Civilinė byla Nr. e2-479-467/2024

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00335-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.13

 (S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. birželio 27 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens B. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutarties, priimtos (duomenys neskelbtini) tikrosios ūkinės bendrijos „Žaibas“  bankroto byloje pagal kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl teisės eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo,  

 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Šiaulių apygardos teismas 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi iškėlė (duomenys neskelbtini) tikrajai ūkinei bendrijai „Žaibas“ (toliau – ir TŪB „Žaibas“) bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Adminova“; nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1014-553/2020 pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios TŪB „Žaibas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėliau tikslintas; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi TŪB „Žaibas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2.       Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą ir prašė TŪB „Žaibas“ buvusiam vadovui B. M. apriboti teisę iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 13 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

3.       Kreditorė nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi VMI įtraukta į kreditorių sąrašą ir patvirtintas 1 135 576,33 Eur jos finansinis reikalavimas, tarp jų –  360 037,79 Eur, užtikrintas priverstine hipoteka. Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1909-899/2020 B. M. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, paskyrė jam administracinę nuobaudą – 1 400 Eur dydžio baudą. Šiaulių apylinkės teismas nurodė, kad buvęs TŪB „Žaibas“ vadovas B. M., žinodamas apie bendrijos finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrijai. VMI teigimu, šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad bendrijos vadovas, žinodamas apie bendrijos finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, taigi prašymas apriboti teisę buvusiam TŪB „Žaibas“ vadovui eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu tenkinamas JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y., kai vadovas neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti.

4.       Suinteresuotas asmuo B. M. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė VMI pateiktą prašymą atmesti. Nurodė, kad jis niekada nebuvo likviduojamos TŪB „Žaibas“ vadovu, kadangi tokio tikrosios ūkinės bendrijos valdymo organo nenumato nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), nei Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas, nei bendrijos jungtinės veiklos sutartis. Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija patvirtina, kad bendrija niekada neturėjo valdymo organo – vadovo, o suinteresuotas asmuo buvo ir yra bendrijos tikruoju nariu. Taigi suinteresuotas asmuo nėra tinkamas subjektas JANĮ 13 straipsnyje numatytai juridinio asmens vadovo atsakomybei taikyti. Be to, už tai, kad neįvykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrijai, suinteresuotas asmuo jau yra nubaustas administracine tvarka Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1909-899/2020, todėl jam nebegali būti taikoma atsakomybė už neteisėtą neveikimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrijai iškėlimo. Poveikio priemonės taikymu, praėjus ketveriems metams nuo galbūt neteisėto neveikimo, nebus pasiekti jos tikslai, kadangi tik operatyvus atsakomybės (poveikio priemonės) taikymas gali užtikrinti jos taikymu siekiamų tikslų, o ribojimas eiti įmonės vadovo pareigas lemia socialiai nenaudingą rezultatą darbingam žmogui, kuomet apribojamos jo galimybės ir noras dirbti bei užsidirbti, likviduoti skolas. Suinteresuotam asmeniui, kaip subsidiariai atsakingam už bendrijos prievoles asmeniui, prašomos poveikio priemonės taikymas pažeistų tiek suinteresuoto asmens, tiek ir pačios bendrijos kreditorių interesus.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

5.       Šiaulių apygardos teismas 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi apribojo buvusiam TŪB „Žaibas“ vadovui B. M. teisę 3 metams eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, skaičiuojant šį terminą nuo nutarties įsiteisėjimo.

6.       Teismas nustatė, kad 2019 m. gruodžio 31 d. VMI su pareiškimu Dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, prašydama iškelti TŪB „Žaibas“ bankroto bylą. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. balandžio 27 d.  nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo konstatavo, kad TŪB „Žaibas“ tapo nemokia. B. M., žinodamas apie bendrijos finansinę padėtį, didėjančią skolą VMI ir kitiems kreditoriams, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo TŪB „Žaibas“, todėl jo padaryta veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymius.

7.       Pareiškėja VMI bankroto byloje kreipėsi į teismą prašydama apriboti teisę buvusiam TŪB „Žaibas“ vadovui eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. VMI prašyme pateiktais argumentais, pasiremdama Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1909-899/2020, teigė, kad suinteresuotas asmuo laiku neinicijavo atsakovės nemokumo proceso, kai pagal įstatymą tą privalėjo padaryti.

8.       JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą; 4) vykdyti JANĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas pareigas.

9.       B. M., būdamas TŪB „Žaibas“ vadovu, nuo 2004 m. rugsėjo 22 d. iki 2020 m. liepos 7 d., žinodamas apie blogą bendrijos finansinę padėtį bei nevykdomus ir didėjančius įsipareigojimus VMI, t. y., kad jo valdoma bendrija yra nemoki, privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrijai. Bendrija jau 2018 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, todėl jos vadovas 2019 m. balandžio 17 d. (Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. balandžio 17 d. priėmus nutartį Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo palikti nepakeistą) turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo TŪB „Žaibas“. Jei bendrijos vadovas būtų laiku pateikęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratorei būtų mažesni, todėl savo neveikimu jis pažeidė kreditorės VMI interesus. B. M., turėdamas pareigą kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir šio pareiškimo nepateikdamas, neįvykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

10.       Teismas atmetė suinteresuoto asmens B. M. argumentus, susijusius su tariamu non bis in idem (liet. negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principo pažeidimu – kad pritaikius aptariamą poveikio priemonę (apribojus teisę eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu), jis bus nubaustas už tą patį pažeidimą antrą kartą – kaip teisiškai nepagrįstus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog paskirta bauda dėl teismo įpareigojimo nevykdymo nėra kliūtis spręsti dėl JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos poveikio priemonės – teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, taikymo esant JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje 3 punkte įtvirtintam pagrindui. Pirma, baudos už teismo įpareigojimo nevykdymo paskyrimo faktas ir (ar) jos sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos (įpareigojimo) vykdymo, todėl bauda gali būti skiriama pakartotinai. Antra, JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama poveikio priemonė nėra teismo nuobauda, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad B. M. baudžiamas du kartus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1291-567/2022 30 punktas). Taigi vien ta aplinkybė, kad jam buvo skirta bauda, savaime nėra pagrindas daryti išvadą, jog buvo pažeistas non bis in idem principas.

11.       Teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu juridinio asmens vadovas: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos (JANĮ 13 straipsnio 2 dalis).  Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas šios sankcijos taikymo pagrindus, įvertino šių aplinkybių pavojingumą ir nustatė, kad kiekvienas vadovo (ne)veikimas yra pavojingas, kelia grėsmę skaidriam verslui, taigi gali būti savarankišku pagrindu atsakomybei kilti.

12.       Sankcijos skyrimo pagrindai gali būti skirstomi į: 1) pažeidimus, trikdančius sklandžią bankroto proceso eigą (bankrutuojančios įmonės turto ir (ar) dokumentų neperdavimą bankroto administratoriui po bankroto bylos iškėlimo, vengimą pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją, kitokį trukdymą bankroto procedūroms), 2) pažeidimus už juridinio asmens vadovui įstatymais priskirtų privalomų materialinių pareigų nevykdymą (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą arba pavėluotą pateikimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-823/2020 21 punktas), 3) pažeidimus dėl sąmoningų juridinio asmens vadovo veiksmų, nulėmusių bendrovės bankrotą (tyčinio bankroto sukėlimas).

13.       Teismas pažymėjo, kad ši sankcija įprastai laikoma priemone, skirta pašalinti tuos vadovus, kurie gali sukelti žalą tęsdami vadovavimo veiklą ir atlikdami vadovavimo funkcijas toje pačioje ar kitoje įmonėje. Pripažįstama, kad reikšmingomis aplinkybėmis, sprendžiant dėl tokios sankcijos taikymo laikoma: fiduciarinių pareigų pažeidimas, netinkamas pinigų panaudojimas, netinkamos klaidinančios finansinės ar nefinansinės ataskaitos, nesugebėjimas tinkamai vesti buhalterinę apskaitą. Tokia sankcija taikoma nustačius komercinį nesąžiningumą, didelį neatsargumą ar aiškią nekompetenciją (angl. a lack of commercial probity, gross negligence or serious incompetence) (UNCTIRAL Pavyzdinis įstatymas dėl nemokumo teisės: vadovo pareigos artėjant įmonės nemokumui (2013 m.)).

14.       Nagrinėjamu atveju teismas nusprendė, kad iš esmės dėl B. M. veiksmų (nepagrįsto vilkinimo) iki šiol nėra baigtas TŪB „Žaibas“ bankroto procesas, nors jis tęsiasi jau ketverius metus. Prieš tai ilgai buvo vykdomas restruktūrizavimo procesas. Teismas pripažino, kad TŪB „Žaibas“ veiklai vadovavo B. M., todėl bankroto vilkinimo pasekmės tenka būtent jam. Teismas taip pat padarė išvadą, kad jam taikoma sankcija nesidubliuoja, nes ji taikoma už skirtingus laikotarpius. 

15.       Spręsdamas klausimą dėl termino, kuris būtų nustatytas apribojant vadovui teisę eiti pareigas, teismas padarė išvadą, kad B. M. užtenka 3 metų. Ši sankcija, teismo vertinimu, yra protinga, įvertinus, jog šis vadovas turėtų galimybę vėliau grįžti į vadovavimą verslui.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

16.       Suinteresuotas asmuo B. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti pareiškėjos VMI pareiškimo B. M. apriboti teisę iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu arba pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartį – pašalinti iš nutarties motyvuojamosios dalies 27 punktą.  Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1.                      JANĮ 13 straipsnio 2 dalis numato subjektą, kuriam šios teisės normos pagrindu gali būti apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu – juridinio asmens vadovą. Suinteresuotas asmuo niekada nebuvo TŪB „Žaibas“ vadovu, bendrijos teisinė veiklos forma yra tikroji ūkinė bendrija, o tokio tikrosios ūkinės bendrijos valdymo organo – vadovo – nenumato nei CK, nei Ūkinių bendrijų įstatymas, nei bendrijos jungtinės veiklos sutartis. Pirmosios instancijos teismui pateiktas Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija taip pat patvirtina, kad bendrija niekada neturėjo valdymo organo – vadovo, o suinteresuotas asmuo buvo ir yra bendrijos tikruoju nariu. Taigi suinteresuotas asmuo nėra tinkamas subjektas JANĮ 13 straipsnyje numatytai juridinio asmens vadovo atsakomybei taikyti – jis nėra ir nebuvo bendrijos vadovu. Šiuos argumentus suinteresuotas asmuo buvo nurodęs ir atsiliepime, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl jų skundžiamoje nutartyje nepasisakė.

16.2.                      Teismas, nagrinėdamas VMI pareiškimą taikyti suinteresuotam asmeniui poveikio priemonę, turėjo įvertinti aplinkybes, kuriomis vyko suinteresuoto asmens neveikimas: bendrijai buvo iškelta restruktūrizavimo byla, t. y. didžiosios dalies bendrijos kreditorių finansinių įsipareigojimų vykdymas buvo sustabdytas ir tam buvo pritarę bendrijos kreditoriai, balsuodami dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Tai reiškia, kad iki bankroto bylos iškėlimo, suinteresuotas asmuo bendrijos kreditorių ir restruktūrizavimo bylą nagrinėjusio teismo pritarimu siekė atkurti bendrijos mokumą. 

16.3.                      Bendrijai bankroto byla buvo iškelta 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi, t .y. prieš ketverius metus, o JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta norma siekiama apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų. Poveikio priemonės taikymu, praėjus ketveriems metams nuo galbūt neteisėto neveikimo, nebus pasiekti jos tikslai, kadangi tik savalaikis ir operatyvus atsakomybės (poveikio priemonės) taikymas gali užtikrinti jos taikymu siekiamų tikslų.

16.4.                      Ribojimas eiti įmonės vadovo pareigas lemia socialiai nenaudingą rezultatą darbingam žmogui, kuomet apribojamos jo galimybės ir noras dirbti bei užsidirbti, likviduoti skolas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-109-381/2016), todėl suinteresuotam asmeniui, kaip subsidiariai atsakingam už bendrijos prievoles asmeniui, prašomos poveikio priemonės taikymas pažeistų tiek suinteresuoto asmens, tiek ir bendrijos kreditorių interesus.

16.5.                      Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateikė pareiškimą dėl poveikio priemonės, numatytos JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje, taikymo suinteresuotam asmeniui ir faktinį pagrindą nurodė savalaikį suinteresuoto asmens nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos bendrijai iškėlimo. Šis faktinis pagrindas yra vienas iš trijų alternatyvių pagrindų, numatytų JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje. Taigi, sprendžiant VMI pareiškimo pagrįstumą turėjo būti nustatinėjamas VMI pareiškime nurodytas faktinis pagrindas, o teismas savo iniciatyva (atsižvelgiant į tai, kad teismas bankroto bylose turi būti aktyvus) galėjo spręsti ar yra kiti JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai (iš jų baigtinio sąrašo) taikyti suinteresuotam asmeniui poveikio priemonę. Suinteresuotas asmuo atsikirtinėjo, kad JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų jam taikyti poveikio priemonę neegzistuoja. Šios faktinės aplinkybės, kurios buvo nurodytos formuluojant pareiškimo faktinį pagrindą ir atitinkamai atsikirtimus, sudarė pareiškimo nagrinėjimo dalyką. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, saistomas pareiškime nurodytų jo nagrinėjimo ribų, turėjo proceso įstatymo numatyta tvarka ištirti, nustatyti ir įvertinti, ar yra JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatytas bent vienas faktinis pagrindas taikyti suinteresuotam asmeniui poveikio priemonę.

16.6.                      Teismas skundžiamos nutarties 27 punkte nurodydamas, jog „Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad iš esmės dėl B. M. veiksmų (nepagrįsto vilkinimo) iki šiol nėra baigtas TŪB „Žaibas“ bankroto procesas, nors jis tęsiasi jau ketverius metus (...). Teismas pripažįsta, kad TŪB „Žaibas“ veiklai vadovavo B. M., todėl bankroto vilkinimo pasekmės tenka būtent jam“, konstatavo, jog suinteresuotas asmuo vilkina bankroto procesą, nors ši aplinkybė nesudarė pareiškėjos pareiškimo nagrinėjimo dalyko, o tai kartu reiškia, kad teismas, prieidamas prie išvados, jog suinteresuotas asmuo vilkina bendrijos bankroto procesą, veikė ultra vires (viršijant suteiktus įgaliojimus), t. y. peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Taigi aptariama teismo išvada savaime yra neteisėta ir nepagrįsta. 

16.7.                      Nutarties 27 punkte nurodyta aplinkybė nebuvo ištirta ir įvertinta proceso įstatymo nustatyta tvarka., t. y., be kita ko, teismas bylą nagrinėjant iš esmės nesudarė suinteresuotam asmeniui galimybės pasisakyti dėl šios aplinkybės. Juo labiau kad VMI pareiškimas nebuvo grindžiamas šia aplinkybe. Vadinasi, egzistuoja pagrindas konstatuoti, kad teismas tiek, kiek susiję su skundžiamoje nutartyje pateikta išvada, jog suinteresuotas asmuo vilkina bendrijos bankroto procesą, priėmė siurprizinį sprendimą.

16.8.                      Teismas konstatavo, kad suinteresuotas asmuo vilkina bendrijos bankroto procesą, tačiau nenurodė, kokiais veiksmais jis tai daro. Jo naudojimasis procesinėmis teisėmis siekiant bendrijos kreditoriams geriausio bankroto proceso rezultato – kreditorių poreikių maksimalaus patenkinimo – nėra ir negali būti vertinamas kaip bankroto proceso vilkinimas. Kreditorių susirinkimo pasirinktas, tačiau nepasiteisinęs turto realizavimo būdas, nemokumo administratorės nebendradarbiavimas su potencialiais bendrijos turto įgijėjais, hipotekos kreditoriaus turto neperėmimas tam pritarus bendrijos kreditoriams niekaip nėra susijęs su suinteresuotu asmeniu. Priešingai, suinteresuotas asmuo, siekdamas operatyvesnio bendrijos bankroto proceso, sutiko, kad su bendrijos turtu kartu būtų realizuotas ir jam nuosavybės teise priklausančios ¾ dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra bendrijai nuosavybės teise priklausantis realizuotinas statinys.

17.       Pareiškėja VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Teismų praktikoje išaiškinta, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje (JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje) įtvirtintai sankcijai taikyti užtenka nustatyti bent vieną iš šioje normoje nurodytų neteisėto neveikimo ar neteisėtų veiksmų atvejų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-109-381/2016; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-795-370/2018), o minėtoje nuostatoje reglamentuojamo asmens teisės ribojimo taikymas nėra siejamas su jokiomis papildomomis sąlygomis ir (ar) vadovo darbo aplaidumo, sąmoningo pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) akivaizdumu.

17.2.                      Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1909-899/2020 B. M. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, paskyrė jam administracinę nuobaudą – 1 400 Eur baudą. Šiaulių apylinkės teismas nurodė, kad buvęs TŪB „Žaibas“ vadovas B. M., žinodamas apie bendrijos finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, neįvykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrijai ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad bendrijos vadovas, žinodamas apie bendrijos finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, taigi prašymas apriboti teisę buvusiam TŪB „Žaibas“ vadovui eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu pagrįstai tenkintas JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.  

17.3.                      Pažymėtina tai, kad VMI kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį būtent dėl to, jog B. M., kaip TŪB „Žaibas“ vadovas, laiku neinicijavo nemokumo bylos iškėlimo bendrijai ir tokiu būdu buvo pažeisti kreditorės interesai nedengiant jai turimo įsiskolinimo, leidžiant jam didėti. Taigi nors nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl administracinės nuobaudos buvusiam TŪB „Žaibas“ vadovui B. M. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį skyrimo, tačiau esminė byloje nustatinėjama ir įrodinėjama aplinkybė buvo ta, kada buvusiam vadovui kilo pareiga inicijuoti bendrijos nemokumo procesą. Ši aplinkybė yra esminė ir šioje byloje, sprendžiant dėl JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto pagrindo buvimo skiriant šiame straipsnyje numatytą sankciją – apribojimą asmeniui tam tikrą laikotarpį būti juridinio asmens vadovu ar kolegialaus valdymo organo nariu.

17.4.                      Pareigos inicijuoti nemokumo (bankroto) bylą pažeidimas pagrįstai sudarė pagrindą buvusiam TŪB „Žaibas“ vadovui B. M. taikyti JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatytą sankciją, nes jis neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal įstatymą tą privalėjo padaryti. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, objektyvius ir subjektyvius veiksnius, lėmusius tokios pareigos nevykdymą ir dėl to kilusias pasekmes (kreditorinius įsipareigojimus), pagrįstai skundžiama nutartimi nusprendė buvusiam TŪB „Žaibas“ vadovui B. M. apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, skaičiuojant šį terminą nuo nutarties įsiteisėjimo.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

18.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria apribota asmens teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

19.       Pagal JANĮ 13 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo vienerių iki penkerių metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos.

20.       Apeliantas B. M. atskirajame skunde kelia klausimą, kad jis nėra tinkamas subjektas JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatytai poveikio priemonei taikyti, taip pat kvestionuoja ir iš skundžiamos nutarties prašo pašalinti jos 27 punkte nurodytus motyvus, jų neteisingumą grįsdamas tuo, jog šie nutarties motyvai, yra paremti neištirtais ir neįvertintais įrodymais, laikytini siurpriziniais, prieštarauja realiai faktinei situacijai, tą, apelianto teigimu, patvirtina šios nutarties 16.8 papunktyje nurodytos aplinkybės, yra nesusiję su pareiškėjos pareiškimo nagrinėjimo dalyku ir teismo pateikti, peržengus pareiškimo nagrinėjimo ribas.

21.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, kuriais apeliantas tvirtina, jog jam negali būti taikoma aptariama sankcija, nes jis nėra juridinio asmens vadovas (valdymo organas ar jo narys).

22.       Pirma, juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Įstatymų ar steigimo dokumentų nustatytais atvejais juridinis asmuo gali įgyti civilines teises ir pareigas per savo dalyvius (CK 2.81 straipsnio 1, 2 dalys). Juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai. Kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra. Atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojantys įstatymai gali nustatyti, kad valdymo organas ir dalyvių susirinkimas yra vienas juridinio asmens organas, jeigu taip nurodyta juridinio asmens steigimo dokumente (CK 2.82 straipsnio 1, 2 dalys).

23.       Tikroji ūkinė bendrija yra įmonė, kurios visi dalyviai yra tikrieji nariai; bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per tikruosius narius; bendrija savo veikloje vadovaujasi bendrijos veiklos sutartimi, bendrijos dalyvių sutartimi, jeigu ji yra sudaryta, CK, Ūkinių bendrijų įstatymu ir kitais įstatymais bei teisės aktais. (Ūkinių bendrijų įstatymo 2 straipsnio 1, 6, 9 dalys). Ūkinių bendrijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte taip pat nustatyta, kad, be CK 2.66 straipsnio 1 dalyje išvardytų duomenų, Juridinių asmenų registre nurodomi šie duomenys: šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodyti duomenys apie bendrijos tikruosius narius, nurodant, kurie iš jų yra paskirti vykdyti valdymo organų pareigas, kaip nustatyta šio įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje, ir jų paskyrimo datą. Pažymėtina, kad TŪB „Žaibas“ įsteigta 1990 m. gruodžio 21 d., bankroto byla jai iškelta 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi (įsiteisėjusia 2020 m. liepos 7 d.). Dar 2017 m. birželio 1 d. įstatymu Nr. XIII-410 (TAR, 2017, Nr. 2017-09794) nustatyta, kad tikrosios ūkinės bendrijos, įsteigtos iki 2018 m. gruodžio 31 d. , Ūkinių bendrijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus duomenis apie tai, kurie tikrieji nariai yra paskirti vykdyti valdymo organų pareigas, ir jų paskyrimo datą Juridinių asmenų registro tvarkytojui turi pateikti iki 2019 m. sausio 5 d.

24.       Antra, remiantis apelianto pirmosios instancijos teismui pateiktu Juridinių asmenų registro išplėstiniu TŪB „Žaibas“ išrašu, tikraisiais šios bendrijos nariais nuo bendrijos įsteigimo įregistruoti B. M. (t. y. apeliantas; įnašo dydis – ¾ (LTL) dalis bendrosios nuosavybės) ir V. M. (tikruoju nariu buvęs nuo bendrijos įregistravimo iki 2017 m. rugpjūčio 21 d., jam priklausiusi įnašo dalis – ¼ (LTL) dalis bendrosios nuosavybės).

25.       Trečia, apeliantas B. M. įsiteisėjusiame Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1909-899/2020, kuriuo apeliantas pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio (kreditorių teisių pažeidimas) 1 dalyje, įvardijamas kaip vadovas (nuo 2004 m. rugsėjo 22 d. iki 2020 m. liepos 7 d.), nurodant, kad B. M., žinodamas apie bendrijos finansinę padėtį, didėjančią skolą VMI ir kitiems kreditoriams, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo TŪB „Žaibas“, todėl jo padaryta veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymius. Tokio B. M. statuso TŪB „Žaibas“, įvardinto minėtame nutarime, apeliantas neginčijo; nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra įsiteisėjęs ir galiojantis.

26.       Pirmiau išdėstytos faktinės aplinkybės bei įvardintas teisinis reglamentavimas apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad, nors Juridinių asmenų registre taip ir nebuvo įregistruotas faktas, jog TŪB „Žaibas“ valdymo organo pareigas atlikti yra paskirtas apeliantas B. M., tačiau akivaizdu, kad faktiškai valdymo organo funkcijas faktiškai atliko didžiausią įnašą į bendriją įnešęs ir vėliau vieninteliu bendrijos dalyviu (tikruoju nariu) likęs apeliantas B. M.. Taigi nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad jis nėra tinkamas subjektas JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatytai sankcijai taikyti. Juo labiau kad iš CK ir atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojančių teisės aktų išplaukia išvada, jog, nepriklausomai nuo juridinio asmens teisinės formos ir struktūros, kiekvienas juridinis asmuo, tarp jų –  ir tikroji ūkinė bendrija, faktiškai turi turėti valdymo organą ir jis turi būti išviešintas Juridinių asmenų registre.

27.       Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad apeliantas apskritai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas taikyti aptariamą sankciją, laiko ją neproporcinga, atsižvelgus į jos tikslus ir į taip jau užsitęsusį TŪB „Žaibas“ bankroto procesą, pernelyg ribojančia apelianto teises.

28.       Iš skundžiamos nutarties turinio (19–22 punktų) matyti, kad pirmosios instancijos teismas apeliantui pritaikė teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimą dėl to, jog šis neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal įstatymą tą privalėjo padaryti (JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu) ir dėl bankroto proceso vilkinimo (skundžiamos nutarties 27 punktas).

29.       Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad TŪB „Žaibas“ bankroto procesas pradėtas galiojant ĮBĮ (2019 m. gruodžio 31 d.) ir sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą buvo pagrįstai taikomos ĮBĮ normos (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1014-553/2020 62–63 punktai), tačiau procesas dėl aptariamos teisės apribojimo pradėtas pagal VMI 2024 m. balandžio 2 d. pareiškimą (DOK-2661), todėl šis klausimas spręstinas vadovaujantis JANĮ normomis (JANĮ 155 straipsnio 1 dalis). Būtent JANĮ įtvirtintus šios teisės apribojimo pagrindus pirmosios instancijos teismas ir įvardino skundžiamoje nutartyje.

30.       Kaip minėta, JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos. Sprendimą apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu teismas priima savo iniciatyva, nemokumo administratoriaus, kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus motyvuotu prašymu (JANĮ 13 straipsnio 3 dalis).

31.       Nepaisant aptartų argumentų, apeliantas iš esmės yra teisus, nurodydamas, kad aptariamos teisės apribojimą pirmosios instancijos teismas motyvavo ir bankroto proceso vilkinimu (skundžiamos nutarties 27 punktas – „Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad iš esmės dėl B. M. veiksmų (nepagrįsto vilkinimo) iki šiol nėra baigtas TŪB „Žaibas“ bankroto procesas, nors jis tęsiasi jau ketverius metus. Prieš tai ilgai buvo vykdomas restruktūrizavimo procesas. Teismas pripažįsta, kad TŪB „Žaibas“ veiklai vadovavo B. M., todėl bankroto vilkinimo pasekmės tenka būtent jam. Teismas taip pat daro išvadą, kad jam taikoma sankcija nesidubliuoja, nes ji taikoma už skirtingus laikotarpius“).

32.       Pažymėtina, kad tokio teisinio pagrindo JANĮ 13 straipsnis nenumato. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad iki JANĮ įsigaliojimo galiojusio ir juridinių asmenų bankroto procedūras reglamentavusio ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje buvo įtvirtinta kiek kitokia nuostata nei dabar galiojančiame JANĮ: teismas savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavo jį pateikti per šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms. Taigi bankroto procedūrų vilkinimas galėtų būti priskiriamas prie kitokio trukdymo procedūroms pagal ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalį.

33.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu tuo aspektu, kad teismas, bankroto bylose būdamas aktyvus, gali ir savo iniciatyva vertinti ir nustatinėti, ar egzistuoja bet kuris iš trijų JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisinių pagrindų aptariamai sankcijai pritaikyti (tą leidžia pats įstatymas), tačiau tuo pačiu turi užtikrinti ir teisę į teisingą procesą ir suteikti procesinę galimybę asmeniui, kurio teisės apribojimo klausimas svarstomas, pateikti atsikirtimus dėl visų teismo ketinamų svarstyti teisinių pagrindų buvimo, priešingu atveju, t. y. buvusiam vadovui atsikirtimus teikiant tik dėl vieno konkretaus teisinio pagrindo, nurodyto kreditorės pareiškime, kuris ir apibrėžia tokio pareiškimo nagrinėjimo ribas, tačiau teismui neįspėjus buvusio vadovo, kad jo veiksmai (veikimas ar neveikimas) bus vertinami ir kitais JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais, nei nurodyti kreditorės pareiškime, ir nesudarius galimybių pateikti paaiškinimus, susiklostė siurprizinio sprendimo situacija. Sutiktina ir tuo aspektu, kad išvados apie bankroto bylos vilkinimą iš apelianto pusės pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo, t. y. neįvardino (neindividualizavo), kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu apeliantas vilkino TŪB „Žaibas“ bankroto bylą, apsiribodamas tik bendru teiginiu apie ketverius metus besitęsiančio bankroto proceso trukmę.

34.       Kita vertus, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas teisės apribojimo klausimą privalėjo vadovautis JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais pagrindais, kurių sąrašas, kaip pastebėtina, yra baigtinis. Todėl skundžiamos nutarties 27 punkte padaryta išvada ne tik stokoja pagrįstumo, tačiau ir apskritai nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės sprendžiant aptariamos teisės apribojimo klausimą, kadangi tokio teisinio pagrindo (bankroto bylos vilkinimas) JANĮ 13 straipsnio 2 dalis nenumato, todėl šiame skundžiamos nutarties punkte (27 punkte) pateikti motyvai (išskyrus išvadą, jog teismas pripažįsta, kad TŪB „Žaibas“ veiklai vadovavo B. M.) šalintini iš skundžiamos nutarties.

35.       Nepaisant aptartų argumentų, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo procesiniam sprendimui apriboti apelianto B. M. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

36.       Pagal savo paskirtį (tikslą) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas, kaip griežčiausia vadovui taikoma sankcija, negali būti taikoma tik dėl formalių priežasčių, ji turėtų būti taikoma išimtiniais atvejais, tik tada, jeigu nustatomas akivaizdus įmonės vadovo aplaidumas (nerūpestingumas) einant savo pareigas ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas. Ar padaryti pažeidimai yra formalūs, ar ne, nustatinėjama kvalifikuojant konkretaus ginčo faktines aplinkybes ir jų pagrindu kilusias materialiąsias teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1057-196/2015).

37.       Teismas, spręsdamas klausimą dėl įmonės vadovui teisių apribojimo taikymo, turi nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis, išsiaiškinti, ar byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti įstatymo nustatytą apribojimą šiam asmeniui dirbti tam tikrą darbą. Aptariamos teisės normos pagrindu vadovui nustatoma sankcija yra baudinė, todėl teisės pažeidimą padariusio vadovo kaltė nepreziumuojama, ji nustatoma tik išsamiai ištyrus reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016).

38.       Nagrinėjamu atveju ginčo, kad apeliantas, turėdamas įstatyme įtvirtintą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo TŪB „Žaibas“, šios pareigos neįvykdė, nėra – tą patvirtina ir įsiteisėjęs Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1909-899/2020 ir TŪB „Žaibas“ bankroto bylos eiga (bankroto bylos iškėlimą 2019 m. gruodžio 31 d. teismui pateiktu pareiškimu inicijavo kreditorė VMI). 

39.       Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi TŪB „Žaibas“ iškelta restruktūrizavimo byla buvo nutraukta 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi (įsiteisėjusia 2019 m. balandžio 17 d. Lietuvos apeliaciniame teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 2-392-241/2019) dėl nevykdyto restruktūrizavimo plano. Pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje buvo išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 28 straipsnio 2 dalį, įsiteisėjus teismo nutarčiai nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu ir, jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka.

40.       Tiek iš TŪB „Žaibas“ nutrauktoje restruktūrizavimo byloje, tiek iš vykstančioje bankroto byloje esančios medžiagos matyti, kad vien kreditorės VMI reikalavimas nuo TŪB „Žaibas“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo (2018 m. gruodžio 20 d.) iki VMI pareiškimo dėl bankroto bylos pateikimo (2019 m. gruodžio 31 d.) padidėjo daugiau nei 800 000 Eur: kreditorė VMI pareiškime nurodė, kad TŪB „Žaibas“ įsiskolinimas 2019 m. gruodžio 23 d. duomenimis sudarė 1 017 092,56 Eur, kuomet 2018 m. gruodžio 7 d. duomenimis šis įsiskolinimas sudarė 211 608,03 Eur (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-56-440/2018 4 punktas, VMI 2019 m. gruodžio 31 d. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo (CBP-333)). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks delsimas vykdyti įstatyme nustatytą pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, suvokiant, kad restruktūrizavimo procesas nepavyko, o bendrijos įsiskolinimai kreditoriams nevaldomai ir toliau didėja, yra nesuderinamas tiek su TŪB „Žaibas“ kreditorių, tiek pačios TŪB „Žaibas“ interesais, ir laikytinas aplaidžiu asmens, turėjusio tokią įstatyminę pareigą, neveikimu, ypač įvertinus tai, kad šis asmuo pats taip ir nesikreipė dėl bankroto bylos TŪB „Žaibas“ iškėlimo. Kaip minėta, tą padarė viena iš kreditorių – VMI, netrukus teismui buvo pateiktas ir kreditorės UAB „UNIS Steel Baltija“ pareiškimas dėl bankroto bylos TŪB „Žaibas“ iškėlimo (bylos pagal šių kreditorių pareiškimus sujungtos į vieną bylą).

41.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad apeliantas B. M. nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki bankroto bylos iškėlimo ėjo UAB „Eurema“ vadovo pareigas. Bankroto byla UAB „Eurema“ iškelta Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-312-883/2022, įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-499-330/2022 palikus pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Šiuo atveju bankroto bylos iškėlimą taip pat inicijavo ne apeliantas, kaip UAB „Eurema“ vadovas, o jos kreditore esanti TŪB „Žaibas“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Adminova“. Ši faktinė aplinkybė, nors ir netiesiogiai, leidžia daryti išvadą, kad apeliantas nėra linkęs racionaliai vertinti vadovaujamų juridinių asmenų finansinę situaciją ir esant juridinių asmenų nemokumą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintoms sąlygoms nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos jo vadovaujamiems juridiniams asmenims iškėlimo.

42.       Apeliacinės instancijos teismas kaip stokojančius pagrįstumo atmeta apelianto argumentus dėl pritaikytos sankcijos neproporcingumo ir kad šioje bankroto bylos stadijoje pritaikius aptariamą poveikio priemonę jos tikslai nebus pasiekti.

43.       Visų pirma, apeliantui teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimas skundžiama nutartimi nustatytas trejiems metams, nors maksimalus JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas terminas yra penkeri metai, todėl įvertinus tiek JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto teisinio pagrindo pobūdį, tiek laikotarpį, kurį apeliantas nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos TŪB „Žaibas“ iškėlimo, tiek šios pareigos neįvykdymo padarinių apimtį, trejų metų terminas laikytinas proporcingu. Antra, apelianto darbingumas skundžiama nutartimi nėra apribojamas, apeliantui nėra apskritai uždrausta dirbti darbą, įskaitant ir gerai apmokamą darbą.  

44.       Trečia, JANĮ nereglamentuoja, kurioje bankroto proceso stadijoje gali būti pateikiamas prašymas dėl tokios poveikio priemonės taikymo ar kokioje stadijoje ji gali būti pritaikyta. JANĮ 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta tik tai, kad sprendimą apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu teismas priima savo iniciatyva, nemokumo administratoriaus, kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus motyvuotu prašymu. Taigi ši poveikio priemonė gali būti pritaikyta tol, kol teismas nagrinėja bankroto bylą, nemokumo administratorius turi įgaliojimus veikti juridinio asmens vardu, kreditoriai turi kreditorių statusą, kitaip tariant, tol, kol vyksta bankroto byla – bet kurioje jos stadijoje.

45.       Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje diskvalifikavimas (arba apribojimas vadovui eiti juridinio asmens vadovo pareigas) suprantamas kaip sankcija, poveikio ir kontrolės priemonė, kuria siekiama įvairių, kompleksinių tikslų: 1) bendrosios prevencijos, kuri pasireiškia per visuomenės žinojimą, kad yra taikoma atsakomybė už netinkamą ir nesąžiningą elgesį, ir kartu suvokiant, jog visi suinteresuoti asmenys, taip pat ir kreditoriai, kontrahentai, yra saugomi nuo nesąžiningų vadovų veiksmų; 2) individualiosios prevencijos, kuria siekiama paveikti asmenis, kad jie laikytųsi teisės aktų reikalavimų ir vėl neatliktų teisės pažeidimų, apriboti asmeniui galimybę daryti naują veiką tada, kai jam yra ribojama teisė eiti vadovaujančias pareigas; 3) teisingumo principo įgyvendinimo, reiškiančio, kad kiekvienam asmeniui turi būti paskirta sankcija individualiai išnagrinėjus faktines aplinkybes; 4) nubaudimo tikslo, kai sankcija yra realiai paskiriama ir kyla neigiami jos padariniai. Šios sankcijos taikymo esmė ir tikslas – išlaikyti aukštus įmonių veiklos standartus, kurie yra neatsiejamai susiję ir su įmonių socialine atsakomybe, užkirsti kelią neteisėtam ar nesąžiningam elgesiui įmonių valdymo srityje (Audronė Balsiukienė „Bendrovės vadovo atsakomybė: apribojimas eiti juridinio asmens vadovo pareigas“, Jurisprudencija 28, 2 (2021): 452–475; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1177-407/2022).

46.       Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, ir vėlesnėje bankroto bylos stadijoje taikoma sankcija įgyvendinamas tikslas apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių imperatyviųjų įstatymo reikalavimų. Priešingu atveju dėl užsitęsusio bankroto proceso (dėl pačių įvairiausių priežasčių) buvę vadovai galėtų tikėtis išvengti atsakomybės (taikant aptariamos teisės apribojimą) ir nepasibaigus bankroto procesui įsisteigę naujus juridinius asmenis ir toliau turėtų galimybę nesąžiningai veikti ir tikėtis išvengti padarinių už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tokią pareigą turint (juridiniam asmeniui tapus nemokiu). Todėl šios sankcijos taikymu (jos neišvengiamumu) ir nuo bankroto bylos iškėlimo praėjus ketveriems ar daugiau metų, yra įgyvendinami tiek bendrosios, tiek individualiosios prevencijos tikslai.

 

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

 

47.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nors pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai motyvavo apeliantui pritaikyto apribojimo eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu pagrindimą, tačiau iš esmės pagrįstai ir teisingai pritaikė šią poveikio priemonę bei parinko proporcingą šio apribojimo termino trukmę, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina iš esmės nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), iš jos 27 punkto pašalinant pirmiau nurodytą motyvų dalį (žr. šios apeliacinės instancijos teismo nutarties 31 ir 34 punktus).

48.       Pagrindinis CPK įtvirtintas principas, pagal kurį dalyvaujantiems byloje asmenims paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra „pralaimėjęs moka“, reiškiantis, kad ginčą laimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidas padengia ginčą pralaimėjusi šalis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nors pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina iš esmės nepakeista, t. y. paliekant galioti pirmosios instancijos teismo apeliantui skirtą teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimą visa apimtimi, tačiau laikytina, kad apelianto atskirasis skundas iš dalies tenkinamas (tenkinamas prašymas iš skundžiamos nutarties 27 punkto pašalinti pirmiau nurodytus motyvus), todėl darytina išvada, kad apeliantas įgijo teisę į dalį jo apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

49.       Apeliantas pateikė prašymą priteisti jam iš pareiškėjos VMI 423,50 Eur išlaidas už atskirojo skundo parengimą su šias išlaidas pagrindžiančiomis 2024 m. gegužės 31 d. išankstinės sąskaitos už teisinę pagalbą Nr. 2024/13 kopija ir AB banko „Swedbank“ 2024 m. birželio 17 d. mokėjimo nurodymo Nr. 31 kopija. Šios išlaidos neviršija už atskirąjį skundą maksimalaus rekomenduojamo priteisti dydžio, apskaičiuotino pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 7 punktą ir 8.15 papunktį, todėl apeliantui, atsižvelgiant į procesinį bylos rezultatą, iš pareiškėjos VMI priteistina pusė šios sumos, t. y. 211,75 Eur.

50.       Pareiškėja VMI nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesprendžia.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, iš šios nutarties 27 punkto pašalinant motyvus – „Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad iš esmės dėl B. M. veiksmų (nepagrįsto vilkinimo) iki šiol nėra baigtas TŪB „Žaibas“ bankroto procesas, nors jis tęsiasi jau ketverius metus. <...> Teismas pripažįsta, kad <...> bankroto vilkinimo pasekmės tenka būtent jam“.

Priteisti iš pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) suinteresuotam asmeniui B. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 211,75 Eur (dviejų šimtų vienuolikos eurų ir 75 centų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

 

 

Teisėja                                                                   Alma Urbanavičienė