Baudžiamosios bylos Nr. N1-1785-271/2017

                                                                                Teisminio proceso Nr.1-01-1-52363-2016-1

                                                                          Procesinio sprendimo  kategorija 1.2.14.3.1
 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 4 d.

                                                                         Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski,

sekretoriaujant  Gražinai Osinskajai,

dalyvaujant prokurorei   Rūtai    Pėčkaitytei

nepilnamečiui kaltinamajam A. R., jo gynėjui advokatui Viktorui Rutkauskui, įstatyminei atstovei ir civilinei atsakovei G. R.,

nukentėjusiajam D. M.,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei N. M.,

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Gitai Jonušienei,

vertėjai Irinai Pikčilingienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

           A. R., a/k (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2016-05-10 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 63 str., 64(1) str., 8 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą, neatlygintinai išdirbti 20 valandų, 2017-02-07 išbrauktas iš probuojamųjų asmenų sąrašo,

        kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.,

                                                             NUSTATĖ :

Nepilnametis kaltinamasis A. R. 2016-10-27, apie 19.30 val., Vilniuje, Kalvarijų g.  159 namo kieme, tikslu pagrobti svetimą turtą panaudojo fizinį smurtą nepilnamečio D. M. atžvilgiu, pasireiškusį tuo, kad kumščiu  sudavė smūgį į galvą  D. M., o šiam atsisėdus ant žemės, sudavė tris smūgius kumščiu į galvos ir veido sritį, po ko pareikalavo atiduoti piniginę ir nukentėjusiajam D. M. atidavus piniginę, ištraukė iš jos visuomeninio transporto bilietą, vėliau piniginę ir bilietą atiduodamas D. M., po to  kartu atėjus ant garažo stogo, paklausė, ar ką nors dar turi kišenėse, o nukentėjusiajam atsakius, kad  turi elektroninę cigaretę, pareikalavo ją atiduoti. Nukentėjusiajam D. M. atidavus elektroninę cigaretę, kaltinamasis įsidėjo ją į savo kišenę ir pagrasino  D. M. panaudoti fizinį smurtą jo atžvilgiu, po ko  ištraukė iš D. M. rankų mobiliojo ryšio telefoną „Samsung  Galaxy A5“,  kurio vertė 418 eurų, ir  pasišalino, tokiu būdu panaudojęs fizinį smurtą pagrobė svetimą, N. M. priklausantį turtą-mobiliojo ryšio telefoną „Samsung  Galaxy A5“,  418 eurų vertės, ir elektroninę cigaretę, 25 eurų vertės, padarydamas N. M. 443 eurų turtinę žalą (plėšimas).

Nepilnametis kaltinamasis A. R. nusikalstamos veikos padarymo faktą pripažino iš dalies ir parodė, kad kaltinimus supranta, bet buvo šiek tiek ne taip, kaip yra surašyta.  Nepripažįsta, kad tris kartus trenkė nukentėjusiajam, kadangi sudavė  vieną kartą kumščiu  į galvą ant garažo stogo. Viskas vyko vakare, Vilniuje, Kalvarijų 159, kur jį pakvietė pusbrolis A. S.. D. (M.)  iki  to vakaro nepažinojo. Susitikimo metu D. įžeidinėjo jo mamą, blogus žodžius pasakė, necenzūrinius, todėl neištvėrė ir trenkė jam vieną kartą. Kur pataikė, neatsimena. Piniginę buvo paėmęs iš jo, kiek atsimena, D. pats davė ją jam. Jis peržiūrėjo. Atsimena, kad po to, kai trenkė nukentėjusiajam, paėmė iš jo telefoną. Tai įvyko  ant garažo stogo, kur jie buvo trise nuėję. Elektroninės cigaretės iš D. neėmė, nors ir matė ją, nes D. rūkė. Tikslo užvaldyti turtą neturėjo. Šeimoje 5 nepilnamečiai vaikai, gyvena iš pašalpos, dar patėvis padeda. Šiuo metu jis ieškosi darbo. Daugiau žada nenusikalsti.

Parodymų patikrinimo vietoje A. R. patvirtino savo parodymus dėl įvykių, kai nukentėjo D. M. (b.l.71-76).

Nepilnametis nukentėjusysis D. M. parodė, kad šiuo metu šiuo metu jam yra 17 metų. Kaltinamojo iki to įvykio nepažinojo. Kompiuteriu susirašinėjo su S. (A. S.), kuris ir pakvietė jį į susitikimą. Kartu su S. atėjo ir anksčiau jam nepažįstamas kaltinamasis. Pradėjo normaliai bendrauti. S. paprašė jo telefono. Davė, šis paskambino jo (nukentėjusiojo) buvusiai merginai B. T.. Tuo metu A. (R.) sakė, kad nori parūkyti, bet neturi pinigų. Norėtų jis ir limonado išgerti. Pasiūlė šiam nusipirkti, į ką A. pasisakė: „duok pinigų“. Neturėjo, todėl taip ir atsakė jam. A. pasiuntė jį ant trijų raidžių, tuomet apsisuko eiti namo. Neneigia, kad taip pat atgal pasakė necenzūrinius žodžius. Pamiršo netgi apie telefoną. Pribėgo S., atidavė telefoną ir paprašė grįžti. A. buvo labai piktas ir priėjęs sudavė jam į galvą. Apsvaigo, S. pasodino jį ant žemės. Tada A. pribėgo ir dar tris smūgius sudavė į galvą. S. padėjo atsikelti, trise nuėjo ant garažo stogo. Jis ėjo, nes bijojo A.. A. sakė „duok piniginę“. Bijojo, todėl atidavė. Šis peržiūrėjo piniginę, išėmė el.bilietą, po to jam grąžino. Pinigų nerado, nes jų nebuvo. Paėmė mobilaus ryšio telefoną, klausinėjo, ką dar jis turi kišenėse. Iš kišenės išėmė tėvui priklausančią elektroninę cigaretę, ji buvo be skysčio ir neveikė. A. sako „duok čia“, bijojo, todėl atidavė ir cigaretę. Jis ją įjungė, bandė traukti dūmą, bet cigaretė buvo be skysčio, neveikė, tada kaltinamasis įsidėjo ją į kišenę. Po ko A. pakvietė S. į šoną, pasikalbėjo su juo. Paskui grįžo ir S. sako: „tu mums duodi po 50 eurų ir mes tau grąžinsime daiktus“. Paskui dar pasakė, kad jiems kasdien turės po 20 eurų duoti. Vykdamas į susitikimą nežinojo, kad S. bus ne vienas, susipažino su juo per facebook, gyvai matė pirmą kartą. Susitikimo metu abu vaikinai kalbėjo romų kalba

Nukentėjusioji N. M. parodė, kad tą vakarą sūnus turėjo iš močiutės grįžti namo. Nesulaukė, po to iš močiutės sužinojo, kad jis buvo sumuštas. Iš karto užblokavo telefono numerį ir nuvažiavo į policiją. Visi sumušimai buvo užfiksuoti, iš sūnaus buvo atimti telefonas, el.cigaretė, kurią jis turėjo atvežti tėvui iš močiutės. Vaikas buvo morališkai pažemintas. Fizinis skausmas praeina, moraliniai išgyvenimai - sunkiai. D. pasakojo jiems, kad vyko į susitikimą su S., nes jam buvo žadėta sutaikyti jį su mergina B.. Susitiko Baltupiuose, prie parduotuvės. Kaip pasakojo D., kaltininkas paprašė gerti, D. pasiūlė pačiam nueiti ir nupirkti. A. sudavė jam, atėmė telefoną, po to nuėjo ant garažo, ten piniginę atėmė. Po įvykio vaikinai jai neskambino, skambino D. ir grasino, kad atsiimtų pareiškimą. Telefono vertę kompensavo draudimas, už elektroninę cigaretę prašo priteisti 25 eurus. Be to, prašo priteisti 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Moralinė žala padaryta ir jai, ir vaikui, kuris labai ir iki šiol pergyvena, bijojo išeiti iš namų, labai išsigando.

2017-11-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr.G3407/2016(01) nustatyta, kad D. M. nustatyti šie sužalojimai: kairės akies vokų, smakro poodinės kraujosruvos, kaktos, kairio skruosto odos nubrozdinimai, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), iki apžiūros VšĮ Antakalnio poliklinikoje. (2016-10-29). Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, iš kurių mažiausiai po vieną į kairės akies ir kairio skruosto sritis, kaktos, smakro sritis, padarant šios išvados 1-me punkte nustatytus sužalojimus. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Nustatyti sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Pateiktuose medicinos dokumentuose nėra išsamaus sužalojimų makromorfologinio aprašymo, kuriame būtų užfiksuoti individualūs požymiai, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusį objektą (b.1.28).

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Plėšimo objektyviąją pusę apibūdina ne tik turto pagrobimas, bet ir fizinio ar psichinio smurto panaudojimas. Plėšimo metu fizinis smurtas naudojamas kaip turto užvaldymo priemonė. Plėšimo, kaip nusikalstamos veikos, tikslas - svetimo materialaus turto užvaldymas ir pasisavinimas.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo patikrintais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. R. 2016-10-27, apie 19.30 val., Vilniuje, Kalvarijų g. 159 namo kieme, tikslu pagrobti svetimą turtą panaudojo fizinį smurtą nepilnamečio D. M. atžvilgiu, kuomet jis kumščiu sudavė smūgį nukentėjusiajam į galvą, o šiam atsisėdus ant žemės, sudavė dar tris smūgius kumščiu į galvos ir veido sritį, po ko pareikalavo atiduoti piniginę ir nukentėjusiajam atidavus piniginę, peržiūrėjo ją, ieškodamas pinigų, ištraukė iš jos visuomeninio transporto bilietą, po ko piniginę su bilietu atidavė jam (nukentėjusiajam). Vėliau pareikalavo iš D. M. atiduoti elektroninę cigaretę. Nukentėjusiajam D. M. atidavus elektroninę cigaretę, kaltinamasis įsidėjo ją į savo kišenę ir pagrasino D. M. vėl panaudoti fizinį smurtą jo atžvilgiu, po ko pasiėmė iš jo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A5“.

Kaltinamasis aiškina, kad smogė tik vieną kartą ir tik todėl, kad nukentėjusysis keikėsi ir įžeidė jo motiną ir kad smurtavo ne tam, kad užvaldytų jo turtą. Daugiau smūgių nukentėjusiajam nesudavė. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais apie tai, kad kaltininko mamos jis neįžeidinėjo, kad A. R. prašė jo pinigų, pradžioje sudavė jam vieną smūgį į galvą, nuo kurio jis netgi apsvaigo, po to - dar tris smūgius. Bijojo jo, todėl įvykdė reikalavimą ir atidavė piniginę, vėliau iš jo kaltinamasis atėmė telefoną ir elektroninę cigaretę. Neneigia, kad po suduotų jam smūgių ėjo kartu ant garažo stogo, tačiau darė tai iš baimės, ne savo valia. Iš jo buvo reikalaujama ateityje pinigų, jeigu jis nori susigrąžinti savo daiktus. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtino nukentėjusiojo parodymus tiek dėl smūgių lokalizacijos, tiek ir dėl jų skaičiaus. Yra konstatuota, kad nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais ir tai paneigia kaltinamojo parodymus apie suduotą tik vieną smūgį (b.1.28). Kaltinamasis aiškina, kad neužvaldė elektroninės cigaretės, o tyrimo eigoje prisipažino, nes norėjo likti laisvėje, tačiau ir šioje dalyje nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais. Teismas pažymi, kad kaltininko aiškinimai, jog jis sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į galvą ir padarė tai ne tikslu užvaldyti jo turtą, paneigiami tolimesniais jo veiksmais, kai jis panaudojęs smurtą reikalavo iš nukentėjusiojo piniginės, apžiūrėjo ją ir neradęs pinigų grąžino, po ko pareikalavo ir atėmė elektroninę cigaretę bei telefoną. Visi reikalavimai, adresuoti nukentėjusiajam, buvo susiję tik su pastarojo turtu. Atsižvelgtina į tai, kad su kaltinamuoju nukentėjusysis matėsi pirmą kartą, kaltinamasis buvo su savo pusbroliu (A. S.), veiksmas vyko vakare, nukentėjusiajam buvo suduoti keturi smūgiai į galvą ir veidą, jam kaltinamasis grasino, todėl akivaizdu, kad smurtas bei grasinimai buvo kaltinamojo naudojami kaip turto užvaldymo priemonė. Kaip parodė kaltinamasis, telefoną jis vėliau pardavė, tokiu būdu pilnai disponavo plėšimo metu užvaldytu turtu.

Kaltinamojo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis A. R. padarė nusikaltimą, kurį įstatymas priskiria prie apysunkių (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismo atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

Nepilnametis A. R. teisiamas yra 2 kartą. Mokosi. Dėl jo elgesio mokykloje nusiskundimų nebuvo, tačiau lankomumas prastas (b.l.l07). Priklausomybės ligų centruose neregistruotas (b.1.103-105). Baustas 2017 metais už viešosios tvarkos pažeidimą (b.l. 150-152).

Kaltinamasis padarė savanaudišką apysunkį nusikaltimą, pavartojo smurtą kaip turto užvaldymo priemonę. Atsižvelgiant į tai nepilnamečiui kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nesiekia straipsnyje už įvykdytą veiką numatyto šios bausmės rūšies vidurkio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75, 92 str. straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Spręsdamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog nepilnamečiui paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant jam BK 82 str. 1 d. 5 p. numatytą auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą.

Civiliniai ieškiniai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas atsižvelgia ir vertina įstatymo nuostatas, reglamentuojančias turtinės ir neturtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą teismų praktiką ginant nukentėjusiųjų interesus.

Nukentėjusioji N. M. byloje pareiškė 2025 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl jai el.cigaretės pagrobimu padarytos 25 Eur  dydžio turtinės žalos bei  jos sūnui  padarytos 2000 Eur dydžio neturtinės žalos (b.l. 14). Ieškinys dėl 25 Eur dydžio turtinės žalos priteisimo tenkintinas visiškai, dėl 2000  Eur neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,  dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti žalą palikta teismui, kuris  nagrinėdamas  baudžiamąją bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais jau minėtais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas  atsižvelgia į nusikalstamos veikos  pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Priteisiant neturtinę žalą vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės.

Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nepilnametis nukentėjusysis patyrė nežymų  sveikatos sutrikdymą, skausmą, stresą ir pažeminimą. Nepilnamečio nukentėjusiojo mama nurodė, kad vaikas iki šiol pergyvena, bijo išeiti iš namų. Teismas neturi pagrindo netikėti, kad nukentėjusiojo atžvilgiu padaryta nusikalstama veika be nežymaus sveikatos sužalojimo ir skausmo, taip pat  sukėlė jam stresą, pažeminimą ir nemalonius išgyvenimus.

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia, jog padaryta apysunkė, tyčinė, baigta nusikalstama veika, į padarytus kūno sužalojimus nukentėjusiajam, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, į nukentėjusiojo patirtą stresą, skausmą, pažeminimą, psichologines pasekmes ištikusias po nusikaltimo (baimę, nerimą), į abiejų – tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo jauną amžių, į kaltinamojo turtinę padėtį – nepilnametis, lėšų neturi, gyvena su motina ir patėviu daugiavaikėje šeimoje, į teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijus, ir konstatuoja, kad nukentėjusiojo naudai priteistina 700 Eur neturtinė žala. Nors civiliniame ieškinyje nepilnamečio sūnaus patirtą neturtinę žalą civilinė ieškovė prašė priteisti jos naudai, tačiau teismų praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu baudžiamajame procese turi būti pripažįstamas tas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika tiesiogiai buvo padaryta turtinės ir (ar) neturtinės žalos, atitinkamai neturtinė žala turi būti priteisiama ne atstovams pagal įstatymą, o tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems nepilnamečiams vaikams. Neturtinė žala priteistina ne N. M. naudai, o tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens - nukentėjusiojo D. M. naudai.

ADB „Gjensidige“ (įm.kodas 110057869) pareiškė 376,20 Eur sumos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kadangi draudimo bendrovė, remdamasi tarp bendrovės ir N. M. sudaryta telefono „Samsung Galaxy A5“ draudimo sutartimi GJELT 2130993, sumokėjo nukentėjusiajai 376,20 Eur draudimo išmoką (b.l. 35-45).  Ieškinys pagrįstas byloje pateiktais dokumentais, įrodytas ir tenkintinas. ADB „Gjensidige“  naudai priteistina 376,20 turtinė žala.

CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais, t.y. yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai. Jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, ją turi atlyginti tėvai ar rūpintojas (CK 6.276 straipsnio 2 dalis). Tėvų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai žalą padaręs asmuo sulaukia pilnametystės arba iki jos įgyja turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti (CK 6.276 straipsnio 3 dalis).

Atitinkamai turtinę ir neturtinę žalą priteistina atlyginti iš nepilnamečio kaltinamojo A. R., o šiam neturint lėšų ar turto, kurio pakaktų žalai atlyginti, subsidiariai iš civilinės atsakovės G. R..

Teismas, vadovaudamasis  Lietuvos Respublikos  BPK 297 str., 302-308 str., str.,

                                                    n u s p r e n d ė :

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio l dalyje, ir nuteisti 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo.

Į bausmę įskaityti laikinąjį sulaikymą nuo 2016-11-08 d. 09:50 val. iki 2016-11-09 d. 13:20 val. (dvi paras), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (LR BK 65 str. 1 d. 1 p. a) pp.).

Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio pagrindu bausmės vykdymą nuteistajam atidėti 1 (vieneriems) metams.

Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikyti nuteistojo atžvilgiu auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą (BK 82 str., 87 str.):

1. įpareigoti nuteistąjį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu;
2. tęsti mokslą arba pradėti dirbti.

Iki nuosprendis bus pradėtas vykdyti, nuteistajam palikti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei nepilnamečio atidavimą prižiūrėti. Nuosprendį pradėjus vykdyti, kardomąsias priemones panaikinti.

N. M. savo ir savo sūnaus D. M. vardu pareikštą civilinį ieškinį, kuriuo prašoma atlyginti jos patirtą 25 Eur dydžio turtinę žalą bei sūnaus patirtą 2000 Eur neturtinę žalą, turtinės žalos dalyje tenkinti visiškai, o neturtinės žalos dalyje  tenkinti iš dalies ir:

• N. M. naudai turtinei žalai atlyginti priteisti 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) iš kaltinamojo A. R., o šiam neturint lėšų ar turto, kurio pakaktų žalai atlyginti, subsidiariai iš  kaltinamojo atstovės pagal įstatymą G. R.,
• D. M. naudai neturtinei žalai atlyginti priteisti 700 Eur iš kaltinamojo A. R., o šiam neturint lėšų ar turto, kurio pakaktų žalai atlyginti, subsidiariai iš  kaltinamojo atstovės pagal įstatymą G. R..

ADB „Gjensidige“ (įm.kodas 110057869) civilinį ieškinį, kuriuo prašoma atlyginti 376,20 Eur turtinę žalą, tenkinti visiškai ir ADB „Gjensidige“ naudai priteisti 376,20 Eur iš kaltinamojo A. R., o šiam neturint lėšų ar turto, kurio pakaktų žalai atlyginti, subsidiariai iš  kaltinamojo atstovės pagal įstatymą G. R..

Nuosprendis 20 dienų terminu  gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui  per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

              Teisėjas                                                                                                       Pavel Borkovski