Civilinė byla Nr. e2A-72-544/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12217-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5.; 3.2.6.1.; 3.3.1.19.2.

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 10 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno ir Igno Totilo, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „K17“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo parduoti valstybinės žemės sklypą, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „K17“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. Nr. 49SD-2900-(14.49.136 E.) ir direktoriaus pavaduotojo 2022 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 1SS-624-(5.59 E.); įpareigoti atsakovę parduoti ieškovei UAB „K17“ valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal atsakovės Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. vasario 17 d. Nr. 49SD-1515(14.49.136 E.) raštu atsiųstą pirkimo–pardavimo sutarties projektą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovė yra žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. Ieškovės sklypas ribojasi su Lietuvos Respublikai priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – ginčo žemės sklypas, Valstybinis sklypas). Valstybiniame sklype jokių pastatų nėra. Teritorijai, į kurią patenka tiek ieškovės sklypas, tiek Valstybinis sklypas, galioja Teritorijos Lvovo, Kernavės gatvių ir Konstitucijos prospekto sankirtoje detalusis planas (TPDR Nr. T00060467 (000133003131)), patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 1-772 (toliau ir – Detalusis planas). Detalusis planas numato naujo 7507 kv. m. ploto sklypo suformavimą ieškovės sklypo ir Valstybinio sklypo pagrindu. Detalusis planas yra galiojantis ir šiuo metu jau iš dalies įgyvendintas: dalis iki Detaliojo plano buvusių sklypų yra apjungta, gatvių formavimui yra suformuoti sklypai, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

3.       Ieškovė 2021 m. sausio 27 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių su prašymu kaip įsiterpusį parduoti jai Valstybinį sklypą lengvatine tvarka. 2021 m. vasario 17 d. NŽT Vilniaus skyrius pateikė ieškovei Valstybinio sklypo pirkimo–pardavimo sutarties projektą, kurį ieškovė suderino. 2021 m. lapkričio 30 d. ieškovė pateikė prašymą NŽT Vilniaus skyriui, kad šis priimtų sprendimą dėl įsiterpusio Valstybinio sklypo pardavimo ieškovei, tačiau 2022 m. kovo 15 d. buvo priimtas sprendimas atsisakyti tenkinti prašymą. Ieškovė tokį sprendimą vertina neteisėtu ir nepagrįstu, nes ginčo žemės sklypas atitinka visus kriterijus tam, kad jis galėtų būti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu, todėl atsakovė įpareigotina jį parduoti ieškovei kaip gretimo privataus žemės sklypo savininkei.

4.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2021 m. birželio 14 d. raštu Nr. A51-51031/21(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo NŽT Vilniaus miesto skyrių, kad ginčo žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-710, jis, atsižvelgiant į jo ribas ir dydį, nesudaro siauros juostos, šlaito ar griovio, plotis viršija 10 metrų, todėl jis neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos.

5.       Pasak atsakovės, išnagrinėjus Detalųjį planą, matyti, kad Valstybinis sklypas nebuvo projektuojamas kaip įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, kurį numatoma sujungti su besiribojančiais žemės sklypais. Valstybinis sklypas yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypas, todėl jis neatitinka visų sąlygų, kurios turi būti įgyvendintos, kad šis plotas atitiktų įsiterpusio žemės sklypo sąvoką. Taip pat formuojamas žemės sklypas nepatenka į išimčių sąrašą, nes jis nelaikytinas siaura juosta, kadangi jo plotis viršija 10 metrų.

6.       Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė teismą dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo šioje byloje spręsti atsižvelgiant į ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus bei aktualią Lietuvos teismų suformuotą praktiką. Vertino, kad ginčo žemės sklypas neatitinka teisės aktuose įsiterpusiam valstybinės žemės sklypui keliamų reikalavimų, jis gali funkcionuoti kaip savarankiškas objektas, prie jo galima suprojektuoti įvažiavimą, taigi atsakovė parduoti ginčo sklypą ieškovei be aukciono atsisakė pagrįstai.

II.                      Pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. 49SD-2900-(14.49.136 E.) ir direktoriaus pavaduotojo 2022 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 1SS-624-(5.59 E.), įpareigojo atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos parduoti ieškovei UAB „K17“ valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. vasario 17 d. Nr. 49SD-1515(14.49.136 E.) raštu atsiųstą pirkimo–pardavimo sutarties projektą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

8.       Teismas dėl reikalavimo, jog teritorijoje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, nurodė, kad vien aplinkybė, jog ginčo sklypas yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras žemės sklypas, įvertinus ginčijamų sprendimų metu galiojusį teisinį reglamentavimą, nesant kitų tą patvirtinančių faktinių aplinkybių, nesudaro pagrindo spręsti apie tai, jog ginčo žemės sklypas yra racionalaus dydžio ir ribų. Teismas sutiko su ieškovės pateiktu vertinimu, jog valstybinis žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre gali būti įregistruotas ne tik tuo atveju, kai ketinama jį naudoti kaip atskirą žemės sklypą, bet ir tuo atveju, kai ketinama jį parduoti kaip įsiterpusį valstybinės žemės sklypą greta esančio privataus žemės sklypo savininkui.

9.       Nurodė, kad, nors atsakovė nesutiko su ieškovės pateikto ekspertinio vertinimo išvadomis, savo atsikirtimų jokiais įrodymais nepagrindė, su atskiro įvažiavimo į ginčo žemės sklypą įrengimo galimybe sutiko tik R. M., kiti specialistai be atskiro vertinimo nurodė negalintys atsakyti, ar galimas atskiro įvažiavimo įrengimas į ginčo žemės sklypą. 

10.       Darė išvadą, kad trečiojo asmens atstovai ne paneigė, o patvirtino, kad ginčo žemės sklypas negali būti suformuotas kaip racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypas, nes Detaliojo plano sprendiniai numato ieškovės ir ginčo žemės sklypo sujungimą ir panaudojimą kaip vieno, šie sprendiniai nenumato atskiro įvažiavimo į ginčo žemės sklypą, ginčo žemės sklypas nesuderinamas su reikalavimu, kad sklypas būtų stačiakampio arba artimos jam keturkampės formos. Pažymėjo, kad, remiantis galiojančiais Detaliojo plano sprendiniais, numatant sklypų sujungimą į vieną, siekiama didžiausios naudos visuomenei. Nustatė, kad ieškovės pasitelktų ekspertų vertinimas pagrindžia, kad, net ir pakeitus Detaliojo plano sprendinius, nebūtų galimas ginčo žemės sklypo savarankiškas panaudojimas. Vertino, kad atsakovė neįrodė, jog ginčo žemės sklypas gali būti suformuotas kaip racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypas.

11.       Teismas sprendė, kad atsakovė, priimdama skundžiamus sprendimus, rėmėsi išimtinai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 14 d. atsakyme Nr. A51-51031/21(2.14.2.12E-ŽEM) suformuluota pozicija, kuri nebuvo aiškiai išreikšta. Pažymėjo, kad šiame rašte nebuvo pateiktas vertinimas, kad ginčo žemės sklypas galėtų būti suformuotas kaip racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypas, o tik paryškinta atitinkama nutarimo nuostata, nepasisakant, ar ši nuostata galėtų būti taikoma ginčo situacijai, ir, jeigu taip, tai dėl kokių aplinkybių. Konstatavo, kad skundžiami sprendimai neatitiko reikalavimo, kad juose būtų nurodytas teisinis ir faktinis sprendimo priėmimo pagrindas, o iš jų turinio nebuvo aišku, kurių konkrečių sąlygų ginčo žemės sklypas neatitiko, kad galėtų būti laikomas įsiterpusiu.

12.       Vertindamas argumentus dėl siauros juostos kriterijaus (ne)aktualumo šiam ginčui teisingai išspręsti, teismas nurodė, kas atsakovės atsisakymas parduoti ginčo žemės sklypą kaip įsiterpusį tuo pagrindu, kad jis neatitinka siauros juostos kriterijaus, yra neteisėtas, neatitinkantis teisės aktų reikalavimų. Atsakovė be jokio pagrindo vertino šį kriterijų kaip savarankišką ir tam nenurodė jokio teisinio pagrindo. Sprendė, kad siauros juostos kriterijus nagrinėjamu atveju apskritai neturėjo būti taikomas, todėl atsakovė be jokio teisinio pagrindo kėlė šį papildomą reikalavimą, kad ginčo žemės sklypas būtų laikomas įsiterpusiu.

13.       Teismas sprendė, kad skundžiami sprendimai pagrįsti klaidingu vertinimu, jog ginčo žemės sklypas neatitiko įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, o tai, pasak teismo, sudarė pagrindą juos panaikinti kaip neteisėtus ir nepagrįstus.

14.       Teismas sutiko su ieškovės vertinimu, kad, panaikinus skundžiamus sprendimus, atsakovė įpareigotina parduoti ginčo žemės sklypą ieškovei už tą kainą ir kitas sąlygas, kurios buvo nurodytos Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. vasario 17 d. Nr. 49SD-1515(14.49.136 E.) atsiųstame šalių suderintame pirkimo–pardavimo sutarties projekte. Kadangi nagrinėjama situacija susidarė išimtinai dėl atsakovės priimtų nepagrįstų ir neteisėtų skundžiamų sprendimų priėmimo, priešingas sprendimas ieškovės pažeistų subjektinių teisių veiksmingai neapgintų ir pažeistų jos teisėtus lūkesčius sklypą įsigyti tokiomis sąlygomis, kokiomis buvo siūloma tą padaryti.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15.       Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

15.1.                      Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą (teisės akto redakcija galiojusi iki 2023 m. kovo 31 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (aktuali redakcija, galiojusi iki 2024 m. kovo 29 d.) (toliau – ir Nutarimas) 2.15 papunkčio nuostatas, reglamentuojančias įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvoką ir pardavimą, todėl padarė minėtų materialinės teisės normų pažeidimą. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės pardavimo būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvūs.

15.2.                      Apeliantė remiasi kasacinio teismo praktika ir nurodo, kad asmens subjektinė teisė įgyti nuosavybėn be aukciono įsiterpusį valstybinės žemės sklypą gali būti įgyvendinta, kai asmuo išreiškia valią įsigyti tokį žemės sklypą, šis žemės sklypas nustatyta tvarka yra suformuojamas pagal detaliojo teritorijų planavimo dokumentus ir įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre, sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis ir kt. Reikalavimai, keliami šio teisinio santykio objektui ir subjektui, yra tos būtinos prielaidos, be kurių egzistavimo yra negalimas ir pačios asmens subjektinės teisės atsiradimas. Ir tik egzistuojant šioms prielaidoms bei įvykdžius minėtas sąlygas, gali būti įgyvendinta asmens subjektinė teisė – įgyti nuosavybėn be aukciono valstybinės žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-403/2020, 84 punktas ir jame nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika).

15.3.                      Nurodo, kad teisės aktuose įsiterpusio žemės sklypo suformavimas tiesiogiai siejamas su jo pardavimu ar išnuomojimu ne aukciono tvarka besiribojančio žemės sklypo savininkams ar nuomininkams. Detaliuoju planu suprojektuotas ginčo žemės sklypas nebuvo projektuojamas kaip įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, kurį numatoma sujungti su besiribojančiais žemės sklypais. Tiek Nacionalinė žemės tarnyba, tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracija byloje įrodinėjo, kad ginčo žemės sklypas neatitinka Nutarimo 2.15 papunktyje įtvirtintos įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos, nes jis nesudaro siauros juostos, yra racionalaus dydžio ir ribų, kad galėtų funkcionuoti kaip savarankiškas žemės sklypas, todėl negali būti parduodamas ne aukciono būdu besiribojančio žemės sklypo savininkams. Valstybinis žemės sklypas yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypas, galintis funkcionuoti savarankiškai.

15.4.                      Pasak apeliantės, kasacinio teismo praktikoje buvo išaiškinta, kad pagal teritorijų planavimą ir valstybinės žemės pirkimą bei pardavimą reglamentuojančius teisės aktus įsiterpusio valstybinės žemės sklypo pardavimo administracinė procedūra yra tęstinio pobūdžio ir susideda iš kelių etapų, jos metu priimamas ne vienas administracinis aktas, sudarantis prielaidas ir sąlygas sudaryti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį: detaliojo plano ir jo sprendinių parengimo ir patvirtinimo, įsiterpusio laisvos valstybinės žemės sklypo suformavimo, naudojimo sąlygų nustatymo ir įregistravimo viešame registre, sprendimo parduoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą konkrečiam besiribojančio žemės sklypo savininkui už jame nurodytą kainą priėmimo, valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, parduoto įsiterpusio žemės sklypo sujungimo su pagrindiniu žemės sklypu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-403/2020).

15.5.                      Atsakovės nuomone, 2024 m. vasario 29 d. vykusiame teismo posėdyje buvo nedviprasmiškai įvardinta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija laikosi tos nuomonės, jog žemės sklypas nėra įsiterpęs, kad jis neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir kad savivaldybė turi viziją ir planų, susijusių su ginčo žemės sklypo, kaip galinčio atskirai ir savarankiškai funkcionuoti, panaudojimu.

15.6.                      Nacionalinė žemės tarnyba atkreipia dėmesį, kad sujungtas su privačiais sklypais ir suformuotas vienas žemės sklypas dar nereiškia, kad tai yra įsiterpęs žemės sklypas, kuris turi būti parduodamas lengvatinėmis sąlygomis ne aukciono būdu ieškovei.

15.7.                      Mano, kad byloje esanti kadastro žemėlapio ištrauka, Detalusis planas ir jo sprendiniai, žemės sklypo planas ir jo sprendiniai, imperatyvios teisės aktų nuostatos įrodo, kad ginčo žemės sklypas gali funkcionuoti kaip savarankiškas daiktas, yra racionalių ribų ir gali turėti privažiavimą. Vertinti, ar galima įrengti atskirą įvažiavimą į ginčo žemės sklypą, yra ne kitų posėdyje davusių paaiškinimus specialistų darbo sritis, o Vilniaus miesto savivaldybės infrastuktūros grupės vyresniosios patarėjos V. B. ir Architektūros skyriaus projektų vadovo R. M. kompetencija, o jie paaiškino, kad prie tam tikrų aplinkybių atskiro įvažiavimo į žemės sklypą įrengimas galimas.  

15.8.                      Apeliantė nurodo, kad jis nesutinka, jog, panaikinus skundžiamus sprendimus, ji turi parduoti ieškovei ginčo žemės sklypą už tą kainą ir kitas sąlygas, kurios buvo skundžiamų sprendimų priėmimo metu. Pagal 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 nuostatas, parduodamo įsiterpusio ploto vertė nustatoma pagal žemės verčių žemėlapius, kurie patvirtinami kiekvienų naujų metų pradžioje. Vilniaus miesto skyriaus su 2021 m. vasario 17 d. raštu pateiktame sutarties projekte nurodyta, kad pagal 2021 metų duomenis ginčo žemės sklypo kaina buvo 1 139 000 Eur, tačiau pagal 2024 metais nustatytą vertę ji sudarė 1 550 000 Eur. Todėl teismo įpareigojimas prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, taip valstybei bus padaryta žala.

15.9.                      Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą,  neatsižvelgė į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, nevertino patirtų bylinėjimosi išlaidų realumo, pagrįstumo ir priteisė neproporcingai dideles bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad pirmosios instancijos teismo atliktas bylinėjimosi išlaidų vertinimas ir nustatymas yra nepagrįstas, pilnai neišnagrinėtas, todėl yra teisinis pagrindas įvertinti iš naujo bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą bei priteistą sumą proporcingai sumažinti, tuo atveju, jeigu teismas spręs, kad Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinis skundas atmestinas.

16.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „K17“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16.1.                      Pasak ieškovės, valstybinis sklypas teismo pagrįstai buvo pripažintas atitinkančiu ginčui aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatytas sąlygas ir Nutarimo 2.15 papunkčio nuostatas. Mano, kad teismas teisingai aiškino aktualių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju egzistuoja visos būtinosios sąlygos laikyti valstybinį sklypą įsiterpusiu žemės sklypu ir jį parduoti ieškovei lengvatine tvarka. Ieškovė pažymi, kad valstybinis sklypas yra įsiterpęs tarp ieškovės sklypo bei gatvių, jo plotas 0,2786 ha ne didesnis už ieškovės sklypo plotą (0,4721 ha), prie kurio ieškovė siekia jį prijungti. Be to, abu sklypai yra komercinės paskirties objektų teritorijų naudojimo būdo, o ginčo teritorijai taikytinas Detalusis planas taip pat numato komercinės paskirties (prekybos, paslaugų ir pramogų objektams) naudojimo būdą ir pobūdį planuojam bendram žemės sklypui, sudarytinam prijungus valstybinį sklypą prie ieškovės sklypo. Atitinkamai, atsižvelgus į tai, jog ginčo teritorijoje neplanuojama formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypo, įsiterpusio žemės sklypo plotas turi būti nedidesnis kaip 0,5 ha, o šiuo atveju valstybinio sklypo plotas yra 0,2786 ha. Mano, kad šiuo konkrečiu atveju išimtys dėl siauros juostos, šlaitų ar griovių nėra aktualios.

16.2.                      Ieškovės manymu, valstybinis sklypas suformuotas nesilaikant esminių žemės sklypų formavimo principų, todėl negali būti laikomas racionalaus dydžio ir ribų. Aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai taip pat nenumato savarankiško ir racionalaus valstybinio sklypo panaudojimo galimybės. Teigia, kad Detaliuoju planu akivaizdžiai suplanuotas vienas žemės sklypas, sudarytas iš, be kita ko, valstybinio sklypo ir ieškovės sklypo, taigi, nėra pagrindo teigti, jog valstybinis sklypas suplanuotas kaip atskiras savarankiškas žemės sklypas, juo labiau, kad valstybinis sklypas atitinka imperatyvius įsiterpusio žemės sklypo kriterijus.

16.3.                      Ieškovė pažymi, kad galiojančio teritorijų planavimo dokumento – Detaliojo plano – sprendiniais suplanuota ieškovės sklypo ir valstybinio sklypo pagrindu suformuoti vieną komercinės paskirties žemės sklypą. Dalis minėto komercinės paskirties žemės sklypo formavimo procedūrų jau yra įgyvendinta – ieškovės sklypas yra suformuotas iš dešimties iki tol Detaliuoju planu planuojamoje teritorijoje buvusių privačių žemės sklypų, laisvos valstybinės žemės pagrindu suformuotas valstybinis sklypas. Aptariamo komercinės paskirties žemės sklypo formavimui pagal Detaliojo plano sprendinius užbaigti būtina prie ieškovės sklypo prijungti valstybinį sklypą.

16.4.                      Mano, jog vien tuo pagrindu, kad Detaliajame plane valstybinis sklypas expressis verbis nėra įvardytas kaip įsiterpęs žemės sklypas, negali būti atsisakoma sudaryti sandorį dėl valstybinio sklypo pardavimo ieškovei. Nors pačiame Detaliajame plane valstybinis sklypas tiesiogiai nenurodytas kaip įsiterpęs, minėta, kad iš jo plano turinio akivaizdu, jog planuojamas žemės sklypų sujungimas (tai žymi naikinamos sklypo ribos sutartinis ženklas Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje), kurio pagrindu formuotinas vienas komercinės paskirties žemės sklypas (plotas – 0,7507 ha).

16.5.                      Nurodo, kad tuo, jog valstybinio sklypo ribos yra neracionalios, galima įsitikinti esamam valstybiniam sklypui pritaikius žemės sklypų formavimo pricipus, kurie būtų buvę taikomi, jei valstybinis žemės sklypas kada nors būtų buvęs formuojamas kaip savarankiškas sklypas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu. Be to, valstybinio sklypo savarankiškas funkcionavimas neįmanomas net ir pakoregavus teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

16.6.                      Pasak ieškovės, valstybinio sklypo suformavimas ir įregistravimas Nekilnojamojo turto registre yra tarpinis veiksmas vientisoje valstybinio sklypo pardavimo procedūroje, be įregistravimo įsiterpusios sklypo pardavimas negalimas, todėl tai niekaip nepatvirtina galimybės jį naudoti savarankiškai ir racionaliai. Ieškovės įsitikinimu, ši aplinkybė nepagrindžia šio sklypo galėjimo funkcionuoti savarankiškai, kadangi tai tėra tarpinis veiksmas vientisoje valstybinio sklypo pardavimo kaip įsiterpusio žemės sklypo procedūroje. Mano, kad valstybinis sklypas atsirado ne kaip detaliuoju planu ar žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu suprojektuotas savarankiškas žemės sklypas, o kaip tarpinis Detaliojo plano įgyvendinimo veiksmų rezultatas, atidalinus suplanuotos teritorijos pakraščius į gatvėms skirtus sklypus, sujungus privačius sklypus į ieškovės sklypą, o laisvą valstybinę žemę suformavus kaip valstybinį sklypą, bet taip ir nesujungus pagal Detaliojo plano sprendinius ieškovės sklypo su valstybiniu sklypu. Teigia, kad jokiame teritorijų planavimo dokumente ir jokiame žemės valdos projekte toks savarankiškas valstybinis sklypas, koks jis yra įregistruotas dabar, nėra suplanuotas.

16.7.                      Mano, kad teismas pagrįstai nusprendė, jog valstybinis sklypas turi būti parduodamas ieškovei pagal atsakovės 2021 m. vasario 17 d. atsiųstą ir ieškovės suderintą pirkimo – pardavimo sutarties projektą lengvatine tvarka, nes jai buvo susidaręs toks lūkestis. Jei būtų nuspręsta ieškovei parduoti valstybinį sklypą pagal šiuo metu nustatytą valstybinio sklypo vidutinę rinkos vertę, apskaičiuotą pagal žemės verčių žemėlapius, dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovei susidarytų nuostoliai, kuriuos turėtų kompensuoti valstybė.

16.8.                      Mano, kad atsižvelgus į bylos pobūdį, sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, sprendžiamų klausimų kompleksiškumą ir sudėtingumą, teismas pagrįstai ieškovės naudai priteisė atitinkamo dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

17.       Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija su atsakovės apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį tenkinti, nes:  

17.1.                      Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo žemės sklypas yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiškas turtinis vienetas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-710), todėl jis neatitinka Nutarime įtvirtintos įsiterpusio sklypo sąvokos tuo aspektu, kad valstybinės žemės plotas jau yra suformuotas į žemės sklypą su aiškiomis ribomis ir plotu, įregistruotą viešajame registre ir pagal bylos duomenis į jį galima įrengti atskirą įvažiavimą.

17.2.                      Skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad šiuo atveju negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, iš esmės prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reguliavimui. Tokia pirmos instancijos teismo išvada paneigiamas kito administracinio akto – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-710, kurio pagrindu ginčo sklypas buvo faktiškai suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, galiojimas.

17.3.                      Detaliojo plano sprendiniai nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą dėl ginčo sklypo pardavimo ieškovei lengvatine tvarka (ne)pagrįstumo. Nors Detaliajame plane numatyta galimybė sujungti ginčo sklypą su besiribojančiais privačiais žemės sklypais, tačiau kiekvienu atveju dėl žemės sklypo pardavimo lengvatine tvarka spręstina vadovaujantis teisės aktuose nustatytais imperatyviais reikalavimais. Nutarimo 2.15 papunktyje įtvirtintų sąlygų ginčo sklypui neatitinkant, jo pardavimas ieškovei lengvatine tvarka nėra galimas, todėl skundžiamu sprendimu nustatytas įpareigojimas atsakovei parduoti ginčo sklypą ieškovei vertintinas kaip neteisėtas ir neatitinkantis imperatyvių valstybinės žemės pardavimą lengvatine tvarka reglamentuojančių teisės aktų nuostatų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą apeliacine tvarka neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

19.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys  Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo parduoti ieškovei valstybinės žemės sklypą kaip įsiterpusį lengvatine tvarka be aukciono, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20.       Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad ieškovė yra žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, šis ieškovei priklausantis žemės sklypas suformuotas sujungus tokius nekilnojamo turto objektus – unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), sklypo registracija atlikta 2021 m. sausio 4 d. Minimas ieškovės sklypas ribojasi su Lietuvos Respublikai priklausančiu ginčo žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-710.

21.       2021 m. vasario 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius pateikė ieškovei ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties projektą suderinimui, ieškovei sutarties projektą suderinus, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2021 m. balandžio 1 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydamas suteikti informaciją, ar ginčo žemės sklypas atitinka įsiterpusiam žemės sklypui taikomus reikalavimus. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2021 m. birželio 14 d. raštu pateikė neigiamą atsakymą, dėl ko 2022 m. kovo 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius priėmė sprendimą Nr. 49SD-2900-(14.49.136 E.), kuriuo buvo atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą parduoti kaip įsiterpusį ginčo žemės sklypą. Šiame rašte atsakovė nurodė, kad ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, todėl negali būti parduotas be aukciono besiribojančio žemės sklypo savininkui (ieškovei), o 2022 m. balandžio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotojas priėmė sprendimą Nr. Nr. 1SS-624-(5.59 E.), kuriuo ieškovės skundą tenkinti atsisakė.

22.       Byloje taip pat nustatyta, kad ginčo teritorijai, kurioje yra tiek ieškovės, tiek valstybinis žemės sklypai, galioja Teritorijos Lvovo, Kernavės gatvių ir Konstitucijos prospekto sankirtoje detalusis planas (TPDR Nr. T00060467 (000133003131)), patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 1-772 , pagal kurį numatyta galimybė formuoti vieną centrinį sklypą, sudarantį 7507 kv. m. ploto. Matyti, kad pagal šiuo metu esantį teritorijos planavimą ir žemės sklypų ribas šį vieną centrinį sklypą galėtų sudaryti ieškovės ir valstybės žemės sklypai, juos sujungus į vieną.

23.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti minėtus Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus ir direktoriaus sprendimus, kartu reikalaudama įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą parduoti ieškovei ginčo žemės sklypą pagal jau suderintą pirkimo-pardavimo sutartį joje numatytomis sąlygomis. Byloje tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija laikėsi pozicijos, kad valstybei priklausantis žemės sklypas ieškovei negali būti parduodamas lengvatine tvarka be aukciono kaip įsiterpęs žemės sklypas, nes jis neatitinka tokiam sklypui keliamų sąlygų – ginčo sklypas yra suformuotas ir funkcionuoja kaip atskiras žemės sklypas.

24.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai, pripažinęs, kad atsakovės priimti sprendimai yra nepagrįsti, nes ginčo sklypas laikytinas įsiterpusiu žemės sklypu, o pagal detalųjį planą ginčo teritorijoje numatytas tik vienas sklypas. Dėl to sprendė, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę parduoti ginčo žemės sklypą ieškovei yra pagrįstas ir tenkintinas.

25.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba su priimtu teismo sprendimu nesutinka, laikydamasi tos pačios pozicijos kaip ir pirmosios instancijos teisme, iš esmės nurodydama tuos pačius argumentus, kad ginčo valstybės žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu ir negali būti parduodamas ieškovei be aukciono.

26.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, proceso dalyvių argumentus bei šiam ginčui taikytiną teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad yra pagrindas sutikti su apeliacinio skundo argumentais ir motyvais ir jų pagrindu skundžiamą teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.

27.       Visų pirma, svarbu atkreipti dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovės – privataus juridinio asmens, teisės pirkti valstybei priklausantį žemės sklypą lengvatine tvarka be aukciono. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad žemės sklypas yra įsiterpęs ir ribojasi su ieškovei priklausančiu žemės sklypu, neturi racionalių ribų, atskiro įvažiavimo, todėl negali būti suformuotas kaip atskiras sklypas, todėl yra visos aktualiuose teisės aktuose numatytos sąlygos ieškovei šį sklypą pirkti be aukciono ir prisijungti prie turimo žemės sklypo.

28.       Valstybinė žemė yra visai visuomenei reikšmingas viešasis turtas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia (be kita ko) nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2007 m. gegužės 23 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Valstybinės žemės teisiniams santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-283-969/2023 24 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

29.       Taigi tais atvejais, kai yra realizuojamas valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – žemė, turi būti laikomasi visų teisės aktų numatytų reikalavimų ir kartu nepažeidžiamas viešasis interesas. Pagal bendrą taisyklę valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais, kurie turi būti vertinami ir aiškinami būtent žvelgiant į jų numatymo tikslus. Žemės pardavimu lengvatine tvarka yra siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą bei papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą. Tačiau tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai, o šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai.

30.       Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Nagrinėjamam ginčui spręsti aktualaus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas, redakcija, galiojusi ginčui aktualiu metu nuo 2022 m. kovo 1 d. (TAR, 2021, Nr. 2021-25446)) 10 straipsnio 5 dalies 4 punktas, kuriame numatyta, kad valstybinės žemės sklypai, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio, parduodami be aukciono šių sklypų savininkams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, galiojęs iki 2024 m. kovo 29 d., reglamentavo naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles. Šio Nutarimo 2.15 papunktyje buvo nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.

31.       Tame pačiame nutarimo papunktyje buvo numatyta, kad valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartyje turi būti nurodyta, kad parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės sklypas per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo turi būti sujungtas su pagrindiniu žemės sklypu į vieną žemės sklypą pirkėjo ar nuomininko lėšomis. Įsiterpusio parduodamo ar išnuomojamo žemės sklypo sujungimas su pagrindiniu žemės sklypu turi būti numatytas detaliajame plane arba žemės valdos projekte, pagal kurį šis įsiterpęs žemės sklypas formuojamas. Nustatytu laiku nesujungus žemės sklypų, valstybės institucija, įgaliota parduoti ar išnuomoti žemės sklypus, privalo reikalauti įvykdyti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties sąlygą dėl žemės sklypų sujungimo, priimti sprendimą sujungti nuomojamus žemės sklypus nuomininko lėšomis arba inicijuoti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka.

32.       Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų kolegialių institucijų 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 149-5420), 2.6 papunktyje numatyta, kad projektas (žemėtvarkos planavimo dokumentas) rengiamas tuo atveju, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Šių taisyklių 47 punkte numatyta, kad kitos paskirties įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas (išskyrus mėgėjų sodo teritoriją) nustatomas ir iniciatorių prašymai organizuoti Projekto rengimą nagrinėjami pagal Nutarimo 2.15 punkto reikalavimus.

33.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamam ginčui taikytinas teisinis reglamentavimas yra aiškus ir konkretus, neleidžiantis jokio teisės normų plečiamojo vertinimo ar aiškinimo. Įvertinus Nutarimo 2.15 papunktyje nurodytus žemės sklypo, kuris gali būti laikomas įsiterpusiu, požymius, numatytą tokio sklypo pardavimo sutarties sudarymo tvarką, Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatas dėl įsiterpusio žemės sklypo pardavimo, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisykles, konstatuotina, kad norint pirkti ir parduoti valstybei priklausantį žemės sklypą, kuris yra įsiterpęs tarp privataus sklypo, toks sklypas ne tik turi atitikti teisės aktuose numatytus įsiterpusiam sklypui keliamus reikalavimus, bet jis pagal teritorijų planavimo procedūras turi būti suprojektuotas kaip įsiterpęs žemės sklypas, tam tikslui, jog būtų parduotas ir prijungtas prie kito (privataus) besiribojančio žemės sklypo. 

34.       Visos aukščiau aptartos teisės aktų nuostatos patvirtina, kad įsiterpusio valstybinio žemės sklypo pardavimo procedūra susideda iš tokių etapų – visų pirma, nustatoma, kad žemės plotas yra laisvoje valstybinėje žemėje, nustatoma, kad laisvas valstybinės žemės sklypas atitinka Nutarimo 2.15 papunkčio reikalavimus, pradedamas žemės sklypo formavimo projekto rengimo procesas, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį žemės sklypą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu. Taigi laisvas valstybinės žemės sklypas turi atitikti teisės aktų numatytas sąlygas, tam, kad galėtų būti formuojamas kaip įsiterpęs valstybės žemės sklypas, jo formavimo dokumentuose nurodant sąlygą dėl sujungimo su konkrečiu besiribojančiu žemės sklypu, ir vėliau parduodamas lengvatine tvarka kaip įsiterpęs žemės sklypas besiribojančio sklypo savininkui.

35.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad Lietuvos Respublikai priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nėra priskirtas laisvai valstybinei žemei ir nėra įtrauktas į Laisvos žemės fondą, nes tai yra suformuotas ir nekilnojamojo turto registre įregistruotas daiktas, šiuo metu patikėjimo teise perduotas valdyti Vilniaus miesto savivaldybei (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. 32 57 priedas). Byloje taip pat nėra duomenų, kad ginčo žemės sklypo formavimo procedūra buvo atliekama tikslu suformuoti įsiterpusį valstybės žemės sklypą kaip tokį, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-710 suformuotas Lietuvos Respublikai priklausantis ginčo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra suformuotas kaip įsiterpęs žemės sklypas, siekiant jį prijungti prie konkretaus kito besiribojančio žemės sklypo.

36.       Pažymėtina, kad byloje net neįrodinėta, jog 2013 m. formuojant ginčo valstybinį sklypą jis atitiko įsiterpusio valstybinio žemės sklypo statusą pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, ir buvo formuojamas būtent kaip įsiterpęs žemės sklypas tam, kad būtų prijungtas prie konkretaus žemės sklypo. Ieškovė neįrodinėjo, kad būtų iniciavusi tokio žemės sklypo – įsiterpusio žemės sklypo, formavimo procesą,  o ir tokios galimybės ji ginčo žemės sklypo formavimo iniciavimo procese apskritai neturėjo, kadangi jai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kaip nekilnojamojo turto objektas, tuo metu net nebuvo suformuotas. Ginčo teritorijoje valstybinio žemės sklypo suformavimo metu egzistavo daug mažesnio ploto sklypų, minėta, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas suformuotas sujungus toje teritorijoje buvusius žemės sklypus tik 2021 m., šią aplinkybę patvirtina ir ieškovė. Todėl spręsti, kad 2013 m. formuojant ginčo valstybinį sklypą jis buvo suformuotas kaip įsiterpęs valstybės žemės sklypas su tikslu jį prijungti prie konkretaus toje teritorijoje buvusio žemės sklypo, objektyviai nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

37.       Nors ieškovė yra teisi teigdama, kad vien ta aplinkybė, jog ginčo sklypas yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, nelemia, kad toks sklypas gali funkcionuoti savarankiškai ir negali būti laikomas įsiterpusiu, nes sklypo suformavimas ir įregistravimas iš tiesų yra būtinas tokio turto pardavimui. Tačiau nagrinėjamoje byloje neįrodyta, kad ginčo sklypas suformuotas kaip įsiterpęs Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-710 tam, kad jis galėtų būti prijungtas prie konkretaus besiribojančio sklypo. Nesant šių nustatytų aplinkybių, sutiktina tiek su atsakovės, tiek su trečiojo asmens reiškiama pozicija, kad ginčo žemės sklypas yra suformuotas kaip sklypas, turintis konkrečias ribas ir šiuo metu funkcionuojantis kaip atskiras žemės sklypas, į kurį šiuo metu yra galimybė įrengti atskirą įvažiavimą (pvz., servituto pagalba, per inžinierinių komunikacijų koridorius, keičiant Detalaus plano sprendinius). Aplinkybės, kad ginčo žemės sklypo  ribos, galbūt, nėra racionalios ar kad valstybė nėra numačiusi šio sklypo konkrečių visuomeninio panaudojimo galimybių, šioje konkrečioje byloje nėra teisiškai reikšmingos, nes nepaneigtas teisiškai reikšmingas faktas, kad šis sklypas yra suformuotas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-710 kaip savarankiškai funkcionuoti galintis žemės sklypas, o ne kaip įsiterpęs žemės sklypas.

38.       Ieškovė taip pat teisingai teigia, kad pagal galiojantį ginčui aktualios teritorijos Detalųjį planą kaip plano sprendinys yra numatyta šiuo metu egzistuojančių dviejų žemės sklypų – ieškovei priklausančio žemės sklypo ir valstybei priklausančio žemės sklypo, sujungimo į vieną centrinį sklypą galimybė. Tačiau tai nereiškia, kad tokie Detaliojo plano sprendiniai turi būti įgyvendinti taip, kaip to siekia ieškovė – lengvatine tvarka išperkant valstybės žemės sklypą, kaip įsiterpusį, ne aukciono būdu. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės ieškovės atžvilgiu priimti neigiami sprendimai dėl atsisakymo parduoti ieškovei valstybinį žemės sklypą kaip įsiterpusį lengvatinėmis sąlygomis, neužkerta kelio ieškovei siekti Detalaus plano sprendinių įgyvendinimo kitais būdais, kurie šioje byloje nebuvo vertinami ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi ginčijami atsakovės sprendimai nepaneigia ieškovės teisės įgyti iš valstybės valstybinę žemę ir sujungti žemės sklypus į vieną Detaliajame plane numatytą centrinį sklypą. Tačiau būdas, kuriuo ieškovė siekia Detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo,  teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Jau minėta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn yra griežtai reglamentuotas įstatymu, todėl institucijos, kurioms suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, negali veikti pagal savo diskreciją, t. y. savo nuožiūra ar ultra vires, t. y. priimti sprendimų nesant tam teisinio pagrindo ar įgaliojimų. Šiuo konkrečiu atveju nustačius, kad ieškovės prašomas parduoti valstybės žemės sklypas nėra suformuotas kaip įsiterpęs žemės sklypas, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo priimti kitokio sprendimo, nei atsisakyti parduoti ieškovei jos prašomą valstybės žemės sklypą be aukciono.

39.       Teisėjų kolegijos vertinimu, 2022 m. rugsėjo 9 d. ekspertinio vertinimo išvados (kad pagal detaliojo plano sprendinius nėra galimybės ginčo žemės sklypą naudoti kaip savarankišką žemės sklypą ir kad detaliojo plano sprendinių pakeitimas, atsisakant sklypų ribos naikinimo sprendinio tarp ieškovės ir ginčo žemės sklypo ir numatant savarankišką įvažiavimą į ginčo žemės sklypą iš Konstitucijos pr. ir/ar iš Lietuvos Statutų bei Kernavės gatvių šalia sankryžų su Konstitucijos prospektu, nėra galimas pagal STR reikalavimus, todėl nėra galimybės šį žemės sklypą naudoti kaip savarankišką žemės sklypą), kuriomis,  kaip vienu iš reikšmingų įrodymų tenkindamas ieškinį rėmėsi pirmosios instancijos teismas, vertinant jas  jau aukščiau teismo sprendime išdėstytų argumentų ir motyvų kontekste, neįrodo aplinkybės, kad ginčo žemės sklypas atitinka įsiterpusiam žemės sklypui keliamus reikalavimus, nes: yra neturintis didesnės įrodomosios galios įrodymas, kuris vertinamas kaip vienas iš rašytinių įrodymų visų byloje esančių įrodymų visumoje; jo duomenys pilnai ar iš dalies prieštarauja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialistų, su kurių kompetencijomis susijęs ginčijamo klausimo sprendimas, architektės L. K., architektūros skyriaus projektų vadovo R. M., teritorijų planavimo skyriaus vedėjo B. B., žemės administravimo poskyrio vedėjos G. A., infrastruktūros grupės patarėjos V. B. paaiškinimams; detaliajame plane yra sprendiniai įvažiavimus į teritoriją tarp Konstitucijos prospekto, Lietuvos statutų, Lvovo ir Kernavės gatvių suplanuoti iš Lvovo ir Lietuvos Statutų gatvių; pagal minėtų asmenų paaiškinimus pasikeitus eismo situacijai nuo 2020 metų yra galimybė sklype įrengti atskirą privažiavimą į ginčo žemės sklypą į jį įsukant iš atskiros eismo juostos.       

40.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai kas išdėstyta, sprendžia, kad ieškovės ieškinio reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. Nr. 49SD-2900-(14.49.136 E.) ir direktoriaus pavaduotojo 2022 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 1SS-624-(5.59 E.) yra nepagrįstas ir negalėjo būti tenkinamas, nes atsakovės atsisakymas parduoti ieškovei ginčo valstybinį žemės sklypą, kaip įsiterpusį, lengvatine tvarka be aukciono, yra teisėtas, priimtas vadovaujantis galiojančiomis teisės normomis. Pripažinus, kad atsakovė pagrįstai atsisakė parduoti ieškovei valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo pagrindo tenkinti kitą išvestinį ieškovės reikalavimą – įpareigoti atsakovę parduoti ieškovei valstybinės žemės sklypą pagal atsakovės teritorinio skyriaus 2021 m. vasario 17 d. Nr. 49SD-1515(14.49.136 E.) raštu atsiųstą pirkimo–pardavimo sutarties projektą.

41.       Remdamasi aukščiau išdėstytomis nustatytomis aplinkybėmis ir teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančių įrodymų visumą (CPK 186-185 straipsniai), teismo išvados padarytos remiantis ne byloje surinktų įrodymų visumos vertinimu, bet atskirais įrodymais, neįvertintais visų įrodymų visumoje, nepagrindžiant, kodėl vieniems įrodymams suteikiamas pirmumas prieš kitus, dėl to nebuvo tinkamai nustatytos reikšmingos bylai faktinės bylos aplinkybės. Teismas netinkamai aiškino ir taikė aukščiau sprendime nurodytas materialinės teisės normas, reglamentuojančias valstybinių įsiterpusių žemės sklypų pardavimą be aukciono bei jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą ieškinį atmesti, kuris naikinamas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

42.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. 

43.       Ieškinį atmetus,  tik atsakovė ir trečiais asmuo įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau jos nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „K17“ ieškinį atmesti.