Skundo byla Nr. II-57-827/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01344-2022-9
Procesinio sprendimo kategorija: 14.14.; 21.10.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. sausio 26 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,
sekretoriaujant A. D.,
dalyvaujant pareiškėjų R. G. ir L. P. atstovui advokatui Dariui Paulikui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjų R. G. ir L. P. atstovo advokato Dariaus Pauliko skundą (toliau - ir Pareiškėjų) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022-10-12 nutarimo Nr. 10-ANR_N-22313-2022 pakeitimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022-10-12 nutarimu Nr. 10-ANR_N-22313-2022 (toliau ir Nutarimas) R. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 346 straipsnio 4 dalį skirta nuobauda – 150 eurų bauda, už tai, kad 2022-08-24 13.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jo prižiūrimi vokiečių aviganių veislės šunys išbėjo iš aptvertos teritorijos, pateko į R. G. kiemo teritoriją, užpuolė ir sukandžiojo jos šunį, kuriam atlikus rentgeną nustatyta daugybė kūno sužalojimų, dėl kurių susiformavo emfizema. 2022-08-25 šuniui įvyko klinikinė mirtis dėl asfikcijos. Tuo R. A. neužtikrino, kad jo prižiūrimi gyvūnai (vokiečių aviganio veislės šunys) nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei ir sveikatai ar turtui, t.y. pažeidė Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 1997-11-06 Nr. VIII-500 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punkto reikalavimus (b.l. 22-24).
Pareiškėjai R. G. ir L. P., nesutikdami su minėtu Nutarimu, padavė teismui skundą, kuriuo prašo pakeisti Nutarimą. Pareiškėjų atstovas skunde nurodo, kad Pareiškėjų įsitikinimu, priimant Nutarimą nebuvo iki galo išsiaiškintos visos faktinės administracinės bylos aplinkybės, todėl kaltininkui skirta bauda yra neproporcingai maža, neatitinka jo padaryto nusižengimo sunkumo, o administracinis nusižengimas išnagrinėtas neobjektyviai, neišsamiai ir nevisapusiškai.
Kaip vienas iš skundo argumentų nurodomas- tai, kad nukentėjusiuoju asmeniu taip pat turėjo būti pripažintas L. P. Nutarime nurodyta, kad nukentėjusiąja laikoma tik R. G., tačiau namai - (duomenys neskelbtini), Vilniuje kurių teritorijoje buvo užmuštas šuniukas R., priklauso kartu ir L. P. L. P. yra susižadėjęs su R. G., gyvena juose, veda bendrą ūkį, kartu priglaudė, augino ir rūpinosi šuniuku R., tiek teisiškai, tiek faktiškai L. P. buvo šuniuko bendrasavininkas, todėl kaltininko padarytas administracinis pažeidimas padarė turtinės ir neturtinės žalos ne tik R. G., bet ir L. P. Todėl L. P. taip pat yra nukentėjusysis, patyręs turtinės ir neturtinės žalos, todėl nutarimu turėjo būti pripažintas nukentėjusiuoju, kaip to reikalauja ANK 617 straipsnio 1 dalis.
Kitu skundo argumentu prašoma pripažinti kaltininko R. A. sunkinančia aplinkybe tai, kad dėl administracinio nusižengimo atsirado sunkių padarinių (ANK 36 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Skunde pareiškėjai pažymi, jog dėl R. A. aplaidumo ir nesugebėjimo tinkamai prižiūrėti savo augintinių kilo šie padariniai, kaip: pareiškėjų augintinis buvo labai žiauriai sužalotas; patyrė didžiules fizines kančias; nuo patirtų sužalojimų mirė; taip pat pareiškėja R. G. patyrė neturtinės žalos, kuri pasireiškė neigiamais išgyvenimais dėl kaltininko šunų užpuolimo ir savo augintinio netekties (panikos ataka, išsivystęs nerimas, nedarbingumas, nemiga, didelis emocinis stresas, nesaugumo jausmas, baimė); pareiškėja R. G. patyrė turtinės žalos (neteko augintinio, dėl kaltininko šunų užpuolimo buvo sugadinti jos rūbai, krauju ištepti namų apyvokos daiktai); taip pat pareiškėjas L. P. patyrė turtinės (neteko augintinio, buvo sugadinti, krauju ištepti namų apyvokos daiktai, patirtos finansinės išlaidos dėl būtinybės skubos tvarka užbaigti komandiruotę) bei neturtinės žalos, kuri pasireiškė neigiamais dvasiniais išgyvenimais dėl augintinio netekties.
Taip pat skundu prašoma pripažinti R. A. sunkinančia aplinkybe tai, kad pažeidimas padarytas visuotinai pavojingu būdu, nes kaltininko agresyvūs ir pikti šunys (kurį laiką) palikti be priežiūros galėjo išeiti iš kaltininko teritorijos ir klaidžioti po rajoną bei brautis į aplinkinius gyvenamuosius namus, kas rodo šio reiškinio pavojingumą kaimyninių namų gyventojų bendruomenei, ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta daugiau aukų. Skunde pažymima, kad kaltininko šunys palaidi laksto ne tik žmonių vaikščiojamose gatvėse, bet ir aktyviai veržiasi į kitų kaimynų privačių namų teritoriją, uždarus kiemus, ir šiuo atveju pareiškėjų augintinį jie užpuolė neišprovokuoti, o įsibrovę į svetimą valdą. Kaltininkas galėjo ir privalėjo įvertinti savo šunų fiziologines savybes, anksčiau įvykusius jų pabėgimus ir užpuolimus, agresyvų elgesį ir skalijimą ant praeivių, ir numatyti, kad šunys gali vėl pabėgti bei padaryti žalos aplinkiniams.
Taip pat pareiškėjų įsitikinimu nutarime be pagrindo konstatuota R. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti. Skunde nurodo, kad kaltininkas ne pats prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, nes dėl jo padaryto nusižengimo į policiją kreipėsi pareiškėja R. G., todėl tai negali būti laikoma jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Taip pat pareiškėjams nėra žinomos jokios aplinkybės, kurias kaltininkas padėjo išsiaiškinti, nes pažeidimo padarymo metu kaltininkas ilsėjosi prie jūros, palikęs šunis be priežiūros, bei asmeniškai nedalyvavo nei įvykyje, nei nustatinėjant pažeidimą. Skunde nurodoma, kad kaltininko teisės pažeidimo objektyvieji požymiai ir neatlikti veiksmai rodo visišką kaltininko abejingumą ir tai, kad jis pastoviai ir nuolat pažeidinėja Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas. Pareiškėjų įsitikinimu, pažeidėjo kaltė kyla dėl ypač didelio laipsnio neatsargumo, kurio buvo galima išvengti, jei jis būtų atsižvelgęs į (duomenys neskelbtini) gatvės bendruomenės žodinius raginimus bei rašytinius skundus dėl jo gyvūnų keliamo pavojaus ir dėl to, kad varteliai nesulaiko jo šunų. Tačiau kaltininkas į jokius raginimus ir skundus nereagavo, todėl jo pagalba išaiškinant savo pakartotinai, nuosekliai vykdomą pažeidimą turėtų būti laikoma niekine. Skunde taip pat nurodyta, kad kaltininko šunų agresyvus elgesys ir nepriežiūra yra įsisenėjusi, ilgalaikė problema, tačiau kaltininkas nesiėmė jokių veiksmų, nereagavo į skundus, raginimus pasirūpinti savo augintiniais, savo elgesio nekoregavo, sulūžusių vartelių nesutvarkė, jo šunys toliau nepririšti ir neprižiūrėti. Taip pat pareiškėjai skunde nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kurios patvirtintų, kad kaltininkas nuoširdžia gailisi, nes jis iki šiol nėra susisiekęs su pareiškėjais, nėra išreiškęs užuojautos dėl to ką padarė jo neprižiūrėti augintiniai, nėra atsiprašęs, nepasiūlė atlyginti žalos, todėl kaltininko reakcija ir jo abejingumas situacijai ir iš jos kilusiems padariniams neturėtų būti laikomas nuoširdžiu gailesčiu, todėl negalima konstatuoti esant kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Dar vienas iš skundo argumentų – tai dėl piniginės baudos padidinimo bei šunų konfiskavimo taikymo. Skunde nurodoma, kad bausmė kaltininkui turėtų būti skiriama vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į jo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pareiškėjų nuomone, kaltininkui paskirta nuobauda už ANK 346 straipsnio 4 dalyje padarytą administracinį nusižengimą, neatitinka nei pažeidimo sunkumo, nei to, kad yra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltininkui paskirta minimali piniginė bauda neatitinka pažeidimo aplinkybių, bei fakto, kad kaltininkas buvo labai aplaidus, net perspėtas nesiėmė veiksmų. Pareiškėjų nuomone, atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas padarytas sunkinančiomis aplinkybėmis, be to nepagrįstai konstatavus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltininkui turėtų būti skirta maksimali bauda, numatyta ANK 346 straipsnio 4 dalyje, be to turėtų būti skiriamas ir gyvūnų konfiskavimas, numatytas ANK 346 straipsnio 20 dalyje. Prašymas konfiskuoti gyvūnus grindžiamas tuo, kad kaltininko aplaidumas rodo, kad jis nėra pasirengęs tinkamai rūpintis gyvūnais, užtikrinti jų psichologinės gerovės, aplinkinių saugumo, ne tik nesugeba, bet ir nesiruošia to daryti, nes turėdamas ilgą laiką šunis, nesugeba užtikrinti, kad jo šunys būtų laikomi taip, kad nekeltų žalos aplinkinių turtui ir sveikatai, kaip to reikalauja Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas. Todėl vienintelis būdas, norint apsaugoti pro šalį vaikštančių ar šalia gyvenančių asmenų, vaikų ir augintinių sveikatą bei turtą yra kaltininko šunų konfiskavimas, ir kaltininko šunų konfiskavimas būtų proporcingas ne tik kaltininko padarytam nusižengimui, bet ir administracinės nuobaudos tikslams, kaip tai numatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje (b.l. 2-7).
Institucija, nesutikdama su skundu, pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašoma skundo netenkinti. Institucijos nuomone, išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą, nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22313-2022 priimtas teisėtai ir pagrįstai. Institucija atsiliepime nurodo, kad R. A. prisipažino padaręs ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžia gailėjosi ir padėjo jį išaiškinti. Pažymi, kad R. A. priklausantys šunys yra apdrausti, įvykis sekančią dieną buvo užregistruotas draudimo bendrovėje, kas įrodo, kad R. A. ėmėsi veiksmų atlyginti žalą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog institucijos pareigūnas, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t.y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmones, įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, j atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei nesant sunkinančių aplinkybių, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir teisėtai bei pagrįstai, nepažeidžiant ANK 34 straipsnio reikalavimų, administracinio nusižengimo byloje priėmė nutarimą skirti R. A. minimalią -150 eurų baudą, kurią R. A. 2022-10-12 apmokėjo.
Taip pat atsiliepime nurodė, kad ANK 346 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas. Tačiau tokia šios teisės normos apibrėžtis, jos pobūdis palieka bylą nagrinėjančiam subjektui pasirinkimo teisę spręsti dėl administracinio poveikio priemonės- gyvūno konfiskavimo- taikymo. Institucija pažymi, jog įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti taikomas neprivalomas gyvūno konfiskavimas, o kuriais jis netaikytinas, tačiau pripažintina, jog sprendžiant šį klausimą turi būti atsižvelgiama į bendrąsias nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) skyrimo už administracinį nusižengimą taisykles, be to, turi būti įvertintas galimas šios administracinio poveikio priemonės efektyvumas, proporcingumas siekiant administracinių nuobaudų tikslų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat tai, kad R. A. nebuvo baustas už panašaus pobūdžio nusižengimus, Institucijos nuomone, nėra tikslinga taikyti ANK 346 straipsnio 20 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę – gyvūno konfiskavimą. Tai, kad pareiškėjai nesutinka su Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, nešališku byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu, nesudaro pagrindo kvestionuoti Institucijos priimto skundžiamo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo. Institucijos nuomone, nėra faktinio ir teisinio pagrindo keisti Institucijos priimtą skundžiamą nutarimą ir tenkinti pareiškėjų skundą (b.l. 61-62).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. A. taip pat pateikė atsiliepimą į pareiškėjų skundą, prašydamas jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su skundu bei nurodo nesutikimo argumentus. Nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad 2022-08-24 jam priklausančios dvi vokiečių aviganių veislės kalytės pro šoninius namų valdos vartelius ištrūko iš aptvertos jo namų valdos teritorijos, pateko į pareiškėjų namo kiemo teritoriją ir susipjovė su pareiškėjai R. G. priklausančia kalyte, kuri nuo sužalojimų mirė, Įvykio metu žmonės nenukentėjo. Įvykio metu jis su žmona buvo išvykęs, po įvykio šunis į jo namų valdos teritoriją grąžino jų išvykimo metu šunis prižiūrėjęs kaimynas.
Atsiliepime R. A. paaiškina dėl pažeidimo faktinių aplinkybių ir nurodo, kad jo namų valda kraštinė sodininkų bendrijos teritorijos valda, kuri aptverta aukšta ir tvirta tvora. Pagrindiniai namų valdos vartai, besiribojantys su (duomenys neskelbtini) gatve, yra rakinami (šunis prižiūrėjęs asmuo turi šių vartų raktus). Šoniniai mano namų valdos varteliai, pro kuriuos įvykio dieną ir ištrūko man priklausantys šunys ir pro kuriuos patenkama ne į sodininkų bendrijos teritoriją, o už jos ribų, iš vidinės pusės užsklendžiami sklende ant kurios visada būdavo pakabinta spyna, kurios patys šunys nuimti negali. Įvykio metu šie varteliai nebuvo sulaužyti, todėl tikėtina, kad jie buvo atidaryti į mano namų valdos teritoriją siekusių pakliūti pašalinių asmenų. Už sodininkų bendrijos ribų išbėgę man priklausantys šunys atgal į sodininkų bendrijos teritoriją sugrįžo ir į pareiškėjų namų valdą pateko pro bendrus sodininkų bendrijos vartelius, kurie yra prastos būklės ir tinkamai neužsidaro.
Pripažįsta ir sutinka, kad jam, kaip gyvūnų savininkui, tenka atsakomybė už tai, kad neužtikrino, jog jam priklausantys šunys iš mano namų valdos teritorijos jokiu atveju neištrūktų, padaryto pažeidimo neneigia ir nuoširdžiai apgailestauja, kad dėl to žuvo pareiškėjai R. G. priklausiusi augintinė. Tačiau nesutinka su pareiškėjų skunde dėstomomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis siekiama jį parodyti kaip piktybišką, agresyvių šunų neprižiūrintį asmenį, keliantį pavojų aplinkinių gyventojų saugumui. Priešingai nei nurodoma pareiškėjų skunde, jo namų valdos tvora nėra sulūžusi ir negalinti sulaikyti jo šunų. Įvykio metu šunys iš teritorijos pabėgo ne sulaužę ar peršokę tvorą, o būtent pro atidarytus šoninius namų valdos vartelius, kurie taip pat nebuvo sulaužyti, todėl pareiškėjų skundo teiginiai, kad jam priklausantys šunys „ištrūksta, laksto be priežiūros, lenda į svetimų namų teritorijas, puldinėja gyvūnus ir kitus žmones“, neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Iki aptariamo įvykio jo šunys niekada nėra patys ištrūkę iš namų valdos teritorijos, juo labiau, nėra puolę žmonių ar kitų gyvūnų.
Pareiškėjų su skundu pateikti įrodymai (susirašinėjimas su sodininkų bendrijos pirmininku) patvirtina tik tai, kad neįvardyti sodininkų bendrijos gyventojai buvo išreiškę nepasitenkinimą dėl jam priklausančių šunų lojimo ir šokinėjimo ant namų valdos tvoros iš vidinės pusės pro mano namų valdą praeinant ar pravažiuojant pašaliniams asmenims, tačiau ne dėl to, kad jo šunys neprižiūrimi bėgiotų po sodininkų bendrijos teritoriją, ar juolab puldinėtų žmones ar gyvūnus. Šie Įrodymai niekaip nepatvirtina, kad jo namų valdos tvora, neva, negali sulaikyti jo šunų, kad jie iš namų valdos nuolat išrūksta ir neprižiūrimi bėgioja po sodininkų bendrijos teritoriją, ar kitaip kelia realią grėsmę žmonių saugumui.
Atsiliepime taip pat nurodo, kad kategoriškai neigia skundo teiginius, kad jam priklausantys šunys anksčiau yra įkandę kaimynui, nes šis skundo teiginys grindžiamas tik sodininkų bendrijos gyventojų susirašinėjimo jau po Įvykusio įvykio metu išsakytu kaimyno R. B. teiginiu, jog neva toks įvykis yra įvykęs „prieš 4 ar 5 metus“. Jei jo vokiečių aviganių veislės šunys būtų įkandę žmogui, toks įvykis būtų fiksuotas įstatymų nustatyta tvarka, tačiau to tiesiog nebuvo. Nurod, kad niekada nėra baustas už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimus. Be to, bent viena iš mano auginamų kalyčių net teoriškai negalėjo kam nors įkąsti prieš 4 ar 5 metus, nes tuo metu dar nebuvo gimusi (gimė 2019 m. sausio mėn.).
Taip pat skunde atkreipia dėmesį į pateiktus susirašinėjimus su sodininkų bendrijos pirmininku, kur kalbama ne apie jo namų valdos prastos būklės vartus, o apie bendrus sodininkų bendrijos vartus, pro kuriuos patenkama ne į jo namų valdą, o į bendrą gatvę, kuriuos jis prašė sutvarkyti. Kadangi šie bendri varteliai, esantys prie jo namų valdos, dėl prastos būklės neužsidaro, pro juos į bendrijos teritoriją nuolat patenka pašaliniai asmenys, kuriems praeinant pro teritoriją mano laikomi šunys reaguoja lodami. Šie varteliai nepriklauso jam asmeninės nuosavybės teise, todėl jis nežadėjo jų susitvarkyti, o prašė tai atlikti bendriją. Taip pat nurodo, kad skunde taip pat visiškai nepagrįstai teigiama, kad jo auginami šunys yra agresyvūs. Šunų lojimas ant pro jų saugomą teritoriją praeinančių ar pravažiuojančių pašalinių asmenų pats savaime negali būti vertinamas kaip jų agresyvumas - taip elgiasi kiekvienas teritoriją saugantis šuo. Tikėtina, kad nelaimingai pasibaigęs konfliktas su pareiškėjai priklausiusia kalyte būtent ir buvo sąlygotas to, kad jam priklausantiems šunims įbėgus į pareiškėjų namų valdą pareiškėjos kalytė gynė savo teritoriją ir dėl to šunys susipjovė - toks šunų elgesys taip pat savaime neliudija jų agresyvumo, bei nurodo, kad įvykio metu mano šunys nei pareiškėjos R. G., nei kitų žmonių nepuolė.
Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su skundo argumentu dėl jam skirtos nuobaudos – baudos padidinimo iki maksimalios baudos, numatytos ANK 346 straipsnio 4 dalyje. Skundžiamu nutarimu minimali ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta bauda jam buvo paskirta atsižvelgiant į tai, kad jis anksčiau niekada nėra baustas už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimus, nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Toks nuobaudos paskyrimas visiškai atitinka administracinių nusižengimų bylų praktiką ir ANK Įtvirtintus administracinių nuobaudų skyrimo tikslus.
Pareiškėjai skunde teigia, kad mano atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvo nustatytos nepagrįstai, nes neva padaręs pažeidimą prisipažino tik po įvykio, kai apie jį jau buvo informuota policija, o jo daromi pažeidimai yra pasikartojantys, piktybiniai ir liudijantys jo atsainų požiūrį į šunų laikymo taisykles ir kaimynų saugumą. Tokie pareiškėjų argumentai yra visiškai nepagrįsti, nes jo padarytas pažeidimas tikrai nebuvo tyčinis, juolab pasikartojantis. Priešingai nei teigiama skunde, jis nenumanė, kad priklausantys šunys ištrūks iš aptvertos namų valdos teritorijos, iš kurios per daugybę metų nei šie, nei anksčiau jo auginti tos pačios veislės šunys nebuvo ištrūkę, ar kad jie užpuls pareiškėjai priklausiusį augintinį, nors iki įvykio jie nėra puolę nei žmonių, nei kitų gyvūnų. Tikėtina, kad šunys iš namų valdos teritorijos buvo išleisti pašalinių asmenų, o ne ištrūko savaime, nors visiškai pripažįsta ir sutinka, jog tai nepašalina jo kaip šunų savininko atsakomybės, tačiau mano, jog ši aplinkybė yra reikšminga vertinant subjektyviąją pažeidimo pusę.
Pareiškėjų minimi kaimynų skundai dėl šunų lojimo ir jo nesutikimas su pretenzijomis dėl to (būtent dėl šunų lojimo, o ne šunų neva keliamo pavojaus dėl kurio jokių pretenzijų anksčiau nėra gavęs) niekaip nepatvirtina skundo teiginių apie tai, kad jis neva ignoruoja jo laikomų šunų keliamą pavojų - aptvertoje teritorijoje esančių šunų lojimas jokio pavojaus aplinkiniams nekelia. Taip pat atsiliepime pažymi, kad teisės aktų pažeidimų dėl šunų keliamo triukšmo jo atžvilgiu taip pat niekada nebuvo nustatyta, o pareiškėjų minimi kreipimaisi į atsakingas institucijas, net jei tokie ir buvo, neliudija, kad tokie pažeidimai išties buvo padaryti.
Taip pat nurodo, kad 2022 m. gruodžio pradžioje pas jį buvo atvykę savivaldybės policijos pareigūnai atlikti patikrinimo pagal gautą skundą dėl mano neva daromų šunų laikymo taisyklių pažeidimų (netvirtos tvoros, voljero nebuvimo, šunų registracijos ar skiepijimo taisyklių), tačiau jokių pažeidimų nustatyta nebuvo. Tokių pažeidimų jo atžvilgiu nebuvo nustatyta ir anksčiau. Jo namų valdą juosianti tvora yra pakankamai tvirta ir aukšta, kad sulaikytų bet kokios veislės šunį, o namų valdos vartai (nei vieni iš jų) nebuvo ir nėra sulūžę. Teritorijoje yra šunų voljeras, į kurį šunys yra uždaromi nakties metu. Po įvykio ėmėsi papildomų priemonių, kad šoninių namų valdos vartelių negalėtų atidaryti pašaliniai asmenys - šie varteliai nuo šiol yra rakinami.
Įstatyme nenustatyta, kad prisipažinti padarius pažeidimą ar padėti jį išaiškinti galima tik iki kol apie jį bus pranešta policijai. Pats pranešti apie šį įvykį policijai jis objektyviai negalėjo, nes buvo išvykęs. Savo atsakomybės už padarytą pažeidimą aš niekada neneigė, pažeidimo nuslėpti nebandė, sąžiningai ir išsamiai nurodė visas jam žinomas įvykio aplinkybes, nedelsdamas ėmėsi priemonių siekdamas atlyginti žalą ir sumokėjo jam paskirtą baudą, ėmėsi papildomų priemonių, siekdamas užtikrinti, kad ateityje jo prižiūrimi šunys negalėtų ištrūkti iš namų valdos teritorijos, todėl jo manymu, lengvinanti aplinkybė jo atžvilgiu buvo konstatuota pagrįstai.
Skunde teigdami, kad iki šiol jis susisiekęs su pareiškėjais, atsiprašęs, išreiškęs užuojautos ar pasiūlęs atlyginti žalą, pareiškėjai klaidina teismą. Iš susirašinėjimą su sodininkų bendrijos pirmininku išsyk po įvykio, aiškiai matyti, kad jis nedelsdamas ėmėsi priemonių siekdamas susisiekti su nukentėjusiąją ir atlyginti padarytą žalą. Pareiškėjai taip pat nutyli, kad susisiekus su jais telefonu, jie patys griežtai atsisakė bet kokio bendravimo su juo, nurodydami, kad „jį sužlugdys“ ir kad visais klausimais jis turėtų bendrauti tik su jų (tuomet neįvardytu) advokatu, kuris su prašymu dėl žalos atlyginimo į jį kreipėsi tik 2022-11-18, t. y. jau po skundo šioje byloje pateikimo. Advokato pretenzija dėl žalos atlyginimo buvo nedelsiant perduota draudikams, tačiau, kiek jam žinoma, per visą šį laiką pareiškėjai nėra draudikams pateikę jokių žalą patvirtinančių įrodymų. Šiuo metu su pareiškėjų advokatu bendrauja ir draudikai, ir jo atstovas, siekdami suderinti protingą ir realų padalytos žalos dydį. Todėl priešingai nei teigiama skunde, jis ėmėsi visų jam prieinamų (esamoje situacijoje) priemonių padarytai žalai atlyginti, o tai, kad padaryta žala dar nėra atlyginta lėmė tik pačių pareiškėjų pozicija jo atžvilgiu (atsisakymas bendrauti, žalos dydį patvirtinančių įrodymų neteikimas), o ne atsakomybės vengimas iš jo pusės. Jo nuomone, pareiškėjams kur kas svarbesnis nei žalos atlyginimas yra siekis jį nubausti, sukelti kuo daugiau streso ir nepatogumų. Nurodo, kad nuoširdžiai apgailestauja dėl pareiškėjos kalytės žūties ir pareiškėjų pyktis bei susijaudinimas netekus augintinio jam yra suprantamas, tačiau nei civilinė, nei administracinė atsakomybė negali būti pareiškėjų naudojama kaip jų keršto priemonė.
Siekdami pagrįsti ANK 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą pareiškėjai skunde nurodo, kad dėl padaryto pažeidimo mirė jų augintinis, o pareiškėjai dėl to patyrė turtinės ir neturtinės žalos. Tačiau skundžiamu nutarimu jo padarytas pažeidimas buvo kvalifikuotas ir nuobauda man paskirta pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, pagal kurią žalos asmens sveikatai ar turtui atsiradimas yra būtinasis pažeidimo sudėties požymis. Būtinasis pažeidimo sudėties požymis negali būti papildomai kvalifikuojamas ir kaip atsakomybę už tokį pažeidimą sunkinanti aplinkybė. Pažeidimo metu jokia žala žmonių sveikatai padaryta nebuvo, skunde taip pat nepagrindžiama, kad pažeidimu pareiškėjams padaryta turtinė žala yra ypatingai didelė, pareiškėjai jokių žalą patvirtinančių įrodymų iki šiol nepateikė, jos dydis nėra aiškus. Vien tai, kad pareiškėjai prašyme nurodė reikšmingas žalos sumas, į jas įtraukdami, pavyzdžiui, komandiruotės nutraukimą ir skubų skrydį iš JAV, negalėjimą dirbti (žmonės įvykio metu sužaloti nebuvo) ir pan., nereiškia kad tokio dydžio žala gali būti realiai siejama su jo padarytu pažeidimu, ar kad yra kitų aplinkybių, dėl kurių pažeidimo padariniai turėtų būti vertinami kaip sunkūs. Atsiliepime nurodo, kad Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtinė žala, patirta dėl prarasto augintinio, kuris tenkino bendravimo ir kitus socialinius poreikius, neturtinių vertybių hierarchijoje yra neesminė (LAT 2013-07-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).
Taip pat nesutinka su pareiškėjų teiginiais, kad pažeidimas buvo padarytas visuotinai pavojingu būdu (ANK 36 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Jo padarytas pažeidimas yra neatsargus, jam nenumačius, kad neužrakinti (nors ir užsklęsti) namų valdos varteliai pakankamai patikimai neužtikrins, kad jo auginami šunys iš aptvertos teritorijos nebus išleisti. Jo auginami šunys nėra agresyvūs (lojimas ant pašalinių asmenų šunims esant savo saugojamoje teritorijoje neliudija agresyvumo), niekada nėra puolę (ir šio įvykio metu nepuolė) žmonių, iki šiol nebuvo užpuolę ir kitų gyvūnų, todėl niekuo nepagrįsti skundo teiginiai, kad jis neva turėjo numatyti ir įvertinti „anksčiau įvykusius šunų pabėgimus ir užpuolimus bei agresyvų elgesį“, o to nepadaręs elgėsi visuotinai pavojingu būdu.
Atsiliepime taip pat nurodo, kad nesutinka su pareiškėjų prašymu dėl gyvūnų konfiskavimo, nes teismų praktika liudija, kad neprivalomas šuns konfiskavimas, kaip administracinio poveikio priemonė, taikomas tuo atveju, kai daromi pažeidimai yra tyčiniai, pakartotiniai (asmuo anksčiau ne kartą baustas už tokius pat pažeidimus), sistemingi, byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad pažeidėjo laikomas šuo kelia realų pavojų kitų asmenų sveikatai (šuo ne pirmą kartą užpuola žmogų ir jį sužaloja), o pažeidėjo elgesys liudija, kad jam skiriamos nuobaudos nedaro reikiamo poveikio ir jis nesiima reikiamų priemonių kitų asmenų saugumui užtikrinti. Tokia poveikio priemonė nėra skiriama, jei padarytas nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, o asmens sveikatai padaryta žala nėra žymi atsiliepime nurodomos nutartys tokio pobūdžio bylose.
Nurodo, kad, niekada anksčiau nebuvo baustas už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimus, jo auginami šunys niekada anksčiau nėra padarę jokios žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, jo padarytas pažeidimas yra neatsargus, pažeidimo metu žala žmonių sveikatai nebuvo padaryta, todėl įsitikinęs, kad jam priklausančių šunų konfiskavimas, atsižvelgiant į jo padaryto pažeidimo pobūdį, būtų visiškai neproporcinga priemonė, todėl ji pagrįstai nebuvo taikyta. Atsiliepimu prašoma skundą atmesti. Prie atsiliepimo pridedami įrodymai, pagrindžiantys atsiliepime nurodytas aplinkybes (b.l. 67-74,75-83)
Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas advokatas D. Paulikas nurodė, jog palaiko skundo reikalavimą jame išdėstytais argumentais ir motyvais, prašė L. P. pripažinti nukentėjusiuoju, paskirti R. A. didesnę baudą bei konfiskuoti šunis. Papildomai nurodė, kad šioje byloje nukentėjusiąja pripažinta tik R. G., nors šuo buvo jų abiejų, t.y. tiek jos, tiek L. P., tačiau šios informacijos nėra nutarime. R. G. informavo policijos pareigūnus, kad šuo yra jos ir sužadėtinio L. P., bet jis nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, neįtrauktas į skundžiamą nutarimą. O tai gali būti reikšmingas faktas civilinėje byloje, kadangi šuo jų abiejų, o nukentėjusysis nurodytas tik vienas. Policija, gavusi pareiškėjų skundą, galėjo išnagrinėti iš naujo administracinio nusižengimo bylą, bet laikė, kad viskas gerai ir išsiuntė į teismą. Taip pat paaiškino, kad pareiškėjams atsikrausčius ten gyventi, tarp kaimynų vyko pokalbiai, kad R. A. šunys ištrūksta iš teritorijos, loja, įkando R. B. Bendrijos pirmininkas prašė R. A. imtis priemonių, sutvarkyti šunis, elektroniniu paštu susirašinėjo su R. A., tačiau jis nesiėmė jokių priemonių. Šunys pabėgo, užpuolė pareiškėjų šunį, sužalojo jį. Nuo sužalojimų šuo mirė. Už tai R. A. policija skyrė minimalią baudą, nors prieš tai buvo jo prašyta, kad šunys nekeltų grėsmės. Atstovo nuomone, jeigu šuo grybštelėtų ausį, būtų skirta minimali bauda, šiuo atveju nukentėjęs šuo mirė, todėl turi būti skirta maksimali bauda. Juo labiau, kad šuo pabėgo ne pirmą kartą ir R. A. paskirta bauda nepasieks ANK numatytų tikslų. Prašo konfiskuoti R. A. šunis, nes šis atvejis ne pirmas. R. A. jau buvo prašyta sutvarkyti tvorą, bet šunys vėl ištrūko. Šunų konfiskavimas būtų tinkama administracinio poveikio priemonė. Nors R. A. anksčiau nebaustas už analogišką veiką, bet tik todėl, kad anksčiau žmogus nesikreipė į policiją. R. A. šunys yra mišrūnai, panašūs į vilkšunius, jie yra agresyvūs, loja, puola ant tvoros, įkando žmogui, papjovė šuniuką. Taip pat nurodė, kad skundžiamame nutarime rašoma, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gailisi, tačiau jis nesusisiekė su nukentėjusiaisiais, jų neatsiprašė. Laikosi tos pozicijos, kad reikia padidinti baudos dydį, nes nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes R. A. nepadėjo išaiškinti aplinkybių, apie padarytą pažeidimą policiją informavo R. G., ir toks pažeidimas jau ne pirmas. Nutarimu skirta nuobauda neatitinka ANK numatytų tikslų, ir kad tai ateityje nepasikartotų, prašo konfiskuoti šunis.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, atsiliepimu prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. A. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuotas tinkamai, atsiliepimu prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant Institucijos atstovui bei administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui.
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, įrodymais. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.
Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Nagrinėjant skundą nustatyta, jog 2022-08-24 13.39 val. bendrajame pagalbos centre buvo registruotas R. G. pranešimas telefonu, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pranešėjos šunį gatvėje užpuolė palaidi du agresyvūs vokiečių aviganiai, kurių šeimininkai yra nurodyto namo gyventojai. Pranešėja laukia policijos, turi pretenzijų. BIRT ataskaitų žiūryklėje (ROIK 0122000506656) nurodyta, kad pranešėjos skambučio pradžios data ir laikas: 2022-08-24 13.37 val. (b.l. 33).
Iš byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK 0122000507118) matyti, kad 2022-08-24, 17.11 val. registruotas R. G. pareiškimas, pateiktas per ePolicija, dėl to, kad 2022-08-24, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ji pamatė jos namo teritorijoje 2 aviganių pjaunamą jos šunį. Pareiškime pranešėja R. G. išdėstė įvykio faktines aplinkybes, pateikė fotonuotraukas, bei civilinį ieškinį dėl patirtos 1000 eurų turtinės ir 10000 eurų neturtinės žalos (b.l. 28, 29-32).
Byloje taip pat pateiktas R. G. el. paštu 2022-08-25 siųstas laiškas policijos pareigūnei, kuriame nurodė, kad jos augintinis, kurį ji augino 6 metus, mirė. Prie laiško pridedamos fotonuotraukos, turtinei žalai pagrįsti bei išrašą iš šuns ligos istorijos. Pareiškėjos laiške išsakomos patirtos psichologinės traumos (b.l. 34).
Iš pateikto išrašo iš ligos istorijos matyti, kad gyvūno (šuns R., amžius 6 metai 5 mėn., ID 990000001510141) savininkas R. G., išraše taip pat nurodyta, kad pirminė diagnozė: trauma, Galutinė diagnozė: šonkaulių lūžis, KTL Pneumotorakas, Kąstinės žaizdos; gyvūnas mirė 2022-08-25 15.10 val., taip pat nurodomos suteiktos paslaugos (b.l. 35).
Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK tyrėjos 2022-08-26 pranešimo matyti, kad R. G. buvo informuota apie pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį pagal 2022-08-24 pranešimą ROIK 0122000507118. Minėtame pranešime nurodyta, kur ir kaip reikia kreiptis turint naujos tyrimui reikšmingos informacijos ar norint sužinoti tyrimo eigą (b.l. 41-42).
2022-08-26 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK tyrėjos nutarimu R. G. pripažinta nukentėjusiąja (b.l. 43
Byloje taip pat pateiktas R. A. 2022-08-27 pranešimas policijos pareigūnei, kad jis kreipėsi į draudimo bendrovę Lietuvos draudimas“ dėl žalos, susijusios su 2022-08-24 įvykiu Vilniaus m., 2022-08-25 žalos byla užregistruota Nr. 3125971 (b.l. 36).
Iš byloje pateikto R. A. susirašinėjimo matyti, kad jis 2022-08-25 pranešimu el. paštu kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“ bendrijos pirmininką V. Z., prašydamas pateikti nukentėjusios moters kontaktus, taip pat informavo apie užregistruotą žalos bylą. Pateikto V. Z. atsakyme į R. A. laišką nurodyta, kad visą informaciją ir jo kontaktus perdavė nukentėjusiesiems, jeigu norės - susisieks tiesiogiai (b.l. 37).
Iš R. G. el. paštu 2022-08-30 siųsto e. paštu laiško policijos pareigūnei, matyti kad pareiškėja pateikė patirtos žalos sąrašą, be kitą ko nurodydama, kad L. yra jos sužadėtinis (b.l. 38).
2022-09-01 pareiškėja R. D. patikslino savo pranešime (ROIK 012000507118) nurodytas aplinkybes (b.l. 39).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinio nusižengimo teisenos tyrimo metu, R. A. 2022-09-05 pateikė rašytinius paaiškinimus dėl 2024-08-24 įvykio, kurio metu iš namo teritorijos pabėgo jo 2 šunys ir apkandžiojo kaimynų šunį. Paaiškinimuose nurodė, kad įvykio metu buvo Juodkrantėje, jo šunis jam nesant prižiūrėjo kaimynas P. B., kuriam ir paskambino gavęs skambutį iš sodo bendrijos pirmininko V. Z.. Kaimynas nuvažiavęs prie jo namų rado abu šunis gatvėje ir įvedęs pro pravertus vartelius tvoroje uždarė šunis į voljerą. Varteliai buvo atviri, vartų spynelė perkabinta. Su nukentėjusio šuns savininke jam bendrauti telefonu produktyviai nepavyko. 2022-08-25 jis susisiekė su draudėju, užpildė žalos protokolą, užregistravus žalos bylą, draudikai paprašė, kad nukentėję su jais susisiektų, todėl jis visą informaciją perdavė bendrijos pirmininkui, prašydamas tai perduoti nukentėjusiesiems. 2022-08-25 gavo grasinantį skambuti iš L. P., nukentėjusiosios draugo. Grįžęs 2022-08-27 iš Juodkrantės, išvažiavo su šunimis iš Vilniaus. Taip pat paaiškinimuose nurodė, kad į Juodkrantę išvyko 2022-08-15, šunys naktimis buvo voljere, juos du kartus per dieną maitino kaimynas V. B., teritorija buvo užrakintas, jis įeidavo per gatvės vartelius, nes jam buvo duotas raktas (b.l. 40).
Taip pat byloje pateikti duomenys apie R. A. priklausančius šunis: A. (2016-05-07 vados) ir B. (2019-04-04 vados), bei šunų vakcinacijos dokumentai, patvirtinantys, kad šunys skiepyti, skiepai galiojantys iki 2024-09-06 ir 2023-04-20 (atitinkamai aukščiau paminėtiems gyvūnams) (b.l. 49-56).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK tyrėja 2022-09-05 surašė R. A. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 12-ANR_P-2125-2022 pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, už tai, kad 2022-08-24 13.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jo prižiūrimi vokiečių aviganių veislės šunys išbėjo iš aptvertos teritorijos, pateko į R. G. kiemo teritoriją, užpuolė ir sukandžiojo jos šunį, kuriam atlikus rentgeną nustatyta daugybė kūno sužalojimų, dėl kurių susiformavo emfizema. 2022-08-25 šuniui įvyko klinikinė mirtis dėl asfikcijos. Tuo R. A. neužtikrino, kad jo prižiūrimi gyvūnai (vokiečių aviganio veislės šunys) nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei ir sveikatai ar turtui, t.y. pažeidė Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 1997-11-06 Nr. VIII-500 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punkto reikalavimus (b.l. 26).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK tyrėjos 2022-09-06 pranešimu R. G. buvo informuota, kad jos pareiškimas dėl užpuolusių šunų kaimynų išnagrinėtas, R. A. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį bei nurodyta bylos nagrinėjimo laikas, data ir vieta (b.l. 46).
Vilniaus apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2020-2-12-12 nutarimu Nr. 10-ANR_N-22313-2022 R. A. už ANK 346 straipsnio 4 dalyje paradytą nusižengimą skirta 150 Eur bauda. Taip pat nutarime nurodyta, kad nukentėjusioji šioje byloje yra R. G., ir vadovaujantis ANK 664 straipsnio 2 dalimi, 665 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiajai pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka (b.l. 22-24).
Nagrinėjant skundą nustatyta, jog R. A. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje padarymą. Pagal šios teisės normos nuostatas, atsakomybė kyla už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus, pažeidimus, dėl kurių atsirado žala asmens sveikatai ar turtui Ši teisės norma yra blanketinė, t. y. joje įtvirtinto teisės pažeidimo sudėtis apima kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimą.
1997-11-06 Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 (2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad Gyvūno laikytojas – asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai. Minėto įstatymo 20 straipsnis 2 dalyje išvardintos Gyvūnų laikytojų pareigos, tarp kurių: nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga (1 punktas); laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų (2 punktas); užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui (3 punktas); šio įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnams pareikalavus leisti tikrinti gyvūnus ir jų laikymo sąlygas, patalpas, teritoriją, įrangą, kurioje jie laikomi, transporto priemones, naudojamas gyvūnams vežti, su gyvūnų laikymu susijusius dokumentus ir informacines sistemas, taip pat leisti atlikti šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytus veiksmus (4 punktas); nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (6 punktas).
Nagrinėjamu atveju, R. A. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad būdamas šunų šeimininku, neužtikrino, kad jo prižiūrimi gyvūnai (šunys A. ir B.) nekeltų grėsmės kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, pabėgę iš aptvertos teritorijos ir patekę į kito namo kiemo teritoriją sukandžiojo kitą šunį, kuris dėl sužalojimų mirė.
ANK 590 straipsnyje nurodyti pagrindai pradėti administracinių nusižengimų teiseną, kurio 2 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo teisena taip pat gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo nusižengimo požymius turinčios veikos padarymą. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Administracinio nusižengimo tyrimą atlikti privalo tos pačios institucijos, kuri užfiksavo šio administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką arba kurioje buvo gautas pranešimas, aktas ar kitoks dokumentas, kuriuo užfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymas, pareigūnai, jei jos pareigūnams šio kodekso 589 straipsnyje (49 punktas) suteikta teisė atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Šiuo atveju, policijos komisariatas – tinkama institucija, dėl ANK 364 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo, pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti tyrimą bei surašyti ANK protokolą. Administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimai nurodyti ANK 593 straipsnyje, ir šio straipsnio 1 dalyje išvardinta kokius turi teisę atlikti veiksmus pareigūnai tiriantys administracinius nusižengimus. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, pareigūnas, tirdamas R. G. pareiškimą, apklausė asmenį, įtariamą administracinio nusižengimo padarymu, ir atsižvelgiant į R. G. pareikštą civilinį ieškinį, pripažino ją nukentėjusiąja. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. A. neneigė savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, davė paaiškinimus. Iš BIRT ataskaitų žiūryklių duomenų bei patikslinto pareiškimo apie įvykį matyti, kad jose išdėstytos faktinės įvykio aplinkybės. Priimant nutarimą R. A. atžvilgiu, atsižvelgta į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybe, bei nesant jo atsakomybe sunkinančių aplinkybių, jam skirta minimali bauda, numatyta ANK 346 straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji pateikė civilinį ieškinį turtinei bei neturtinei žalai atlyginti, tačiau nepateikė civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti tai pagrindžiančius įrodymus, priimant nutarimą, jai pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą bylą nagrinėjant civilinio ieškinio tvarka.
Nagrinėjamu atveju dėl nusižengimo padarymo aplinkybių bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. kaltės klausimo ginčo nėra, skundu prašoma pakeisti skundžiamą nutarimą dalyje už minėto nusižengimo padarymo skirtos piniginės baudos dydžio ir dėl administracinio poveikio priemonės – gyvūnų konfiskavimo bei L. P. pripažinimo nukentėjusiuoju, todėl teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.
Už ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, sankcijoje numatyta bauda nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
Pažymėtina, jog ANK paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą (ANK 1 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai nesutinka su R. A. skirta minimalia ANK 346 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimalia 150 eurų bauda, nes Institucija, priimdama minėtą nutarimą, nepagrįstai pripažino R. A. atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei nepripažino jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybės tai, kad kaltininko pažeidimas turėjo sunkių padarinių (ANK 36 straipsnio 1 dalies 3 punktas) bei, kad pažeidimas padarytas visuotinai pavojingu būdu (ANK 36 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl prašo nutarimą pakeisti, padidinat skirtą baudą iki maksimalios (300 eurų) bei taikyti administracinio poveikio priemonę – gyvūnų konfiskavimą (ANK 346 straipsnio 20 dalis).
Skunde pareiškėjai išdėstė motyvus, kodėl jų nuomone, sunkinančia aplinkybe turi būti pripažinta tai, kad dėl administracinio nusižengimo atsirado sunkių pasekmių (b.l. 3-4). Pareiškėjų įsitikimu, skunde nurodytų padarinių sąrašas, apimantis daugybinius gyvūnėlio sužalojimus, skausmą, jo mirtį, taip pat gyvūno savininkų patirtą turtinę ir netirtinę žalą, sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog administracinis nusižengimas turėjo sunkių padarynių. Tačiau pažymėtina, kad ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo būtinasis nusižengimo sudėties požymis yra žalos sveikatai ar turtui atsiradimas, todėl negali būti papildomai kvalifikuojamas kaip atsakomybę už tokį pažeidimą sunkinanti aplinkybė. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, neturtinė žala, patirta dėl prarasto augintinio, kuris tenkino bendravimo ir kitus socialinius poreikius, neturtinių vertybių hierarchijoje neesminė (LAT 2013-07-25 nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-417/2013). Vertinant reikalavimą sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusižengimas padarytas visuotinai pavojingu būdu, tai šiuo atveju nustatyta, kad nusižengimas padarytas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nusižengimas padarytas neveikimu, t. y. nevykdant pareigos užtikrinti, kad šunys nepadarytų žalos kitiems asmenims. Šuns šeimininko teigimu, jam nesant šunis prižiūrėjo ir maitino kaimynas, nakties metu šunys buvo uždaromi voljere, namų valdos teritorija, kur buvo laikomi šunys uždara, aptverta, ir jis nenumatė, kad neužrakinti, tačiau užsklęsti namų valdos varteliai pakankamai patikimai neužtikrins, kad jo augintiniai iš aptvertos teritorijos nebus išleisti. Šiuo atveju R. A. padarytas administracinis nusižengimas laikytinas neatsargiu, o ne tyčiniu, todėl negali būti pripažinta, kad jis padarytas visuotinai pavojingu būdu. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šuo, kaip gyvūnas, jau savaime yra padidinto pavojaus šaltinis, keliantis žalos atsiradimo grėsmę aplinkiniams, todėl manytina jau pats savaime jo savininko atsakomybės numatytas už netinkamą savo, kaip savininko pareigų vykdymą, nustatytas įvertinus būtent šį visuotinai pavojingą nuosavybės dalyko savybę. Papildomai tai vertinti, kaip sunkinančią atsakomybę aplinkybę nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėjai skunde nurodė, kad R. A. atžvilgiu nepagrįstai pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Pareiškėjų nuomone, R. A. kaltės pripažinimas po įvykio, kai apie pažeidimą informavo pati pareiškėja R. G., negali būti laikomas atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Taip pat skunde nurodoma, kad administracinė atsakomybėn patrauktas asmuo negalėjo padėti išaiškinti administracinio nusižengimo, nes nusižengimo metu jo įvykio vietoje nebuvo. Be to byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad kaltininkas nuoširdžia gailisi, nes jo elgesys rodo visiškai priešingai. Teismas negali sutikti ar pritarti šiems pareiškėjų argumentams, nes iš R. A. paaiškinimų administracinio nusižengimo teisenos tyrimo metu seka, kad jis, prisipažino padaręs nusikaltimą, neneigė savo kaltės, taip pat bandė susisiekti su nukentėjusiąja, kalbėtis su ja, tačiau nepavyko dėl jos emocinės būsenos. Taip pat iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad R. A. po šio įvykio kreipėsi į draudimo bendrovę, užvedus žalos bylą kreipėsi į sodų bendrijos pirmininką tarpininkauti dėl informacijos suteikimo, grįžęs po įvykio išvežė šunis iš tos teritorijos. Todėl teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Institucijos pareigūnas pagrįstai tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Nagrinėjant pareiškėjų prašymą dėl gyvūnų konfiskavimo, teismas pažymi, kad ANK 346 straipsnio 20 dalyje reglamentuota, kad Už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas. Už šio straipsnio 51, 52, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti gyvūnų konfiskavimą. Sprendžiant klausimą dėl neprivalomo gyvūnų konfiskavimo taikymo, būtina atsižvelgti į bendrąsias nuobaudos, tame tarpe ir administracinio poveikio priemonės) skyrimo už administracinį nusižengimą taisykles, įvertinus šios poveikio priemonės efektyvumą, proporcingumą siekiant administracinės nuobaudos tikslų, taip pat atsižvelgiant į nustatytas administracinio nusižengimo aplinkybes, kaltininko elgesį. Teismų praktikoje pažymima, kad neprivalomas gyvūno konfiskavimas, kaip administracinio poveikio priemonė, taikomas tuo atveju, kai daromi pažeidimai yra tyčiniai, sistemingi, pakartotiniai, kai asmuo anksčiau ne kartą baustas už tokius pat pažeidimus, kai byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad pažeidėjo laikomas šuo kelia realų pavojų kitų asmenų sveikatai (šuo ne pirmą kartą užpuola žmogų ir jį sužaloja), o pažeidėjo elgesys liudija, kad jam skiriamos nuobaudos nedaro reikiamo poveikio ir jis nesiima reikiamų priemonių kitų asmenų saugumui užtikrinti. Pažymėtina ir tai, kad tokia poveikio priemonė nėra skiriama, jei padarytas nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, o asmens sveikatai padaryta žala nėra žymi (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-316-876/2022, Panevėžio apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-87-491/2217, AN2-86-531/2017, AN2-87-768/2019). Pareiškėjų teigimu, net po teikiamų prašymų (pateiktų susirašinėjimų), įvykių, incidentų, R. A. nesugeba užtikrinti, kad šunys būtų laikomi taip, kad nekeltų žalos aplinkinių turtui ir sveikatai, nesutvirtino savo kiemo tvoros, nesusitvarkė vartelių, nelaiko šunų voljere, jų nepririša, todėl gyvūnų konfiskavimas yra vienintelė, proporcinga kaltininko padarytam nusižengimui priemonė, siekiant apsaugoti pro šalį vaikštančių ar šalia gyvenančių asmenų, vaikų ir augintinių sveikatą bei turtą. Tiek Institucija, tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo atsiliepimuose nurodė motyvus, kodėl ši administracinio poveikio priemonė neturi būti taikoma. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. A. nėra baustas už analogišką nusižengimą, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimus, nėra patvirtintų įrodymais duomenų, kad jo auginami šunys būtų anksčiau kam padarę žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui. Iš prie R. A. atsiliepimo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ja namo valdos teritorija aptverta, šunys laikomi voljere (b.l. 75-77). Pats pažeidimas nėra tyčinis, padarytas dėl nerūpestingumo, todėl šiuo atveju už vieno pažeidimo padarymą taikyti administracinio poveikio priemonę- gyvūnų konfiskavimą būtų neproporcinga ANK 22 straipsnyje numatytiems bausmės tikslam pasiekti.
Dar vienas iš skundo reikalavimų, tai pripažinti nukentėjusiuoju L. P., t.y. nukentėjusiosios R. G. sužadėtinį, kuris dėl minėto administracinio nusižengimo patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.
Pažymėtina, kad ANK 578 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris administracinio nusižengimo tyrimo metu įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole arba nutarimu, o administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu – administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno atsisakymas pripažinti asmenį, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą ir nurodė, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, nukentėjusiuoju įrašomas į ne teismo tvarka priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir gali būti skundžiamas teismui šio kodekso nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Nukentėjusysis ar asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą ir nurodė, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ir kurį administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas atsisakė pripažinti nukentėjusiuoju, gali būti apklaustas kaip liudytojas.
Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, kiekvienu atveju privalo įvertinti, kokia žala buvo padaryta asmeniui, kurį norima pripažinti nukentėjusiuoju, ar ji iš tiesų buvo padaryta, ir tik tinkamai nustačius priimamas nutarimas asmenį pripažinti nukentėjusiuoju.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, apie padarytą administracinį nusižengimą pranešė R. G., pateikė civilinį ieškinį, todėl ji nutarimu buvo pripažinta nukentėjusiąja. Savo pateiktame žalos sąraše, ji nurodė patirtas išlaidas, tarp kurių paminėjo ir L., kaip sužadėtinį, kuris patyrė turtinių išlaidų dėl skrydžio, atšauktos komandiruotės. Iš pateiktos ligos istorijos matyti, kad šuns savininke nurodyta R. G. Asmeniškai L. P. nesikreipė administracinio nusižengimo tyrimo metu į administracinį nusižengimą tyrusį pareigūną, nenurodė, jog patyrė kokią nors žalą. Vien tik tas faktas, kad jis yra namų valdos, kurioje gyvena nukentėjusioji R. G., ir kurioje įvyko pažeidimas, bendrasavininkas, nesudaro pagrindo jo vertinti žuvusio gyvūno savininku ir pripažinti nukentėjusiuoju šioje administracinėje byloje. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant policijos įstaigoje taip pat nebuvo pateikta jokių duomenų, kad šuo priklauso L. P. Nors teigiama, kad šuo priklausė ir R. G., ir L. P., tačiau byloje nepateikta jokių šuns įsigijimo dokumentų, o L. P. ir nukentėjusioji R. G. yra sužadėtiniai, bet ne sutuoktiniai, todėl šuns įsigijimas vieno jų vardu savaime nereiškia, jog jis priklausė jiems abiem. Įvertinus visa tai, teismas daro išvadą, kad institucija priėmusi skundžiamą nutarimą, pagrįstai nukentėjusiąja pripažino tik R. G., nes L. P. nesikreipė į instituciją, nenurodė, kad pažeidimu jam padaryta fizinė, turtinė ar neturinė žala. Skunde ir prie jo pridėtoje medžiagoje taip pat nepateikta jokių duomenų, kad tiek L. P., tiek R. G. buvo žuvusio šuns savininkai.
Iš byloje pateikto pareiškėjų atstovo 2022-11-18 prašymo atlyginti žalą, adresuoto R. A., matyti, kad jame nurodoma, jog abu pareiškėjai patyrė turtinės ir neturtinės žalos, dėl to, kad 2022-08-24 R. A. neprižiūrėti šunys įsibrovė į nukentėjusiųjų namo teritoriją, užpuolė ir mirtinai sužalojo jų augintą kalytę. Pabrėžtina, kad nukentėjusiajam L. P. nesuteikus nukentėjusiojo statuso administracinio nusižengimo byloje, tai neužkertama galimybė ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka, įrodinėjant tiek reikalavimo teisę, tiek žalos pagrindą ir dydį. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl L. P. pripažinimo nukentėjusiuoju netenkintinas.
Teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo ir skundžiamą nutarimą priėmė institucijos pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nusižengimas tinkamai kvalifikuotas, nuobauda skirta pagal įstatymus, sankcijos ribose, skirta pati švelniausia nuobauda už minėtą nusižengimą, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančią aplinkybių. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022-10-12 nutarimas Nr. 10-ANR_N-22313-2022 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 4 ir 6 dalimis,-
n u t a r i a:
Pareiškėjų R. G. ir L. P. atstovo advokato Dariaus Pauliko skundą skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022-10-12 nutarimą Nr. 10-ANR_N-22313-2022 palikti nepakeistą.
Ši nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Inga Štuopienė