Civilinė byla Nr. e2-1602-1134/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00033-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.4; 2.4.2.12.2; 3.2.6.1; 3.1.7.6; 2.6.1.3.6; 3.2.6.10; 2.6.1.2

(S)

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

  S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

valen

2023 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,

sekretoriaujant Neringai Pratapaitei,

dalyvaujant ieškovei M. P. ir jos atstovui advokatui Marijui Sakalauskui,

atsakovui A. G., atsakovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos atstovui advokatui Arnui Uleckui,

 atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sivysta“ atstovui advokatui Sigitui Mikliušui,

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovams Aisčiui Jonaičiui ir Linai Vaitkuvienei,

tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų A. J. ir P. B.,

išvadas byloje teikiančių institucijų – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Vytui Vaičaičiui ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovui Mindaugui Baltuškai,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. P. patikslintą ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai, uždarajai akcinei bendrovei ,,Sivysta“, A. G., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, valstybės įmonei ,,Registrų centras“ dėl netinkamo patalpų suformavimo ir perdavimo, neteisėtos statybos ir statybos trūkumų pašalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – J. K., A. J., G. K. K., A. G. (tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų pagal 2, 3 ieškinio reikalavimą), M. Jagusinskio projektavimo-komercinė firma, P. B., A. V., institucijos teikiančios išvadas byloje – Valstybinė teritorijų ir planavimo inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos,

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

I. Bylos esmė

 

1.       Byloje kilo ginčas tarp ieškovės M. P. ir atsakovų (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – Bendrija), uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Sivysta“, A. G. (G.), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, valstybės įmonės (toliau – VĮ) ,,Registrų centras“ dėl netinkamo patalpų suformavimo ir perdavimo, neteisėtos statybos ir statybos trūkumų pašalinimo.

 

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

 

2.       Ieškovė M. P. 2019 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į teismą su pradiniu ieškiniu prašydama: 1) įpareigoti solidariai Bendriją ir A. G. bute (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengti papildomą garso izoliaciją, nekeičiant fasadų ir langų patalpos 6A-6 lango nišoje (vidinėje pusėje), įrengti gaisrinę atitvarą 200 mm, įdėti nedegias duris, sumontuoti papildomą karkasą patalpoje 6A-6 ir 6A-7, kad atitiktų EI 60 klasės gaisrinę saugą tarp pastatų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11A/2p, ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3A2P, pagal pridedamą projektinį A. V. brėžinį (projektiniai pasiūlymai teismui (KNAUF įrengimas); 2) įpareigoti (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendriją ištaisyti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11A/2p, terasos (sutapdinto eksploatuojamo stogo) trūkumus pagal Trūkumų nustatymo ir jų ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 191211, parengtą eksperto Tauro Mičiudos (uždengti stogą prilydomąja PVC danga, įrengti plyteles, grindis ir kt.) bei pabaigti šviesduobės tvorelės (atitvaros) įrengimo, fasado nutinkavimo darbus pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11A/2p, arba priteisti iš Bendrijos ataskaitoje Nr. 191211 nurodytas trūkumų šalinimo išlaidas – 3 650,57 Eur ieškovės naudai, įpareigojant ieškovę šiuos darbus atlikti; 3) priteisti iš Bendrijos 9 910,46 Eur ieškovės naudai dėl jos finansuotų pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybų didesne suma nei jai teko naudingojo ploto; 4) priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovei atsisakius patikslinto ieškinio reikalavimo alternatyvaus reikalavimo „priteisti iš Bendrijos ataskaitoje Nr. 191211 nurodytas trūkumų šalinimo išlaidas – 3 650,57 Eur ieškovės naudai, įpareigojant ieškovę šiuos darbus atlikti“, teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi bylą šioje dalyje nutraukė.

4.       2022 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-203-931/2023 (teisminio proceso Nr. 2-68-00033-2020-9), patikslintą ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei Bendrijai, iš ieškovės 3 025 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat valstybės naudai iš ieškovės priteisė 251,63 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5.       2022 m. spalio 4 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2A-1595-803/2023 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-00033/2020/9), ieškovės apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškovės reikalavimai: 1) įpareigoti solidariai atsakovus Bendriją ir A. G. bute (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengti papildomą garso izoliaciją, nekeičiant fasadų ir langų patalpos 6A-6 lango nišoje (vidinėje pusėje), įrengti gaisrinę atitvarą 200 mm, įdėti nedegias duris, sumontuoti papildomą karkasą patalpoje 6A-6 ir 6A-7, kad atitiktų EI 60 klasės gaisrinę saugą tarp pastatų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11A/2p, ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3A2P, pagal pridedamą projektinį A. V. brėžinį (projektiniai pasiūlymai teismui (KNAUF įrengimas); 2) įpareigoti Bendriją ištaisyti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11A/2p, terasos (sutapdinto eksploatuojamo stogo) trūkumus pagal Trūkumų nustatymo ir jų ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 191211, parengtą eksperto Tauro Mičiudos (uždengti stogą prilydomąja PVC danga, įrengti plyteles, grindis ir kt.) bei pabaigti šviesduobės tvorelės (atitvaros) įrengimo, fasado nutinkavimo darbus pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11A/2p, panaikino ir perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

6.       Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas patikslintas ieškovės ieškinys, kuriame prašoma: 1) pripažinti negaliojančiu Bendrijos ir A. G. 2010 m. liepos 20 d. pasirašytą priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo A. G. perduota 12-4 indeksu pažymėta patalpa, turinti 17,19 kv. m., pastate 11A2p (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), ir pripažinti atsakovo A. G. atliktą buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 2010 m. liepos 20 d. priėmimo-perdavimo aktu perduotos patalpos 12-4, turinčios 17,19 kv. m., pastate 11A2p (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), amalgamaciją (sujungimą) ir registraciją Nekilnojamojo turto registre pagal Vilniaus m. savivaldybės administracijos 2012 m. sausio 25 d. išduotą pažymą reg. Nr. STL-12-0196 „Apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį“ neteisėta ir negaliojančia bei įpareigoti atsakovą A. G. užmūryti pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3A 2/p, (duomenys neskelbtini), sunaikintą ugniasienę, įrengiant silikatinių plytų mūro 250 mm sieną, atitinkančią laikančių konstrukcijų atsparumą ugniai R 60; arba įpareigoti A. G. užmūryti pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3A/2p, (duomenys neskelbtini), iškirstą ugniasienę, įrengiant silikatinių plytų mūro 250 mm sieną, atitinkančią laikančių elementų atsparumą ugniai R 60, šioje atstatytoje ugniasienėje įrengti EI 60 degumo klasės duris bei nekeičiant fasadų vidinėje lango nišoje patalpoje 6a-6 įrengti 200 mm priešgaisrinę sieną, užtikrinant gaisrinių skyrių tarp langų funkcionavimą; ištaisyti (užtikrinti) garso izoliacijos trūkumus patalpas 6a-7 ir 6a-6 skiriančioje pertvaroje nuo patalpų 12-2 ir 12-3 ant esamos sienos sumontuoti karkasą – iš profilio Knauf CW 100, kas sudaro 600-650 mm, užpildui naudojant izoliacinį akmens vatos sluoksnį 100 mm; apsiuvimui naudojant Knauf Silentbord viršutinę plokštę Knauf Blue pagal projektinį A. V. brėžinį (projektiniai pasiūlymai teismui (KNAUF įrengimas) bei pagal eksperto Tauro Mičiudos Sienos aptaisymo ataskaitos Nr. 210318-1 pavyzdį 8 lape per 1,5 mėnesio terminą bei atlikus šiuos darbus įpareigoti Bendriją per 10 dienų terminą perduoti, pasirašyti M. P. dokumentus (įskaitant priėmimo-perdavimo aktą), reikalingus nuosavybės teisės registracijai į butą 94,57 kv.m. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti rangovą UAB „Sivysta“ ištaisyti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11A/2p, terasos (sutapdinto eksploatuojamo stogo) statybos trūkumus pagal Trūkumų nustatymo ir jų ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 191211, parengtą eksperto Tauro Mičiudos, (t. y. pašalinti lietskardės nuvedimo į lietaus sistemą įrengimo trūkumus, tinkamai suformuoti stogo nuolydį, suformuoti hidroizoliacinę dangą iš geomembranos, įrengti prilydomąją dangą ir kt.), o Bendriją įpareigoti užsakyti ir įrengti (sumontuoti) terasos (sutapdinto eksploatuojamo stogo) grindis – lengvų profilių metalinio karkaso tvirtinimą ant konstrukcijos (lages), kurios būtų uždengiamos medienos plastiko kompozito terasinėmis lentomis; 3) įpareigoti rangovą UAB „Sivysta“ atlikti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11A/2p, fasado nutinkavimo darbus, o (duomenys neskelbtini) Daugiabučių namų savininkų bendriją įpareigoti įrengti šviesduobės tvorelės (atitvaros) įrengimą; 4 ) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6.       Nurodė, kad 2000 m. kovo 31 d. įvyko Bendrijos susirinkimas, kuriame jos nariai nutarė nugriauti esamus medinius sandėliukus ir atsižvelgiant į galiojančius reikalavimus ir statybines normas projektuoti ir statyti (rekonstruoti) pastatą su gyvenamosiomis patalpomis ir kūrybinėmis dirbtuvėmis. Susitarta, kad nuosavybės teisę į numatomo statyti pastato dalis įgyja tik tie Bendrijos nariai, kurie finansuoja projektavimo ir statybos darbus. Pastato statybos Bendrijos nuomotame iš valstybės žemės sklype iniciatorius, idėjinis vadovas buvo tuometinis jos pirmininkas, architektas A. V..

7.       2000 m. birželio 1 d. buvo pasirašyta Investavimo sutartis, pagal kurią Bendrija įsipareigojo teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti daugiabučio gyvenamojo namo su kūrybinėmis dirbtuvėmis adresu (duomenys neskelbtini), projektavimo ir statybos darbus, o investitoriai įsipareigojo bendrai finansuoti šio pastato projektavimo ir statybos darbus su sąlyga, kad tik investitoriai įgis nuosavybės teises į pastatą proporcingai sumoms, kurias kiekvienas iš jų investuos pagal šią investavimo sutartį. Kartu 2000 m. birželio 15 d. tarp architektų A. V., ieškovės ir bendrijos narių A. G., A. J., J. K. buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį buvo susitarta, jog architektai privalo tinkamai atlikti priešprojektinius, projektavimo ir projekto derinimo darbus, o užsakovai (Bendrijos nariai) sutinka, kad architektams suteikiama pirmumo teisė, suderinus projektą, pasirinkti aukštą, kuriame jiems priklausys patalpos pagal bendrą užsakovų ir architektų sudarytą investavimo sutartį. Tuo metu žodžiu buvo susitarta, kad projektavimo darbai (kuriuos atliko architektas A. V.) bus lygūs 7 proc. sąmatinės vertės (864 966 Lt x 7 proc. = 60 547,62 Lt), tačiau užsakovai raštu tokios sutarties taip ir nepasirašė. Pastato projektavimo darbus atliko A. V. projektavimo įmonė, A. V. kaip Bendrijos pirmininkas rinko reikiamus dokumentus bei kreipėsi dėl projektavimo sąlygų išdavimo, projektą, jo sprendinius derino su reikalingomis institucijomis ir įstaigomis, siekiant gauti statybos leidimą. Bendrija, atstovaujama A. V., sudarė valstybės žemės nuomos sutartį Nr. 01/40408 bei ją registre įregistravo 2000 m. rugsėjo 22 d. Šio fakto pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės MPD 2000 m. gruodžio 4 d. parengė Bendrijai Išvadą Nr.I-2579, o 2001 m. kovo 29 d. Nr. 141 išdavė specialiąsias projektavimo sąlygas statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti.

8.       Tuo pačiu A. G. buto (duomenys neskelbtini) (šis butas buvo name gretimais projektuojamo pastato), savininkas 2000 m. spalio 9 d. pasirašė notarinį sutikimą, kuriuo patvirtino, jog leidžia ieškovei bei kitiems Bendrijos nariams (A. J., J. K.) pagal suderintą projektą statyti namo (duomenys neskelbtini), kieme pastatą bei jį įstatymų nustatyta tvarka registruoti registre Bendrijos narių vardu. Tačiau 2003 m. pradžioje A. G. iškirto bute adresu (duomenys neskelbtini), angą (pastato gaisrasienę) ir įsistatė vitrininį langą, įrengė sijas (balkoną). Ieškovės teigimu, Kultūros vertybių apsaugos departamento Vilniaus teritorinio padalinio (toliau – KVAD VTP) pareigūnai 2003 m. balandžio 29 d. nurodymu įpareigojo A. G. demontuoti metalo sijas, užmūryti savavališkai įrengtą angą pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3A2p ugniasienėje, prieš tai spalvinį sprendimą suderinus su Kultūros vertybių apsaugos departamentu. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2003 m. balandžio 10 d. A. G. surašė savavališkos statybos aktą Nr. 101-11.12-96 bei administracinio teisės pažeidimo protokolą, skyrė baudą.

9.       Leidimas Gyvenamojo namo su kūrybinėmis dirbtuvėmis (duomenys neskelbtini), statybai buvo išduotas 2004 m. vasario 11 d.

10.       2004 m. gegužės 17 d. buvo pasirašyta Investavimo sutartis tarp Bendrijos ir investitorių (Bendrijos narių – A. G. (pastarasis miręs, jo teises, kiek žinoma perėmė žmona R. V. G.), A. J., M. P., J. K. (toliau – investitoriai). Šia 2004 m. gegužės 17 d. Investavimo sutartimi Bendrija įsipareigojo pagal investitorių užduotį, jų lėšomis ir interesais savo vardu organizuoti bei užtikrinti daugiabučio gyvenamojo namo su kūrybinėmis dirbtuvėmis adresu (duomenys neskelbtini), pastatymą, neįgydama į jį nuosavybės teisių, bei atlikti visus su tuo susijusius veiksmus, o investitoriai įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis finansuoti pastato statybą, visiškai padengdami visas su pastato statyba susijusias išlaidas, ir įregistruoti savo nuosavybės teises į pastatą. Kaip nurodoma, Bendrijai, minėtos sutarties nuostatos numatė pareigą organizuoti ir užtikrinti pastato statybą įstatymų nustatyta tvarka sudarant statybos rangos sutartis su investitorių nurodytais rangovais ir vykdyti užsakovo (statytojo) funkcijas pagal šias sutartis, taip pat organizuoti statybos techninę priežiūrą, organizuoti pastato pripažinimą tinkamu naudoti. Minėtos sutarties 3.3, 3.4 punktuose buvo numatytos patalpos (ir jų plotai), kurie pastačius pastatą, turėjo atitekti investitoriams. Prie sutarties investitoriai pasirašė patalpų eksplikaciją, pagal kurią Bendrija įsipareigojo pastatyti 523,8 kv.m.+38 bendro naudojimo patalpas, bei numatyta, kokie patalpų plotai priklausys kiekvienam iš investitorių. Sutarties tikslas, ieškovės teigimu, buvo tinkamas pastato pastatymas, atitinkantis investuotojų lūkesčius, kad šie savo nuosavybėje turėtų tinkamai pastatytas ir suformuotas patalpas ir butus. Pagal sutarties 5.4 punktą, įnašu pripažįstama ne tik pinigai, bet ir kitoks turtas, o taip pat visų investitorių naudai jo atlikti darbai ar veiksmai. Pagal 2000 m. birželio 1 d. Investavimo sutartį investitoriai privalėjo atsiskaityti už projektavimo darbus, o pagal 2004 m. gegužės 17 d. Investavimo sutartį ieškovė turėjo apmokėti 158,3 kv. m. ploto patalpų statybas.

11.       Tuo metu Bendrijos narys A. G. 2005 m. sausio 21 d. pateikė bendrijos pirmininkui 2005 m. sausio 21 d. prašymą leisti dalyvauti pastato statybose ir praplėsti jo esamą butą (duomenys neskelbtini) (buvusį kitame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3A2P), 40 kv. m. Bendrijos pirmininkas pateikė jam 2005 m. vasario 24 d. atsakymą, kad pasitarus su pastato statytojais šie siūlo dalyvauti statybose jam skiriant 43,3 kv. m. patalpas cokoliniame aukšte. Tačiau atsakovo A. G. toks pasiūlymas netenkino, jis reikalavo patalpų pastato trečiame aukšte (mansardoje) taip, kad jis galėtų patekti į patalpas iš jam jau priklausančio buto (duomenys neskelbtini), kuris yra trečiame aukšte.

12.       Pažymėjo, kad tuo metu Bendrija jau buvo parinkusi rangovą UAB „Sivysta“ su numatyta darbų sąmata. Bendrijos pirmininkas kreipėsi į investitorius su nuostata, kad reikia susitarti su A. G., iškirtusiu langą gaisrasienėje pastate, prie kurio turėjo glaustis naujai statomas pastatas, kadangi jis stabdytų statybą ir stabdymo metu investitoriams reikėtų mokėti prastovos nuostolius rangovui, statybos objektą reikėtų konservuoti, be to, didėtų statybos kaina (tuo metu sparčiai kilo statybų kaina). Bendrijos pirmininkas buvo iniciatorius A. G. priėmimo į pastato statybas. Ieškovė iš Bendrijos pirmininko bei kitų investitorių patyrė didelę spaudimą pasirašyti susitarimą, leidžiantį A. G. dalyvauti statybose ir skirti jam patalpas pastato mansardoje. Tuo metu ieškovė, tiek jos vyras A. V. klausė Bendrijos pirmininko ir kitų investitorių, kaip Bendrija apskritai įvykdys įsipareigojimus dėl atskirų patalpų pastatymo ir suformavimo ieškovei bei atsakovui A. G. pastato mansardoje (trečiame aukšte), kadangi A. G. pageidavimui tenkinti turės būti pakeista pastato statybos konstruktyvinė dalis (UAB „Elvora“ turės parengti naują statybos techninį projektą) bei pakeitimai įvertinti remiantis galiojančių statybos techninių reglamentų reikalavimais. Bendrijos pirmininkas, investitoriai ieškovę užtikrino, kad Bendrija, kaip statytojas viskuo pasirūpins, parengs reikiamus projektinius pakeitimus atskiroms patalpoms mansardoje pastatyti ir suformuoti bei dėl A. G. prisijungimo prie sutarties ieškovė nepatirs jokių rūpesčių (išskyrus ploto mansardoje sumažėjimą), kadangi būtina greičiau pradėti statybos darbus.

13.       2005 m. balandžio 25 d. buvo pasirašytas Susitarimas tarp investitorių ir pareiškėjo A. G., kuriuo jis įsipareigojo atsisakyti pretenzijų, susijusių su pastato statyba, taip pat teisėmis į pastatą, įsipareigojo bendradarbiauti su investitoriais ir Bendrija, netrukdyti jiems statyti pastatą ir juo disponuoti mainais už 18 kv. m. patalpas pastato mansardiniame aukšte. Šio 2005 m. balandžio 25 d. Susitarimo 2 punkte buvo numatytas pareiškėjo A. G. įsipareigojimas investitoriams atlyginti išlaidas, susijusias su pastato statyba (projektavimo sąlygų gavimu, ekspertizių atlikimu, statinio projekto ir kitų dokumentų rengimu ir derinimu, statybos leidimo gavimu ir kt.), proporcingai jam skiriamam plotui pastate, t. y. 4000 Lt, kurių jis nėra sumokėjęs. Prie 2005 m. balandžio 25 d. Susitarimo tarp investitorių ir pareiškėjo A. G. buvo pridėtas mansardos planas (schema prie sutarties), kuriame A. G. turinčios atitekti patalpos pažymėtos indeksu 6A, jos nuo ieškovės patalpų (buto) mansardoje atribotos 20 cm siena.

14.       Pažymėjo, kad šis 2005 m. balandžio 25 d. Susitarimo priedas (schema prie Sutarties) nebuvo joks projektinis dokumentas. Tai buvo situacijos nubraižymas plane, kaip preliminariai turi atrodyti ieškovės ir atsakovo A. G. patalpos mansardoje. 2005 m. gegužės 12 d. buvo pasirašytas Priedas Nr. 1 prie Sutarties tarp investitorių ir A. G., kuriuo jis prisijungė prie sutarties ir tapo jos šalimi investitorių pusėje, tuo pačiu buvo numatyta, kad ieškovei atiteks (nuosavybės teise priklausys) 47,8 kv. m. patalpos pastato cokoliniame aukšte bei 114,6 kv. m. ploto patalpos pastato mansardiniame aukšte, iš viso 162,4 kv. m. Taip pat Investavimo sutartis buvo papildyta 3.3.5. punktu pagal kurį A. G. atiteks (nuosavybės teise priklausys) 18 kv. m. ploto patalpos pastato mansardiniame aukšte, iš viso 18 kv. m. ploto patalpos. Kaip nurodoma ieškinyje, ieškovei pastatytos mansardoje tenkančios patalpos (butas) yra visiškai nesaugios dėl Bendrijos ir A. G. veiksmų, kuriais jis patalpas skirtinguose pastatuose sujungė nesant tarp jų gaisrasienės ir neatitinkant statybos techninių reglamentų. Pasak ieškovės, Bendrija statė (įrengė) mansardos patalpas pagal sprendinius, kurie nebebuvo tinkami ir suprojektuoti.

15.       Ieškovė taip pat pažymėjo, kad architekto A. V. atestatas Nr. 4639 galiojo iki 2003 m. balandžio 24 d., todėl jis neturėjo teisės atlikinėti naujų projektavimo darbų, be to, ir užsakymo iš Bendrijos (jos pirmininko) nebuvo. Bendrija, taip pat nebuvo tesėjusi savo pažado atsiskaityti su architektu A. V. (ar jo sutuoktine (ieškove)) už atliktą didžiulį projektavimo darbą, trukusį keletą metų gaunant statybos leidimą. Į tai nebuvo atsižvelgta ir dalinant pastato patalpas – ieškovė nei jos sutuoktinis A. V. už tai negavo ir daugiau ploto, priešingai, kiti investitoriai (Bendrija) yra praturtėję ieškovės sąskaita, nes ieškovė yra permokėjusi už jai pastatytas patalpas pagal sutartį. Bendrija (jos primininkas) kaip statytojas žinojo ir negalėjo nežinoti, kad 2005 m. balandžio 25 d. Susitarimo priedui (schemai prie Sutarties) bus reikalingi esminiai projektiniai bei statybiniai pakeitimai, tačiau savavališkai pastatė patalpas (pastatą) su trūkumais (patalpos nėra tinkamai atribotos pagal gaisrinės saugos, patvarumo, garso izoliacijos reikalavimus).

16.       Statybos rangos sutartis su generaliniu rangovu UAB „Sivysta“ sudaryta 2005 m. gegužės 19 d. pagal pateiktus darbo projekto (DP) sprendinius, parengus sąmatą. Sąmatoje buvo nurodyta: dėl nepakankamos dokumentacijos skaičiavimuose nėra įvertinta lauko laiptų ir atraminių sienų, aptvėrimo konstrukcijų, vidaus pertvarų, taip pat specialios dalies: šildymo-vėdinimo, kanalizacija-vandentiekis, elektra, silpnosios srovės, dujos, gerbūvis. Kadangi kiekvienam investitoriui buvo reikalingas skirtingas vidaus pertvarų kiekis, kad nebūtų konflikto, investitoriai sutarė, kad vidaus pertvaras kiekvienas finansuosis savo lėšomis. Palėpės patalpos pagal UAB „Sivysta“ pateiktus darbo projekto (DP) sprendinius suformuotos kaip vienas turtinis vienetas. Todėl jei statytojas (Bendrija) inicijavo jau pateikto rangovui darbo projekto pakeitimus, kurie turi įtakos visam statinio kompleksiškumui bei techniniam tikslumui, tokie projekto sprendinių pakeitimai turėjo atitikti normatyvinių statybos techninių ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus. Tuo pačiu darbo projekto sprendinių keitimai turi būti suderinti su rangovu. Rangovui darbo projekto pakeitimai nebuvo pateikti.

17.       2005 m. gegužės 19 d. prasidėjo pastato statybos darbai. Statybos techniniu prižiūrėtoju pagal 2005 m. gegužės 31 d. sudarytą su Bendrija Statybos techninės priežiūros sutartį buvo P. B.. Jis įsipareigojo tikrinti, kad pastatas būtų statomas pagal projektą, laikantis teisės aktų ir statybos techninių reglamentų, kontroliuoti statybos darbų kiekius, kokybę bei jų atlikimo technologiją.

18.       Iš UAB „Vertkada“ atliktų pastato kadastrinių matavimų matyti, kad 2007 m. rugsėjo 7 d. palėpę (mansardą) sudarė viena patalpa (indeksai nuo 12-1 iki 12-4). Tarp patalpų, pažymėtų indeksu 12-3 ir 12-4 yra praėjimas, atskirtas 15 cm. siena. Taigi patalpos kaip sudėtinės pastato dalys nebuvo viena nuo kitos atribotos, nenumatytas atskiras pateikimas į jas. A. G. patalpa 6A pagal 2005 m. balandžio 25 d. Susitarimo priedą (schema prie sutarties) UAB „Vertkada“ atliktuose kadastriniuose matavimuose pažymėta indeksu 12-4, turinti duris į ieškovės patalpą 12-3, t. y. atskiros patalpos pastatytos ir suformuotos nebuvo. Prieš tai 2006 m. lapkričio 8 d. Bendrijai atliko pastato matavimus (86 procentų baigtumas) pastatytas mansardinių patalpų plotas sudarė 110,78 kv. m.; dar tik įrengtas plokščiasis stogas, kuris jau įvardijamas kaip terasa – aikštelė 21,32 kv. m. Šio fiksavimo momentu plokščiasis stogas neatribotas atitvaromis, neuždengtas stogo danga, neįrengtos grindys.

19.       Ieškovės ir atsakovo A. G. patalpos nėra atribotos tinkamai pastatyta siena, kuri atitiktų gaisrinės saugos, apsaugos nuo triukšmo ir kt. reikalavimus, atribojant atskiras patalpas/butus kaip atskirus kadastro ir nekilnojamojo turto objektus. Ši siena yra pastatyta iš 120 mm akyto betono blokelių, 50 mm karkaso su mineralinės vatos užpildu ir 12 mm gipso kartono plokštės. Taip pastatyta pertvara neturi garso izoliacinių savybių, kurias turėtų 200 mm akyto betono mūras. Taip pat ji neatitinka gaisrinės saugos reikalavimų, ji nėra gaisrasienė. Įrenginėti, mūryti sieną, atitinkančią gaisrinės saugos reikalavimus iš ieškovės valdomo buto (duomenys neskelbtini), pusės nėra galimybės dėl ties siena esančio grindinio konvektoriaus padėties (inžinerinių komunikacijų padėties).

20.       Kaip nurodoma ieškinyje, ieškovė girdi žingsnius, siurbiant patalpas nuo triukšmo patalpoje 12-3 miegantis žmogus yra pažadinamas, kaimynai (atsakovas A. G.) piktybiškai naktį ateina atidaro ir su trenksmu uždaro langą po kelis kartus – tuo pažadina patalpoje 12-3 miegančius žmones. Miegantieji ieškovės patalpoje 12-3 yra pilnai priklausomi nuo kaimyno malonės – leis jiems išsimiegoti ar ne. Be to, patalpoje 12-4 nebuvo atlikti perdangos garso izoliavimo darbai, dėl ko ieškovės patalpoje girdisi kaimyno A. G. žingsniai, kai jis vaikšto. A. G. vaikams atsinešus muzikinį prietaisą – garsai girdisi kaip iš gretimo kambario. Vadinasi, ir A. G. taip pat girdi veikiančio televizoriaus garsus ir pan. Šiuo atveju apie miegamojo, kaip patalpos kokybę, negalima kalbėti. Taip pat, vonios kambariai atriboti tik 120 mm pertvara. Patalpoje 12-2 įmontuotas potinkinis mazgas, įleistas į sieną 100 mm, vadinasi, toje vietoje pertvara skiria tik 20 mm.

21.       Minėtas pastatas, ieškovės teigimu, buvo pastatytas ir pripažintas tinkamu naudoti 2009 m. gruodžio 31 d. aktu Nr. (101)-11.4-3200. Bendrija ir atsakovas A. G. 2010 m. liepos 20 d. pasirašė priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo perdavė 12-4 indeksu pažymėtą patalpą, turinčią 17,19 kv. m. pastate 11A2p (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nors šiame akte įvardinama, kad perduodamos patalpos (ar butas), tačiau jos unikalaus numerio neturėjo, tai buvo mansardos patalpų dalis. Bendrija iš esmės tokį patį aktą pateikė pasirašyti ir ieškovei dėl pastogės patalpų 111,76 kv. m. su terasa 21,32 kv. m. perdavimo, tačiau ieškovė jo nepasirašė, nes tai nebuvo atskiros patalpos.

22.       Dėl A. G. atliktos neteisėtos amalgamacijos ieškovė nurodė, kad tą patvirtina Statybos inspekcijos 2020 m. liepos 30 d. byloje pateikta išvada Nr. 9.4 (9.6.E) – kur vienareikšmiškai konstatuota, jog įrengta anga laikančioje konstrukcijoje priskirtina kapitalinio remonto statybos rūšiai, kuriems atlikti reikalingas kapitalinio remonto projektas bei statinio bendraturčių sutikimai. Pažymėjo, kad inspekcija išvadą pateikė statinio pripažinimo tinkamu naudoti 2009 m. gruodžio 31 d. datai, todėl konstatavo, kad statinio išorės matmenys nebuvo keičiami. Tačiau angos iškirtimas pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3A/2p, traktuojamas kaip atliktas be kapitalinio remonto projekto ir statinio bendraturčių sutikimo, todėl laikytinas kaip savavališkas. Po statinio pripažinimo tinkamu naudoti, pasibaigus statybos leidimo galiojimo laikui, pati inspekcija neatlieka patikros, nes tai nepriskiriama inspekcijos kompetencijai. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad A. G. amalgamacija atlikta 2012 m. kovo 13 d. po statinio pripažinimo tinkamu naudoti 2009 m. gruodžio 31 d. akto pasirašymo, pažeidžiant sąvadą, statinio projekto sprendinius, neturint statybą leidžiančio dokumento.

23.       Ieškovės teigimu, pastato pripažinimo tinkamu naudoti 2009 m. gruodžio 31 d. metu iš UAB „Vertkada“ atliktų pastato kadastrinių matavimų matyti, kad 2007 m. rugsėjo 7 d., kai nurodomas pastato baigtumas 100 proc., pastato plotą sudarė 487,03 kv. m. bendrojo ploto patalpos, tūris 1984 kub. m. Mansardą sudarė viena patalpa (indeksai nuo 12-1 iki 12-4). Tarp patalpų, pažymėtų indeksu 12-3 ir 12-4 nurodomas praėjimas, atskirtas 15 cm. vidine pertvara; tarp patalpų 12-2 ir 12-4 nurodoma 12 cm pertvara. Taigi patalpos kaip sudėtinės pastato dalys nebuvo viena nuo kitos atribotos, nenumatytas atskiras patekimas į jas. A. G. patalpa 6A pagal 2005 m. balandžio 25 d. Susitarimo priedą (schema prie sutarties) UAB „Vertkada“ atliktuose kadastriniuose matavimuose pažymėta indeksu 12-4, turinti duris į ieškovės patalpą 12-3, t. y. atskiros patalpos pastatytos ir suformuotos nebuvo – mansardos patalpas sudaro 111,76 kv. m., t. y. patalpos, pažymėtos indeksais nuo 12-1 ,12-2,12-3,12-4, ir yra vienas turtinis vienetas.

24.       2012 m. sausio 25 d. pagal Vilniaus miesto savivaldybės išduotą pažymą reg. Nr. STL-12-0196 „Apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (ų) galimybę naudoti pagal paskirtį“, iš pastato pastogės patalpų buvo atidalintos 17,90 kv. m. ploto patalpos, kurios sujungtos su gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), buto (duomenys neskelbtini) patalpomis, savavališkai sunaikinus pastatus skyrusią ugniasienę (amalgamacija atlikta A. G.). Statybų metu pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nauja ugniasienė neįrengta, nes Bendrija neparengė projekto, tokiems darbams nebuvo gautas statybą leidžiantis dokumentas. Amalgamaciją atliko ne projekto autorius, o kitas projektuotojas – ji nebuvo derinama su Priešgaisrinės apsaugos departamento tarnyba ir kitomis derinančiomis instancijomis.

25.       Pasak ieškovės, po statybų užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo atlikti pastato kadastro duomenų pakeitimai Nekilnojamojo turto registre, šiuo veiksmu yra atlikta neypatingojo pastato rekonstrukcija neturint suderinto ir patvirtinto projekto ir statybą leidžiančio dokumento (tą neteisėtai atliko A. G.). Pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11A/2p, nebeatitinka esminių statinio reikalavimų, nes su pastatu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3A2P, jį skiria 120 mm vidinė pertvara. Pripažintas tinkamu naudoti pastatas 2010 m. gegužės 18 d. buvo 23,53 ilgio, jį sudarė 487,03 kv. m. tūris 1984 kūb. m. Po Pastato pastogės patalpų atidalinimo šio pastato pastogės ilgis liko 20,74 ilgio, jį sudaro 469,84 kv. m. ir 1906 kub. m. patalpos.

26.       Atlikus minėtus veiksmus pastatus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11A/2p, ir unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 3A2P, skiria vidinė pertvara, sudaryta iš 120 mm akyto betono blokelių, ant kurios 12-3 zonoje sumontuotas 50 mm karkasas su mineraline vata ir 12 mm gipso kartono plokštė, neatskirtos degios stogo konstrukcijos, langai neatriboti pagal gaisrinio skyriaus reikalavimus. Pastogės patalpos atlikus amalgamaciją neatitinka gaisrinių reikalavimų tarp pastatų. Ši vidinė pertvara po patalpų atidalinimo yra tapusi pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas 11A/2p, išorine siena (pastogės patalpų planas 2012 m. kovo 7 d.). A. G. 2012 m. kovo 13 d. įregistravo patalpą 12-4 pagal M. Jagusinskio projektavimo-komercinės firmos „Eksprometa“ pateiktą nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą, kurią parengė projekto vadovas K. A. Valentas, pastate, kurio adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sujungiant gyvenamosios (butų) paskirties patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su dalimi patalpų gyvenamosios (butų) paskirties, kurios yra pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Daiktas suformuotas amalgamacijos būdu. Kreipdamasis į kitą projektuotoją pažeidė projekto autoriaus (A. V.), kuriam priklauso visų sprendinių autorinės teisės. Projektuotojas turi visų jo parengtų projekto sprendinių autorines teises. Kai patalpos atribotos tik 120 mm akyto betono blokelių, 50 mm karkaso su mineralinės vatos užpildu ir 12 mm gipso kartono plokštės, M. Jagusinskio projektavimo-komercinė firma (projekto vadovas K. A. Valentas) atlikdami darbus pažeidė privalomuosius gaisrinės saugos, higienos, apsaugos nuo triukšmo reikalavimus. Amalgamaciją atsakovas A. G. atliko negavęs nei projekto autoriaus, nei ieškovės sutikimo.

27.       Pasak ieškovės, tokie Bendrijos ir A. G. atlikti teisinę reikšmę turintys veiksmai reiškia bendrus veiksmus pažeidžiant imperatyvius statybos reikalavimus bei neteisėtą statybą, kurios pagrindu suformuotos patalpos ieškovei (butas (duomenys neskelbtini)) negali būti laikomos tinkamomis, nes neatitinka minėtų imperatyvių ir svarbių gaisrinės saugos, apsaugos nuo triukšmo reikalavimų. Atitinkamai Bendrijos ir A. G. pasirašytas 2010 m. liepos 20 d. patalpų priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo Bendrija perdavė 12-4 indeksu pažymėtą patalpą, turinčią 17,19 kv. m., pastate 11A/2p yra neteisėtas, negalimas veiksmas, kaip ir A. G. M. Jagusinskio projektavimo-komercinės firmos „Eksprometa“ projekto pagrindu atlikta amalgamacija, kurią nepagrįstai patvirtinto Vilniaus m. savivaldybės administracija.

28.       Dėl terasos (sutapdinto eksploatuojamo stogo) statybos trūkumų ištaisymo ieškovė nurodė, kad ji yra atlikusi statybos techninę ekspertizę, pagal kurią nustatyta, kad ši pastato terasa pažymėta indeksu T1, vadovaujantis STR 2.05.02:2008 “Statinio konstrukcija. Stogai“ priskiriama eksploatuojamų stogų kategorijai. Tokiu būdu stogo terasa turi atitikti visus eksplotuojamų stogų numatytus kriterijus: ant sutapdinto stogo turi būti suformuotas nuolydžio formavimo kampas (STR 2.05.02.2001 punktas 35.2); ant sutapdinto stogo turi būti sudėtos grindų dangos (STR 2.05.02.2001 punktas 35.12); eksploatuojami stogai turi būti aptverti tvorele, kurios aukštis virš grindų lygio būtų ne mažesnis 1.200mm (STR 2.05.02.2001 punktas 43.1).

29.       Kaip nurodoma, prie 2015 m. gegužės 19 d. Rangos sutarties Nr. R74 su UAB „Sivysta“ buvo pridėti priedai: 1. Darbų sąmata; 2. Brėžiniai, pateikti sąmatos skaičiavimui; 3. Darbų vykdymo grafikas; 4. Projektas; 5. Statybos leidimas. Sutarties objekto lokalinėje sąmatoje, patvirtintoje R. K. parašu nebuvo įtraukti daugiabučio pastato plokščiojo stogo dangos įrengimo darbai, nors UAB „Elvora“ Darbo projekto 5 lape, tiek stogo krašto apskardinimo darbai iki lietvamzdžio ir stogo danga buvo suprojektuoti. Šiame stogo konstruktyvinės dalies UAB „Elvoros“ pateiktame brėžinyje plokščiojo stogo hidroizoliacija nenumatyta, tačiau UAB „Elvora“ 2006 m. birželio 1 d. konstruktorius J. Mendelevičius statybų metu pateikė patikslintą plokščiojo stogo įrengimo brėžinį, kuriame reikalingi darbai numatyti. Tačiau rangovas, vykdydamas darbus jų neatliko, ką patvirtina ir Tauro Mičiudos ataskaita, atlikti ardymo (apžiūros) veiksmai, o Bendrija sudariusi sutartį su rangovu UAB ,,Sivysta“ tinkamo įsipareigojimų vykdymo nepareikalavo. Šiai stogo konstrukcijai rangovas neįrengė net 4 sluoksnių: drenuojanti diafragma 8 mm; neįmanoma nustatyti, kokios markės betonas buvo užpiltas pagal Statybos darbų žurnalą, nors deklaruota, kad tai skiedinio užtepas S20 armuotas 40 mm; neįrengtas hidroizoliacinis sluoksnis ir akmens masės plytelės su fex klijais 15 mm. Rangovo UAB „Sivysta“ atlikti stogo įrengimo darbai yra kitokie nei deklaruota statybos žurnale, pvz. 2006 m. liepos 24 d. „Terasos hidroizoliacijos įrengimas I-as sluoksnis „Mida“, 2006 m. liepos 25 d. II-as sluoksnis „Mida“ kaip hidroizoliacijos įrengimas ir kt., kai statybos techninio specialisto, eksperto Tauro Mičiudos ataskaitoje tokių darbų nenustatyta, kad jie iš viso buvo atlikti. Stogo krašto lietskardės įrengimo darbai yra netinkami, kitokie nei deklaruota statybos žurnale. Visa tai, pasak ieškovės, rodo akivaizdžius tyčinius rangovo veiksmus (tam tikrą apgaulę) dėl jo atliktų darbų įrengiant stogą, nei faktiškai buvo padaryta. Taip pat akivaizdžiai matyti ir tai, kad stogo nuolydžiai neatitinka techninių reglamentų reikalavimų (yra per maži), neįrengta prilydomoji danga, todėl visus šiuos jam priklausius darbus jis privalo atlikti tinkamai, ištaisyti esamus stogo statybos trūkumus.

30.       To, kas nebuvo užsakyta Bendrijos siekiant pabaigti stogo (terasos) statybą, įpareigotina atlikti Bendrija. Bendrija renka lėšas statinių techninei priežiūrai, bet ši priežiūra neatliekama, konkretūs darbai neatliekami, todėl ieškovės supratimu tų lėšų yra pakankamai. Bendrija turėtų užsakyti (įrengti) lengvų profilių metalinio karkaso tvirtinimą prie paviršių, t. y. WPC lagių montavimą ir eksploatuojamo stogo WPC grindų dangos įrengimą (ant stogo turėtų būti įrengtos terasinės lentos iš medienos plastiko kompozito sumontuotos ant lagių iš lengvo metalinio karkaso).

31.       Akcentavo, kad stogai, taip pat ir plokštieji eksploatuojamieji stogai, turi būti suprojektuoti ir įrengti taip, kad atitiktų jiems nustatytus techninius reikalavimus ir garantuotų apsaugą nuo drėgmės ir kitokio atmosferos poveikio. Trūkumai nustatyti, detaliai įvertinti ieškovės užsakytoje trūkumų nustatymo ir jų ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje Nr. 191211, kurią atliko atestuotas specialistas ir teismo ekspertas Tauras Mičiuda. Trūkumus ištaisyti, tinkamai atlikti darbus turi darbus vykdęs rangovas, o darbai, kurie nebuvo nurodyti (užsakyti) atlikti rangovui, atliktini ir baigtini Bendrijos kaip statytojo, nes ji turėjo organizuoti tinkamą pastato statybą ir šios prievolės pagal Investavimo sutartį iki šiol nėra įvykdžiusi.

32.       Teisme gautas atsakovų (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos ir A. G. atsiliepimas į patikslintą ieškinį, kuriame prašo ieškovės patikslintą ieškinį atmesti, ieškovės reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

33.       Nurodė, kad ieškovė 2023 m. vasario 6 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame pareiškė tris patikslintus reikalavimus. Atkreipė dėmesį į tai, jog lyginant ieškovės pirmąjį ir antrąjį pradinio ieškinio reikalavimus su visais trimis ieškovės galutiniais patikslintais reikalavimais, patikslinto ieškinio reikalavimai turinio prasme (ir netgi atsakovais, kuriems yra reiškiami visiškai nauji reikalavimai) yra visiškai skirtingi nei buvo nagrinėjami pradiniai ieškinio reikalavimai. Ginčo atveju praktiškai visais ieškovės tiek 2023 m. vasario 6 d., tiek 2023 m. birželio 14 d. tikslintais reikalavimais, įskaitant ir galutinį patikslinimą, yra ne tik keičiami pradinio ieškinio reikalavimai (pradinio ieškinio dalykas), bet ir pradinio ieškinio aplinkybės, kuriomis buvo grindžiami reikalavimai (pradinio ieškinio pagrindas), kas yra draudžiama. Dar daugiau – nors ieškovė vizualiai tarsi formuluoja tris patikslintus galutinius reikalavimus, turinio prasme ieškovė pareiškė daugiau nei tris reikalavimus.

34.       Kaip nurodoma, vienas iš ieškovės patikslintų reikalavimų, kuris yra pareikštas atsakovei Bendrijai ir kuriuo yra reikalaujama atlikus pirmajame galutiniame patikslintame reikalavime nurodytus darbus įpareigoti Bendriją per 10 dienų terminą perduoti, pasirašyti ieškovei dokumentus (įskaitant priėmimo-perdavimo aktą), reikalingus nuosavybės teisės registracijai į butą 94,57 kv .m. (duomenys neskelbtini) yra visiškai neapibrėžtas (nenurodyta, kokių konkrečiai dokumentų ieškovė prašo) ir sąlyginis (įpareigojimas siejamas su sąlyga, t. y. su darbų atlikimu). Atitinkamai ir 2023 m. birželio 14 d. patikslinus reikalavimą bei pirmojo galutinio patikslinto reikalavimo pirmojoje alternatyvoje atsiradus reikalavimui „įpareigoti atsakovą A. G. užmūryti pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3A 2/p, (duomenys neskelbtini), sunaikintą ugniasienę, įrengiant silikatinių plytų mūro 250 mm sieną, atitinkančią laikančių konstrukcijų atsparumą ugniai R 60”, toks reikalavimas yra sąlyginis, kadangi jis yra siejamas su Bendrijos ir A. G. 2010 m. liepos 20 d. pasirašyto priėmimo-perdavimo akto, kuriuo A. G. perduota 12-4 indeksu pažymėta patalpa, turinti 17,19 kv. m., pastate 11A2p (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimu negaliojančiu, amalgamacijos pripažinimu negaliojančia ir registracijos panaikinimu. Dar daugiau – pirmasis ieškovės galutinis patikslintas reikalavimas pačiame patikslintame ieškinyje, yra alternatyvus. Ginčo atveju ieškovė pareiškė ne du alternatyvius ieškinio reikalavimus, tačiau, kaip ir buvo nurodyta, keturis ir penkis ieškinio reikalavimus, kuriuos ieškovė vertina kaip alternatyvius. Be to, ieškovės pareikšti ieškinio reikalavimai nepašalina kitų reikalavimų tenkinimo galimybės ir, galiausiai, neva alternatyvūs reikalavimai yra pareikšti netgi skirtingiems atsakovams. Aplinkybę, jog tai ieškovės 2023 m. birželio 14 d. pirmasis galutinis patikslintas reikalavimas nėra ir negali būti laikomas alternatyviu patvirtinta ir tai, jog pirmojo galutinio patikslinto ieškinio abiejose alternatyvose yra vienas ir tas pats reikalavimas – įpareigoti A. G. užmūryti pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3A/ 2p, (duomenys neskelbtini), iškirstą ugniasienę, įrengiant silikatinių plytų mūro 250 mm sieną, atitinkančią laikančių elementų atsparumą ugniai R 60 (kitaip tariant toks pat reikalavimas yra formuluojamas tiek pirmojoje alternatyvoje, tiek antrojoje alternatyvoje). Taigi, ieškovės teiginiai apie alternatyvius reikalavimus yra ne tik nepagrįsti, tačiau net ir nelogiški, ką iliustratyviai patvirtina ieškovės 2023 m. birželio 14 d. atliktas dar vienas patikslinimas. Ginčo atveju ieškovė tikslindama ieškinio reikalavimus keitė ne tik ieškinio dalyką, bet ir pagrindą (pvz., reikalavimas pripažinti Bendriją ir A. G. pasirašytą priėmimo-perdavimo aktą; reikalavimas pripažinti amalgamaciją neteisėta ir negaliojančia; reikalavimas Bendrijai perduoti ieškovei dokumentus; reikalavimas įpareigoti Bendriją užsakyti ir įrengti tam tikrus darbus yra ne tik naujai formuluojami ieškovės reikalavimai, bet šie reikalavimai yra grindžiami visiškai naujomis aplinkybėmis ir argumentais, kurių nebuvo pradiniame ieškovės ieškinyje). Kaip nurodoma atsiliepime, ieškovė patikslintu ieškiniu pakeitė ne tik ieškinio dalyką, bet ir pagrindą, paaiškėjus šioms aplinkybėms tokie ieškovės reikalavimai turėtų būti palikti nenagrinėtais. Vilniaus apygardos teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, be kita ko, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog šalių sutartiniai santykiai, Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. gruodžio 31 d. išduotas Pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-3200 (toliau – Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas) ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1585-340/2015 nustatyti prejudiciniai faktai reiškia, kad atsakovas A. G. teisėtai įvykdė naujos patalpos 6A ir savo buto amalgamaciją ir viešajame registre įregistravo savo teisės į naujai suformuotą butą. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog atsakovo A. G. atlikta amalgamacija ir naujai suformuoto buto įregistravimas yra teisėti, atitinkamai, ir ieškovės nurodomas 2010 m. liepos 20 d. Priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo A. G. buvo perduota patalpa 6A, yra visiškai teisėtas ir pagrįstas.

35.       Atskirai atkreipė dėmesį į tai, jog nekilnojamojo turto registre buvo registruojamas naujai suformuotas butas, o ne amalgamacija, tuo tarpu ieškovė teismo prašo pripažinti neteisėta ir negaliojančia pačią amalgamaciją. Tas pats pasisakytina ir dėl ieškovės reikalavimo pripažinti amalgamaciją negaliojančia ir neteisėta. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog pats nekilnojamojo daikto perdalijimo (amalgamacijos) pripažinimas negaliojančia per se negali būti materialiojo reikalavimo dalyku, kadangi amalgamaciją, kaip tokią, panaikina dokumentų, kurių pagrindu buvo atlikta amalgamacija, pripažinimas negaliojančiais, kurių ieškovė neginčija.

36.       2000 m. birželio 1 d. Bendrija, atstovaujama ieškovė sutuoktinio A. V., ir A. G., A. J., M. P. bei J. K. sudarė Investavimo sutartį (toliau – 2000 m. Investavimo sutartis), kurios 1 punktu Bendrija įsipareigojo teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti daugiabučio gyvenamojo namo su kūrybinėmis dirbtuvėmis adresu (duomenys neskelbtini), projektavimo ir statybos darbus, o A. G., A. J., M. P. ir J. K. įsipareigojo bendrai finansuoti šio pastato projektavimo ir statybos darbus su sąlyga, kad tik investitoriai įgis nuosavybės teises į pastatą proporcingai sumoms, kurias kiekvienas iš jų investuos pagal šią sutartį. 2000 m. Investavimo sutarties 5 punktu buvo susitarta, kad, kai bus parengtas pastato projektas ir gautas statybos leidimas, šalys įsipareigoja susitarti, kokiam investitoriui, kokios patalpos priklausys nuosavybės teise, ir atsižvelgiantį tai nustatyti konkrečią kiekvieno investitoriaus investavimo į pastato statybą dalį. 2000 m. birželio 15 d. sutuoktiniai A. V. ir M. P., kaip architektai iš vienos pusės, ir A. G., A. J. bei J. K., kaip užsakovai iš kitos pusės, sudarė susitarimą (toliau – Susitarimas dėl projektavimo), kuriuo susitarė, kad architektai, t. y. A. V. ir M. P. privalo tinkamai atlikti priešprojektinius, projektavimo ir projekto derinimo darbus, o užsakovai, t. y. A. G., A. J. ir J. K. sutinka, kad architektams suteikiama pirmumo teisės, suderinus projektą, pasirinkti aukštą, kuriame jiems priklausys patalpos pagal bendrą užsakovų ir architektų sudarytą investavimo sutartį. 2003 m. vasario 27 d. tarp Bendrijos ir A. V. buvo sudaryta sutartis, kuria A. V. (ieškovės sutuoktiniui) buvo pavesta vykdyti gyvenamojo namo su kūrybinėmis dirbtuvėmis (duomenys neskelbtini), statinio projekto vykdymo priežiūrą. Sutartyje nustatyta, kad ji nustoja galioti bendrijos valdybai ar pirmininkui projekto vykdymo priežiūrą pavedus kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, turinčiam teisę tą daryti. Taigi, visuma aukščiau nurodytų aplinkybių patvirtina, kad tiek daugiabučio gyvenamojo namo su kūrybinėmis dirbtuvėmis projekto rengimas, tiek projekto įgyvendinimas iš esmės buvo ieškovės M. P. ir jos sutuoktinio A. V. dispozicijoje. 2004 m. gegužės 17 d. atsakovė Bendrija ir A. G., A. J., M. P. bei J. K., atsižvelgdami į tai, jog buvo parengtas projektas ir gautas daugiabučio gyvenamojo namo su kūrybinėmis dirbtuvėmis statybos leidimas, sudarė Investavimo sutartį (toliau – 2004 m. Investavimo sutartis), kurios 1.1. punktu DNSB įsipareigojo pagal investitorių užduotį, jų lėšomis ir interesais savo vardu organizuoti bei užtikrinti daugiabučio gyvenamojo namo su kūrybinėmis dirbtuvėmis adresu (duomenys neskelbtini) pastatymą, neįgydama į jį nuosavybės teisių, bei atlikti visus su tuo susijusius veiksmus, o investitoriai įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis finansuoti pastato statybą, visiškai padengdami visas su pastato statyba susijusias išlaidas, ir įregistruoti savo nuosavybės teises į pastatą. 2004 m. Investavimo sutarties 3.1. punktu šalys susitarė, kad pagal sutartį nuosavybės teisės į pastatą atsiranda tiesiogiai investitoriams, kurie pastatą nuosavybės teise registruoja 3.3.-3.4. punktuose numatytomis sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, jog pagal 2004 m. Investavimo sutartį statomas daugiabutis namas blokavosi su greta esančiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamasis namas, kuriame yra A. G. butas) atsakovas A. G. pateikė prašymą leisti dalyvauti daugiabučio gyvenamojo namo su kūrybinėmis dirbtuvėmis statybose ir prasiplėsti savo esamą butą, gyvenamajame name, kuriame yra A. G. butas. 2005 m. balandžio 25 d. tarp A. G. ir A. G., A. J., M. P. bei J. K. buvo pasirašytas susitarimas (toliau – 2005 m. Susitarimas), kurio 1 punktu investuotojai leido A. G., o A. G. įsipareigojo dalyvauti kartu su investuotojais tomis pačiomis sąlygomis pastato statybose, savo lėšomis finansuojant ir įgyjant nuosavybės teisę į 18 kv. m. bendro ploto patalpas, esančias pastato mansardiniame aukšte, plane pažymėtas 6A. Pažymėjo, kad 2005 m. Susitarimą pasirašė ir ieškovė M. P. Dėl šių priežasčių 2005 m. gegužės 12 d. Bendrija, A. G., A. J., M. P., J. K. bei A. G. pasirašė Priedą Nr. 1 prie 2004 m. Investavimo sutarties (toliau – Priedas prie 2004 m. Investavimo sutarties), kuriuo aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl ieškovei ir A. G. atitenkančių patalpų.

37.       Kaip nurodoma atsiliepime, gyvenamasis namas su kūrybinėmis dirbtuvėmis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra 2006 m. birželio 15 d. ieškovei perduotos kūrybinės dirbtuvės ir kuriame yra su A. G. butu besiribojantis butas, kurį ieškovė atsisakė perimti iš Bendrijos, buvo baigtas statyti dar 2006 m. pabaigoje. Tačiau pastatas buvo pastatytas nukrypstant nuo suderinto projekto, kadangi mansardiniame aukšte vietoje patalpos buvo įrengta didesnė terasa ir buvo įrengti du didesni stoglangiai. Statytojas UAB „Sivysta“ nurodė, kad nukrypimai nuo projekto buvo padaryti vadovaujantis ieškovės sutuoktinio, architekto A. V., kuris buvo statomo gyvenamojo namo su kūrybinėmis dirbtuvėmis projekto autorius ir kuris vykdė statybos techninę bei projekto vykdymo priežiūrą, duotais nurodymais ir brėžiniais. Taigi, daugiabučio gyvenamojo namo statyba nukrypstant nuo projekto bei įrengiant didesnio ploto terasą įvyko ieškovės ir jos sutuoktinio A. V. iniciatyva. Bendrija 2006 m. gruodžio 28 d. pateikė A. V. pranešimą, kuriuo įpareigojo pašalinti arba su atsakingomis institucijomis suderinti gyvenamojo namo su kūrybinėmis dirbtuvėmis nukrypimus iki 2007 m. balandžio 15 d. Galiausiai gyvenamasis namas su kūrybinėmis dirbtuvėmis buvo baigtas statyti ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009 m. gruodžio 31 d. išdavė Pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-3200, patvirtinantį, jog pastatas pastatytas tinkamai pagal projekte numatytus sprendinius bei teisės aktų reikalavimus.

38.       Atsakovai paaiškino, jog statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto išdavimo metu, t. y. 2009 m. gruodžio 31 d. gyvenamasis namas su kūrybinėmis dirbtuvėmis buvo toks, koks yra ir šiandien, t. y. atsakovui A. G. atsakovės Bendrijos perduota patalpa buvo sujungta su A. G. butu, kuris yra gyvenamajame name, kuriame yra A. G. butas. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą pasirašė komisija, kurią, be kita ko, sudarė: ieškovės sutuoktinis, trečiasis asmuo A. V., kuris būtent ir parengė statinio projektą. Taigi, ieškovės sutuoktinis pasirašydamas aktą taip pat patvirtino, jog gyvenamasis namas su kūrybinėmis dirbtuvėmis pastatytas pagal projektą ir atitinka visus reikalavimus. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas Artūras Vaišnoras, taip pat patvirtindamas, kad gyvenamasis namas su kūrybinėmis dirbtuvėmis atitinka visus priešgaisrinės apsaugos reikalavimus. Ieškovė, atsakovų teigimu, patikslintame ieškinyje remiasi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (toliau – Departamentas) pateiktu šioje civilinėje byloje dokumentu „Dėl išvados pateikimo civilinėje byloje Nr. e2-4520-931/2020“ Nr. 9.4(9.6.E), kuriame yra nurodytos tam tikros išvados. Tačiau atkreipė dėmesį tai, kad Departamento išvados yra grindžiamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ bei Departamento direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 patvirtintais Gaisrinės saugos pagrindiniais reikalavimais, t. y. teisės aktų nuostatomis, kurios negaliojo gyvenamojo namo su kūrybinėmis statybos ir pripažinimo tinkamu naudoti metu. Gyvenamasis namas su kūrybinėmis dirbtuvėmis faktiškai buvo baigtas statyti 2006 metais, o statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas buvo surašytas 2009 m. gruodžio 31 d.

39.       Ieškovė patikslintame ieškinyje taip pat remiasi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – VTPSI) kartu su 2019 m. rugsėjo 2 d. lydraščiu Nr. 2D-11329 pateikta išvada, kurioje, be kita ko buvo nurodyta, jog įrengta anga laikančioje konstrukcijoje (anga įrengta gyvenamajame name, kuriame yra A. G. butas) priskirtina kapitalinio remonto statybos rūšiai, kuriems atlikti reikalingas kapitalinio remonto projektas bei statinio bendraturčių sutikimai. Būtent tuo remiantis ieškovė teigia, kad statyba yra neva neteisėta. Tačiau VTSPI išvados klausimu atsakovai atkreipė dėmesį į keletą aplinkybių: pirma, anga atsakovo A. G. bute buvo iškirsta ir sutvarkyta gerokai iki gyvenamojo namo su kūrybinėmis dirbtuvėmis, kuris buvo priblokuotas prie gyvenamojo namo, kuriame yra A. G. butas, pastatymo bei pripažinimo tinkamu naudoti, o jos pasekmės buvo pašalintos. Antra, anga, dėl kurios yra reiškiamos pretenzijos ir dėl kurios yra reiškiamas reikalavimas, buvo iškirsta ne gyvenamajame name su kūrybinėmis dirbtuvėmis, tačiau visiškai kitame gyvenamajame name, kuriame yra A. G. butas (kitaip tariant visiškai kitame pastate ir iki dar pastatant gyvenamąjį namą su kūrybinėmis dirbtuvėmis, kuris buvo priblokuotas prie gyvenamojo namo, kuriame yra A. G. butas). Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovė reikšdama reikalavimą įpareigoti atlikti tam tikrus darbus atsakovą A. G. nenurodo tokio reikalavimo teisinio pagrindo, t. y. teisės akto ar sutarties nuostatos, kuri sudarytų teisinį pagrindą įpareigoti atsakovą A. G. atlikti konkrečius darbus. Dar daugiau – ieškovės pirmojo patikslinto reikalavimo alternatyva įpareigoti atsakovą A. G. atlikti darbus negalėtų būti tenkinamas ir dėl to, kad pastarasis reikalavimas yra abstraktus.

40.       Kaip nurodė, pati ieškovė teismui pateikė įrodymus patvirtinančius, kad Bendrija net keletą kartų bandė perduoti butą. Pirmąjį kartą butą buvo siekiama perduoti dar 2010 metais. Antrąjį kartą – 2016 metais. Taigi, susiklosto situacija, kada ieškovė pati nepriima buto, nepasirašo priėmimo-perdavimo akto, tačiau reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovę Bendriją perduoti jai dokumentus, įskaitant priėmimo-perdavimo aktą. Toks ieškovės elgesys laikytinas akivaizdžiu piktnaudžiavimu procesu. Ieškovė tikslindama ieškinio reikalavimus bei prašydama įpareigoti Bendriją užsakyti ir įrengti (sumontuoti) terasos (sutapdinto eksploatuojamo stogo) grindis – lengvų profilių metalinio karkaso tvirtinimą ant konstrukcijos (lages), kurios būtų uždengiamos medienos plastiko kompozito terasinėmis lentomis, bei prašydama įpareigoti Bendriją įrengti šviesduobės tvorelės (atitvaros) įrengimo darbus ir toliau ignoruoja apeliacinės instancijos teismo pateiktus išaiškinimus, kad jungtinės veiklos partneriai, visų pirma, turėtų sutarti dėl terasos užbaigimo darbų ir tik nesant sutarimo kreiptis į teismą. Papildomai pažymėjo, kad taip pat visiškai neaišku kokiu teisiniu pagrindu ieškovė prašo įpareigoti atsakovę Bendriją užsakyti ir įrengti (sumontuoti) terasos (sutapdinto eksploatuojamo stogo) grindis – lengvų profilių metalinio karkaso tvirtinimą ant konstrukcijos (lages), kurios būtų uždengiamos medienos plastiko kompozito terasinėmis lentomis, t. y. kokiu teisiniu (sutartiniu) pagrindu yra prašoma įpareigoti užsakyti ir įrengti būtent tokius sprendinius (kodėl karkasas su medienos kompozito terasinėmis lentomis, o ne, pvz., plytelės, ką ir buvo įsirengusi terasoje pati ieškovė). Taip pat visiškai neaišku, kokią šviesduobės tvorelę (atitvarą) ieškovė prašo įpareigoti atsakovę Bendriją įrengti.

41.       Pažymėjo, jog tarp jungtinės veiklos partnerių buvo susitarta, kad visus vidaus apdailos darbus, taip pat ir bendrųjų konstrukcijų, kurios neatsiejamai susijusios su kiekvienu iš investuotojams priskirtinu pastato plotu (balkonų, terasų ir kt.) užbaigimo darbus atliks kiekvienas investuotojas pats pagal savo pageidavimą ir savo lėšomis. Kiekvienas investuotojas jam priklausantį balkoną, terasą ar šviesduobę privalėjo įsirengti ir įsirenginėjo savo lėšomis.

42.       Atsakovai pažymėjo, kad ieškovei apie bet kokius jos teisių pažeidimus, susijusius su gyvenamojo namo su kūrybinėmis dirbtuvėmis, galėjo būti žinoma ir tikrai buvo žinoma ne vėliau kaip 2009 m. gruodžio 31 d., kada ieškovės sutuoktinis pasirašė Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą (atkreipė dėmesį, jog ieškovė terasos įrengimo darbus atliko dar anksčiau, t. y. jau nuo 2007 metų). Atsakovų teigimu, yra akivaizdu, jog ieškovė ieškinį (taip pat ir naujus reikalavimus patikslintame ieškinyje) pareiškė praleidusi bendrąjį ieškinio senaties terminą.

43.       Teisme gautas atsakovės UAB ,,Sivysta“ atsiliepimas į patikslintą ieškinį, kuriame prašoma ieškovės reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškovės patikslintą ieškinį atmesti.

44.       Nurodė, kad kaip yra nustatyta byloje, užsakovė vykdė statybas pigiausiu būdu, atsisakydama visos eilės darbų, dėl to keitė projektinius sprendinius, o dalies projekte numatytų darbų neatliko, nes taupė lėšas. Ieškovės atstovas patikslintame ieškinyje pats pripažino, kad darbai, kuriuos dabar reikalaujama atlikti, net nebuvo numatyti ir įtraukti į sąmatą. Ieškovė remiasi eksperto Tauro Mičiudos ataskaita apie tai, kad apžiūros metu tariamai nebuvo surasta eilės darbų. Svarbu yra tai, kad ekspertas „ieškojo ir nerado“ darbų, kurių UAB „Sivysta“ šiame objekte neatlikinėjo. Kadangi buvo statoma pigiausiu būdu ir dalies darbų atsisakoma dėl taupymo, šiuo atveju reikia realiai atliktus darbus lyginti ne vien tik su projektine dokumentacija ir reglamentais (kaip turėtų būti įrengta), bet su UAB „Sivysta“ realiai atliktais (užsakytais) darbais, kurie yra nurodyti UAB „Sivysta“ atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktuose ir kurie yra priimti užsakovės atstovų.

45.       Kaip nurodė atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį, ieškovė kartu su patikslintu ieškiniu pateikė teismui 2006 metų birželio-rugsėjo mėnesių UAB „Sivysta“ šiame objekte atliktų rangos darbų priėmimo-perdavimo aktus, kuriuose yra nurodyti visi rangovės atlikti darbai. Visus nurodytus darbus priėmė užsakovės įgaliotas atstovas – bendrosios techninės priežiūros vadovas P. B.. Visi aktuose nurodyti darbai yra priimti kaip kokybiški ir dėl jų nėra nurodyta jokių pastabų. Itin svarbu yra tai, kad visi šiuose aktuose nurodyti ir aktuoti rangos darbai buvo surasti eksperto Tauro Mičiudos atlikto patikrinimo metu ir nurodyti jo ataskaitoje. Patikrinimo metu nesurastų ir tariamai UAB „Sivysta“ atliktų darbų (prilydomos dangos įrengimas, hidroizoliacijos įrengimas iš 11 geomembranos ir pan.) rangovė niekada neaktavo ir atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktuose nenurodė bei pinigų už tokius darbus negavo. Rangovė UAB „Sivysta“ atliko tik tuos darbus, kuriuos jai užsakė ir apmokėjo užsakovė ir tie darbai nurodyti darbų pridavimo aktuose. Tas aplinkybes, kad rangovė UAB „Sivysta“ atliko tik aukščiau nurodytuose aktuose nurodytus darbus, už kuriuos jai ir buvo apmokėta, pripažino ir ieškovės atstovas. Pažymėjo, kad statybos žurnalas yra pildomas tik vienu egzemplioriumi, o jo sudėtine dalimi yra paslėptų darbų aktai. Užbaigus statybos darbus, rangovas perduoda statybos žurnalą užsakovo įgaliotam atstovui. Šiuo atveju UAB „Sivysta“ nėra atsakinga už tai, kad statybos dokumentai nėra pilnai išsaugoti. Kaip pripažino ieškovės atstovas, statybos žurnale visos UAB „Sivysta“ atliktų rangos darbų pozicijos yra priimtos ir patvirtintos (kaip tinkamai atliktos) įgalioto užsakovės atstovo P. B. parašais. Atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Sivysta“ rangos darbus šiame objekte užbaigė 2006 metų rugsėjo-spalio mėnesiais, o Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. gruodžio 31 d. aktu pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti. Nuo to laiko – iki 2023 metų vasario mėnesio, t. y. daugiau kaip per 16 metų nuo darbų užbaigimo, UAB „Sivysta“ niekada negavo jokių pretenzijų dėl tariamai netinkamai atliktų ar nepilnai atliktų darbų nei iš užsakovės, nei iš ieškovės, nors Vilniaus apygardos teismas šioje byloje – 2022 m. spalio 4 d. nutartyje (byla Nr. e2A-1595-803/2022) aiškiai nurodė: „ Pripažintina, kad po šio 2010 m. spalio 4 d. Bendrijos atsakymo praėjus vienam mėnesiui, ieškovė sužinojo apie jos teisių pažeidimą.“ Atsakovės manymu, šio ginčo sprendimui svarbu yra tai, kad ieškovės atstovas pats patikslintame ieškinyje pripažino ir nurodė, kad pagrindinė problema yra nenumatyta ir neįrengta hidroizoliacija, neskaičiuota ir neįrengta stogo danga, nesumontuotas stogo krašto atskardinimas iki lietvamzdžio, kuri buvo numatyta ,,Elvora“ „Darbo projekto“ 5 lape, dėl to stogo kraštas neapsaugotas nuo vandens, trupa betonas. Taigi, kaip nurodoma, šiuo atveju nėra jokio pagrindo iš UAB „Sivysta“ reikalauti po 16 metų atlikti tai, kas net nebuvo numatyta įrengti ir kas nebuvo suskaičiuota atliktinų darbų sąmatoje bei nebuvo užsakyta pas rangovą (šių darbų nėra numatyta ir atliktų darbų pridavimo-priėmimo aktuose).

46.       Taip pat atsakovės manymu, ieškovės reikalavimai, pateikti UAB „Sivysta“, negali būti tenkinami dėl akivaizdžiai praleisto bendrojo ieškinio senaties 10 metų termino bei pasibaigusio atliktų rangos darbų garantinio termino. Bendrasis ieškinio senaties 10 metų terminas šiuo atveju ieškovei turi būti skaičiuojamas nuo 2010 metų lapkričio 4 dienos ir baigėsi 2020 metų lapkričio mėn. 4 dieną. Ieškinio reikalavimai UAB „Sivysta“, kaip atsakovei, buvo pateikti 2023 metų vasario 6 dieną, pateikus teismui patikslintą ieškinį, t. y. praėjus 2 metams ir 3 mėnesiams po ieškinio termino pabaigos. Iki to laiko jokių reikalavimų UAB „Sivysta“ nebuvo reiškiama. Svarbu yra tai, kad ieškovė nuolat naudojosi profesionalių teisininkų (advokatų) pagalba, todėl negalėjo nežinoti apie ieškinio senaties institute. Tokiu būdu, garantinis terminas, per kurį buvo galima pateikti pretenzijas dėl netinkamai (nekokybiškai) atliktų darbų, baigėsi 2019 metų gruodžio 31 dieną.

47.       Teisme gautas atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepimas į patikslintą ieškinį, kuriame prašoma: patikslintą ieškinį dalyje dėl pažymos reg. Nr. STL-12-0196 „Apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos(ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį“ panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą; dėl kitiems atsakovams patikslintame ieškinyje keliamų reikalavimų, prašo spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą.

48.       Nurodė, kad minėta pažyma išduota vadovaujantis pateikta naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema ir prie jos pridėtais nuosavybės dokumentais ir registruotais patalpos kadastriniais matavimais. Prieš išduodant pažymą buvo patikrinti galiojantys Nekilnojamojo turto registro duomenys, taigi išduodama pažymą Vilniaus miesto savivaldybės administracija vadovavosi išviešintais oficialiais duomenimis, kurių pagrindu išdavė pažymą. Pažymėjo, jog ieškinyje ieškovė nenurodo jokių argumentų, kurie patvirtintų, jog išduodamą ginčijamą pažymą Vilniaus miesto savivaldybė būtų nesilaikiusi ar pažeidusi kokius nors teisės aktų reikalavimus, taigi ieškovės keliamas reikalavimas atsakovės atžvilgiu nepagrįstas ir šios pažymos naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Ieškinyje ieškovė teigia, kad atsakovas A. G. vykdė ne paprastąjį remontą, o neteisėtą statybą, kuriai reikalingas leidimas ir po kurios ieškovės naudojamos patalpos (butas (duomenys neskelbtini)) neatitinka gaisrinės saugos, apsaugos nuo triukšmo bei galimai mechaninio atsparumo, pastovumo reikalavimų. Patikrinus turimus duomenis, Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi jokių duomenų apie atsakovui A. G. ir UAB „Sivysta“ išduotus statybos leidimus. Ar atsakovas bute atliko statybos darbus, kuriems turėjo būti išduotas statybos leidimas, ar darbai atlikti savavališkai ar nesavavališkai pagal kompetenciją tikrina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atlikdama patikrinimus ir fiksuodama pažeidimus. Kaip nurodė atsakovė, ji laikydamasi teisės aktų reikalavimų išdavė pažymą reg. Nr. STL-12-0196 „Apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos(ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį“, todėl jos naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

49.       Teisme gautas atsakovės valstybės įmonės (toliau – VĮ) ,,Registrų centras“ atsiliepimas į patikslintą ieškinį, kuriame prašoma: patikslinto ieškinio dalį, kurioje prašoma pripažinti atsakovo A. G. atliktą buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir patalpos 12-4, turinčios 17,19 kv. m., pastate 11A2p, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registraciją Nekilnojamojo turto registre pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. sausio 25 d. išduotą pažymą Nr. STL-12-0196 ,,Apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį“ neteisėta ir negaliojančia, atmesti kaip nepagrįstą; dėl kitų patikslinto ieškinio reikalavimų spręsti teismo nuožiūra.

50.       Nurodė, kad šie registracijos veiksmai buvo atlikti 2004 m. gegužės 17 d. investavimo sutarties, 2005 m. gegužės 12 d. priedo prie investavimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. sausio 25 d. išduotos pažymos Nr. STL-12-0196 „Apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį“ pagrindu. Pažymėjo, kad nors ieškovė ieškinyje ir nurodo, kad Registrų centras įtraukiamas į civilinę bylą atsakovu „registracijos veiksmų apimtyje“, tačiau ieškinyje nėra pateikiama jokių faktinių aplinkybių ar teisinių argumentų, kodėl Registrų centro veiksmai turėtų būti pripažįstami neteisėtais. Nepaisant fakto, kad ieškinyje nėra suformuluotas Registrų centrui reiškiamo reikalavimo pagrindas, pasisako dėl prašomos pripažinti neteisėta registracijos pagrįstumo. A. G. priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro duomenų pakeitimas buvo atliktas 2004 m. gegužės 17 d. investavimo sutarties ir 2005 m. gegužės 12 d. priedo prie investavimo sutarties Nr. 1 pagrindu, kurie numatė, kad A. G. nuosavybės teise priklausys 18 kv. m. ploto patalpos, esančios pastato mansardiniame aukšte, bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. sausio 25 d. išduotos pažymos Nr. STL-12-0196 „Apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (ų)) galimybę naudoti pagal paskirti“ pagrindu. Pastebėjo, jog tiek pažymos išdavimo metu, tiek registracijos Nekilnojamojo turto registre atlikimo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-825,24 punktas statinio numatė, kad gavęs pažymą patalpos savininkas ar valdytojas pateikia pažymą nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui kaip pagrindą įregistruoti nekilnojamojo turto registre patalpų ar statinių kadastro duomenų pakeitimus. Atitinkama nuostata yra numatyta ir šiuo metu galiojančio, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 122 punkte – gavęs nustatytos formos pažymą statinio (patalpos) savininkas ar valdytojas pateikia ją nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui kaip pagrindą įregistruoti nekilnojamojo turto registre patalpų ar statinių kadastro duomenų pakeitimus. Remiantis aukščiau išdėstytu darytina išvada, kad 2012 m. kovo 14 d. atliktas A. G. priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro duomenų pakeitimas buvo atliktas esant pakankamam juridiniam pagrindui, registracijai pateikti dokumentai tiek registracijos metu, tiek šiuo metu yra galiojantys ir nepanaikinti, todėl nėra jokio pagrindo (ko nenurodo ir ieškovė), dėl ko 2012 m. kovo 14 d. atlikta registracija turėtų būti pripažinta neteisėta.

51.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų A. V. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame su pareikštu patikslintu ieškiniu sutinka.

52.       Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2004 m. vasario 11 d. išdavė statybos leidimą GN/507/03-0288 gyvenamajam namui su kūrybinėmis dirbtuvėmis (duomenys neskelbtini), kuriame statytoju yra nurodyta atsakovė Bendrija. Bendrija yra juridinis subjektas nuo 2004 m. vasario 11 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. turintis teisę būti statytoju. Nors Statybos leidime statytoju nurodoma Bendrija, ji statybų nefinansavo. Namo statybai nei atsakovė, nei rangovas UAB „Sivysta“ nuosavų lėšų nenaudojo, o pasitelkė išimtinai ieškovės ir kitų investitorių piniginius įnašus. Bendrijos nariai, turintys veiksnumą, 2000 m. birželio 1 d. perleido Bendrijai statytojo teises ir išreiškė savo sutikimą, kad ji gautų statybos leidimą pastato, esančio (duomenys neskelbtini) naujai statybai. Šiuo atveju tarp ieškovės ir atsakovės yra susiklostę teisiniai santykiai, kur užsakovo/statytojo funkcijos ir prievolės sudarant statybos rangos sutartis yra patikėtos Bendrijai. Bendrijos, kaip statytojo/užsakovo vardu veikė Bendrijos pirmininkas R. K..

53.       Nagrinėjamoje byloje nurodyta, kad užsakovai-investitoriai pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalį nevykdė projektavimo darbų finansavimo, tuo pažeidė minėtą sutartį: bendraturčiai neprisidėjo lėšomis ar darbu prie projektavimo darbų rengimo, atsisakė juos finansuoti, davė sutikimą atlikti darbus kitiems bendraturčiams savo lėšomis, nekėlė jokių sąlygų dėl nuosavybės teisės įgijimo į projektavimo darbus, neatsisakė ir naudojimosi architekto sukurtu projektu, atliktas darbas nebuvo praradęs prasmės; ne Bendrija ar kiti bendraturčiai, o architektas ir ieškovė, finansavo projektavimo darbus, atsakovams atsisakius prisidėti prie šių darbų finansavimo.

54.       Bendrijos nariai 2000 m. birželio 1 d. ir 2004 m. gegužės 17 d. sutartimi perleido Bendrijai statytojo teises, o 2005 m. balandžio 25 d. išreiškė savo sutikimą, kad Bendrija gautų statybos leidimą daugiabučio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kapitaliniam remontui ar rekonstrukcijai. 2005 m. gegužės 12 d. A. G. prisijungė prie Investavimo sutarties. Bendrija turėjo įsivertinti pakeitimus statybos darbų vykdymo prasme, reikalingus A. G. prisijungus prie sutarties, tačiau to neatliko. Pasirašius 2005 m. gegužės 12 d. sutartį Bendrija nepateikė jokių papildomų dokumentų rangovui, kaip numatyta sutarties 2.2.2 punkte, pastatų atidalinimas nebuvo rangos sutarties dalykas. Atsižvelgiant į apkrovas nepakeitus pastato konstruktyvinės dalies ugniasienės įrengti nėra techninių galimybių, o jos neįrengus Bendrija tampa padidinto pavojaus šaltinio valdytoja. Atsakovė, užsakydama statyti daugiabutį namą, gerai žinojo apie dėl jos kaltės ateityje galimai atsirasiančius pastato trūkumus (defektus), ir tokie atsakovės veiksmai pripažintini neteisėtais, t. y. tyčiniais veiksmais, siekiant nuslėpti jau esamus bei ateityje būsimus ginčo daugiabučio namo defektus ir statybos darbų trūkumus. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kad ji stengėsi tinkamai užtikrinti ginčo namo projektinių sprendinių įgyvendinimą pastato statybos proceso metu. Ieškovė 2006 m. gegužės 15 d., kai pastato baigtumas buvo 35 proc. (darbų etapo būklė – nebaigtas statyti, faktiškai pamatai) priėmimo-perdavimo aktu iš Bendrijos priėmė 47,15 kv. m bendro ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) pusrūsyje, ir 2006 m. birželio 15 d. įregistravo Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į jas. Šios patalpos 100 proc. baigtumas 46,63 kv. m. įregistruotas 2012 m. balandžio 3 d.

55.       2010 m. liepos 29 d. Bendrija buvo parengusi 2010 m. gegužės 18 d. įregistruoto Registrų centre unikalus numeris NR. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo daikto 12 buto, kadastrinių matavimų bylutę, kurio plotą sudarė 111,76 kv. m. bendro ploto patalpos. 2010 m. liepos 20 d. pasirašė perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo A. G. perdavė jau 2010 m. gegužės 18 d. įregistruoto Registrų centre unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini) 12-4 buto 17,19 kv. m patalpą, esančią pastate 11A 2/p. Akto 2 punktu nurodė, jog „butai atitinka visus reikalavimus, numatytus 2004 m. gegužės 17 d. investavimo sutartyje – kas neatitinka tikrovės, nes 2004 m. gegužės 17 d. sutartyje mansardinio aukšto patalpas sudarė vienas turtinis vienetas. Bendrija akto pateikimo metu garantavo, jog statinys buvo statomas pagal 2004 m. gegužės 17 d. Investavimo sutartį, t. y. atitinka statinio techniniame projekte statybos leidimo metu 2004 m. vasario 11 d. nustatytus parametrus. 2016 m. liepos 18 d. Registrų centro duomenų banko išrašas neatitinka 2009 m. gruodžio 31 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr.(101)-11.4.3200, jie neteisėtai pakeisti 2012 m. kovo 13 d. A. G., užsakydamas iš vieno turtinio vieneto suformuoti du, nurodė, jog už 15 cm mansardinio aukšto pertvaros pastate 11A2/p nurodomas pastatas 3A2/p, kas atitinka nekilnojamąjį daiktą – sublokuoti namai. A. G. savo teises į nuosavybę įregistravo atsakovui neįvykdžius sutartinės prievolės, pažeidus teisės aktų reikalavimus. Tai įrodo, kad 2005 m. gegužės 12 d. sutarties šalys buvo nesąžiningos, nes kai sandorio reikalavimai nepasiekti, 2012 m. kovo 13 d. teisinė registracija pažeidė ieškovės teises į tinkamai suformuotas patalpas, todėl yra pagrindas ją naikinti.

56.       Kaip nurodoma atsiliepime, pasirašydamas statinio projektą, projektuotojas – M. Jagusinskio projektavimo-komercinė firma „Exprometa“, projekto vadovas K. A. Valentas, nurodė ne tą statinio statybos kategoriją (rūšį), kuriai buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, bei nurodė ne 15 cm pertvarą, o normalią sieną, kuri dar gi kerta langus, kas neatitinka tikrovės, jog statinio projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, ir atsako už viso projekto kokybę, projekto keitimų, papildymų ir taisymų pasekmes. Trečiojo asmens teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės grupė 2023 m. kovo mėn. Nr. A104-/23(3.11.1E-AD20) rašte nurodė, jog prieš išduodant pažymą buvo patikrinti galiojantys nekilnojamojo turto registro duomenys, tuo patvirtino jog išduodant pažymą šiai institucijai buvo žinomas faktas, jog patalpas 12-2,12-3 ir patalpą 12-4 skiria 15 cm (faktiškai 12 cm) vidinė pertvara, o langus skiria 20 cm bruselis. Vadinasi, rėmėsi UAB „Vertkada“ atliktais, kuriuose langai atskirti siena, o ne 20 cm bruseliu. Tokio trūkumo konstatavimas reiškia, kad nebuvo galimas daikto padalinimas A. G. prašomu būdu. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės grupė nurodė, jog projekto sprendiniams (patalpų atidalinimui) statytojui A. G. nebuvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiojo miesto architektūros skyrius, kaip institucija išduodanti pažymas, netikrino, jog nesutampa kadastro duomenų ir projekte nurodomos sienos, skiriančios patalpas 12-2, 12-3 ir 12-4 storiai, neatitinka tikrovės langų dalinimas, kas pavaizduota atestuoto projektuotojo projekto vadovo K. A. Valento, kuris yra atsakingas už projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams, pateiktais ir aprašytais projektiniais sprendiniais bei paskaičiavimais. Šio dokumento pagrindu 2012 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyrius išdavė pažymą STL-12-0196, kurios pagrindu 2013 m. kovo 13 d. A. G. atliko teisinę registracija. Teismų konstatuotas imperatyvaus gaisrinės saugos reikalavimo pažeidimas pripažintinas esminiu savarankišku darbų įvykdymo trūkumu. Tokio trūkumo konstatavimas reiškia, kad nebuvo galimas nei daikto padalijimas A. G. prašomu būdu, nei daikto įteisinimas. Įstatymų nustatytas reikalavimas laikytis patvirtinto pastato statybos projekto reiškia, kad draudžiama nukrypti nuo jo.

57.       Ieškovės buvo ginčijama, kaip neatitinkanti tikrovės ta aplinkybė, kad 2010 m. gegužės 18 d. daugiabučio pastato stogo konstrukcija be atitvarų ir grindų buvo įregistruota kaip terasa, kurios baigtumas nurodytas 100 proc., kai statybos darbų rezultatas nebuvo tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto naudojimas pradėtas 2013 m. spalio 22 d. įrengus atitvaras. Pažeista darbų atlikimo technologija. Įrengiant eksploatuojamus stogus, svarbus konstrukcinis elementas yra drenuojantis sluoksnis, kuris didele dalimi ir nulemia sėkmingą stogo eksploataciją. Pagal STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 42.3 punktą, po grindimis turi būti įrengtas vandenį drenuojantis sluoksnis arba oro tarpas, o tarp grindų ir hidroizoliacinio sluoksnio turi būti įrengtas skiriamasis pasluoksnis, kad apsaugotų hidroizoliacinę dangą nuo pažeidimų ir (arba) sukibimo su grindų danga. Toks sluoksnis nebuvo įrengtas, visa stogo konstrukcija buvo numatyta prilydomajai dangai, o ne plytelėms įrengti. Užfiksuotos nuo pagrindo atšokusios plytelės, lietaus nuvedimo sistema (latakai) sumontuoti per žemai, ko rezultate nuolat lietaus vandens plaunamas ir yra sugadintas stogo užbaigimo kraštas, per mažo nuolydžio, suformuotas netinkamas eksploatuojamojo stogo nuolydis, hidroizoliacinis sluoksnis nerastas. Įprasta plytelių atšokimo priežastis į apatinius konstrukcijos sluoksnius prasiskverbusio ir šaltuoju metų laiku užšalusio vandens sukeltos deformacijos, dėl kurių plytelių klijai netenka savo savybių, patys klijai netenka adhezijos su betonu, klijai sutrupa, sueižėja. Klijai atšokę su betono sluoksniu, su apatiniu plytelių paviršiumi sukibę geriau nei su betonu. Dėl netinkamo nuolydžio, kuris įrengtas ne į lietaus nuvedimo sistemą, o priešinga kryptimi. Defektų atsiradimo priežastis galėjo paaiškėti ir paaiškėjo tik naujai pastatyto statinio eksploatacijos metu. Nukrypimas nuo Darbo projekto montuojant lietskardę į lietaus nuvedimo sistemą buvo atliktas darbų vykdytojo, o tokių veiksmų pasekmės tenka rangovui. Rangovas turėjo informuoti užsakovą apie galimas pasekmes (plokščiojo stogo neuždengimą), o to nepadaręs, atsako už darbo trūkumus. Statinio statybos vadovas, pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę, o šiuo atveju statybos rangos sutartį, pagal kurią veikė UAB ,,Sivysta“ darbuotojas , sudarė atsakovė Bendrija. Šalys 2005 m. gegužės 19 d. rangos sutartyje Nr. 74 aiškiai nurodė, jog garantinis terminas pradedamas skaičiuoti nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento. Taigi, kol darbai nebuvo oficialiai priduoti, garantinis terminas neprasidėjo. Tais atvejais, kai įstatymas nustato darbų rezultato kokybės garantinį terminą, šis terminas yra privalomas pagal įstatymą. Nagrinėjamoje byloje neteisingai nustatytas sužinojimo momentas, kadangi atitvaros buvo sumontuotos 2013 m. spalio 22 d., tai trūkumai dėl lietskardės neatitikties normoms, buvo sužinoti 2023 m. lapkričio mėn.

58.       Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų J. K., A. J., G. K. K., M. Jagusinskio projektavimo-komercinė firma, P. B. atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė, teismui nėra žinomos atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikimo priežastys.

59.       Teisme gauti ieškovės M. P. atstovo advokato Marijaus Sakalausko rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad Bendrija byloje nepateikė jokių duomenų ir argumentų dėl ieškovės pareikšto reikalavimo dėl tinkamo patalpų palėpėje nesuformavimo (nepastatymo) ir atitinkamai jų perdavimo A. G. neteisėtumo, kompensacinių priemonių nustatymo negalimumo; dėl terasos (sutapdinto eksploatuojamo stogo) konstrukcinių elementų netinkamo įrengimo pastatymo, pastato fasado neužbaigimo ir šviesduobės neįrengimo, taigi tam iš principo neprieštarauja ir byloje neprieštaravo (tokie išsamūs duomenys pateikti ieškovės – eksperto Tauro Mičiudos Sienos apstatymo storio nustatymo ataskaitoje Nr. 210318-1). Ieškovė byloje įrodinėjo ir įrodinėja piktavališkumą iš Bendrijos (jos valdymo organų ir kai kurių narių) jos atžvilgiu ir architekto A. V. atžvilgiu. Kaip nurodoma, bylai yra reikšminga, tai jog, reikia teisingai spręsti dėl ginčo santykiams taikytino bendrijos nario (investitoriaus) lygiateisiškumo principo, todėl tai turi būti įvertinta (atsižvelgta) teismo nagrinėjamoje byloje. Bendrija nepateikė jokių duomenų ir neatskleidė, kokį plotą yra apmokėję kiti Bendrijos nariai ir kiek už jį sumokėję; į ieškovės prašymus dėl proporcijų tinkamo perskaičiavimo neatsižvelgė; nešaukė Bendrijos narių, valdybos susirinkimų dėl papildomo finansavimo poreikio ir tinkamo statomo pastato užbaigimo; patalpos kitiems Bendrijos nariams buvo perduotos registracijai 2006 m., kai dar statybos nebuvo baigtos, nebuvo priimtas 2009 m. gruodžio 31 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas.

60.       Dėl ieškinio senaties UAB ,,Sivysta” reiškiamam reikalavimui rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad rangovas yra tyčia palikęs defektų įrengiant terasą. Tokiu atveju, ieškovės atstovo teigimu, CK 6.698 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad rangovas atsakovo už savo atliktos statybos trūkumus 20 metų esant tyčia paslėptų trūkumų, skaičiuojant šį terminą nuo statybos užbaigimo dienos.

61.       Dėl patikslinto ieškinio reikalavimų paaiškino, kad ieškovės pateiktas patikslintas ieškinio pareiškimas nėra naujas ieškinys, nes ieškinio pagrindas yra tas pats, nei naujos aplinkybės, nei nauji faktai nėra nurodomi, ieškovė tik sutikslino savo reikalavimus bei įtraukė į bylą naujus atsakovus, pagal apeliacinio teismo nurodymus, kadangi bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ne tik A. G., bet ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų padarinys yra jos teisių pažeidimo priežastis. Šiuo atveju nėra keičiamas faktinis ieškinio pagrindas, o ieškinio dalykas yra patikslinamas, atsižvelgiant į apeliacinio teismo nutartį. Ieškovė turi ne tik teisę, bet ir pareigą ginčyti statybų rezultatą, kaip neatitinkantį sandorio reikalavimų ir imperatyvių įstatymo saugomų interesų. Ieškovė patikslino ieškinio dalyką, o ieškinio faktinio pagrindo nekeitė – jis išliko toks kaip buvo nurodyta ankstesniame ieškinio pareiškime, dėl netinkamo patalpų suformavimo ir perdavimo, neteisėtos statybos ir statybos trūkumų pašalinimo.

62.       Teisme gauti ieškovės M. P. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad atskirai atkreiptinas dėmesys į tai, kokių dokumentų pagrindu yra suformuotas A. G. butas. Ieškovės byloje yra ginčijama tai, kad neatlikus statybos darbų yra parengti dokumentai, prisidengiant ginčijamu M. Jagusinskio projektavimo-komercinė firmos „Exprometa“, proj. vadovo K. A. Valento parengtu apgaulingu techninio projekto pagrindu 2012 m. sausio 25 d. (nes paprasto remonto darbai tokiam buto suformavimui nepakankami) ir šių dokumentų pagrindu atlikta amalgamacija. A. G. nori, kad dalis patalpų būtų atidalinta taip, kad būtų suformuoti du nekilnojamojo turto daiktai, su atskirais unikaliais numeriais. Teismai, ieškovės teigimu, privalėjo įvertinti, vykdytinų darbų pobūdį bei tikslą, būtų darę išvadą, jog vykdomais darbais yra siekiama statinius 3A 2/p ir 11A 2/p rekonstruoti (perstatyti), o ne, pavyzdžiui, remontuoti. Konstatavo, kad A. G. į gyvenamųjų namų statybas prisijungė iš savanaudiškų paskatų, kuriomis laikomas asmens siekis gauti turtinės naudos ir išvengti materialinių išlaidų. Toks nusižengimas padarytas iš savanaudiškų paskatų, šiuo atveju – A. G. darė tęstinę veiką tiesiogine tyčia, susidedančią iš reikalavimo atidalinti plotą naujai statomame name po statybos leidimo išdavimo, tokiu būdu įtakojant statybos leidimo ir projekto pakeitimus, žinant, kad jam ploto naujoje statyboje nepriklauso pagal statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu byloje pateiktą 2000 m. spalio 9 d. notarinį sutikimą Reg Nr.11668, projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą. Neatsakingas bendrijos pirmininko sprendimas nulėmė susidariusią situaciją. Kokiu teisiniu pagrindu ir mainais į ką (kieno jau sudarytos sutarties sąskaita) A. G. neteisėtai reikalavo ieškovės atiduoti jam 40 kv. m. patalpas, kokios aplinkybės privertė sandorio šalį, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį, kai ieškovė jau buvo sudariusi 2004 m. gegužės 17 d. Investavimo sutartį ir jai priklausė visas mansardinis aukštas. Elgesys, kuris neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimų gali būti pripažintas, kaip piktnaudžiavimas teise. Nors šiuo atveju ieškovė sutartį pasirašė lyg ir savo valia, bet ši valia nėra laisvai susiformavusi. Ieškovė jaučiasi apgauta, nes buvusi visų investitorių problema, buvo perkelta jai asmeniškai.

63.       Aptartos aplinkybės, taip pat faktas, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. gruodžio 31 d. aktu pastatas 11A 2/p buvo pripažintas tinkamu naudoti, įrašas galioja nuo 2010 m. gegužės 18 d., įregistruotas Registrų centre pagal „Vertkada“ atliktus kadastrinius matavimus. Patalpas sudarė vienas turtinis vienetas, kurių indeksai nuo 12-1 iki 12-4, plotas 111,76 kv. m. Patalpas 12-2, 12-3 ir 12-4 skiria 15 cm (faktiškai 12 cm) pertvara, kuriai gaisriniai reikalavimai netaikomi. Statinio plotas sudarė 487,03 kv. m. Nekilnojamo turto registre patalpų įregistravimo momentui statinio statybos rūšis buvo nauja statyba. Tai patvirtina Registrų centro 2010 m. gegužės 18 d. banko išrašas, kuris laikytinas oficialiu įrodymu. Šie duomenys įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti, todėl laikytini teisingais.

64.       Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas 2020 m. liepos 30 d. išvadoje rėmėsi Departamento direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 patvirtintais Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimais, įsigaliojusiais nuo 2011 m. sausio 1 d. Pažymėjo, kad šie reikalavimai galiojo tuo metu, kai buvo rengiamas ir tvirtinamas (2012 m. sausio 2 d. ir 4 d.) techninis projektas dėl A. G. priklausančio buto ir perduotos patalpos Pastate 11A 2/p sujungimo į vieną nekilnojamojo turto objektą. Be to, esminę reikšmę byloje turi ir 2003 m. nustatyta faktinė aplinkybė, kad A. G. buvo neteisėtai įrengęs angą Pastato-3A 2/p ugniasienėje. Neįvykdžius statybos darbų, melagingai deklaravus paprastąjį remontą, o faktiškai atidalinus pastatus t. y. atlikus amalgamaciją 2012 m. kovo 13 d. ir nurodžius jog už 12 cm pertvaros randasi pastatas 3A2/p keičiasi dviejų pastatų kadastro duomenys, kas įrodo, jog A. G. apeidamas įstatymą t. y pažeisdamas projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą, pagal „Matavimų centro“ pakeistus apmatavimų duomenis, vėliau M. Jagusinskio projektavimo firmos „Exprometa“ pateiktą techninį projektą atliko dviejų pastatų rekonstrukcijas, tuo pakeitė statinio statybos rūšį, pagal STR 1.01.08:2002 Statinio statybos rūšys (VŽ 2002-12-18, Nr. 119-5372) reglamento reikalavimus. Atitinkamai atsirado gaisriniai reikalavimai tarp pastatų 3A 2/p ir 11A2/p. Tai patvirtina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento teismui pateikta išvada ir Registrų centro 2012 m. kovo 13 d. Nekilnojamojo turto banko išrašas, kuris laikytinas oficialiu įrodymu. Taip pat pateikti įrodymai – NT RC įregistruoti kadastro duomenys 2012 m. kovo 13 d., kur už pastato 11A 2/p 15 cm pertvaros nurodomas pastatas 3A 2/p. Statinio plotą sudaro 469,84 kv. m. Pagal priešgaisrinius reikalavimus sublokuoti namai turi būti atskiriami ištisinėmis 1 tipo priešgaisrinėmis sienomis, kurios turi būti pastatytos per visą namo aukštį ir neleisti gaisrui išplisti iš vieno namo į kitą, sugriuvus namo konstrukcijoms iš gaisro židinio pusės. Teismų konstatuotas imperatyvaus gaisrinės saugos reikalavimo pažeidimas pripažintinas esminiu savarankišku statybos darbų trūkumu. Tokio trūkumo konstatavimas reiškia, kad tampa negalimas nei daikto padalijimas A. G. prašomu būdu, nei rekonstrukcijos įteisinimas.

65.       Byloje ginčijamas M. Jagusinskio projektavimo-komercinė firma „Exprometa“ parengtas paprastojo remonto techninį projektas, kurio pagrindu Vilniaus miesto savivaldybė išdavė pažymą“ dėl naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpų) galimybę naudoti pagal paskirtį. Taigi, pasirašydamas statinio projektą, projektuotojas M. Jagusinskio projektavimo-komercinė firma „Exprometa“, proj. vadovas K. A. Valentas, nurodė ne tą statinio statybos kategoriją (rūšį), kuriai buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, bei nurodė ne 15 cm pertvarą, o normalią sieną, kuri dar gi kerta langus, kas neatitinka tikrovės. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės grupė 2023-03-Nr. A104-/23(3.11.1E-AD20) rašte nurodė, jog prieš išduodant pažymą buvo patikrinti galiojantys Nekilnojamojo turto registro duomenys, tuo patvirtino, jog išduodant pažymą šiai institucijai buvo žinomas faktas, jog patalpas 12-2, 12-3 ir patalpą 12-4 skiria 15 cm (faktiškai 12 cm) vidinė pertvara, o langus skiria 20 cm bruselis. Šios aplinkybės, ieškovės teigimu, patvirtina nustatytą faktą, jog pastatai atidalinti A. G. užsakymu, juos skiria 12 cm vidinė pertvara, langus skiria 20 cm bruselis. Tokio trūkumo konstatavimas reiškia, kad nebuvo galimas daikto padalinimas A. G. prašomu būdu.

66.       Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiojo miesto architektūros skyrius kaip institucija, išduodanti pažymas, neįvertino, jog nesutampa kadastro duomenų ir projekte nurodomos sienos, skiriančios patalpas 12-2, 12-3 ir 12-4 storiai, neatitinka tikrovės langų dalinimas, kas pavaizduota atestuoto projektuotojo proj. vadovo K. A. Valento, kuris yra atsakingas už projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams, pateiktais ir suprojektuotais techninio projekto sprendiniais. Ginčijamo M. Jagusinskio projektavimo-komercinė firma „Exprometa“, proj. vadovo K. A. Valento parengto apgaulingo techninio projekto pagrindu 2012 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyrius išdavė pažymą STL-12-0196, kurios pagrindu 2013 m. kovo 13 d. A. G. atliko teisinę registracija. Šių dokumentų pagrindu surašytas pažymas privalu pripažinti negaliojančiomis ir panaikinus jų pagrindu įregistruotus duomenis Nekilnojamojo turto registre (tais atvejais, kai teisinė registracija pažymų pagrindu buvo atlikta).

67.       2006 m balandžio 25 d. atlikus 35 proc. dalinę teisinę registraciją paaiškėjo dalis faktiškai perduotų butų plotų be pertvarų. A. J. (butai Nr. 8-1; 8-2) įregistravo 154,69 kv. m. ploto patalpas – pagal sutarties 3.4.2 punktą (plotas be rūsio); J. K. butai Nr. 9; 10; įregistravo 134,24 kv. m. ploto patalpas – pagal 3.3.4 punktą ( plotas be rūsio); A. G. (butas 11) įregistravo 50,74 kv. m. ploto patalpas – pagal 3.4.1 punktą. M. P. (patalpos 13-1) priėmė 47,15 kv. m. ploto patalpas – pagal 3.3.3 punktą. Viso plotas be mansardinių patalpų sudarė 389,43 kv. m. 2010 m. NT RC banko išrašo byloje mansardinio aukšto plotą su pertvarom sudaro 111,76 kv. m. plotas. Kad nebūtų konflikto, galutinis atsiskaitymas susitartas vertinant patalpų plotus be pertvarų. Plotą be pertvarų sudaro 2006 m. balandžio 21 d. įregistruoti NT RC patalpų plotai – 389,43 + 113,16 (mansardinio aukšto plotas be pertvarų) + 8,51 (rūsiai) – 511,1 kv. m. plotas, todėl ieškovės apmokėtas 31 proc. sąskaitų-faktūrų apmokėtas faktiškai dengia 158,44 kv. m. plotą. Ieškovė remiasi faktiškai pastatyto 511,1 kv. m. patalpų ploto 31 proc. sąskaitų-faktūrų apmokėjimais, kurie nėra ir negali būti nuginčyti. Tokiu būdu šiai dienai ieškovė yra apmokėjusi 158,44 kv. m. patalpų plotą, tuo tarpu bendrija teikia atsiskaitymą 47,15 + 94,57 ploto patalpom, kas sudaro 141,72 kv. m. Faktinis apmokėtų patalpų skirtumas sudaro 16,72 kv. m. plotą, kurio atsakovas neginčija. Šalys sutartyje nesusitarė, kad terasos įrengimo darbus privalės atlikti investitorius, atsakovas klaidina teismą, remiasi nepagrįstomis ir neteisėtomis prielaidomis. Statytojas nepagrįstai nurodė, jog jo prievolių dalyko pabaiga yra 86 proc. baigtumo plokščiojo stogo konstrukcijos plotas be stogo dangos, kuris ieškovei dargi įskaičiuotinas į perduodamą plotą. Toks atsiskaitymas atmestinas kaip draudžiamas pagal sutarties 3.4.5 punktą ir CK 4.76 straipsnį. Teismui pateikti įrodymai 2006 m. gruodžio 21 d. atliktų darbų aktai įrodo: plokščiojo stogo įrengimo kaštus, kuriuos finansavo visi investitoriai, sudaro 3773,3 Lt. Statytojas klaidina teismą – stogo plytelių įrengimas negali būti traktuojamas, kaip bendrųjų konstrukcijų apdailos darbai, nedetalizavo ir nepaaiškino, kokie byloje esantys duomenys patvirtiną šią aplinkybę, nes jokia sutarties nuostata ieškovė neprisiėmė statytojo teisių ir pareigų (išskyrus finansavimą), neįsipareigojo šalinti statybos defektų ar kitaip vykdyti statinio projektuotojo, rangovo ar techninio prižiūrėtojo teisių bei pareigų. Šalys 2005 m. gegužės 19 d. rangos sutartyje Nr. 74 aiškiai nurodė, jog garantinis terminas pradedamas skaičiuoti nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento. Taigi, kol darbai nebuvo oficialiai priduoti, garantinis terminas neprasidėjo. Kadangi atitvaros buvo sumontuotos 2013 m. spalio 22 d., tai trūkumai dėl lietskardės neatitikties normoms, buvo sužinoti po turėklų sumontavimo. Nesant turėklų nėra galimybės per ką persisverti, kad būtų pastebėtas ir nustatytas šis trūkumas. Iki 2013 m. spalio 22 d. statybos darbų rezultatas nebuvo tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto naudojimas pradėtas 2013 m. spalio 22 d. įrengus atitvaras. Sutartyje nenustatyta ieškovės teisė pačiai šalinti atliktų darbų trūkumus ar dėl jų pašalinimo pasitelkti trečiuosius asmenis.

68.       Dėl ieškinio senaties nurodė, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog atitvaros buvo įrengtos 2013 spalio 22 d., grindys pagal STR 2.05.02.2001 – aktuali redakcija STR 2.05.02.2008 reglamento reikalavimus neįrengtos. Teismui pateikti įrodymai patvirtina 2007-2013 metais užsakytus papildomus darbus, ieškovės pateikti dokumentai (kvitai, PVM sąskaitos faktūros, turėklų, plytelių įsigijimą), kas įrodo jog atsakovas netinkamai vykdė savo prisiimtas prievoles, šiai dienai plokščiasis stogas neatitinka STR 2.05.02.2008 stogo konstrukcijos eksploatuojami stogai reglamento reikalavimų. Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2019 m. gruodžio 31 d., tai yra nepraėjus 10 metų. Dėl stogo konstrukcinių trūkumų apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovė aptariamam reikalavimui pareikšti nėra praleidusi ieškinio senaties termino. Jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas, ieškinio senaties terminas prasideda nuo reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimo momento. Reikalavimas ištaisyti stogo konstrukcinius trūkumus pareikštas 2019 m. gruodžio 31 d. Jeigu teismas spręs, jog ieškinio terminas yra praleistas, ieškovė prašys atnaujinti praleistą ieškinio terminą pagal ieškovės atstovo advokato Marijaus Sakalausko 2023 m. birželio 5 d. atsiliepimo 25-36 punktuose byloje pateiktus argumentus.

69.       Teismo posėdžio metu ieškovė M. P. ir jos atstovas advokatas Marijus Sakalauskas palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė patikslintą ieškinį tenkinti pilna apimtimi.

70.       Teismo posėdžio metu atsakovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos atstovas, bei atsakovas A. G. palaikė atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė patikslintą ieškinį atsakovų (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos ir A. G. atžvilgiu atmesti.

71.       Teismo posėdžio metu atsakovės UAB ,,Sivysta“ atstovas palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė patikslintą ieškinį atsakovės UAB „Sivysta“ atžvilgiu atmesti.

72.       Teismo posėdžio metu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atstovaujama Aisčio Jonaičio ir Linos Vaitkuvienės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė patikslintą ieškinį atmesti.

73.       Teismo posėdžio metu tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų P. B. nurodė, kad pagal 2015 m. gegužės 31 d. sudarytą statybos techninės priežiūros sutartį jis vykdė pastato statybos darbų techninę priežiūrą Visus minėtuose atliktų rangos darbų priėmimo-perdavimo aktuose nurodytus darbus priėmė trečiasis asmuo P. B.. Visi aktuose nurodyti darbai yra priimti kaip kokybiški ir dėl jų nėra nurodyta jokių pastabų.

74.       Teisme gauta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išvada, kurioje nurodoma, kad teismui pateiktuose pastato patalpų atskyrimo pasiūlymuose, kaip ištaisyti susidariusią padėtį, siūloma pastato 6a-6 ir 6a-7 patalpas nuo amalgamacijos principu sujungtomis kito pastato patalpomis atskirti EI 60 atsparumo ugniai siena su atitinkamai priešgaisrinei sienai tinkančiais angų užpildais, o tas pačias patalpas su 12-2 ir 12-3 patalpomis atskirti siena su papildoma garso izoliacija. Gaisrinės saugos požiūriu, kai tarp atskirų pastatų neišlaikomas priešgaisrinis atstumas, turi būti įgyvendintos tam tikros priemonės užkirsti kelią galimoms gaisro pasekmėms. Pastato 6a-6 ir 6a-7 patalpas nuo amalgamacijos principu sujungtų kito pastato patalpų atskyrus EI 60 atsparumo ugniai siena su atitinkamai priešgaisrinei sienai nustatytais angų užpildais būtų formaliai įgyvendintas Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 94 punkto reikalavimas, taip pat pažymėjo, kad priklausomai nuo neišlaikomo atstumo turi būti įgyvendinti Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 66 punkto reikalavimai arba stogo konstrukcija atskirta kaip numatyta Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 62 punkte. Taip pat projektuotojui įvertinus galima parinkti sprendinį, kai pastato 6a-6 ir 6a-7 patalpos neatskiriamos nuo amalgamacijos principu sujungtomis kito pastato patalpomis, tačiau patalpos 12-2 ir 12-3 nuo pastato 6a-6 ir 6a-7 patalpų turi būti atskirtos atitinkamo atsparumo ugniai gaisrinio skyriaus atskyrimo sienomis (60 min.), įskaitant Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 62 arba 66 punktuose nurodytus stogo reikalavimus.

75.       Kaip nurodė, galutinis medžiagų panaudojimo faktas turi būti pagrįsti gaisrinę saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytą reikalavimą pagrindžiantys eksploatacinių savybių vertinimo dokumentais, kaip nustato 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OL 2011 L 88, p. 5-43).

76.       Teismo posėdžio metu išvadą byloje teikiančios institucijos – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas Vytas Vaičaitis papildomai nurodė, kad amalgamacija nėra gaisrinės saugos dalykas, kol nėra vykdomi statybos darbai, t. y. amalgamacija nėra gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų klausimas. Be to, rengiant Departamento išvadą, buvo vertintina bendra situacija pagal gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų 2011 m. redakciją.

77.       Išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Inspekcijos nuomonė, nebuvo atlikta statinio rekonstrukcija, kadangi neatitinka rekonstrukcijos sąvokos, statinio išorės matmenys nebuvo keičiami, atlikti darbai nelaikytini savavališkais. Įrengta anga laikančioje konstrukcijoje priskirtina kapitalinio remonto statybos rūšiai, kuriems atlikti reikalingas kapitalinio remonto projektas bei statinio bendraturčių sutikimai. Turtinių vienetų formavimas, jungimas /amalgamacija, nėra priskiriama Inspekcijos kompetencijai.

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

Patikslintas ieškinys atmestinas

 

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

78.       Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, bei šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau Pastatas-1) butų ir patalpų savininkai nutarė įsteigti Bendriją, kuri 1999 m. rugsėjo 20 d. buvo registruota Juridinių asmenų registre. Jos pirmininku pagal Juridinių asmenų registro duomenis nuo pat įsteigimo buvo A. V., nuo 2006 m. vasario 22 d. – R. K., o nuo 2019 m. gegužės 20 d. – atsakovas A. G..

79.       Bendrija 2000 m. birželio 1 d. sudarė Investavimo sutartį su investuotojais A. G., A. J., M. P. (ieškove) ir J. K.. Minėta sutartis buvo sudaryta, atsižvelgiant į Bendrijos narių susirinkimo 2000 m. gegužės 31 d. protokolą Nr. 5, sutartimi Bendrija įsipareigojo organizuoti daugiabučio gyvenamojo namo su kūrybinėmis dirbtuvėmis, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau Pastatas-2), projektavimo ir statybos darbus, o investuotojai įsipareigojo bendrai finansuoti Pastato-2 projektavimo ir statybos darbus.

80.       Architektai A. V. bei M. P. ir užsakovai A. G., A. J. ir J. K., atsižvelgdami į 2000 m. birželio 1 d. investavimo sutartį, 2000 m. birželio 15 d. sudarė susitarimą, kuriame buvo numatyta, kad architektai privalo tinkamai atlikti priešprojektinius, projektavimo ir projekto derinimo darbus, o užsakovai sutinka, kad architektams suteikiama pirmumo teisė, suderinus projektą, pasirinkti aukštą, kuriame jiems priklausys patalpos pagal bendrą užsakovų ir architektų sudarytą investavimo sutartį.

81.       Pastato projektavimo darbus atliko A. V. projektavimo paslaugų firma (toliau – PPF). Valstybės žemės nuomos sutartis buvo įregistruota 2000 m. rugsėjo 22 d., Vilniaus miesto savivaldybė 2001 m. kovo 29 d. išdavė specialiąsias projektavimo sąlygas statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti. A. V. PPF 2002 m. parengė Pastato-2 projektą. Bendrija 2003 m. vasario 27 d. sudarė sutartį su A. V., kuria pavedė A. V. vykdyti Namo projekto vykdymo priežiūrą. Leidimas namo statybai buvo išduotas 2004 m. vasario 11 d.

82.       Bendrija ir investuotojai A. G., A. J., M. P., J. K. 2004 m. gegužės 17 d., remdamiesi Bendrijos narių visuotinio susirinkimo 2000 m. gegužės 31 d. protokolu Nr. 5, šalių pasirašytu 2000 m. birželio 1 d. susitarimu, bei atsižvelgdami į tai, kad yra gautas daugiabučio gyvenamojo namo su kūrybinėmis dirbtuvėmis statybos leidimas, susitarė ir sudarė investavimo sutartį (toliau – Investavimo sutartis), kuri detalizuoja ir pakeičia visus ankstesnius šalių susitarimus. Pagal Investavimo sutarties 1.1 punktą Bendrija įsipareigojo pagal investuotojų užduotį, jų lėšomis ir interesais savo vardu organizuoti bei užtikrinti Pastato-2 pastatymą, neįgydama į jį nuosavybės teisių, bei atlikti visus su tuo susijusius veiksmus, o investuotojai įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis finansuoti pastato statybą, visiškai padengdami visas su pastato statyba susijusias išlaidas, ir įregistruoti savo nuosavybės teises į pastatą.

83.       Pastato-2 statinių konstrukcijos dalį 2004 m. rengė UAB „Elvora”. Bendrija 2005 m. gegužės 19 d. su UAB „Sivysta” sudarė Rangos sutartį Nr. R74. Statytojų grupė (A. J., A. G., M. P. ir J. K.) 2005 m. gegužės 31 d. su P. B. sudarė statybos techninės priežiūros sutartį.

84.       Atsakovui A. G. nuo 2000 m. lapkričio 28 d. nuosavybės teise priklausė Butas-1, esantis Pastate-1. Atsakovas Buto-1 sienoje padarė angą, siekdamas įsirengti vitrininį langą. A. G. 2003 m. balandžio 10 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas, 2003 m. balandžio 11 d. jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta bauda, kurią jis sumokėjo. Kultūros vertybių apsaugos departamento Vilniaus teritorinio padalinio pareigūnai 2003 m. balandžio 29 d. nurodymu Nr. 1-15 įpareigojo A. G. iki 2003 m. birželio 1 d. užmūryti savavališkai įrengtą angą pastato ugniasienėje, demontavus metalo sijas ir vitrininį langą bei nutinkuoti ugniasienės ir posesijinės sienos dalį, prieš tai spalvinį sprendimą suderinus su KVAD VTP, įspėjo, kad nurodymo vykdymas bus kontroliuojamas.

85.       Atsakovas A. G., būdamas Bendrijos nariu, 2005 m. sausio 21 d. pateikė Bendrijos pirmininkui prašymą leisti jam dalyvauti Pastato-2 statybose ir prasiplėsti savo esamą Butą-1, 40 kv. m. Iš pradžių Bendrijos pirmininkas, pasitaręs su Pastato-2 statytojais, 2005 m. vasario 24 d. A. G. raštu pranešė, kad siūlo jam dalyvauti statybose, statant ir įrengiant 43 kv. m patalpas Pastato-2 cokoliniame aukšte. A. G. 2005 m. kovo 3 d. nesutiko su pasiūlymu, nurodydamas, kad siekia, dalyvaudamas statybose, prasiplėsti savo esamą butą, tai yra įsirengti patalpas naujai statomo namo trečiame aukšte taip, kad galėtų patekti į patalpas iš jam priklausančio buto, kuris yra trečiame aukšte.

86.       A. G. 2005 m. balandžio 25 d. su investuotojais sudarė susitarimą, kuriuo investuotojai leido A. G., o pastarasis įsipareigojo dalyvauti kartu su investuotojais tomis pačiomis sąlygomis pastato statybose, savo lėšomis finansuodamas ir įgydamas nuosavybės teisę į 18 kv. m bendro ploto patalpas, esančias mansardiniame aukšte, plane pažymėtas taškas 6A, taip pat pareiškėjas įsipareigojo iki 2005 m. gegužės 6 d. atlyginti investuotojams išlaidas, turėtas iki susitarimo sudarymo momento, proporcingai nurodytam patalpų plotui pastate – 4 000 Lt.

87.       A. G. ir 2004 m. gegužės 17 d. investavimo sutarties šalys, atsižvelgdamos į 2005 m. kovo 25 d. susitarimą, 2005 m. gegužės 12 d. pasirašė Priedą Nr. 1 prie 2004 m. gegužės 17 d. investavimo sutarties, pagal kurį A. G. prisijungė prie Investavimo sutarties ir tapo jos šalimi investuotojų pusėje, o investavimo sutartis buvo papildyta 3.3.5 punktu, pagal kurį A. G. nuosavybės teise priklausys 18 kv. m ploto patalpos, esančios pastato mansardiniame aukšte. Taip pat buvo pakeistas Investavimo sutarties 3.3.3 punktas, pagal kurį M. P. po pakeitimo nuosavybės teise priklausys 47,8 kv. m ploto patalpos, esančios pastato cokoliniame aukšte, ir 114,6 kv. m ploto patalpos, esančios pastato mansardiniame aukšte, iš viso 162,4 kv. m. ploto patalpos.

88.       Vilniaus apskrities viršininko administracija 2005 m. rugpjūčio 31 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškimą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2004 m. vasario 11 d. įrašą dėl (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos 2003 m. spalio 2 d. rašto Nr.03-016R įregistravimo statybos leidimu Nr.GN/507/03-0288. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. lapkričio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu ir nutraukė administracinę bylą Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punkto pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. vasario 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS2-74/2006 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutartį paliko nepakeistą.

89.       J. K., A. G., A. J. 2006 m. rugpjūčio 10 d. sudarė susitarimą su M. P., A. V. ir A. G., kuriuo šalys susitarė, kad, Bendrijai nusprendus, jog bylą nagrinėti netikslinga, ir atsiėmus skundą dėl nuostolių atlyginimo, pateiktą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (kurioje pareiškėja Bendrija, o atsakovė Vilniaus apskrities viršininko administracija), mansardinio aukšto investuotojai M. P., A. V. ir A. G. savo lėšomis įsipareigoja patalpose, priklausančiose pagal Investavimo sutartį, pašalinti nukrypimus nuo projekto, kurie apibrėžti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2006 m. liepos 25 d. reikalavime ir kuris yra neatsiejama šio susitarimo dalis.

90.       Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje nurodyta, kad R. K. pagal ATPK 1891 straipsnį skirta 1 000 Lt bauda už Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pažeidimą, statant pastatą nukrypstant nuo suderinto projekto – padidinti du tūriniai stoglangiai ir padidinta terasa. UAB „Sivysta” Bendrijos pirmininkui R. K. 2006 m. lapkričio 30 d. raštu atsakė, kad nuo projekto nukrypo ir padidino stoglangius bei terasą, nes vadovavosi A. V. duotais brėžiniais. A. V. yra pastato projekto autorius ir vykdo statybos techninę bei projekto vykdymo priežiūrą. Bendrija 2006 m. gruodžio 5 d. įpareigojo A. V. pašalinti arba suderinti su atsakingomis institucijomis nurodytus gyvenamojo namo nukrypimus iki 2007 m. balandžio 15 d.

91.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 7 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą Nr. I-3383-121/2006 pagal Bendrijos pareiškimą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities viršininko administracijos, dėl žalos atlyginimo.

92.       Ieškovė 2006 m. gegužės 15 d. priėmimo-perdavimo aktu iš Bendrijos priėmė 46,63 kv. m bendro ploto patalpas, esančias Pastato-2 cokoliniame pastato aukšte, ir 2006 m. birželio 15 d. įregistravo Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į jas.

93.       Nuo 2007 m. sausio 19 d. tarp ieškovės ir Bendrijos kilo ginčas dėl Investavimo sutarties tinkamo vykdymo, ieškovei skirtų patalpų ploto atitikimo jos sumokėtiems įnašams.

94.       Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009 m. gruodžio 31 d. aktu Nr. (101)-11.4-3200 Pastatą-2 pripažino tinkamu naudoti.

95.       Bendrija parengė 2010 m. liepos 29 d. perdavimo-priėmimo aktą, kuriame buvo nurodyta, kad Bendrija perduoda ieškovei ir A. G. pastogės patalpas su terasa, turinčias 111,76 kv. m bendro ploto, ir 21,32 kv. m terasą, perdavimo metu pastogės patalpų su terasa defektų nepastebėta. Šalys šio akto nepasirašė. Tarp ieškovės ir Bendrijos taip pat kilo ginčas dėl tinkamo terasos įrengimo darbų atlikimo.

96.       Bendrija ir A. G. 2010 m. liepos 20 d. pasirašė perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo patvirtino, kad A. G. yra perduota 17,19 kv. m patalpa, esanti Pastate-2, perdavimo metu patalpos defektų nepastebėta. M. Jagusinskio projektavimo-komercinė firma „Exprometa” parengė paprastojo remonto techninį projektą, kuris numatė perimtų gyvenamųjų patalpų sujungimą su A. G. priklausiusiu Butu-1, įrengus įėjimą esamo lango vietoje. Techninis projektas 2012 m. sausio 2 d. patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Kultūros ir paveldo skyriuje, o 2012 m. sausio 4 d. – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniame padalinyje.

97.       Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius 2012 m. sausio 25 d. išdavė pažymą Nr. STL-12-0196 apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį, kurioje nurodė, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), pažymėtos schemoje nuo 1 iki 7, formuojamos sujungiant gyvenamosios (butų) paskirties patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Butas-1), su dalimi patalpų gyvenamosios (butų) paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Pastato-2), ir patalpos gali būti naudojamos pagal pažymoje nurodytą paskirtį. Nuo 2012 m. kovo 14 d. Nekilnojamojo turto registre pagal 2012 m. sausio 25 d. pažymą įregistruota A. G. nuosavybės teisė į 89,59 kv. m bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini) (Butas-2).

98.       Ieškovė pareiškė Bendrijai ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti Bendriją perduoti ieškovei 114,8 kv. m patalpas, kurias sudaro 8 butas ir 6A kambarys, ir visus dokumentus, reikalingus teisinei patalpų registracijai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-429-535/2014 nurodytą ieškovės ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1585-340/2015 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.

99.       Bendrija parengė 2016 m. balandžio 11 d. patalpų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodyta, kad Bendrija ieškovei perduoda pagal Investavimo sutartį, 2005 m. gegužės 12 d. priedą ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartį 96,90 kv. m ploto patalpas, plane pažymėtas indeksais 8-1 virtuvė, 8-2 kambarys, 8-3 svetainė, 8-4 vonios kambarys, 8-5 koridorius, 8-6 miegamasis, esančias mansardiniame namo aukšte. Ieškovė šio akto taip pat nepasirašė. Ieškovė tarėsi su Bendrija ir šį aktą koregavo iki 2016 m. rugpjūčio 17 d., tačiau jis liko nepasirašytas.

100.       Ieškovė 2019 m. gruodžio 31 d. pateikė Bendrijai ir A. G. ieškinį nagrinėjamoje byloje.

101.       2022 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-203-931/2023 (teisminio proceso Nr. 2-68-00033-2020-9), patikslintą ieškovės ieškinį atmetė.

102.       2022 m. spalio 4 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2A-1595-803/2023 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-00033/2020/9), ieškovės apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškovės reikalavimai: 1) įpareigoti solidariai atsakovus Bendriją ir A. G. bute (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengti papildomą garso izoliaciją, nekeičiant fasadų ir langų patalpos 6A-6 lango nišoje (vidinėje pusėje), įrengti gaisrinę atitvarą 200 mm, įdėti nedegias duris, sumontuoti papildomą karkasą patalpoje 6A-6 ir 6A-7, kad atitiktų EI 60 klasės gaisrinę saugą tarp pastatų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11A/2p, ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3A2P, pagal pridedamą projektinį A. V. brėžinį (projektiniai pasiūlymai teismui (KNAUF įrengimas); 2) įpareigoti Bendriją ištaisyti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11A/2p, terasos (sutapdinto eksploatuojamo stogo) trūkumus pagal Trūkumų nustatymo ir jų ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 191211, parengtą eksperto Tauro Mičiudos (uždengti stogą prilydomąja PVC danga, įrengti plyteles, grindis ir kt.) bei pabaigti šviesduobės tvorelės (atitvaros) įrengimo, fasado nutinkavimo darbus pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11A/2p, panaikino ir perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

103.       Dėl atsakovų pareigos įrengti gaisrinę atitvarą, nedegias duris ir garso izoliaciją apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, ar pagal ieškovės pateiktus duomenis, ieškovei paskirtą patalpą Pastato-2 mansardoje ir atsakovui A. G. suformuotą butą skiriančios sienos atitinka teisės aktuose numatytą garso izoliaciją, taip pat atsižvelgti į visas Departamento išvadoje nurodytas aplinkybes, susijusias su A. G. priklausančio Buto įrengimo atitikimu Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų taisyklėms. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad, nustačius trūkumus dėl garso izoliacijos, taip pat pripažinus būtinomis tam tikras korekcijas ieškovei ir A. G. priklausančiose patalpose dėl gaisrinės saugos reikalavimų, yra būtina nustatyti šalių, tai yra ieškovės ir atsakovų, Bendrijos ir A. G., tarpusavio pareigas pagal Investavimo sutartį, kad būtų tinkamai įvertinta, kas iš šalių ir kokia apimtimi turi prisidėti prie galimų trūkumų šalinimo. Taigi bylos dalis dėl aptariamo reikalavimo turi būti nagrinėjama visiškai nauju aspektu, todėl turi būti atskleistos visiškai naujos aplinkybės. Dėl Bendriją pareigos ištaisyti terasos trūkumus ir pabaigti šviesduobės tvorelės įrengimo, fasado nutinkavimo darbus apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas detaliai neanalizavo Investavimo sutarties, tinkamai jos nekvalifikavo, todėl neatskleidė šalių tarpusavio teisių bei pareigų, susijusių su visišku sutarties objekto – Pastato-2 – statybos darbų galutiniu užbaigimu. Teismas nagrinėjamoje byloje turėjo pasinaudoti ieškinio trūkumų šalinimo institutu (CPK 115, 138 straipsniai), išaiškindamas ieškovei jos ir kitų šalių pagal Investavimo sutartį teises ir pareigas bei nurodydamas ieškovei tikslinti reikalavimus bei atsakovais trauktinus asmenis.

104.       Bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė nagrinėjamoje byloje pateikė patikslintą ieškinį.

Dėl pirmojo patikslinto ieškinio reikalavimo

105.       Ieškovė pirmuoju patikslintu reikalavimu prašo pripažinti negaliojančiu Bendrijos ir A. G. 2010 m. liepos 20 d. pasirašytą priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo A. G. perduota 12-4 indeksu pažymėta patalpa, turinti 17,19 kv. m., pastate 11A2p (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pripažinti atsakovo A. G. atliktą buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 2010 m. liepos 20 d. priėmimo-perdavimo aktu perduotos patalpos 12-4, turinčios 17,19 kv. m., pastate 11A2p (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), amalgamaciją (sujungimą) ir registraciją Nekilnojamojo turto registre pagal Vilniaus m. savivaldybės administracijos 2012 m. sausio 25 d. išduotą pažymą reg. Nr. STL-12-0196 „Apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį“ neteisėta ir negaliojančia bei įpareigoti atsakovą A. G. užmūryti pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3A 2/p, (duomenys neskelbtini), sunaikintą ugniasienę, įrengiant silikatinių plytų mūro 250 mm sieną, atitinkančią laikančių konstrukcijų atsparumą ugniai R 60; arba įpareigoti A. G. užmūryti pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3A/2p, (duomenys neskelbtini), iškirstą ugniasienę, įrengiant silikatinių plytų mūro 250 mm sieną, atitinkančią laikančių elementų atsparumą ugniai R 60, šioje atstatytoje ugniasienėje įrengti EI 60 degumo klasės duris bei nekeičiant fasadų vidinėje lango nišoje patalpoje 6a-6 įrengti 200 mm priešgaisrinę sieną, užtikrinant gaisrinių skyrių tarp langų funkcionavimą; ištaisyti (užtikrinti) garso izoliacijos trūkumus patalpas 6a-7 ir 6a-6 skiriančioje pertvaroje nuo patalpų 12-2 ir 12-3 ant esamos sienos sumontuoti karkasą – iš profilio Knauf CW 100, kas sudaro 600-650 mm, užpildui naudojant izoliacinį akmens vatos sluoksnį 100 mm; apsiuvimui naudojant Knauf Silentbord viršutinę plokštę Knauf Blue pagal projektinį A. V. brėžinį (projektiniai pasiūlymai teismui (KNAUF įrengimas) bei pagal eksperto Tauro Mičiudos Sienos aptaisymo ataskaitos Nr. 210318-1 pavyzdį 8 lape per 1,5 mėnesio terminą bei atlikus šiuos darbus įpareigoti Bendriją per 10 dienų terminą perduoti, pasirašyti M. P. dokumentus (įskaitant priėmimo-perdavimo aktą), reikalingus nuosavybės teisės registracijai į butą 94,57 kv. m. (duomenys neskelbtini).

106.       Ieškovė nurodo, kad ieškiniu gina savo teisę turėti tinkamas pagal 2004-05-17 Investavimo sutartį jos finansuotas patalpas (butą), atitinkantį gaisrinės saugos ir apsaugos nuo triukšmo statybos techninius normatyviniu reikalavimus. Ieškovės manymu, tokie reikalavimai iš techninės faktinės pusės galėtų būti pasiekti, jei būtų pašalinti (pripažinti neteisėtais) atsakovo A. G. atlikti amalgamacijos veiksmai, juolab, kad byloje matyti akivaizdus statybos techninių reikalavimų nesilaikymas A. G. amalgamuojant šias patalpas. A. G. su Bendrijos pagalba atlikus neteisėtą amalgamaciją paprastojo remonto pagrindu be privalomo tokiu atveju statybą leidžiančio dokumento gavimo, pažeidžiant imperatyvius gaisrinės saugos, apsaugos nuo triukšmo reikalavimus, ieškovė reiškia reikalavimą dėl amalgamacijos ir jos registracijos Nekilnojamojo turto registre pripažinimo neteisėta pagal šį reikalavimą atsakovais nurodydama Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, A. G. ir Nekilnojamojo turto registrą (registracijos veiksmų apimtyje). Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokia dėstoma atsakovės pozicija dėl žemiau nurodytų argumentų.

107.       Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti ir aiškinti įstatymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) 2 straipsnis).

108.       Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška įrodinėjimo pareiga įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje.

109.       Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011).

110.       Pažymėtina, ši byla iš dalies pirmosios instancijos teisme nagrinėjama iš naujo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. priimtos nutarties pagrindu. Taigi apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi tiek teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, tiek byloje dalyvaujantiems asmenims.

111.       Vilniaus apygardos teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, konstatavo, jog šalių sutartiniai santykiai, Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. gruodžio 31 d. išduotas Pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-3200 (toliau –Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas) ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1585-340/2015 nustatytas prejudicinis faktas, kad patalpa 6A atsakovui A. G. perduota ir nuosavybės teisės į ją Nekilnojamojo turto registre įregistruotos teisėtai, patvirtina, kad atsakovas A. G. teisėtai įvykdė naujos patalpos 6A ir savo buto amalgamaciją ir viešajame registre įregistravo savo teisės į naujai suformuotą butą (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutarties 82 punktas). Taigi, atsižvelgiant į tai, jog atsakovo A. G. atlikta amalgamacija ir naujai suformuoto buto įregistravimas yra teisėti, atitinkamai, ir ieškovės nurodomas 2010 m. liepos 20 d. Priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo A. G. buvo perduota patalpa 6A, yra visiškai teisėtas ir pagrįstas.

112.       Šiame kontekste teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nekilnojamojo turto registre buvo registruojamas naujai suformuotas butas, o ne amalgamacija, tuo tarpu ieškovė prašo pripažinti neteisėta ir negaliojančia pačią amalgamaciją. Tas pats pasisakytina ir dėl ieškovės reikalavimo pripažinti amalgamaciją negaliojančia ir neteisėta. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 8 dalis įtvirtina, jog nekilnojamojo daikto perdalijimas (amalgamacija) – nekilnojamojo daikto pertvarkymas, kai vieno nekilnojamojo daikto dalis atidalijama nesudarant atskiro nekilnojamojo daikto ir sujungiama su greta esančiu nekilnojamuoju daiktu.

113.       Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog pats nekilnojamojo daikto perdalijimo (amalgamacijos) pripažinimas negaliojančia per se negali būti materialiojo reikalavimo dalyku, kadangi amalgamaciją, kaip tokią, panaikina dokumentų, kurių pagrindu buvo atlikta amalgamacija, pripažinimas negaliojančiais, kurių ieškovė neginčija.

114.       Nors ieškovė patikslintu ieškiniu neginčija ir neprašo pripažinti negaliojančios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. sausio 25 d. pažymos, kurios pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota Buto -1 ir atsakovui A. G. perduotos patalpos Pastate – 2 amalgamacija, tačiau, teismo vertinimu, šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad patalpos buvo sujungtos laikantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-825 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros aprašas” 16-24 punktais.

115.       Statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros aprašas” 17 punktas įtvirtino, kad formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus Reglamento 20 punkte nurodytais būdais, rengiama Reglamento 6 priede nurodytos sudėties naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema (toliau – schema), kurią rengti turi teisę Statybos įstatymo [4.1] 14 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys. Kai <…> keičiant patalpų ar pastatų paskirtį ir (ar) formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus Reglamento 20 punkte nurodytais būdais turi būti atlikti statinio paprastojo remonto darbai, kuriems atlikti pagal statybos techninį reglamentą STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ [4.16] privaloma gauti rašytinius įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimus paprastojo remonto projektui ar paprastojo remonto aprašui, patalpų ar pastatų paskirties keitimo ir (ar) naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo sprendiniai pateikiami paprastojo remonto projekte ar paprastojo remonto apraše.

116.       Kaip patvirtina bylos medžiaga, M. Jagusinskio projektavimo-komercinė firma „Exprometa” atsakovo A. G. užsakymu parengė paprastojo remonto projektą ir nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą. Parengtas projektas ir schema buvo suderinta su atsakingomis institucijomis ir buvo gauti rašytiniai įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimai.

117.       Statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros aprašas“ 21 punktas įtvirtino, kad parengus schemą, statinių ar patalpų savininkai ar valdytojai kreipiasi į Subjektą, pateikdami laisvos formos prašymą išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį (toliau – pažyma), patvirtinančią, kad nekilnojamojo turto kadastro objektus suformavus kaip naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus, jie galės būti naudojami pagal tą pačią paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki 20 punkte nurodytų veiksmų atlikimo. Statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros aprašas” 22 punktas įtvirtino, jog Subjekto įgaliotas valstybės tarnautojas ar kitas įgaliotas darbuotojas, gavęs visus 21 punkte nurodytus dokumentus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną įregistruoja prašymą. Subjekto įgaliotas valstybės tarnautojas ar kitas įgaliotas darbuotojas turi patikrinti, ar schema parengė turintis teisę rengti tokią schemą asmuo, ar naujai suformuotos patalpos (statiniai) gal4s būti naudojamos pagal paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki 20 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, t. y. ar numatyti atskiri įėjimai į šias patalpas (statinius), atskirtos (esant reikalui įrengtos naujos) inžinerinės sistemos ir kt.

118.       Reglamento 23 punktas įtvirtino, kad, jei patikrinus 21 punkte nurodytus dokumentus nustatoma, kad schemą parengė turintis teisę rengti tokią schemą asmuo ir naujai suformuotos patalpos (statiniai) galės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki 20 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, Subjekto įgaliotas valstybės tarnautojas ar kitas įgaliotas darbuotojas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo įregistravimo dienos išduoda Reglamento 7 ar 8 priede nustatytos formos pažymą.

119.       Atsakovui A. G. 2012 m. sausio 25 d. buvo išduota Pažyma apie galimybę naudoti pagal paskirtį. Kaip nurodė atsakovė Vilniaus mieto savivaldybės administracija, minėta pažyma buvo išduota vadovaujantis pateikta naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema ir prie jos pridėtais nuosavybės dokumentais ir registruotais patalpos kadastriniais matavimais, o Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 3 punkte yra numatyta, jog pasirašydamas statinio projektą, projektuotojas prisiima atsakomybę, jog statinio schema (projektas) atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Taigi nagrinėjamu atveju, pateiktus dokumentus savo kompetencijos ribose Administracija patikrino tinkamai ir išdavė pažymą reg. Nr. STL-12-0196 „Apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos(ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį”.

120.       Taigi visuma aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių bei teisinių argumentų, teismo vertinimu, tik papildomai patvirtina byloje nustatytą faktą, jog perduotų patalpų sujungimas su atsakovui A. G. priklausiusiu butu buvo atliktas visiškai teisėtai, taip kaip numatyta teisės aktuose. Priešingų įrodymų ieškovė į bylą nepateikė.

121.       Taigi, remiantis vien tik aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, ieškovės reikalavimai, kuriais yra prašoma pripažinti negaliojančius DNSB ir A. G. 2010 m. liepos 20 d. pasirašytą priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo A. G. perduota 12-4 indeksu pažymėta patalpa, turinti 17,19 kv. m., pastate 11A2p (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pripažinti atsakovo A. G. atliktą buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 2010 m. liepos 20 d. priėmimo- perdavimo aktu perduotos patalpos 12-4, amalgamaciją (sujungimą) ir registraciją Nekilnojamojo turto registre pagal Vilniaus m. savivaldybės administracijos 2012 m. sausio 25 d. išduotą pažymą reg. Nr. STL-12-0196 „Apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (ų) galimybę naudoti pagal paskirtį” neteisėta ir negaliojančia ir įpareigoti atsakovą A. G. užmūryti pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3A 2/p, (duomenys neskelbtini), sunaikintą ugniasienę, įrengiant silikatinių plytų mūro 250 mm sieną, atitinkančią laikančių konstrukcijų atsparumą ugniai R 60, atmestini kai nepagrįsti ir neįrodyti.

122.       Toliau teismas šiame sprendime pasisakys dėl ieškovės reikalavimų, kuriais yra prašoma įpareigoti atsakovą A. G. užmūryti pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3A2p, (duomenys neskelbtini), iškirstą ugniasienę, įrengiant silikatinių plytų mūro 250 mm sieną, atitinkančią laikančių elementų atsparumą ugniai R 60, šioje atstatytoje ugniasienėje įrengti EI 60 degumo klasės duris bei nekeičiant fasadų vidinėje lango nišoje patalpoje 6a-6 įrengti 20 mm priešgaisrinę sieną, užtikrinant gaisrinių skyrių tarp langų funkcionavimą; ištaisyti (užtikrinti) garso izoliacijos trūkumus patalpas 6a-7 ir 6a-6 skiriančioje pertvaroje nuo patalpų 12-2 ir 12-3 ant esamos sienos sumontuoti karkasą – iš profilio Knauf CW 100, kas sudaro 600-6500 mm, užpildui naudojant izoliacinį akmens vatos sluoksnį 100 mm; apsiuvimui naudojant Knauf Silentbord viršutinę plokštę Knauf Blue pagal projektinį A. V. brėžinį (projektiniai pasiūlymai teismui (KNAUF įrengimas) bei pagal eksperto Tauro Mičiudos Sienos aptaisymo ataskaitos Nr. 210318-1 pavyzdį 8 lape per 1,5 mėnesio terminą bei atlikus šiuos darbus įpareigoti DNSB per 10 dienų terminą perduoti, pasirašyti M. P. dokumentus (įskaitant priėmimo-perdavimo aktą), reikalingus nuosavybės teisės registracijai į butą 94,57 kv. m. (duomenys neskelbtini).

123.       Kaip patvirtina bylos surinkti rašytiniai įrodymai, gyvenamasis namas su kūrybinėmis dirbtuvėmis, kuriame yra 2006 m. birželio 15 d. ieškovei perduotos kūrybinės dirbtuvės ir kuriame yra su A. G. butu besiribojantis butas, buvo pastatytas nukrypstant nuo suderinto projekto, kadangi mansardiniame aukšte vietoje patalpos buvo įrengta didesnė terasa ir buvo įrengti du didesni stoglangiai. Statytojas UAB „Sivysta” 2006 m. lapkričio 30 d. raštu nurodė, kad nukrypimai nuo projekto buvo padaryti vadovaujantis ieškovės sutuoktinio, architekto A. V., kuris buvo statomo gyvenamojo namo su kūrybinėmis dirbtuvėmis projekto autorius ir kuris vykdė statybos techninę bei projekto vykdymo priežiūrą, duotais nurodymais ir brėžiniais. Taigi, akivaizdu, jog daugiabučio gyvenamojo namo statyba nukrypstant nuo projekto bei įrengiant didesnio ploto terasą įvyko ieškovės ir jos sutuoktinio A. V. iniciatyva. Bendrija 2006 m. gruodžio 28 d. pateikė A. V. pranešimą, kuriuo įpareigojo pašalinti arba su atsakingomis institucijomis suderinti gyvenamojo namo su kūrybinėmis dirbtuvėmis nukrypimus iki 2007 m. balandžio 15 d.

124.       Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009 m. gruodžio 31 d. išdavė Pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-3200, patvirtinantį, jog gyvenamasis namas su kūrybinėmis dirbtuvėmis pastatytas tinkamai pagal projekte numatytus sprendinius bei teisės aktų reikalavimus. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovas A. G., Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto išdavimo metu, t. y. 2009 m. gruodžio 31 d., Gyvenamasis namas su kūrybinėmis dirbtuvėmis buvo toks, koks yra ir šiandien. Priešingų įrodymų ieškovė į bylą nėra pateikusi. Minėtą aktą pasirašė komisija, kurią, be kita ko, sudarė ieškovės sutuoktinis, trečiasis asmuo A. V., kuris būtent ir parengė statinio projektą. Taigi, trečiasis asmuo A. V., pasirašydamas aktą taip pat patvirtino, jog Gyvenamasis namas su kūrybinėmis dirbtuvėmis pastatytas pagal projektą ir atitinka visus reikalavimus. Minėtą aktą taip pat pasirašė Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas A. V., taip patvirtindamas, kad Gyvenamasis namas su kūrybinėmis dirbtuvėmis atitinka visus priešgaisrinės apsaugos reikalavimus. 2009 m. gruodžio 31 d. aktą, be kita ko pasirašė ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro direktorė R. Lingienė, patvirtindama Gyvenamasis namas su kūrybinėmis dirbtuvėmis atitinka visus apsaugos nuo triukšmo reikalavimus.

125.       Atkreiptinas dėmesys į tai, jog dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad rašytinis įrodymas gali būti pripažintas oficialiuoju tik esant tokioms sąlygoms: 1) jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami oficialų dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus; 4) jame pateikta informacija yra pakankama įrodinėjimo dalyką sudarančioms aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98-687/2017; 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020 ir kt.). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju minėtas Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas laikytinas oficialiuoju rašytiniu įrodymu, kuris turi didesnę įrodomąją galią, kadangi pastarasis atitinka visas oficialiojo įrodymo sąlygas. Be to, ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kuriais būtų paneigtos aplinkybės, nurodytos šiame rašytiniame įrodyme. Ieškovė taip pat ir neginčija minėto akto. Kaip minėta, Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu komisija pripažino, kad daugiabutis gyvenamasis namas su kūrybinėmis dirbtuvėmis (duomenys neskelbtini) tenkina nustatytus reikalavimus ir yra tinkams naudoti.

126.       Šiame kontekste teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:02 “Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka” (redakcija, galiojusi Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto surašymo dieną, t. y. galiojusi nuo 2009 m. lapkričio 22 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.) 2 punktas numatė, kad statinių pripažinimo tinkamais naudoti tikslas yra įvertinti, kaip jie atitinka projektus, esminius statinio reikalavimus, galimybę saugiai naudoti statinį pagal paskirtį ir gaminti žmonių sveikatai saugią produkciją. Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(2):1999 „ESMINIAI STATINIO REIKALAVIMAI. GAISRINĖ SAUGA“ (redakcija, galiojanti 2002 m. spalio 5 d). 9.6.1 punktą, vieni iš esminių statinio reikalavimų yra gaisrinės saugos reikalavimai, t. y. kad kilus gaisrui statinio laikančiosios konstrukcijos tam tikrą laiką galėtų išlaikyti jas veikusias ir dėl gaisro atsiradusias apkrovas; būtų apribota: gaisro kilimo galimybė ir ugnies bei dūmų plitimas statinyje, gaisro išplitimas į gretimus statinius; statinyje esantys žmonės galėtų saugiai išeiti iš jo ar būtų galima juos išgelbėti kitomis priemonėmis; veiktų žmonių įspėjimo ir gaisro gesinimo sistemos; gelbėtojai (ugniagesiai) galėtų saugiai dirbti, bei apsaugos nuo triukšmo reikalavimai, t. y. kad statinyje ar prie jo būnančių žmonių girdimas triukšmas nekeltų grėsmės jų sveikatai, leistų miegoti, ilsėtis bei dirbti normaliomis sąlygomis. Dėl šios priežasties Statinio pripažinimo aktą patvirtinus komisijai, į kurios sudėtį įėjo tiek gaisrinės saugos, tiek ir visuomenės sveikatos specialistai, konstatuotina, jog Gyvenamasis namas su kūrybinėmis dirbtuvėmis atitiko visus esminius, įskaitant ir gaisrinės saugos, bei apsaugos nuo triukšmo, reikalavimus.

127.       Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovės ir atsakovo A. G. patalpos nėra atribotos tinkamai pastatyta siena, kuri atitiktų gaisrinės saugos, apsaugos nuo triukšmo reikalavimus, atribojant atskiras patalpas/butus kaip atskirus kadastro ir nekilnojamojo turto objektus. Ieškovės teigimu, ši siena yra pastatyta iš 120 mm akyto betono blokelių, 50 mm karkaso su mineralinės vatos užpildu ir 12 mm gipso kartono plokštės. Taip pastatyta pertvara neturi garso izoliacinių savybių, bei neatitinka gaisrinės saugos reikalavimų. Tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šį ieškovės teiginį, byloje nėra, t. y. byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovės minima siena, kuri skiria jos ir atsakovo A. G. patalpas, neatitinka gaisrinės saugos ir garso izoliacijos reikalavimų.

128.       Pažymėtina, jog ieškovė į bylą yra pateikusi T. Mičiudos sienos blokelių storio nustatymo atskaitą Nr. 210318, kurioje yra padaryta išvada tik dėl ieškovės buto pietvakarinės sienos patalpoje 12-3 blokelių storio, t. y. konstatuota, kad sieną sudaro akyto betono blokeliai, kurių labiausiai tikėtinas storis yra 10 cm, 12 cm arba 15 cm. Minėtoje ataskaitoje taip pat yra pateikta paaiškinamoji schema pagal matavimų rezultatas, iš kurių matyti, jog akyto betono blokelių storis nuo 10 cm iki 18 cm. Tai, ar tokia siena atitinka gaisrinės saugos ir garso izoliacijos reikalavimus, T. Mičiudos ataskaitoje nebuvo tiriama ir vertinama. Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, minėta T. Mičiudos ataskaita nepatvirtina, kad siena neatitinka gaisrinės saugos ir garso izoliacijos reikalavimų.

129.       Pastebėtina, jog ieškovė tiek patikslintame ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu, teikdama paaiškinimus taip pat rėmėsi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (toliau – Departamentas) šioje civilinėje byloje pateikta išvada Nr. 9.4(9.6. E). Tačiau Departamento pateiktoje išvadoje nėra pasakyta, kad siena neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų. Išvadoje kalbama tik apie tai, ar būtų pašalinami ar ne priešgaisrinės saugos pažeidimai, jeigu jie būtų nustatyti. Be to, kaip teismo posėdžio metu paaiškino byloje teikiančios institucijos – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas, Departamento išvados buvo grindžiamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė” bei Departamento direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 patvirtintais Gaisrinės saugos pagrindiniais reikalavimais, t. y. teisės aktų nuostatomis, kurios negaliojo Gyvenamojo namo su kūrybinėmis statybos ir pripažinimo tinkamu naudoti metu. Bylos duomenimis, Gyvenamasis namas su kūrybinėmis dirbtuvėmis faktiškai buvo baigtas statyti 2006 metais, o Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas buvo surašytas 2009 m. gruodžio 31 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad amalgamacija nėra gaisrinės saugos dalykas, kol nėra vykdomi statybos darbai, t. y. amalgamacija nėra gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų klausimas. Be to, rengiant Departamento išvadą, buvo vertintina bendra situacija pagal gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų 2011 m. redakciją. Kaip bylos nagrinėjimu metu nurodė atsakovas A. G., pastačius Gyvenamąjį namą su kūrybinėmis dirbtuvėmis, nei pastarajame, nei Gyvenamajame name, kuriame yra A. G. butas, po Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto surašymo, t. y. po 2009 m. gruodžio 31 d. atsakovas absoliučiai jokių statybos darbų (kapitalinio remonto, rekonstrukcijos) nevykdė ir neatliko, o buvo atliekama tik teisinė amalgamacija. Priešingų įrodymų, kad atsakovas A. G. atliko statybos darbus, kai buvo rengiamas ir tvirtinamas (2012 m. sausio 2 d. ir 4 d.) techninis projektas dėl A. G. priklausančio Buto -1 ir perduotos patalpos Pastate -2 sujungimo į vieną nekilnojamojo turto objektą, byloje nėra.

130.       Ieškovės teigimu, atliekant amalgamaciją turėjo būti rengiamas projektas, kadangi keitėsi statinių matmenys. Tačiau teismas ir tokius ieškovės teiginius vertina kritiškai, kadangi kaip patvirtina bylos medžiaga, statinių matmenys keitėsi ne dėl atsakovo atliktų statybos darbų, o dėl atliktos amalgamacijos, t. y. matmenys keitėsi dėl techninio formalaus veiksmo.

131.       Taigi ieškovės patikslinto ieškinio argumentai, jog Gyvenamasis namas su kūrybinėmis dirbtuvėmis neatitinka priešgaisrinių ar garso izoliacijos reikalavimų, nėra pagrįsti, todėl atmestini.

132.       Ieškovė patikslintame ieškinyje taip pat remiasi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – VTPSI) kartu su 2019 m. rugsėjo 2 d. lydraščiu Nr. 2D-11329 pateikta išvada, kurioje, be kita ko buvo nurodyta, jog įrengta anga laikančioje konstrukcijoje (anga įrengta Gyvenamajame name, kuriame yra A. G. butas) priskirtina kapitalinio remonto statybos rūšiai, kuriems atlikti reikalingas kapitalinio remonto projektas bei statinio bendraturčių sutikimai. Būtent tuo remiantis ieškovė teigia, kad statyba yra neteisėta.

133.       Tačiau šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad minėta, anga atsakovo A. G. bute buvo iškirsta ir sutvarkyta gerokai iki Gyvenamojo namo su kūrybinėmis dirbtuvėmis, kuris buvo priblokuotas prie Gyvenamojo namo, kuriame yra A. G. butas, pastatymo bei pripažinimo tinkamu naudoti, o jos pasekmės buvo pašalintos. Be to, teismo vertinimu, svarbu pažymėti tai, kad anga, dėl kurios yra reiškiamas reikalavimas, buvo iškirsta ne Gyvenamajame name su kūrybinėmis dirbtuvėmis, tačiau visiškai kitame Gyvenamajame name, kuriame yra A. G. butas (kitaip tariant visiškai kitame pastate ir iki dar pastatant Gyvenamąjį namą su kūrybinėmis dirbtuvėmis, kuris buvo priblokuotas prie Gyvenamojo namo, kuriame yra A. G. butas).

134.       Bylos duomenimis, ieškovė neturi nuosavybės Gyvenamajame name, kuriame yra atsakovo A. G. butas (ir kuriame buvo padaryta anga), todėl, kaip teisingai pastebėjo atsakovas, ieškovė objektyviai ginčo atveju net neturi subjektinės reikalavimo teisės.

135.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymo saugomas interesas. Asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį, todėl asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas. Pažymėtina, kad į teismą gali kreiptis dvi subjektų grupės: subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą ir subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu. Privatus asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą tam, kad būtų apgintas viešasis interesas, tačiau jis gavęs informaciją, kad yra pažeidžiamas viešasis interesas, turi teisę informuoti specialius įstatymų numatytus subjektus, kad jie imtųsi viešojo intereso gynimo priemonių, tarp jų – kreiptųsi į teismą dėl viešojo intereso gynybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014). Taigi, privatus asmuo gali ginti tik savo pažeistas teises ir interesus, o visuomenės (viešojo) intereso gynimą privalo užtikrinti įstatyme nurodyti subjektai (CPK 49 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tik tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, o reikšti reikalavimą dėl visų neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, kai dėl statybos to privataus asmens teisės nėra suvaržomos, jis neturi teisės, nes tokiu reikalavimu būtų ginamas viešasis interesas, o tokios teisės įstatymas jam nesuteikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-916/2015).

136.       Teismo vertinimu, taip pat svarbu pasisakyti ir dėl ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo. CK 4.103 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. CK 4.103 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

137.       Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 14 straipsnio 11 dalis numato, kad į teismą dėl savavališkai pastatyto ar statomo statinio nugriovimo, jo dalių išardymo, savavališkai nugriauto statinio ar savavališkai išardytų jo dalių atstatymo ir statybvietės sutvarkymo taip pat gali kreiptis šio straipsnio 9 dalyje nenurodyti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai dėl savavališkos statybos yra pažeidžiami. Šiais atvejais teismas gali priimti sprendimą, nurodytą šio straipsnio 9 dalyje. Teismas jame gali nurodyti, kad jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, ieškovas turi teisę įvykdyti teismo sprendimą atsakovo lėšomis.

138.       TPSVPĮ 14 straipsnio 9 dalis numato, kokie sprendimai gali būti priimami: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 2–5 punktuose nurodytus reikalavimus; 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; teismas sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę atsakovo lėšomis; 3) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 5) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

139.       Tuo tarpu ieškovės patikslintu ieškiniu yra reiškiamas reikalavimas įpareigoti atsakovą A. G. atlikti reikalavime nurodytus darbus, nors TPSVPĮ 14 straipsnio 9 ir 11 dalys nenumato tokio teismo sprendimo. Taigi, šis ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas taip pat ir šiuo pagrindu.

140.       Dar daugiau – ieškovė reikšdama reikalavimą įpareigoti atlikti tam tikrus darbus atsakovą A. G. nenurodo tokio reikalavimo teisinio pagrindo, t. y. teisės akto ar sutarties nuostatos, kuri sudarytų teisinį pagrindą įpareigoti atsakovą A. G. atlikti konkrečius darbus. Ieškovė taip pat nepaaiškino ir nepagrindė, kokiais darbais, kuriuos ieškovė prašo įpareigoti atlikti atsakovą, bus pašalinti priešgaisrinės saugos trūkumai, ir kokiais darbais, kuriuos ieškovė prašo įpareigoti atlikti atsakovą, bus pašalinti garso izoliacijos trūkumai.

141.       Pastebėtina ir tai, jog ieškovė formuluodama pirmąjį patikslintą reikalavimą nurodo abstrakčius (ne konkrečius) darbus, kuriuos atsakovas turėtų būti įpareigotas atlikti. Ieškovė teismui nepateikė jokio teisės aktų nustatyta tvarka parengto remonto ir/ar statybos projekto ar aprašo, iš kurių būtų įmanoma nustatyti, kokie darbai iš viso turėtų būti atliekami. Taip pat iš ieškovės pateikto patikslinto ieškinio nėra galimybės nustatyti, kokios rūšies statybos darbus ieškovė prašo įpareigoti atsakovą atlikti (atitinkamai net nėra galimybės nustatyti, koks projektas ir/ar aprašas yra būtinas tokiu atveju). Ieškovė remiasi į bylą pateiktu projektiniu A. V. brėžiniu (projektiniais pasiūlymais teismui (KNAUF įrengimas) bei eksperto Tauro Mičiudos Sienos aptaisymo ataskaitos Nr. 210318-, kurios tikslas buvo nustatyti pietvakarinės sienos aptaisymo iš kitos pusės kainą, pavyzdžiu 8 lape, tačiau šiuos ieškovės pateiktus įrodymus/dokumentus teismas vertina kritiškai, kadangi jie neatitinka teisės aktų reikalavimų, keliamų remonto ir/ar statybos projektams ar aprašams. Taip pat byloje nėra pateiktų jokių įrodymų apie tai, ar minėti projektinis A. V. brėžinys, bei eksperto Tauro Mičiudos Sienos aptaisymo ataskaitos Nr. 210318, pavyzdys 8 lape gali būti įgyvendinti.

142.       Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad eksperto Tauro Mičiudos Sienos aptaisymo ataskaitoje Nr. 210318, nėra apskritai nurodyta, kad sienos aptaisymo kaina paskaičiuota taisant gaisrinės saugos ir garso izoliacijos trūkumus.

143.       Ieškovės pirmasis patikslinto reikalavimas, kuriuo ieškovė prašo atlikus visus reikalavime nurodytus darbus įpareigoti atsakovę DNSB per 10 dienų terminą perduoti, pasirašyti M. P. dokumentus, reikalingus nuosavybės teisės registracijai į butą, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat nėra aiškus (neaišku, kokius konkrečiai dokumentus ieškovė prašo perduoti) ir prieštarauja CPK įtvirtintam draudimui priimti sąlyginius sprendimus. CPK 267 straipsnyje numatyta, kad neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą šio Kodekso 262 straipsnio 1 dalyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 267 straipsnį draudžiama priimti sąlyginius sprendimus, sprendimai turi būti besąlyginiai. Sąlyginiai sprendimai negali būti priimami, nes jais neišsprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas ir tuo taip pat paneigiamas teismo sprendimo privalomumo principas (CPK 18 straipsnis). Aptariamas draudimas taikomas ir priverstinio vykdymo nereikalaujantiems sprendimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018, 35 punktas). Taigi, teismui tenkinus šį ieškovės reikalavimą būtų pažeistas imperatyvus draudimas priimti sąlyginį sprendimą.

144.       Pažymėtina ir tai, kad ieškovės pirmasis patikslintas reikalavimas, kuriuo yra prašoma įpareigoti atsakovą A. G. atlikti tam tikrus darbus yra atmestinas ir dėl to, kad ieškovė iki šios dienos nėra perėmusi nuosavybės teisių į jai Gyvenamajame name su kūrybinėmis dirbtuvėmis pastatytą butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir nėra registravusi savo nuosavybės teisių į šį butą, t. y. į butą, kuris ribojasi su atsakovui A. G. priklausančiu butu, kadangi tuo pačiu reikalavimu ieškovė prašo atlikus visus darbus įpareigoti atsakovę DNSB per 10 dienų terminą perduoti, pasirašyti M. P. dokumentus, reikalingus nuosavybės teisės registracijai į butą, adresu (duomenys neskelbtini).

145.       Pati ieškovė teismui pateikė įrodymus patvirtinančius (ir tai nustatė tiek bylą pirmą kartą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo), kad Bendrija net keletą kartų bandė perduoti butą. Pirmąjį kartą butą buvo siekiama perduoti dar 2010 metais. Antrąjį kartą – 2016 metais. Šiuo klausimu Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 4 d. nutartyje nurodė, kad Bendrija parengė 2016 m. balandžio 11 d. patalpų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodyta, kad Bendrija ieškovei perduoda pagal Investavimo sutartį, 2005 m. gegužės 12 d. priedą ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartį, 96,90 kv. m. ploto patalpas, 5 plane pažymėtas indeksais 8-1 virtuvė, 8-2 kambarys, 8-3 svetainė, 8-4 vonios kambarys, 8-5 koridorius, 8-6 miegamasis, esančias mansardiniame namo aukšte. Ieškovė šio akto taip pat nepasirašė.

146.       Taigi, nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kada ieškovė pati nepriima buto, nepasirašo priėmimo-perdavimo akto, tačiau reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovę DNSB perduoti jai dokumentus, įskaitant priėmimo-perdavimo aktą.

147.       Taigi, teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog ieškovės pirmasis patikslinto ieškinio reikalavimas yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.

 

Dėl ieškovės antrojo ir trečiojo patikslintų ieškinio reikalavimų, pareikštų atsakovei (duomenys neskelbtini) Daugiabučių namų savininkų bendrijai

 

148.       Antruoju patikslinto ieškinio reikalavimu ieškovė prašo įpareigoti DNSB užsakyti ir įrengti (sumontuoti) terasos (sutapdinto eksploatuojamo stogo) grindis – lengvų profilių metalinio karkaso tvirtinimą ant konstrukcijos (lages), kurios būtų uždengiamos medienos plastiko kompozito terasinėmis lentomis.

149.       Trečiuoju ieškinio reikalavimu ieškovė prašo įpareigoti DNSB įrengti šviesduobės tvorelės (atitvaros) įrengimą.

150.       Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismas, grąžindamas iš naujo bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad Investavimo sutarties nuostatos patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pagal šią sutartį tarp DNSB ir investuotojų nesusiklostė rangos sutarties šalių teisiniai santykiai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat papildomai pažymėjo, kad pagal Investavimo sutartimi nustatytų sąlygų visumą ji yra artimiausia CK 6.969-6.982 straipsniuose reglamentuojamai jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai, nes jos šalys – DNSB ir investuotojai (DNSB nariai) – susitarė kooperuodami savo turtą, darbą ir žinias veikti bendrai tam tikram tikslui – Gyvenamojo namo su kūrybinėmis dirbtuvėmis pastatymui savo poreikiams (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutarties 111 punktas).

151.       Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, konstatavo, kad ieškovei dėl nebaigtų terasos ir kitų įrengimo darbų nereiškiant pretenzijų tiesiogiai rangovei UAB „Sivysta”, pagal Investavimo sutarties sąlygas M. P. galėtų kartu su kitais investuotojais papildomai įpareigoti DNSB organizuoti Gyvenamojo namo su kūrybinėmis įrengimo pabaigos darbus. Tačiau tokiu atveju tiek ieškovė, tiek ir kiti investuotojai turėtų sutarti dėl papildomai šių darbų atlikimui mokėtinų lėšų dydžio (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutarties 111 punktas). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų bandžiusi inicijuoti bendro susitarimo tarp investuotojų ir DNSB dėl Gyvenamojo namo su kūrybinėmis dirbtuvėmis tinkamos pabaigos aptarimą. Taip pat ieškovė neprašė teismo pagal CK 6.971 straipsnio 4 dalies nuostatas nustatyti bendro turto (Gyvenamojo namo su kūrybinėmis dirbtuvėmis) tinkamos užbaigimo tvarkos. Tuo tarpu pagal Investavimo sutarties sąlygas teismas negali pagal ieškovės reikalavimą tik įpareigoti Bendriją ištaisyti Gyvenamojo namo su kūrybinėmis dirbtuvėmis terasos trūkumų ir pabaigti šviesduobės įrengimo ir fasado tinkavimo darbus, nenustatęs kiekvieno investuotojo už šiuos darbus įneštinų lėšų dydžio (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutarties 119 punktas).

152.       Taigi remiantis apeliacinės instancijos teismo pateiktais išaiškinimais, jungtinės veiklos partneriai, visų pirma, turėtų sutarti dėl terasos užbaigimo darbų ir tik nesant sutarimo kreiptis į teismą (be kita ko, ieškovei nurodant, o teismui nustatant kiekvieno investuotojo už šiuos darbus įneštinų lėšų dydį). Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė būtų bandžiusi inicijuoti bendro susitarimo tarp investuotojų ir DNSB dėl Gyvenamojo namo su kūrybinėmis dirbtuvėmis tinkamos pabaigos aptarimą, kaip yra nurodęs apeliacinės instancijos teismas. Tokių įrodymų ieškovė nepateikė ir bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi akivaizdu, kad pagal Investavimo sutarties sąlygas teismas negali tenkinti ieškovės reikalavimo tik įpareigoti Bendriją įrengti (sumontuoti) terasos (sutapdinto eksploatuojamo stogo) grindis bei įrengti šviesduobės tvorelės (atitvaros) įrengimą nenustatęs kiekvieno investuotojo už šiuos darbus įneštinų lėšų dydžio.

153.       Ieškovė reikšdama reikalavimą įpareigoti atsakovę DNSB užsakyti ir įrengti (sumontuoti) terasos (sutapdinto eksploatuojamo stogo) grindis – lengvų profilių metalinio karkaso tvirtinimą ant konstrukcijos (lages), kurios būtų uždengiamos medienos plastiko kompozito terasinėmis lentomis, taip pat nenurodo tokio reikalavimo teisinio pagrindo, t. y. teisės akto ar sutarties nuostatos, kuri sudarytų teisinį pagrindą įpareigoti atsakovę įrengti būtent tokius sprendinius (kodėl karkasas su medienos kompozito terasinėmis lentomis, o ne, pvz., plytelės, ką ir buvo įsirengusi terasoje pati ieškovė). Taip pat visiškai neaišku, kokią šviesduobės tvorelę (atitvarą) ieškovė prašo įpareigoti atsakovę DNSB įrengti. Ieškovė taip pat nepateikė ir teisės aktų nustatyta tvarka parengto remonto ir/ar statybos projekto ar aprašo, iš kurių būtų įmanoma nustatyti, kokie darbai iš viso turėtų būti atliekami.

154.       Galiausiai, remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog iš esmės atsakovė daugiabučio namo savininkų bendrija visais statybos klausimais buvo priklausoma nuo bendrijos narių, kurie ir spręsdavo dėl visų statybos klausimų, įskaitant ir tai, kokie darbai privalo būti atlikti statomame daugiabučiame gyvenamajame name su kūrybinėmis dirbtuvėmis. Siekiant pastatyti gyvenamąjį namą su kūrybinėmis dirbtuvėmis kuo mažesnėmis sąnaudomis, tarp jungtinės veiklos partnerių buvo susitarta, kad visus vidaus apdailos darbus, taip pat ir bendrųjų konstrukcijų, kurios neatsiejamai susijusios su kiekvienu iš investuotojams priskirtinu pastato plotu (balkonų, terasų ir kt.) užbaigimo darbus atliks kiekvienas investuotojas pats pagal savo pageidavimą ir savo lėšomis, t. y. kiekvienas investuotojas jam priklausantį balkoną, terasą ar šviesduobę privalėjo įsirengti ir įsirenginėjo savo lėšomis. Šias aplinkybes patvirtina tiek ieškovės pateiktos Tauro Mičiudos parengtos Trūkumų nustatymo ir jų ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitos Nr. 191211 priedai, t. y. Ataskaitoje pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad ginčo terasoje (sutapdintame stoge) visi darbai, t. y. sutapdinto stogo uždengimas, grindų (plytelių) sudėjimas ir atitvarų įrengimas buvo atlikti ir šiuos darbus atliko pati ieškovė M. P. ir/arba jos pasitelkti asmenys, tiek ir į bylą pateikti kvitai, PVM sąskaitos-faktūros, kurie patvirtina statybinių ir apdailos medžiagų (turėklų, plytelių) įsigijimą dar 2007-2013 metais. Ši faktinė aplinkybė buvo taip pat nustatyta ir bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi teismo vertinimu, ši byloje nustatyta aplinkybė sudaro pakankamą ir pagrįstą pagrindą daryti išvadą, jog tai nėra kokie nors trūkumai ar nebaigti darbai, kuriuos privalo atlikti atsakovė, o yra pačios ieškovės ir/arba jos pasitelktų asmenų atliktų darbų pasekmė.

155.       Taigi remiantis aukščiau išdėstytu, ieškovės antrasis ir trečiasis patikslinto ieškinio reikalavimai, kuriais teismo yra prašoma įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini) Daugiabučių namų savininkų bendriją užsakyti ir įrengti (sumontuoti) terasos (sutapdinto eksploatuojamo stogo) grindis – lengvų profilių metalinio karkaso tvirtinimą ant konstrukcijos (lages), kurios būtų uždengiamos medienos plastiko kompozito terasinėmis lentomis, bei įrengti šviesduobės tvorelės (atitvaros) įrengimą, taip pat atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir neįrodyti.

156.       Nagrinėjamu atveju atsakovė (duomenys neskelbtini) Daugiabučių namų savininkų bendrija prašo taikyti šioje byloje ieškinio senatį. Nurodo, jog ieškovė ieškinį (taip pat ir naujus reikalavimus patikslintame ieškinyje) pareiškė praleidusi bendrąjį ieškinio senaties terminą.

157.       Ieškinio senatis – materialiosios civilinės teisės institutas, tai – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis), ieškinio termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu kita ginčo šalis to reikalauja ir teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126, 1.131 straipsniai). Taikant ieškinio senatį turi būti derinami du teisiniai gėriai: asmens pažeistos teisės gynimas ir civilinių teisinių santykių stabilumas. Civilinių teisių subjektai yra laisvi spręsti dėl savo turimų teisių įgyvendinimo ir jų gynimo. Tuo atveju, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimą, per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitų suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali būti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiškas pasekmes. Lygiai taip pat asmuo, kuriam reiškiamas ieškinio reikalavimas, gali nenaudoti ieškinio senaties kaip savo atsikirtimų pagrindo.

158.       Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, – ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

159.       Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui konstatavo, jog po 2010 m. spalio 4 d. Bendrijos atsakymo praėjus vienam mėnesiui, ieškovė sužinojo apie jos teisių pažeidimą; ieškovė ieškinį pateikė 2019 m. gruodžio 31, t. y nepraėjus 10 metų.

160.       Teismas nesutinka su atsakovės teiginiu, kad ieškovė patikslintu ieškiniu pakeitė ne tik ieškinio dalyką, bet ir ieškinio pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas, kokio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Tai, kad ieškovas ankstesnėje byloje neprašė taikyti visų jam įstatymo suteikiamų civilinių teisių gynimo būdų, neeliminuoja jo teisės kreiptis į teismą su nauju reikalavimu, siekiant apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, jei naujai reiškiamo reikalavimo dalykas ir (arba) pagrindas nesutampa su ankstesnėje byloje pareikšto reikalavimo dalyku ir (arba) pagrindu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26-969/2020, 43 punktas).

161.       Kaip matyti iš šioje byloje ieškovės į bylą pateikto patikslinto ieškinio, ieškovė patikslino ieškinio dalyką, o ieškinio faktinio pagrindo nekeitė – jis liko toks pats, koks ir buvo nurodytas pradiniame ieškinyje, t. y. dėl netinkamo patalpų suformavimo ir perdavimo, neteisėtos statybos ir statybos trūkumų pašalinimo. Patikslintame ieškinyje nėra nurodytos nei naujos aplinkybės, nei nauji faktai. Ieškovė tik patikslino reikalavimus bei įtraukė į bylą naujus atsakovus pagal apeliacinės instancijos teismo 2022-10-04 nutarties 120 punkte pateiktus nurodymus, kadangi bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ne tik A. G., bet ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų padarinys yra jos teisių pažeidimo priežastis.

162.       Taigi ieškovei patikslinus tik ieškinio dalyką, nelaikytina, jog ieškovė pateikė visiškai naują ieškinį. Todėl apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad po 2010 m. spalio 4 d. Bendrijos atsakymo praėjus vienam mėnesiui, ieškovė sužinojo apie jos teisių pažeidimą, o ieškovė su pradiniu ieškiniu į teismą kreipėsi 2019 m. gruodžio 31 d., t. y. nepraėjus 10 metų, teismas laiko, kad ieškovė patikslinto ieškinio reikalavimams atsakovams A. G. ir Bendrijai pareikšti nėra praleidusi bendrojo 10 metų ieškinio senaties termino.

Dėl ieškovės antrojo ir trečiojo patikslintų ieškinio reikalavimų, pareikštų atsakovei UAB „Sivysta“

 

163.       Antruoju patikslinto ieškinio reikalavimu ieškovė prašo įpareigoti rangovą UAB „Sivysta” ištaisyti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11A/2p, terasos (sutapdinto eksploatuojamo stogo) statybos trūkumus pagal Trūkumų nustatymo ir jų ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 191211, parengtą eksperto Tauro Mičiudos (t. y. pašalinti lietskardės nuvedimo į lietaus sistemą įrengimo trūkumus, tinkamai suformuoti stogo nuolydį, suformuoti hidroizoliacinę dangą iš geomembranos, įrengti prilydomąją dangą ir kt.).

164.       Trečiuoju ieškinio reikalavimu ieškovė prašo įpareigoti rangovą UAB „Sivysta” atlikti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11A/2p, fasado nutinkavimo darbus.

165.       Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad Bendrija, vykdydama Investavimo sutartį, 2005 m. gegužės 19 d. su UAB „Sivysta” sudarė Rangos sutartį Nr. R74 (toliau – Rangos sutartis), pagal kurios 1.1 punktą rangovas (UAB „Sivysta”) įsipareigojo savo rizika, darbo jėga, medžiagomis ir darbo priemonėmis pagal užsakovo (Bendrijos) pateiktą statinio projektinę-techninę dokumentaciją pastatyti pastatą, atliekant visus su tuo susijusius statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja priimti šių darbų rezultatą bei sumokėti sutartyje nurodytą kainą (864 966 Lt su PVM (2.1 punktas). Rangovas darbus pradeda 2005 m. gegužės 25 d. ir vykdo pagal patvirtintą grafiką, kuris yra pateiktas sutarties 3 priede. Rangovas darbus visiškai užbaigia ir perduoda užsakovui iki 2006 m. vasario 10 d. Į šioje sutartyje numatytus statybos darbus įtraukti nekokybiškai atliktų darbų koregavimo, ištaisymo ir patikrinimo, kaip buvo pašalinti nekokybiško darbo rezultatai, darbai turi būti atliekami šiame punkte numatyto statybos laikotarpio metu (4.1 punktas). Užsakovas už rangovo vykdomus darbus apmoka kas mėnesį už faktiškai kokybiškai atliktus bei perduotus užsakovui darbus pagal pasirašytus darbų perdavimo-priėmimo altus bei jų pagrindu išrašytas sąskaitas-faktūras (3.1 punktas). Rangovas įsipareigojo keisti užsakovo pateiktus vykdymui projektinius sprendimus tik gavęs užsakovo rašytinį sutikimą (5.2.3 punktas). Pagal rangos sutarties 6.1 punktą rangovas atliktiems darbams suteikė 5 metų, o paslėptiems statinio elementams – 10 metų garantiją po statinio pripažinimo tinkamu naudotis dienos. Garantija netaikoma užsakovo pateiktoms medžiagoms, gaminiams, įrangai ir darbams, atliktiems kitų užsakovo samdytų rangovų ar asmenų (6.2 punktas). Pagal 6.4 punktą garantiniu laikotarpiu rangovas šalina defektus ar trūkumus savo sąskaita per kuo trumpiausią laiką.

166.       Statybos rangos sutarties 1 priede nurodyta 864 966 Lt bendra vertės darbų ir medžiagų 2005 m. sausio 1 d. kainų lygiu sudaryta lokalinė sąmata, kurioje išvardinti atliekami darbai. Sąmatos 91-97 punktuose aptarti terasos pagrindų atlikimo darbai ir medžiagos (grindų izoliacija, paklojant polietileninę plėvelę, šilumos ir garso izoliavimas, grindų hidroizoliacija, 30-80 mm storio armuotas betono su nuolydžiu sluoksnis, hidroizoliacijos „bituthene 3000” sluoksnis, denginių izoliacija drenažinėmis plokštėmis, 40 mm storio betoninė danga armuota akrilo stiklo plokštė).

167.       UAB „Sivysta” statybos darbų žurnalas pradėtas pildyti 2005 m. gegužės 30 d., baigtas 2006 m. spalio 22 d., jame nurodyta, kad statybos darbų pradžia 2005 m. gegužės 25 d. (faktiškai 2005 m. gegužės 30 d.), pabaiga – 2006 m. vasario 10 d. pagal sutartį. Tačiau, kada statybos darbai realiai baigti – nenurodyta, nurodytas 2006 m. birželio 1 d. J. M. parengtas terasos įrengimas (el. b., failas – 1, l. 88-90). Pagal Rangos sutartį atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas buvo parengtas 2006 m. gruodžio 21 d. Akte nurodyta, kad bendrastatybiniai darbai, numatyti 2005 m. gegužės 19 d. rangos darbų sutartyje Nr. R74, yra atlikti sutartu terminu ir pilnai užbaigti, atliktų darbų kokybė gera. Nurodytos užsakovo pretenzijos: 1) neuždėtas dekoras cokolyje, 2) nesumontuotas įėjimo stogelis; 3) neįrengtas balkonas pirmame aukšte. Aktą pasirašė tik UAB „Sivysta” atstovas.

168.       Statybos rangos sutartis reglamentuoja CK 6.681 – 6.699 straipsniai. CK 6.644 – 6.671 straipsniuose įtvirtintos bendrosios rangos sutarčių nuostatos, jeigu jos neprieštarauja specialiosioms statybos rangos normoms (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Statybos tvarką, statybos dalyvių ir kitų juridinių bei fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę nustato CK, taip pat Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – Statybos įstatymas).

169.       CK

 6.644 straipsnio 1 dalyje rangos sutartis yra apibrėžta kaip sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rangos sutartis yra sudaroma siekiant pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutartimi iš esmės yra siekiama patenkinti užsakovo poreikį įgyti tam tikrą rangos darbų rezultatą, pavyzdžiui, įgyti konkretų naujai sukurtą daiktą, pakeisti, pagerinti tam tikras esamo daikto savybes ir pan. Statybos rangos sutartis, kurios samprata yra apibrėžta CK 6.681 straipsnyje, išsiskiria iš kitų rangos sutarčių rūšių savo dalyku – šia sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus. Teisiniams santykiams, kylantiems iš statybos rangos sutarčių, bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios normos taikomos tuo atveju, jeigu jos neprieštarauja specialioms (CK 6.681–6.699 straipsnių normos) statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančioms normoms (CK 6.644 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

170.       Vienas iš esminių reikalavimų, taikomų rangos teisiniuose santykiuose, tai reikalavimas, kad rangovo atlikti darbai ir pasiektas rezultatas atitiktų nustatytus kokybės kriterijus. Tokia rangovo pareiga atsispindi ir įstatyme. CK 6.663 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. CK 6.695 straipsnio, reglamentuojančio rangovo, vykdančio statybos rangos sutartį, atsakomybę už darbų kokybę, 1 dalyje yra nustatytas papildomas reikalavimas, kad rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje nustatytų statybos darbų rodiklių (įmonės gamybinių pajėgumų, atsparumo ir kt..

171.       Rangovo, kaip statybos proceso dalyvio, teisės ir pareigos yra reglamentuotos ir specialiame statybos teisinius santykius reglamentuojančiame LR Statybos įstatyme. Šiame įstatyme nustatyta, kad rangovas privalo pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybą leidžiantį dokumentą bei statinio projektą ir pagal aktą perdavė statybvietę (o rangovas ją priėmė). Be to, rangovas privalo vykdyti jam pavestus atlikti statybos darbus pagal statinio projektą, statybos taisykles, taip pat aplinkos ministro nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą, vadovautis teisės aktais, vykdyti inspekcijos nurodymus, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytus reikalavimus, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus (LR Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 2 ir 3 punktai). Rangovas turi teisę gauti iš statytojo (užsakovo) nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą, statinio tyrimų dokumentus, statinio projektą, prisijungimo sąlygas, specialiuosius reikalavimus (LR Statybos įstatymo 18 straipsnio 8 punkto 2 dalis).

172.       Aptartos teisės aktų nuostatos suponuoja išvadą, kad statybos darbus vykdantis rangovas privalo užtikrinti jo vykdomų darbų ir jų rezultato atitiktį užsakovo iškeltiems reikalavimams, išdėstytiems šalių sudarytoje sutartyje ir pagal užsakovo užduotį parengtame statybos techniniame projekte, taip pat viešosios teisės aktuose ir normatyviniuose dokumentuose tokio pobūdžio darbams keliamiems reikalavimams

173.       Pažymėtina, kad atliktų darbų apimties atitiktis šalių rangos sutarčiai yra faktinė aplinkybė, kuri nustatoma analizuojant šalių prisiimtus įsipareigojimus pagal sudarytas rangos sutartis ir faktiškai atliktus darbus. Tai padaryti galima įvertinus rašytinius įrodymus, t. y. rangos sutartis, atliekamų darbų projektus, technines specifikacijas, apklausos sąlygas, sąmatinius skaičiavimus, statybos darbų žurnalus, paslėptų darbų aktus, inžinerinių tinklų geodezines kontrolines nuotraukas, teritorijos topografines nuotraukas, statybinių medžiagų atitikties dokumentus (statybinių produktų eksploatacinių savybių deklaracijas ir sertifikatus), statybos eigos atlikimo dokumentaciją, pažymas iš sąvartyno ir kt.

174.        Rangovo pareiga užtikrinti, kad rangos darbų rezultatas atitiks nustatytus kokybės reikalavimus, gali išlikti ir pasibaigus rangos sutarčiai. Pagal CK išdėstytą reglamentavimą, tuo atveju, jeigu įstatyme ar rangos sutartyje yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, darbų rezultatas turi atitikti nustatytus kokybės reikalavimus visą garantinį terminą. Jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas (CK 6.664 straipsnio 1 ir 3 dalys). CK 6.697 straipsnio, reglamentuojančio statybos rangos teisinius santykius, 1 dalyje yra nustatyta, kad tuo atveju, jeigu ko kita nėra nustatyta statybos rangos sutartyje, rangovas per visą garantinį laiką turi užtikrinti, kad statybos objektas atitinka normatyviniuose statybos dokumentuose nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Konkretūs garantiniai terminai, taikytini statybos rangos teisinių santykių atveju, yra nurodyti CK 6.698 straipsnyje. Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004, 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005, 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009, 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020). Taigi, remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, ieškovė, reikšdama reikalavimą pašalinti terasos (sutapdinto eksploatuojamo stogo) statybos trūkumus turi pareigą šioje byloje įrodyti tik defektų faktą, o atsakovė kaip rangovas, siekdama išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jos atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis.

175.       Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo pareigoti atsakovę (rangovą) UAB „Sivysta” ištaisyti pastato 11A/2p, terasos (sutapdinto eksploatuojamo stogo) statybos trūkumus pagal Trūkumų nustatymo ir jų ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 191211, parengtą eksperto T. Mičiudos, bei atlikti pastato, 11A/2p, fasado nutinkavimo darbus.

176.       Minėtoje T. Mičiudos Ataskaitoje nurodomi tokie trūkumai: nepakankamas/netinkamas nuolydis, vietomis atšokusios plytelės, jų tarpai dėl užsilaikančios drėgmės/vandens apžėlę samanomis, po plytelių klijais nėra hidroizoliacijos, klijai netekę adhezijos su betonu, stogo lietaus vandens nuvedimo latako nuolydis per mažas, jis sumontuotas per žemai, vertikalus stogo kraštas nepakankamai apsaugotas nuo vandens, todėl nutrupėjęs betonas, atšokusios buvusios plytelės, pradėjęs koroduoti skardinis profilis.

177.       Ieškovės teigimu, Rangos sutarties objekto lokalinėje sąmatoje, patvirtintoje R. K. parašu nebuvo įtraukti daugiabučio pastato plokščiojo stogo dangos įrengimo darbai (sąmatos 91-97 punktai), nors U A „Elvora” Darbo projekto 5 lape, tiek stogo krašto apskardinimo darbai iki lietvamzdžio ir stogo danga buvo suprojektuoti. Šiame stogo konstruktyvinės dalies „Elvoros” pateiktame brėžinyje plokščiojo stogo hidroizoliacija nenumatyta, tačiau UAB „Elvora” 2006-06-01 konstruktorius J. Mendelevičius statybų metu pateikė patikslintą plokščiojo stogo įrengimo brėžinį, kuriame reikalingi darbai numatyti. Tačiau rangovas, vykdydamas darbus jų neatliko, ką patvirtina ir Tauro Mičiudos ataskaita, atlikti ardymo (apžiūros) veiksmai, o Bendrija sudariusi sutartį su rangovu UAB “Sivysta” tinkamo įsipareigojimų vykdymo nepareikalavo. Šiai stogo konstrukcijai rangovas neįrengė net 4 sluoksnių: drenuojanti diafragma 8 mm; neįmanoma nustatyti, kokios markės betonas buvo užpiltas pagal Statybos darbų žurnalą, nors deklaruota, kad tai skiedinio užtepąs S20 armuotas 40 mm; neįrengtas hidroizoliacinis sluoksnis ir akmens masės plytelės su fex klijais 15 mm. Rangovo „Sivysta” atlikti stogo įrengimo darbai yra kitokie, nei deklaruota statybos žurnale, pvz. 2006-07-24 „Terasos hidroizoliacijos įrengimas I-as sluoksnis „Mida”, 2006-07-25 II- as sluoksnis „Mida” kaip hidroizoliacijos įrengimas ir kt., kai statybos techninio specialisto, eksperto Tauro Mičiudos ataskaitoje tokių darbų nenustatyta, kad jie iš viso buvo atlikti. Stogo krašto lietskardės įrengimo darbai yra netinkami, kitokie nei deklaruota statybos žurnale. Visa tai rodo akivaizdžius tyčinius rangovo veiksmus dėl jo atliktų darbų įrengiant stogą, nei faktiškai buvo padaryta. Taip pat stogo nuolydžiai neatitinka techninių reglamentų reikalavimų (yra per maži), neįrengta prilydomoji danga, todėl visus šiuos jam priklausiusius darbus jis privalo atlikti tinkamai, ištaisyti esamus stogo statybos trūkumus.

178.       Taigi kaip teisingai pastebėjo atsakovė UAB “Sivysta”, ieškovė patikslintu ieškiniu iš esmės prašo įpareigoti UAB „Sivysta” atlikti rangos darbus, dėl kurių atlikimo niekada nebuvo susitarta su užsakove, kurie net nebuvo numatyti ir įtraukti į sąmatą, kurių „Sivysta” neatliko ir už kuriuos jai nebuvo apmokėta (t. y. suformuoti hidroizoliacinę dangą iš geomembranos, įrengti prilydomąją dangą ir kt.). Kaip yra nustatyta byloje, užsakovė vykdė statybas pigiausiu būdu, atsisakydama visos eilės darbų, dėl to keitė projektinius sprendinius, o dalies projekte numatytų darbų neatliko, nes taupė lėšas.

179.       Nagrinėjamu atveju ieškovė remiasi eksperto T. Mičiudos ataskaita, kurioje konstatuota, kad apžiūros metu nebuvo surasta tam tikrų darbų, kurių UAB „Sivysta” šiame objekte apskritai neatlikinėjo. Kadangi, kaip minėta, buvo statoma pigiausiu būdu ir dalies darbų atsisakoma dėl taupymo, teismas pritaria atsakovės pozicijai, jog šiuo atveju reikia realiai atliktus darbus lyginti ne vien tik su projektine dokumentacija ir reglamentais (kaip turėtų būti įrengta), bet su UAB „Sivysta” realiai atliktais (užsakytais) darbais, kurie yra nurodyti UAB „Sivysta” atliktų darbų priėmimo- perdavimo aktuose ir kurie yra priimti užsakovės atstovų. Teismo vertinimu, tik šiuose UAB „Sivysta“ atliktų darbų priėmimo- perdavimo aktuose nurodyti darbai gali būti pripažįstami UAB „Sivysta“ atliktais darbais, kadangi už juos rangovei ir buvo sumokėta.

180.       Ieškovė kartu su patikslintu ieškiniu į bylą yra pateikusi 2006 metų birželio-rugsėjo mėnesių UAB „Sivysta” šiame objekte atliktų rangos darbų priėmimo-perdavimo aktus, kuriuose yra nurodyti visi rangovės atlikti darbai. Bylos duomenimis, pastato vykdomų statybos darbų techninę priežiūrą pagal 2015 m. gegužės 31 d. su statytojų grupe A. J., A. G., M. P. ir J. K. sudarytą statybos techninės priežiūros sutartį vykdė trečiasis asmuo P. B.. Visus minėtuose atliktų rangos darbų priėmimo-perdavimo aktuose nurodytus darbus priėmė bendrosios techninės priežiūros vadovas P. B.. Visi aktuose nurodyti darbai yra priimti kaip kokybiški ir dėl jų nėra nurodyta jokių pastabų. Minėtas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir pats bendrosios techninės priežiūros vadovas P. B. duodamas teismui žodinius paaiškinimus.

181.       Pagal LR Statybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 dalies 2 punktą statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų, o šio straipsnio 3 dalies 2, 3 punktuose nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas turi teisę reikalauti (įrašydamas į statybos darbų žurnalą), kad rangovas pašalintų statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų pažeidimus; ištaisytų statinio normatyvinės kokybės pažeidimus. LR Statybos įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu rangovas nevykdo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų, statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo apie tai pranešti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir pareikalauti sustabdyti statybos darbus. Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 179 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „STATINIO STATYBOS TECHNINĖ PRIEŽIŪRA“ (kuris galiojo 2005 m. gegužės 31 d. Statybos techninės priežiūros sutarties pasirašymo metu) 14 punkte nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas savo veiklos rezultatus įformina, įrašydamas reikalavimus Statybos darbų žurnale arba pasirašydamas (vizuodamas) dokumentus (statinių statybos darbų priėmimo aktus, inžinerinių statinių, technologinių inžinerinių sistemų ir bendrųjų statinio inžinerinių sistemų, laikančiųjų konstrukcijų, paslėptų statinio konstrukcijų, paslėptų statybos darbų bei įrenginių bandymo aktus). Šio reglamento 16 punkte nustatyta, kad statinio statybos techninio prižiūrėtojo parašas dokumentuose patvirtina jo reikalavimų vykdymą statinio statybos vadovui, o priimant atliktus darbus – tų darbų būtiną normatyvinę kokybę ir dokumentuose nurodytų statybos darbų kiekių atitiktį faktiniams darbų kiekiams.

182.       Svarbu pažymėti ir tai, kad visi atliktų rangos darbų priėmimo-perdavimo aktuose nurodyti ir aktuoti rangos darbai buvo surasti eksperto Tauro Mičiudos atlikto patikrinimo metu ir nurodyti jo ataskaitoje. Patikrinimo metu nesurastų darbų (prilydomos dangos įrengimas, hidroizoliacijos įrengimas iš geomembranos ir pan.) rangovė neaktavo ir atliktų darbų priėmimo- perdavimo aktuose nenurodė bei pinigų už tokius darbus negavo. Kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškino atsakovės UAB “Sivysta” atstovas, rangovė atliko tik tuos darbus, kuriuos jai užsakė ir apmokėjo užsakovė ir tie darbai nurodyti darbų pridavimo aktuose. Priešingų įrodymų į bylą nėra pateikta.

183.       Pastebėtina, kad tas aplinkybes, kad rangovė UAB „Sivysta” atliko tik aukščiau nurodytuose aktuose nurodytus darbus, už kuriuos jai ir buvo apmokėta, pripažino ir pati ieškovė, kuri patikslinto ieškinio punkte Nr. 40 nurodė, jog plokščiojo stogo statybos darbus UAB „Sivysta” atliko pagal lokalinės sąmatos, sudarytos prie rangos sutarties Nr. R 74 (90- 96 sąmatos pozicijos), o Bendrija apmokėjo rangovui visų investitorių lėšomis pagal sąskaitas faktūras.

184.       Pažymėtina, kad statybos žurnalas yra pildomas tik vienu egzemplioriumi, o jo sudėtine dalimi yra paslėptų darbų aktai. Užbaigus statybos darbus, rangovas perduota statybos žurnalą užsakovo įgaliotam atstovui. Nagrinėjamu atveju plokščiojo stogo paslėptų darbų akto nėra.

185.       Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog UAB „Sivysta” rangos darbus šiame objekte užbaigė 2006 metų rugsėjo-spalio mėnesiais, o Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. gruodžio 31 d. aktu pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti. Nuo to laiko – iki 2023 metų vasario mėnesio, t. y. daugiau kaip per 16 metų nuo darbų užbaigimo (kai buvo pateiktas teismui patikslintas ieškinys, kuriame UAB „Sivysta“ buvo patraukta atsakove) UAB „Sivysta“ niekada negavo jokių pretenzijų dėl netinkamai atliktų ar nepilnai atliktų darbų nei iš užsakovės, nei iš ieškovės, nors Vilniaus apygardos teismas šioje byloje – 2022 m. spalio 4 d. nutartyje aiškiai nurodė, jog po 2010 m. spalio 4 d. Bendrijos atsakymo praėjus vienam mėnesiui, ieškovė sužinojo apie jos teisių pažeidimą.

186.       Kaip bylos nagrinėjimo metu nurodė ieškovė, pagrindinė problema yra nenumatyta ir neįrengta hidroizoliacija, neskaičiuota ir neįrengta stogo danga, nesumontuotas stogo krašto atskardinimas iki lietvamzdžio, kuri buvo numatyta Elvora „Darbo projekto” 5 lape, dėl to stogo kraštas neapsaugotas nuo vandens, trupa betonas. Taigi, šiuo atveju nėra jokio pagrindo iš UAB „Sivysta reikalauti po 16 metų atlikti tai, kas net nebuvo numatyta įrengti ir kas nebuvo suskaičiuota atliktinų darbų sąmatoje bei nebuvo užsakyta pas rangovą (šių darbų nėra numatyta ir atliktų darbų pridavimo-priėmimo aktuose).

187.       Galiausiai, kaip patvirtina bylos medžiaga ir kaip jau šiame teismo sprendime buvo konstatuota, kad iš esmės atsakovė daugiabučio namo savininkų bendrija visais statybos klausimais buvo priklausoma nuo bendrijos narių, kurie ir spręsdavo dėl visų statybos klausimų, įskaitant ir tai, kokie darbai privalo būti atlikti statomame daugiabučiame gyvenamajame name su kūrybinėmis dirbtuvėmis. Siekiant pastatyti gyvenamąjį namą su kūrybinėmis dirbtuvėmis kuo mažesnėmis sąnaudomis, tarp jungtinės veiklos partnerių buvo susitarta, kad visus vidaus apdailos darbus, taip pat ir bendrųjų konstrukcijų, kurios neatsiejamai susijusios su kiekvienu iš investuotojams priskirtinu pastato plotu (balkonų, terasų ir kt.) užbaigimo darbus atliks kiekvienas investuotojas pats pagal savo pageidavimą ir savo lėšomis, t. y. kiekvienas investuotojas jam priklausantį balkoną, terasą ar šviesduobę privalėjo įsirengti ir įsirenginėjo savo lėšomis. Šias aplinkybes patvirtina tiek ieškovės pateiktos Tauro Mičiudos parengtos Trūkumų nustatymo ir jų ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitos Nr. 191211 priedai, t. y. Ataskaitoje pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad ginčo terasoje (sutapdintame stoge) visi darbai, t. y. sutapdinto stogo uždengimas, grindų (plytelių) sudėjimas ir atitvarų įrengimas buvo atlikti ir šiuos darbus atliko pati ieškovė M. P. ir/arba jos pasitelkti asmenys, tiek ir į bylą pateikti kvitai, PVM sąskaitos-faktūros, kurie patvirtina statybinių ir apdailos medžiagų (turėklų, plytelių) įsigijimą dar 2007-2013 metais. Ši faktinė aplinkybė buvo taip pat nustatyta ir bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi, kaip ir teisingai pastebėjo atsakovės UAB „Sivysta“ atstovas, šie pastato terasos (sutapdinto eksploatuojamo stogo) trūkumai, jei jie ir buvo, galėjo atsirasti ir dėl pačios ieškovės ir/arba jos pasitelktų asmenų atliktų darbų.

188.       Analizuodamas Trūkumų nustatymo ir jų ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 191211, parengtą eksperto Tauro Mičiudos, teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertas, konstatuodamas, kad eksploatuojamo stogo latakų nuolydis neatitinka STR reikalavimų (t. y. nuolydis yra per mažas 0,75 ° - 1,05°, vietoje 1,4°), remiasi Techninių reikalavimų statybos reglamento STR 2.05.02:2001 „STATINIŲ KONSTRUKCIJOS. STOGAI” 66.9 punkto redakcija, kuri galiojo iki 2002-03-02. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2002 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 57” Dėl statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai” dalinio pakeitimo (kuris įsigaliojo nuo 2002 03 02 ir galiojo rangovui UAB „Sivysta” 2015-2016 metais atliekant statybos rangos darbus) minėtas 66.9 punktas buvo išdėstytas taip: stogo latakų nuolydis į įlają turi būti ne mažesnis kaip 0,6°. Dėl to teismo vertinimu nepatikima eksperto T. Mičiudos ataskaitoje nurodyta išvada, jog stogo latako nuolydis (0,75 ° - 1,05°) yra per mažas.

189.       Teismas pažymi, jog eksperto T. Mičiudos ataskaita yra neišsami, nevertinant defektų/trūkumų susidarymo priežasčių, neatsižvelgus į tai, kad ginčo terasoje (sutapdintame stoge) visi darbai, t .y. sutapdinto stogo uždengimas, grindų (plytelių) sudėjimas ir atitvarų įrengimas buvo atlikti ir šiuos darbus atliko pati ieškovė ir/arba jos pasitelkti asmenys, ataskaita sudaryta atsakovei nepranešus ir nesudarius galimybių dalyvauti butui, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio sutapdinto stogo apžiūroje. Įrodymai, kuriais ieškovė grindžia terasos (sutapdinto eksploatuojamo stogo) statybos trūkumų šalinimo reikalavimą, nėra pakankamai pagrįsti, nuotraukose ir eksperto T. Mičiudos ataskaitoje nepakanka duomenų trūkumų buvimo faktui aiškiai identifikuoti (ieškovė skirti ekspertizės teismo taip pat neprašė). Be to, kaip jau buvo konstatuota, ieškovė patikslintu ieškiniu iš esmės prašo įpareigoti rangovą UAB „Sivysta” atlikti rangos darbus, dėl kurių atlikimo niekada nebuvo susitarta su užsakove, kurie net nebuvo numatyti ir įtraukti į atliktinų darbų sąmatą, kurių UAB „Sivysta” neatliko ir už kuriuos jai nebuvo apmokėta (šių darbų nėra numatyta ir atliktų darbų pridavimo-priėmimo aktuose). Taip pat yra visiškai neaišku kur ir kokius „nutinkavimo darbus” ieškovė prašo įpareigoti atsakovę atlikti.

190.       Pažymėtina, jog rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

191.       Pagal CPK 178 straipsnį, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, o nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė pateikto patikslinto ieškinio reikalavimų, pareikštų atsakovei UAB “Sivysta”, pagrįstumo (CPK 178 str.).

192.       Taigi, teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog ieškovės reikalavimai įpareigoti rangovą UAB „Sivysta” ištaisyti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11A/2p, terasos (sutapdinto eksploatuojamo stogo) statybos trūkumus pagal Trūkumų nustatymo ir jų ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 191211, parengtą eksperto Tauro Mičiudos, bei atlikti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11A/2p, fasado nutinkavimo darbus yra visiškai nepagrįsti, todėl taip pat atmestini.

193.       Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB “Sivysta” taip pat buvo pareiškusi prašymą taikyti šioje byloje ieškinio senatį.

Ieškovės teigimu, bendrasis ieškinio senaties 10 metų terminas šiuo atveju ieškovei turi būti skaičiuojamas nuo 2010 metų lapkričio 4 dienos ir baigėsi 2020 metų lapkričio 4 dieną. Ieškinio reikalavimai UAB „Sivysta”, kaip atsakovei, buvo pateikti 2023 metų vasario 6 dieną, pateikus teismui patikslintą ieškinį, t. y. praėjus 2 metams ir 3 mėnesiams po ieškinio termino pabaigos. Taip pat atsakovė nurodė, kad ieškovės reikalavimai, pateikti UAB „Sivysta”, negali būti tenkinami ir dėl pasibaigusio atliktų rangos darbų garantinio termino, kadangi garantinis terminas, per kurį buvo galima pateikti pretenzijas dėl netinkamai (nekokybiškai) atliktų darbų, baigėsi 2019 metų gruodžio 31 dieną. Tuo tarpu ieškinio reikalavimai UAB „Sivysta”, kaip atsakovei, buvo pateikti 2023 metų vasario 6 dieną.

194.       Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos. Gavęs šalies prašymą taikyti ieškinio senatį, teismas visų pirma turi patikrinti, ar reiškiamiems reikalavimams taikoma ieškinio senatis (CK 1.134 straipsnis), taip pat ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga.

195.       Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Be to, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti.

196.       Pasisakydamas dėl ieškinio senaties instituto, kasacinis teismas tai pat ne kartą yra nurodęs, kad ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktiką).

197.       Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016, 18 punktas). Konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba gali būti pritaikyta tik tinkamai kvalifikavus šalių teisinius santykius.

198.       Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

199.       Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas grąžindamas bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo konstatavo, jog po 2010 m. spalio 4 d. Bendrijos atsakymo praėjus vienam mėnesiui, ieškovė sužinojo apie jos teisių pažeidimą. Taigi, bendrasis ieškinio senaties 10 metų terminas šiuo atveju ieškovei turi būti skaičiuojamas nuo 2010 metų lapkričio 4 dienos.

200.       Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė 2019 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į teismą su pradiniu ieškiniu atsakovams (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai ir A. G. (A. G.) dėl neteisėtos statybos, statybos trūkumų pašalinimo ir skolos priteisimo pagal investavimo sutartį, trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, buvo įtraukta ir atsakovė UAB “Sivysta”. Šiuo klausimu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismas grąžindamas bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nurodė, jog ieškovė reikalavimus dėl netinkamai įrengtos terasos ir kitų Pastato-2 mansardinio aukšto netinkamai įrengtų darbų, remdamasi Rangos sutarties sąlygomis, galėjo reikšti tiesiogiai rangovei UAB „Sivysta”. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje turėjo pasinaudoti ieškinio trūkumų šalinimo institute, išaiškindamas ieškovei jos ir kitų šalių pagal Investavimo sutartį teises ir pareigas bei nurodydamas ieškovei tikslinti reikalavimus bei atsakovais trauktinus asmenis. Dėl to buvo tenkinamas ieškovės apeliacinis skundas dėl šio reikalavimo ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

201.       CK

 1.130 straipsnyje reglamentuojami pagrindai, kuriems esant ieškinio senaties terminas nutraukiamas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę (to paties straipsnio 2 dalis). Nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Jeigu ieškinio senaties terminą nutraukė ieškinio pareiškimas, tai ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jeigu iš ginčo teisinio santykio galima pareikšti tapatų reikalavimą (to paties straipsnio 3 dalis).

202.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, nors rangovas UAB “Sivysta” iki Vilniaus apygardos teismui 2022 m. spalio 4 d. nutartimi grąžinus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, byloje buvo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tačiau šioje byloje, pagal pradinį ieškovės ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai ir A. G. (A. G.) buvo nagrinėtas tiesiogiai su UAB „Sivysta“ susijęs su jos atliktų statybos darbų kokybės klausimas, apie kurį ji žinojo ir negalėjo žinoti. Tiek Bendrija, tiek ir rangovas UAB „Sivysta“ pagal apeliacinės instancijos akcentuotas Investavimo, bei Rangos sutarties nuostatas buvo įvertinti kaip tinkamai atsakovai dėl statybos trūkumų pašalinimo. Teismas sutinka su ieškovės pozicija, jog Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutarties 117 ir 120 punktuose nurodyti motyvai, akcentuojant rangovo UAB „Sivysta“ dalyvavimo byloje atsakovu klausimą, rodo, kad ieškinio senatis dėl ieškovės pareikšto reikalavimo Bendrijai buvo nutrūkusi ir rangovo UAB „Sivysta“ atžvilgiu.

203.       Taigi, pradinio ieškinio pateikimas atsakovams (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai ir A. G. dėl neteisėtos statybos ir statybos trūkumų pašalinimo, trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukiant ir atsakovę (rangovą) UAB “Sivysta”, apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai, jog ieškovė reikalavimus dėl netinkamai įrengtos terasos ir kitų Pastato-2 mansardinio aukšto netinkamai įrengtų darbų, remdamasi Rangos sutarties sąlygomis, galėjo reikšti tiesiogiai rangovei UAB „Sivysta“, bei apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje turėjo pasinaudoti ieškinio trūkumų šalinimo institutu, nurodydamas ieškovei tikslinti reikalavimus bei atsakovais trauktinus asmenis,

vertintini kaip ieškinio senatį nutraukiančios aplinkybės CK 1.130 straipsnio 3 dalies prasme. Įvertinus aplinkybę, kad ieškinio senaties terminas buvo nutrūkęs nuo 2019 m. gruodžio 31, t. y. nuo tada, kai ieškovė kreipėsi į teismą su pradiniu ieškiniu atsakovams (duomenys neskelbtini)daugiabučio namo savininkų bendrijai ir A. G. dėl neteisėtos statybos ir statybos trūkumų pašalinimo, trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukiant ir atsakovę (rangovą) UAB “Sivysta”, spręstina, kad ieškovė patikslinto ieškinio reikalavimams atsakovei UAB “Sivysta” pareikšti nėra praleidusi bendrojo 10 metų ieškinio senaties termino.

204.       Pasisakydamas dėl atsakovės teiginio, jog ieškovės reikalavimai, pateikti UAB „Sivysta“, negali būti tenkinami ir dėl pasibaigusio atliktų rangos darbų garantinio termino, teismas pažymi, jog garantinis terminas – tai įstatymo ar šalių susitarimu nustatytas terminas, per kurį galioja vienos iš sutarčių garantija, jog perduotas ir tinkamai naudojamas daiktas atitinka sutartyje numatytą daiktų kokybę bei galės patikimai tarnauti arba bus patikimai naudojamas (CK 6.697 straipsnis). Garantinių terminų pasibaigimas paprastai nulemia sandorio šalies suteiktos garantijos pasibaigimą, taigi ir atsakomybės už daiktų kokybės trūkumus, iškilusius ar paaiškėjusius po garantinio termino pabaigos, išnykimą. Tai reiškia, kad asmuo netenka teisės į ieškinį dėl daiktų kokybės trūkumų, iškilusių arba paaiškėjusių po garantinio termino pabaigos, t. y. skirtingai nei ieškinio senaties termino pasibaigimo atveju, išnyksta ne tik teisė į ieškinio priverstinį patenkinimą, bet ir pati subjektinė teisė.

205.       Darbų rezultato kokybės garantinis terminas gali būti nustatytas įstatyme arba sutartyje. Pagal Rangos sutarties 6.1 punktą rangovas atliktiems darbams suteikė 5 metų, o paslėptiems statinio elementams – 10 metų garantiją po statinio pripažinimo tinkamu naudotis dienos. Analogiški statybos rangos garantiniai terminai įtvirtinti ir CK 6.698 straipsnio 1 dalyje.

206.       Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. gruodžio 31 d. aktu pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti. Taigi garantinis terminas šiuo atveju pradedamas skaičiuoti nuo 2009 m. gruodžio 31 d. Garantijos termino pabaiga laikytina 2019 m. gruodžio 31 d. (tokį garantijos termino, per kurį buvo galima pateikti pretenzijas dėl netinkamai (nekokybiškai) atliktų darbų, pabaigos momentą laiko ir pati atsakovė UAB “Sivysta”).

207.       Kaip minėta, nagrinėjamos civilinės bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovė 2019 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į teismą su pradiniu ieškiniu atsakovams (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai ir A. G. (A. G.) dėl neteisėtos statybos, statybos trūkumų pašalinimo, trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, buvo įtraukta ir atsakovė UAB “Sivysta”. Kaip jau minėta, šiuo klausimu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismas grąžindamas bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nurodė, jog ieškovė reikalavimus dėl netinkamai įrengtos terasos ir kitų Pastato-2 mansardinio aukšto netinkamai įrengtų darbų, remdamasi Rangos sutarties sąlygomis, galėjo reikšti tiesiogiai rangovei UAB „Sivysta“. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje turėjo pasinaudoti ieškinio trūkumų šalinimo institute, nurodydamas ieškovei tikslinti reikalavimus bei atsakovais trauktinus asmenis. Dėl to buvo tenkinamas ieškovės apeliacinis skundas dėl šio reikalavimo ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

208.       Įvertinęs minėtas faktines aplinkybes, tai, kad ieškovė į atsakovę UAB “Sivysta” per visą tą laiką su atskira pretenzija nesikreipė, bei tai, jog CK 6.667 straipsnio 3 dalyje, nenurodoma, koks konkretus dokumentas turi būti pateikiamas rangovui dėl atliktų darbų trūkumų, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju 2019-12-31 pradinio ieškinio pateikimas (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai ir A. G., įtraukiant atsakovę UAB “Sivysta” į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, vertintinas kaip pretenzijos dėl jos atliktų rangos darbų rezultato trūkumų pateikimas atsakovei, o tai reiškia, jog su pretenzija į atsakovę UAB “Sivysta” ieškovė kreipėsi per 10 metų garantinį terminą. Taigi atsakovės teiginiai, jog ieškovės reikalavimai, pateikti UAB „Sivysta”, negali būti tenkinami dėl pasibaigusio atliktų rangos darbų garantinio termino, atmestini.

209.       Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

210.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

211.       Nagrinėjamu atveju patikslinto ieškinio netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos.

212.       Atsakovė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija pateikė prašymą priteisti jai iš ieškovės 11 253 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ( t. y. 5 082,00 Eur išlaidų, kurias atsakovė patyrė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pakartotinai (susipažinimas su ieškovės patikslintu ieškiniu, atsiliepimų į patikslintą ieškinį parengimas, pasirengimas parengiamiesiems ir teismo posėdžiams, atstovavimas parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose); 3025,00 Eur išlaidų, kurias atsakovė patyrė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmąjį kartą; 3 146,00 Eur išlaidų už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą); pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

213.       Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš Bendrijos 9910,46 Eur sumokėtą sumą už ieškovei neperduotas patalpas, paliko nepakeistą. Taip pat bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė dalies reikalavimų Bendrijos atžvilgiu atsisakė.

214.       Atsakovė UAB „Sivysta“ pateikė prašymą priteisti jai iš ieškovės 1500 Eur išlaidų advokato pagalbai (už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą, už atstovavimą teismo posėdžiuose) apmokėti; pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

215.       Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

216.       Teismo vertinimu, atsakovių (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos ir UAB „Sivysta“ patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo” (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, yra pagrįstos, todėl teismas įvertinęs bylos esmę, jos sudėtingumą ir apimtį, atsakovių rengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei remdamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, priteisia atsakovei (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai iš ieškovės M. P. 11253 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei UAB “Sivysta” – 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

217.       Teismas šioje byloje taip pat patyrė 465,72 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 EUR). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš ieškovės priteistina 465,72 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės M. P. patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas  (duomenys neskelbtini), iš ieškovės M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11 253 Eur (vienuolika tūkstančių du šimtus penkiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sivysta“, juridinio asmens kodas 125953185, iš ieškovės M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 465,72 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt penkių eurų ir 72 ct) bylinėjimosi išlaidų.  Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

Teisėja                                                      Marina Vladimircevienė