Civilinė byla Nr. 2S-612-589/2020

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04757-2019-8 

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.6; 3.3.2.5

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugsėjo 9 d. 

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-346-223/2020 pagal pareiškėjo G. S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo suinteresuotiems asmenims R. S., uždarajai akcinei bendrovei „Medicinos bankas“, Compagnie Francaise d'Assurance pour le commerce exterieur Baltics filialui, uždarajai akcinei bendrovei „Scandagra“, akcinei bendrovei Linas Agro, Panevėžio rajono Aukštadvario žemės ūkio bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei „Alauša“, V. L., N. Č., D. S., A. J., V. Š., Ramirent Baltic AS Vilniaus filialui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Derlinga žemė“, uždarajai akcinei bendrovei „Krisvita“, Panevėžio rajono savivaldybės administracijai, A. V., uždarajai akcinei bendrovei „Specagra“, akcinei bendrovei „Swedbank“, Panevėžio kredito unijai, uždarajai akcinei bendrovei „Stuko ūkis“, antstoliams A. B., V. Ž., E. S., S. R., dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas G. S. (toliau – ir pareiškėjas) prašė iškelti jam bankroto bylą; bankroto administratoriumi paskirti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Debitus“, esančią adresu Traidenio g. 39-4, Vilnius; patvirtinti 500 Eur lėšų sumą per mėnesį, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti G. S. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinių asmenų bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad vykdė ūkininko veiklą. Esminė priežastis, lėmusi jo nemokumą, buvo 2017 m. įvykusi liūtis, dėl kurios nebuvo galimybių nuimti derliaus. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. A-550 „Dėl ekstremalios situacijos paskelbimo Panevėžio rajono teritorijoje“ nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. 15 val. Panevėžio rajono teritorijoje buvo paskelbta ekstremali padėtis. To pasekoje jis susidūrė su finansiniais sunkumais, pradėjo vėluoti atsiskaityti su kreditoriais. Kreditoriai jo atžvilgiu pradėjo išieškojimus tiek teisminiu, tiek neteisminiu keliu, išieškojimas pradėtas vykdyti antstolių kontorose. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas sustabdė ūkininko veiklą ir nebevykdo jos iki šiol. Nebegali vykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų. Pareiškimo padavimo dieną pareiškėjas kreditoriams yra skolingas 834 124,12 Eur, nustatyti 23 kreditoriai, kurie tinkamai informuoti apie bankroto bylos iškėlimą. Vykdomosios bylos pareiškėjo atžvilgiu vykdomos antstolių S. R., E. S., V. Ž., A. B. kontorose. Įsiskolinimai kreditoriams susidarė už trąšas, chemikalus, kurą, žemės nuomą, bankams už nekilnojamąjį turtą.

3.       Nurodė, jog susiklosčius sunkiai finansinei situacijai, pagal 2019 m. rugpjūčio 7 d. darbo sutartį pradėjo dirbti samdomą darbą įmonėje UAB „Onela“, degalinėje. Pareiškėjo pajamos iš darbo santykių yra minimalios, sudaro apie 400 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius. Išsilavinimas vidurinis, neturi galimybės dirbti geriau apmokamą darbą. Ūkininko ūkis iki šiol registruotas, jis vis dar augina grūdus žemės sklypuose, pajamos apie 2 000 Eur į metus. Pareiškėjas turi sutuoktinę, tris nepilnamečius vaikus. Turi nekilnojamojo turto – žemės sklypų ir pastatų, priklausančio jam asmeninės nuosavybės teise, vidutinė jų rinkos vertė pagal VĮ „Registrų centras“ – 211 083 Eur, tačiau nepriklausomų turto vertintojų UAB „Centro klubas“ jie įvertinti 131 000 Eur. Nekilnojamojo turto, priklausančio pareiškėjui bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, vidutinė rinkos vertė – 139 920 Eur, t. y. pareiškėjui bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklauso turto už 70 000 Eur. Pareiškėjas taip pat turi kilnojamojo turto – automobilį Audi A6, gamybos metai – 2003 m. Pareiškėjo teigimu, iš viešųjų registrų matyti, jog jam priklauso agrotechnika, tačiau šis nekilnojamasis turtas yra nurašytas, nes nusidėvėjęs, gavo už metalo laužą apie 3 000 Eur, dalis technikos nebuvo priduota, nes technika priklausė ir jo sutuoktinei. Pareiškėjas grynųjų pinigų banko sąskaitose, vertybinių popierių neturi. Taip pat nurodė, jog nėra įkeitęs turto, jam priklausančiam turtui nėra taikyti jokie prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai. Pareiškėjas turi skolininkų. Bendra jam priklausančio turto vertė, pagal VĮ „Registrų centras“ rinkos vertę, nesiekia 300 000 Eur, o kreditorinių reikalavimų – viršija 800 000 Eur. Pažymėjo, jog su sutuoktine R. S. pareiškėjas pasirašęs 2014 m. spalio 1 d. vedybų (povedybinę) sutartį, pagal kurią sutuoktiniai tiek ūkinį, tiek finansinį gyvenimą veda atskirai.

4.       Būtiniesiems šeimos poreikiams tenkinti prašė palikti po 350 Eur per mėnesį, taigi kreditoriams ir bankroto administratoriui per mėnesį galėtų skirti po 50 Eur. Prašė jam skirti 150 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymui per mėnesį, 200 Eur mokesčiams už komunalines paslaugas, susimokėti už telefoną, transporto išlaidoms, higienos reikmėms ir kt. Nežino kokios jo sutuoktinės pajamos. Pažymėjo, jog nėra Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 5 straipsnio 8 dalyje numatytų sąlygų atsisakyti iškelti jam bankroto bylą. Jis yra nemokus ir jo skolos viršija 25 MMA, tai yra kreditorinių reikalavimų suma sudaro 800 000 Eur; jo turimas turto dalis neviršija 300 000 Eur, tai reiškia, jog įsiskolinimas sudaro 500 000 Eur, kurio padengti iš jo turimo turto ir pajamų nėra galimybių; tapo nemokus dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, tai yra dėl prastų oro sąlygų. Pareiškėjo atžvilgiu daugiau nėra iškelta civilinių ar baudžiamųjų bylų, kuriose jam būtų pareikšti turtiniai reikalavimai ir (arba) areštuotas jo turtas, taip pat nėra iškelta bylų, kuriose jam pareikšti su darbo santykiais susiję reikalavimai. Žalingų įpročių neturi, nepiktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartiniais lošimais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Panevėžio apylinkės teismo

6.       Teismas nustatė, kad pareiškėjo skola pareiškimo pateikimo dienai viršija 800 000,00 Eur. Pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai viršija 25 MMA ir skolinių įsipareigojimų mokėjimo terminai yra suėję, pareiškėjas atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalį. Pažymėjo, jog vien pareiškėjo skolinių įsipareigojimų suma, kuri viršija 25 MMA, savaime nesudaro pagrindo pareiškėjo nemokumui pagal FABĮ konstatuoti, nes turi būti nustatyta, jog fizinis asmuo negali vykdyti savo skolinių įsipareigojimų.

7.       Atkreipė dėmesį į tai, kad abejonių kelia pareiškėjo sąžiningumas, jam priklausančio turto vertė bei tikrieji fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo tikslai. Teismui kilo pagrįstų abejonių, ar pareiškėjas elgėsi sąžiningai kreditorių atžvilgiu, ar nebuvo sąmoningai stengtasi išvengti mokėjimų kreditoriams, ar pareiškėjas dėjo maksimalias pastangas, siekdamas išvengti nemokumo, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas, disponuojantis didelės vertės nekilnojamuoju turtu bei vykdęs ūkininko veiklą, kuomet skolos kreditoriams siekia 800 000 Eur, nebegalėdamas atsiskaityti su kreditoriais, įsidarbino įmonėje, kuri, bylos duomenimis, priklauso jo sutuoktinei ir šiuo metu gauna minimalias pajamas, taip pat sudarė sandorius su įmonėmis, kurios priklauso jo sutuoktinei ir kurie galėjo prisidėti prie jo nemokumo.

8.       Nustatė, pareiškėjas 2017-2018 m. neteikė deklaracijų apie užmirkusius žemės ūkio sklypų plotus ir jam nebuvo mokėta nei parama žemės ūkio veiklos subjektams, patyrusiems nuostolių žuvus žemės ūkio augalams dėl gausių kritulių 2017 m., nei parama už 2017 m. pasėtus ir dėl kritulių žuvusius ir (arba) negalėtus pasėti žieminius pasėlius. Pažymėjo ir tai, jog 2014 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjas ir jo sutuoktinė R. S. sudarė Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, kuria pasidalijo nekilnojamąjį turtą, o 2014 m. spalio 1 d. sudarė vedybų (povedybinė) sutartį, kuria pareiškėjas ir jo sutuoktinė R. S. nustatė, jog visas turtas, įgytas po santuokos sudarymo iki šios sutarties sudarymo, lieka bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kas iš esmės reiškia, jog sutartimi padalintas turtas, tame tarpe ir UAB „Onela“, įregistruota 2014 m. gegužės 26 d., vertybiniai popieriai, liko bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o turtas, įgytas pareiškėjo ar sutuoktinės, po šios sutarties sudarymo, liko asmenine to asmens nuosavybe.

9.       Taip pat nustatė, kad objekte, esančiame Panevėžio r. sav., Fermos k., Vilniaus g., kuriame dauguma pastatų asmeninės nuosavybės teise nuo 2016 m. balandžio 25 d. priklauso G. S., dalis pastatų ir kitų statinių, nuo 2015 m. gruodžio 8 d. nuosavybės teise priklauso UAB „Onela“. Tai yra įmonei, kuri registruota pareiškėjo sutuoktinės vardu ir kurioje, pareiškėjo teigimu, jis dirba ir gauna minimalias mėnesines pajamas, apie 400 Eur per mėnesį. Pareiškėjui priklausančiais žeme ir pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 25 d. panaudos sutarties pagrindu neatlyginai naudojasi MB „Landsima“, 2017 m. balandžio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartimi MB „Landsima“ nupirko iš pareiškėjo galvijus – 9 buliukus, 86 telyčias, 69 karves už 36 179 Eur, t. y. galvijai buvo parduoti ženkliai mažesne nei tuo metu buvusia rinkos kaina. 2017 m. gegužės 4 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ūkinininkė O. S., pareiškėjo motina, perpirko galvijus – 9 buliukus, 10 telyčių – iš MB „Landsima“ už 6 5720,30 Eur. Pareiškėjas 2017 m. vasario 27 d. UAB „Onela“ taip pat perleido 500 kg amonio salietros, viso už 44 928 Eur (be PVM), kai tuo tarpu pareiškėjas ją prieš keletą savaičių buvo įsigijęs prekes už 50 760 Eur sumą, t. y., perleido prekes pigiau.

10.       Sprendė, jog pareiškėjas, vykdydamas ūkininko veiklą, 2017 m., t. y. tais metais, kai jo teigimu jis tapo nemokus ir nebegalėjo vykdyti savo skolinių įsipareigojimų kreditoriams, sudarinėjo sandorius su jo sutuoktinei priklausančiomis įmonėmis, viena iš jų registruota 2017 m., parduodamas prekes pigiau, kas leido daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, be to, abejonių kėlė ir jo su sutuoktine priklausančio turto pasidalijimas, tame tarpe ir pareiškėjo turtinė padėtis. Pareiškėjas nenurodė visų su jo prašymu susijusių aplinkybių, t. y. nepateikė duomenų apie visą turimą turtą, sudarytus sandorius, nenurodė, kokiais būdais jis planuoja atkurti savo mokumą ir nors iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Įvertinęs visų aukščiau paminėtų aplinkybių kontekstą, teismas darė išvadą, jog pareiškėjo veiksmai nesuderinami su asmens, prašančio jam iškelti bankroto bylą, pareigomis ir sąžiningumo reikalavimais. Nustatęs aplinkybes, patvirtinančias nesąžiningą pareiškėjo elgesį, iš esmės lėmusį pareiškėjo nemokumą, t. y. priežastinį ryšį tarp pareiškėjo veiksmų (neveikimo) ir negalėjimo atsiskaityti su savo kreditoriais, konstatavo, kad pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikomas FABĮ  1 straipsnio 1 dalies reguliavimas, kuris yra skirtas tik sąžiningų asmenų mokumo atkūrimo klausimams spręsti iškeliant bankroto bylą.

11.       Sprendė, kad aukščiau nurodytos aplinkybės atitinka FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytą sąlygą ir pareiškėjo elgesio pripažinti nereikšmingu ir priežastiniu ryšiu nesusijusiu su jo nemokumo padidėjimu negalima. Teismo vertinimu, pareiškėjo elgesys dėl skolų susidarymo priežasčių laikytinas nesąžiningu. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas, pateikęs teismui dokumentus dėl bankroto bylos iškėlimo, ne kartą įpareigotas pateikti visus dokumentus apie sudarytus sandorius, to nepadarė, dokumentus apie jo abejonių keliančius sandorius su sutuoktinei priklausančia įmone, sudarytas nuomos ir panaudos sutartis, pateikė suinteresuoti asmenys, todėl laikė, kad pareiškėjas siekė išvengti visų aplinkybių atskleidimo.

12.       Konstatavo, jog bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Esant aptartoms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimą iškelti bankroto bylą, laikė nepagrįstu, todėl netenkino FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto, 1 straipsnio 1 dalies pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

13.       Atskiruoju skundu pareiškėjas G. S. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti pareiškėjui G. S. bankroto bylą, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

14.       Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai vertino ir neteisingai nustatė bylai reikšmingus faktus, o visas aplinkybes, dėl kurių teismui kilo klausimų, teismas tiesiog išaiškino (neteisingai interpretuojant šių duomenų esmę) pareiškėjo nenaudai, tuo grubiai pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, taip pat nesivadovavo suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tokiu būdu nepagrįstai preziumuodamas pareiškėjo nesąžiningumą.

15.       Pažymi, jog priešingai, nei teigiama teismo nutartyje, pareiškėjas ne nuomoja, o nuo 2010 m. lapkričio 29 d. yra išsinuomojęs A. V. priklausantį žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pajamų iš tokio sandorio negalėjo gauti ir negavo. Kaip nuomininkas jis turi mokėti žemės nuomos mokestį. Tai reiškia, kad teismas akivaizdžiai iškraipė faktines aplinkybes ir jas vertino pareiškėjo nenaudai.

16.       Atkreipia dėmesį, jog teismas neteisingai nurodė, kad UAB „Onela“, įregistruota 2014 m. gegužės 26 d., vertybiniai popieriai, liko bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Priešingai, UAB „Onela“, remiantis 2014 m. rugsėjo 25 d. sudaryta sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi atiteko pareiškėjo sutuoktinei R. S. asmeninės nuosavybės teise. Tiek 2014 m. rugsėjo 25 d. sudaryta sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi, tiek 2014 m. spalio 1 d. sutuoktinių sudaryta vedybų (povedybine) sutartimi buvo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Šios sutartys yra įregistruotos įstatymo nustatyta tvarka sutarčių registre. Sudarius 2014 m. spalio 1 d. vedybų (povedybinę) sutartį 2014 m. rugsėjo 25 d. sutartimi pasidalintas turtas pakartotinai netapo bendrąja jungtine nuosavybe, nes vedybų (povedybinės) sutarties 3.2 punktu šalys susitarė bendrosios jungtinės nuosavybės teise palikti turtą, kuris nebuvo pasidalintas 2014 m. rugsėjo 25 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi (pvz., įkeistas kredito įstaigoms). Jei būtų priešingai, viešieji registrai būtų išdavę išrašus, kuriuose 2014 m. rugsėjo 25 d. sutartimi pasidalintas turtas atsispindėtų kaip bendroji sutuoktinių jungtinė nuosavybė. Kol viešuosiuose registruose užfiksuota informacija nėra nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka, tol laikoma, kad ji yra teisinga. Pirmosios instancijos teismas šių bylai reikšmingų duomenų visiškai nevertino.

17.       Teismo nutartyje neteisingai nurodoma, kad pareiškėjui priklausančiais žeme ir pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 25 d. panaudos sutarties pagrindu neatlyginai naudojasi MB „Landsima“, kadangi minėti žemės sklypas ir statiniai priklauso ne pareiškėjui, o pareiškėjo sutuoktinei. Todėl ta aplinkybė, kad šio turto savininkė R. S. panaudos pagrindais leidžia naudotis šiuo turtu jai priklausančiai MB „Landsima“, bylos esmei ir pareiškėjo sąžiningumui jokios įtakos neturi.

18.       Dėl pigiau parduotos amonio salietros nurodo, kad teismo posėdžio metu buvo paaiškinęs, jog pateiktose sąskaitose-faktūrose atsispindi ne ta pati salietra, jos net kiekiai skiriasi. Pigiau parduota salietra buvo įsigyta iš ankstesnių metų, o brangesnės salietros pareiškėjas nepardavė, o panaudojo savo veikloje. Brangesnės salietros kaina buvo aukštesnė todėl, kad atsiskaitymo terminas buvo – 9 mėnesiai, t. y. iki 2017 m. lapkričio 1 d. – ši informacija atsispindi sąskaitoje-faktūroje. Su tiekėjais buvo susitarta, kad už tokį ilgą atsiskaitymo terminą mokama brangesnė kaina. Nors šie pareiškėjo argumentai nebuvo paneigti, tačiau teismas nutartyje nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjas sudarinėjo sau nenaudingus sandorius.

19.       Dėl ūkininkei O. S. parduotų galvijų nurodo, kad 2017 m. gegužės 4 d. pirkimo-pardavimo sutarties kaina buvo ne 65 720,30 Eur, o 6 570,30 Eur. Ši kaina skiriasi nuo 2017 m. balandžio 26 d. gyvulių pirkimo-pardavimo sutarties kainos, nes buvo parduotas mažesnis kiekis gyvuliu.

20.       Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas nebuvo kelis kartus įpareigojamas pateikti nurodytus dokumentus, o bylai reikšmingus dokumentus teikė įstatymo nustatyta tvarka. Tuo tarpu suinteresuoti asmenys savo iniciatyva teikė teismui dokumentus, kurie tiesioginiu priežastiniu ryšiu nėra susiję su bylos esme ir, juo labiau, neįrodo pareiškėjo nesąžiningumo.

21.       Mano, kad išvardinti pažeidimai laikytini kaip netinkamas bylai reikšmingų duomenų vertinimas, kas sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

22.       Nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neaptarė bei neįvertino įrodymų bei jų reikšmės bylos esmės atskleidimui, t. y. nei 2020 m. vasario 20 d. pranešimo, nei kartu su juo teikiamo prejudicinę reikšmę turinčio Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-468-252/2018, todėl laikytina, pažeidė CPK 260 straipsnio normas. Šį teismo sprendimą pirmosios instancijos teismas kvestionavo, kas yra draudžiama.

23.       Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo (ne)sąžiningumą, nenustatė aplinkybių, jog pareiškėjas buvo sudaręs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.67 straipsnyje nurodytus kreditorių interesus pažeidžiančius sandorius, ar tyčia pateikė kreditoriams neteisingą informaciją apie jo pačio finansinę būklę, prisiimant skolinius įsipareigojimus. Faktinių aplinkybių, leidžiančių konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą pirmosios instancijos teismas nenustatė, o savo nutartį grindė tik prielaidomis arba akivaizdžiai iškreipdamas tam tikrus faktus, arba tiesiog esminę reikšmę pareiškėjo sąžiningumui turinčių prejudicinę reikšmę turinčių faktų visai nevertino.

24.       Akcentuoja, jog teismo posėdžio metu buvo paaiškinęs, kad nors ir turi žemės, bet nebegali ūkininkauti, kadangi dėl įvykusio 2017 m. derliaus žuvimo, negavo apyvartiniu lėšų. Didelio ploto žemės sklypai yra įkeisti arba areštuoti antstolių už skolas, todėl jų pardavimas vyksta ne pagal pareiškėjo viziją, o pagal antstolio veiklos planą. Įsidarbinimą sutuoktinės įmonėje pareiškėjas laiko sėkmės dalyku, nes neturėdamas pakankamo išsilavinimo (pareiškėjo išsilavinimas tik vidurinis) pareiškėjas negali pretenduoti į kitokius darbus, išskyrus nekvalifikuotus, o už nekvalifikuotus darbus daugiau negu minimali mėnesio alga nemokama. Todėl šiuo metu tokia situacija atitinka pareiškėjo išsilavinimą ir darbo užmokesčio dydį.

25.       Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas civilinę bylą išnagrinėjo objektyviai ir išsamiai, įvertindamas visų byloje pateiktų faktinių aplinkybių visumą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

26.       Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Scandagra“ prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

27.       Nurodo, kad pareiškėjas iš esmės visą savo vykdytą veiklą ir pajamas de facto perkėlė į susijusio asmens – sutuoktinės (su kuria sudaryta povedybinė sutartis), valdomą ir susijusiam asmeniui priklausančią įmonę MB „Landsima“, kuri sėkmingai tęsė anksčiau paties pareiškėjo vykdytą veiklą ir toliau generavo ženklias pajamas. 

28.       Pažymi, jog pareiškėjas 2017-2019 m. MB „Landsima“ leido neatlygintinai dirbti žemės sklypus, kurie pareiškėjui kartu su sutuoktine priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise (t. y. de facto perkėlė augalininkystės veiklą į minėtą bendrovę). Tokiu būdu pareiškėjas leido MB „Landsima“ uždirbti ženklias pajamas, nepatiriant su tokios veiklos vykdymu susijusių įprastų išlaidų. Pavyzdžiui, MB „Landsima“ už iš trečiųjų asmenų per Pareiškėją kaip pradinį nuomininką subnuomojamą žemę tretiesiems asmenims mokėjo 173,99 Eur/ha nuomos mokestį, tuo tarpu beveik 200 ha pareiškėjui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios žemės naudojo visiškai neatlygintinai. Dėl tokio pareiškėjo nesąžiningo elgesio ženkliai sumažėjo kitų pareiškėjo kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus iš pareiškėjo turto. Pareiškėjas, turėdamas didelių įsiskolinimų, leido neatlygintinai naudotis bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomais žemės sklypais ne tik su pareiškėju susijusiems asmenims MB „Landsima“ ir pareiškėjo motinai, bet ir V. V., T. M., ŽŪB „Auga Nausodė“, G. V. ir E. K.. Pareiškėjas negavo iš savo nuosavybės apskritai jokios naudos, nors kiti asmenys tokią naudą iš žemės naudojimo gavo.

29.       Akcentuoja, jog pareiškėjas prieš nutraukdamas savo veiklą 2017 m., savo gautas pajamas netiesiogiai skyrė finansuoti MB „Landsima“ veiklai. Mano, kad labiau tikėtina, kad MB „Landsima“ už pareiškėjo pinigus (t. y. netiesiogiai gautus pareiškėjo pinigus iš pareiškėjo sutuoktinės) perpirko galvijus iš pareiškėjo, o galiausiai iš gautų lėšų finansavo ir toliau vykdomą augalininkystės bei gyvulininkystės veiklą. Pagal teismo išduotą 2020 m. kovo 5 d. liudijimą R. S. turėjo pateikti informaciją apie apskritai visus su pareiškėju nuo 2017 m. sausio 1 d. sudarytus sandorius, tačiau apie sandorius, susijusius su piniginių lėšų gavimu, nutylėjo. Minėtą netiesioginį pareiškėjo sutuoktinės įmonių veiklos finansavimą taip pat patvirtina ir banko sąskaitoje matomos operacijos, kai pareiškėjas gavęs įplaukų į banko sąskaitą, tokias sumas nedelsiant pervesdavo sutuoktinei ar su ja susijusiai bendrovei (UAB „Onela“ / MB „Landsima“). Tuo laikotarpiu, kai buvo atliekami pavedimai sutuoktinei, pareiškėjas jau turėjo didelių įsipareigojimų kreditoriams, kurių galiausiai neįvykdė.

30.       Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas tariamai nutraukęs vykdytą ūkininkavimo veiklą, ją tiesiog toliau vykdė, tačiau ne netiesiogiai, bet per susijusį asmenį MB „Landsima“. Pareiškėjas oficialiai pradėjo dirbti sutuoktinės įmonėje UAB „Onela“ tik 2019 m. rugpjūčio 7 d., t. y. likus vos dviem mėnesiams iki pareiškimo pateikimo.

31.       Taip pat nurodo, kad pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 30 d. atliko trišale užskaita tarp pareiškėjo, MB „Landsima“ ir UAB „Žemvesta“, o 2018 m. spalio 31 d. – UAB „Šimtamargis“ ir UAB „Agrobitė“, tuo pažeisdamas CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pareiškėjas įvykdė tam tikras prievoles ir už savo motiną O. S., G. V., nors tam nebuvo iš viso jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

32.       Pažymi ir tai, kad pareiškėjas susijusiam asmeniui (sutuoktinės bendrovei UAB „Onela“) 2017 m. perleido tam tikrą savo turtą su ženklia nuolaida, o atskirajame skunde dėstomi su tuo susiję deklaratyvaus pobūdžio teiginiai vertintini kaip pareiškėjo gynybinė pozicija.

33.       Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, tariamai 2017 m. nutraukęs ūkininkavimo veiklą, net dvejus metus nieko nedarė ir tik 2019 m. rugpjūčio 7 d. įsidarbino sutuoktinės įmonėje UAB „Onela“ (t. y. iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo likus porai mėnesių), be to, iš darbo išėjo savo noru, išdirbęs įmonėje vos kelis mėnesius ir teismui dar net neišsprendus bankroto bylos iškėlimo klausimo. Taigi, šiuo metu pareiškėjas siekia inicijuoti bankroto procesą net negaudamas iš viso jokio oficialaus darbo užmokesčio. Toks pareiškėjo pasyvus elgesys, kai siekiama bankroto, tačiau nėra dedamos net minimalios pastangos mokumui atkurti turėtų būti pripažįstamas nesąžiningu pareiškėjo elgesiu ir užkertančiu kelią inicijuoti bankroto procesą.

34.       Akcentuoja ir tai, kad pareiškėjas pateiktame pareiškime neatskleidė teismui informacijos, kad dalis turto šiuo metu yra registruota sutuoktinės R. S. vardu, nors toks turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, t. y. priklauso tiek pareiškėjui, tiek sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

35.       Galiausiai nurodo, kad pareiškime išdėstyti teiginiai, susiję su priežastimis tariamai nulėmusiomis pareiškėjo nemokumą, yra deklaratyvūs, kadangi jų nepatvirtina jokie išnagrinėtoje byloje esantys įrodymai, be to, tokie teiginiai net prieštarauja išnagrinėtoje byloje surinktiems įrodymams. Tai, kad 2017 m. buvo paskelbta ekstremali situacija Panevėžio rajono teritorijoje nepatvirtina konkrečių sunkumų, kuriuos patyrė būtent pareiškėjas, vykdydamas ūkininkavimo veiklą 2017 m. Jeigu pareiškėjas būtų patyręs kokių nors nuostolių dėl 2017 m. įvykusios liūties, manytina, kad būtų kreipęsis dėl išmokų išmokėjimo, nes toks pareiškėjo elgesys būtų racionalus ir logiškas.

36.       Pažymi ir tai, kad UAB „Scandagra“ pareiškėjo nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-468-252/2018 nedalyvavo jokiu teisiniu statusu ir apie vykusį procesą iki jo pabaigos nieko nežinojo. Maža to, minėtoje byloje pareiškėjas pateikė bylą nagrinėjusiam teismui klaidingą (neišsamią) informaciją ir galimai būtent tai nulėmė galimai nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Mano, kad minėtas teismo sprendimas neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamoje byloje.

37.       Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

38.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas apelianto atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis, 338 straipsniai).

39.       Suinteresuotas asmuo UAB „Scandagra“ prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikė naują rašytinį įrodymą – UAB „Scandagra“ ir pareiškėjo G. S. Tarpusavio skolų suderinimo aktą 2017 m. balandžio 26 d., kuris, suinteresuoto asmens teigimu, patvirtina aplinkybę, jog laikotarpiu, kai buvo atliekami pavedimai pareiškėjo sutuoktinei R. S., pareiškėjas jau turėjo didelių įsipareigojimų kreditoriams, kurių galiausiai neįvykdė.

40.       CPK

41.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju suinteresuoto asmens pateiktas rašytinis įrodymas nors ir galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, pareiškėjui apie tokio įrodymo pateikimą yra žinoma, prieštaravimų dėl šio įrodymo pridėjimo prie bylos negauta, minėtas įrodymas gali turėti įtakos vertinant atskirojo skundo argumentus, jo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl siekiant visapusiško bei išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingo ginčo išsprendimo, yra pagrindas jį prijungti prie bylos.

42.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuriuo pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal atskirojo skundo argumentus.

43.       Byloje nustatyta, kad pareiškėjas G. S. kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydamas iškelti jam bankroto bylą. Esmine priežastimi, lėmusia jo nemokumą, pareiškėjas nurodė 2017 m. įvykusią liūtį, dėl kurios nebuvo galimybių nuimti derliaus. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. birželio 8 d. nutartimi pareiškėjo G. S. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkino – atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Įvertinęs pareiškėjo nurodytas ir fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui reikšmingas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo pareiškėjo nesąžiningumą.

44.       Dėl minėtos nutarties pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo kasacinio teismo suformuota praktika, netinkamai nustatė bylai reikšmingus faktus, o visas aplinkybes, dėl kurių kilo klausimų, aiškino pareiškėjo nenaudai, tokiu būdu nepagrįstai preziumuodamas pareiškėjo nesąžiningumą. Pareiškėjo teigimu, daugelis bylos įrodymų, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas nusprendė netenkinti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo įvertinti netinkamai, o teismo padarytos išvados dėl pareiškėjo nesąžiningumo, prieštarauja byloje esantiems duomenims.

45.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus bei procesinius šalių dokumentus, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nes priimta tinkamai nustačius bylos faktines aplinkybes ir padarius pagrįstas išvadas, tinkamai pritaikius ir išaiškinus teisės normas. Byloje surinktų įrodymų visuma leido pagrįstai teigti, kad nėra visų būtinų sąlygų pareiškėjo bankroto bylai iškelti, t. y. egzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyta sąlyga, bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų FABĮ tikslui atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais, kurių pagrindu pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netenkintas, todėl jų nekartoja ir pasisakys tik dėl esminių atskirojo skundo argumentų.

46.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismas išvadai, kad pareiškėjo elgesys per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo buvo nesąžiningas kitų pareiškėjo kreditorių atžvilgiu.

47.       Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjo sutuoktinei 2017 m. balandžio 5 d. įregistravus MB „Landsima“, 2017 m. balandžio 26 d. pareiškėjas pardavė MB „Landsima“ visus savo augintus galvijus pagal 2017 m. balandžio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20170426/1 (t. y. 164 galvijus) už 29 900 Eur sumą (be PVM). Normatyvinė perleistų galvijų kaina, ją skaičiuojant pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 3D-697 patvirtintą Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2017 metais sąrašą, sudarė apie 125 000 Eur sumą. Aplinkybę, kad pareiškėjas gyvulius pardavė už mažesnę nei rinkos kainą patvirtina ir MB „Landsima“ šių gyvulių pardavimų duomenys. Kaip matyti iš byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų kopijų, MB „Landsima“ galviją Nr. 04943395 iš pareiškėjo nupirko už 200 Eur (be PVM), o pardavė už 779,94 Eur (be PVM); galviją Nr. 05703565 nupirko už 200 Eur (be PVM), o pardavė už 632,20 Eur (be PVM); galviją Nr. 04644751 nupirko už 200 Eur (be PVM), o pardavė už 607,84 Eur (be PVM) ir pan. MB „Landsima“ 2017 m. gegužės 4 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 20170504/1 pagrindu 9 buliukus ir 10 telyčias taip pat perleido pareiškėjo motinai už didesnę kainą, nei įsigijo iš pareiškėjo. Kaip matyti iš byloje esančios PVM sąskaitos faktūros kopijos, MB „Landsima“ buliukus iš pareiškėjo nupirko po 350 Eur/vnt (be PVM), o pardavė po 370 Eur/vnt (be PVM), telyčias nupirko po 200 Eur/vnt (be PVM), o pardavė po 210 Eur/vnt (be PVM).

48.       Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad 2017 m. gegužės 4 d. pirkimo-pardavimo sutarties kaina (6 570,30 Eur) skiriasi nuo 2017 m. balandžio 26 d. gyvulių pirkimo-pardavimo sutarties kainos, nes buvo parduotas mažesnis kiekis gyvulių, tačiau toks pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai tvirtinti, jog MB „Landsima“ gyvulių pardavimo kainai kokios nors įtakos turėjo perkamas kiekis gyvulių (CPK 12, 178 straipsniai).

49.       Kaip matyti iš byloje esančių UAB „Onela“, kuriuos akcininkė taip pat yra pareiškėjo sutuoktinė, pateiktų apskaitos dokumentų, 2017 m. vasario 27 d. pareiškėjas perleido UAB „Onela“ amonio salietros (500 kg) iš viso 216 vnt. po 208 Eur/vnt. (be PVM), t. y. už 44 928 Eur (be PVM), kai nurodytą amonio salietrą vos prieš keletą savaičių buvo įsigijęs už 50 760 Eur sumą (216 vnt. x 235 Eur) (be PVM).

50.       Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog pateiktose sąskaitose-faktūrose atsispindi ne ta pati salietra, pigiau parduota salietra buvo įsigyta iš ankstesnių metų, o brangesnės salietros jis nepardavė, bet panaudojo savo veikloje. Apelianto teigimu, brangesnės salietros kaina buvo aukštesnė todėl, kad atsiskaitymo terminas buvo 9 mėnesiai, t. y. iki 2017 m. lapkričio 1 d. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokių atskirojo skundo argumentų nepagrindžia jokie byloje esantys įrodymai, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti. Įrodymų, kad ankstesniais metais įsigyta salietra buvo pigesnė, apeliantas nepateikė nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui (CPK 12, 178 straipsniai).

51.       Iš byloje esančių UAB „Onela“ apskaitos dokumentų matyti, jog 2017 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjas perleido UAB „Onela“ 244,083 t, 2017 m. rugsėjo 1 d. – 500 t rugių už 95 Eur/t (be PVM), t. y. 70 687,89 Eur. Vidutinė rugių supirkimo kaina, remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skelbiamais statistiniais duomenimis, 2017 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. buvo atitinkamai 121,19 Eur/t (be PVM) ir 122,63 Eur/t (be PVM). Šie duomenys patvirtina, jog pareiškėjas susijusiam asmeniui perleido 744,083 t rugių už 70 687,89 Eur (be PVM), nors rinkoje vidutinė 744,083 t rugių supirkimo kaina būtų sudariusi 90 526,90 Eur (be PVM) (2440,83 t × 122,63 Eur + 500 t × 121,19 Eur).

52.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog būtent pareiškėjas – bankrutuoti siekiantis fizinis asmuo – buvo atsakingas už gyvulių, rugių bei salietros pardavimo kainos nustatymą, todėl jis turi prisiimti riziką, kad dėl per mažos (realiai rinkos kainas neatitinkančios) pardavimo kainos sumažėjo jo galimybės įvykdyti prievoles kreditoriams.

53.       Byloje esantys banko sąskaitų išrašai taip pat patvirtina, kad pareiškėjas savo sutuoktinei 2017 m. I pusmetį atskirais mokėjimais pervedė beveik 90 000 Eur sumą, pavedimų paskirtyje nurodydamas „sąskaitai papildyti“, „pavedimas asmeninėmis reikmėms“, „pavedimas“ ir pan. Tiek pats pareiškėjas, tiek jo sutuoktinė teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti tokių didelių piniginių lėšų sutuoktinei pervedimo aplinkybių bei tikslo. Nors pareiškėjas tvirtino, kad nurodyta suma buvo skirta vaikų išlaikymui (asmeniniams poreikiams), tačiau sutuoktinė teismo posėdžio metu iš esmės pripažino, kad iš pareiškėjo gautus pinigus (dalį pinigų) panaudojo finansuoti savo valdomų įmonių veiklai, jos sąskaitoje pinigų gavimo šaltinis tuo laikotarpiu buvo tik pareiškėjo mokėjimai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tuo laikotarpiu, kai buvo atliekami anksčiau nurodyti pavedimai sutuoktinei, pareiškėjas jau turėjo didelių įsipareigojimų kreditoriams, kurių, suėjus prievolių įvykdymo terminui, jis neįvykdė (UAB „Scandagra“ liko skolingas 153 766,80 Eur).

54.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo laikotarpiu, kai buvo atliktos trišalės užskaitos (2018 m. rugsėjo 30 d. trišalė užskaita tarp pareiškėjo, MB „Landsima“ ir UAB „Žemvesta“, 2018 m. spalio 31 d. – tarp pareiškėjo, UAB „Šimtamargis“ ir UAB „Agrobitė“) jau buvo priimtas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-48371-905/2017 dėl 231 966,03 Eur skolos priteisimo UAB „Scandagra“ naudai ir dėl to trišalės užskaitos pažeidė CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, o kartu pažeidė ir kitų kreditorių teises bei teisėtus interesus. Kasacinio teismo praktikoje tokie fizinio asmens, siekiančio bankrutuoti, veiksmai pripažįstami, kaip nesąžiningi, sudarantys pagrindą atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017).

55.       Vertinant pareiškėjo (ne)sąžiningumą, svarbi ir ta aplinkybė, jog pareiškėjas, turėdamas didelių įsipareigojimų kreditoriams, 2017-2019 m. MB „Landsima“, motinai O. S. ir kitiems asmenims leido neatlygintinai dirbti žemės sklypus, kurie pareiškėjui kartu su sutuoktine priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taip atimdamas iš kreditorių galimybę patenkinti savo reikalavimus iš pajamų, kurias pareiškėjas būtų galėjęs gauti iš jo dalies žemės sklypų nuomos.   

56.       Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinę pareiškėjo veiksmus per trejų metų laikotarpį iki pareiškimo dėl bankroto teisme priėmimo ir pareiškėjo nesąžiningus veiksmus, dėl kurių jis yra jo deklaruojamoje nemokumo būklėje, teisingai sprendė, jog pareiškėjas, suvokdamas, kad turi didelių įsipareigojimų kreditoriams ir prievolių vykdymo terminai sueis artimiausiu metu, sąmoningai sudarė sau nenaudingus sandorius su įmonėmis, kurios priklauso jo sutuoktinei, pervedė dideles sumas sutuoktinei, leido kitiems asmenims neatlygintinai dirbti žemės sklypus, pareiškėjui kartu su sutuoktine priklausančius bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taip pat sudarė kreditorių teises pažeidžiančias trišales užskaitas, t. y. sąmoningai savo padėtį blogino (jos negerino) per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, tokiu būdu siekdamas sumažinti savo turto masę ir išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, t. y. sąmoningai siekė nemokumo būsenos, todėl pagrįstai konstatavo pareiškėjo nesąžiningumą ir šiuo pagrindu netenkino pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Atskirajame skunde nurodomi pirmosios instancijos teismo nutartyje įsivėlę netikslumai šios išvados nepaneigia. Atskirojo skundo argumentai, susiję su 2014 m. spalio 1 d. vedybų (povedybine) sutartimi, neaktualūs, kadangi pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjas atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalį, o, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, sprendžiant dėl pareiškėjo sąžiningumo turi būti įvertinti jo veiksmai (neveikimas) per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jiems iškėlimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-561/2014, 2015 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015).

57.       Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. civilinėje byloje Nr. 2- 468-252/2018 priimto ir įsiteisėjusio sprendimo. Apelianto teigimu, minėtas Panevėžio apygardos teismo sprendimas kaip įrodymas turi neabejotiną prejudicinę reikšmę, nes sprendime buvo aptarta ir įvertinta eilė pareiškėjo sąžiningumą ir tinkamą ūkinę veiklą įrodančių faktų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti ir šiems atskirojo skundo argumentams.

58.       CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

59.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-702-687/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

60.       Aiškindamas CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatas kasacinis teismas yra nurodęs, kad šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008). Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012).

61.       Iš civilinės bylos Nr. 2-468-252/2018 duomenų matyti, jog UAB „Scandagra“ apelianto nurodytoje byloje nedalyvavo, iš procesinio sprendimo turinio akivaizdu ir tai, kad teismo sprendimas nesukuria jokių teisinių padarinių bylos nagrinėjime nedalyvavusiam suinteresuotam asmeniui UAB „Scandagra“. Dėl nurodyto apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-468-252/2018, priimto sprendimo nevertino kaip prejudicinę galią nagrinėjamai bylai turinčio įrodymo.

62.       Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties motyvams (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

63.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatą, bankroto siekiančio asmens elgesį vertino atsižvelgiant į fizinio asmens bankroto proceso tikslą, todėl neturi pagrindo nesutikti su teismo išvada dėl pareiškėjo nesąžiningumo. Dėl nurodytų motyvų naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

64.       Pagal CPK 93 straipsnį atmetus atskirąjį skundą iš apelianto suinteresuoto asmens UAB „Scandagra“  naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Iš suinteresuoto asmens pateiktų duomenų matyti, jog šias bylinėjimosi išlaidas sudarė 90,45 Eur atskirojo skundo analizės, 1 452 Eur atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo ir pateikimo teismui, taip pat 272,25 Eur atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimo išlaidos, iš viso 1 815 Eur. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nagrinėjamu atveju 90,45 Eur atskirojo skundo analizės išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.20 punkto nuostatų, o 1 724,25 Eur atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo ir pateikimo teismui išlaidos – viršija minėtų rekomendacijų 8.16 punkto nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotam asmeniui advokato suteiktos teisinės paslaugos buvo pakankamai didelės apimties, pareikalavusios didelių darbo ir laiko sąnaudų, dėl to yra pagrindas suinteresuotam asmeniui priteisti maksimalų rekomendacijų 8.16 punkte nurodytą užmokesčio dydį, t. y. 543,44 Eur.

65.       Apeliacinės instancijos teisme turėta 45,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš pareiškėjo, kurio atskirasis skundas netenkintas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens UAB „Scandagra“, juridinio asmens kodas 300539043, naudai  633,89 Eur (šešių šimtų trisdešimt trijų eurų ir aštuoniasdešimt devynių centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš pareiškėjo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 45,60 Eur (keturiasdešimt penkių eurų ir šešiasdešimt centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja                                                                 Rita Dambrauskaitė