, kad 2019 m. kovo 25 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl parengiamojo posėdžio atidėjimo, nes bendrijos atstovas negali atvykti į posėdį dėl ligos, tačiau prašymą atsisakyta priimti ir byla išnagrinėta iš esmės. Taip pat, pakartodama ieškinyje išdėstytus argumentus, nurodė, kad atsakovas, kreipdamasis dėl jam neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, neprašė priteisti netesybų, todėl jis neturi jokio teisinio pagrindo kreiptis dėl to paties dalyko pakartotinai. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos netesybos yra neproporcingos ir nelogiškos palyginus su priteistu įsiskolinimu. Akcentavo, kad nevengė atsiskaityti su atsakovu, o teisiniais būdais stengėsi apginti savo teises, aktyviai ir įstatymų nustatyta tvarka gynė savo interesus, ir kol nesibaigė teisminiai procesai, nematė teisinio pagrindo atsiskaityti su atsakovu. Pažymėjo, kad jos materialinė padėtis yra sunki. Teismas, spręsdamas klausimą dėl netesybų dydžio turėjo įvertinti, kad darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką (netesybos) teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos pritesimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK įtvirtintais darbo teisės principais. Ieškovas pastebi, kad netesybos viršija priteistą skolą, nėra pagrįstos realiai nuostoliais, todėl tokių netesybų priteisimas prieštarauja Civilinio kodekso 6.73 str. 1-2 d., 6.258 str. 3 d. nuostatoms, reguliuojančioms netesybas. Taip pat ieškovė pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų apie bendrijos turtinę padėtį priėmimo bei papildomai nurodė, kad šiuo metu skola atsakovui yra visiškai sumokėta.

8.       Atsakovas V. M. pateiktu atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.  Atsakovas nurodė, kad apeliaciniame skunde ieškovės nurodomos aplinkybės yra laikytinos jos samprotavimais, kurie nėra pagrįsti jokiais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Ieškovė nenurodo teismo padarytų procesinių teisės pažeidimų ar netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo, priimant skundžiamą sprendimą. Ieškovės teiginiai yra formalaus ir deklaratyvaus pobūdžio. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, tinkamai motyvuotas bei priimtas pagal suformuotą teismų praktiką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

9.       Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

10.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis tiek dėl byloje nustatytų aplinkybių, tiek ir dėl jų teisinio kvalifikavimo.

11.       Darbo ginčų komisija ir pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad darbdavys 387-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija paskutinę darbuotojo V. M. darbo dieną, t.y. (duomenys neskelbtini) su juo visiškai neatsikaitė ir liko skolingas 237,99 EUR darbo užmokesčio (be mokesčių) už 2017 m. liepos mėnesį, 830 EUR darbo užmokesčio (su mokesčiais) už 2017 m. rugpjūčio mėnesį, 428,01 EUR kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei 830 EUR išeitinės išmokos. Šios sumos darbuotojui V. M. yra priteistos teismų sprendimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-687/2018, kuria paliktas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimas). Taip pat byloje nėra ginčo, kad šios su darbo santykiais susijusios sumos darbuotojui V. M. nebuvo išmokėtos paskutinę jo darbo dieną, bet buvo išieškotos antstoliui priverstinai vykdant paminėtus teismo sprendimus (paskutinis lėšų nurašymas įvykdytas 2019 m. birželio 7 d.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad darbdavys uždelsė atsiskaityti su darbuotoju ne dėl jo kaltės ir todėl privalo mokėti DK 147 str. 2 d. numatytas netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

12.       Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog priteista netesybų suma, t.y. 4980 EUR turėtų būti laikoma neprotinga, neteisinga ir neproporcinga vertinant padaryto pažeidimo aplinkybes. Bendrija teigia, kad jos finansinė padėtis yra labai bloga, o priteista suma – itin didelė. Tačiau apelianto nurodyti argumentai ir pateikti papildomi įrodymai apie lėšas bendrijos banko sąskaitoje patikimai neįrodo, kad bendrijos turtinė padėtis yra itin sunki ir kad ji nebus pajėgi išmokėti priteistos netesybų sumos. Byloje apelianto pateikti įrodymai patvirtina, kad bendrijos lėšų apyvarta banko sąskaitoje laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. viršijo 50000 EUR, todėl šioje byloje priteista netesybų suma objektyviai vertinant nelaikytina didele juridiniam asmeniui, vienijančiam daugiau kaip 300 bendrijos narių. Be to pirmosios instancijos, nemažindamas įstatyme numatytų netesybų taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį į uždelsto atsiskaitymo priežastis ir aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad darbdavys piktybiškai nemokėjo darbuotojui priklausančių lėšų, net ir esant teismo sprendimui, nors kaip pripažįsta ir pats apeliantas, tuo metu atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais (ESO, Vilniaus vandenys, TELE2). Byloje pateikti įrodymai rodo ir tai, kad bendrijos narių „nepriklausoma komisija“ skatino bendrijos narius susilaikyti nuo skolų ir nario mokesčio mokėjimo bendrijai, kol nėra išspręsti ginčai su bendrijos pirmininku V. M. (t. 2 b.l. 1). Todėl atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, ir tai, kad su darbuotoju nebuvo atsikaitoma daugiau kaip 2 metus, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog šiuo atveju įstatyme numatytos netesybos negali būti mažinamos. Apelianto nurodytos CK 6.73 str., 6.258 str. 3 d. nuostatos, reguliuojančios netesybų dydį, šio ginčo santykiams netaikomos.

13.       Ieškovas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas neturėjo teisės kreiptis dėl netesybų priteisimo, nes tokį reikalavimą turėjo reikšti byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo. Tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokie darbdavio argumentai nėra pagrįsti konkrečia įstatymo nuostata – joks įstatymas neįpareigoja darbuotojo privalomai vienu metu (vienu kreipimusi) prašyti ir neišmokėto darbo užmokesčio, ir netesybų priteisimo. Tai, kad darbuotojas V. M. anksčiau pareikštame ieškinyje dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo nesuformulavo prašymo priteisti ir netesybas, nekliudo jam pareikšti savarankišką ieškinį kitoje byloje. Be kita ko, ieškovei nurodant, jog darbuotojas kreipėsi į teismą dėl to paties dalyko pakartotinai, pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas proceso teisės nuostatas, susijusias su ieškinių tapatumo nustatymu, yra pažymėjęs, kad tapačiais ieškiniai gali būti pripažinti tik tais atvejais, kai sutampa trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013). Šiuo atveju byloje sprendžiamas ginčas dėl netesybų darbuotojui priteisimo DK 147 straipsnio 2 dalies pagrindu, o tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2351-996/2018 buvo išspręstas ginčas dėl darbo užmokesčio už 2017 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, išeitinės išmokos, ilgalaikio darbo išmokos priteisimo. Taigi bylos nėra tapačios.

14.       Apeliantas taip pat nurodo, kad byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant teismo posėdyje bendrijos atstovui ir taip buvo apribota bendrijai teisė pateikti įrodymus, paaiškinimus, argumentus, atsikirtimus, prašymus ir kt. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas apie bylos nagrinėjimą buvo informuotas tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą iki teismo posėdžio nepateikė. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovės prašymas atidėti teismo posėdį teisme užregistruotas tik 14.56 val., nors posėdis turėjo prasidėti 9.30 val. (dėl to šį prašymą pirmosios instancijos teismas 2019 m. kovo 26 d. nutartimi atsisakė priimti kaip pateiktą pavėluotai, o Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi pirmosios instancijos nutartį paliko nepakeistą). Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto nurodytas aplinkybes dėl ko bendrijos atstovas negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad bendrijos pirmininkas traumą buvo patyręs (duomenys neskelbtini), todėl manytina, kad bendrija ne tik galėjo teismą informuoti laiku, t.y. iki 2019 m. kovo 25 d. paskirto teismo posėdžio, bet ir turėjo galimybę pasirūpinti tinkamu atstovavimu, paskiriant kitą atstovą.

15.       Apelianto argumentai apie suvaržytą galimybę teismui teikti naujus įrodymus yra deklaratyvūs. Iškovė apeliacinės instancijos teismui 2019 m. liepos 15 d. pateikė papildomus įrodymus ir paaiškinimus apie bendrijos tutinę padėtį, į kuriuos apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė, todėl spręstina, kad ieškovė turėjo galimybę įgyvendinti savo procesines teises ir jas įgyvendino.

16.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė civilinės bylos nagrinėjimo dalyką, teisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius bei įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl darbdavio apeliacinis skundas netenkinamas.

17.       Atsakovas V. M. prašo priteisti jam iš ieškovės 605 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Tačiau atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė duomenų, kad faktiškai patyrė nurodytas bylinėjimosi išlaidas, t. y. nepateikė duomenų, kad sumokėjo nurodytą sumą advokatui. Todėl remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pateiktas prašymas negali būti tenkinamas ir šios bylinėjimosi išlaidos atsakovui nepriteisiamos.

18.       Atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsnio 6 dalimi teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovės 387-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.