Civilinė byla Nr. e2S-1573-657/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12980-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 

(S)

3.1.14.8.2.; 3.3.1.14.; 3.3.2.2.; 3.3.2.4 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saulės projektas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-20714-615/2020, kuria ieškovės ieškinį atsisakyta priimti.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Saulės projektas“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2020 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 8SD-3367-(14.8.125 E.) bei įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrių sudaryti su ieškove UAB „Saulės projektas“ valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui.

3.       Teismas nurodė, kad aukštesniųjų instancijų teismai yra suformavę teismų praktiką, pagal kurią ginčai dėl individualių administracinių aktų, priimtų dėl valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarčių, pripažintini ginčais dėl sandorių, todėl tokiais atvejais turi būti laikoma, kad ieškiniais dėl ginčų dėl nurodytų individualių administracinių aktų yra keliamas teisinis ginčas dėl paties objekto – žemės sklypo, kurio kaina turi būti nustatoma pagal rinkos vertę,– ir teisių į jį, nes ieškinio patenkinimo atveju nuomininkas įgytų ilgalaikes teises į vertingą įvairiais aspektais objektą.

4.       Pagal nurodytą teismų praktiką ieškinio suma nagrinėjamu atveju yra žemės sklypo, dėl nuomos teisių į kurį yra kilęs ginčas, rinkos vertė. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ginčo žemės sklypo rinkos vertė, o tuo pačiu ir reiškiamo ieškinio suma, yra 494 528 Eur.

5.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs ne iš šeimos ir darbo teisinių santykių, ne dėl neturtinės žalos atlyginimo, ieškinio suma yra 494 528 Eur, todėl reiškiamas ieškinys Kauno apylinkės teismui neteismingas, todėl atsisakytinas priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Ieškovė ieškinį, kurio suma yra didesnė kaip 40 000 Eur turi reikšti Kauno apygardos teisme. 

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6.       Atskirajame skunde ieškovė UAB „Saulės projektas“ prašė Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

7.       Atskirajame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį. Ginčai dėl administracinio akto ginčijimo ir įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį yra teismingi apylinkės teismui. Teismas nepagrįstai sprendė, kad tokių ginčų teismingumas nustatomas pagal žemės sklypo, kurį prašoma išnuomoti, vertę. Ginčas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo yra ginčas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, o ne turtinis ginčas. Aplinkybes, kad ieškovė tinkamai apskaičiavo ir sumokėjo žyminį mokestį patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-452-1075/2018, kurioje žyminis mokestis už du ieškinio reikalavimus, tame tarpe už reikalavimą įpareigoti sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, sudarė 105 Eur. Gausi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir bylos, dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis patvirtina, kad tokio pobūdžio ginčai pirma instancija nagrinėjami apylinkės teismuose.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

9.       Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, kaip neteismingą apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo.

10.       Apeliantė teigia, kad ginčas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo nėra turtinis, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, jog ieškinys yra teismingas Kauno apygardos teismui. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos dokumentais ir teisiniu reglamentavimu, atskirojo skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.

11.       Teismas bylos teismingumą konkrečiam teismui nustato, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą (CPK 137 str.), atsižvelgdamas į ginčo sumą, ginčo pobūdį ir ginčo šalis. Nustačius, kad bylą turi nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas, turi būti tikrinama, kuris pirmosios instancijos teismas – apylinkės ar apygardos – turi nagrinėti bylą pagal konkretų ieškinį.

12.       Pagal CPK 27 straipsnio 1 punktą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 40 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas, ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad civilinės bylos, kuriose reiškiami neturtiniai reikalavimai, pirmąja instancija turi būti nagrinėjamos apylinkės teismuose (CPK 26 str.).

13.       Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu. Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi, ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-190/2014).

14.       Esant tokiems kasacinio teismo išaiškinimams (CPK 4 str.), sprendžiant dėl civilinės bylos rūšinio teismingumo pagal ieškinio sumą, reikalinga nustatyti, kaip pasikeis ieškovės turtinė padėtis ieškinio patenkinimo atveju. Ieškovė UAB „Saulės projektas“ prašo teismo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus (toliau – NŽT) 2020 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 8SD-3367-(14.8.125 E.) bei įpareigoti NŽT sudaryti su ieškove valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Jei toks ieškinio reikalavimas (dėl įpareigojimo NŽT sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį) būtų patenkintas, ieškinio reikalavimo formuluotė sudarytų teismo procesinio sprendimo rezoliucinę dalį, o jeigu įsiteisėjęs teismo sprendimas nebūtų vykdomas geruoju – ir vykdomojo rašto, kurį gali tekti vykdyti priverstine tvarka, vykdytiną dalį. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšto reikalavimo patenkinimas nesukeltų jokių turtinių pasekmių byloms šalims. Toks reikalavimas yra laikytinas reikalavimu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kurio patenkinimo atveju nustatomas įpareigojimas; reikalavimo patenkinimo atveju restitucija šalių atžvilgiu nebūtų taikoma, todėl sutiktina su apeliante, jog tai yra neturtinis ginčas.

15.       Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino turtinio ginčo sąvoką, dėl ko nepagrįstai konstatavo, jog ieškovės reikalavimas dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį yra turtinis ginčas ir teismingas apygardos teismui, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

n u t a r i a :        

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                              Žibutė Budžienė