Civilinė byla Nr. e2A-408-440/2024

Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00509-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9; 2.4.2.13; 2.4.4.8; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,

Teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Smiltelė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6552-639/2023 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, ieškinį atsakovei Daugiabučių namų savininkų bendrijai „Smiltelė“dėl turtinės žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – DNSB) „Smiltelė“ 1 473,00 Eur turtinės žalos atlyginimo; 35,84 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos; 6 procentų procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė draudėjai E. K. (toliau – draudėja) išdavė Būsto draudimo liudijimą, patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 11 d. iki 2040 m. gruodžio 31 d. buvo apdraustas draudėjos butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). Bute 2022 m. gruodžio 15 d. įvyko draudiminis įvykis – buvo užlietas draudėjos butas. Atsižvelgiant į tai, ieškovė draudėjai, atskaičius 40,00 Eur besąlyginę išskaitą, išmokėjo 1 473,00 Eur. Šiuo atveju dėl buto apliejimo yra atsakinga atsakovė, kuri yra pastato bendrojo naudojimo objektų administratorė ir prižiūri pastato bendrojo naudojimo objektus. Iš atsakovės pateiktų dokumentų matyti, kad ji atliko ne stogo, o sienų siūlių ir balkonų stogelių remonto darbus, o tai reiškia, jog netinkamai vykdė stogo priežiūrą. Taigi, atsakovė nevykdė remonto darbų toje vietoje, pro kurią įvyko vandens prabėgimas, kuris ir užliejo draudėjos butą.

2.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko nurodė, kad neegzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir draudėjai padarytos žalos, nes žala atsirado dėl priežasčių, nepriklausančių nuo atsakovės valios, t. y. dėl nenugalimos gamtinės jėgos ir komplikuotų oro sąlygų, kurios lėmė pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), stogo kondensato pratekėjimą. Atsakovė tinkamai vykdė nurodyto namo stogo techninę priežiūrą, laikantis Statybos techninio reglamento (toliau – STR) 1.07.03:2017 nuostatų. Bendrijos administracija nėra atsakinga už ieškovei (draudėjo įmonei) padarytą žalą, nes tik butų savininkai privalo vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, priežiūros ir atnaujinimo (Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo (toliau – DNSBĮ) 21 straipsnio 3 dalis) ir tik visuotinis bendrijos narių susirinkimas priima sprendimus dėl bendrijos administravimo būdo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir organizavimo bei priima sprendimus dėl nuostolių, atsiradusių dėl bendrijos ūkinės veiklos, dengimo ir žalos atlyginimo (DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 ir 17 punktai).

3.       Ieškovės ieškinio reikalavimai, turėtų būti nukreipti bendrijos narių atžvilgiu, o ne tiesiogiai bendrijos pirmininkei ar bendrijos valdybai, tai padaryti ieškovę įpareigoja ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnis, numatantis bendraturčių pareigą tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą). Ieškovė prieš suadydama draudimo sutartį su buto draudėja turėjo įvertinti draudimo riziką apžiūrėti draudžiamą turtą ir objektą, kuriame šis turtas randasi. Tačiau, tai nebuvo atlikta, o tai įrodo, kad draudimo išmokos išmokėjimo rizika teko ieškovei (CK 6.994 straipsnis).

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos miesto rūmų dėl 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6552-639/2023 ieškovės ieškinį tenkino; priteisė iš atsakovės 1 473,00 Eur žalos atlyginimą; 35,84 Eur. kompensacinių palūkanų; 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1508,84 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 394,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei.

5.       Teismas nustatė, kad daugiabučio namo esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai, bendrojo naudojimo objektams valdyti įsteigė butų ir kitų patalpų savininkų bendriją, t. y. atsakovę, kuri pagal bendrijos įstatų 1 ir 8.1. punktus įsteigta naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus ir tenkinti kitus bendruosius poreikius. Teismas nurodė, kad atsakovė (o ne patalpų savininkai) administruoja (valdo) nurodytą namą.

6.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė, kaip bendro naudojimo objektų administratorė privalėjo veikti pagal Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintų „Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų“ (toliau – Nuostatai) reikalavimus, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 3, 4.3, 4.4, 7.7 punktai). Teismas nurodė, kad atsakovė, kaip namo bendrojo naudojimo objekto valdytoja, turi ir turėjo pareigą organizuoti daugiabučio namo stogo remonto darbus ir už šių darbų netinkamą (ne)vykdymą turi atsakyti. Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 1 473,00 Eur žalos priteisimo iš atsakovės pagrįstas.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Apeliaciniu skundu atsakovė DNSB „Smiltelė“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6552-639/2023 ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.       Ieškovės ieškinio reikalavimas kildinamas iš delikto, o ne iš sutarties, todėl tik ieškovė privalo įrodyti draudiminio įvykio atsiradimo aplinkybes ir jų priežastinį ryšį su ieškovei atsiradusiomis pasekmėmis, tačiau to ji nepadarė ir ieškinio pagrįstumo neįrodė. Ieškovė susirašinėjime su atsakove nurodė, kad sutiktų sudaryti taikos sutartį dėl 50 procentų žalos (736,50 Eur) atlyginimo, o likusi skola būtų nurašyta kaip ieškovės nuostolis. Todėl, atsakovei visiškai nesuprantama, kodėl ieškovė pakeitė savo poziciją sprendžiamu klausimu ir kodėl kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.

7.2.       Pirmosios instancijos teismas privalėjo išaiškinti ieškovei teisę pakeisti netinkamą šalį tinkama šalimi ir išaiškinti šalies pakeitimo procesinius padarinius, kadangi į bylą be pagrindo neįtraukti visi namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, kas laikytina absoliučiu skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Name, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovė nuosavybės neturi, todėl atsakovė negali būti tuo subjektu, kuris pagal ieškinį privalėtų atsakyti. 

7.3.       Laikantis STR 1.07.03:2017 nuostatų atsakovė yra tik bendrojo naudojimo objektų prižiūrėtoja ir ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, kuri negali būti prilyginama statinio naudojimo priežiūros vykdytojo sąvokai.

7.4.       Ieškovė, prieš sudarant draudimo sutartį su buto draudėja, turėjo įvertinti draudimo riziką, įvertinti ir apžiūrėti draudžiamą butą bei objektą, kuriame šis butas randasi. Tačiau, ieškovė to nepadarė, todėl draudimo išmokos išmokėjimo rizika tenka ieškovei

8.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų dėl 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6552-639/2023, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.       Už atsiradusią žalą yra atsakinga atsakovė (apeliantė), kuris yra pastato bendrojo naudojimo objektų administratorė ir prižiūri pastato bendrojo naudojimo objektus. Ieškovė įrodė, jog atsakovė, kaip daugiabučio namo bendrija veikdama kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, netinkamai atliko savo pareigas tinkamai prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus (šiuo atveju namo stogą).

8.2.       Atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovė negalėjo teikti ieškinio, kadangi iki ieškinio pateikimo siūlė sudaryti taikos sutartį dėl 50 procentų parašomos priteisti iš atsakovės sumos. Ieškovė savo praktikoje visuomet, prieš teikiant ieškinį teismui, atsakovams (kaltininkams dėl žalos) teikia pasiūlymus dėl taikaus ginčo išsprendimo, kad nebūtų didinamos bylinėjimosi išlaidos, mažinamas teismų darbo krūvis, ir šiuo atveju nereiškia, jog ieškovė negali teikti ieškinio teismui. Pasiūlymas dėl 50 procentų buvo ikiteisminės derybos, ir tai buvo pasiūlymas, kuris nedarė įtakos galutinei ieškinio sumai.

8.3.       Atsakovės argumentai dėl netinkamos šalies yra nepagrįsti, kadangi atsakovė (apeliantė) yra tinkama atsakovė šioje byloje.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

2.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

3.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

4.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

5.       Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) draudėjai E. K. išdavė Būsto draudimo liudijimą (duomenys neskelbtini), kuriame nurodomas draudiminis laikotarpis nuo 2021 m. gruodžio 11 d. iki 2040 m. gruodžio 31 d. Draudžiamo būsto adresas (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad ieškovė 2022 m. gruodžio 15 d. iš draudėjos gavo pranešimą apie tai, jog butas buvo užlietas. Iš Turto sunaikinimo, sugadinimo akto, remonto sąmatos matyti, kad viso paskaičiuota išmoką draudėjai sudaro 1 513,29 Eur suma. Tačiau ieškovė draudėjai, atskaičiavo 40,00 Eur besąlyginę išskaitą, kuri nurodyta Būsto draudimo liudijime (duomenys neskelbtini) ir išmokėjo 1 473,00 Eur sumą už draudiminį įvykį. Nustatyta, kad ieškovė 2023 m. sausio 6 d. pateikė atsakovei pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo.

6.       Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2023 m. gegužės 12 d. ieškovė kreipėsi į teismą pareikšdama prašymą įduoti teismo įsakymą dėl piniginio reikalavimo atsiradusio iš sutarties. Utenos apylinkės teismas Anykščių rūmai 2023 m. gegužės 12 d. ieškovės prašymą dėl įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-4293-913/2023 (teisminio proceso Nr. 2-14-3-00509-2023-1) tenkino ir nutarė išieškoti iš atsakovės DNSB „Smiltelė“ 1 473 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2023 m. gegužės 12 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 11,00 Eur žyminį mokestį ieškovei. Nustatyta, kad atsakovė 2023 m. gegužės 29 d. teismui pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo ir teismas 2023 m. birželio 20 d. nutartimi išduotą 2023 m. gegužės 12 d. teismo įsakymą panaikino. Remiantis LITEKO duomenimis, ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo po teismo įsakymo panaikinimo.

Dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, kai namą administruoja daugiabučių namų savininkų bendrija

7.       Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, kad 2022 m. gruodžio 15 d. daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini) dėl namo stogo netinkamos (susidėvėjusios) dangos buvo užlietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė įvykio metu buvo apdraudusi minėtą butą gyventojų turto draudimu ir šiuo pagrindu ieškovei, kaip buto draudikui, atsirado pareiga atlyginti dėl užliejimo atsiradusią žalą, todėl ieškovė išmokėjo iš viso 1 473,00 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Atsakovė su pareikštu reikalavimu nesutiko nurodydama, kad ji neprivalo atlyginti atsiradusios žalos, kadangi draudiminis įvykis įvyko ne dėl jos kaltės, be to ieškovė yra pareiškusi ieškinį netinkamai bylos šaliai, kadangi ji negali būti atsakove šioje byloje.

8.       CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

9.       Pirmosios instancijos teismas spręsdamas šalių ginčą nurodė, kad atsakovė (o ne patalpų savininkai) administruoja (valdo) nurodytą namą kaip namo bendrojo naudojimo objekto valdytoja, todėl ji turi ir turėjo pareigą organizuoti daugiabučio namo stogo remonto darbus ir už šių darbų netinkamą (ne)vykdymą turi atsakyti.

10.       CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendriją likviduoja arba nutraukia jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). 

11.       Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė (CK 4.84 straipsnio 1-2 punktai).

12.       Remiantis byloje esančia medžiaga nustatyta, kad atsakovė yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus bei tenkinti kitus bendruosius poreikius (DNSB „Smiltelė“ įstatai patvirtinti ir pasirašyti 2014 m. rugsėjo 25d. įvykusiame susirinkime). Vadinasi, daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų įsteigta pačių daugiabučių namų savininkų ir šiuo atveju tai nėra savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius, ar daugiabučių namų savininkų sprendimu pasirinktas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Nurodomu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustačius tai, jog buvo įsteigta daugiabučio namo bendrija, o ne bendrojo naudojimo objektų administratorius, pirmosios instancijos teismas neapgrįstai taikė Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų punktus (Nuostatų 3, 4.3, 4.4, 7.7 punktai), pasisakydamas dėl atsakovės, kaip bendro naudojimo objektų administratorės atsakomybės dėl namo bendrojo naudojimo objektų (ne)tinkamos priežiūros. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendrija ir bendrojo naudojimo objektų administratorius yra visiškai skirtingos daugiabučių namų administravimo ir valdymo formos, todėl šias daugiabučių namų administravimo ir valdymo formas yra būtina atriboti siekiant tinkamai nustatyti kaltę dėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų tinkamos (ne)priežiūros vykdant tiesiogiai su tuo susijusias funkcijas – šiuo atveju vykdant daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų (ne)tinkamą priežiūrą, t. y. vykdant vieno iš daugiabučio namo, kuris priklauso bendrijai (atsakovei), stogo (ne)tinkamą priežiūrą.

13.       Taigi remiantis DNSB „Smiltelė“ įstatų 7 straipsniu bendrijos tikslas yra – įgyvendinti butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Bendrijos veiklos sritis yra – namo bendrojo naudojimo objektų naudojimas, valdymas ir priežiūra; lėšų kaupimas namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai ir atnaujinimui (DNSB „Smiltelė“ įstatų 8 straipsnio 8.1. – 8.2. punktai). Bendrijos valdymo organai yra: bendrijos narių susirinkimas, kolegialus valdymo organas – valdyba ir vienasmenis valdymo organas – bendrijos pirmininkas. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus (DNSB „Smiltelė“ įstatų 37 straipsnis).

14.       Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja DNSBĮ, kurio 2 straipsnio 15 punkte nustatyta, kad bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams ir kitą. Taigi remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu daugiabučio namo stogas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo butų savininkams.

15.       Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintą „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ tvarką Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas) nustato daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką. Reglamento 11 punktas aiškiai apibrėžia bendruosius statinių priežiūros reikalavimus, kurių tikslas užtikrinti Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai yra šie: siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai. Mažinant ardančiuosius klimato (vėjo, lietaus, drėgmės, temperatūrinių pokyčių, saulės radiacijos) poveikius, būtina prižiūrėti, kad: būtų tvarkingi išorės atitvarų (sienų, stogų, cokolių ir kita), pamatų ir kitų konstrukcijų drėgmę izoliuojantys įrenginiai (izoliacija, drenažiniai sluoksniai ir kita); būtų tvarkingi įrenginiai, skirti vandens pašalinimui nuo statinių ir jų konstrukcijų (apskardinimai, latakai, lietvamzdžiai, įlajos, nuogrindos ir kita); nesikauptų sniegas ir ledas prie sienų, švieslangių, langų ir kitų atitvarų vertikaliųjų paviršių, o, jam susikaupus, pašalinti nuo šio paviršiaus toliau nei 2 m atstumu; liūčių metu ir tirpstant sniegui ar ledui nesusidarytų vėjo blaškomi vandens srautai, šlakstantys statinių atitvaras ar kitas konstrukcijas; atitvarų elementų sujungimo siūlėse ir kitose vietose neatsirastų pavojingų deformacijų požymių (plyšių, apsauginių sluoksnių arba ekranų pažeidimų, drenažinių latakų ar vamzdelių užakimo ir kita); laiku būtų pašalinti atitvarinių konstrukcijų apsauginio sluoksnio erozijos židiniai, ypač vyraujančiųjų vėjų kryptimis; žiemos metu neperšaltų konstrukcijos. Saugant statinius ir jų konstrukcijas nuo chemiškai aktyvaus gruntinio (vandens, tirpalų, biologinių, klaidžiojančių srovių) poveikio, būtina siekti, kad: pamatai, pagrindai ir kitos požeminės konstrukcijos nebūtų tiesiogiai šlakstomos gruntiniais vandenimis ir tirpalais; būtų tvarkingos statinių nuogrindos, nuolajos ir kiti vandenį pašalinantys įrenginiai; tvarkingai veiktų drenažo ir vandens pašalinimo sistemos; neatsirastų skysčių ar dujų požeminiai nutekėjimai ar migracijos, galintys sukelti konstrukcijų koroziją ar sprogimus; nebūtų pažeisti įtaisai klaidžiojančioms srovėms neutralizuoti ir kitą. Tam, kad šie tikslai būtų tinkamai įgyvendinti, šiuo konkrečiu atveju daugiabučių namų savininkų bendrija (atsakovė) privalo vykdyti daugiabučių namų statinių techninę priežiūrą , t. y. turėti daugiabučio namo techninį prižiūrėtoją, kuris pagal Reglamento 33 punktą atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti statinio esminiai reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę. Vykdant statinių techninę priežiūrą privalomi šie statinio techninės priežiūros dokumentai: statinio techninės priežiūros žurnalas; statinio periodinių ir specialiųjų apžiūrų aktai; ir kiti Reglamento 51 straipsnyje nurodyti dokumentai, kiek tai susiję su tinkamu statinių techninės priežiūros organizavimu, kai jis įgyvendinamas daugiabučių namų bendrijose. Taigi aptariamu atveju būtent šiame Reglamente yra nurodytos daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką nustatančios nuostatos, kurios yra pavestos atlikti DNSB „Smiltelė“. Tačiau, kaip šis pavedimas yra įgyvendinamas apibrėžiama atsakovės įstatuose ir DNSBĮ, ką ir turėjo įvertinti pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės kaltės egzistavimo.

16.       Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl bendrijos kaltės, šiuo atveju dėl netinkamų įgaliojimų vykdymo atliekant daugiabučio namo administratorės funkcijas neatribojo bendrijos ir bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijų, konstatuodamas tai, kad atsakovė (o ne patalpų savininkai) administruoja (valdo) nurodytą namą kaip namo bendrojo naudojimo objekto valdytoja, todėl ji turi ir turėjo pareigą organizuoti daugiabučio namo stogo remonto darbus ir už šių darbų netinkamą (ne)vykdymą yra atsakinga. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, formuojama teismų praktika, susijusia su daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų teisių į namo bendrojo naudojimo objektus įgyvendinimu. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad atsakomybės subjektu pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalą, atsiradusią jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisę, gali būti tik bendraturčiai, bet ne bendrija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2013). Pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti dėl bendrijos kaltės vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, aiškintis, kas šiuo atveju yra atsakingas dėl žalos padarytos daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), ar bendrija ar jos steigėjai. Byloje nėra duomenų, kas sudaro bendrijos valdymo organus, nėra aišku, kas šiuo metu yra bendrijos pirmininkas (pirmininkė), nėra duomenų, kaip buvo sprendžiamas klausimas dėl namo, kuriame įvyko draudiminis įvykis stogo, ar bendrijos steigėjai buvo apie tai informuoti, ar buvo dėl stogo netinkamos priežiūros keliami kokie nors klausimai, pačių (duomenys neskelbtini) namo gyventojų, ar klausimu dėl stogo, pavyzdžiui blogos būklės, buvo organizuojami bendrijos susirinkimai, nes minėta, jog bendrija jai pavestas funkcijas vykdo per savo valdymo organus, vadovaujantis jos įstatais ir DNSBĮ. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokia iš tiesų buvo namo stogo būklė iki atsitinkant draudiminiam įvykiui ir po jo, ar tai galėjo būti nenugalimos jėgos pasekmė, kaip teigia atsakovė, ar tai vis dėl to netinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra. Be to byloje nėra duomenų kas atlieka daugiabučio namo techninę priežiūrą, nėra duomenų, kaip buvo stebėtas daugiabučio namo, kuriame įvyko draudiminis įvykis stogas būtent adresu (duomenys neskelbtini), ar buvo fiksuoti namo techninės priežiūros žurnale kokie nors stogo konstrukcijų pakitimai, t. y. byloje visiškai nėra jokių duomenų apie ginčo namo stogo būklę. Aptariamu atveju nevisapusiškai tai įvertinus, netinkamai buvo taikytos materialinius teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos dėl daugiabučių namų administravimo, kai jo administratorė yra bendrija ir nepagrįstai konstatuota, kad atsakovė (o ne patalpų savininkai) administruoja (valdo) nurodytą namą kaip namo bendrojo naudojimo objekto valdytoja, todėl ji turi ir turėjo pareigą organizuoti daugiabučio namo stogo remonto darbus ir už šių darbų netinkamą (ne)vykdymą turi atsakyti.

17.       Taigi nesant byloje surinkta pakankamai duomenų, neišsiaiškinus visų svarbių aplinkybių, apeliacinės instancijos vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir dėl neatskleistos bylos esmės grąžinti šią bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

18.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant klausimą, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 31 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018, 47 punktas).

19.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teismas nepasisako, kadangi grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalys turės galimybę dėl šių klausimų pasisakyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylos procesinės baigties

20.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog dėl neatskleistos bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme

21.       Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja