Baudžiamoji byla Nr. 1A-282-593/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05849-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.;

 (S)

2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Petraškienės,

sekretoriaujant Ievai Juzvikienei,

dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei,

nuteistojo A. N. gynėjui advokatui Dariui Karabinui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos šios bausmės:

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 (vieni) metai laisvės atėmimo,

pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – 3 (treji) metai laisvės atėmimo,

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Už idealiąją nusikaltimų sutaptį sudarančias BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas paskirtos bausmės subendrintos pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 ir 2 punktus, griežčiausia bausme apimant švelnesnę, ir subendrinta bausmė paskirta – 3 (treji) metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, ši bausmė subendrinta su bausme paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, griežčiausia bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė A. N. paskirta – 3 (treji) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė nustatyta – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.

A. N. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (asmens paso) paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti – panaikinti.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai. Priteista iš A. N. Valstybinės ligonių kasos naudai 3776,46 Eur (trys tūkstančiai septyni šimtai septyniasdešimt šeši eurai 46 ct) turtinei žalai atlyginti. A. N. po nuosprendžio įsiteisėjimo įpareigotas šią sumą per 6 (šešis) mėnesius sumokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civiliniam ieškiniui užtikrinti iki nuosprendžio civilinio ieškinio dalyje įvykdymo paliktas galioti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro 2022 m. birželio 17 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. N. nuosavybės teise priklausantį turtą, kai nežinoma asmens turto sudėtis bei buvimo vieta.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinis ieškinys patenkintas visiškai. Priteista iš A. N. 686,49 Eur (šeši šimtai aštuoniasdešimt šeši eurai 49 ct) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (686,49 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio civilinio ieškinio dalyje visiško įvykdymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       A. N. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 19 d. iki vasario 20 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namo kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu sudavė kumščiu ne mažiau kaip tris smūgius E. S. į įvairias kūno vietas, nenustatytą skaičių kartų dūrė peiliu G. K. į įvairias kūno vietas bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu ir daiktais sugadino E. Č. nenustatytos vertės kambario sieną, 60 eurų vertės duris, 100 eurų vertės garso kolonėlę, 60 eurų vertės lubinį šviestuvą, 100 eurų vertės televizorių „Toshiba“, 20 eurų vertės lubinį šviestuvą bei 50 ir 10 eurų vertės kilimus, tuo padarydamas E. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, G. K. dėl nepataisomo kūno subjaurojimo padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą bei sugadino svetimo turto už 400 eurų. 

2.       Apeliaciniame skunde nuteistasis A. N. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nuosprendį pakeisti – pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

2.1.                       Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismo nurodyti bausmės individualizavimo motyvai yra deklaratyvūs ir tinkamai nepagrįsti. Bausmė turi būti teisinga, t. y. ji turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas už jį sankciją, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo pavojingumą, tačiau konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo.

2.2.                       Apelianto teigimu, apylinkės teismas turėjo įvertinti tai, kad jis pilnai patvirtino visas nusikaltimų padarymo aplinkybes, nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgių ir juos vertina neigiamai. Jo elgesys buvo spontaniškas ir atsitiktinis. Visų nukentėjusiųjų jis atsiprašė, po įvykio su jais bendrauja kaip su draugais. Už sugadintus daiktus jis atlygino žalą, nukentėjusiajai E. Č. atiko namo remontą. (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pareikštus civilinius ieškinius pilnai pripažįsta, tačiau dėl sveikatos būklės jų dar neturėjo galimybės atlyginti. Taigi, atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus jis nevengia.

2.3.                       Skundo autoriaus nuomone, nusikaltimų padarymą lėmė daugiau gyvenimiškos aplinkybės, tai buitinio pobūdžio nusikalstamos veikos, už kurių įvykdymą laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nebūtų proporcinga poveikio priemonė. Apelianto teigimu, šiuo atveju bausmės tikslams pasiekti užtektų ir laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros skyrimo. A. N. skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje, siekia susirasti darbą, kad galėtų kuo greičiau atlyginti priteistus ieškinius, todėl prašo neskirti įpareigojimų, kurie galėtų apriboti jo galimybę dirbti, garantuojant pragyvenimo šaltinį.

3.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, prokurorė prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.

Nuteistojo A. N. apeliacinis skundas atmetamas.

4.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio, jame neginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas bei padarytos išvados dėl jo kaltės, tačiau apeliantas nesutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi, prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

5.       Teisėjų kolegija, analizuodama bausmės individualizavimo nuteistajam A. N. klausimą, pažymi, jog teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vykdyti realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą, teisingumą. Tai reiškia, kad teisingumas turi būti vykdomas kiekvienoje byloje pagal joje konkrečiai nustatytas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Taigi, kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

6.       Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. N. bausmę, atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat atsakomybę sunkinančias aplinkybes – veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui, ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Pažymėta, jog A. N. nusikalto ne pirmą kartą (anksčiau yra teistas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje), be to, jis teisiamas už trijų nusikalstamų veikų padarymą, kurių viena (BK 135 straipsnio 1 dalis) priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, o dvi (BK 138 straipsnio 1 dalis, 187 straipsnio 1 dalis) – nesunkių. Įvertinęs šiuos duomenis, apylinkės teismas sprendė, kad tik reali laisvės atėmimo bausmė padės pasiekti bausmės tikslus, todėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos nuteistojo atžvilgiu nepritaikytos.

7.       Teisėjų kolegija pažymi, kad skirti švelnesnę, nei įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę teismas gali nustatęs išimtines bylos aplinkybes, leidžiančias spręsti, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštaraus teisingumo principui. Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei BK 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Tik tuomet, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu kaltininko asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog kiekvienoje konkrečioje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso gyventi saugioje aplinkoje prizmę.

8.       Šiuo atveju nustatyta, kad A. N. sutrikdė dviejų asmenų sveikatą, abiem nukentėjusiesiems konstatuoti daugybiniai sužalojimai: E. S. – nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas, kairės plaštakos I piršto naginio pirštakaulio lūžimas, galvos paviršinis sužalojimas, sumušimas, nubrozdinimai abiejų smilkinių srityse; G. K. – kairės šlaunies keturgalvio raumens pažeidimas, krūtinės ir kairės šlaunies durtinės žaizdos, kairės plaštakos, dešinės ausies kaušelio, veido, galvos pjautinės žaizdos, mažakraujystė po nukraujavimo, kairės šlaunies poodinio puriojo audinio uždegimas, nubrozdinimai kairės alkūnės srityje. Nustatyta, jog G. K. kūne konstatuoti randai savaime neišnyks, t. y. jo kūnas subjaurotas nepataisomai. Nors nukentėjusieji su nuteistuoju susitaikė ir šiam pretenzijų neturi, tačiau akivaizdu, jog A. N. elgesys buvo neprognozuojamas ir itin pavojingas, įvykio metu, būdamas stipriai apgirtęs, jis veikė neapibrėžta tyčia ir sunkesnių padarinių (žmogaus mirties) buvo išvengta tik operatyviai peiliu subadytam ir supjaustytam G. K. suteikus medicininę pagalbą, t. y. šiam dar nespėjus mirtinai nukraujuoti. Pažymėtina ir tai, kad pagalbą nukentėjusiajam kvietė liudytojas D. B., nes A. N. buvo visiškai neadekvatus ir nesiorientavo aplinkoje.

9.       Jau minėta, kad šis susidūrimas su teisėsaugos institucijomis apeliantui nėra pirmasis. Anksčiau jis teistas už viešosios tvarkos pažeidimą, taip pat itin kvalifikuotą plėšimą, jam buvo skirtos įvairios bausmių rūšys – viešieji darbai, terminuotas laisvės atėmimas, atidedant jo vykdymą, tačiau probacija nebuvo sėkminga, todėl A. N. buvo pasiųstas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Išėjęs iš įkalinimo įstaigos, apeliantas išvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau ir šioje šalyje nesugebėjo laikytis galiojančių įstatymų imperatyvų, dėl ko už įvykdytą sunkų nusikaltimą buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme. A. N. ne kartą yra baustas ir administracine tvarka (2 t., b. l. 174–182), dauguma nusižengimų buvo padaryti jam esant apsvaigus nuo alkoholio, kad patvirtina, jog nuteistasis turi alkoholio vartojimo problemą, tačiau jos sprendimui pakankamai dėmesio neskiria.

10.       Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir siekia susirasti darbą, kad galėtų kuo greičiau atlyginti priteistus civilinius ieškinius, tačiau Sodros duomenimis A. N. nedirbo nei nusikalstamų veikų padarymo metu, nei po jų įvykdymo, t. y. per daugiau nei metus laiko susirasti darbo jam taip ir nepavyko, kas rodo, jog didelių pastangų nuteistasis neskyrė, jo darbinė motyvacija nėra aukšta. Teisėjų kolegija pažymi, kad A. N. nėra sukūręs šeimos, neturi išlaikytinių, taigi, jo socialiniai ryšiai yra silpni. Nors nuteistasis teigia, kad už sugadintus daiktus atlygino žalą, taip pat nukentėjusiajai E. Č. atiko namo remontą, tačiau apklausta ikiteisminio tyrimo metu E. Č. nurodė, jog iš viso jai buvo padaryta 400 eurų turtinė žala, A. N. žadėjo šią sumą atlyginti, taip pat sutvarkyti sienoje padarytus įdaužimus, tačiau pinigų iki šiol jai nesumokėjo, sienos nesutvarkė, tik atvežė tris gipso lapus (1 t., b. l. 108–109). Nesant kitų duomenų, patvirtinančių padarytos žalos atlyginimą ar pašalinimą, daryti išvadą, jog ši žala buvo atlyginta, pagrindo nėra. Aplinkybė, jog E. Č. nereiškė civilinio ieškinio, minėtos išvados nekeičia.

11.       Įvertinus aptartus duomenis, nėra pagrindo išvadai, jog šiuo atveju susidarė kažkokia išskirtinė, ypatinga situacija, kuri aiškiai neatitiktų inkriminuotų nusikalstamų veikų tipinio pavojingumo. Priešingai nei teigia apeliantas, padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai ar nulemti nepalankiai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių, A. N. yra būdingas priešingas teisei elgesys, jo vykdomos nusikalstamos veikos sunkėja, todėl taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti nuteistajam švelnesnę, nei numatyta sankcijoje, bausmę nėra pagrįsta. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Bausmės tikslas nėra vien nubaudimas, ja siekiama ir prevencijos tikslų – apriboti nusikaltusiam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šiuo atveju, atsižvelgus į nuteistojo A. N. asmenybę, ankstesnį nusikalstamą elgesį, nėra pagrindo manyti, kad tokie tikslai gali būti pasiekti švelnesnio pobūdžio, nei realus laisvės atėmimas dvejų metų laikotarpiui, bausme. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose numatytų nuostatų, bausmių bendrinimo taisyklių pažeidimo taip pat nenustatyta, todėl keisti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

Dėl proceso išlaidų

12.       Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2023-06826, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam A. N., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatas D. K., pateikęs advokato orderį Nr. (duomenys neskelbtini), teikia antrinę teisinę pagalbą D. K. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 136,67 Eur (3 t., b. l. 131).

13.       Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta 2023 m. balandžio 14 d. nutartyje, kuria jam paskirtas gynėjas (3 t., b. l. 126). Nagrinėjamu atveju nuteistojo A. N. apeliacinis skundas yra atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau bylos duomenys liudija, kad jo materialinė padėtis yra sunki. Jau minėta, jog apeliantas niekur nedirba, turi atlyginti priteistus civilinius ieškinius, duomenų, kad jis turėtų vertingo kilnojamojo ar nekilnojamo turto, santaupų ar kitų materialinių vertybių, byloje nėra. Be to, apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas vieno posėdžio, trukusio vos 10 min., metu, advokatas itin lakoniškai pasisakė tik baigiamųjų kalbų metu, formaliai prašydamas ginamojo skundą tenkinti. Atsižvelgus į šiuos duomenis, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš A. N. nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

n u t a r i a :

nuteistojo A. N. apeliacinį skundą atmesti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo A. N. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Giedrius Endriukaitis

        Daiva Jankauskienė

        Jūratė Petraškienė